Byla 2-37-810/2015
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo atsakovą vykdyti sutartį ir baudinių delspinigių sumažinimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant atsakovės AB DNB bankas atstovui advokatui T. Z., ieškovams A A. Č. ir R. Č., trečiajam asmeniui antstolei M. L. nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovei AB DNB bankas, trečiajam asmeniui antstolei M. L. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo atsakovą vykdyti sutartį ir baudinių delspinigių sumažinimo ir

Nustatė

3ieškovai A A. Č. ir R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui antstolei M. L., prašydami pripažinti vienašališkai atsakovo AB DNB bankas atliktą tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; panaikinti tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 punktą, reglamentuojantį Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip sąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 punktą bei sumažinti 0,05 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio.

4Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje: 2006-09-13 tarp A A. Č. bei R. Č. ir AB DNB bankas buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 68 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovams buvo suteiktas 12800,00 Lt dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – asmeninio būsto, ( - ), remontui. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto ( - ), įkeitimu. Ieškovai iš antstolės M. L. gavo patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių, kuriame nurodoma, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal atsakovo reikalavimus: išieško pagal Kredito sutartį įkeisto turto atsakovo suteiktą ieškovams kreditą. Tam, kad toks išieškojimas pas antstolę galėtų būti pradėtas, atsakovas privalėjo nutraukti su ieškovais Sutartį bei apie tai tinkamai informuoti ieškovus bei prieš tai nustatyti protingą terminą ieškovams ištaisyti Sutarties vykdymo pažeidimus. Ieškovai negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo ir tik iš antstolės patvarkymų sužinojo, kad atsakovė nutraukė su ieškovais Sutartį vienašališkai. Ieškovų ir atsakovo sudaryta Sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi: 1) ieškovai yra fiziniai asmenys; 2) ieškovai ėmė iš atsakovo kreditą su tikslu susiremontuoti asmeninį būstą – butą, kuriame iki šiol su šeima gyvena, t. y. kreditas buvo paimtas asmeniniams ieškovų šeimos poreikiams tenkinti; 3) Sutartis yra parengta atsakovo – verslininko, pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengė atsakovas, nederindamas jų su ieškovais ir kurios be derybų su ieškovais taikomos sudarytoje Sutartyje. Tarp šalių pasirašytos Sutarties bendrosios dalies 43 p. buvo numatyta, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį prieš 10 dienų. Ieškovai nebuvo informuoti apie atsakovo ketinimą nutraukti Sutartį ir šis faktas laikytinas Sutarties pažeidimu. Kadangi Sutartis su ieškovais buvo atsakovo nutraukta neinformavus tinkamai ieškovų, todėl ir neteisėtai, toks Sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią Sutartį vykdyti. Tarp šalių pasirašytos Sutarties Bendrosios dalies 43 p. buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjai nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustatyto papildomą ne trumpesnį nei 2 savaičių nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per šį terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį net po 10 dienų, apie tai informavęs ieškovą, be to, sutartis leidžia atsakovui net neįteikti asmeniškai ieškovui pranešimo apie Sutarties nutraukimą: Sutarties 43 p. nurodoma, kad Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo atsakovo pranešimo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra vartotojai, o atsakovas yra verslininkas, tokie Sutartyje nustatyti terminai negali būti pripažinti sąžiningais ieškovų atžvilgiu ir turi būti panaikinti, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2026-01-31. Kadangi atsakovas nesilaikė vienašališko Sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str., tinkamo informavimo apie Sutarties nutraukimą sąlygų, numatytų CK 6.218 str., toks Sutarties vienašalis nutraukimas, kurį atliko atsakovas, turi būti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią Sutartį vykdyti. Sutarties 39 p. nustatyta, kad ieškovai nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną dieną. Ši baudinė, kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės, kaip patirtų nuostolių kompensavimo, prasmės: ieškovai atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeitę turtą, todėl atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, tame tarpe ir patirtas su Sutarties vykdymu išlaidas. Tuo tarpu atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo išieškojimu, gali sudaryti tik išlaidos korespondencijai su ieškovais, išlaidos notarui už vykdomųjų dokumentų išdavimą, galimos išlaidos teisininkams, tačiau tokios išlaidos negali sudaryti 0,05 proc. nuo visos likusios paskolos sumos už kiekvieną dieną. Tokie Sutartyje nustatyti delspinigiai yra baudiniai, todėl Sutarties Bendrosios dalies 39 p. dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių turi būti pakeistas ir delspinigiai sumažinti iki 0,01 proc.

5Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-13 tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovas suteikė 12800,00 Lt dydžio kreditą buto, ( - ), remontui. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Ieškovai iš karto po Kreditavimo sutarties sudarymo savo prievolių tinkamai nevykdė, dėl ko atsakovas ieškovams skaičiavo delspinigius. Kadangi tos Sutarties pažeidimas buvo tęstinis ir sistemingas, atsakovas išsiuntė ieškovams 2007-07-10 raštą Nr. 30.58.17/332k, kuriuo paragino ieškovus padengti susidariusį įsiskolinimą per dvi savaites nuo rašto gavimo bei įspėjo ieškovus, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo, atsakovas buvo priverstas nutraukti Sutartį. Raštas buvo įteiktas ieškovui R. Č.. Ieškovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl atsakovas buvo įgijęs teisę nutraukti Sutartį jau 2007 m. liepos mėnesį. Tačiau atsakovas, elgdamasis geranoriškai, iš karto Sutarties nenutraukė, o pranešimą apie Sutarties nutraukimą išsiuntė 2007-09-17, kuris buvo įteiktas ieškovei A. Č.. Šiuo raštu atsakovas ne iš karto nutraukė Sutartį, o dar kartą nustatė terminą susidariusiam įsiskolinimui padengti ir tai paneigia ieškovų teiginius, kad jie nebuvo informuoti apie Sutarties nutraukimą, o priešingai, tik įrodo, kad atsakovas iš anksto įspėjo ieškovus apie būsimą Sutarties nutraukimą, dėl ko ieškovai turėjo daugiau nei pakankamai laiko susidariusiam įsiskolinimui padengti, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Ieškovas R. Č. tik po Sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovą ir pradėjo vykdyti mokėjimus, dėl ko atsakovas, elgdamasis geranoriškai, iš karto nesikreipė dėl išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimo. Ieškovams skolos iki galo nepadengus, atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-28 nutartimi butas buvo areštuotas, o kadangi ieškovai skolos per vieno mėnesio terminą nepadengė, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-23 nutartimi buvo nutarta butą priverstinai parduoti iš varžytinių. Minėtų nutarčių ieškovai neskundė. Ieškovams nuo 2013-10-24 nebevykdant jokių mokėjimų, atsakovas 2014 m. liepos mėn. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas ginčo Sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovų kaltės, nes jie, kaip kredito gavėjai, iš esmės pažeidė Sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų bankui, o esant įsiskolinimui, per banko raštu nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės nevykdė. Sutarties bendrosios dalies 43 p., 47.1 p. numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas nemoka Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Sutarties bendrosios dalies 48 p. susitarta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas. CK 6.218 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Šiuo atveju, atsakovas nustatė Sutartyje nustatytą 14 dienų terminą prievolei (pradelstai skolai padengti) įvykdyti, todėl ieškovų argumentai, kad Sutarties 43 p. sąlyga, numatanti, kad bankas nustato 10 dienų įspėjamąjį terminą prievolei įvykdyti, yra nesąžininga, neturi šio ginčo atveju jokios reikšmės, nes atsakovas nustatė 14 d. terminą prievolei įvykdyti ir tik paskui dar kartą nustatydamas 10 dienų terminą. Pagal CK 6.881 str. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, piniginių įmokų mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kas ir numatyta Sutarties bendrosios dalies 48 p. Sutartyje numatytų įmokų atsakovui negrąžinimas yra pagrindas vienašališkai dėl Sutarties esminio pažeidimo nutraukti Sutartį. Ieškinyje dėstomi argumentai apie ieškovų, kaip vartotojų teisių pažeidimą, yra nepagrįsti, o vartotojų statusas nepateisina Sutarties nevykdymo, nes Sutarties nutraukimas yra ieškovų Sutarties pažeidimo pasekmė. Ieškovų ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, o Sutarties nutraukimas ginčijamas praėjus net 7 metams po Sutarties nutraukimo skolos išieškojimo (vykdymo) procese, todėl pripažintina, kad atsakovas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovų kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iš esmės pažeidė Sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų bankui ir per banko nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės neįvykdė. Ieškovų argumentai apie per didelį delspinigių dydį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, o ieškovų noras mokėti mažesnius delspinigius teisės normų nenumatytas kaip pagrindas mažinti delspinigių dydį. Ieškovai pasirašė Sutartį joje numatytomis sąlygomis ir prieštaravimų dėl pasirašomų sąlygų bankui nereiškė. Netesybų mažinimas iš esmės yra Sutarties keitimas, o šiuo atveju 0,05 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas, kadangi skatina kredito gavėją laiku vykdyti pinigines prievoles kredito įstaigai, juolab, kad ieškovai neįvykdė Sutarties/pažeidė Sutartį.

6Teismo posėdžio metu atsakovo AB DNB bankas atstovas advokatas T. Z. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo antstolė M. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą antstolė nepateikė.

8Ieškinys atmestinas.

9Dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

11Tarp ieškovų ir atsakovo 2006 m. vasario 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 68 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovams buvo suteiktas 12800 Lt kreditas buto, esančio ( - )r., (toliau tekste – Butas) remontui. Kredito grąžinimo terminas nustatytas 2026-01-31 (b.l. 10-11). Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą, už suteiktą kreditą iki 2006 m. vasario mėnesio paskutinės dienos (imtinai) kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 3.8 proc. dydžio palūkanas, po šio termino suėjimo - kintamo dydžio palūkanas. Nustatyta 1,2 procentų metų palūkanų dydžio Banko marža. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas buto su rūsiu, unikalus Nr. 4997-9001-1018:0026, adresu ( - )r. (toliau – Butas), įkeitimu (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 10.1 p.).

12Ieškovams netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, susidarė įsiskolinimas, todėl 2007 m. liepos 10 d. raštu Nr. 30.58.17/332k ieškovai atsakovo buvo įspėti apie skolos valdymo perdavimą ir netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paraginti per rašte nustatytą dviejų savaičių terminą nuo šio pranešimo gavimo padengti 544,53 Lt pradelstos paskolos, 96,55 Lt nesumokėtų palūkanų, 20,46 Lt nesumokėtų delspinigių įsiskolinimą (b.l. 49). Tuo pačiu raštu ieškovai buvo įspėti, kad jiems per dvi savaites nepadengus susidariusio įsiskolinimo (negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių), Bankas vienašališkai nutrauks su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį. 2007-09-17 raštu Nr. 30.58.17/547k pakartotinai ieškovams pranešta, kad nustatytu terminu (per dešimt dienų nuo šio rašto išsiuntimo, t.y. iki 2007-09-28) nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2007-09-28 (b.l. 50). Kadangi įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, Kreditavimo sutartis laikoma nutraukta 2007-09-28.

13Nutraukus Kreditavimo sutartį, atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su prašymu išieškoti iš skolininkų A A. Č. ir R. Č. 13291,91 Lt skolą bei 128 Lt žyminį mokestį iš Bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 balandžio 28 d. nutartimi Nr. ( - )L tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistą turtą – butą Nr. 12 su rūsiu, bendras plotas 46,97 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )r., įkeistą 2006-02-14 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 0( - ), įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių (b.l. 52). 2009-06-17 atsakovas Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo įteikė 2009 m. birželio 12 d. pakartotinį prašymą dėl priverstinio 12991,91 Lt skolos ir 128,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo, kurį Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. ( - )L tenkino ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A A. Č. (b.l. 53-54). A. M. L pradėjo priverstinį Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. birželio 23 d. nutarties vykdymą (b. l. 23-24).

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais).

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai A. Č. ir R. Č. (fiziniai asmenys) sudarė Kreditavimo sutartį su pareiškėju AB DnB NORD banku (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas kreditas Buto remontui; kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ir atsakovo sudaryta Kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, parengta pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.

16Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje ginčo dėl Kreditavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties tarp šalių nėra.

17Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

18Kadangi ieškovų ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo, teismas atlieka jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. 2006-02-13 Kreditavimo sutarčiai Nr. 68 taikytinos CK 6.188 straipsnio nuostatos.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurias įstatymas laiko nesąžiningomis vartotojams.

20Aiškindamas CK 6.188 straipsnio taikymą kreditavimo sutartims kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011).

21Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties 43 punkte nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo Kredito gavėjui dienos. Iki sutarties nutraukimo termino suėjimo bankas turi teisę vienašališkai atšaukti sutarties nutraukimą. Sutarties nutraukimo pagrindus numatančiame sutarties 46.1 punkte kaip pagrindas nurodyta: kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kreditavimo sutarties 46.1 punkto sąlyga, kurioje Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta: “kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų”, teismo pripažįstama negaliojančia ab initio. Tuo pačiu teismas laiko, kad pripažinti nergaliojančiu Kreditavimo sutarties 43 punktą nėra pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

23Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Kreditavimo sutarties sąlyga, suteikianti kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, nutraukti Kreditavimo sutartį, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis), taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą, todėl teismas pasisako tik šiuo aspektu ir nenagrinėja teisės klausimų, susijusių su sutarties nutraukimu joje nustatyta tvarka.

24Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.

25Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas 2007 m. liepos 10 d. raštu Nr. 30.58.17/332k įspėjo ieškovus apie skolos valdymo perdavimą ir netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paragino per rašte nustatytą dviejų savaičių terminą nuo šio pranešimo gavimo padengti 544,53 Lt pradelstos paskolos, 96,55 Lt nesumokėtų palūkanų, 20,46 Lt nesumokėtų delspinigių įsiskolinimą (b.l. 49). Tuo pačiu raštu ieškovai buvo įspėti, kad jiems per dvi savaites nepadengus susidariusio įsiskolinimo (negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių), Bankas vienašališkai nutrauks su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį. 2007-09-17 raštu Nr. 30.58.17/547k pakartotinai ieškovams pranešta, kad nustatytu terminu (per dešimt dienų nuo šio rašto išsiuntimo, t.y. iki 2007-09-28) nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2007-09-28 (b.l. 50).

27Svarbi aplinkybė, teismo nuomone, yra ta, kad 2007 m. liepos 10 d. rašte atsakovas paragino ieškovus per dviejų savaičių terminą padengti įsisikolinimą, 2007 m. rugsėjo 17 d. pranešime Nr. 30.58.17/547k skolininkams nustatytas dešimties dienų terminas nuo šio rašto išsiuntimo dienos įvykdyti rašte nurodytus įsipareigojimus, o skolininkams jų neįvykdžius, bankas, kitą dieną, einančią po pirmiau nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto ir lėšų. Tai teismui leidžia teigti, kad kreditorius tinkamai pranešė ieškovams apie galimą kredito sutarties nutraukimą. Ieškovų ieškinyje nurodytas argumentas, kad apie sutarties nutraukimą ieškovams nebuvo žinoma, laikytinas nepagrįstu. Tai, kad ieškovams buvo tinkamai pranešta apie ketinimą nutraukti Kreditavimo sutartį, patvirtina Lietuvos pašto įteikimo pažymėjimų kopija (b.l. 51). Todėl ieškovai sumokėti įsiskolinimą bankui galėjo daugiau nei per du mėnesius nuo 2007-07-10 pranešimo jiems išsiuntimo dienos. Ieškovų nenaudai vertintina ir ta aplinkybė, kad nuo 2007-07-10 iki 2007-10-17 jie nevykdė jokių mokėjimų savo įsipareigojimams dengti (b.l. 119). Po sutarties nutraukimo ieškovai vykdė dalinius mokėjimus įsipareigojimams dengti, iki šios dienos savo įsipareigojimus atsakovui yra įvykdę tik iš dalies (b.l. 119).

28Pažymoje dėl skolos dydžio (b.l. 145) atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovų pradelstus mokėjimus atsakovui 2007 m. rugsėjo 17 d. sudarė 356,97 Lt: 153,62 Lt kredito skola, 189.39 Lt palūkanų skola, 13.98 Lt delspinigių skola, kredito skola susidariusi nuo 2007 m. balandžio 30 d., t.y. sudarė 140 dienų.

29Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

30Kasacinis teismas plėtodamas praktiką yra pažymėjęs, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Šiame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Štai Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Šios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P., AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012).

31Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsakovo viena iš verslo sričių - paskolų teikimas už palūkanas, tačiau jis negavo to, ko siekė - paskolos ir palūkanų gražinimo laiku. Įmokų bankui nemokėjimas laikytinas esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu.

32Atsakovas raštiškai 2007-07-10 įspėjo ieškovus apie skolą bankui ir ragino juos geranoriškai padengti susidariusią skolą (b. l. 49). Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2007-09-17 raštu įspėjo kredito gavėjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir imsis skolos išieškojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienašališkai 2007-09-28 nutraukė Kreditavimo sutartį (b. l. 50). Taigi, nuo 2007-07-10 rašto iki sutarties nutraukimo (2007-09-28) praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, todėl teigti, kad atsakovas nustatė neprotingai trumpą terminą skolai padengti, yra visiškai nepagrįstas.

33Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrąžina net dalies suteikto kredito bei visiškai nemoka palūkanų ir pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, pripažintini esminiais, o ne formaliais.

34Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių. Priimta Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. birželio 23 d. nutartis (b.l. 53-54) dėl ieškovų atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, priverstinai išieškant ieškovų skolą Bankui pagal ginčo Kreditavimo sutartį yra įsiteisėjusi (b. l. 53-54). Hipotekos skyriaus teisėjas, spręsdamas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ex officio patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Taigi, šiuo atveju su ieškovais sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisėtu įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. birželio 23 d. nutartimi, todėl nekvestionuojamas (CPK 279 str. 4 d.).

35Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad patys ieškovai nevykdė savo prievolės kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį, ir jų pačių veiksmai, kad sutarties vykdymas būtų tęsiamas, buvo nepakankami. Teismas laiko, kad ieškovai iš esmės pažeidė Kreditavimo sutartį, duomenų, kad ieškovai būtų patyrę didelius nuostuolius dėl sutarties nutraukimo, byloje nėra. Priešingai, teismo nuomone, ieškovai turėjo pakankamai laiko nuo 2007-09-28 d. įvykdyti įsipareigojimus bankui, kad nebūtų pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūra. Todėl tenkinti ieškinį ir pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu nėra pagrindo.

36Dėl reikalavimo pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 68 39 punktą ir sumažinti 0,05 delspinigius iki 0,01 procentų dydžio.

37Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, šalių sudaryta Kreditavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi

38CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Byloje nėra duomenų, kad sutartis buvo sudaryta ne laisva valia, sąlygą dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieškovas jos nesuprato ar pan. Taigi, nenustatyti jokie ieškovų valios trūkumai sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sąlyga. Todėl šią sutarties sąlygą ieškovai turėtų vykdyti. Kita vertus, teismas sutinka su tuo, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio turi būti įvertinta sąžiningumo aspektu.

39Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieškovams buvo suteiktas 20 metų, t.y. ilgam laikotarpiui. Ieškovai bankui nuo 2006-02-13 iki 2007-09-28 sumokėjo tik nedidelę dalį skolos, delspinigių ir palūkanų. Kadangi kredito įmokų laiku nemokėjo, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Ginčyti delspinigių normą ieškovai ėmėsi tik pradėjus įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytinių procedūrą, tai yra, praėjus daugiau nei septyneriems metams po Kreditavimo sutarties nutarukimo. Tai rodo, kad ieškovai, nors ir būdami vartotojais, kol bankas nesiėmė priverstinio pobūdžio veiksmų, su kreditavimo sutarties sąlyga sutiko, o reikšdami ieškinį dėl delspinigių dydžio po sutarties nutraukimo elgiasi nesąžiningai.

40Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str.) Nagrinėjamu atveju skolininkų įvykdyta prievolės dalis palyginus ją su kredito suma yra labai nedidelė. Atsakovo nuostolius rodo vien faktas, kad jis, ieškovams ilgą laiką negrąžinus skolos, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelną. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kreditą gavo būsto remontui, negali lemti 0,05 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Įvertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grąžinta tik nedidelė kredito dalis, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 63 p. numatyta, kad šios sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus, duomenų apie tokias derybas byloje nėra, iki kreditavimo sutarties nutraukimo delspinigių dydis nebuvo ginčijamas, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir sumažinti 0,05 proc. dydžio delspinigius nėra.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

Nutarė

42Ieškinį atmesti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovai A A. Č. ir R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB... 4. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje: 2006-09-13... 5. Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo AB DNB bankas atstovas advokatas T. Z. palaikė... 7. Trečiasis asmuo antstolė M. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos... 11. Tarp ieškovų ir atsakovo 2006 m. vasario 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis... 12. Ieškovams netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus pagal... 13. Nutraukus Kreditavimo sutartį, atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. kreipėsi į... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.39 straipsnis... 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai A. Č. ir R. Č. (fiziniai... 16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kreditavimo sutarties Specialiosios... 17. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti... 18. Kadangi ieškovų ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo,... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri... 20. Aiškindamas CK 6.188 straipsnio taikymą kreditavimo sutartims kasacinis... 21. Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties 43 punkte nustatyta, kad esant... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kreditavimo sutarties 46.1 punkto... 23. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Kreditavimo sutarties sąlyga,... 24. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus... 25. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas 2007 m.... 27. Svarbi aplinkybė, teismo nuomone, yra ta, kad 2007 m. liepos 10 d. rašte... 28. Pažymoje dėl skolos dydžio (b.l. 145) atsakovo atstovas nurodė, kad... 29. Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje –... 30. Kasacinis teismas plėtodamas praktiką yra pažymėjęs, kad sistemingas... 31. Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka... 32. Atsakovas raštiškai 2007-07-10 įspėjo ieškovus apie skolą bankui ir... 33. Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrąžina... 34. Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad patys ieškovai nevykdė savo... 36. Dėl reikalavimo pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 68 39 punktą ir sumažinti... 37. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, šalių sudaryta Kreditavimo sutartis... 38. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 39. Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieškovams buvo... 40. Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 42. Ieškinį atmesti.... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...