Byla 1A-212-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei, nuteistajam S. A. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; į paskirtą bausmę įskaitytas S. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 23 d. 10.27 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 16.10 val., tai yra 2 paros; bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento vykdant šį nuosprendį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones arba įgyti šią teisę – 4 metų laikotarpiui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ); tuo pačiu nuosprendžiu S. A. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) registracijos liudijimą Nr. ( - ), nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu; CD kompaktinį diską nuspręsta palikti saugoti prie bylos.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. ( - ) rajono savivaldybėje, ( - ) miestelyje, ( - ) gatvėje, ties pastatu Nr. ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ( - ) (patikros sertifikato Nr. ( - )), buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

82.

9S. A. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, tai yra tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. ( - ) rajono savivaldybėje, ( - ) miestelyje, ( - ) gatvėje, ties pastatu Nr. ( - ), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) tokiu būdu vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus nevairuoti transporto priemonių. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. A. pagal BK 243 straipsnį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad S. A. padarytas teisės pažeidimas buvo vienkartinis, todėl negali būti laikomas piktybišku ar sistemingu, rodančiu jo elgesio kryptingumą. Už vienkartinį neteisėtą veiksmą jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

10II.

11Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

123.

13Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. A. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį ir pripažinti S. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, bei nubausti jį 30 parų arešto; taip pat prašo S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. A. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

143.1.

15Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino S. A. veiksmus, pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, neįžvelgdamas šiuose kaltinamojo veiksmuose sistemingumo požymio. Byloje surinktų duomenų pagrindu teismas teisingai konstatavo, jog tai buvo vienkartinis veiksmas, pažeidimas nebuvo sistemingas. Tačiau, vertinant asmens veiksmus BK 243 straipsnio požiūriu, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis. Pastarojo požymio teismas nuosprendyje nevertino, juo nesirėmė vertinant kaltinamojo S. A. veiksmus. Prokuroro nuomone, asmens veiksmai, kuriais pažeidžiama teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas vairuoti transporto priemonę atitinkamam laikotarpiui), - automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai asmens neblaivumas yra pakankamai didelis, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kartu sukeliant ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui pavojų, negali būti vertinami kaip smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai. Tokie asmens veiksmai yra įžūlūs, piktybiniai ir labai pavojingi, turintys visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymius, todėl asmuo padaręs tokią veiką negali būti išteisintas.

163.2.

17Prokuroras pažymi, kad S. A. 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) kai įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu jam buvo uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones, tai yra nevykdė teismo sprendimo. Iš Lietuvos probacijos tarnybos ( - ) regiono skyriaus pateiktos S. A. asmens bylos nustatyta, kad S. A. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis supažindintas 2019 m. vasario 19 d. S. A. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikas pasibaigė 2020 m. sausio 23 d. Taigi 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. S. A. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas jau negalėjo būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles, panaikinant S. A. bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl S. A. turėjo būti paskirta BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

184.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

204.1.

21Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dabar ir praeityje padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jis būtų nuo jos atskirtas. Paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl, būdamas prižiūrimas pareigūnų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto nuomone, tai įrodo, kad jis gali laikytis įstatymų, tačiau jo elgesys turi būti kontroliuojamas. Jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai yra socialinė problema, kuri neturėtų būti sprendžiama laisvės atėmimo bausme.

224.2.

23Nuteistojo S. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis yra dirbantis, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos jis išlaiko. Apeliantas pažymi, kad jis pagrindinis šeimos aprūpintojas, todėl, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, įvyktų atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės, nors ir santykinai neilgam terminui, tačiau tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius. Nuteistojo nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nors ir trumpalaikis, padarytų daugiau žalos nei naudos tiek visuomenei, tiek jam ir jo šeimai. Laisvės apribojimas yra alternatyva laisvės atėmimui, kuris savo turiniu gali labiau paveikti nuteistąjį, kadangi gali įpareigoti nuteistąjį imtis tam tikrų pareigų, o tai būtų didelis postūmis gyvenime siekti teigiamų tikslų - gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbą. Be to, paskyrus jam laisvės apribojimą, jis neprarastų ryšio nei su šeima, nei su visuomene.

245.

25Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

266.

27Teismo posėdžio metu prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą tenkinti ir S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje; nuteistasis S. A. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą atmesti.

28Apeliaciniai skundai atmestini.

29III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

307.

31Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

328.

33Prokuroras Artūras Dževečka apeliaciniu skundu neginčija S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ar už šio nusikaltimo padarymą jam skirtos bausmės, prokuroras iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl S. A. nekaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, S. A. pagal BK 243 straipsnį išteisino nepagrįstai. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina S. A. kaltę padarius jam šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti S. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jį nubausti 30 parų arešto bausme. Nuteistasis S. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo paskirti jam laisvės apribojimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

349.

35Prokuroras Artūras Dževečka apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei nubausti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (to paties prašė ir prokurorė Lilija Saldukienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu), tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį BK straipsnį ir jam paskirta bausmė, todėl iš naujo S. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

36Dėl įrodymų vertinimo ir S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje

3710.

38Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

3911.

40Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

4112.

42Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

4313.

44BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo.

4514.

46Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, dar nėra labai gausi ir tebesiformuoja. Tačiau teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018). Be to, teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-493/2020).

4715.

48Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020). Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

4916.

50Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2019 m. sausio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jis 2020 m. vasario 23 d. vairavo automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, įvertinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padaręs teisingą išvadą, kad S. A. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, pagrįstai S. A. dėl šios veikos išteisino.

5117.

52Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu S. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Tačiau S. A., žinodamas, kad jam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, 2020 m. vasario 23 d. vairavo automobilį ir tokiu būdu pažeidė jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio S. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad S. A. nuo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2020 m. vasario 23 d. veika), padarymo būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Duomenų, kad po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jis būtų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija nepateikė, todėl darytina išvada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai S. A. pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi S. A. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. S. A. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog praeityje S. A. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti (1 t., b. l. 103-117), kadangi tuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendis, kuriuo S. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, už kurios nevykdymą šiuo konkrečiu atveju ir prašoma S. A. atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, dar nebuvo priimtas. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju S. A. neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomų vertybių pažeidimą, bet buvo sąlygoti neatsakingo asmens poelgio, dėl kurio, sprendžiant iš S. A. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, asmuo nuoširdžiai gailisi.

5318.

54Prokuroras apeliaciniame skunde itin didelį dėmesį skiria ir S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumui bei pobūdžiui, tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama spręsti S. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį klausimą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai asmens neblaivumas yra pakankamai didelis, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kartu sukeliant ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui pavojų, negali būti vertinamas kaip smulkus ar neesminis asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas, nes tokie asmens veiksmai yra įžūlūs, piktybiniai ir labai pavojingi. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias prokuroro nurodomas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinamas ir dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šiuos neteisėtus veiksmus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, S. A. buvo paskirta atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl S. A. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas, už ką jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali būti vertinamas dar ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį kontekste bei laikomas pagrindu konstatuoti didesnį S. A. veiksmų pavojingumą dėl vienkartinio paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, ir tuo pačiu leistų šiuos jo veiksmus kriminalizuoti. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. S. A. nurodyti veiksmų motyvai („pagailo brolio, todėl jį vežė į parduotuvę“), teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau S. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, nagrinėdami bylas, kuriose faktinės aplinkybės yra labai panašios (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-919/2020, 1A-397-493/2020, 1A-398-478/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-211-885/2020, 1A-38-497/2020).

5519.

56Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina S. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vieną kartą jo padarytas šio draudimo pažeidimas negali būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu S. A. elgesio kryptingumą, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. A. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Nustatytas S. A. vairavimas, nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones, atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius ir už šią veiką jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

5720.

58Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad S. A. pagal BK 243 straipsnį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl S. A. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

59Dėl nuteistajam S. A. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje

6021.

61Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

6222.

63Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6423.

65Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

6624.

67Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo S. A. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

6825.

69Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam S. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad S. A. teistas 6 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, analogišką nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, praėjus vos mėnesiui nuo bausmės, paskirtos už analogišką nusikalstamą veiką, vykdymo atidėjimo termino pabaigos ir vėl būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas) vairavo automobilį, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei turtui, baustas administracine tvarka (daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus), nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių nuobaudų, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, dirbantis, augina tris nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

7026.

71Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Be to, nuteistajam M. P. ši už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę S. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7227.

73Nors apeliaciniu skundu S. A. prašo skirti jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta tokia bausmės rūšis, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskiros bausmės rūšies pakeitimo į laisvės apribojimą. Be to, pažymėtina, kad anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas S. A. elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų švelnesnių bausmių (ankstesniais teismų nuosprendžiais S. A. buvo paskirti viešieji darbai, jam kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (1 t., b. l. 120-128)), jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, S. A. tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7428.

75Apeliaciniame skunde nuteistojo S. A. nurodytos aplinkybės – tai, kad jo padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jis būtų nuo jos atskirtas, kad, būdamas prižiūrimas pareigūnų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jis gali laikytis įstatymų, tačiau jo elgesys turi būti kontroliuojamas, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kad jis pagrindinis šeimos aprūpintojas, kad jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, įvyktų atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės, nors ir santykinai neilgam terminui, tačiau tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, kad jis gyvenime nori siekti teigiamų tikslų – gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbą, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Papildomai pažymėtina, jog S. A., būdamas laisvėje, įsidarbino tik nuo 2020 m. birželio 1 d., prieš pat priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (paskutinėje darbovietėje dirbo iki 2019 m. vasario 18 d., nuo 2019 m. vasario 20 d. buvo registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negavo (1 t., b. l. 101, 102)), darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma – 5 darbo dienų savaitė, 2 valandos per dieną, mėnesinis atlyginimas – 152 Eur (1 t., b. l. 166-167). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo S. A. nurodyta aplinkybe, kad jis pagrindinis šeimos aprūpintojas. S. A. taip pat turėjo galimybę, būdamas laisvėje, gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, jei S. A. visgi turės norą gydytis nuo alkoholizmo, jis tą galės padaryti kalinimo įstaigoje, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

7629.

77Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, tad tenkinti nuteistojo S. A. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

79Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 8. 2.... 9. S. A. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243... 10. II.... 11. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 12. 3.... 13. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 14. 3.1.... 15. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 16. 3.2.... 17. Prokuroras pažymi, kad S. A. 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. vairavo... 18. 4.... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 20. 4.1.... 21. Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dabar ir praeityje... 22. 4.2.... 23. Nuteistojo S. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis yra... 24. 5.... 25. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 26. 6.... 27. Teismo posėdžio metu prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo S. A.... 28. Apeliaciniai skundai atmestini.... 29. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. 7.... 31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 32. 8.... 33. Prokuroras Artūras Dževečka apeliaciniu skundu neginčija S. A. kaltės... 34. 9.... 35. Prokuroras Artūras Dževečka apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo Šiaulių... 36. Dėl įrodymų vertinimo ir S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą... 37. 10.... 38. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 39. 11.... 40. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 41. 12.... 42. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 43. 13.... 44. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam... 45. 14.... 46. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek... 47. 15.... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant... 49. 16.... 50. Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo... 51. 17.... 52. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės... 53. 18.... 54. Prokuroras apeliaciniame skunde itin didelį dėmesį skiria ir S. A.... 55. 19.... 56. Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina S.... 57. 20.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių... 59. Dėl nuteistajam S. A. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą... 60. 21.... 61. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 62. 22.... 63. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 64. 23.... 65. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę... 66. 24.... 67. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 68. 25.... 69. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiama... 70. 26.... 71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 72. 27.... 73. Nors apeliaciniu skundu S. A. prašo skirti jam laisvės apribojimo bausmę,... 74. 28.... 75. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. A. nurodytos aplinkybės – tai, kad jo... 76. 29.... 77. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro...