Byla 1A-92-380-2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės, teisėjų Dalius Jocio, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorams Ginai Skersinskytei, Vidai Kaubrytei, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui, nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, nukentėjusiajam Z. A.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, nuteistojo R. S. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

4R. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

5A. S. ir R. S. išteisinti dėl kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt.

6Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš A. S. Z. A. 508 200 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš A. S. ir R. S. po 1500 litų Z. A. jo patirtų proceso išlaidų atlyginimui.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, R. S. nuteistas už tai, kad bendrininkavo padėjėju A. S. įgyjant didelės vertės svetimą turtą:

9A. S., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, 2009 m. birželio 5 d. ir 2009 m. liepos 2 d. (tikslesnis laikas nenustatytas), Z. A. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis yra finansiškai stabilios ir patikimos įmonės UAB „( - )“ prezidentas, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį jam perleisti neva UAB „( - )“ laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus nenaudojamoje geležinkelio atkarpoje Latvijoje, UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), paėmė iš Z. A. 508200 Lt ir 2009 m. liepos 2 d. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pasirašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodė, jog jis, A. S., yra UAB „( - )“ prezidentas.

10R. S., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad UAB „( - )“ finansinė padėtis yra sunki ir bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad A. S. yra paėmęs iš Z. A. 508200 Lt ir pasirašęs įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodęs, jog jis, A. S., yra UAB „( - )“ prezidentas, šį vekselį 2009 m. spalio 30 d. įregistravo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A.. Z. A. negavus pažadėtų darbų Latvijoje bei pareikalavus, kad A. S. grąžintų pinigus, A. S. jų negrąžino.

11Tokiu būdu A. S., R. S. padedant, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą – Z. A. 508 200 Lt.

12Apeliaciniu skundu A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl A. S. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendį skundžia dėl teismo padarytų išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepaisymo.

13Nurodo, kad teismas darydamas išvadas dėl ginamojo kaltės, iš esmės, pasitenkino kaltinamajame akte pateiktu pinigų skolinimosi aplinkybių aprašymu ir tų aplinkybių teisiniu vertinimu. Jurisprudencijoje sukčiavimo baudžiamosiose bylose baudžiamoji atsakomybė kildinama iš apgaulės, kaip svetimo turto užvaldymo priemonės. Baudžiamąją apgaulę atskleidžia pagrindinai trys požymiai: objektyviosios tiesos iškraipymas; tikslas-nukentėjusiojo suklaidinimas; kaltininko tyčia sąmoningai pateikiant objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.

14Teisės taikymo prasme, bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje byloje teisinės reikšmės, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, negali turėti ir ne tik todėl, kad Z. A. nebuvo naujokas versle, bet ir todėl, kad bylos duomenis nustatyta, jog paskolos suteikimas vekselio pagrindu nebuvo saistomas jokiomis papildomomis sąlygomis.

15Teismo manymas, kad ginamasis neva, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį perleisti...laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus...“ negali būti pripažintas kaip atitinkantis bylos faktinius duomenis.

16Aplinkybė, kad nebuvo susitarta, teismo nepagrįstai vertinama kaip išankstinis ginamojo nusiteikimas išvilioti pinigus ir Z. A., nes derybų dėl geležinkelio ardymo darbų metu, ginamasis apie Z. A. nieko nežinojo ir su juo net nebuvo pažįstamas. Tuo pačiu pastebėtina ir, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neabejoja, jog bendrovė „( - )“ vedė derybas dėl geležinkelio ardymo darbų ir vietoje domėjosi darbų apimtimi. Tokiu būdu, teismo išvada, jog ginamasis iš anksto planavo išvilioti pinigus iš Z. A., neatitinka faktinių bylos duomenų. Neatitinkančios faktinių bylos duomenų išvados pagrindu, taikyti baudžiamąjį įstatymą teismas neturėjo teisėto pagrindo.

17Teismo pozicija dėl nuosprendyje minimo vekselio, negali būti pripažinta pagrįsta, nes vertinant vekselį, kaip Z. A. suklydimą įtakojusią aplinkybę, neteisingai aiškinama civilinės teisės normos, reglamentuojančios vekselių esmę ir paskirtį. Skunde teigiama, kad bylos duomenimis nustatyta, kad vekseliu šioje byloje buvo įformintas paskolos suteikimas. Paskolos suteikimo faktas, ko neginčija ir ginamasis, paneigia teismo samprotavimą, jog minimą pinigų sumą Z. A. perdavė ne kaip paskolą, o kaip garantą būsimiems konkretiems darbams gauti. Išrašius vekselį, Z. A. negalėjo pretenduoti į skundžiamame nuosprendyje minimą geležinkelio ardymo darbų pirkimą, nes vekselyje tokia paskolos suteikimo sąlyga neaptarta. Nuosprendžio logika leistų daryti išvadą, kad pinigų perdavimas, tai avansinis mokėjimas. Avansinis pusės milijono litų mokėjimas, turėjo išplaukti iš atitinkamos sutarties. Tokios sutarties sudaryta nebuvo. Be sutarties dėl darbų atlikimo, Z. A. perduoti pinigai ginamajam negali būti vertinami kitaip, nei kad toks vertinimas išplaukia iš vekselio paskirties, t.y. kaip paskola. Tokiu būdu, teismo manymas, kad Z. A. pateikė teisingą pinigų skolinimo vertinimą – kaip būsimų geležinkelio ardymo darbų garantą, paneigiamas paskolos suteikimo fakto patvirtinimu vekseliu.

18Taip pat skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ginamojo kaltę grindžia Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010 m. balandžio 19 d, raštu Nr. ( - ), nes notaras byloje esančio vekselio neapžiūrėjo ir pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl vekselio. Minėtas notaras neįgaliotas teikti išvadas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, notaras apklaustas nebuvo. Tokiu būdu, yra pagrindo manyti, kad ir šioje dalyje, teismas ignoravo BPK 20 str. 4 d. reikalavimus. Tuo pačiu, pastebėti, kad vekselio turinio tikrumą, Z. A. reikalavimu, ginamasis patvirtino rankraštiniu įrašu kitoje vekselio pusėje. Tuo įrašu buvo dar kartą patvirtinta, jog Z. A., perduodamas ginamajam minėtą sumą, suteikė paskolą, kuri buvo įforminta vekseliu, ir kurią ginamasis pripažįsta.

19Teismo manymas, kad ginamasis kaltas, nes pasirašydamas „..įstatymų reikalavimų neatitinkantį vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis..“ negali būti pripažintas pagrįstu, nes, kaip vekselį surašė ne ginamasis, o vekselio pasirašymas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms tiek dėl vekselio išrašymo, tiek dėl tolesnio paskolintų pinigų judėjimo, negali sukurti jokių baudžiamųjų teisnių padarinių. Apelianto nuomone vekselio išrašymas šioje byloje apskritai negali būti vertinamas kaip ginamąjį kaltinantis įkaltis, nes vekselio išrašymas tik fiksavo jau įvykusį paskolos suteikimo sandorį. Paskola buvo suteikta ne dėl vekselio išrašymo. Kaip tik vekselis ir sudaro civilinį teisinį pagrindą Z. A. atgauti paskolą. Ši aplinkybė leidžia daryti ir kitą, reikšmingą bylos baigčiai išvadą - Z. A. paskolintų pinigų neprarado. Vekselio įtraukimas į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą, nurodant kaip bendrovės įsiskolinimą Z. A., nepanaikino vekselyje numatytos pareigos grąžinti paskolą. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad vekselio įtraukimas į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ginamasis Z. A. paskolintų bendrovei pinigų nepasisavino, t.y. nepavertė savo nuosavybe. Teisės taikymo prasme ši aplinkybė yra reikšminga, nes šalina baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 182 str. 2 d. pagrindą - sukčiavimo būdu gautų pinigų pavertimą kaltininko nuosavybe. Teismo samprotavimai, jog iš Z. A. paskolinti pinigai, į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą įtraukti fiktyviai, paneigiami byloje esančiais buhalteriniais dokumentais, kurių turinio atitikimą tikrovei, tame tarpe ir tolesnį tų pinigų judėjimą, patvirtina ir specialistų išvados. Koks nors kitoks tų išvadų vertinimas teisės taikymo prasme neleistinas.

20Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo pastebėjimas: „Akivaizdu, jog paimti iš Z. A. pinigai realiai į UAB „( - )" kasą nebuvo patekę, nes šios bendrovės finansiniuose dokumentuose Z. A. duoti pinigai buvo nurodyti litais, nustatyta, kad Z. A. įdavė A. S. pinigus JAV doleriais" negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu faktines bylos aplinkybes, nes teismas, konstatuodamas ginamojo nusikalstamą veiką, nuosprendyje nurodo, jog ginamasis iš Z. A. paėmė 508 200 litų.

21Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas ginamojo kaltės klausimą, nepagrįstai vadovavosi vien tik Z. A. parodymais, nes jų turinys, ikiteisminio tyrimo metu keitėsi ginamojo padėtį sunkinančia linkme. Taip pat teismas, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, ginamojo kaltę grįsti ir Z. A. pateiktu, slaptai padarytu garso įrašu, kuriame, pasak Z. A., yra užfiksuotas jo ir ginamojo pokalbis. Įrašas teismo posėdyje išklausytas nebuvo. Tokiu būdu manytina, kad teismas Z. A. pateikto įrašo stenograma, grįsti išvadas dėl ginamojo kaltės sukčiavus, neturėjo teisėto pagrindo- BPK 20 straipsnio 4 dalis.

22Paskolos negrąžinimas, esminiai pasikeitus verslo aplinkybėms ir verslo sąlygoms, nesudaro baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagrindo. Vekselio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai tarp Z. A. ir bendrovės „( - )" bei ginamojo, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, negali būti pripažinti niekiniais. Byloje nėra tokių dokumentų, kuriuose būtų įtvirtintas Z. A. suklaidinimas, apsunkinantis paskolos atgavimą civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas ginamojo kaltės klausimą, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją sukčiavimo baudžiamosiose bylose, išdėstytą 1998 m. gruodžio 22 d. senato nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" bei tos pozicijos konkretinimą ir aiškinimą kasacinėse nutartyse.

23Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis neatitinka BPK normų 303-305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 307 straipsnio reikalavimų. Nuosprendis turi būti įtikinamas ir turi nekelti jokių abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes vadovavosi kaltinančiais duomenimis ir nesivadovavo jį teisinančiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeisdamas teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, ko pasėkoje netinkamai buvo pritaikytos baudžiamojo kodekso normos.

25Nurodo, kad apklaustas teisme jis paaiškino ir parodė, kad būdamas UAB „( - )" direktoriumi ir kasininku ieškojo papildomų investicijų bendrovės veiklai vystyti. Jo tėvas, A. S. gavo iš Z. A. pinigus. Jų tikslių susitarimo aplinkybių dėl pinigų paskolinimo ir grąžinimo nežinojo. Tuo metu vyko derybos dėl darbų Latvijoje, be to buvo ieškoma darbų Baltarusijoje ir kitose valstybėse.

26Teismas, apkaltinęs jį padėjimu sukčiauti A. S., vadovavosi liudytojų R. A., R. B., E. S., F. G., R. K., V. L. ir nukentėjusiojo Z. A. parodymais. Tačiau šie liudytojai ir nukentėjusysis Z. A. nepatvirtina jo kaltės, priešingai griauna kaltinimo formuluotes. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus kaip objektyvius jo kaltės įrodymus, pažeidė ne tik BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nuostatas, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8. p., nes nuosprendį pagrindė spėlionėmis ir prielaidomis.

27Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, kad abu kaltinamieji buvo sutarę iš anksto neįvykdyti jokių geležinkelio pertvarkos darbų, o Z. A. buvo suklaidintas ir apgautas tikslu išvilioti pinigus, kas ir įvyko. Su tokiais teiginiais nesutinka, nukentėjusysis pripažino, kad jis su R. S. dėl šių finansinių įsipareigojimų visiškai nebendravo. Koks buvo susitarimas tarp Z. A. ir A. S. jam nebuvo žinoma, kaip ir vekselio pasirašymo sandorio, tik abstrakčiai žinojo, kad tėvas ieško finansinių investuotojų bendrovės veiklai plėtoti.

28Teigia, jog Z. A. patvirtino A. S. aiškinimą, kad investicijos, surašant ir pasirašant vekselį buvo daromos dėl planuojamų darbų Latvijos geležinkeliuose. Liudytojas R. K. parodė „...kad derybos su latviais dėl šių darbų sudėtingumo ir per didelių investicijų nutrūko...". Šio liudytojo parodymus, kad apgaule sukčiaujant išvilioti pinigus iš nukentėjusiojo nebuvo jokio tikslo, patvirtino ir liudytojas E. S., kuris parodė, kad A. S. jam pranešė, kad turės objektą Latvijoje - geležinkelio ardymo darbus. Be to, liudytojas R. B., parodė ir patvirtino jo aiškinimą, kad buvo ieškoma objekto įmonės darbams ir investuotojų. Liudytoja V. L., F. G. patvirtino vekselio surašymo aplinkybes, bei tai, kad gauti pinigai pagal vekselį buvo išmokėti L. C.. Nors liudytojas L. C. neigia gavęs ginčo pinigus, toks jo aiškinimas paneigtas tiek aukščiau aptartų liudytojų parodymais, tiek specialisto išvada.

29Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas visiškai netyrė tų aplinkybių, kurios paneigtų ar patvirtintų jo aiškinimą apie tai, kad vyko derybos su Latvijoje esančia SIA "( - )" valdyba ir „( - )" bendrovės derybos dėl geležinkelio ( - ) 107 kilometru geležinkelio darbų sklype ( - ), nors tokios derybos vyko ir buvo planuojama vykdyti šiuos darbus patvirtina ( - ) valdybos išduotas raštas 2011 m. kovo 15 d. Nr. 01-5/121. Lieka nepaneigtas jo aiškinimas, kad pinigai iš Z. A. pagal jo sudarytą vekselį tarp A. S. buvo gauti ne dėl jo apgaulės, bet dėl darbų ir investicijų, kurios nutrūko dėl šalių nesutarimo. Galimybę, kad ūkio subjektas iš jo sudaryto sandorio patirs nuostolius, suponuoja normali tokių ūkio subjektų veiklos praktika, ir tai niekaip nesusiję su sukčiavimu. Bet kokia komercinio subjekto veikla yra rizikinga, svarbu, kad ji neviršytų normalios gamybinės - ūkinės rizikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, yra konstatavęs, kad bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant sudarant sandorius) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo materialinei atsakomybei. Tai, kad įvykdžius sutartį tarp Latvijos ir UAB „( - )“ ji būtų buvusi naudinga lieka iki galo nepaneigtas jo aiškinimas, jog pavykus iki galo užbaigti sandorį, sutarties reikalavimai būtų įvykdyti. Šios aplinkybės rodo, kad tiek kaltinimas, tiek pirmoji teismo instancija nepagrįstai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatas.

30Teigia, kad vekselio surašymo aplinkybių nežinojo, jam nebuvo pranešta apie jo surašymą. Vekselis, kaip oficialus dokumentas buvo apskaitytas bendrovės finansinėje apyskaitoje. Nesutinka su teismo išvada, kad iš Z. A. gauti pinigai realiai į UAB „( - )“, kasą nebuvo patekę. Teismas tą tvirtina aiškindamas, kad iš Z. A. pinigai buvo gauti JAV doleriais. Neatitinka tikrovei, kad Z. A. pinigai nebuvo užpajamuoti ir apskaityti bendrovės finansiniuose dokumentuose. Liudytojos V. L. ir F. G. patvirtino priešingas aplinkybes.

31Nesutinka ir su teismo išvada, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ji buvo nemoki. Pinigai iš Z. A. buvo paskolinti 2009 m. birželio-liepos mėnesiais. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 18 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita patvirtina, kad bendrovė UAB „( - )" tikrinimo metu vertėsi geležinkelio ir požeminių geležinkelių tiesimo darbais (veiklos kodas 421200), tačiau tik 2010 m. vasario 2 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, tam turėjo įtakos ne tik įsibėgėjusi ekonominė krizė, bet ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai yra, po gautos paskolos iš Z. A..

32Akcentuoja, kad nors A. S. ir nebuvo bendrovės darbuotojas, tačiau jis yra jo tėvas, kuris rūpinosi, kad R. S. vadovaujama bendrovė nebankrutuotų ir įveiktų užklupusią ekonominę krizę, ieškojo investuotojų, naujų darbų projektų. Jis neneigė, kad 2009 m. liepos 1 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 25 ir jį patvirtino bendrovės antspaudu, tačiau negali sutikti su klaidinga teismo išvada, kad jis pasirašant šį įgaliojimą žinojo ar padėjo apgauti Z. A.. Jis tokio tikslo neturėjo, ir tai yra kaltinimo ir teismo spėlionės bei prielaidos. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad šis įgaliojimas nebuvo įregistruotas, nes tą paneigė liudytoja V. L. bei bylos medžiaga. Be to, neatitinka tikrovės teismo nuoroda į tai, kad jis neužpajamavo gautų pinigų iš Z. A.. Teismas pateikė nuorodą šiai aplinkybei patvirtinti liudytojos V. L. parodymus. Specialisto išvada (t. l, b. l. 152-155), priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad pateiktuose dokumentuose „kasos pirminiai pajamų ir išlaidų dokumentai" yra 2009 m. liepos 1 d. įgaliojimas Nr. 25, patvirtintas direktoriaus R. S., kuriuo įgaliojamas A. S. paimti 508 200 Lt iš Z. A. bendrovės naudai, 2009 m. liepos 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, dėl šių pinigų paskolinimo 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 57 suma 508 200 Lt, kuriame nurodyta, kad priimta iš R. S. 508 200 Lt, vekselio įraše nurodyta, kaip skola Z. A. 508 200 Lt sumai. Minėti apskaitos registrai, pasirašyti vyr. finansininkės V. L.. Šie pinigai buvo išmokėti L. C.. Tai paneigia teismo spėliones, kad šie pinigai visiškai nebuvo užskaityti jo vadovaujamos bendrovės finansiniuose dokumentuose. Teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, kad jis nedalyvavo sudarant vekselį su Z. A. ir nebuvo atsakingas už šio vekselio neįvykdymo pasekmes, todėl negalėjo atlikti padėjėjo funkcijų.

33Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė G. Skersinskytė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant kartu su R. S. ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Taip pat R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant kartu su A. S. ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas kaltinamojo R. S. veiką perkvalifikavęs iš nusikaltimo vykdytojo, pripažįstant, jog jis buvo padėjėju A. S. vykdant sukčiavimą, taip pat išteisinęs A. S. ir R. S. iš kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt, padarė neteisingą išvadą, kuri neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys rodo, jog abu kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe, iš anksto apgalvoję visą pinigų užvaldymo schemą, kaltinamasis R. S. atliko nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje objektyviosios pusės veiksmus, todėl turi būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju, o ne padėjėju, taip pat R. S. ir A. S. turėjo būti pripažinti bendrininkavę kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt.

35Taip pat skunde nurodoma, kad skiriant kaltinamiesiems bausmes, būtina vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.

36Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. A. prašo nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

37Nurodo, kad su nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliaciniais skundais nesutinka, nes jie nepagrįstai teigia, kad jų įvykdytas nusikaltimas neatitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių, o vertintas tik kaip civilinis deliktas. Teigia, kad A. S. prisipažino, kad jis anksčiau jo nepažinojo, bet per du kartus iš jo paėmė 508 200 Lt. JAV doleriais, kad buvo tai sumai išrašytas vekselis, kurį jis pasirašė prisistatydamas UAB „( - )" prezidentu ir jį įteikė jam. Kad tie jo pinigai duoti jam buvo dėl darbų ( - ) geležinkelio atkarpoje, kuriuos UAB „( - )" dirbs kartu su juo. Bet derybos su Latvijos įmone nutrūko, nes nesutarė dėl kainos ir darbų apimties. Kad pinigus žadėjo jam atiduoti ir kitoje vekselio pusėje užrašė datą. kada atiduos.

38Be to, nurodo, kad R. S. pripažino, kad žinojo, jog A. S. iš jo paėmė pinigus ir išdavė vekselį, kad tie pinigai buvo reikalingi UAB „( - )", nors įmonė jau buvo nemoki dėl sunkios finansinės padėties. Kad tuos pinigus įmonės užpajamavo tik 2009 m. rugsėjo 30 d.. Iš duotų parodymų aiškiai matyti, kad jie norėdami iš jo išgauti pinigus, iškreipė tiesą, suklaidino jį, sąmoningai tyčia pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nustatyta faktinėmis aplinkybėmis, kad panaudodami apgaulę ir užvaldydami iš jo pinigus, jie nesiruošė jam jų atiduoti, tai aiškiai parodo jų veiksmų tolimesnė seka.

39Nurodo, kad byloje nustatyta, kad A. S. jam aiškindamas, kad jis yra UAB „( - )" prezidentu ir, kad jo įmonė laimėjo konkursą Latvijoje dėl darbų ( - ) geležinkelio atkarpoje ir tam yra reikalingi pinigai, buvo jo išgalvotas apgaulės būdas, kaip jį suklaidinti ir tokiu būdu iš jo išgauti pinigus. UAB „( - )" jokiame konkurse Latvijoje dėl darbų nedalyvavo ir tokio konkurso ir nebuvo. Toks melagingų duomenų pateikimas ir tolimesnė įvykių seka patvirtina, kad buvo siekiama jį suklaidinti ir apgaule pasisavinti jo pinigus. Kad A. S. iš anksto planavo iš jo apgaule išgauti pinigus ir dėl to jam buvo pateikiama tokia tikrovės neatitinkanti informacija patvirtinama ne tik jo, bet liudytojų R, A., R. B., E. S., R. K. duotais parodymais, kurie patvirtina, kad dėl konkretaus darbų objekto Latvijoje nebuvo tartasi.

40Taip pat, norėdamas jį apgauti bei suklaidinti, A. S. visur melavo. Norėdamas ir siekdamas sudaryti mokaus ir patikimumo žmogaus įvaizdį, visada prisistatydavo save UAB „( - )" prezidentu, aiškino, kad įmonės finansinė padėtis yra gera. Tuo tarpu A. S. niekada nebuvo UAB „( - )" prezidentu ir su įmone jokia darbinė veikla jo nesieja. Juo labiau jis ir negalėjo jam aiškinti bei meluoti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, nors gerai žinojo, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga. A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pats nurodė, kad įmonė UAB „( - )", ne iš geros materialinės padėties skolinosi pinigus (t. l, b. I. 180-181). Byloje ir nustatyta, kad įmonės padėtis buvo bloga, ką nurodė ir teismas savo nuosprendyje. Kad melavimas apie gerą finansinę padėtį bei apie savo ketinimus, gali suklaidinti ir įtikinti nukentėjusįjį nurodo ir teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-6/2011, 2K-71/2009).

41Teigiama, kad A. S., toliau tęsdamas savo melavimus ir apgaudinėjimus, per du kartus davus jam pinigus, nurodė išrašyti neprotestuotiną paprastą vekselį jo duotai 508 200 Lt sumai. Kaip matyti, vekselis buvo išrašytas UAB „( - )" įmonės vardu, kur jis nurodytas kaip įmonės prezidentas, jame viskas yra sukeista vietomis, jis nurodytas kaip skolininkas, o A. S. įmonė pinigų skolintoja. Vekselyje nurodyta, kad įmonė privalo sumokėti pinigus iki 2009 m. lapkričio 30 d., tokiu būdu A. S. nebūdamas tos įmonės prezidentu ir pasirašydamas ant vekselio kaip įmonės prezidentas ir imdamas pinigus įmonės vardu, matė, ką jis pasirašo, nors tam jokių įgaliojimų neturėjo. Kas dar kartą patvirtina, kad paimant pinigus, įmonės vardu buvo pasinaudota, turint tikslą jį apgauti.

42Teigia, kad kada buvo iškelta baudžiamoji byla, A. S., norėdamas pateisinti savo nusikalstamą veiką, griebėsi klastojimo. Jis susitarė su R. S. ir atgaline data pastarasis išrašė įgaliojimą, kad R. S. įgalioja A. S. paimti iš jo pinigus UAB „( - )" 508 200 Lt. Įgaliojimas išrašytas 2009 m. liepos 1 d., bet įmonėje nėra įregistruotas. Kad jis yra išrašytas atgaline data patvirtina ta aplinkybė, kad jau 2009 m. birželio 5 d. A. S. iš jo buvo paėmęs 170 000 JAV dolerių, bet tai sumai jokio įgaliojimo neturėjo. Kaip matyti, tie pinigai mėnesį laiko buvo A. S. kišenėje, nes niekur nebuvo užpajamuoti. 2009 m. liepos 2 d. Z. A. atvežus dar 40 000 JAV dolerių, tik tada buvo surašytas vekselis visai sumai. A. S. jokio įgaliojimo tuo metu neturėjo, todėl įgaliojimas nėra įrašytas vekselyje. Įgaliojimas prieš tą išduotą vekselį negalėjo būti išrašytas, nes A. S. nežinojo, kada jis atvažiuos ir atveš pinigus ir kiek tų pinigų atveš. A. S., paimdamas apgaulės būdu jo duotus pinigus, įgijo realią galimybę elgtis su jo pinigais savo nuožiūra ir nuo to momento yra baigtas nusikaltimas. Tai pažymėjo Aukščiausiojo Teismo kolegija kasacinėje byloje Nr. 2K-150/2010.

43Pagaliau, apgaulės būdu buvo išgauti iš jo pinigai 2009 m. liepos 2 d., bet bendrovės kasoje buvo užpajamuoti tik 2009 m. rugsėjo 30 d., nes jis jau tuo metu pradėjau reikalauti, kad A. S. jam grąžintų pinigus, nes kreipsis į teisingumo organus. A. S. jį vis ramino ir aiškino, kad pinigus grąžins, net 2009 m. rugpjūčio 9 d. parašė įsipareigojimą kitoje vekselio pusėje, kad jis grąžins jam visą sumą iki 2009 m. rugsėjo 31 d., bet supratęs, kad Z. A. vis tiek nenurims, griebėsi klastotės ir susitarus su R. S., ne tik buvo išrašytas įgaliojimas atbuline data, bet ir buvo pateiktas į įmonės buhalteriją užpajamavimui jo vekselis. Kaip paaiškino įmonės finansininkė V. L., jai R. S. 2009 m. rugsėjo 30 d. davė du vekselius ir įgaliojimą ir pagal R. S. nurodymą buvo užpildyti kasos pajamų orderis bei kasos išlaidų orderis, kad buvo pasiskolinta iš jo 508 200 Lt. suma, kurią tą pačią dieną, t.y. 2009 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo L. C., nors tų pinigų ji - V. L. nematė. Tą patį, kad tų 508 200 Lt nematė ir jam neišmokėjo teisme aiškino ir liudytojas L. C.. Iš visų šių aplinkybių aiškiai matyti, kad A. S. jam parašydamas 2009 m. įsipareigojimą kitoje vekselio pusėje grąžinti visą sumą iki 2009 m. rugsėjo 31 d., toliau jį apgaudinėjo ir nesiruošė jam grąžinti tų pinigų, nes tų pinigų tuo metu jau neturėjo. Pastebi, kad nėra logikos, jog jis visai nepažįstamam žmogui be jokio tikslo duotų pusę milijono litų.

44Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liko netirtos aplinkybės, kurios paneigtų ar patvirtintųjų aiškinimą, kad vyko derybos su Latvijoje esančia ( - ) ir UAB „( - )" dėl geležinkelio ( - ) darbų, kad tokios derybos vyko ir buvo planuojama vykdyti tokius darbus patvirtina ( - ) valdybos išduotas raštas 2011 m. kovo 15 d. Nr. 01-2/121. Kad lieka nepaneigtas jų aiškinimas, kad pinigai gauti iš jo pagal sudarytą vekselį A. S. buvo gauti ne dėl apgaulės, bet dėl darbų ir investicijų, kurios nutrūko dėl šalių nesutarimo. Tačiau jis po teismo priimto nuosprendžio per Latvijos advokatūrą kreipėsi į UAB „( - )" ir gavo raštišką atsakymą, kurį prideda prie atsikirtimo į nuteistųjų apeliacinius skundus. Tame rašte nurodoma, kad buvo pateikta netiksli informacija ir jie atšaukė laiške Nr.01-5/121 netikslią informaciją ir atsiprašė. Nurodė, kad minėtų darbų vykdymui viešųjų pirkimų procedūroje Lietuvos kompanija UAB „( - )" nebuvo pakviesta ir nedalyvavo.

45Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti ir atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

46Prokuroras ir nukentėjusysis prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir tenkinti prokuroro apeliacinį skundą.

47Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

48Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistieji A. S. ir R. S., liudytojai F. G., (E. S.), R. B., V. L., ištirtas byloje esantis garso įrašas ir dokumentai: ( - ) 2011 m. kovo 15 d. dokumentas ir 2011 m. birželio 28 d. dokumentas ir jų vertimai (2 t., b. l. 174-174; 3 t., b. l. 114-117).

49Nuteistasis A. S. apygardos teisme parodė, kad davė parodymus anksčiau. Nemano, jog įraše jis kalba, nors yra panašumų. Neneigia, jog su nukentėjusiuoju kalbėjo, tarėsi. Buvo laimėtas konkursas. Buvo preliminari sutartis, jos turinio nepamena. E. S. surado Z. A.. Susitikimas vyko ne liepos 2 d. Pinigų paėmimo metu firmos direktoriaus nebuvo, jis turėjo įgaliojimą, kuris buvo pasirašytas tada, kai buvo sutarta su Z. A., prieš paimant pinigus. Be įgaliojimo jis negalėjo paimti pinigus. Įgaliojimo turinio neprisimena, gal ieškoti partnerio, ar investuotojo. Neigia, kad įgaliojimas buvo surašytas atgaline data. Nukentėjusysis norėjo dalyvauti projekte, atvežė per du kartus pinigus. Paimtus pinigus atidavė direktoriui, kai jis grįžo iš komandiruotės. Kada tiksliai grįžo, neprisimena. Direktorius paėmė pinigus ir nunešė buhalterei. Pinigai buvo seife, jie buvo užpajamuoti. Pinigų jis nepaėmė, jie buvo grąžinti L. C., kitam kreditoriui. Įmonėje tuo metu buvo mažai darbų, buvo susitarimas ieškoti partnerių, kurie galėtų investuoti, turėtų savo techniką. Tai buvo šeimos verslas, jis patardavo. Vyko derybos, jie važiavo į Rygą, direktoriai važiavo į Latvijos geležinkelį, ne vieną kartą. Derybų metu, buvo pradėtos mažinti kainos, todėl nesutarė. Jis informavo nukentėjusįjį, kad turi įgaliojimą, kas yra toje įmonėje. Pasakė, jog tai šeimos verslas, jis yra soliariumų asociacijos prezidentas. Z. A. užtikrino, kad jis turi visas galimybes atsiimti savo pinigus. Kitoje vekselio pusėje pasirašė, parašu patvirtino, kad vekselis yra tikras. Pinigų negrąžino, nes juos reikia uždirbti. Jis antspaudo ant vekselio neuždėjo, jį galėjo uždėti F. G.. Pinigai buvo paimti 2009 m. Susitikimų metu R. S. nedalyvaudavo. Nukentėjusysis tuos pinigus neprarado, visi kas norėjo atsiėmė per bankroto administratorių. Buvo planuojama, kad dalį gautų pinigų atiduos. Pinigai nebuvo pasisavinti, buvo atiduoti kitam asmeniui. Iš Z. A. negavo jokio raštiško prašymo, jis minėjo, jog jo draugai iš ( - ) SST, ir jie bus sutvarkyti, nes pasisavino pinigus. Šiuo metu įmonė yra bankrutavusi ir likviduota. Bankroto procedūra prasidėjo spalio-lapkričio mėn. Prokurorės ir nukentėjusiojo teiginys, jog įmonė buvo bankrutuojanti yra melagingas, nes iš įmonės balanso matyti, jog įmonė buvo pelninga. Tik buvo sunki padėtis, nebuvo darbų, reikėjo mokėti už pastatus. Verslas šiai dienai yra perimtas. Kompanija dirba sėkmingai, joje dirba E. S.. ( - ) 2011 m. kovo 15 d. raštas iš dalies yra teisingas, nes jie konkurse nedalyvavo. Rašte teisingai nurodyta, jog jie ne kartą buvo atvykę ir derėjosi. Projektas iš tiesų buvo, šiuo metu jis jau yra įvykdytas (4 t., b. l. 65; 94-96).

50Nuteistasis R. S. apygardos teisme parodė, kad tai buvo šeimos verslas, A. S. konsultavo. Įmonei reikėjo investicijų, reikėjo plėsti verslą. Važiavo į Rygą, su Latvijos geležinkelio vadovais vyko derybos. Jie važiavo, kalbėjo, ieškojo darbų, vyko derybos dėl objekto, skaičiavo, darė sąmatas kiek bus išlaidų. Jiems buvo pasiūlytas tas objektas. A. S. darė darbų sąmatas, visus paskaičiavimus. Sutartis nebuvo pasirašyta. Pokalbyje su Z. A. jis nedalyvavo. Tuo metu buvo išvykęs, A. S. įgaliojo paimti pinigus Latvijos objektui. Pats su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, nebendravo. E. S. buvo radęs tą žmogų. Žino, jog A. S. su nukentėjusiuoju tarėsi dėl objekto. Jam išvykus, įmonės antspaudas buvo stalčiuje. Jį galėjo paimti F.. Tikslios datos kada gavo pinigus, jis neprisimena. Galvojo, kad jis įnešė pinigus, po to pastebėjo, kad pinigai guli seife, todėl už mėnesio ar dviejų perdavė pinigus. Tuo metu įmonėje buvo direktoriumi ir kasininku, neturėjo patirties. Įmonė turėjo mokėti Sodrai mokesčius, bankui kreditus, Lietuvos geležinkelio dukterinė įmonė vienasmeniškai nutraukė sutartį. Derybos dėl objekto nutruko, nes nesutarė dėl kainos. Jei būtų įvykęs kontraktas, pinigai būtų reikalingi technikai, įrangai, kitiems darbams. Nepamena, kas L. C. išmokėjo pinigus, galėjo išmokėti finansininkė L., galėjo jis (4 t., b. l. 65; 96-97).

51Nukentėjusysis Z. A. parodė, kad jis pateikė įrašą, kurio metu kalbėjo su prezidentu A. S., kurį įrašė liepos 2 d. telefonu. Pokalbio metu kartais įeidavo į kabinetą F. G.. Kalbėjo apie sutartį. A. S. jam pateikė preliminarią sutartį, kurioje nieko konkrečiai nebuvo nurodyta. Jie kalbėjo, apie įmonės įkūrimą įmonę, po to planavo pasirašyti sutartį tarp jo ir „( - )“ prezidento. Projektas buvo parengtas iš anksto, jį turėjo A. S. latvių kalba, kuriame buvo nurodyta, kad jis laimėjo tą projektą. R. S. niekada nebuvo, nedalyvaudavo derybose. Jis tik po to sužinojo, jog A. S. toje įmonėje nedirbo. Jam apie tai pasakė E. S.. Pirmą kartą pinigus davė birželį. Tikėjosi, kad įkurs UAB, gaus darbą Latvijoje, esančiame objekte, po to iškilo abejonių. Jis ketino dirbti, kaip garantiją padarė tą įrašą. Pokalbį perrašė į kompaktinį diską. Pirmas įrašas truko 57,25 min., antras įrašas truko 24 min. Kai išėjo iš ofiso paimti pinigus, įrašą išjungė, kai grįžo, vėl įrašą įjungė. Birželio mėn. pradžioje jam daug kartų skambino A. S., ilgai įkalbinėjo, prašė atvažiuoti. Telefono išklotinės tai patvirtintų. Antrą kartą atvažiavo su sutuoktine. Ji laukė ir saugojo pinigus automobilyje. Pirmą kartą perdavė 170 000 Lt, antrą kartą perdavė 40 000 Lt. Tada F. nuėjo perrašė vekselį. A. S. ištraukė iš stalčiaus antspaudą ir uždėjo ant vekselio. A. S. skambino jam apie 10 kartų, įkalbinėjo ir siūlė už darbų perleidimą mažesnę mokėtiną sumą. E. S. papasakojo apie A. S., jam davė telefono numerį ir jis kalbėjo su A. S.. R. S. pamatė pirmą dieną, kai atvažiavo į Klaipėdą. R. jam pristatė A. S. būstinėje, Klaipėdoje, pasakė, jog tai jo sūnus. Kai rašė vekselį R. nebuvo, jis nežinojo. Vekselyje buvo parašyta, jog jis galioja iki lapkričio 1 d. A. S. skambino ir prašė grąžinti pinigus. Buvo nuėjęs pas notarą, vekselis neatitiko reikalavimų, todėl negalėjo atsiimti pinigus. Raštiškai A. S. nerašė, skambino ir prašė grąžinti pinigus. Paprastasis vekselis surašytas liepos 2 d., nurodyta, jog pinigus grąžins lapkričio 30 d. liepos pabaigoje skambino, prašė surašyti kontraktą, siūlė įkurti UAB. Jam buvo pasakyta, kad pinigus grąžins liepos 25-27 d. Pinigai nebuvo grąžinti, pažadėjo grąžinti rugpjūčio mėn. Buvo atvažiavęs rugpjūčio 9 d., bet pinigai nebuvo grąžinti. A. S. buvo atvažiavęs į Šiaulius, jie kalbėjosi. Advokatas lapkričio 30 d. skambino A. S., S. pasakė, kad pinigų negrąžins, nes neturi. Jis nesakė A. S., jog STT turi pažįstamų. S. verslo jis neperėme. (4 t., b. l. 65; 93-94).

52Liudytoja V. L. apygardos teisme parodė, kad dirbo UAB „( - )“ buhaltere. R. S. buvo direktorius. A. S. prisistatydavo prezidentu-konsultantu, kartais duodavo nurodymus. Įmonėje prezidento pareigybės nebuvo. 2009 m. rugsėjo mėn. įmonei buvo iškelta bankroto byla, Sodrai įsiskolinimas buvo virš 170 000 Lt. 2009 m. liepos mėn. įmonėje buvo sunkumai, nebuvo užsakymų, buvo sustabdyta sutartis su „( - )“. Kai ji dirbo įmonėje, bendrovės vienintelė akcininkė buvo A. S.. Apie Z. A. vekselį sužinojo 2009 m. spalio mėn., kai direktorius pateikė vekselį ir pasakė, jog yra paskolintos lėšos. Ji grynųjų pinigų nematė, tuo metu kasininkė buvo F. G.. Patį vekselį ji matė, skaitė, prie jo buvo pridėtas surašytas įgaliojimas. Įgaliojime buvo nurodyta, jog direktorius R. S. įgalioja A. S. pasiskolinti pinigus iš Z. A.. Įgaliojimas nebuvo registruotas. Nors įmonė turi turėti įgaliojimų registravimo žurnalą, tačiau jo neturėjo. Ji nematė, kas surašė įgaliojimą ir uždėjo atspaudą. Pateikdamas vekselį, direktorius paprašė jį įtraukti į apskaitą, ji paaiškino, jog vekselį į apskaitą gali įtraukti tik spalio mėn., atgaline data nieko nedarys. Ji surašė kasos pajamų orderį, jog pinigai gauti iš R. S., kad jis pinigus grąžina į kasą. Buvo užfiksuotas avansinis mokėjimas iš Z. A., jog jis paskolino pinigus įmonei. Įmonė yra skolinga Z. A.. L. C. įmonė buvo daug skolinga, direktorius paprašė išrašyti jam pinigus. Ji išrašė orderį ir atidavė kasininkui pasirašyti (4 t., b. l. 79-80).

53Liudytojas R. B. apygardos teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįstą, nuteistuosius pažįsta iš matymo. Jis juos supažindino. Su E. S. pažįstamas senai. E. S. papasakojo apie objektą, jog reikalingas partneris. Jis pasiūlė Z. A.. E. S. su Z. A. kalbėjo apie objektą, kuris susijęs su geležinkeliu, jog reikia laimėti konkursą, reikalingi pinigai. Ką turėjo daryti nukentėjusysis, nežino. Matė, kaip nukentėjusysis paėmė ir nunešė pinigus A. S.. Jis nežino kiek pinigų buvo nunešta, kalbėta apie 500 000 Lt, gal apie 700 000 Lt, tiksliai neatsimena. Jis nežino kur buvo objektas, neplanavo jame dirbti. Kartu su nukentėjusiuoju, kaip draugai, važiavo į Klaipėdą kalbėtis dėl objekto. Tuo metu neturėjo darbo, tikėjosi gauti darbą tame objekte. Po to, su Z. A. dėl darbo nekalbėjo. Porą kartų buvo susitikę, kalbėjosi apie tai kas įvyko. Objektas būtų ( - ), susijęs su geležinkeliu, medžių kirtimu, valymu geležinkelio trasoje. Apie nukentėjusiojo turtinę padėtį jis žinojo, nes tiek metų bendravo. Su A. S. jis nekalbėjo (4 t., b. l. 80-81).

54Liudytojas E. S. (E. S.) apygardos teisme parodė, kad įmonėje dirbo gamybininku. Darbuotojams vėluodavo atlyginimai. Prezidentas A. S. sakė, kad šiais metais turės daug darbo, objektų, jog reikės ieškoti partnerių. R. B. buvo atvažiavęs, nes jie draugai, paklausė kada jį priims į darbą. Jis jam pasakė, jog įmonės prezidentas pasakė, jog bus objektų, turės darbą. Jis buvo nuvykęs apžiūrėti objektą į Latviją, neprisimena į kokį miestą, tačiau nežinojo ar tą objektą turėjo, ar ne. Važiavo su R. K., R. S.. Reikėjo išsiaiškinti kokios technikos reikės, kokius darbus reikės atlikti. Jis dirba geležinkelyje 20 metų, matė ir įvertino situaciją, matė kelio atkarpą ir dokumentą, kuris buvo surašytas latviškai. Tačiau nesuprato kas buvo parašyta, nes latviškai nesupranta. Antspaudo ant dokumento nebuvo. Tolimesnis likimas to objekto jam nežinomas. Jis tik gavo informaciją, kad vyks medžių kirtimas. Sprendimus dėl darbų priimdavo direktorius. A. S. toje įmonėje buvo prezidentas ir vadovavo įmonei, be to dar buvo direktorius, buhalterė. Su Z. A. važiavo į Klaipėdą vieną kartą. Į Rygą važiavo dėl kito objekto, važiavo ieškoti darbo (4 t., b. l. 81-82).

55Liudytoja F. K. (G.) apygardos teisme parodė, kad su nuteistaisiais neturi jokių giminystės ryšių, juos pažįsta. Ji dirbo „( - )“. Įmonėje pradėjo dirbti nuo 2008 m., tuo metu direktoriumi buvo R. K.. Tuo metu kai rašė vekselį direktorius buvo R. S., neprisimena ar jis buvo išvykęs į komandiruotę. A. S. įmonėje nedirbo, jis dirbo soliariumo asociacijoje prezidentu. Tame pastatė nuomojo patalpas. A. S. nuolat buvo įmonėje, nes tai buvo šeimos verslas. Ji vykdydavo A. S. nurodymus. A. S. pasakė jai surašyti vekselį. Protestuotiną vekselį atsisiuntė iš interneto ir surašė pagal reikalavimus. Vekselį rašė savo kabinete. Kabinete buvo A. S. ir kitas žmogus. Gavėjo duomenis pasakė A. S.. A. S. pasakė, jog jis gauna, o kitas žmogus jam duoda pinigus, tikslios sumos neprisimena, gal 400 000 Lt. Vekselį surašė taip, kaip jai padiktavo, nesigilindama į detales. Kada surašytas dokumentas neprisimena. Neatsimena ar ant vekselio buvo antspaudas. Atspausdinus vekselį, jį padavė A. S., pinigų nematė. Antspaudas turi būti pas direktorių arba būdavo pas buhalterę. Ji paimdavo antspaudą, kai reikėdavo, nes dirbo kadrų apskaitos inspektore. Neprisimena kiek kartų rašė vekselį (4 t., b. l. 92-93).

56Dėl A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinio skundo

57Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčijo įrodymų vertinimą ir teismo išvadas teigdamas, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

58Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

59Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

60Nuteistojo A. S. tyčią sukčiauti parodo nukentėjusįjį klaidinančių aplinkybių sukūrimas, būtent tai, kad A. S. nukentėjusiajam prisistatė UAB „( - )“ prezidentu, žadėjo už atlygį perleisti laimėtą konkursą atlikti darbus geležinkelio atkarpoje, nors žinojo, jog UAB „( - )“ konkurso dėl darbų atlikimo nėra laimėjusi, paėmė pinigus ir surašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį vekselį. Įtikinęs nukentėjusįjį, kad dėl darbų vyksta derybos, gavęs pinigus iš nukentėjusiojo, darbų geležinkelio atkarpoje neperleido, pinigų negrąžino.

61Nuteistasis A. S. nukentėjusiajam pristatė kaip UAB „( - )“ prezidentas. 2009 m. liepos 2 d. paprastajame vekselyje (2 t., b. l. 78) nurodyta neva bendrovės „( - )“ prezidentas yra A. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. S. nuo 2005 m. kovo 17 d. yra ( - ) prezidentas. Nuteistasis A. S. to neneigia. Vekselio išrašymo metu UAB „( - )“ prezidentas buvo R. S.. Tai patvirtina Juridinio asmens duomenų išrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „( - )“ nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. vasario 22 d. buvo R. S. (2 t., b. l. 1-5). Liudytojas E. S., kuris dirbo UAB „( - )“ ( - ) filiale teigė, kad A. S. įmonėje buvo prezidentas, jis vadovavo įmonei. Pasak liudytojos F. G., kuri dirbo įmonėje kadrų apskaitos inspektore, tuo metu R. S. buvo įmonės direktorius, o A. S. įmonėje nedirbo, bet jis nuolat buvo įmonėje, nes tai buvo šeimos verslas. Ji vykdydavo A. S. nurodymus. Liudytoja V. L., bendrovės buhalterė, apygardos teisme parodė, R. S. buvo bendrovės direktorius. A. S. prisistatydavo prezidentu-konsultantu, kartais duodavo nurodymus. Įmonėje prezidento pareigybės nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis Z. A. neturėjo pagrindo abejoti A. S. teiginiu, jog jis bendrovės prezidentas, nes liepė bendrovės darbuotojai atspausdinti vekselį, net bendrovės darbuotojai manė, jog A. S. yra šios bendrovės prezidentas. Tačiau nebūdamas bendrovės prezidentu ir pristatydamas juo, jis nukentėjusiajam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Z. A. tik vėliau sužinojo, jog A. S. yra ( - ) prezidentas ir tai žinodamas tikrai nebūtų davęs pinigus A. S..

62Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis A. S. iš nukentėjusiojo Z. A. per du kartus paėmė iš viso 508 200 Lt. Nuteistasis A. S. pripažino, kad iš Z. A. per du kartus paėmė 508 200 Lt. Šiuos pinigus perdavė įmonės direktoriui R. S.. Pinigai buvo imami dėl darbų ( - ) geležinkelio atkarpoje atlikimo, technikos nusipirkimo (2 t., b. l. 176). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, jog nukentėjusysis turėjo žinoti, jog jo paimti pinigai buvo paskola įmonei „( - )“ (1 t., b. l. 180). Tačiau nukentėjusysis Z. A. parodė, kad R. B. pasiūlymu nuvyko į UAB „( - )“ ( - ) filialą pasikalbėti su šio filialo direktoriumi E. S., kuris pasakė, jog jo viršininkas A. S. ieško partnerio, nes dėl objekto Latvijoje reikia papildomai investicijų. Susitiko su A. S., kuris jam išdėstė objekto Latvijoje pardavimo-pirkimo sąlygas, t. y. pasakė, kad įmonė laimėjo konkursą dėl Latvijoje esančio geležinkelio ( - ) ardymo darbų, kad jų įmonė ieško subrangovų geležinkelio ardymo darbų atlikimui, jo įmonė liktų tik rangovu, kuri atsiskaitytų su subrangovu už atliktus darbus. A. S. pasakė, kad medžių kirtimu rūpinasi kitas subrangovas, kuris darbus baigs maždaug 2009 m. rugsėjo-spalio mėn. Jam reikėtų atlikti tik geležinkelio bėgių išardymą ir geležinkelio pylimo išlyginimą. A. S. sakė, kad pinigai bus kaip garantas, kad jis turės tą objektą. Pinigų jis neskolino (2 t., b. l. 159-162). Liudytojas E. S. teigia, kad jam A. S. pasakė, jog turės objektą Latvijoje, reikės išardyti geležinkelį. Jam reikės partnerio (2 t., b. l. 164-165). Liudytojas R. B. patvirtino, jog iš E. S. sužinojo, kad ieškomas žmogus, norintis užsiimti verslu. Jis apie tai pranešė Z. A. (2 t., b. l. 163-164). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. S. ir R. B. nuosekliai tvirtino, jog A. S. ieškojo partnerio darbams Latvijos objekte, norėjo parduoti objektą Latvijoje. Nuteistasis R. S. taip pat teigė, jog jie ieškojo partnerių, nes įmonei reikėjo investicijų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis A. S. nukentėjusiajam Z. A. melagingai žadėjo už atlygį perleisti darbus geležinkelio atkarpoje, nors tokios galimybės neturėjo.

63Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistojo tikslą apgaule įgyti nukentėjusiojo pinigus, parodo ta aplinkybė, kad dėl konkretaus darbų objekto Latvijoje nebuvo susitarta, nebuvo ką perleisti nukentėjusiajam. Nuteistasis A. S. teigė, jog su Liepojoje esančia įmone vyko derybos dėl darbų ( - ) geležinkelio atkarpoje, dėl to buvo susitarta su Z. A., jog jis dirbs kartu. Investicijos buvo reikalingos dėl darbų Latvijoje atlikimo, tuo metu vyko derybos, jie važiavo į Rygą derėjosi dėl darbų atlikimo. Derybos prasidėjo 2009 m. sausio mėn., jos vyko ilgai, derybas nutraukė tik rugpjūčio-rugsėjo mėn. (2 t., b. l. 175-176). Šiuos nuteistojo A. S. parodymus paneigia bendrovės „( - )“ 2011 m. birželio 28 d. raštas Nr. 01-5/291, iš dalies paneigia liudytojo E. S., R. K. parodymai. Liudytojas E. S. teigė, kad apie objektą sužinojo 2009 m. kovo mėn., į objektą važiavo balandžio mėn. Informacijos apie vykstantį konkursą neturėjo (2 t., b. l. 165). Liudytojas R. K. parodė, kad iki 2009 m. balandžio 24 d. dirbo UAB „( - )“ direktoriumi. Buvo nuvykęs į Latviją dėl objekto ( - ). Važiavo kartu su R. S., E. S.. 2009 m. kovo mėn. vyko derybos, A. S. dar negalėjo ieškoti partnerio. Jis manė, kad darbų atlikimas per brangus ir trūksta informacijos dalyvauti konkurse dėl darbų tame objekte ir tuo objektu daugiau nesidomėjo (2 t., b. l. 167-168). A. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė bendrovės „( - )“ 2011 m. kovo 15 d. raštą Nr. 01-5/121, kuriame nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio iki rugsėjo mėn. vyko derybos su Lietuvos įmone „( - )“ dėl objekto ( - ) geležinkelio atkarpos išmontavimo. Derybose dalyvavo UAB „( - )“ direktoriai R. S., R. K., J. S. ir atstovas A. S.. Derybos nutrūko abiejų šalių sutarimu (2 t., b. l. 173). Teismui buvo pateiktas bendrovės „( - )“ 2011 m. birželio 28 d. raštas Nr. 01-5/291, kuriame nurodoma, kad bendrovės 2011 m. kovo 15 d. rašte Nr. 01-5/151 buvo pateikta netiksli informacija. Pagal 2009 m. vasario 20 d. VAS „( - )“ Valdybos sprendimą Nr. 5/68 buvo pradėta geležinkelio ruožo ( - ) asmeninio naudojimo geležinkelio antstato elementų demontavimo procedūra. 2009 m. balandžio 1 d. tarp UAB „( - )“ ir VAS „( - )“ buvo sudaryta sutartis dėl darbų žemės nusavintoje zonoje ir pervažų zonoje dėl geležinkelio antstato elementų, metalo tilto atramų demontavimo, pjovimo ir išvežimo darbų asmeninio naudojimo bėgių kelio geležinkelio ruože ( - ). Pagal sutarties sąlygas UAB „( - )“ darbų vykdymui galėjo įtraukti subrangovus. 2009 m. balandžio 17 d. buvo atlikta pirkimų procedūra – kainų apklausa dėl medžių ir brūzgynų kirtimo, nuėmimo ir paruošto miško medžiagos asortimento išvežimo iki sandėlio asmeninio naudojimo bėgių kelio geležinkelio ruože ( - ) geležinkelio zonos klojime ir nusavintos žemės zonoje, kiek reikalinga metalo konstrukcijų išmontavimo, surinkimo, laikino saugojimo ir transportavimo darbų vykdymui, ir pervažų demontavimo ir kelių dangos atstatymo darbams pervažų zonoje. 2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta pirkimų procedūra – kainų apklausa dėl geležinkelio metalo antstato elementų, detalių, metalo tilto atramų demontavimo, pjovimo ir išvežimo darbų asmeninio naudojimo bėgių kelio geležinkelio ruože ( - ). Minėtų darbų vykdymui viešųjų pirkimų procedūroje Lietuvos kompanija „( - )“ nebuvo pakviesta ir nedalyvavo. UAB „( - )“ neturėjo jokio bendradarbiavimo su Lietuvos kompanija „( - )“ nėra sudaryta jokių sutarčių (3 t., b. l. 114-117). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad tuo metu, kai nuteistasis A. S. tarėsi su nukentėjusiuoju dėl objekto Liepojoje perleidimo, jokių derybų su Liepojos įmone nebuvo, UAB „( - )“ net nedalyvavo paskelbtuose konkursuose dėl minimo objekto darbų. Tuo tarpu nukentėjusiajam buvo kalbama apie tai, kokius darbus jam reikės atlikti, kiek tai kainuos. Nukentėjusysis norėjo gauti darbus Liepojoje, todėl perdavė pinigus A. S. kaip garantą. Įrašyto pokalbio metu matyti, kad nukentėjusysis teigia, kad gali investuoti pinigus, tačiau domisi kokius darbus reikės objekte dirbti (1 t., b. l. 36). Visa tai patvirtina, jog A. S. turėjo tikslą apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, nes jokių darbų Latvijoje nebuvo, derybos nebuvo vedamos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog bendrovė „( - )“ vedė derybas ir domėjosi darbų objektu yra nepagrįstas.

64Nuteistasis A. S. 2009 m. liepos 2 d. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (2 t., b. l. 78), kuriame nurodyta, kad vekselio gavėjui pareikalavus privalo sumokėti UAB „( - )“ 508200 Lt. Vekselio davėju įrašytas prezidentas A. S., o mokėtojas Z. A.. Liudytoja F. K. (G.) apygardos teisme parodė, kad A. S. pasakė jai surašyti vekselį. Protestuotiną vekselį atsisiuntė iš interneto ir surašė pagal reikalavimus. Gavėjo duomenis pasakė A. S.. A. S. pasakė, jog jis gauna, o kitas žmogus jam duoda pinigus, tikslios sumos neprisimena, gal 400 000 Lt. Vekselį surašė taip, kaip jai padiktavo, nesigilindama į detales. Atspausdinus vekselį, jį padavė A. S., pinigų nematė. Neatsimena ar ant vekselio buvo antspaudas (4 t., b. l. 92-93). Nukentėjusysis Z. A. patvirtino, jog vekselį surašė F. G.. A. S. ištraukė iš stalčiaus antspaudą ir uždėjo ant vekselio (4 t., b. l. 93-94). Liudytoja F. G. teigė, kad antspaudas būdavo pas direktorių arba buhalterę. Nuteistasis A. S. parodė, kad vekselį surašė F. G.. Jis antspaudo ant vekselio nedėjo, jį galėjo uždėti F. G.. Tačiau nuteistojo parodymai kelia abejonių, jog bendrovės kadrų apskaitos inspektorė F. G. pati galėjo sugalvoti uždėti antspaudą, nes pasak jos ji surašė vekselį taip kaip jai padiktavo A. S.. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pasak nukentėjusiojo A. S. pats uždėjo antspaudą, jį ištraukęs iš stalčiaus, iš ten kur liudytojos F. G. teigimu jis buvo laikomas. Kaip matyti iš liudytojos F. G. parodymų, vekselis buvo surašytas taip kaip jai padiktavo A. S.. Nukentėjusysis parodė, jog vekselio surašymo dieną nematė, jog vekselis surašytas netinkamai. Vėliau jam notaras pasakė, kad surašytas įstatymų reikalavimų neatitinkantis vekselis, todėl nukentėjusysis negalėjo atsiimti pinigų.

65Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087) 2 straipsnyje nustatyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti paprastojo vekselio rekvizitai, t. y. turi būti: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse nurodyta, kad mokėtojas yra įsakomojo vekselio davėjo nurodytas asmuo, turintis apmokėti vekselį, paprastojo vekselio davėjas. Išrašydamas paprastąjį vekselį, jo davėjas pats be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Iš byloje esančio vekselio matyti, kad vekselio rekvizitai neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatytų reikalavimų. Vekselyje mokėtoju nurodytas Z. A., nors vekselį apmokėti turėtų A. S., nes A. S. iš Z. A. paėmė 508 200 Lt. Iš vekselio neaišku kas yra vekselio gavėjas, kas davėjas ir kas kam turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Be to, vekselyje A. S. įrašytas bendrovės „( - )“ prezidentu, nors šioje bendrovėje nedirbo.

66Nukentėjusysis teigė, kad norėjo gauti darbą objekte Latvijoje, susitiko su A. S., tačiau A. S. nurodyta pinigų suma, kurią jis turėtų duoti, jam buvo per didelė. A. S. taip ir paaiškino. Tada A. S. vėl jam paskambino ir paaiškino, kad iš karto nereikia tokios sumos, gali būti mažesnė, gali atiduoti dalimis, duoti 170 000 dolerių, o paskui mokėti dalimis. Jis pažadėjo pagalvoti, bet A. S. jį įkalbėjo (2 t., b. l. 159-160). Nukentėjusysis tikėjo, kad davus sutartą sumą A. S., jis gaus darbą objekte Latvijoje. Be to, jam buvo tvirtinama, kad objektas Latvijoje tikrai yra, A. S. detaliai aiškino kaip vyks darbai, kad pirmiau nupjaus medžius kita firma, tada jis rudenį galės pradėti darbus. Liudytojas E. S. tvirtino, kad tai rimtas žmogus, bendrovės prezidentas. A. S. prisistatydavo bendrovės prezidentu. Jis domėjosi bendrovės finansine būkle ir A. S. jam tvirtino, kad įmonės padėtis labai puiki. Apie tai, kad bendrovė bankrutuoja, išgirdo tik sausio mėnesį. (2 t., b. l. 161). Iš šių parodymų matyti, kad nukentėjusysis su A. S. apie paskolą įmonei nekalbėjo, priešingai, A. S. stengėsi įmonę pavaizduoti, kaip sėkmingai dirbančią ir neturinčią jokių finansinių problemų, laimėjusią konkursą. Nukentėjusysis patikėjo, kad sumokėjęs pinigus darbą objekte Latvijoje tikrai gaus, nes pinigus kaip garantą perdavė įmonės prezidentui A. S.. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad klaidingam Z. A. apsisprendimui neabejotinai įtakos turėjo A. S. sudarytas įvaizdis, jog jis finansiškai stabilios ir patikimos įmonės ( - )“ prezidentas, už atitinkamą atlygį jam perleis neva UAB „( - )“ laimėtą konkursą atlikti darbus Latvijoje.

67Nuteistojo A. S. tolimesni veiksmai, nors kaip nustatyta, jokio konkurso dėl objekto Latvijoje nebuvo laimėję, jokių derybų nevedė, tačiau paskambinus nukentėjusiajam teigdavo, jog viskas gerai, po to paprašė dar pinigų, rodo nuteistojo tyčios kryptingumą apgaule įgyti svetimą turtą. Nukentėjusysis teigia, kad visą laiką A. S. klausė kur yra kontraktai, bet jis vengdavo atsakymo, sakydavo, jog juristai skaito. Rodė būsimos įmonės sutartį, sakė, kad įkūrus įmonę bus sutartis. A. S. rodė latvių kalba surašytą lapą su 16 milijonų litų suma (2 t., b. l. 161). Nukentėjusysis pradėjo įtarinėti ir abejoti A. S. sąžiningumu, paskambino šiam ir prašė grąžinti pinigus. A. S. žadėjo pinigus grąžinti liepos 25-27 d., pinigai nebuvo grąžinti, po to pažadėjo grąžinti rugpjūčio mėnesį, tačiau jie nebuvo grąžinti. Vėliau A. S. pasakė, kad pinigų negrąžins, nes jų neturi (4 t., b. l. 93-94). Z. A. 2009 m. rugpjūčio 11 d. A. S. sakė, kad jo pinigai yra panaudoti, kai tik gaus pinigus, tai atiduos (2 t., b. l. 73-74). Tačiau pasak nuteistųjų R. S. ir A. S. pinigai seife buvo iki spalio mėn., tik į kasą buvo įnešti spalio 30 d. ir tą pačią dieną išmokėti L. C.. Atkreiptinas dėmesys, jog pasak A. S. įmonė skolinosi pinigus, nes reikėjo investicijų, tačiau pinigus laikė nuo birželio mėn. iki spalio 30 d. seife ir niekur nepanaudojo. Nors galėjo investuoti į naujus projektus, sumokėti Sodrai esantį įsiskolinimą, arba grąžinti nukentėjusiajam Z. A.. Nei A. S., nei įmonės direktorius R. S. negalėjo pasakyti kodėl pinigai niekur nebuvo panaudoti, laiku nebuvo grąžinti Z. A., neva negavus projekto, bet buvo išmokėti L. C..

68Nukentėjusysis Z. A. tvirtino, kad pinigų įmonei neskolino, tai buvo garantas, jog gaus darbą objekte Latvijoje. A. S. nepasakė, kad pinigai nebus panaudoti projekto, kuriame tikėjosi dalyvauti Z. A. įgyvendinimui, o bus panaudoti sunkiai įmonės finansinei padėčiai taisyti. Nukentėjusysis tikėjo, kad UAB „( - )“ laimėjo konkursą ir jis galės vykdyti darbus, nes tai jam tvirtino A. S.. Jis neturėjo jokios kitos priežasties atiduoti savo pinigus A. S. arba skolinti juos bendrovei, kaip tik tikėdamasis uždirbti. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis pinigus būtų atidavęs, jeigu nebūtų apgautas. A. S. iš Z. A. per du kartus paėmė 508 200 Lt. Vekselis surašytas 2009 m. liepos 2 d., tačiau pinigai bendrovės kasoje buvo užpajamuoti tik spalio 30 d. Liudytoja V. L., dirbusi bendrovėje vyr finansininke, paaiškino, kad R. S. 2009 m. spalio 30 d. jai pateikė du vekselius. Iš Z. A. buvo pasiskolinta 508 200 Lt. Spalio 30 d. pinigai buvo užpajamuoti bendrovės kasoje ir tą pačią dieną išmokėti L. C. (4 t., b. l. 79-80). Kasos išlaidų orderio Nr. 093 kopija patvirtina, kad 2009 m. spalio 30 d. UAB „( - )“ išmokėjo L. C. 508 200 Lt (1 t., b. l. 92). Akivaizdu, kad A. S. gautų pinigų įnešimas į bendrovės kasą, turėjo konkretų tikslą – civilinės atsakomybės perkėlimą juridiniam asmeniui, siekiant, kad Z. A. negalėtų A. S. pareikšti ieškinio. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. vekselio antroje pusėje įrašė, kad jis įsipareigoja grąžinti pinigus Z. A. iki rugsėjo 31 d., tačiau teisme teigė, kad yra įsitikinęs, jog bendrovė „( - )“ turi grąžinti Z. A. pinigus.

69Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą nuteistojo elgesį veikti apgaule, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. S. Z. A. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis yra finansiškai stabilios ir patikimos įmonės UAB „( - )“ prezidentas, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį jam perleisti neva UAB „( - )“ laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus nenaudojamoje geležinkelio atkarpoje Latvijoje, paėmė iš Z. A. 508200 Lt ir pasirašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį. Tokiu būdu A. S. apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad A. S., atlikdamas šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

70Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes bendrovei „( - )“ paskolintus pinigus galima atgauti civilinio proceso tvarka. Sudarant paskolos sutartis tarp fizinių asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Nors turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, tačiau esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių, sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra duomenų apie tai, kad Z. A. yra apsunkintas paskolos atgavimas, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas. Nukentėjusysis Z. A. teigė, kad norėdamas atgauti pinigus, kreipėsi į notarą. Notaras paaiškino, jog vekselis neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl jis negalėjo atsiimti pinigus. Byloje pateiktame vekselyje mokėtoju nurodytas Z. A., vekselio davėju įrašytas prezidentas A. S., o vekselio gavėjui pareikalavus 508200 Lt turi būti sumokėti UAB „( - )“ (2 t., b. l. 78). Tai, kad Z. A. davė A. S. pinigus patvirtina tik raštas vekselio antroje pusėje, bet nenurodyta kokią sumą A. S. turi grąžinti Z. A.. Paprastasis vekselis neatitinka įstatymų reikalavimų. Nors šį vekselį atspausdino F. G., tačiau ji pati pinigų nematė, kas kam ir kiek pinigų perduoda negalėjo žinoti, o vekselelį atspausdino A. S. padiktavus. Kadangi vekselyje nurodyti duomenys apie skolininką ir kreditorių yra prieštaringi, be to jie prieštarauja ir A. S. padarytam prierašui, todėl nukentėjusiajam nėra jokių galimybių atgauti pinigus, nes turi tik įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog A. S. sąmoningai sudarė kliūtis nukentėjusiajam Z. A. pinigus atgauti civilinio proceso tvarka.

71Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje byloje teisinės reikšmės, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą neturi, nes Z. A. versle nebuvo naujokas, be to vekselio pagrindu paskolos suteikimas nebuvo saistomas jokiomis papildomomis priemonėmis. Tačiau vekselyje nurodyta pinigų suma buvo įnešta į bendrovės kasą, kai ši jau buvo bankrutuojanti. A. S. tvirtina, kad bendrovė turi grąžinti nukentėjusiajam pinigus, kad pinigus nukentėjusysis galėjo laisvai atgauti, nes visi kam bendrovė buvo skolinga pinigus atgavo. Tačiau tokius parodymus paneigia teismo nutartis pradėti bankroto procedūrą. Pagal vekselį, Z. A. 508 200 Lt turi grąžinti bendrovė „( - )“. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai 508 200 Lt bendrovės kasoje buvo užpajamuoti tik spalio 30 d., nors pagal vekselį gauti 2009 m. liepos 2 d. Liudytoja V. L. parodė, kad jau 2009 m. liepos mėn. įmonėje buvo sunkumai. Rugsėjo mėn. įmonė buvo įsiskolinusi Sodrai virš 170 000 Lt (4 t., b. l. 79-80). Nuteistasis R. S. parodė, jog bendrovei buvo reikalingi pinigai, nes į įmonę kreipėsi įvairūs kreditoriai, reikėjo su jais atsiskaityti. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 73). Nutartyje nurodyta, kad 2009 m. spalio 15 d. UAB „( - )“ įsiskolinimas Sodrai sudarė 172 723,96 Lt. Todėl darytina išvada, jog vekselio surašymo metu, bendrovė turėjo finansinių sunkumų.

72Apeliaciniame skunde teigiama, kad vekseliu buvo įformintas paskolos suteikimas, t. y. kad Z. A. skolina vekselyje nurodytą sumą bendrovei „( - )“. Nukentėjusysis Z. A. neigia skolinęs bendrovei pinigus. Liudytojų E. S., R. B. parodymai patvirtina, kad A. S. ieškojo įmonei partnerio, o ne žmogaus, kuris galėtų paskolinti pinigų. Pasak Z. A. 508 200 Lt jis perdavė A. S. kaip garantą, jog gaus Latvijos objekte geležinkelio ardymo darbus. Tačiau turėjo būti įkurta įmonė, po to būtų pasirašyta tarp jo ir UAB „( - )“ prezidento A. S. sutartis. Nuteistasis A. S. teigia, jog Z. A. pageidavimu išrašė vekselį (1 t., b. l. 181). Tačiau vekselis buvo išrašytas klaidingai, A. S. tyčia vekselyje nurodė UAB „( - )“, nes tik prisistatęs bendrovės prezidentu galėjo gauti pinigus, o po to išvengti prievolės grąžinti iš nukentėjusiojo gautus pinigus. Pasak apelianto išrašius vekselį Z. A. negalėjo pretenduoti į geležinkelio ardymo darbų pirkimą, nes vekselyje tokia paskolos suteikimo sąlyga neaptarta. Nukentėjusysis parodė, kad su A. S. sutarė, jog kitai įmonei nupjovus medžius objekte, jis įkurs įmonę, tada pasirašys geležinkelio darbų pirkimo sutartį. A. S. nukentėjusįjį visą laiką ramindavo, kad darbus reikės pradėti tik rudenį, darbai bus, dokumentus pasirašys, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. S. apgaule užvaldė nukentėjusiojo pinigus. A. S. apgaulė pasireiškė tuo, kad investicija buvo įforminta kaip paskola, t. y. sandoris tarp A. S. ir Z. A. sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas neteko turto negaudamas už jį jokio ekvivalento, o A. S. jį neteisėtai užvaldė paversdamas savo, o vėliau bankrutuojančios UAB „( - )“ nuosavybe. Todėl A. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

73Dėl R. S. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Skersinskytės apeliacinių skundų

74R. S. nuteistas už tai, kad padėjo A. S. įgyti didelės vertės svetimą turtą, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad UAB „( - )“ finansinė padėtis yra sunki ir bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad A. S. yra paėmęs iš Z. A. 508200 Lt ir pasirašęs įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodęs, jog jis, A. S., yra UAB „( - )“ prezidentas, šį vekselį 2009 m. spalio 30 d. įregistravo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A..

75Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

76Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki ir ji yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad A. S. yra paėmęs iš Z. A. 508 200 Lt ir pasirašęs įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, šį vekselį 2009 m. spalio 30 d. įregistravo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A., tokiais veiksmais padėjo A. S. įgyti didelės vertės svetimą turtą.

77Nuteistasis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad A. S. iš Z. A. paėmė pinigus, buvo išrašęs įgaliojimą. Pinigai buvo reikalingi UAB „( - )“ veiklai, nes tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Jis dalyvavo derybose dėl darbų Latvijoje (2 t., b. l. 178-179). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, jog bendrovei buvo reikalingi pinigai, todėl savo tėvo A. S. paprašė, kad jo vadovaujamai įmonei paskolintų apie 500 000 Lt. Šie pinigai buvo reikalingi, nes į įmonę kreipėsi įvairūs kreditoriai, reikėjo su jais atsiskaityti. 2009 m. liepos mėn. A. S. parašė įgaliojimą UAB „( - )“ vardu, kad jis galėtų paskolinti pinigus iš privataus asmens. Bendrovė jokiame konkurse Latvijoje dėl jokių darbų nedalyvavo (1 t., b. l. 49-50). Apygardos teisme nuteistasis R. S. parodė, kad įmonei reikėjo investicijų. Latvijoje vyko derybos dėl darbų. Žinojo, kad A. S. su nukentėjusiuoju tarėsi dėl objekto Latvijoje (4 t., b. l. 96-97). A. S. teigė, kad įmonei reikėjo partnerių, kurie galėtų investuoti. Vyko derybos dėl objekto Latvijoje (4 t., b. l. 94-96).

78Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. S. nežinojo apie susitarimą tarp Z. A. ir A. S., tik žinojo, jog ieškomi investuotojai bendrovės veiklai plėtoti. Nustatyta, kad UAB „( - )“ direktoriaus R. S. 2009 m. liepos 1 d. surašytas įgaliojimas, kuriuo bendrovės vardu įgaliojo ( - ) prezidentą A. S. paimti 508 200 Lt paskolą bendrovei „( - )“ iš Z. A. (1 t., b. l. 94), negalėjo būti surašytas prieš paimant nukentėjusiojo pinigus, nes pinigų suma buvo aptarinėjama liepos 2 d. A. S. ir Z. A. susitikimo metu. Išrašytas įgaliojimas nepatvirtina, jog R. S. iš anksto žinojo apie tai, kad A. S. iš Z. A. apgaule įgis pinigus. R. S. įgaliojimą A. S. paimti pinigus iš Z. A. parašė 2009 m. liepos 1 d. Išklausius nukentėjusiojo pateiktą garso įrašą, matyti, kad pokalbio metu dar buvo derinama pinigų suma, kurią duos Z. A. A. S.. Apžiūros protokole nurodyta, jog įrašytas pokalbis vyko 2009 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 36-38). Parašytame įgaliojime nurodyta 508 200 Lt suma. Nukentėjusysis Z. A. teigė, kad vekselio surašymo metu perduodant pinigus A. S., šis įgaliojimo nepateikė.

79Teismo išvada, kad R. S., iš tėvo A. S. gautus pinigus ir pasirašytą vekselį 2009 m. spalio 30 d. fiktyviai užpajamuodamas bendrovės apskaitoje padėjo A. S. užvaldyti iš Z. A. paimtus pinigus, teisiškai nepagrįsta, nes padėti juos užvaldyti galima iš anksto susitarus dėl sukčiavimo ir padarius bent vieną iš veiksmų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje (duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones ir kt.), konkrečiai nurodant, kaip šio nusikaltimo vykdytojui buvo padedama užvaldyti pinigus ir kokie įrodymai tai patvirtina. Sukčiavimas yra baigtas nuo pinigų užvaldymo momento: pinigai buvo gauti 2009 m. birželio 5 d. ir liepos 2 d., o į bendrovės apskaitą įtraukti tik 2009 m. spalio 30 d. Nenustatyta, kad R. S. iš anksto žinojo, kad A. S. naudoja apgaulę gaudamas iš Z. A. pinigus, ir iš anksto buvo pažadėjęs juos paslėpti, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti jo veiką, kaip padėjėjo slepiant nusikaltimą, padėjusio A. S. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Kaltinime R. S. kaip padėjėjo veiksmai padedant A. S. sukčiauti nenurodyti, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorai keitė kaltinimą, po to pakeisto kaltinimo atsisakė, teismas savo iniciatyva negali keisti kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, todėl nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose. Nors R. S., žinodamas, kad bendrovės finansinė padėtis sunki, ji nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, įregistravo bendrovės buhalterinės apskaitos registruose A. S. pasirašytą įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, kaip šios bendrovės skolinį įsipareigojimą Z. A.. Tačiau R. S. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl civilinės atsakomybės perkėlimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, siekiant kad Z. A. negalėtų reikšti ieškinio A. S.. Vien tai, kad jis vekselį įregistravo bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, nėra pagrindo tokius veiksmus pripažinti padėjimu padaryti sukčiavimą.

80Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys rodo, jog abu nuteistieji veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe, iš anksto apgalvoję visą pinigų užvaldymo schemą, kaltinamasis R. S. atliko nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. objektyviosios pusės veiksmus, todėl turi būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju, o ne padėjėju. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip abiejų nuteistųjų įvykdytą veikiant grupe iš anksto susitarusių asmenų nėra pagrindo, nes nenustatyta, kad R. S. būtų atlikęs vykdytojo veiksmus, realizuojant nusikalstamą sumanymą – sukčiavimą.

81Prokurorės nuomone, sukčiavimo baigimo momentas yra siejamas ne su pinigų perdavimu A. S., bet su fiktyviu apskaitymu bendrovės UAB „( - )" buhalterinės apskaitos registruose. Būtent tuomet, kai pinigai buvo apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose, Z. A. prarado galimybę juos atgauti, todėl šių kaltinamojo R. S. veiksmų negalima laikyti padėjimu įvykdyti nusikaltimą, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip vykdytojo.

82BK 24 str. 3 d. nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai reiškia, jog vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniškai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai. Jei asmuo pats asmeniškai ar per kitus asmenis - ne subjektus, - nerealizavo nei vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis negali būti laikomas vykdytoju, o, priklausomai nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos įvykdymo pobūdžio, jis gali būti laikomas organizatoriumi, kurstytoju ar padėjėju (išskyrus nusikalstamas veikas, įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, kai visi bendrininkai laikomi bendravykdytojais).

83Nuteistasis R. S. teigė, kad su nukentėjusiuoju nebendravo, derybose nedalyvavo. Nukentėjusysis Z. A. R. S. parodymus patvirtina, pasak jo, R. S. matė tik vieną kartą, A. S. jį pristatė, kaip sūnų (4 t., b. l. 94). Nuteistasis A. S. teigė, kad susitikimų su Z. A. metu R. S. nebuvo (4 t., b. l. 95). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. S. su Z. A. nebendravo, susitikimuose nedalyvavo. Nuteistasis A. S. gautus iš Z. A. pinigus perdavė bendrovės direktoriui R. S., kuris pinigus įdėjo į seifą, 2009 m. spalio 30 d. pinigai buvo užpajamuoti ir tą pačią dieną išmokėti L. C.. Tai patvirtina byloje esantys kasos išlaidų orderiai (1 t., b. l. 92, 95).

84Prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad nusikaltimas buvo baigtas tada, kai pinigai buvo apskaityti UAB „( - )" buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas, nes A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas, už tai, kad savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimas yra baigtas nuo pinigų užvaldymo momento, kai A. S., apgaulės būdu užvaldęs Z. A. pinigus, galėjo jais laisvai naudotis ir disponuoti. Pagal susiformavusią teismų praktiką svetimo turto įgijimas sukčiavimo būdu laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus, vekselio įregistravimą bendrovės buhalterinės apskaitos registruose kaip bendrovės skolinį įsiskolinimą Z. A., nepagrįstai vertino, kaip padėjimą A. S. apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

85Pripažinus, kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, nebendrininkaudamas su R. S. iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimas A. S.. Be to pirmosios instancijos teismas paskirdamas A. S. 4 metų laisvės atėmimo bausmę savo sprendimo pakankamai nemotyvavo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

87Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

88Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

89Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi sveikatos problemų. Jo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, apeliantas per šį laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, ši byla nėra labai sudėtinga ar labai didelės apimties, tačiau jos ištyrimas ir išnagrinėjimas teisme ilgai užsitęsė. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas A. S. prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teisėjų kolegija mano, kad A. S. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. bauda. A. S. nustatant baudos dydį taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. 1233 redakcija).

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

91Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros skundą atmesti.

92Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, dėl R. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, panaikinti ir priimti nuosprendį:

93R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

94Pakeisti nuosprendžio dalį ir A. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti baudą 200 MGL 26000 Lt dydžio.

95Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. R. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 5. A. S. ir R. S. išteisinti dėl kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant... 6. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš A. S. Z. A. 508 200... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės... 9. A. S., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą,... 10. R. S., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad UAB... 11. Tokiu būdu A. S., R. S. padedant, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės... 12. Apeliaciniu skundu A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo... 13. Nurodo, kad teismas darydamas išvadas dėl ginamojo kaltės, iš esmės,... 14. Teisės taikymo prasme, bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje... 15. Teismo manymas, kad ginamasis neva, melagingai pažadėjęs už atitinkamą... 16. Aplinkybė, kad nebuvo susitarta, teismo nepagrįstai vertinama kaip... 17. Teismo pozicija dėl nuosprendyje minimo vekselio, negali būti pripažinta... 18. Taip pat skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai... 19. Teismo manymas, kad ginamasis kaltas, nes pasirašydamas „..įstatymų... 20. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo pastebėjimas:... 21. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas... 22. Paskolos negrąžinimas, esminiai pasikeitus verslo aplinkybėms ir verslo... 23. Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 25. Nurodo, kad apklaustas teisme jis paaiškino ir parodė, kad būdamas UAB „(... 26. Teismas, apkaltinęs jį padėjimu sukčiauti A. S., vadovavosi liudytojų R.... 27. Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, kad abu kaltinamieji buvo sutarę iš anksto... 28. Teigia, jog Z. A. patvirtino A. S. aiškinimą, kad investicijos, surašant ir... 29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas visiškai netyrė tų... 30. Teigia, kad vekselio surašymo aplinkybių nežinojo, jam nebuvo pranešta apie... 31. Nesutinka ir su teismo išvada, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ji... 32. Akcentuoja, kad nors A. S. ir nebuvo bendrovės darbuotojas, tačiau jis yra jo... 33. Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė G.... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas kaltinamojo R. S. veiką... 35. Taip pat skunde nurodoma, kad skiriant kaltinamiesiems bausmes, būtina... 36. Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius nukentėjusysis ir civilinis ieškovas... 37. Nurodo, kad su nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliaciniais skundais nesutinka,... 38. Be to, nurodo, kad R. S. pripažino, kad žinojo, jog A. S. iš jo paėmė... 39. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad A. S. jam aiškindamas, kad jis yra UAB „(... 40. Taip pat, norėdamas jį apgauti bei suklaidinti, A. S. visur melavo.... 41. Teigiama, kad A. S., toliau tęsdamas savo melavimus ir apgaudinėjimus, per du... 42. Teigia, kad kada buvo iškelta baudžiamoji byla, A. S., norėdamas pateisinti... 43. Pagaliau, apgaulės būdu buvo išgauti iš jo pinigai 2009 m. liepos 2 d., bet... 44. Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liko netirtos aplinkybės,... 45. Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti... 46. Prokuroras ir nukentėjusysis prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti... 47. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas... 48. Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes... 49. Nuteistasis A. S. apygardos teisme parodė, kad davė parodymus anksčiau.... 50. Nuteistasis R. S. apygardos teisme parodė, kad tai buvo šeimos verslas, A. S.... 51. Nukentėjusysis Z. A. parodė, kad jis pateikė įrašą, kurio metu kalbėjo... 52. Liudytoja V. L. apygardos teisme parodė, kad dirbo UAB „( - )“ buhaltere.... 53. Liudytojas R. B. apygardos teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįstą,... 54. Liudytojas E. S. (E. S.) apygardos teisme parodė, kad įmonėje dirbo... 55. Liudytoja F. K. (G.) apygardos teisme parodė, kad su nuteistaisiais neturi... 56. Dėl A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinio skundo... 57. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas ginčijo įrodymų vertinimą ir teismo... 58. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar... 59. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką,... 60. Nuteistojo A. S. tyčią sukčiauti parodo nukentėjusįjį klaidinančių... 61. Nuteistasis A. S. nukentėjusiajam pristatė kaip UAB „( - )“ prezidentas.... 62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis A. S. iš nukentėjusiojo Z. A.... 63. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistojo tikslą apgaule... 64. Nuteistasis A. S. 2009 m. liepos 2 d. surašė paprastąjį neprotestuotiną... 65. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999 m.... 66. Nukentėjusysis teigė, kad norėjo gauti darbą objekte Latvijoje, susitiko su... 67. Nuteistojo A. S. tolimesni veiksmai, nors kaip nustatyta, jokio konkurso dėl... 68. Nukentėjusysis Z. A. tvirtino, kad pinigų įmonei neskolino, tai buvo... 69. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą nuteistojo elgesį... 70. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo... 71. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės „( - )“ finansinis... 72. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vekseliu buvo įformintas paskolos... 73. Dėl R. S. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G.... 74. R. S. nuteistas už tai, kad padėjo A. S. įgyti didelės vertės svetimą... 75. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti... 76. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., būdamas UAB „( - )“... 77. Nuteistasis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad A. S.... 78. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. S. nežinojo apie susitarimą tarp Z. A.... 79. Teismo išvada, kad R. S., iš tėvo A. S. gautus pinigus ir pasirašytą... 80. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu... 81. Prokurorės nuomone, sukčiavimo baigimo momentas yra siejamas ne su pinigų... 82. BK 24 str. 3 d. nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką... 83. Nuteistasis R. S. teigė, kad su nukentėjusiuoju nebendravo, derybose... 84. Prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad nusikaltimas buvo baigtas tada,... 85. Pripažinus, kad A. S. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 87. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 88. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis... 89. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 91. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros skundą atmesti.... 92. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį,... 93. R. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti... 94. Pakeisti nuosprendžio dalį ir A. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,... 95. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....