Byla e2A-131-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo bei 2017 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-264/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Axis Industries” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Axis Industries” dėl delspinigių priteisimo, sutarties kainos sumažinimo ir permokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, M&S Umweltprojekt GmbH, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB ,,Axis Industries“ 2016-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 195 664,68 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-05-20 rangos sutartį Nr. 87 ji, kaip pagrindinis veiklos partneris (jungtine veikla su Waste Treatment Technologies B. V.), įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis bei terminais įgyvendinti projekto „Alytaus regiono komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba“ II pirkimo dalies darbus – inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Teigia, kad visus sutartus darbus, įskaitant ir baigiamuosius bandymus, atliko iki 2015-09-28. 2015-09-28 atsakovę atstovaujančiam FIDIC inžinieriui pateikė 2015-09-25 ataskaitą, kurią šis patvirtino pavėluotai, t. y. 2015-11-09 sprendimu. Be to, inžinierius 2015-11-19 sprendime nurodė, kad baigiamųjų bandymų rezultatai yra geresni nei numatyta sutartyje. Tačiau atsakovė nepagrįstai vilkino objekto statybos užbaigimo procedūras, ir nors faktiškai juo naudojosi jau nuo 2015-09-28, tačiau jį priėmė tik 2015-12-23. Mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti 196 664,68 Eur už tinkamai ir laiku atliktus darbus laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-10-26, kurių pagrindu surašyti atliktų darbų aktai Nr. 13, 14, todėl šią skolą prašo iš jos priteisti.
  3. Atsakovė UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 330 095, 80 Eur delspinigių; 292 943, 24 Eur permoką; sumažinti darbų kainą 514 313, 38 Eur suma ir šią sumą, kaip netinkamai atliktų darbų ištaisymo kainą, priteisti iš ieškovės; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė vienašališkai pasirašė 2015-11-23 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 42 (kurį, atsiliepdama į ieškinį, ji prašo pripažinti negaliojančiu), nors darbai buvo atlikti netinkamai – su esminiais trūkumais, dėl kurių darbų rezultato nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad iš tiesų 2015-11-25 raštu atsakovė sutiko perimti objektą, išskyrus neatitikimus techniniam projektui pagal FIDIC inžinieriaus sprendimus. Teigia, kad tik 2015-12-08 gavo įrenginių administratoriaus valdymo kodus, todėl tik nuo minėto momento visiškai perėmė įrenginius ir įgijo teisę pati juos eksploatuoti ir valdyti bei gauti jų teikiamą naudą. Mano, kad tik dėl ieškovės kaltės darbai nebuvo nustatyta tvarka ir laiku (iki 2015-09-28) priimti Valstybinės komisijos, FIDIC inžinieriaus bei užsakovo, ir objektas galiausiai pripažintas tinkamu naudoti tik 2015-12-23 Valstybinės komisijos aktu. Todėl prašo iš ieškovės už laikotarpį nuo 2015-09-28 iki 2015-12-23 priteisti 330 095, 80 Eur delspinigius. Taip pat nurodė, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra, kaip projektą įgyvendinanti institucija, 2015-12-11 raštu pranešė, jog atlikto pažeidimo tyrimą, kurio metu padarė išvadą, kad sutartis netinkamai vykdoma, nesilaikoma joje nustatytų reikalavimų. Rangovas neištaisė sutarties neatitikimų, todėl lėšas, kurios buvo išmokėtos už tyrimo išvadoje nurodytus ne pagal sutarties nuostatas atliktus darbus, pripažino netinkamomis finansuoti, iš viso 514 313,35 Eur be PVM. Šią sumą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės, kaip jos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Taip pat teigia, kad pirminė sutarties kaina – 7 815 609,07 Eur, buvo sumažinta 48 664,07 Eur, o Aplinkos projektų valdymo agentūra sumažino šios sutarties finansavimą 514 313,35 Eur, todėl faktinė jos kaina yra 7 252 631,60 Eur. Pasak atsakovės, iš šios kainos atėmus sulaikomą sumą – 362 631,58 Eur, matyti, jog ieškovei galėjo būti sumokėta ne daugiau kaip 6 890 000,10 Eur. Tačiau faktiška ieškovei buvo sumokėta 7 182 962,13 Eur, t. y. 292 943,24 Eur daugiau nei priklausė pagal sutartį, todėl prašo ir šią permoką priteisti iš ieškovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017-04-07 sprendimu ieškinį bei priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 158 722,68 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė atsakovei iš ieškovės 213 593 Eur delspinigių, 200 325 Eur darbų trūkumų ištaisymo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (200 325 Eur) nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) kitas ieškinio bei priešieškinio dalis atmetė; 4) 2017-04-21 papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 2 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė iki 2015-09-28 neįvykdė atsakovės Konkrečiųjų sąlygų 8.2, 10.1 punktų reikalavimų dėl objekto perdavimo. Tokią išvadą teismas padarė visų pirma įvertinęs tai, kad ieškovė tik 2015-10-26 rašte patvirtino, kad įvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą dėl „Gaisrinės saugos“, „Naudojimo saugos“, t. y. įgyvendino Konkrečiųjų sąlygų 9.1 punktą. Antra, iš šalių surašinėjimo (atsakovės 2015-11-06, 2015-11-16 raštų, FIDIC inžinieriaus 2015-11-09, 2015-11-19 raštų, ieškovės 2015-11-13 rašto) nustatė, kad atsakovė galutines ir išsamias Eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas lietuvių kalba gavo tik 2015-11-13, nes iki minėtos datos 2015-09-25 siųsta 30 dienų bandymų ataskaita buvo surašyta vien anglų kalba, o 2015-09-28 ataskaita, kurios pakoreguota versija anglų kalba 2015-10-28 gauta elektroniniu paštu, neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, taigi Bendrųjų sąlygų 5.7 punktas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Be to, teismas pažymėjo, kad iš Vadybinio susirinkimų protokolų turinio matyti, jog šalys susitarė, kad bus pateiktos instrukcijos lietuvių ir anglų kalbomis iki bandymų; kad darbo projekte rangovas turi nurodyti, kokie konkretūs „Sandwich“ produktai naudojami stogo uždengimui (2015-01-21 protokolo 5, 12, 21 p.); kad naudojimo ir priežiūros instrukcijos pateiktos anglų kalba (2015-07-22 protokolo Nr. 26-9 p.); kad FIDIC inžinierius bei užsakovas reiškė pretenzijas dėl TP korektūros, darbo projekto nepateikimo, rangovo atliekamų darbų kiekio neaiškaus apskaičiavimo (2015-03-12 protokolo Nr.22 20 p., 2015-05-21 – 18, 21, 23, 25 p., 2015-06-17 – 15, 21 p., 2015-07-22 protokolo Nr. 26 – 19-21 p.).
  3. Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad ieškovė iki 2015-09-28 nebuvo įvykdžiusi visų būtinų sąlygų objekto perdavimui pagal Konkrečiųjų sąlygų 10.1 punktą, todėl vienašališkas objekto perdavimas, užfiksuotas antstolio A. Bublio 2015-11-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 42/15/48, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu pagal CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalies nuostatas.
  4. Teismo nuomone, ieškovės prie 2016-09-01 prašymo pateikti duomenys apie atsakovės prisijungimus prie sistemos SCADA, pagamintos elektros energijos kiekius ginčo objekte laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-12-23, šalių susirašinėjimas apie atliekų kiekius, nepaneigia, kad atsakovė įrenginių administratoriaus valdymo kodus gavo 2015-12-08, todėl iki 2015-12-08 neturėjo teisės savarankiškai eksploatuoti ir valdyti įrenginius.
  5. Teismas nustatė, kad atsakovės nurodyti darbų, kurių vertė 514 313, 38 Eur (be PVM), trūkumai bei neatitikimai pirkimo dokumentams yra šie: 1) perkoliato rezervuaro vidus nepadengtas elastine polikarbamidine membrana kaip nurodyta Techninio projekto Nr. 13065 (toliau TP) SK-2 dalies brėžinyje 13065-03-TP-SK. B-1; 2) betonas nepadengtas PC Cristal Concentrate tipo medžiaga kaip nurodyta TP 0 laidos SK-1 dalyje 13065-01-02-TP-SK.AR-1; 3) pastato išorinių sienų viršutinė dalis ir denginys (stogas) neįrengti iš „Sandwich“ plokščių kaip nurodyta rangos sutarties psl. 582-583 (rangovo pasiūlyme) ir Rangos sutarties III skyriaus 1 skirsnio 4.7.3 bei 5.7.11 punktuose; 4) vidinės buitinių patalpų pertvaros įrengtos ne pagal TP 0 laidos SA-1 brėžinius 13065-02-TP-SA.B-7 ir 13065-02-TP-SA.B-8, nepakeistos; 5) neįrengti 3-čio tipo atviri laiptai kaip nurodyta TP 0 laidos SA-1 brėžiniuose 13065-01, 02-TP-SA.B-1, 02-TP-SA.B-2 ir 13065-01, 02-TP-SA.B-3; 6) neįrengta tvora ir vartai pagal Rangos sutarties III skyriaus 1 skirsnio 4.3.1 punkto reikalavimus; 7) atliekų priėmimo korpuso (obj. 02.1) grindų betonavimui vietoj betono aplinkos klasės XA3 (buvo nurodytas TP 0 laidoje SK-1 dalyje, 13065-01- 02-SK.AR-1) panaudotas XA2; 8) perkoliato rezervuaro betonavimui vietoje betono aplinkos klasės XA3 (TP laidos SK-1 dalyje 13065-03-SK.01) panaudotas XA1.

    5

  6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar paminėti trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių objektas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, visų pirma pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti įrodymai – ekspertų Z. Beržienės, S. Mitkaus, UAB CSD Inžinieriai ataskaitos, nelaikytini didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais, kadangi jie parengti kiekvienos iš šalių iniciatyva (CPK 177 str.). Taip pat pažymėjo, kad CSD Inžinieriai ataskaitose pateikti tik preliminarūs darbų neatitikimai pirkimo dokumentams, vertinant pirkimo dokumentų technines specifikacijas bei ieškovės pasiūlymą, šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytoju S. B. 2016-09-12 teismo posėdyje (posėdžio garso įrašas nuo 03 val. 10 min. 50 s. iki 04 val. 03 min. 20 s.). Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016-01-04 pažeidimo tyrimo išvada parengta remiantis UAB CSD Inžinieriai ataskaitomis ir atsakovės pateikta informacija, todėl taip pat nelaikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.
  7. Teismas iš byloje įvertintų įrodymų visumos nustatė, kad tiek FIDIC inžinieriaus 2015-10-02 sprendime Dėl defektų ir poveikio aplinkai vertinimo nurodyta, jog 2015-09-25 sprendime išdėstyti defektai neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams, tiek UAB „Sweco“ 2015-12-09 rašte nurodyta, kad darbo projekto etape priimti projektiniai sprendiniai nepablogino statinio projekto konstrukcijų sprendinių; tiek atsakovės iniciatyva atliktų ginčo objekto apžiūros ekspertės Z. Beržienės, S. B., tiek ir ieškovės eksperto S. Mitkaus aktų išvadose nėra duomenų, jog atsakovės nustatyti trūkumai yra esminiai, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.665 str. 1 d.), kad rangovas nepasiekė normatyviniuose statybos dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str.1, 3 d.). Be to, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios tiek atsakovė, tiek ir ją atstovaujantys FIDIC Inžinierius bei techninė priežiūra jokių nurodymų dėl vykdytos objekto statybos ne pagal pirkimo dokumentų reikalavimus neteikė. Taigi padarė išvadą, kad minėti trūkumai nelaikytini esminiais ir nebuvo kliūtimi objektą perimti bei statybos užbaigimo procedūrai inicijuoti nuo 2015-11-23 dienos. Taip pat pažymėjo, kad pati atsakovė iš dalies elgėsi neapdairiai, kadangi 2015-09-08 išdavė įgaliojimą leidžiantį ieškovei vykdyti statybos užbaigimo procedūras ir tik vėliau šį įgaliojimą bei statytojo parašą pažymoje apie statinio atitiktį projektui atšaukė, kartu pažeisdama savo pareigą teikti pagalbą rangovei (CK 6.658, 6.660 str.).
  8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 195 664,68 Eur skolą už atliktus darbus, teismas pažymėjo, kad objektas buvo priduotas 2015-12-23, yra valdomas ir naudojamas pagal paskirtį, garantinis 12 mėn. laikotarpis pasibaigęs. Įvertinęs šias aplinkybes bei sutarties bendrųjų sąlygų 14,7, 14.9, bei Konkrečiųjų sąlygų 14.9, 14.10 punktus konstatavo, kad ieškovė turi teisę į atlygį už atliktus darbus (CK 6.687 str.). Tačiau sprendė, kad tenkintina tik dalis pareikšto reikalavimo, t. y. už faktiškai atliktus darbus nuo 2015-08-03 iki 2015-09-28, kurių vertė 158 722,68 Eur. Teismo vertinimu, netenkintinas reikalavimas dėl 36 942 Eur skolos už papildomus darbus už laikotarpį nuo 2015-09-28 iki 2015-10-31, nes ieškovė neįrodė, kad dėl papildomų darbų (pvz. ieškovės ir jos partnerių darbuotojų darbo užmokestis, partnerio kaštai, objekto apsaugos išlaidos, antstolio paslaugos ir kt.) atsakovė būtų davusi sutikimą. Todėl atsakovė šių išlaidų neprivalo atlyginti (CK 6.653 str. 4 d.).
  9. Teismas nurodė, kad pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktą tuo atveju, jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų (darbų pabaigos laikas), jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją, kuri turi būti laikoma Pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos perėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos Pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (jei yra) sumos. Kadangi ieškovė iki 2015-11-23 nebuvo įvykdžiusi visų būtinų sąlygų objekto perdavimui, iš dalies patenkino priešieškinio dalį ir priteisė atsakovei iš ieškovės 213 593 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015-09-28 iki 2015-11-23 (3 883,50 Eur x 55 d.).

    6

  10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės permoką už atliktus darbus – 292 943,24 Eur be PVM. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad sutarties kaina yra 7 766 965,01 Eur be PVM, sulaikomų pinigų suma – 388 348,25 Eur be PVM (Sutarties 14.9 p.), o ieškovei faktiškai buvo sumokėta 7 198 162,28 Eur be PVM, t .y. ne daugiau nei priklauso pagal sutartį (CPK 178 str.).
  11. Teismas atsakovės reikalavimą sumažinti darbų kainą 514 313,38 Eur ir šią sumą, kaip netinkamai atliktų darbų ištaisymo kainą, priteisti iš ieškovės, taip pat tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovė nevykdė FIDIC inžinieriaus 2015-09-25, 2015-10-02, 2015-10-20, 2015-11-12 sprendimų, tokiu būdu pažeisdama FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.3, 3.5 punktus, pagal kuriuos inžinieriaus nurodymai rangovui yra privalomi ir vykdytini tol, kol nėra peržiūrėti pagal 20 straipsnį, t. y. rangovui nėra suteikta teisė vienašališkai spręsti dėl inžinieriaus reikalavimų privalomumo ir atsisakyti juos vykdyti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kilusį ginčą būtų bandžiusi išspręsti FIDIC Bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pati ieškovė pripažįsta, jog jokių trūkumų šalinimo darbų neatliko (CPK 182 str. 5 d.).
  12. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas pripažino įrodytais šiuos trūkumus: 1) atliekų priėmimo korpuso (obj. 02.1) grindų betonavimui vietoj betono aplinkos klasės XA3 panaudotas XA2 (Inžinieriaus 2015-10-02 sprendimo Bi-138 1 p.), o šių trūkumų ištaisymo kaina – 47 946,40 Eur be PVM; 2) tvora ir vartai neįrengti pagal Rangos sutarties III skyriaus 1 skirsnio 4.3.1 punkto reikalavimus (Inžinieriaus 2015-10-02 sprendimo Bi-110 1 p. ir 2015-10-20 sprendimo Bi- 125 6 p.), o šių trūkumų ištaisymo kaina – 30 225,61 Eur be PVM; 3) perkoliato rezervuaro vidus nepadengtas elastine polikarbamidine membrana kaip nurodyta Techninio projekto Nr. 13065 (toliau TP) SK-2 dalies brėžinyje 13065-03-TP-SK. B-1 (Inžinieriaus 2015-09-25 sprendimo Bi-107 3 p. ir 2015-10-20 sprendimo Bi-125 1 p.), o šių trūkumų ištaisymo kaina – 20 139,79 Eur be PVM; 4) neįrengti 3-čio tipo atviri laiptai kaip nurodyta TP 0 laidos SA-1 brėžiniuose 13065-01, 02-TP-SA.B-1, 02-TP-SA.B-2 ir 13065-01, 02-TP-SA.B-3 (Inžinieriaus 2015-09-25 sprendimo Bi-107 5 p. ir 2015-10-20 sprendimo Bi- 125 5 p.), šių trūkumų ištaisymo kaina – 5 446,03 Eur; 5) betonas nepadengtas PC Cristal Concentrate tipo medžiaga kaip nurodyta TP 0 laidos SK-1 dalyje 13065-01-02-TP-SK.AR-1 (Inžinieriaus 2015-09-25 sprendimo Bi-107 4 p. ir 2015-10-20 sprendimo Bi-125 2 p.), o statybinių konstrukcijų padengimo sieros poveikiui atspariais dažais vertė – 96 569,93 Eur. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 200 325 Eur šių darbų ištaisymo išlaidų.
  13. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog pastato išorinių sienų viršutinė dalis ir denginys (stogas) įrengti ne iš „Sandwich“ tipo plokščių, nes tiek eksperto S. Mitkaus išvadoje 2 ir 6 kl. nurodyta, jog pastato išorinių sienų viršutinė dalis yra įrengta būtent iš ,,Sandwich“ tipo plokščių, o išorinių sienų viršutinė dalis ir denginys (stogas) atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Be to, atsakovės į bylą pateiktas 2016-07-07 eksperto S. Vitkūno ekspertinis vertinimas nepaneigia, kad biologinio apdorojimo pastato sienų konstrukcijai panaudota daugiasluoksnės „Sandwich“ tipo plokštės su akmens vatos užpildu, o biologinio apdorojimo pastato stogo konstrukcijai panaudota PVC danga, akmens vata, polistirolas profiliuotos skardos paklotas kaip ir numatyta pirkimo dokumentuose. Todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog stogo įrengimo bei sienų įrengimo ištaisymo darbai, kurių vertė – 305 054,08 Eur be PVM, laikytini būtinais.

    7

  14. Taip pat pažymėjo, kad nors projekto įgyvendinimas buvo finansuojamas iš ES fondų lėšų, tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros išvadoje nurodyta, jog minėta 514 313,38 Eur suma nebuvo ir nebus deklaruojamos Projektų mokėjimo prašymuose ir nebus išmokėtos vykdytojui. Todėl padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas Reglamentas 1260/1999.
  15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2017-04-07 sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, 2017-04-21 priėmė papildomą sprendimą. Įvertinęs pareikštų bei patenkintų reikalavimų dalis bei atlikęs įskaitymus, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė AB ,,Axis Industries“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-04-07 sprendimo dalis, kuria jos ieškinio dalis atmesta bei kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
    1. Nėra paneigtas faktas, kad FIDIC Inžinieriaus pateiktoje 2015-10-26 ataskaitoje nurodyti darbai neatlikti ar atlikti netinkamai, todėl nebuvo pagrindo atmesti reikalavimą dėl 36 942 Eur skolos priteisimo. Joje nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, tam neprieštaravo ir atsakovė.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo laiku perduotos objekto eksploatacijos instrukcijos, laiku neatlikti mokymai. Ieškovė dar 2015-09-01 teikė atsakovei objekto dokumentaciją –eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas bei naudojimo ir priežiūros vadovą (lietuvių ir anglų k.). Tuo tarpu teismo nurodytu 2015-11-13 lydraščiu jos buvo tikslinamos, atsižvelgiant į papildomus užsakovo reikalavimus, tačiau tai nesudarė ir negali sudaryti jokių kliūčių objekto statybos užbaigimo procedūroms.
    3. Atsakovė visiškai perėmė ginčo objekto valdymą ir jį eksploatavo pagal paskirtį nuo 2015-09-28. Atsakovė turėjo visas valdymui ir eksploatavimui būtinas instrukcijas ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių juo naudotis.
    4. Teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad faktas, jog laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-12-23 atsakovė daugiau nei 10 000 kartų prisijungė prie SCADA sistemos, dar nepatvirtina objekto valdymo ir naudojimosi juo. Prie sistemos prisijungė būtent atsakovės darbuotojai, kurie galėjo keisti objekto veikimo parametrus. Be to, neįvertino ir kitų į bylą pateiktų įrodymų (antstolio A. Bublio 2015-11-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, duomenų apie vykdytą veiklą bei objekte sunaudotą elektros energiją), kurie patvirtina, kad jau 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovė perėmė objektą, vykdė veiklą.
    5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė objektą perėmė pasirašius aktą Nr. 42 bei neįvertino, jog jame nustatyti trūkumai jau kartojasi ir apie juos atsakovė buvo informuota dar iki 2015-09-28. Todėl nėra aišku, kodėl objekto statybos užbaigimas negalėjo būti atliktas 2015-09-28, jeigu egzistuojant toms pačioms pretenzijoms atsakovė 2015-11-23 sutiko šias procedūras atlikti ir jas atliko 2015-12-23.
    6. Teismui konstatavus, kad akte Nr. 42 nurodyti defektai negalėjo būti pagrindu neperimti objekto pagal Sutarties 10.1 punktą, darytina išvada, jog būtent pati atsakovė delsė jį perimti. Nors teismas pripažino, kad atsakovė galėjo pagrįstai naudotis objektu jau nuo 2015-09-28, tačiau vertindamas delspinigių priteisimo klausimą, aukščiau padarytą išvadą ignoravo.
    7. Objektas nebuvo perduotas atsakovei 2015-09-28 dėl jos kaltės, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų apie neva tai esamus defektus nurodymo, šią aplinkybę patvirtina A. Bublio 2015-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą. Nors šis klausimas buvo ne kartą keltas, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė, konstatuodamas, jog didžioji atsakovės prašomų delspinigių suma yra priteistina iš ieškovės.
    8. Teismas visiškai nenurodė, kokių įsipareigojimų ieškovė neįvykdė iki 2015-11-23, o kuriuos įvykdė, todėl priėmė aiškiai nemotyvuotą sprendimą dėl delspinigių priteisimo. Be to, ignoravo aplinkybę, kad ieškovė iki 2015-09-28 įvykdė didžiąją dalį darbų, jai buvo sumokėta 90 proc. sutartos kainos, skundžiamu teismo sprendimu priteista 158 722,68 Eur. Tokiu būdu teismas nors ir pripažino, kad ieškovė iš esmės įvykdė sutartį, tačiau šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo.
    9. Teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos projektų valdymo agentūros pažeidimo tyrimo išvada, nes ji nėra išsami ir negali būti pagrindu konstatuoti tiksliems nuostoliams. Ši išvada buvo pateikta vadovaujantis išimtinai atsakovės informacija teikta minėtai agentūrai. Be to, pats teismas pažymėjo, kad CSD inžinierių ataskaitose pateikti tik preliminarūs darbų neatitikimai pirkimo dokumentams, vertinant pirkimo dokumentų technines specifikacijas bei ieškovės pasiūlymą, šias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas S. B..
    10. Nepagrįsta teismo išvada, kad netinkamai įrengtos objekto hidrobetoninės grindys. Pirkimo dokumentuose iš tiesų, numatyta, kad manevravimo–maišymo zonos grindų betono aplinkos poveikio klasė turi būti ne prastesnė negu XA3, o faktiškai panaudoto betono klasė – XA2. Tačiau buvo panaudotas Fortedur 1020 Natural pabarstas ir lakas Fortecoat 1425, kurie sustiprina atsparumą cheminiam agresyvumui bei mechaniniam poveikiui, tokiu būdu kompensuojant mažesnės aplinkos poveikio klasės betono panaudojimą.
    11. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė netinkamai įrengė mechaninio rūšiavimo įrenginių bei biologinio apdorojimo su energijos gamybos įrenginiais tvoras ir vartus. Atsakovė įsipareigojo įrengti tvorą, juosiančią visą teritoriją, bet ne atskirus jos objektus.
    12. Nepagrįsta išvada, kad perkoliato rezervuaro padengimo elastinga polikarbamidine membrana darbai atlikti netinkamai. Nors skysčių susikaupimo zonoje betono paviršius nepadengtas specialiomis antikorozinėmis priemonėmis (mastikomis), tačiau tai kompensuojant buvo parinktas padidinto nepralaidumo vandeniui hidrotechninis betonas C35/45 XC4 XA1. Be to, eksperto prof. S. Mitkaus vertinimu, perkoliacijos rezervuaras gali būti tinkamai naudojamas net ir tuo atveju, jeigu panaudotas techninis sprendinys ne visiškai kompensuoja pirkimo dokumentuose numatytąjį. Nėra pagrindo remtis Aplinkos projektų valdymo išvadoje, bei FIDIC inžinieriaus 2015-09-25 sprendime Bi-107 ir 2015-10-20 sprendime Bi-125 pateiktais duomenimis, kadangi nebuvo įvertinta, ar ieškovės pasirinktas sprendinys yra lygiavertis pirkimo dokumentuose numatytajam, ar ne.
    13. Spręsdamas dėl trūkumų, susijusių su laiptų įrengimu, teismas netinkamai interpretavo Pirkimo dokumentų III skyriaus 1 skirsnio 5.7.17 punktą, kadangi aptariamas stogas yra neeksploatuojamos, o FIDIC inžinierius stogą vertino kaip eksploatuojamą. Patekimui ant stogo įrengtos kopėčios, kurių paskirtis yra ant jo užlipti, o ne nuo jų atlikti kokius nors eksploatacinės priežiūros ir kt. veiksmus, nes tai galima padaryti užlipus ant stogo. Taip pat pažymėtina, kad kopėčios yra viena iš laiptų rūšių, todėl faktiškai įrengtas užlipimas ant stogo, kuris atitinka visus reikalavimus.
    14. Teismas neįvertino aplinkybės, kad reikalavimas statybines konstrukcijas nudažyti sieros vandenilio poveikiui atspariais dažais yra nurodytas Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 5.2.2.1 punkte, kuriame išdėstyti reikalavimai, skirti komunalinių atliekų biologinio apdorojimo pastatui. Aptariamame punkte nėra nurodyta, kad komunalinių atliekų biologinio apdorojimo pastato sudėtinė dalis yra anaerobiniai ir aerobiniai tuneliai, todėl jie neturėjo būti dengiami minėto tipo dažais.
    15. Neįrodytos sąlygos ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Teismo nustatyti darbų neatitikimai projektui negali būti laikomi darbų trūkumais ir nei atsakovė, nei teismas nenustatė, kad dėl pasirinktų sprendinių atsirado žala, t. y. atsakovė negavo to ko tikėjosi. Pats teismas pripažino, kad objektas buvo pastatytas tinkamai, atitinka šalių suderintą projektinę dokumentaciją. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir neva atsiradusių atsakovės nuostolių, todėl nepagrįstai priteisė 200 328 Eur žalos atlyginimą.
    16. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo klausimus. Teismo priteistos netesybos – 213 593 Eur, viršija priteistus nuostolius – 200 325 Eur, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas privalėjo sumažinti netesybų dydi bent iki nuostolių dydžio.
  1. Atsakovė UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-04-07 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, bei dalį, kurią atsakovės priešieškinis atmestas, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patekinti visiškai. Taip pat prašo panaikinti 2017-04-21 papildomą sprendimą ir priimti naują – priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, privalėjo išanalizuoti atliktų / neatliktų darbų apimtis ir pobūdį, nustatyti, kokie realiai darbai buvo atlikti. Tačiau to nepadarė ir be jokios bylos aplinkybių analizės perrašė ieškovės akivaizdžiai nepagrįstus teiginius, tokiu būdu priimdamas neteisingą ir neapgrįstą sprendimą.
    2. Teismas visiškai nevertino atsakovės prašymo pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą 2015-11-04 galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tik įvertinus šio akto teisėtumą galima spręsti klausimą dėl pagrįstumo ieškovės reikalavimo priteisti skolą.
    3. Teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų – 2015-09-28 UAB „CSD Inžinieriai“ ekspertų ataskaitos, 2015-11-09 inžinieriaus rašto Nr. Bi-136, 2015-11-23 statybos darbų perdavimo–priėmimo akto, 2015-12-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius rašto Nr. 2D-18989-(14.34), 2015-12-15 inžinierius rašto dėl techninio projekto A laidos, 2015-12-23 inžinieriaus surašytos perėmimo pažymos, 2016-01-06 Aplinkos projektų valdymo pažeidimo tyrimo išvados, kuriuose nurodyti ir užfiksuoti atliktų darbų trūkumai. Todėl neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai sprendė, kad atliktų darbų akte Nr. 13 nurodyti darbai atlikti tinkamai.
    4. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2015-11-23 darbai buvo priimti ir nėra pagrindo nuo šios datos iki 2015-12-23 skaičiuoti bei priteisti delspinigius. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje surinktus įrodymus (2015-11-26 pretenziją, 2015-12-02 inžinieriaus raštą dėl įrangos perdavimo ir priėmimo, 2015-12-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius raštą dėl statinio statybos užbaigimo procedūros atnaujinimo, 2015-12-08 inžinieriaus raštą dėl techninio projekto A laidos ir statybos užbaigimo procedūrų, 2015-12-15 inžinierius raštą dėl techninio projekto A laidos, 2015-12-16 raštą dėl pritarimo techninio projekto A laidai), patvirtinančius, jog tik dėl ieškovės kaltų veiksmų atsakovė negalėjo iki 2015-12-23 objekto ir įrenginių eksploatuoti pagal sutarties sąlygas, teisės aktus ir tiesioginę paskirtį.
    5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad netinkamai atliktų darbų kaina – 514 313,38 Eur, nebuvo ir nebus deklaruojamos Projektų mokėjimo prašymuose ir nebus išmokėtos projekto vykdytojui, todėl nebuvo pažeistas Reglamentas. Šalių sudaryta sutartis yra susijusi su viešuoju interesu, sudaryta konkurso būdu, todėl ji negali būti laikoma elementaria civiline rangos sutartimi.
    6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016-01-06 išvada, kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir kurioje konstatuoja, kad apmokėtos išlaidos už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, ir paslaugas, kurios buvo suteiktos netinkamai. Todėl išvadoje nurodyta suma – 514 313,35 Eur be PVM, mažintina ieškovei mokėtina sutarties kaina. Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas būtų nelogiškas ir sąlygotų situaciją, kad ieškovei neatlikus ir / ar netinkamai atlikus darbus atsakovė turėtų ne ES, o savo lėšomis finansuoti valstybinės reikšmės objekto statybą ir / ar defektų ištaisymą.
    7. Teismas, atmesdamas priešieškinio dalį dėl 313 988,38 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tik pakartojo ieškovės argumentus, tačiau pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą motyvuoti sprendimą, nenurodė, kokie bylos dokumentai pagrindžia teismo nuomonę, t. y. neidentifikavo ir nenurodė leistinų šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.
    8. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad pastato išorinių sienų viršutinė dalis ir denginys (stogas) įrengti ne iš „Sandwich“ tipo plokščių, o laikėsi pozicijos, kad sumontuotos plokštės neatitinka sutarties III skyriaus 1 skirsnio 4, 7.3, 5.7, 11 punktų reikalavimų, t. y. daugiasluoksnių plokščių sandara neatitinka numatytų reikalavimų (vietoj išorinių skardų storio 0,6 mm, sumontuota 0,5 mm; vietoj vidinio 0,5 mm, sumontuota 25 mm). Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės pasitelkto eksperto S. Mitkaus rašytinio įrodymo – 2015-12-21 Akto teiginius 2 ir 6 klausimu, kad pastato išorinių sienų viršutinė dalis yra įrengta iš ,,Sandwich“ tipo plokščių, nes dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
    9. Teismas neištyrė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl nesugebėjo atskleisti bylos esmės. Teismas tik perrašė specialisto S. Mitkaus 2015-12-21 ekspertinio tyrimo teiginius, o atsakovės pateiktus duomenis, patvirtinančius šio akto nepagrįstumą, nepatikimumą ir ydingumą, ignoravo. Šio tyrimo išvados neišplaukia iš jo eigos, tyrimas atliktas neišsamiai, kyla pagrįstų abejonių dėl jo eigos ir rezultatų, duomenys prieštarauja kitiems bylos įrodymams.
    10. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės 292 943,24 Eur permoką. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Aplinkos projektų valdymo agentūrai sumažinus sutarties finansavimą 514 313,35 Eur, sutarties kaina sudaro 7 252 631,60 Eur. Iš šios kainos atėmus sulaikomą sumą – 362,631,58 Eur, ieškovei pagal pateiktus darbų atlikimo aktus galėjo būti išmokėta ne daugiau kaip 6 890,000,10 Eur (7 252 631,60 Eur - 362,631,58 Eur). Tuo tarpu jai buvo išmokėta 7 182 962,31 Eur, t. y. 292 943,24 Eur daugiau nei buvo sutarta.
  1. Ieškovė AB ,,Axis Industries” atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

    8

    1. Priešingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai priteisė ieškovei 158 722,68 Eur skolą. Pagal ginčo sutarties 10.1 punktą objekto perdavimas dalimis nebuvo numatytas ir bet kokios interpretacijos dėl šio darbų kiekių perdavimo priėmimo aktu (kuris dėl atsakovės kaltės buvo pasirašytas ir išduotas tik 2015-12-23), nurodant, kad priimami ne visi darbai – nėra pagrįstos. Be to, atsakovė nepateikė jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų tai, kad objektas dar 2015-09-28 buvo pastatytas tinkamai.
    2. Ieškovė iki 2015-09-28 įvykdė visas jai tenkančias prievoles, leidžiančias atsakovei perimti objektą, dėl to prašomos netesybos neturėjo būti priteisimos.
    3. Atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų (defektų) ir pagrindų (sąlygų) reikalauti sutartyje numatytą kainą mažinti nurodyta 514 313,35 Eur suma. Agentūros išvada negali būti laikoma pakankamu pagrindu šiam reikalavimui patenkinti, nes buvo nagrinėtos ir tirtos kitos aplinkybės, nei jas nurodė atsakovė.
    4. Šioje byloje ne kartą keltas klausimas, kaip minėta išvada buvo įgyvendinta, ar prašomi priteisti 514 313,35 Eur buvo grąžinti Aplinkos projektų valdymo agentūrai, ar nesumokėti atsakovei. Tačiau atsakovė į šiuos klausimus negalėjo atsakyti, be to, nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio minėtos sumos praradimą. Taigi šis reikalavimas nėra įrodytas.
    5. Priešieškinyje buvo pateikti trys žalos ir netesybų priteisimo pagrindai, tačiau nebuvo reikalavimo priteisti žalą, atsiradusią dėl tariamų defektų taisymo. Todėl atsakovės argumentai dėl žalos, atsiradusios neva taisant ginčo defektus, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė nenurodė jokių dokumentų, kurie pagrįstų teiginius, kad žala yra objektyviai patirta.
    6. Atsakovė nepateikia nė vieno įrodymo, kuriais remiantis būtų pagrindo teigti, kad objekte įdiegti projektiniai sprendiniai, kuriuos atsakovė neteisingai įvardija kaip žalą, yra laikytini darbų defektais. Be to, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios, tiek atsakovė, tiek ir jai atstovaujantys FIDIC inžinierius bei techninis prižiūrėtojas sutiko su vykdomomis statybomis, neturėjo pastabų bei iki statybos užbaigimo procedūrų pabaigos (2015-09-28) patvirtino, jog objektas yra pastatytas pagal šalių tarpusavio suderintą techninį projektą.
    7. Priešingai nei skunde teigia atsakovė, sutarties kaina nebuvo sumažinta ir nebuvo pasirašytų jokių susitarimų, leidžiančių skaičiuoti prievolių dydį kitaip nei nurodyta sutartyje. Sutarties kainos keitimas negalimas, kadangi ji buvo sudaryta įvykdžius pirkimą, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
  1. Atsakovė UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 36 942 Eur skolos bei tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (2015-11-23 statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktą, 2015-12-15 inžinieriaus raštą dėl techninio projekto A laidos, 2015-12-23 inžinierius perėmimo pažymą Nr. Bi-175, 2016-01-06 Aplinkos projektų valdymo agentūros pažeidimo tyrimo išvadą), kurie patvirtina, kad ieškovė iki 2015-09-28 dalies darbų neatliko, dalį jų atliko netinkamai.
    2. Atsakovė dėl ieškovės kaltės iki 2015-12-23 neturėjo galimybės tinkamai eksploatuoti objekto ir įrenginių, nes iki 2015-12-23 Valstybinė komisija vykdė objekto bei jo dokumentacijos priėmimo procedūras.
    3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių ir jų dydžio, todėl teismas turėjo sumažinti priteisiamų delspinigių dydį. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus sutarties neįvykdymo faktą. Sutartinių netesybų ypatumas neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Byloje nėra pagrindų, suteikiančių teisę mažinti sutartimi sulygtas netesybas.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei priteista 200 325 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, neteisėtumo. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi specialisto S. Mitkaus 2015-12-21 ekspertinio tyrimo akto išvadomis, nes bylos duomenys leidžia daryti išvadą dėl jo nepagrįstumo, nepatikimumo ir ydingumo. Išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas neišsamiai, kyla pagrįstų abejonių dėl jo eigos ir rezultatų, jame esantys duomenys prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Tiek ieškovė AB ,,Axis Industries“ savo reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus, tiek atsakovė UAB ,,Alytaus Regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimus priteisti delspinigius, permoką, sumažinti darbų kainą ir ją priteisti kaip netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidas, kildina iš jų 2015-09-28 sudarytos Rangos sutarties Nr. 87 netinkamo vykdymo. Šia sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis iki 2015-09-28 įgyvendinti projekto „Alytaus regiono komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba“ II pirkimo dalies darbus Alovės sen. Alytaus rajone, t. y. parengti komunalinių atliekų biologinio apdorojimo su energijos gamyba pastatų, statinių ir įrenginių techninius ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pastatyti bei įrengti komunalinių atliekų biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginius, pastatus ir statinius. Atsakovė savo ruožtu įsipareigojo už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus darbus sumokėti ieškovei 7 815 609,07 Eur (sutarties 4, 6 p.). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad jos sudedamosios dalys svarbos tvarka yra: 1) ši rangos sutartis; 2) pirkimo dokumentų paaiškinimai; 3) rangovo pasiūlymo raštas (techninis ir finansinis) su pasiūlymo priedu; 4) konkrečios sutarties sąlygos; 5) Bendrosios sutarties sąlygos; 6) Techninės specifikacijos / užsakovo reikalavimai (bendrieji ir specialieji); 7) rangovo pasiūlymas; 8) brėžiniai ir kiti dokumentai.

10Dėl sutartinių nuostatų, reglamentuojančių darbų užbaigimo procedūras

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant vertinti šalių apeliacinių skundų argumentus, kuriais jos kvestionuoja teismo išvadas, susijusias su darbų užbaigimo procedūrų tinkamu (ne)įgyvendinimu, tikslinga paminėti šias procedūras reglamentuojančias Rangos sutarties bei ją papildančių bendrųjų bei konkrečiųjų sąlygų nuostatas.
  2. Šalių prievolinius teisinius santykius reglamentuojančių konkrečiųjų sąlygų (FIDIC Geltoniji knyga; jų pakeitimas) 8.2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo baigti visus darbus ir kiekvieną jų grupę per darbų ar jų grupės baigimo laiką, įskaitant: a) atliekamus baigiamuosius bandymus; b) visą sutartyje nurodyto darbo užbaigimą; to reikalaujama, kad darbai arba jų grupė būtų laikoma baigta perimant pagal 10.1 punktą; c) kai Statybos įstatymo nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Pagal šių sąlygų 10.1 punktą darbus užsakovas perima: i) kai darbai baigti pagal sutartį, įskaitant 8.2 punkte aprašytus atvejus; ii) kai darbams buvo išduotas tinkamai pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Sąlygų 5.5, 5.7 punktuose, be kita ko, taip pat nurodyta, kad jeigu sutartimi numatyti apmokymai, atliktini dar prieš perduodant, neturi būti laikoma, kad darbai baigti ir parengti perimti pagal 10.1 punktą, kol nebaigti mokymai. Darbai taip pat negali būti laikomi baigtais ir perduoti, kol inžinierius negavo galutinių, išsamių, kaip nurodyta, naudojimo ir priežiūros instrukcijų ir visų kitų užsakovo reikalavimuose įvardintų tos pačios paskirties instrukcijų. Rangovas turi pateikti užsakovui keturias kopijas eksploatacijos ir priežiūros instrukcijų lietuvių kalba, jose turi būti išsamiai aprašytos sumontuotų įrenginių eksploatavimas ir priežiūra, įskaitant visą mechaninę ir elektros įrangą, kuri buvo įrengta.
  3. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.4, 9 punktuose reglamentuojama minėtų bandymo atlikimo tvarka. Rangovas, prieš atlikdamas baigiamuosius bandymus privalo pateikti Inžinieriui darbų įvykdymo dokumentų rinkinį, kuriame turi būti nurodytos tiksli jų įvykdymo vieta, atliktų darbų aprašymas bei dydžiai, o taip pat pateikti darbų įvykdymo brėžinius, laikinąsias naudojimo ir priežiūros instrukcijas (5.6, 5.7 p.). Rangovas pasirūpina visa būtina technika, žmogiškaisiais ir kitais resursais bei apie atliekamų bandymų laiką ir vietą informuoja Inžinierių, o pastarasis ne vėliau kaip prieš 24 valandas privalo informuoti apie savo ketinimą dalyvauti bandymuose. Rangovas turi nedelsiant perduoti Inžinieriui tinkamai patvirtintas bandymų ataskaitas (7.4 p.). Jei atlikus bandymus nustatoma, kad kokia nors įranga, medžiagos, projektas arba darbo kokybė turi defektų arba kitaip neatitinka sutarties, ją Inžinierius gali atmesti, pranešdamas apie tai rangovui ir nurodydamas priežastis, tuo tarpu rangovas nedelsdamas privalo ištaisyti defektus (7.5 p.).

    11

  4. Taigi iš paminėtų sutartinių nuostatų matyti, kad rangovas gali iniciuoji darbų užbaigimą, o užsakovas juos priima, kai: 1) yra perduota visa reikalinga dokumentacija; 2) atlikti mokymai; 3) atlikti baigiamieji bandymai; 4) išduotas statybų užbaigimo aktas.

12Dėl rangovo pareigos perduoti darbų rezultatą atlikimo momento

  1. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iki sutartyje numatyto termino (2015-09-28) visi darbai buvo atlikti ir faktiškai perduoti atsakovei. Atsakovė tvirtino priešingai, teigdama, kad tik nuo 2015-12-23 objektas galėjo būti naudojamas ir eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, nes iki sutartyje numatyto termino jai nebuvo perduotos objekto eksploatacijos instrukcijos, neapmokyti darbuotojai, t. y. neįgyvendintos visos sutartinės sąlygos perėmimo pažymai išduoti (žr. nutarties 26-28 p.). Tuo tarpu teismas sprendė, kad iki Rangos sutartyje numatyto termino darbai nebuvo atlikti, tačiau jokių kliūčių nebuvo šių darbų priėmimą pradėti 2015-11-23. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, kvestionuodamos šias teismo išvadas, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esminių aplinkybių, netinkamai ištyrė bei įvertino į bylą pateiktus įrodymus.
  2. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, ieškovė, teigianti, kad visa reikalinga dokumentacija bei mokymai buvo atlikti iki 2015-09-28, turėjo pareigą šias aplinkybes ir įrodyti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateikti duomenys neleidžia spręsti apie būtent tokio fakto tinkamą įrodymą.
  3. Sutiktina su ieškovės skundo argumentais, kad į bylą pateikti jos atsakovei siųsti pranešimai leidžia įsitikinti, jog 2015-05-28 tiek atsakovei, tiek Inžinieriui elektroniniu paštu ji išsiuntė nuoroda, kur atsakovė gali susipažinti su eksploatavimo ir priežiūros instrukcijomis, analogiška nuoroda buvo išsiųsta ir 2015-07-17 elektroniniu laišku, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog siunčiama nuoroda į atnaujintas ir papildytas instrukcijas. Popierinis šių dokumentų variantas atsakovei buvo išsiųstas 2015-09-01 lydraščiu Nr. 15V-201. Visa tai patvirtina, kad atsakovė siuntė objektui eksploatuoti reikalingą dokumentaciją, tačiau Inžinierius, 2015-09-25 priimtu sprendimu Nr. Bi-107 atmesdamas ieškovės reikalavimą tęsti priėmimo pažymos išdavimo procedūras, kaip vieną iš priežasčių nurodė ir tai, kad nėra pateikta visa reikalinga dokumentacija, t. y. trūksta, be kita ko, galutinės ir išsamios naudojimo bei priežiūros instrukcijos. Vėlesniame savo sprendime Nr. Bi-109, priimtame 2015-10-02, Inžinierius pažymėjo, kad nėra gavęs iš ieškovės net laikinųjų naudojimo ir priežiūros instrukcijų. Analogiškos pretenzijos išdėstytos ir 2015-10-22 Inžinieriaus rašte Nr. Bi-127, 2015-10-28 rašte Nr. Bi-131, 2015-11-03 rašte Nr. Bi-136, 2015-11-09 rašte Nr. Bi-136. Pretenzijas dėl dokumentacijos neperdavimo / tinkamo perdavimo reiškė ir atsakovė ieškovei siųstuose 2015-11-02, 2015-11-03, raštuose, nurodydama, kad nėra pateiktos galutinės išsamios naudojimo ir priežiūros instrukcijos, dalis pateiktų neišverstos į lietuvių kalbą.
  4. Ieškovė neginčija fakto, kad ji, reaguodama į minėtas atsakovės bei Inžinieriaus pretenzijas, kartu su 2015-11-13 raštu Nr. 15V-314 perdavė atsakovei eksploatacijos ir priežiūros instrukcijų dalis pagal atsakovės reikalavimus, t. y. saugos instrukcijas lietuvių kalba, darbo aprašymą lietuvių kalba, eksploatavimo instrukciją ,,Biologinio atliekų apdorojimo gamykla, Alytus, Lietuva“, programinės įrangos ,,Bilfinger“ eksploatavimo ir techninės priežiūros instrukcijas, biodujų talpų įrenginių techninę dokumentaciją.
  5. Vadinasi, nepaisant ieškovės pozicijos, kad jau 2015-09-01, kuomet buvo išsiųstas popierinis dokumentų variantas, buvo perduoti ir visi pakankami pagal sutartį dokumentai, o vėlesniais raštais teikti tik modifikuoti pradiniai dokumentai, atsižvelgiant į atsakovės išreikštus poreikius bei pageidavimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad instrukcijų atskirų dalių siuntimas, dalies jų pateikimas lietuvių kalba, kitos dalies – anglų kalba, negali būti laikomas tinkamu 5.7 punkte numatytos būtinosios sąlygos įgyvendinimu. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju šalys buvo sulygusios, jog visi dokumentai turi būti perduoti surašyti lietuvių kalba. Ieškovei, savo srities profesionalei, neabejotinai turinčiai sutarčių sudarymo bei vykdymo praktikos, turėjo būti žinoma ne tik jos pareiga vykdyti sutartimi prisiimtus ir nenuginčytus įsipareigojimus, bet ir suprasti savo pareigos svarbą tinkamai perduoti itin techniškai sudėtingo objekto valdymą bei eksploatavimą, o taip pat prisiimti iš to kilsiančią riziką.
  6. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstomis ir teismo išvadas, kad ieškovė iki sutartyje nustatyto termino ne tik neįvykdė pareigos perduoti visą jam eksploatuoti reikalingą dokumentaciją, bet ir laiku neįgyvendino pareigos apmokyti personalą. Šią aplinkybę patvirtina jau pirmiau aptartuose Inžinieriaus 2015-10-15, 2015-11-03 siųstuose raštuose konstatuoti faktais, kad neužbaigti mokymai ir neišduoti pažymėjimai personalui. Kaip teisingai nustatė teismas, iš ieškovės kartus su dubliku pateikto mokymo žurnalo matyti, jog darbuotojų mokymai buvo pradėti 2015-06-03, o baigti 2015-10-12. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, iš paminėto dokumento turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad didžiajai daliai darbuotojų mokymai buvo baigti iki 2015-09-28. Šią aplinkybę paneigia ir tai, kad pagal bylos medžiagą paskutinis mokymų sertifikatas atsakovės darbuotojui buvo išduotas 2015-10-20.
  7. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pats faktas, jog atsakovės darbuotojai laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-12-23 daugiau kaip 10 000 kartų prisijungė prie SCADA programos, kad minėtu laiku objekte buvo pagaminti atitinkami kiekiai elektros energijos, taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė nuo 2015-09-28 faktiškai naudojosi objektu pilna apimtimi, naudodama visą jo funkcionalumą.
  8. Viena vertus, iš bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad trys atsakovės operatoriai buvo prisijungę prie sistemos ir atliko atitinkamas objekto valdymo ir priežiūros funkcijas, taip pat matyti ir tai, kad prie programos buvo prisijungiama periodiškai ir dažnai. Kita vertus, kaip minėta pirmiau, iš pačios ieškovės į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovės darbuotojai, vadovaujami ir prižiūrimi mokymus teikusių specialistų, šiuo laikotarpiu tik mokėsi valdyti procesus objekte ir dirbti su sistema, t. y. dalis mokymų vyko būtent atsakovės pateiktoje prisijungimų ataskaitoje nurodytu laiku. Be to, tik 2015-12-08 raštu Nr. 15V-336 ieškovė, atsakydama į atsakovės 2015-11-30 raštą, kuriame ji nurodė, jog nėra gavusi prisijungimų kodų, kurie leistų valdyti įrenginius, keičiant jų parametrus, išsiuntė jai paminėtus kodus. Todėl labiau tikėtina, kad minėti prisijungimai buvo susiję su sutartinių įsipareigojimų atlikti apmokymus įgyvendinimu, o ne savarankišku atsakovės objekto eksploatavimo.
  9. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė jau 2015-09-28 faktiškai naudojosi objektu, pateikė duomenis apie šiuo laikotarpiu į objektą pristatomų atliekų kiekius, pagamintą elektros energiją, o taip pat antstolio A. Bublio 2015-11-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas atliekų perdirbimo faktas. Vertinant šiuos įrodymus atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, būtų galima sutikti su ieškove, kad jie yra jos argumentus pagrindžiančiais duomenimis. Tačiau, kaip buvo nurodyta šios nutarties 27 punkte, ieškovė įsipareigojo atlikti ir objekto baigiamuosius bandymus, o atsakovė įsipareigojo jų metu tiekti į objektą atliekas, kurios būtinos siekiant išsiaiškinti faktinį objekto veikimą. Aplinkybės, kad atliekant bandymus buvo pradėti ir bandomi procesai, kuriems jis skirtas, ieškovė neneigia. Dėl šių priežasčių taip pat darytina ir tokia labiau tikėtina išvada, kad ir elektros energija objekte buvo pagaminta būtent šių bandymų metu, o ne kaip kad teigiama ieškovės skunde – atsakovei faktiškai juo naudojantis. Būtent tokį teisėjų kolegijos vertinimą patvirtina ir tai, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus atsakovei buvo išduotas tik 2016-01-09. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, galutinė bandymų ataskaita atsakovei buvo pateikta 2015-11-17, o įrenginių administratoriaus kodai, leidžiantys objektą laisvai naudoti pagal paskirtį ir nepriklausomai nuo mokymus atlikusio ieškovės jungtinės veiklos partnerio Waste Treatment Technologies B. V., kaip minėta, perduoti tik 2015-12-08.
  10. Taigi, nei pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jau 2015-09-28 darbai buvo faktiškai atlikti ir jų rezultatas perduotas atsakovei. Šiame kontekste apeliacinis teismas sutinka su atsakovės skundo argumentais, kad ir teismo išvada, jog 2015-11-23 atsakovė jau galėjo eksploatuoti bei naudotis objektu, stokoja pagrįstumo.
  11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darbų faktinį užbaigimą bei galimybę naudotis darbo rezultatu susiejo su statybos darbų atlikimu bei ignoravo faktą, kad ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti ne tik objekto statybos darbus, bet ir parengti bei perduoti dokumentaciją, apmokyti darbuotojus, atlikti bandymus. Todėl, įvertinusi paminėtas faktines bylos aplinkybes bei šalių apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktiškai objekto perdavimo ir užbaigimo procedūros galėjo būti pradėtos, o atsakovė naudotis objektu ne anksčiau kaip 2015-12-08, t. y. kuomet jai buvo perduoti prisijungimų kodai prie sistemos.

13Dėl skolos priteisimo už vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus darbus

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad objektas valstybinei komisijai buvo priduotas 2015-12-23, atsakovė jį savarankiškai valdo bei naudojasi pagal paskirtį, o garantinis 12 mėn. laikotarpis yra pasibaigęs, sprendė, kad atsakovė turi teisę į 158 722,68 Eur atlygį už faktiškai atliktus darbus laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-09-28 (2015-06-28 suvestinis darbų aktas Nr. 13). Taip pat sprendime nurodė, jog atsakovės argumentai, kad pagal sutarties sąlygas visiškai atsiskaitoma tik ištaisius visus darbų defektus, nepaneigia skolos dydžio bei atsakovės prievolės atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovės reikalavimą dėl 36 942 Eur užmokesčio už darbus, atliktus laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-10-31 (darbų aktas Nr. 14) teismas atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, kad ieškovė neįrodė turėjusi atsakovės sutikimą dėl šiame akte nurodytų darbų atlikimo.
  2. Teisėjų kolegija, net iš dalies ir sutikdama su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priteisdamas ieškovės naudai 158 722,68 Eur užmokestį už darbus, tą padarė be jokios bylos faktinių aplinkybių analizės, perrašęs ieškovės teiginius, neištyręs ir neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų, neišanalizavęs ieškovės atliktų / neatliktų darbų apimties ir pobūdžio, kokie darbai buvo realiai atlikti / neatlikti, pažymi, kad šie argumentai savaime neteikia pagrindo panaikinti šią atsakovės skundžiamą teismo sprendimo dalį.
  3. Pagal konkrečiųjų sąlygų 14.3 puntą rangovas, ne dažniau kaip kas 2 mėnesius, privalo įteikti Inžinieriui keturis egzempliorius užsakovo nurodytos formos suvestinį atliktų darbų aktą, detalų atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Jei buvo vykdomi papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, prieš sąskaitos mokėjimui pateikimą turi būti pakeistas su užsakovu suderintas bei Inžinieriaus ir rangovo patvirtintas pakeitimų orderis (arba inžinieriaus nurodymas rangovui). Inžinierius ir užsakovas, gavę minėtus atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus, privalo patikrinti ir patvirtina arba pateikti pastabas per 14 dienų nuo jų gavimo bei išduoti mokėjimo pažymą, kurą atsakovas apmoka per 56 dienas nuo jos gavimo (14.6, 14.7 p.).
  4. Vadovaujantis CK 6.694 straipsniu, užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo kita šalis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žymos apie atsisakymą pasirašyti nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, tačiau užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Be to, būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
  5. Iš pateikto suvestinio darbų akto Nr. 13 matyti, kad ieškovė prašo priteisti 158 722,68 Eur užmokestį už techninio ir darbo projekto atnaujinimo, aplinkos tvarkymo ir inžinerinės insfrastruktūros, statybos aikštelės parengimo antrai darbų daliai, išskyrus degių atliekų saugojimo ir brandinimo aikštelė (žemės darbai, privažiavimų, šaligatvių įrengimas, sklypo aptvėrimas), statybos bei šildymo, vedinimo ir oro kondicionavimo darbus, kurie atlikti manevravimo, atliekų priėmimo ir maišymo zonoje, personalo ir buitinėse patalpose, taip pat už perkoliacijos rezervuaro statybos, degių atliekų saugojimo aikštelės sklypo sutvarkymo, jo aptvėrimo bei statybos darbus, brandinimo aikštelės su uždengimu statybos, sklypo sutvarkymo, aikštelės aptvėrimo, elektrotechnikos darbus.
  6. Atsakovė, šių darbų nepriėmė nurodžiusi, kad darbai nėra tinkamai atlikti, nes perkoliato rezervuaro vidus nepadengtas elastine polikarbomidine mambrana; betonas nepadengtas PC Cristal Concentrate tipo medžiaga; pastato išorinių sienų viršutinė dalis ir stogas neįrengti iš ,,Sandwich“ plokščių; vidinės buitinių patalpų pertvaros įrengtos ne pagal TP 0 laidos SA-1 brėžinį; neįrengti 3-io tipo atviri laiptai; neįrengta tvora ir vartai; atliekų priėmimo korpusas grindų betonavimui vietoj betono aplinkos klasės XA3, panaudota – XA2; perkoliato rezervuaro betonavimui vietoj betono aplinkos klasės XA3, panaudota – XA1; manevravimo zonos gelžbetoninė galinė siena sumažinta 3 m, poliniai pamatai pakeisti į sekliuosius; neliko polių priėmimo sandėliui su personalo ir buitinėmis patalpomis; perkoliato rezervuaro sienų storis sumažintas iki 300 mm, dugno storis iki 400 mm.

    14

  7. Atsakovė teisingai pastebėjo, kad skundžiamame teismo sprendime teismas visiškai neanalizavo akte nurodytų darbų masto bei apimties, t. y. nepasisakė dėl atsakovės teiginių, kad šie darbai atlikti netinkamai (nekokybiškai) ar iš viso nėra faktiškai atlikti. Tačiau, kaip minėta pirmiau, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, privalėjo įrodyti, kad aktuose nurodytus darbus ji atliko, o atsakovė įrodyti, jog aktai sudaryti nepagrįstai, t. y. juose nurodyti darbai neatlikti arba atlikti netinkamai.
  8. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teiginius, kad ieškovė netinkamai atliko / neatliko ginčo akte nurodytų darbų įrodinėja UAB ,,CSD Inžinieriai“ 2015-09-28 eksperto paslaugų ataskaita, 2015-11-09, 2015-12-15 Inžinieriaus raštais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus 2015-12-04 raštu, 2015-12-23 perėmimo pažyma, Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016-01-06 pažeidimo tyrimo išvada. Tačiau nors šiuose dokumentuose nurodyti darbų trūkumai, susiję su personalo ir buitinių patalpų išorinių sienų bei pertvarų įrengimu, tačiau pretenzijos dėl kitų šiuose objektuose atliktų ir į ginčo aktą įtrauktų darbų (šildymo ir vedinimų sistemų įrengimas) nėra reiškiamos. Taip pat nėra reiškiamos ir pretenzijos dėl tokių ginčo akte nurodytų darbų, kaip techninio darbo projekto, eksploatavimo ir priežiūros instrukcijų, išpildomųjų brėžinių parengimo, sklypo sutvarkymo, aikštelės, susiekimo ir privažiavimo keliais ir pėsčiųjų takais įrengimo, šildymo, vedinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo, elektrotechnikos darbų. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaudamasi atsakovė nesutinka apmokėti už minėtame akte nurodytus darbus, kurių nei atlikimo, nei kokybės faktas nėra ginčijami. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktame S. Mitkaus ekspertiniame tyrimo akte konstatuotų aplinkybių, kad faktiškai visi minėti darbai (45 p.) buvo atlikti panaudojant kitas nei nurodytos medžiagas, tačiau parinkti ekvivalentiški techniniai sprendiniai ir tokiu būdu pasiekti pirkimo dokumentuose jiems keliami reikalavimai, apie tai dar bus pasisakyta toliau.
  9. Taigi atsakovė neįrodė, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį arba kad jos nustatytų darbų defektų negalima pašalinti, t. y. CK 6.954 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų suteikiančių teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą. Priešingai, 2015-12-23 pasirašytas statybos užbaigimo aktas, kuriame konstatuota ne tik tai, kad objektas baigtas statyti, bet ir tai, jog statiniai atitinka projektinius sprendinius, jų bendrieji rodikliai atitinka faktinius, esantys nukrypimai yra neesminiai (7.2, 7.3 p.). Atsakovė neginčija fakto, kad nepriklausomai nuo šios nutarties 45 punkte nurodytų galimų darbų trūkumų, kurie nei ieškovės, nei atsakovės nebuvo ištaisyti, ji faktiškai gali ir naudojasi objektu pagal paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama vien su dvišalio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-2005; 2007-11-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taip pat ir aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
  10. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, netenkindamas jos reikalavimo priteisti 36 942 Eur už darbus, nurodytus akte Nr. 14, neįvertino aplinkybės, kad ir šie darbai buvo faktiškai atlikti, o atsakovė dėl jų pretenzijų nereiškė.
  11. Ieškovė nekvestionuoja teismo nustatytos aplinkybės, kad jos prašomo priteisti užmokesčio ginčo dalį sudaro laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-10-31 jos bei veiklos partnerio darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, kelionių į objektą išlaidos, kilnojamųjų konteinerių, kopijavimo aparato nuoma, objekto apsaugos išlaidos, užmokestis už antstolio suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškove, kad nors pagrindo manyti, jog šie darbai nebuvo atlikti, taip pat nėra, tačiau, priešingai nei pirmiau aptartu atveju, ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalys sutarė dėl tokių darbų bei jie buvo įskaičiuoti į sutarties kainą, ypač atsižvelgiant į ginčo Sutarties pobūdį – ji sudaryta viešojo pirkimo būdu.
  12. Sutarties II pirkimų dalies 6 punkte nurodyta, kad bendra rangovės atliekamų statybos darbų kaina yra 7 815 609,07 Eur (26 985 735 Lt), o 8 punktu sutarta, kad šios sutarties sąlygos jos galiojimo laiku negali būti keičiamos, išskyrus sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
  13. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 str.), jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nurodytose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lotyniškai – onus probandi) paskirstymo taisyklė lėmė būtent ieškovės pareigą įrodyti pagrindą tokioms jos išlaidoms apmokėti. Kadangi ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad dėl ginčo akte nurodytų darbų šalys buvo susitarusios, reikalavimas dėl tokios skolos priteisimo buvo teismo pagrįstai atmestas.
  14. Taip pat atmestini kaip neįrodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė neprieštaravo dėl tokių darbų atlikimo. Šią aplinkybę paneigia atsakovės įrašas ant ieškovei grąžinto ginčo akto – akte nurodyti papildomi darbai / paslaugos nenumatyti sutartyje, joks papildomas susitarimas dėl šių darbų nebuvo sudarytas ir į bylą nepateiktas.
  15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas paminėta, konstatuoja, kad abiejų šalių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

15Dėl darbų kainos sumažinimo, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

  1. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovei priteista 200 325 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, tvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl darbų dalies defektų, kurie privalo būti ištaisyti. Nurodo ir argumentus, susijusius su CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti nebuvimu. Atitinkamai ir atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 305 054,08 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
  2. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė teismas, CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirti galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
  3. Atsakovė atliktų darbų trūkumus bei jų šalinimo išlaidų dydį grindžia jos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – Inžinieriaus 2015-09-25 sprendimu Nr. Bi-107, 2015-10-02 sprendimu Nr. Bi-110, 2015-10-20 sprendimu Nr. Bi-125, 2015-11-12 sprendimu Nr. Bi-138, 2015-12-15 raštu Nr. Bi-165, 2015-12-23 perėmimo pažyma, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus 2015-12-04 raštu, Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016-01-06 pažeidimo tyrimo išvada, kuri, pasak atsakovės, laikytina didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų (CPK 197 str.), bei ekspertų Z. Beržienės, S. Vitkūno pateiktomis išvadomis bei ataskaitomis.
  4. Visuose paminėtuose atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodomi analogiški darbų trūkumai: 1) atliekų priėmimo korpuso grindims įrengti panaudotas žemesnės nei pirkimo dokumentų II skyriaus 2 skirsnio 5.2.2.1. punkte nustatytos cheminės aplinkos klasė betonas; 2) priėmimo ir manevravimo zonos sienos ir denginiai nepadengti PC Cristal Concentrate apsauga; 3) perkoliacijos rezervuaro vidinis paviršius nepadengtas elastinga polikarbamidine membrana, t. y. nesilaikyta pirkimo dokumentų II skyriaus 2 skirsnio 5.2.2.5. punkto reikalavimų; 4) įrengiant biologinio apdorojimo pastato išorinių sienų viršutinę dalį ir denginį panaudotos plonesnės nei sutarties III skyriaus 1 skirsnio 5.7.11 punkte numatytos plokštės; 5) buitinių patalpų pertvaros sumontuos ne iš gipso kartono, kaip buvo numatyta sutartyje (Rangos sutarties 592 puslapis), o panaudojant daugiasluoksnes plokštes; 6) vietoje techninio projekto SA-1 dalies 13065-XX-TP-SA.AR 12.2 punkte numatytų 3-io tipo atvirų laiptų ir stacionarių gaisrinių kopėčių, pastatytos kopėčios, pakoreguoti vaikščiojimo takai; 7) teritoriją juosianti tvora įrengta ne iš 6 mm skersmens panelių, jos tvirtinimo detalės ne iš nerūdijančio plieno, neįrengti stumdomi užrakinami vartai, tvoros stulpai neįrengti ant betoninių pamatų / įbetonuoti, t. y. neatitinka pirkimo dokumentų III skyriaus 1 skirsnio 4.3.1. punkto, techninio projekto SP-1 dalies 13065-00-TP-SP. TS-1 15.1, 15.2 punktų; šių reikalavimų nesilaikyta ir įrengiant brandinimo aikštelės tvorą.
  5. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės poziciją dėl darbų trūkumų, pateikė eksperto S. Mitkaus 2015-12-21 atliktą ekspertinio tyrimo aktą. Ekspertas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad: 1) pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo anaerobinių ir aerobinių tunelių konstrukcijas dažyti sieros vandenilio poveikiui atspariais dažais, padengti PC Cristal Concentrate medžiaga; 2) pastato išorinių sienų viršutinė dalis yra įrengta iš ,,Sandwich“ plokščių ir faktiškai atitinka prikimo dokumentų reikalavimus; 3) vidinės pertvaros įrengtos ne pagal pirkimo dokumentų reikalavimus, bet faktiškai įrengtų pertvarų sprendinys nėra blogesnis nei buvo numatyta; 4) faktiškai įrengtas užlipimas ant stogo atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus; 5) perkoliacijos rezervuaro visas vidinis paviršius nėra padengtas polikarbamidine membrana, tačiau jis įrengtas iš hidrotechninio betono, kurio padidinta nepralaidumo vandeniui markė, taip kompensuojant jo paviršiaus nepadengimą membrana; 6) panaudotos plonesnės nei numatyta pirkimo dokumentuose daugiasluoksnės plokštės, tačiau panaudotosios atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; 7) manevravimo–maišymo zonos grindų betono aplinkos poveikio klasė mažesnė nei numatytoji, tačiau šis trūkumas kompensuotas panaudojant atitinkamos specifikacijos laką bei pabarstą; 8) perkoliacijos rezervuaro padui panaudotas pirkimo dokumentuose nurodytos klasės betonas; 9) manevravimo zonos galinės sienos aukštis ne mažesnis nei 1 m, jos pamatų tipas toks kaip pirkimo dokumentuose nurodytas; 10) priėmimo sandėlio, personalo ir buitinių patalpų pamatai – seklieji; 11) faktiškai įrengtas perkoliacijos rezervuaro sienų storis 300 mm, dugno – 400 mm, tačiau konkretūs reikalavimai jiems nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose.
  6. Šalys nekvestionuoja fakto, kad visos trys paminėtos specialistų išvados nėra teismo CPK nustatyta tvarka paskirtos ekspertizės ir jos visos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, turintys vienodą įrodomąją reikšmę. Priešingai nei yra įsitikinusi atsakovė, analogiška išvada darytina ir dėl jos pateiktos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016-01-06 pažeidimo tyrimo išvados įrodomosios reikšmės.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso. Pažymėtina, kad ši nuomonė nėra privaloma teismui, kuris nustatytoms faktinėms aplinkybėms savarankiškai pritaiko teisės normą ir kvalifikuoja teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013). Minėtame straipsnyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-98-687/2017). Taigi, minėtoje 2016-01-06 išvadoje pateiktas agentūrai atsakovės išsakytų pretenzijų bei pateiktų dokumentų (Inžinieriaus sprendimas dėl netinkamai atliktų darbų; UAB ,,CSD Inžinieriai“ patvirtinta sąmata ir kt.) vertinimas (nuomonė) teismui nėra privaloma ir ši išvada taip pat vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Tokiu atveju ši išvada, priešingai nei teigia atsakovė, pati savaime teisinių padarinių byloje sukelti negali.
  8. Bylos šalys taip pat neginčijo ir to, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra specifinės, susijusios su itin sudėtingų biologinio apdorojimo įrenginių statyba bei techniniais procesais, vadinasi, nei pačios bylos šalys, nei teismai neturi specialių žinių, vertinant būtent tokių statybos darbų tinkamumą. Šalims, kurias viso proceso metu atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, jų padėjėjai, neabejotina yra/buvo žinoma pareiga pateikti jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniam teismui prašymai skirti teismo ekspertizę, siekiant kuo patikimiau įvertinti byloje iškilusius techninius klausimus, susijusius su objekte panaudotų medžiagų atitikimu techninėje specifikacijoje nurodytiems, tokių sprendinių įtakos objekto naudojimui pagal paskirtį, o taip pat tokių darbų galimų defektų šalinimo kaštus, nebuvo pareikšti. Dar daugiau, 2017-01-11 teismo posėdyje ieškovės atstovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl ekspertizės šioje byloje skyrimo, teigė, kad byloje esančiame S. Mitkaus ekspertiniame tyrimo akte atsakyta į visus specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, šis aktas yra pagrįstas bei pakankamas, todėl nėra pagrindo skirti teismo ekspertizę, kurioje, jo nuomone, neabejotinai būtų konstatuotos analogiškos aplinkybės. Atsakovės atstovas laikėsi panašios pozicijos, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbų trūkumų faktą, o ši aplinkybė nepaneigta ir ieškovės pateiktame tyrimo akte. Taigi, byloje susiklosčius tokiai situacijai su šalių atsisakymu nuo teismo ekspertizės paskyrimo, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šalių pateiktais vienodos įrodomosios galios rašytiniais įrodymais.
  9. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį, išsamiai neištyrė ir neanalizavo šios nutarties 57-59 punkte nurodytų įrodymų, nepasisakė dėl juose nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Apeliacinis teismas, būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, šiuos skundžiamo teismo sprendimo trūkumus ištaiso, kartu atsižvelgdamas ne tik į šioje nutartyje ne kartą minėtas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, bet ir į įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisykles.
  10. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tiek atsakovės pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šios nutarties 57 punkte, tiek ieškovės pateiktame įrodyme – ekspertinio tyrimo akte yra konstatuotos visiškai identiškos aplinkybės, t. y. kad vidinės pertvaros įrengtos ne iš gipso kartono, o iš daugiasluoksnių plokščių, perkoliacijos rezervuaro betono visas vidinis paviršius nėra padengtas specialiomis antikorizinėmis priemonėmis, kad panaudotos plonesnės nei 0,6 mm storio plokštės, t. y. 0,5 mm, manevravimo-maišymo zonoje panaudotos žemės klasės betonas. Ir nors ieškovė sutinka, kad dalis darbų buvo atlikti pažeidžiant techninį projektą, tačiau, jos tvirtinimu, kas konstatuota ir tyrimo akte, vienu atveju buvo panaudotos kitos kompensuojančios šiuos trūkumus priemonės, kitais atvejais priimti sprendiniai, kurie neriboja galimybės objektu naudotis pagal paskirtį.
  11. Į bylą pateiktoje 2015-12-23 Inžinieriaus surašytoje perėmimo pažymoje konstatuota, kad darbai baigti 2015-12-23, išskyrus minėtus neatliktus / atliktus darbus. Tačiau nepriklausomai nuo to darbų užbaigimo aktas tą pačią dieną buvo pasirašytas. Be to, tiek Inžinieriaus 2015-10-02 sprendime Nr. Bi-110 Dėl defektų ir poveikio aplinkai vertinimo, tiek UAB „Sweco“ 2015-12-09 rašte Nr. V1-2478 konstatuota, kad nurodyti defektai neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams, o darbo projekto etape priimti projektiniai sprendiniai nepablogino statinio projekto konstrukcijų sprendinių.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš paminėtų į bylą pateiktų duomenų darytina išvada, kad nurodytieji trūkumai negali būti laikomi esminiais, užkertančiais kelią objekto tinkamai eksploatacijai. Tuo tarpu atsakovė paminėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Jos iniciatyva ekspertės Z. Beržienės, S. B. atliktų ginčo objekto apžiūroje, kaip ir ieškovės pateiktoje eksperto S. Mitkaus aktų išvadoje, nėra duomenų, kad atsakovės nustatyti trūkumai yra esminiai ir dėl kurių objekto negalima naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ar kad ieškovė nepasiekė normatyviniuose statybos dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių.
  13. Kaip jau minėta pirmiau, atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo ir šios sumos priteisimo, privalėjo įrodyti, jog dėl paminėtų darbų, kurie atlikti panaudojant ne tas medžiagas, kurios buvo nurodytos sutartyje, darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba ši galimybė pablogėjo. Tačiau jokių duomenų, suponuojančių būtent tokių išvadų padarymą, byloje nesama.
  14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo (šiuo atveju – ieškovės) už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016).
  15. Atsakovė, reikšdama minėtus reikalavimus, neįrodinėjo sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti egzistavimo, t. y. nepateikė įrodymų, jog dėl paminėtų darbų trūkumų ji patyrė nuostolius, negalėjo objekto naudoti pagal paskirtį ar kad egzistuoja būtinybė atlikti tam tikrus darbus. Be to, atsakovės pateiktoje Aplinkos projektų valdymo agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyti trūkumų šalinimo kaštai vertintini kritiškai, kadangi ši išvada buvo pateikta vadovaujantis išimtinai atsakovės informacija, pateikta minėtai agentūrai, agentūra faktiškai šių duomenų netikrino ir nevertino. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei nagrinėti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nei, juo labiau, priteisti tokias išlaidas pagrindas nenustatytas.
  16. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 200 325 Eur darbų trūkumų išlaidų, keistina, šį atsakovės reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą.

16Dėl permokos priteisimo

  1. Atsakovė taip pat reiškia nesutikimą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti, kaip tvirtina atsakovė, ieškovei permokėtą 292 943,24 Eur sumą.

    17

  2. Kaip minėta, rangos sutarties 6 punktu šalys sutarė, kad darbų kaina be PVM yra lygi 7 815 609,07 Eur. Nors atsakovė savo skunde teigia, kad ši kaina šalių pasirašytu orderiu buvo sumažinta 48 664,07 Eur, tačiau tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, sutarties 8 punkte sutarta, kad šios sutarties sąlygos (tame tarpe ir dėl darbų kainos) jos galiojimo laiku negali būti keičiamos, išskyrus sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad darbų kaina yra kitokia, nei nurodyta sutartyje.
  3. Kita vertus, šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iki šiol atsakovė ieškovei už atliktus darbus yra sumokėjusi 7 198 162,28 Eur be PVM, bei to, kad, vadovaujantis sutarties 14.9 punktu, atsakovės sulaikyta pinigų suma yra 388 348,25 Eur (be PVM). Taigi iš sutartimi sulygtos darbų kainos – 7 815 609,07 Eur, atėmus ieškovei sumokėtą ir atsakovės neginčijamą sumą – 7 198 162,28 Eur, bei sulaikytą pinigų sumą – 388 348,25 Eur, gaunama teigiama suma, t. y. 229 098,54 Eur. Todėl spręstina, kad priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei daugiau nei priklauso pagal sutartį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti ar naikinti šios skundžiamo teismo sprendimo dalies.

18Dėl netesybų priteisimo

  1. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės naudai priteista 213 593 Eur delspinigių, teigia, kad net ir teismui konstatavus sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, netesybų dydis mažintinas. Pasak ieškovės, teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias įstatymo nuostatas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), o taip pat nepaisė kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu. Tuo tarpu atsakovė nesutinka dėl laikotarpio, už kurį buvo priteisti delspinigiai.
  2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktą tuo atveju, jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų (baigimo laikas), taip pat 2.5 punkto (užsakovo pretenzijos), jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją, kuri turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos perėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (jei yra) sumos. Pasiūlyme ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei kompensaciją dėl darbų uždelsimo: neužbaigus darbų iki jų užbaigimo datos – 0,05 proc. nuo priimtos sutarties sumos už kiekvieną pradelstą dieną (3 883,50 Eur už dieną) (Sutarties 18 l.).
  3. Sprendžiant dėl ieškovės skundo argumentų pagrįstumo pažymėtina tai, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kaip teisingai skundė nurodė ieškovė, tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015).
  5. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
  6. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su netesybų mažinimo galimybė. Todėl teisėjų kolegija, siekdama ištaisyti ir šį skundžiamo teismo sprendimo trūkumą, toliau pasisako dėl pagrindų mažinti netesybas ir jų sumažinimo galimybės šiame šalių ginče.
  7. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta sutarties sąlyga ieškovei, kaip viešo konkurso dalyvei, nebuvo siurprizinė, be to, įrodymų, jog ji buvo nepriimtina ar buvo keliami su jos teisingumu susiję klausimai, nepateikta. Antra, abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir terminų praleidimo riziką. Trečia, sutarties objektas – mechaninio biologinių atliekų apdorojimo įrenginiai – yra reikšmingas valstybiniu mastu, o jo įgyvendinimas laiku neabejotinai susijęs ir su viešuoju interesu. Ketvirta, ieškovės elgesys, kuomet atsakovei siunčiamos objektui eksploatuoti reikalingos instrukcijų dalys neišverstos į lietuvių kalbą, kodų neperdavimas laiku, vertintini kaip elgesys, neatitinkantis sutarties šaliai keliamų bendradarbiavimo, kooperacijos reikalavimų. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad faktiškai atsakovės prašoma taikyta 0,05 dydžio delspinigių norma kaip netesybos, skatinančios ieškovę įvykdyti sutartį laiku, savaime nelaikytina neprotinga ar aiškiai neteisinga. Be to, ieškovei buvo žinoma sutarties įvykdymo termino svarba ne tik siekiant užtikrinti viešųjų interesų tenkinimą, bet ir atsakovei siekiant gauti finansavimą šio konkretaus projekto įgyvendinimui.
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutartyje nurodytas aplinkybes (žr. 29-39 p.), be kita ko, ir į tai, jog faktinis darbų perdavimas įvyko tik 2015-12-08, kuomet ieškovė atsakovei perdavė prisijungimų kodus prie sistemų, sprendžia, kad laikotarpis, už kurį skaičiuotinos netesybos, yra nuo 2015-09-28 iki 2015-12-08, o ne iki pirmosios instancijos teismo nustatytos 2015-11-23 datos (t. y. iš viso – 71 k. d.). Tokiu atveju teismo sprendimu atsakovei priteista 213 593 Eur delspinigių suma padidintina iki 275 728,50 Eur (71 k. d. x 3 883,50 Eur), pakeičiant teismo sprendimą ir šioje dalyje (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
  9. Kiti apeliacinių skundų argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neaptarinėtini.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

  1. Kaip matyti iš skundžiamo 2017-04-21 papildomo teismo sprendimo, teismas nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (patenkinta 81 proc. ieškinio; priešieškinio – 36 proc.), pagrįstomis pripažino ieškovės 11 584,82 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 647 Eur žyminis mokestis; 8 936 Eur atstovavimo išlaidos; 1,82 Eur kopijavimo paslaugos), bei, atsižvelgdamas į minėtą proporciją, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 629 Eur šių išlaidų. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis atsakovės patirtas 18 531 Eur bylinėjimosi išlaidas (9 399 Eur žyminis mokestis, 9 132 Eur atstovavimo išlaidos) bei, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, priteisė jai iš ieškovės 6 485 Eur. Atlikęs vienarūšių reikalavimų įskaitymą (8 629 Eur – 6 485 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovės 2 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeičiant teismo sprendimą ir sumažinant iš ieškovės priteistą sumą nuo 413 918 Eur iki 275 728,50 Eur, pripažintina, kad yra patenkinta 24 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai, yra atmesta 76 proc. reikalavimų (275 728,50 Eur x 100 : 1 137 352,39 Eur.). Tuo tarpu palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista dalis skolos, liko nepakitusi ir pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija.
  3. Taigi atsiranda teisinės prielaidos CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas (ar kasacinis teismas), neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia buvusį teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. To nepadarius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
  4. Nurodyto teisinio reglamentavimo bei bylos apeliacinės instancijos teisme baigties kontekste iš naujo nustatytina kiekvienai iš šalių kompensuotina turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dalis. Iš atsakovės ieškovei priteistina 7 014,76 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų, atsižvelgus į tai, jog atmesta didesnė dalis atsakovės priešieškinio (64 proc.) ( ([8 936 Eur : 2] x 81 proc.) + ([8 936 Eur : 2] x 76 proc.) ). Kadangi teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, palikta nepakeista, nėra pagrindo keisti priteistos žyminio mokesčio sumos. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 9 075 Eur (7 014,76 Eur + 2 059 Eur).
  5. Atitinkamai, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 963 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų, atsižvelgus į tai, jog patenkinta mažesnė dalis jos priešieškinio (24 proc.) ( ([9 132 Eur : 2] x 19 proc.) + ([9 132 Eur : 2] x 24 proc.) ). Kadangi teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, pakeistina, sumažinant priteistą 413 918 Eur sumą iki 275 728,50 Eur, atitinkamai mažintina ir už priešieškinį priteistina žyminio mokesčio dalis iki 3 043 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Taigi atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 5 006 Eur (1 963 Eur + 3 043 Eur).
  6. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (9 075 Eur – 5 006 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 069 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 251 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, atsakovė – 9 416 Eur žyminio mokesčio bei 2 713,43 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
  2. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo dalis buvo patenkinta ir atsakovei priteistina suma sumažinta 138 192,95 Eur (413 918 Eur – 275 728,50 Eur), patenkinant 31 proc. šio skundo ([138 192,95 Eur : 450 960 Eur] x 100 proc.), todėl jai iš atsakovės priteistina už šią sumą sumokėtas žyminis mokestis – 2 011 Eur (CPK 80 str. 4, 7 d.).
  3. Atsižvelgiant į šios bylos galutinio išnagrinėjimo rezultatą atsakovei (iš viso skundžiamu sprendimu jai buvo priteista iš ieškovės 413 918 Eur, o padidinus apeliacinės instancijos teisme priteisiamų netesybų sumą galutinė suma lieka mažesnė, nei buvo, t. y. 275 728,50 Eur), darytina išvada, kad atsakovės apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, todėl nei už jį sumokėtas žyminis mokestis, nei išlaidos patirtos jį rengiant atsakovei neatlygintinos.
  4. Tuo tarpu atsakovės prašoma priteisti 2 084,23 Eur suma už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015-03-20 redakcija), todėl laikytinos pagrįstomis 1 594 Eur išlaidos ([1,3 x 817,60 Eur] + [0,1 x 817,60 Eur] x 6,5 val.). Kadangi, kaip minėta, tik dalis ieškovės apeliacinio skundo buvo patenkinta, atsakovei priteistina jos patirtų išlaidų dalis proporcinga atmestų reikalavimų daliai, t. y. 1 100 Eur (1 594 Eur x 69 proc.; CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
  5. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2 011 Eur – 1 100 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 911 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą bei 2017 m. balandžio 21 d. papildomą teismo sprendimą pakeisti ir jų rezoliucines dalis išdėstyti taip:

23Ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ ieškinį tenkinti iš dalies.

24Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 250135860) ieškovei akcinei bendrovei ,,Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) 158 722,68 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 68 centus) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (158 722,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. sausio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 250135860) 275 728,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 50 centų) delspinigių.

28Kitą priešieškinio dalį atmesti.

29Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 250135860) ieškovei akcinei bendrovei ,,Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) 4 069 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 250135860) ieškovei akcinei bendrovei ,,Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) 911 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB ,,Axis... 5.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar paminėti trūkumai... 6.
  3. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovės... 7.
  4. Taip pat pažymėjo, kad nors projekto įgyvendinimas buvo... 8.
    1. Priešingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai... 9. Teisėjų kolegija... 10. Dėl sutartinių nuostatų, reglamentuojančių darbų užbaigimo procedūras... 11.
    2. Taigi iš paminėtų sutartinių nuostatų matyti, kad rangovas gali... 12. Dėl rangovo pareigos perduoti darbų rezultatą atlikimo momento 13. Dėl skolos priteisimo už vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus... 14.
    3. Atsakovė teisingai pastebėjo, kad skundžiamame teismo sprendime... 15. Dėl darbų kainos sumažinimo, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo 16. Dėl permokos priteisimo
      1. Atsakovė taip pat... 17.
      2. Kaip minėta, rangos sutarties 6 punktu šalys sutarė, kad darbų... 18. Dėl netesybų priteisimo
        1. Ieškovė, nesutikdama... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą bei 2017 m.... 23. Ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ ieškinį tenkinti iš... 24. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo... 25. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Axis Industries“ (j. a. k.... 28. Kitą priešieškinio dalį atmesti.... 29. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono... 30. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono...