Byla 2-954-407/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal pareiškėjo V. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nurodytam pareiškėjui paskirta bauda bei apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nurodyto pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Edoma“, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Ius Positivum“, nustatė, kad ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, UAB „Edoma“ direktorius V. V. privalo perduoti UAB „Ius Positivum“ visą šios bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus; nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 1 d.

4BUAB ,,Edoma“ bankroto administratorius 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą prašydamas teismo savo nuožiūra skirti baudą bendrovės vadovui ir apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1p., 10 str. 14 d.). Nurodė, kad buvęs UAB ,,Edoma“ direktorius vengia bendrauti su bankroto administratoriumi ir nevykdo teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties; šiuo pagrindu 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotas vykdomasis raštas (2014 m. rugsėjo 29 d. pateiktas antstoliui vykdymui). Bankroto administratoriaus teigimu, jam iki šiol nėra perduoti nei BUAB ,,Edoma“ dokumentai, nei turtas. Pasak bankroto administratoriaus, toks įmonės vadovo įpareigojimų nevykdymas kenkia efektyviai bankroto proceso eigai, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, nes administratorius neturi galimybės pagal įmonės apskaitos dokumentus patikslinti gautus kreditorių finansinius reikalavimus, negali patikrinti bankrutavusios įmonės sandorių, negali sklandžiai vykdyti kitų ĮBĮ nustatytų pareigų ir dėl to yra vilkinamas bankroto procesas.

5Pareiškėjas V. V. 2015 m. vasario 20 d. atsiliepime prašė atmesti aukščiau paminėtą bankroto administratoriaus prašymą, nurodė, kad bankroto administratorius buvo informuotas, jog BUAB ,,Edoma“ vadovas nėra išsaugojęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų; ši aplinkybė buvo nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-109-389/2015, kurioje V. V. pripažino savo kaltę ir 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos vedimą (konkrečiai – už įmonės dokumentų neišsaugojimą), taigi pagal galiojantį konstitucinį principą jis negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, juolab kad bankroto administratoriaus prašomos taikyti sankcijos yra numatytos už kitą veiką – dokumentų nepateikimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje numatyto ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti dokumentus bei turtą nevykdymą BUAB „Edoma“ vadovui V. V. apribojo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 4 metų laikotarpiui bei skyrė 500 Eur baudą, išieškomą iš jo asmeninių lėšų. Teismas nurodė, kad V. V. pripažįsta padaręs visus bankroto administratoriaus nurodomus pažeidimus ir teigia negalintis jų pašalinti, nes nėra išsaugojęs BUAB „Edoma“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Pasak teismo, dėl šios priežasties sudėtinga vykdyti BUAB „Edoma“ bankroto procedūras, bankroto administratorius negali patikrinti bendrovės sandorių, surasti ir į kreditorių sąrašą įtraukti visus bendrovės kreditorius. Teismo teigimu, V. V. ne tik kad laiku neinicijavo BUAB „Edoma“ bankroto bylos, bet ir elgėsi taip, kad kreditoriai išvengtų savo reikalavimų patenkinimo, kad administratorius negalėtų įvertinti pareiškėjo veiklos vadovaujant BUAB „Edoma“ teisėtumo bei reikalauti pareiškėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pasak teismo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. turi būti taikoma ne tik baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, bet ir atsakomybė už kitais įstatymais, konkrečiai ĮBĮ, nustatytų imperatyvių reikalavimų nevykdymą: dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui, informacijos apie bendrovės veiklą ir kreditorius neteikimą, bankroto bylos laiku neinicijavimą. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartyje, kuria UAB „Edoma“ iškelta bankroto byla, konstatuota, jog bendrovė veiklos nebevykdo nuo 2008 m., V. V. tapus vieninteliu akcininku, o skolos iš šios bendrovės buvo priteisiamos ir siekiama jas priverstinai išieškoti nuo 2010 metų.

8Panevėžio apygardos teismas, pareiškėjui V. V. pateikus atskirąjį skundą dėl aukščiau paminėtos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, be kitų išspręstų klausimų, atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirtos 500 Eur baudos ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, pateiktą atskirąjį skundą grąžinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta bauda, atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, tačiau motyvų dėl teisės apribojimų nenurodė. Pasak teismo, bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka su išimtimis, nustatytas ĮBĮ, kuriame nėra numatyta, kad baudos sumažinimo ar panaikinimo klausimai būtų sprendžiami kita, nei CPK nustatyta tvarka, taigi atsisakytina priimti V. V. atskirąjį skundą, nes nutartis dalyje dėl baudos paskyrimo neskundžiama, tai buvo nurodyta ir atskiruoju skundu skundžiamoje teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10Atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties pareiškėjas V. V. prašo ją panaikinti. Apeliantas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos paskyrimo ir teisės apribojimo argumentus, nurodo, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 14 dalį, asmuo, kuriam skiriamas įpareigojimas pateikti dokumentus ir (ar) turtą, turi juos turėti savo žinioje; neįmanoma priversti asmens pateikti dokumentus ir (ar) turtą, jei jis jų neturi. Apelianto teigimu, atsakomybė už dokumentų ir (ar) turto neišsaugojimą numatyta Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnyje, todėl nepagrįsta taikyti ir BK 223 straipsnio, ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 14 dalies nuostatas, nes tai prieštarauja ne tik nurodytai pažeidimo sudėčiai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nurodančiai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pažymi, kad bankroto administratorius žinojo apie pareiškėjui iškeltą baudžiamąją bylą, jo atstovas buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, todėl, žinodamas baudžiamosios bylos esmę, nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl papildomos sankcijos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartis dalyje dėl baudos neskundžiama, nes ĮBĮ tokio draudimo nenumato.

11Atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties pareiškėjas V. V. prašo ją panaikinti. Apelianto teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad skundžiama tik 2015 m. vasario 24 d. teismo nutarties dalis dėl baudos skyrimo. Pasak apelianto, atskirajame skunde dėl 2015 m. vasario 24 d. nutarties nurodyti argumentai taikytini dėl abiejų šia teismo nutartimi jam taikytų nuobaudų: baudos ir teisės eiti pareigas apribojimo. Be to, apeliantas nurodo nesutinkantis, kad teismo nutarties dalis dėl baudos paskyrimo yra neskundžiama; nurodo, kad ĮBĮ nenumato draudimo skųsti teismo nutartis dėl ĮBĮ numatytų baudų ir paskirtų ĮBĮ nustatyta tvarka.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirieji skundai netenkintini.

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiam bankrutavusio juridinio asmens vadovui paskirta bauda ir apribota teisė ketverius metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, bei nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jam paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15Dėl atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties panaikinimo

16Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ĮBĮ nereglamentuoja baudos už pareigos pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą ir finansinius dokumentus nevykdymą skyrimo procedūros. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

17CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

18Pažymėtina, kad V. V. teisė ginčyti teismo nutarties dalį dėl jam paskirtos baudos buvo išaiškinta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad nutartis dalyje dėl baudos paskyrimo neskundžiama, bet V. V. turi teisę per 14 dienų prašyti teismo ją sumažinti ar panaikinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad V. V., pateikus prašymą dėl baudos panaikinimo,

192015 m. kovo 24 d. buvo įpareigotas pašalinti trūkumus, 2015 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi V. V. prašymas dėl baudos panaikinimo pripažintas nepaduotu.

20Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalis, kuria apeliantui paskirta bauda, negali būti apeliacijos objektas, taigi apygardos teismas pagrįstai 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą dėl apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalies dėl baudos jam paskyrimo (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), todėl atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

21Dėl atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo

22CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

23Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

24Teismas buvusiam BUAB ,,Edoma“ vadovui paskyrė baudą ir apribojo teisę ketverius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, konstatavęs, kad pastarasis neperdavė bankroto administratoriui bendrovės nei bendrovės turto, nei finansinių dokumentų ir tokiu būdu trukdė bankroto procedūrų tinkamam vykdymui. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, mano, jog bauda ir teisių apribojimas jam paskirti nepagrįstai ir turėtų būti panaikinti, kadangi jis yra nurodęs, jog nėra išsaugojęs bendrovės finansinių dokumentų; be to nurodo, kad už šį pažeidimą jam jau yra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

25Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas neįvykdė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytos pareigos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.

26Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus ar kitą bankroto procesui reikalingą informaciją yra nustatyta įmonės valdymo organams. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, taip pat 14 dalyje numatytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Sankcijomis siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras.

27Pagal šią nuostatą, įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui teismas gali taikyti draudimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nustačius bent vieną iš nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, arba 2) po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, arba 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, ar 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1741/2013; 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).

28ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (CK 2.66 str. 4 d., 2.82 str. 3 d., 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Vadinasi, nėra pagrindo atsisakyti taikyti įmonės vadovui teisinę atsakomybę, jeigu jis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), šios pareigos tinkamai nevykdė ir dėl to, įmonei iškėlus bankroto bylą, neturi galimybės bankroto administratoriui perduoti finansinius dokumentus, kadangi tokių dokumentų apskritai nėra. Tačiau visais atvejais, taikydamas teisinę atsakomybę bei spręsdamas dėl konkrečios sankcijos dydžio (masto), teismas turi atsižvelgti ir įvertinti visas svarbias bylos aplinkybes, laikytis proporcingumo principo, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014; 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-421-943/2015).

29Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-691/2009).

30Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas iki šiol nėra įvykdęs ĮBĮ ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų dėl turto perdavimo, darytina išvada, jog apygardos teismas skundžiama 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pagrįstai apeliantui pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 14 dalyje numatytas sankcijas. Šios teismo išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentas dėl apeliantui taikytos baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-389/2015, apeliantą pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto dydžio baudomis, taip pat tenkino Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį ir priteisė iš V. V. 5603,86 Eur Panevėžio apskrities VMI nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėtina, kad šis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs, pačiam apeliantui (kaltinamajam baudžiamojoje byloje) apskundus nurodytą teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas jau yra nubaustas už ĮBĮ ir nagrinėjamoje byloje skundžiamos teismo nutarties nustatytų įpareigojimų nevykdymą, o apelianto atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą skundžiamą apygardos teismo nutartį.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriui nagrinėjamoje byloje išnaudojus galimybes iš buvusio bendrovės vadovo gauti informaciją apie administruojamos bendrovės finansinę padėtį ir turtą, bankroto procedūros vykdytinos pagal kitus bankroto administratoriui prieinamus duomenis, kartu įvertinant galimybę pareikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 str. 5 d.).

32ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos) Priėmus šią nutartį įsiteisėja Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, todėl apie apribojimą informuotinos minėtos institucijos.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. kovo 5 d. nutartis palikti nepakeistas.

35Informuoti Juridinių asmenų registrą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, šioms įstaigoms išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas, kad V. V. (a. k. ( - ) apribota teisė 4 (ketverius) metus eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlė... 4. BUAB ,,Edoma“ bankroto administratorius 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į... 5. Pareiškėjas V. V. 2015 m. vasario 20 d. atsiliepime prašė atmesti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi už ĮBĮ 10... 8. Panevėžio apygardos teismas, pareiškėjui V. V. pateikus atskirąjį skundą... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d.... 11. Atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Atskirieji skundai netenkintini.... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiam bankrutavusio... 15. Dėl atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d.... 16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ĮBĮ nereglamentuoja... 17. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14... 18. Pažymėtina, kad V. V. teisė ginčyti teismo nutarties dalį dėl jam... 19. 2015 m. kovo 24 d. buvo įpareigotas pašalinti trūkumus, 2015 m. balandžio... 20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes,... 21. Dėl atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d.... 22. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 23. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 24. Teismas buvusiam BUAB ,,Edoma“ vadovui paskyrė baudą ir apribojo teisę... 25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas neįvykdė Panevėžio apygardos... 26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga perduoti... 27. Pagal šią nuostatą, įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui... 28. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų... 29. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių... 30. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas iki šiol nėra... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriui... 32. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 34. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. kovo 5 d.... 35. Informuoti Juridinių asmenų registrą ir Įmonių bankroto valdymo...