Byla eP-44-822/2018
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų vandenys“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 26 d. skundu, prašydama panaikinti: 1) Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V35-806 „Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų ( - ) gatvėje, Druskininkų mieste, planų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V35-806); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius) 2015 m. spalio 30 d. aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) (toliau – ir Aktas Nr. 50SS-3-(14.50.35.)); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.) (toliau – ir Aktas Nr. 1SS-3182-(7.5.)).
  2. Pareiškėja paaiškino, kad 2010 m. liepos 7 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau ir – VAAT) 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 (toliau ir – VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas, teismo sprendimas), kuriuo Druskininkų savivaldybės administracija įpareigota laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.
  3. Pareiškėja nurodė, kad Administracija Įsakymu Nr. V35-806 patvirtino planus sklypų, suformuotų ne toje vietoje, kur VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu nurodė, t. y. ne numeriu 6 pažymėtos teritorijos vietoje. Numeriu 6 pažymėta teritorija suplanuota 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Ateities, Neravų ir Šiltnamių gatvių teritorijos detaliuoju planu. Detalaus plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad šios teritorijos plotas yra 2232 kv. m. VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime Administracijai nustatytas įpareigojimas numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą toje vietoje, kur nėra inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ). Inžineriniai tinklai, kurių unikalus Nr. ( - ), – spaudiminė fekalinės kanalizacijos linija. Nekilnojamojo turto registre šie inžineriniai tinklai įregistruoti remiantis Inžinerinių tyrinėjimų instituto Kauno filialo medžiaga, kurioje nurodyta, kad spaudiminės fekalinės kanalizacijos linijos skersmuo Ø – 50 cm (0,5 m). Inžinerinių tyrinėjimų instituto Kauno filialo medžiaga patvirtina, kad spaudiminė fekalinės kanalizacijos linija praeina pačiu numeriu 6 pažymėtos teritorijos pakraščiu (vietomis net išeidama iš šios teritorijos ribų) apie 150 metrų, todėl numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje užima ne daugiau kaip 75 kv. m plotą (150 m x 0,5 m = 75 kv. m). Pareiškėja vertino, jog pažymėtos teritorijos plotas yra 2232 kv. m, inžineriniai tinklai pažymėtoje teritorijoje užima apie 75 kv. m plotą, yra pačiame teritorijos pakraštyje, vientisas natūra grąžinamas žemės sklypas turi būti suformuotas apie 2150 kv. m ploto numeriu 6 pažymėtos teritorijos vietoje.
  4. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje esančius inžinerinius tinklus, įpareigojo Administraciją suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą toje vietoje, kur nėra inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), o įvertinęs numeriu 6 pažymėtoje teritorijoje esančių inžinerinių tinklų apsaugos zonas – įpareigojimą pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatančias žemės sklypo naudojimo apribojimus. Administracija Įsakymu Nr. V35-806 patvirtino planus natūra grąžinamų žemės sklypų, suformuotų neatsižvelgus į VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime Administracijai nustatytą įpareigojimą, o NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. spalio 30 d. aktu Nr. 50SS-3-(14.50.35.), NŽT 2015 m. lapkričio 18 d. aktu Nr. 1SS-3182-(7.5.) Įsakymo Nr. V35-806 teisėtumą ir pagrįstumą tikrinti atsisakė.
  5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
  6. Atsakovas nurodė, kad VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti. Teismo sprendimo dalyje atsakovui buvo pavesta suformuoti pareiškėjai grąžinamą žemės sklypą apibrėžtoje Druskininkų miesto dalyje, t. y. laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6. Teismo sprendime yra nurodyta teritorija, kurioje turėtų būti formuojamas žemės sklypas. Ši teritorija yra nurodyta pagal į bylą pateiktą kartografinę medžiagą ir yra pažymėta Nr. 6.
  7. Atsakovas pažymėjo, kad VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nėra nurodyta, kokioje konkrečiai teritorijos vietoje turėtų būti suformuotas žemės sklypas. Atsakovui teritorijoje Nr. 6 suformavus grąžintinus žemės sklypus, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas Įsakymas Nr. V35-806 pažeidžia VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl grąžintinos žemės sklypo vietos. Teismo sprendimu atsakovui buvo pavesta suformuoti grąžinamą sklypą, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ). Iš Įsakymo Nr. V35-806 ir jo priedų yra akivaizdu, kad grąžintini žemės sklypai yra suformuoti toje teritorijos Nr. 6 vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto, t. y. inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ). VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nėra nustatyti jokie konkretūs grąžinamos žemės sklypo duomenys – sklypo forma, plotas ar pan., todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog Įsakymas Nr. V35-806 pažeidžia teismo sprendimo dalį dėl grąžinamo sklypo formavimo ten, kur nėra kitiems asmenims priklausančių inžinerinių tinklų.
  8. Atsakovas nurodė, kad jis įvykdė ir kitus teismo sprendime nurodytus įpareigojimus: atliko sklypų kadastrinius matavimus ir patvirtino žemės sklypų planus, pasiūlė žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatė žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pateikė pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo, perdavė patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais NŽT.
  9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su reikalavimu panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) ir NŽT 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. lSS-3182-(7.5.).
  10. NŽT nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą panaikinti Aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) ir Aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.), nepateikia argumentų, kodėl šie aktai yra neteisėti ir pažeidžiantys jos teises bei interesus.
  11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į pareiškėjos skuną prašė jį atmesti.
  12. UAB „Druskininkų vandenys“ nurodė, kad VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas buvo priimtas vertinant tik į bylą pateiktus įrodymus, bet nesudarius galimybės sklype Nr. 6 esančių tinklų valdytojui pateikti įrodymus apie visus šiame sklype esančius tinklus, kurių buvimas daro šio sklypo žemę valstybės išperkama. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sklypas Nr. 6 yra pakankamai siauras, o jame yra tiek UAB „Druskininkų vandenys”, tiek kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantys tinklai, šie inžineriniai tinklai beveik visiškai užima sklypų teritorijas, todėl net nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir / ar servitutus, žemės sklypų nebus galima naudoti pagal paskirtį, žemės sklypo Nr. 6 grąžinimas natūra gali sukelti neigiamų pasekmių šių tinklų eksploatacijai, aptarnavimui ir remontui. UAB „Druskininkų vandenys” pažymėjo, kad pareiškėja, skųsdama Įsakymą Nr. V35-806, nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

6II.

7

  1. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. V35-806 „Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų ( - ) gatvėje, Druskininkų mieste, planų tvirtinimo“, NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.) ir NŽT 2015 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 1SS-3182-(7.5.)
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I841-142/2010 pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, atsakovas buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d., todėl atsakovui kilo pareiga per tris mėnesius įvykdyti teismo sprendimą.
  3. Teismas nustatė, kad antstolė T. G. 2014 m. liepos 2 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 3.11.-V007026 nustatė, jog VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Administracijai nustatytas įpareigojimas nėra įvykdytas. Antstolės veiksmų teisėtumą patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-357590/2015, kuria buvo palikta galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1112-371/2014. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė Administracijos atskirojo skundo argumentą, jog teismo sprendimas vykdytinas tik tuo atveju, jei žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės.
  4. Teismas sprendė, kad pareiškėja, kreipdamasi į NŽT su prašymu panaikinti Įsakymą Nr. V35-806 ir NŽT Druskininkų skyriaus Aktą Nr. 50SS-3-(14.50.35.), pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka abiem aktams apskųsti.
  5. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje (pažymėta teritorijos numeriu Nr. 6), galima suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą toje vietoje, kur nėra konkretaus objekto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ). Todėl atsakovas, vykdydamas VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir formuodamas natūra grąžinamą žemės sklypą, turėjo atsižvelgti į tai, ar šiame sklype nėra inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ). Tačiau Įsakymu V35-806 buvo patvirtinti natūra grąžinamų žemės sklypų planai atsižvelgiant ne tik į VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytus inžinerinius tinklus, kurių unikalus Nr. ( - ), bet ir į visus kitus sklype Nr. 6 esančius, t. y. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-1587-9588, spaudiminę kanalizaciją nuo NS-4 iki nuotekų valyklos priėmimo kameros, unikalus Nr. 4400-1587-9566. Teismas sprendė, kad dėl šių atsakovo veiksmų žymiai sumažėjo formuojamų natūra grąžinamų žemės sklypų dydžiai.
  6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-357-590/2015 pagal pareiškėjo Administracijos skundą dėl antstolės veiksmų konstatavo, jog Administracijos argumentai, kad VAAT 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas yra vykdytinas tik tuo atveju, jei žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės, yra nepagrįsti, nes yra ginčijamos prejudicinę galią turinčios aplinkybės.

8III.

9

  1. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo jį prašė panaikinti ir palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, o netenkinus šio prašymo – priimti naują sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
  2. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, teigė, jog Įsakymą Nr. V35-806 atsakovas priėmė atsižvelgdamas į VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytus inžinerinius tinklus, kurių unikalus Nr. ( - ), taip pat į jų apsaugos zoną, kuri sudaro po 10 m į abi puses nuo inžinerinių tinklų. Tokio dydžio apsaugos zoną patvirtina į bylą pateiktos UAB „GEO Ltd“ situacijos schemos, UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepimas.
  3. Atsakovas pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), apsaugos zoną, nes magistraliniams vamzdynams yra būtinas periodiškas techninis patikrinimas ir aptarnavimas pasitelkiant nuotekų tinklų aptarnavimo specialiąsias mašinas, dėl to reikalingas pastovus ir netrukdomas patekimas į šią teritoriją. Įvykus avarijai šiuose tinkluose atsirastų būtinybė vykdyti žemės kasimo darbus, o įvertinant tai, kad vamzdynai yra didelio skersmens, žemės kasimo darbai gali apimti didelę sklypo teritoriją.
  4. Atsakovas nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), apsaugos zonos, nors grąžinamų sklypų formai, vietai ir dydžiui yra aktualus būtent šios apsaugos zonos išsidėstymas teritorijoje Nr. 6. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir apklausti specialistai, nurodydami priežastį, dėl ko buvo formuojami būtent tokie sklypai.
  5. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą.
  6. Pareiškėja nurodė, kad jai skundžiamu aktu patvirtinti planai natūra grąžinami sklypeliais, kurių vienas užima 333 kv. m, o kitas vos 167 kv. m ploto, todėl pareiškėja vertino, jog sklypai suformuoti ne pagal teismo sprendimą.
  7. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas privalo suformuoti žemę grąžinimui natūra tik su atitinkamais nuosavybės teisės suvaržymais ar servitutais, o UAB „Druskininkų vandenys“ ar kiti tretieji asmenys galės privažiuoti prie teritorijoje esančių inžinerinių tinklų.
  8. Pareiškėja pabrėžė, kad natūra grąžinamo žemės sklypo ribas projektuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą bei šios ribos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgdamas į savininko turėtos žemės ribas. Tačiau grąžinamo sklypo ribas projektavo ne paskirtas tarnautojas, o kompetencijos neturintys ir nesusipažinę su VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu matininkai, kuriems savivaldybėje buvo nurodyta suformuoti du sklypus.

10IV.

11

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir bylą nutraukė.
  2. LVAT padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčijamo Įsakymo Nr. V35-806 priėmimas yra VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymo būdas, o ne savarankiškas atsakovo sprendimas, kurį savivaldybių administravimo subjektai priima, vykdydami savo funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, nes atsakovui nepriėmus tokio pobūdžio sprendimo, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Įsakymas Nr. V35-806 yra skirtas sureguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda vykdant teismų sprendimus, todėl jis negali būti priskirtas sprendimų, kurie nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
  3. Teismas nenustatė, kad antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 614 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka būtų įvertinęs Įsakymą Nr. V35-806 ir nusprendęs, jog juo atsakovas visiškai ar iš dalies įvykdė VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą, arba, kad jo visiškai neįvykdė. Tokių aplinkybių nenurodė ir proceso dalyviai, todėl nėra pagrindo pradėti ir teiseną dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK 510–513 str.). Byloje nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindą pradėti teiseną dėl kitų klausimų, kylančių vykdymo proceso metu, kurie gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teismas bylą nutraukė jos neperduodamas pagal teismingumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

12V.

13

  1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į LVAT, prašydama atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, panaikinti LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Pareiškėja prašymą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte nustatytais pagrindais (t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; ir būtinumu užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), taip pat bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumu. Pareiškėja teigia, kad LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, prieštarauja anksčiau priimtai LVAT 2015 m. lapkričio 25 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015, taigi LVAT padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Pareiškėja teigia, kad LVAT priėmus 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, formuojama teismų praktika, kai tuo pačiu metu galioja dvi viena kitai prieštaraujančios, viena kitos pagrįstumą neigiančios to paties teismo teisėjų priimtos nutartys, paneigia teisinio tikrumo principą, pasitikėjimą teismais ir valstybe.
  3. Pareiškėja mano, kad prieštaringos LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 priėmimui įtakos turėjo galbūt šališkas teisėjų kolegijos pranešėjas Romanas Klišauskas, kuriam administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 ji buvo pareiškusi nušalinimą ir, nors jis ir nebuvo nušalintas, abejonių dėl šališkumo pareiškėjai liko.
  4. Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 dalį pareiškėja nurodo, kad buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtos LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimui. VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendime buvo nuspręsta tik dėl atsakovo atsisakymo formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijose 1–8, o dėl numeriu 6 pažymėtos teritorijos nuspręsta, kad didelė jos dalis niekuo neužimta – nei pastatais, nei po žeme esančiais inžineriniais tinklais, ir todėl numeriu 6 pažymėtos teritorijos dalyje gali būti formuojamas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo sprendimo dalimi dėl numeriu 6 pažymėtos teritorijos Administracija buvo įpareigota atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte reglamentuojamą viešojo administravimo subjekto veiklą, apimančią ir natūra grąžinamo žemės sklypo ribų formavimą, ir įsakymo, kuriuo patvirtinamas nurodytojo žemės sklypo planas, išleidimą. Tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas administraciniame teisme (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015 nurodytąjį aktą pripažino individualiu administraciniu teisės aktu. VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu teismas atsakovui nenurodė, kokias konkrečiai natūra grąžinamų žemės sklypų ribas ji privalo suformuoti. Pareiškėjos įsisitkinimu, LVAT administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, padarė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3, 4 dalių, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-359) 5 straipsnio pažeidimus, nes neteisėtai ir nepagrįstai yra apribota pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą. Nurodytasis materialiosios teisės normos pažeidimas laikytinas esminiu, nes yra atimta teisė pareiškėjai ginčytis dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, o taip pat sukurta situacija, kada tuo pačiu metu galioja dvi viena kitai prieštaraujančios, viena kitos pagrįstumą neigiančios teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
  5. Pareiškėja dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą teigia, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismų praktika formuoja klaidinga linkme, nes ginčytis dėl žemės reformos metu suformuoto žemės sklypo tinkamumo (ribų) galima tik tuo atveju, jei savivaldybės administracija tokį sklypą suformuoja ne tik savo nuožiūra, bet ir savo noru. Teismo praktika, pagal kurią galiojančia galutinės instancijos nutartimi individualiu administraciniu pripažintas aktas vėliau to paties teismo nutartimi jau nebepripažįstamas tokiu aktu, menkina teismo autoritetą, sukelia abejonių dėl teisėjų darbo kokybės, griauna žmonių tikėjimą teisingumu.
  6. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.
  7. Atsakovas nurodo, kad nesutinka dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą pagrindo egzistavimo, pažymėdamas, jog nurodytasis pagrindas neapima procesinės teisės normų pažeidimo. LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje išdėstyti argumentai negali būti vertinami kaip pasisakymai dėl materialinės teisės normų. Nors pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu kaip materialiąja norma, kurią LVAT tariamai pažeidė 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje, tačiau faktiškai ji kelia klausimą dėl procesinės teisės normų, susijusių su rūšiniu teismingumu, galimo pažeidimo. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos teisė ginčytis dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese suformuotų žemės sklypų ribų be pagrindo buvo eliminuota, kadangi ji aktyviai gynė savo teises Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-880-580/2018. Pareiškėja nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs lemti neteisėtos nutarties priėmimą.
  8. Atsakovas taip pat nesutinka dėl proceso atnaujinimo pagrindų pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą buvimo, pabrėždamas, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 atliko papildomą tyrimą dėl teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio. Tokio tyrimo, kuris nebuvo atliktas administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015, metu buvo išspręstas procesinis klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Šių išvadų, atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti prieštaraujančiomis ankstesniam LVAT procesiniam sprendimui ar kitai šio teismo praktikai, kurios pareiškėja apskritai nenurodo. Kita vertus, net ir sutinkant su pareiškėjos argumentu, jog LVAT priėmė dvi viena kitai prieštaraujančias nutartis, siekis atnaujinti tuo pagrindu procesą grindžiamas tik dėl teisinio „švarumo“, o ne siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai. Akivaizdu, kad LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje išsamiai ištyrė konkretaus teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį ir pašalino bet kokius neaiškumus, susijusius su tokio ginčo teismingumu. Atsakovas pažymi, kad nei vienoje nutartyje nebuvo suformuluota jokių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, aktualių šiam atvejui.
  9. Atsakovas teigia, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą dėl teisėjo Romano Klišausko tariamo šališkumo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi pareiškėja tokį proceso atnaujinimo pagrindą grindžia jai nepalankiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurią nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtyje buvo ir teisėjas Romanas Klišauskas.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Druskininkų vandenys“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.
  11. UAB „Druskininkų vandenys“ nurodo, kad pareiškėja nepateikė teisėjo šališkumo, tendencingumo ar nusistatymo dėl jos pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų.
  12. UAB „Druskininkų vandenys“ nurodo, kad nei vienoje iš pareiškėjos nurodytų tariamai viena kitai prieštaraujančių nutarčių nebuvo padarytos išvados dėl materialinės teisės klausimų, galėjusių turėti įtakos pareiškėjos teisėms. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 detaliai išnagrinėjo konkrečius teisinius santykius, iš kurių kilo pareiškėjos ginčas su atsakovu, pašalino visus neaiškumus ir galutinai išsprendė teismingumo klausimą. Pareiškėja nenurodė nei esminės teisinės klaidos, nei apskritai teisminės praktikos, kuriai formuoti jos nurodytos nutartys gali turėti esminės reikšmės.
  13. UAB „Druskininkų vandenys“ teigia, kad LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje pasisakė ne dėl materialinės, o dėl procesinės teisės normų, suteikdamas pareiškėjai galimybę materialinės teisės klausimus išspręsti vykdomojoje byloje civilinio proceso tvarka.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15VI.

16

  1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjos D. P. pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 pagrįstumo klausimas.
  2. Pareiškėja prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais ir nurodo, kad, jos manymu, LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, prieštarauja anksčiau priimtai LVAT 2015 m. lapkričio 25 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015, teigia, kad nagrinėjamu atveju LVAT padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3, 4 dalis, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-359) 5 straipsnį, nes neteisėtai ir nepagrįstai yra apribota pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą bei atimta jos teisė ginčytis dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo. Be to, pareiškėja teigia, jog bylą nagrinėjo galbūt šališkas teisėjų kolegijos pranešėjas Romanas Klišauskas, kuriam administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 ji buvo pareiškusi nušalinimą.
  3. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
  4. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pastebėtina, kad šioje normoje kalbama ne apie bet kokį sprendimą ar nutartį, tačiau apie tokį, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-58-261/2016).
  5. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Minėtos įstatymo normos analizė leidžia daryti išvadą, kad teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai šia nutartimi priimtas pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymas; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai. Taigi, minėtu reglamentavimu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res iudicata galią: teismo galutinai išspręstas klausimas, draudimas pareikšti tapatų reikalavimą), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą ir dėl jų yra galimas proceso atnaujinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, panaikinti LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatyta, kad tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai, o pradėtos tokio pobūdžio bylos turi būti nutrauktos (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.; 103 str. 1 p.), nes šiuo atveju ginčijamo sprendimo priėmimas yra VAAT 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymo būdas, o ne savarankiškas atsakovo sprendimas, kurį savivaldybių administravimo subjektai priima, vykdydami savo funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, nes atsakovui nepriėmus tokio pobūdžio sprendimo, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Tai lemia, kad ginčijamas sprendimas yra kilęs bei skirtas sureguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda vykdant teismų sprendimus, todėl jis negali būti priskirtas sprendimų, kurie nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles kategorijai, numatytai Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte. LVAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą, o bylą nutraukė.
  7. Kaip minėta, LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios nutarties negali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo nutrauktas bylos nagrinėjimas vadovaujantis ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.; 103 str. 1 p. (kai tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai).
  8. Remdamasi išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo teises pakartotinai kreipiantis į teismą su skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018, nelaikytina teismo sprendimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas (ABTĮ 156 str. 1 d.), todėl LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.
  9. Apibendrindama visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos D. P. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti proceso atnaujinimo objektu. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismo nutartis, dėl kurios paduotas prašymas atnaujinti procesą, negali būti proceso atnaujinimo objektu, nenagrinės pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, o patį prašymą atnaujinti procesą atmeta.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

18Pareiškėjos D. P. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

19Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-343-438/2018 pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų vandenys“) dėl administracinių aktų panaikinimo neatnaujinti.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai