Byla eAS-583-438/2019
Dėl sklypų ribų patikslinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl sklypų ribų patikslinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti Druskininkų savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V35-806 „Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų ( - ) planų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintų natūra grąžinamų žemės sklypų planus su jų duomenimis nurodytųjų žemės sklypų ribų ir kitų jų duomenų patikslinimui pagal 21,9 ha Druskininkų miesto dalies ( - ) gatvių teritorijos detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 (toliau – ir Detalusis planas).

6Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, tačiau šiuo Įsakymu patvirtintos penktojo žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka Detaliuoju planu nustatytų ribų ir ploto. Pareiškėja tvirtino, kad administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 natūra grąžinamų žemės sklypų ribos ir plotai nebuvo nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, todėl buvusio savininko N. K. įpėdiniams išliko teisė juos kvestionuoti.

7II.

8Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. P. skundą.

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, tačiau iš skundo turinio bei reiškiamo reikalavimo matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Įsakymu patvirtintais natūra grąžinamų žemės sklypų ribomis ir plotais.

10Teismas atsisakė priimti skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) bei atsižvelgdamas į 104 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bylos nutraukimo pasekmes. Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Įsakymą buvo išnagrinėtas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-2035-644/2015), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, kad Įsakymas nėra savarankiškas viešojo administravimo subjekto sprendimas, bet aktas, kuriuo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

11Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, akcentavo, jog aplinkybė, kad Įsakymas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. I-841-142/2010, išsamiai aptarta ir įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eA-343-438/2018. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-809-492/2018, yra konstatavęs, jog pareiškėjos skundas Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. eI-2035-644/2016 patvirtina, kad Įsakymas kvestionuotas ir tais aspektais, kuriuos pareiškėja pakartotinai teikiamame skunde įvardijo kaip naujus pagrindus (dėl natūra grąžinamo žemės sklypo ribų – jų vietos teritorijoje, konfigūracijos, jomis apibrėžto sklypo ploto). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo ir tai, jog nėra pagrindo Įsakymo paskirtį bei jo sukeliamas teisines pasekmes visa apimtimi vertinti kitaip, besąlygiškai jų nesiejant su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tinkamu ar netinkamu įvykdymu. Pastarasis aspektas yra vykdymo proceso dalykas, kas taip pat pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje byloje Nr. eA-343-438/2018.

12Teismas konstatavo, jog administracinė byla Nr. eI-2035-644/2016 buvo nagrinėjama tarp tų pačių ginčo šalių (pareiškėja – D. P., atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija). Nors pareiškėjos reikalavimo formuluotė nagrinėjamame skunde skiriasi nuo administracinėje byloje Nr. eI-2035-644/2016 suformuluoto reikalavimo, iš esmės šiuo skundu pareiškėja kelia ginčą dėl to paties dalyko, t. y. dėl to paties administracinio akto – Įsakymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

13Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo paduoti ir neprašė šio praleisto termino atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 9 p.).

14III.

15Pareiškėja D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

16Pareiškėja apžvelgia ankstesnių teisminių procesų, be kita ko, susijusių su Administracijai skiriamomis baudomis už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo nevykdymą, eigą, atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-880-580/2018, kurioje konstatuota, kad Įsakymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo aspektu yra teisėtas, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-44-822/2018 pateiktą išaiškinimą, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 nelaikytina teismo nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, todėl pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo teises pakartotinai kreipiantis į teismą su skundu. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad jos 2019 m. liepos 7 d. skundas yra tapatus 2015 m. lapkričio 25 d. skundui administracinėje byloje Nr. eI-2035-644/2016, ir paaiškina, jog 2015 m. lapkričio 25 d. skunde ji kėlė klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymo numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje tinkamumo, o 2019 m. liepos 7 d. skunde keliamas klausimas dėl Detaliajame plane numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo (penkto) ribų ir Įsakymu patvirtintuose žemės sklypelių planuose grafiškai pažymėtų ribų neatitikimo. Be to, 2019 m. liepos 7 d. skundas grindžiamas nauju įrodymu – Administracijos 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. S12-1872-17.36, kuriame pateikta informacija pareiškėjai anksčiau nebuvo žinoma.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Pagrindai, kuriems esant administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.), bei kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (9 p.). Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos ir kitos teisės normos, ribojančios asmens galimybę paduoti skundą teismui, be kita ko, 104 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pagal 2019 m. liepos 7 d. skundą pareiškėjos keliamas ginčas savo šalimis, dalyku ir pagrindu yra tapatus ginčui administracinėje byloje Nr. eI-2035-644/2015 pagal 2015 m. lapkričio 25 d. skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 25 d. skunde administracinėje byloje Nr. eI-2035-644/2016 teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Įsakymą, taip pat ginčą sprendžiat išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus administracinius aktus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) ir Nacionalinės temės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.), o 2019 m. liepos 7 d. skunde prašė grąžinti Administracijai Įsakymu patvirtintų natūra grąžinamų žemės sklypų planus su jų duomenimis nurodytųjų žemės sklypų ribų ir kitų jų duomenų patikslinimui pagal Detalųjį planą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pareiškėjos keliamo ginčo dalykas ir ginčo dalykas administracinėje byloje Nr. eI-2035-644/2016 sutampa, juolab, kad, kaip teisingai nustatė pats pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos 2019 m. liepos 7 d. skunde nėra jokių tinkamai suformuluotų reikalavimų. Pareiškėjai nepareiškus jokių tinkamai suformuluotų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas negalėjo nei vertinti, ar tokie reikalavimai (ginčo dalykas) sutampa su ankstesnių ginčų dalyku, nei spręsti, ar pareiškėja praleido terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Nors pirmosios instancijos teismo siekis operatyviai išspręsti skundo priėmimo klausimą (be kita ko, vengiant pasinaudoti skundo tikslinimo institutu, kai itin tikėtina, jog pareiškėja nesugebės pateikti priimtino skundo) yra suprantamas, šiuo atveju tai lėmė, kad skundžiama teismo nutartis yra grindžiama prielaidomis apie tai, koks galbūt būtų pareiškėjos skundo reikalavimas, jei jai būtų buvę pasiūlyta šį reikalavimą patikslinti.

21Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai motyvavo atsisakymą priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, grąžinant klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

24Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 7 d. kreipėsi... 6. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos... 7. II.... 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 11 d.... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nėra tinkamai... 10. Teismas atsisakė priimti skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos... 11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, akcentavo, jog aplinkybė, kad... 12. Teismas konstatavo, jog administracinė byla Nr. eI-2035-644/2016 buvo... 13. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio... 14. III.... 15. Pareiškėja D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos... 16. Pareiškėja apžvelgia ankstesnių teisminių procesų, be kita ko, susijusių... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pagal 2019 m.... 21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.... 24. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 11 d.... 25. Nutartis neskundžiama....