Byla 2-766-230/2017
Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovei D. A., atsakovo L. K. atstovui advokatui L. S. B., trečiajam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ieškinį atsakovui L. K., tretiesiems asmenims „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui, E. K. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ieškinyje teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 56-23 „Dėl L. K. pareiškimo“ ir išnagrinėti ginčą iš esmės. Ieškinyje nurodo, kad 2014-10-30 18.27 val. pacientas L. K. atvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių dėl namuose patirtos traumos – apie 18.00 val. griuvo nuo laiptų. Pacientą apžiūrėjo gyd. E. T., kuris objektyvios apžiūros metu paskyrė ir įvertino radiologinį tyrimą – antro delnakaulio kaklo lūžis su ašies deformacija. Buvo nustatyta diagnozė – kairės rankos antro delnakaulio lūžis. Gydytojas pacientui uždėjo gipso langetę, rekomendavo tęsti imobilizaciją, tausojantį režimą, ranką laikyti pakeltą. Paskyrė planinę gydytojo ortopedo traumatologo E. K. konsultaciją 2014-11-12. Atsakovas L. K. 2014-11-12 savo šeimos klinikos gydytojo siuntimu atvyko planinei gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai į Kauno klinikas dėl tolimesnės gydymo taktikos. Kauno klinikų medicinos gydytoja, gydytoja rezidentė K. N. paciento konsultacinės poliklinikos ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad pacientui taikyta imobilizacija gipso langete, paskyrė atlikti kontrolinį kairės plaštakos radiologinį tyrimą, kurį įvertino gydytojas radiologas R. B. – rentgenogramose matėsi antro delnakaulio lūžis, fiksacija gipso langete, lūžgalių padėtys buvo geros. Pacientą konsultavusi gydytoja K. N. paciento nusiskundimų, objektyvios plaštakos būklės konsultacinės poliklinikos centrinės registratūros ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė, nesuformulavo išvados (diagnozės) bei rekomendacijų. Atsakovui L. K. 2014-11-26 atvykus, gydytojas E. K. jam paskyrė atlikti kairės plaštakos dviejų krypčių rentgenogramas, centruojant antrą delnakaulį. Pacientui gipso langetė buvo nuimta, o medicinos dokumentuose/siuntime pažymėtos rekomendacijos, paskirtas tausojantis režimas 4 savaites, paskirtas echoskopijos tyrimas 2015-01-08, konsultacija 2015-01-14. Paciento nusiskundimų, objektyvios kairės plaštakos būklės, radiologinio tyrimo duomenų ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje gydytojas E. K. neaprašė, nesuformulavo išvados (diagnozės). Kitą dieną, t. y. 2014-11-27, gydytoja radiologė K. G. įvertino paciento kairės plaštakos rentgenogramas – būklė po antro delnakaulio galvos lūžimo, fragmentų padėtis gera, konsolidacija abejotina. Praėjus beveik trims savaitėms po apsilankymo pas gyd. E. K. pacientas 2014-12-16 skubos tvarka atvyko į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl kairės plaštakos antro delnakaulio neva nesuaugusio lūžio buvo taikytas operacinis gydymas. Vėliau dėl neva netinkamai suteikto gydymo pacientas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, o 2015-09-28 ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su skundu dėl, jo nuomone, netinkamai taikyto gydymo ir nurodė, kad jam buvo padaryta 3 000 Eur turtinė ir 3 000 Eur neturtinė žala. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pacientas nepateikė įrodymų turtinei žalai pagrįsti, bei tai, kad Kauno klinikose paciento gydymo dokumentacijos trūkumai nesukelia fizinės žalos, įpareigojo Kauno klinikas atlyginti pacientui 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Būtinybė atlyginti neturtinę žalą buvo motyvuojama tuo, kad gydytojas ortopedas traumatologas E. K. galimai nevertinęs ar netinkamai įvertinęs radiologinius tyrimus, pasirinko netinkamą gydymo taktiką, kuomet po keturių savaičių kairės rankos antro delnakaulio lūžio imobilizacijos gipso langetėje buvo nuspręsta pacientui langetę nuimti. Komisija iš šios aplinkybės padarė išvadą, kad būtent dėl šio gydytojo sprendimo pacientui kilo pasekmės – užsitęsė gydymas, buvo padaryta žala paciento sveikatai. Tačiau, ieškovės manymu, gydytojas traumatologas ortopedas E. K. pacientui suteikė tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Gyd. E. K. pasirinktas gydymo metodas (kairės plaštakos imobilizacija gipso langete) buvo pasirinktas remiantis pasaulinėje medicinos literatūroje aprašomais kriterijais. Šiuose literatūros šaltiniuose autoriai teigia, kad delnakaulių lūžiai gydomi konservatyviai, t. y skiriama imobilizacija gipso tvarsčiu, jeigu kaulinių fragmentų kampinė deformacija šoninėje plokštumoje neviršija 30 laipsnių ir kaulas nesutrumpėjęs daugiau kaip 5 mm. Todėl pasirinkta gydymo taktika ne tik, kad buvo pagrįsta ir teisėta, bet tiko ir šiam konkrečiam pacientui, taip pat yra naudojama ir pripažinta tarptautiniu mastu. Tokios pat nuomonės dėl gydymo taktikos pagrįstumo laikosi ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos-traumatologijos centro vadovas prof. N. P., kuriam Komisija 2015-12-01 raštu pavedė atsakyti į klausimus dėl paciento gydymo tam, kad būtų tinkamai įvertinta gyd. E. K. pacientui skirto gydymo kokybė. Neįrodžius CK 6.246 str. numatytų neteisėtų gyd. E. K. veiksmų, lėmusių paciento sveikatos pablogėjimą, Komisija be pagrindo įpareigojo ieškovę atlyginti pacientui neturtinę žalą. Nepaisant to, jog gydytojas E. K. radiologinių tyrimų galimai neįvertino (be radiologinio tyrimo nuėmė langetę) ir paskyrė tausojantį 4 savaičių režimą, tai nereiškia, jog būtent dėl to, jog buvo nuimta langetė ir neįvertintas radiologinis tyrimas, tiesiogiai lėmė operacinio gydymo reikalingumą praėjus 20 d. po gydytojo E. K. konsultacijos. Neatmestina galimybė, jog pacientas pats nesilaikė tausojančio režimo ar patyrė papildomą/naują traumą. Vien tas faktas, kad gydytojas E. K. nusprendė pasirinkti vieną iš kelių gydymo būdų, neturėtų būti traktuojamas kaip veiksnys, tiesiogiai lėmęs pacientui kilusias neigiamas pasekmes, t. y. užsitęsusį delnakaulio gydymą, delnakaulio operaciją, kilusią neturtinę žalą. Bet kokio tiesioginio ryšio tarp pacientui skirto konservatyvaus gydymo ir neva dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių prielaidos turėtų būti atmestos jau vien todėl, kad pacientui lankantis Kauno klinikose ambulatorinių gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijų metu buvo atlikti kairės rankos plaštakos rentgenologiniai tyrimai rodė, kad lūžusio delnakaulio ašys ir ilgis nepakitę, t. y anatomija nesuardyta. Šiuos teiginius patvirtina gydytojų radiologų paciento kairės plaštakos radiogramų vertinimo išvados, aprašytos jo ambulatorinėje kortelėje. 2014-12-08 atliktų tyrimų Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje ir Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje tris kartus atliktos kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžio gijimo kontrolinės rentgenogramos parodė, kad lūžusios delnakaulio ašys ir ilgis nepakitę, t. y. anatomija nesuardyta, o delnakaulio lūžis sugijęs. Taigi Komisija nenustatė ir negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp E. K. pasirinkto gydymo metodo ir pacientui neva atsiradusios žalos, nes tokiam priežastiniam ryšiui nustatyti nėra pakankamai duomenų.

3Atsakovas L. K. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 56-23 „Dėl L. K. pareiškimo“ palikti galiojantį ir nurodo, kad 2014-10-30 apie 18.00 val. buityje griuvimo metu gavo traumą, dėl kurios sutino kairė plaštaka, atsirado didelis skausmas. 2014-10-30 18.27 val. jis atvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur buvo padaryta plaštakos nuotrauka ir padarytos išvados – taikyta imobilizacija, gipso langetė. Tačiau dviejų mėnesių laikotarpyje po Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikų rekomendacijų kairės plaštakos skausmas nepraėjo, o dar labiau sustiprėjo, plaštaka vizualiai atrodė deformuota, pirštas nesilankstė. Todėl jis 2014-12-16 atvyko į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę pakartotiniam patikrinimui dėl patirtos traumos. Gydytojas ortopedas traumatologas L. Š. nustatė kairės plaštakos II delnakaulio dislokaciją, atsakovui buvo atlikta operacija.

4Trečiasis asmuo „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį tenkinti ir nurodo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovės įstaigoje atsakovui L. K. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos asmens sveikatai nebuvo padaryta, o Komisija sprendime nenustatė visų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, dėl ko jos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

5Ieškovės atstovė D. A. prašo ieškinį patenkinti ir faktines bylos aplinkybes paaiškino analogiškai nurodytoms ieškinyje. Komisija nustatė dokumentacijos pildymo pažeidimus ir sprendė, kad per anksti buvo nuimta gipso langetė, tačiau iš 2014-12-08 pacientui lankantis pas endokrinologus atliktos rentgenogramos matyti, kad lūžis buvo sugijęs. Kadangi pacientas iki tol buvo patyręs 7 lūžius, todėl galėjo būti kita trauma. Specialistai taip pat sprendė, kad paslaugos buvo suteiktos ir gydymo metodai parinkti tinkamai, jų išvados svarbios, kadangi gydymo veiksmams įvertinti reikalingos specialios žinios. Be to, atkreipia dėmesį į tam tikrus duomenų neatitikimus šeimos klinikos siuntime operacijai ir operacijos metu pildytoje medicininėje dokumentacijoje, taip pat į tai, kad prieš operaciją nebuvo daryta rentgeno nuotrauka, kuri pagrįstų operacijos būtinumą.

6Atsakovo atstovas advokatas L. S. B. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad gydytojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, o komisija nustatė pažeidimus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Mano, kad atliktos operacijos faktas patvirtina, kad sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, o atlikta rentgeno nuotrauka nepatvirtino langetės nuėmimo būtinybės (konsolidacija buvo abejotina). Ieškovė, teigdama, kad galėjo būti kita trauma, šios aplinkybės neįrodė.

7Trečiasis asmuo E. K. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pacientui atvykus į klinikų skubios pagalbos skyrių ir atlikus radiologinį tyrimą buvo nustatytas kairės plaštakos delnakaulio lūžis. Remiantis pasaulinėje praktikoje suformuotais kriterijais buvo pasirinktas gydymo būdas – imobilizacija, kadangi kauliniai fragmentai nebuvo pasislinkę. 2014-11-12 konsultacijos metu kauliniai fragmentai nebuvo pasislinkę, ką patvirtino rentgenas, kaulų padėtis buvo identiška ir jau formavosi pirminis kaulinis rumbas II-ros konsultacijos metu (2014-11-26). Taikant imobilizaciją ilgiau kaip 3-4 savaites atsiranda pirštų kontraktūros. Pacientui buvo paskirtas tausojantis režimas, todėl buvo paskirtos ir papildomos konsultacijos, bet pacientas daugiau neatvyko. Mano, kad komisijos sprendimas grindžiama vien tik nuomone, be to, komisijos sudėtis neteisėta (dalyvavo 2 nariai, kurie nėra paskirti). Taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrus laiko neatitikimus operacijos metu pildytame anestezijos lape, nuorodas ligos istorijoje į lūžį, o ne į nesugijusį lūžį. Todėl mano, kad tai buvo naujas lūžis, be to, prieš operaciją nebuvo padaryta rentgenograma.

8Ieškinys tenkintinas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 18 d. sprendimu buvo nuspręsta, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui L. K. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikos), buvo padaryta ir todėl Komisija įpareigojo šią gydymo įstaigą atlyginti pareiškėjui L. K. 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 16–19). Komisija nustatė, kad pacientui L. K. sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose 2014-10-30 – 2014-11-27 buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) 2014-11-12 L. K. konsultavusi gydytoja rezidentė K. N. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė paciento nusiskundimų, objektyvios plaštakos būklės, nesuformulavo išvadų (diagnozės) bei rekomendacijų tolimesniam gydymui; 2) 2014-11-26 L. K. konsultavęs E. K. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje neaprašė paciento nusiskundimų, objektyvios plaštakos būklės, nesuformulavo išvadų (diagnozės); 3) 2014-11-26 gydytojas ortopedas traumotologas E. K. L. K. konsultacijos metu neįvertino paciento antro delnakaulio lūžio rentgenologinės konsolidacijos požymių, paskyrė netinkamą tolimesnį gydymą – nepratęsė imobilizacijos gipso įtvaru. Komisijos nuomone, pastaroji (3 punkte nurodyta) neteisėta, nerūpestinga ligoninės personalo veikla yra susijusi su pareiškėjo L. K. nurodytomis jam kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, t. y. užsitęsusiu delnakaulio gydymu (vėliau atlikta operacija) ir todėl buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Nurodytos Komisijos išvados teikė pagrindą įpareigoti Kauno klinikas atlyginti L. K. padarytą neturtinę žalą, kurios dydį Komisija nustatė esant 1 000 Eur dydžio.

9Iš Komisijos sprendimo matyti, kad pati Komisija yra pripažinusi, jog nustatyti pažeidimai pildant medicininę dokumentaciją nesukelia ir nesukėlė žalos sveikatai, ir tokia išvada yra visiškai pagrįsta. Taigi, Komisijos sprendimo konstatuoti žalos padarymo faktą pagrindu lieka tik jos nustatyti neva neteisėti gydytojo E. K. veiksmai L. K. 2014-11-26 vykusios konsultacijos metu, kuomet jis nepratęsė imobilizacijos gipso tvarsčiu, nors nebuvo antro delnakaulio lūžio rentgenologinės konsolidacijos požymių. Būtent tai ir sudaro sprendžiamo ginčo esmę.

10Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo /neteikimo/netinkamo suteikimo, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Samdantis darbuotojus asmuo turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, atitinkamai, tokia atsakomybė kyla ir sveikatos priežiūros įstaigai už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.).

11Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Pagrindinė gydytojo pareiga yra teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rūpestingumo, efektyvumo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti maksimalaus atidumo ir rūpestingumo aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, byla Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., byla Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, byla Nr. 3K-3-408/2009).

12Be to, atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai nustatomi ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą.

13Nagrinėjamu atveju, atsakovo (paciento) L. K. teigimu, žala sveikatai buvo padaryta, kadangi Kauno klinikų gydytojui E. K. netinkamai gydžius delnakaulio lūžį užsitęsė gydymo procesas ir vėliau teko atlikti operaciją. Taigi nagrinėjant kilusį ginčą byloje svarbu nustatyti, ar gydytojui E. K. 2014-11-26 konsultacijos metu priėmus sprendimą nuimti gipso įtvarą atsirado kokios nors neigiamos pasekmės L. K. sveikatai. Atsakovas žalos padarymo faktą grindžia tuo, kad nuėmus gipso tvarstį (langetę) būklė negerėjo, toliau kamavo plaštakos skausmas, plaštaka buvo deformuota, o pirštas nesilankstė, todėl jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, kur jam 2014-12-16 skubos tvarka buvo atlikta operacija. Tačiau iš šios gydymo įstaigos ligos istorijos duomenų (t. 1 priedas) negalima daryti išvados, jog operacija buvo atlikta šalinant Kauno klinikose neišgydyto kairės plaštakos antro delnakaulio lūžio pasekmes. Pirmiausia, iš UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ filialo siuntimo matyti tik tai, kad L. K. buvo siunčiamas pas gydytoją traumotologą, diagnozė nurodyta S62.33 – Kito (-ų) delnakaulio (–lių) kaklelio lūžis, ta pati diagnozė nustatyta ir hospitalizuojant bei vėliau, apžiūros duomenyse nurodyta, kad tai trauma buityje, konsultuotas traumatologo, stacionarizuojamas operacijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutikimas operacijai pasirašytas dėl pėdos deformacijos. Jokių įrašų šioje ligos istorijoje apie tai, kad buvo anksčiau gydytas lūžis ir faktiškai taisomos ankstesnio netinkamo gydymo pasekmės, nėra. Pažymėtina ir tai, kad šioje ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie rentgenogramą, darytą prieš operaciją, kas galėtų vienaip ar kitaip patvirtinti sąsajas tarp Kauno klinikose gydyto nurodyto delnakaulio lūžio ir atliktos operacijos, siuntimas rentgenologiniam tyrimui išduotas ir paciento sutikimas pasirašytas tik po operacijos, t. y. 2014-12-18. Tokie įrašai ligos istorijoje neleidžia daryti išvados, kad operacijos metu buvo šalinamos to paties Kauno klinikose gydyto, tačiau nesugijusio lūžio netinkamo gydymo pasekmės.

14Be to, byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad L. K. 2014-12-08 lankėsi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje (t. 1, b. l. 20) ir jam buvo atlikta kairės plaštakos rentgenograma, kurioje fiksuota II-o delnakaulio galvutės deformacija po sugijusio lūžio, kas patvirtina, kad lūžis po E. K. konsultacijos 2014-11-26, kai buvo nuimtas gipso tvarstis (langetė), tuo metu (2014-12-08) jau buvo sugijęs, o operacija buvo atlikta tik 2014-12-16, kas leidžia spręsti buvus pakartotinę traumą.

15Viena iš gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, kurią turi įrodyti žalą patyręs asmuo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Nustatant netiesioginį priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

16Virš nurodyti įrodymai iš esmės paneigia buvus priežastinį ryšį tarp Kauno Klinikose atlikto kairės plaštakos antro delnakaulio lūžio gydymo ir VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje atliktos operacijos, o atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad operacija buvo būtina dėl netinkamo ankstesnio lūžio gydymo. Neįrodytas ir E. K. aplaidus elgesys 2014-11-26 nuimant pacientui L. K. gipso įtvarą. Nors pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad gydytojas E. K. 2014-11-26 konsultacijos metu nepratęsė imobilizacijos gipso langete, dar neturėdamas rentgenogramos, o 2014-11-27 rentgenogramoje buvo konstatuota, kad būklė po antro delnakaulio galvos lūžimo ir fragmentų padėtis gera, konsolidacija (lot. consolidatio – susijungimas, sutvirtinimas) abejotina, t. y. gydytojas neįvertino rentgenologinio tyrimo, tačiau net ir pripažinus tokius veiksmus neteisėtais nėra įrodyta dėl šių veiksmų atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos sveikatai. Kaip jau nustatyta, 2014-12-08 kitu tikslu atliktoje rentgenogramoje buvo konstatuotas sugijęs lūžis, o vėliau atliktos operacijos duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ji buvo atlikta ir ji buvo reikalinga būtent dėl ankstesnio lūžimo netinkamo gydymo.

17Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Tačiau tokių išvadų nepagrįstumas gali būti paneigiamas ne prielaidų pobūdžio teiginiais ar pavieniais, kitų įrodymų visumai prieštaraujančiais įrodymais, o pakankamai svariais įrodymais.

18Komisija prieš priimdama ginčijamą sprendimą kreipėsi į Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto profesorių Ortopedijos Traumatologijos centro vadovą N. P., kuriam pavedė atsakyti į klausimus, tarp jų buvo pateiktas ir klausimas: ar delnakaulio būklė buvo įvertinta tinkamai ir, ar beveik 4 savaites taikyta imobilizacija buvo pakankama? Į šį klausimą specialistas profesorius N. P. atsakė, kad taip, delnakaulio lūžio lokalizacija, lūžio morfologija bei dislokacija buvo įvertinta teisingai. Dėl to buvo pasirinktas konservatyvaus gydymo metodas, imobilizacija gipso longete, kuris pacientui buvo taikytas. Delnakaulio metafizės srities lokalizacijos lūžio gydymui pakanka keturių savaičių imobilizacijos gipso longete. Lūžiui esant diafizės srityje imobilizacija galėtų būti pratęsta iki 5-6 savaičių. Specialistas taip pat negalėjo atsakyti, kodėl buvo reikalinga operacija, atlikta VšĮ Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, nes medžiagoje nėra operaciniam gydymui keliamų indikacijų pagrindimo, kas nustatyta ir šioje byloje. Pažymėtina, kad profesorius N. P., duodamas tokias išvadas atsakymuose į klausimus nurodė, kad medžiagos įvertinimui ir atsakymų apibendrinimui buvo pasitelkęs ir kitus specialistus. Kauno klinikų specialistai, atlikę tyrimą, taip pat nurodė, kad gydytojo veiksmai buvo tinkami (t. 1, b. l. 13–14).

19Nors Komisija priimdama sprendimą šias specialisto išvadas nurodė, tačiau nevertino, kodėl jas atmeta ir laiko nepagrįstomis, o pagrindu Kauno klinikų atsakomybei taikyti laikė tai, kad gydytojas nevertino rentgenologinės konsolidacijos požymių. Tačiau, kaip jau nurodyta, turėjo būti nustatyta, ar atsirado žala sveikatai ir ar ji atsirado būtent dėl to. Komisija priimdama sprendimą rėmėsi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės 2015-08-21 ataskaita (t. 1, b. l. 73–76), kurioje buvo remiamasi neįvardinto medicinos specialisto konsultanto išvadomis ir nevertinant, dėl ko L. K. buvo atlikta operacija, su kurios atlikimu ir buvo siejamas žalos sveikatai padarymas.

20Ieškovės ieškinys tenkintinas. Esant tokiems įrodymams labiau pagrįsta manyti, kad byloje nėra įrodyta, jog žala paciento L. K. sveikatai, gydant kairės plaštakos delnakaulio lūžį Kauno klinikose 2014-10-30 – 2014-11-27, buvo padaryta, kadangi neįrodyta, kad vėlesnis sveikatos sutrikimas – atlikta delnakaulio operacija kaip nors yra susijusi priežastiniu ryšiu su ankstesniais gydymo veiksmais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pacientas L. K. 2014-12-16 nesikreipė į anksčiau lūžį gydžiusią gydymo įstaigą ir operacijos metu nenurodė jokių duomenų, kad jau buvo gydytas Kauno klinikose po kairės plaštakos delnakaulio lūžimo, o operacijos dokumentacija nepatvirtina jokių sąsajų su ankstesniu lūžimo gydymu Kauno klinikose. Todėl nenustačius ieškovės civilinės atsakomybės dėl L. K. padarytos žalos sveikatai sąlygų Komisijos sprendimas, kuriuo buvo konstatuota tokia žala ir ieškovė įpareigota atlyginti L. K. neturtinę žalą, pripažintinas nepagrįstu.

21Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 30 Eur (t. 1, b. l. 96) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

23Ieškinį patenkinti.

24Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 56-23 „Dėl L. K. pareiškimo“ yra nepagrįstas ir jį panaikinti.

25Priteisti iš atsakovo L. K. (a. k. ( - ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos (įm. kodas 135163499) 30 Eur žyminį mokestį.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos... 3. Atsakovas L. K. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo Lietuvos Respublikos... 4. Trečiasis asmuo „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas... 5. Ieškovės atstovė D. A. prašo ieškinį patenkinti ir faktines bylos... 6. Atsakovo atstovas advokatas L. S. B. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad... 7. Trečiasis asmuo E. K. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pacientui... 8. Ieškinys tenkintinas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos... 9. Iš Komisijos sprendimo matyti, kad pati Komisija yra pripažinusi, jog... 10. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 11. Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio... 12. Be to, atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai nustatomi ne tik neteisėti... 13. Nagrinėjamu atveju, atsakovo (paciento) L. K. teigimu, žala sveikatai buvo... 14. Be to, byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad L. K. 2014-12-08 lankėsi... 15. Viena iš gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinis ryšys... 16. Virš nurodyti įrodymai iš esmės paneigia buvus priežastinį ryšį tarp... 17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų... 18. Komisija prieš priimdama ginčijamą sprendimą kreipėsi į Vilniaus... 19. Nors Komisija priimdama sprendimą šias specialisto išvadas nurodė, tačiau... 20. Ieškovės ieškinys tenkintinas. Esant tokiems įrodymams labiau pagrįsta... 21. Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas... 22. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,... 23. Ieškinį patenkinti.... 24. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų... 25. Priteisti iš atsakovo L. K. (a. k. ( - ) Lietuvos sveikatos mokslų... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...