Byla e2-10659-820/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. K. ir atstovė O. S., atsakovo atstovei advokatei I. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų valdymo kompanija“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 2 669,40 EUR skolos.
    2. 250,05 EUR žalos atlyginimo.
    3. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas atlikti pastatų griovimo darbus. Atsakovas ieškovui pateikė parengtą griovimo aprašą. Šalys žodžiu sutarė, jog griovimo darbai kainuos 3 500 EUR.
  3. Atlikęs darbus ieškovas 2015 m. lapkričio 03 d. pateikė sąskaitą, kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2015 m. lapkričio 08 d., tačiau to nepadarė.
  4. Atsakovas 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėjo dalį skolos pagal sąskaitą – 1 000 EUR.
  5. Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 250,05 EUR žalos, nes atsakovui nenurodžius požeminių komunikacijų, ieškovas nutraukė dujų tiekimo komunikacijas, už kurių remontą sumokėjo 125 EUR bei privalėjo sumokėti 80,67 EUR dujų nuotėkio išlaidų. Įskaičius PVM mokestį, išlaidos sudarė 250,05 EUR. Šiuo nuotolių atsakovas nepadengė.
  6. Be to, ieškovas atsakovo prašymu atliko medienos ir šakų tvarkymo darbų už 169,40 EUR, kurių atsakovas taip pat nesumokėjo.
  7. Taip pat prašė priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas „Projektų valdymo kompanija“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog su ieškovu sudarė žodinę sutartį dėl griovimo darbų adresu, ( - ), atlikimo. Darbai turėjo būti atliekami pagal Gyvenamosios paskirties (vieno buto, nebaigtas statyti) ir ūkinio pastatų griovimo aprašą (toliau tekste – Aprašas).
  3. Ieškovas darbus atliko netinkamai ir padarydamas papildomų nuostolių atsakovui. Atsakovas sudarė Defektinį aktą ir pareikalavo ištaisyti trūkumus, jų neištaisius darbų ištaisymo kaina sumažino ieškovui mokėtinų darbų kainą, kaip nustatyta įstatyme (CK 6.665 str. 1 d.).
  4. Medienos tvarkymo ir šakų išvežimo darbų atsakovas nebuvo užsakęs, todėl neprivalo už juos mokėti.
  5. Atsakovas neprivalo mokėti už dujotiekio taisymo darbus ir dujų nuotėkį, nes Apraše buvo nurodyta, jog prieš atliekant darbus turi būti iškviestas dujų tiekėjo atstovas. Dujotiekio linija pažymėta Apraše nurodytoje schemoje.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad „subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-131-464/2018).
  3. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  4. Byloje nėra ginčo, jog šalys žodžiu sutarė dėl griovimo darbų kainos – 3 500 EUR. Byloje nėra ginčo, jog šalys buvo sutarę, jog ieškovas atliks griovimo darbus ir pateiks šiferio utilizavimo pažymą.
  5. Atsakovas ieškovui pateikė griovimo darbų Aprašą (1 t., p. 39-80).
  6. Ieškovas, atlikęs griovimo darbus, 2015 m. lapkričio 03 d. išrašė sąskaitą serija Nr. 116 dėl apmokėjimo už griovimo darbus, sąskaitos suma 3 500 EUR (1 t., p. 3).
  7. AB „Lietuvos dujos“ išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 084309 dėl 250,05 EUR apmokėjimo (1 t., p. 33-36), kurią ieškovas sumokėjo (1 t., p. 37). Sąskaita priskaičiuota už griaunant pastatą nutrauktas dujų komunikacijas ir jų nuotėkį.
  8. Ieškovas 2015 m. gruodžio 04 d. išrašė 419,45 EUR sąskaitą serija ARCH2015 Nr. 129, už medienos ir šakų išvežimą, už dujas ir dujotiekio remonto darbus (1 t., p. 4).
  9. Ieškovas atsakovui 2015 m. gruodžio 08 d. pateikė garantinį raštą, kuriame nurodė, jog šiferio stogo dangą apytiksliai 380 kg, saugo savo sandėlyje ir garantuoja, jog šiferio danga bus išvežta utilizavimui iki 2016 m. birželio (1 t., p. 81).
  10. Atsakovas 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 1 000 EUR ieškovui pagal sąskaitą Nr. 116 (1 t., p. 30).
  11. Ieškovas 2016 m. sausio 07 d. išsiuntė atsakovui priminimą dėl 2 919,45 EUR skolos sumokėjimo (1 t., p. 26).
  12. Atsakovas 2016 m. sausio 15 d. atsakydamas į ieškovo priminimą nurodė, jog atsakovas nebuvo užsakęs darbų pagal sąskaitą Nr. 129, o pagal sąskaitą Nr. 116 nėra pateikta dokumentacija.
  13. Pagal ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2016 m. birželio 08 d. buvo išduotas teismo įsakymas.
  14. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu (2 t., p. 14) informavo ieškovą, jog bus atliekami pamatų įrengimo pradžios darbai, todėl pasiūlė ieškovui atvykti užfiksuoti galimų darbų defektų.
  15. Atsakovas į ieškovo reikalavimus atsikirtinėja tuo, jog buvo blogai atlikti darbai, todėl jam reikėjo atlikti papildomus darbus, todėl patyrė nuostolių. Dėl netinkamo pamatų užkasimo, betono konstrukcijų nesusmulkinimo, papildomų pamatų įrengimo darbų, atsakovas patyrė 7 814,84 EUR nuostolius (2 t., p. 16-21).
  16. Atsakovas su atsiliepimu pateikė foto nuotraukas (2 t., p. 60-64). Iš šių fotonuotraukų negalima nustatyti, laikotarpio kada jos atliktos, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, jomis nesivadovauja.
  17. Ieškovas reiškia tris reikalavimus: dėl skolos už medienos ir šakų išvežimą, dėl nuostolių, patirtų nutraukus dujotiekį, priteisimo ir dėl skolos už griovimo darbus priteisimo.

4Dėl skolos už medienos ir šakų išvežimą.

  1. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia.
  2. Ieškovas teigia, jog atliekant griovimo darbus, atsakovas paprašė atlikti ir papildomus darbus išvežti medieną ir šakas. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, byloje nėra (CPK 178 str.).
  3. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies ieškovas, matydamas, jog reikia atlikti papildomus darbus, privalėjo gauti atsakovo sutikimą, o to nepadaręs, netenka teisės reikalauti apmokėti už papildomus darbus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų siūlęs atsakovui reikalingus papildomus darbus, o atsakovas būtų davęs sutikimą dėl jų sutikimo.
  4. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas, kaip rangovas, atlikęs medienos ir šakų išvežimo darbus, būtų siūlęs juos priimti, kaip nustato teisės aktai (CK 6.662 str.).
  5. Taigi ieškovas neįrodė, jog su atsakovu buvo sutaręs, jog atliks medienos ir šakų išvežimo darbus, bei neįrodė, jog tokius darbus atliko, todėl šis ieškovo reikalavimas yra atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

5Dėl nuostolių, patirtų nutraukus dujotiekį, atlyginimo

  1. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog prieš atliekant darbus atsakovas jam įteikė Aprašą. Bylos nagrinėjimo metu, sužinojęs atsakovo poziciją, jog Apraše buvo pažymėtas dujotiekis ir prieš atliekant darbus turi iškviesti dujų tarnybos atstovą, ieškovas savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog Aprašą atsakovas įteikė vėliau, po darbų atlikimo, todėl ieškovas nežinodamas kur yra dujotiekis, atlikdamas darbus jį nutraukė ir atsakovas turi atlyginti šiuos nuostolius. Su šiais teiginiais nesutiktina.
  2. CK 6.684 straipsnio 1 dalis nustato ieškovui pareigą statybos darbus atlikti pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nesudėtingam statiniui griauti reikalingas griovimo aprašas. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, jog statybos darbus rangovas gali pradėti tik gavęs dokumentaciją iš užsakovo. Ieškovas yra profesionalus statytojas, todėl jis žinojo arba turėjo žinoti, jog griovimo darbus turi atlikti pagal griovimo Aprašą, o pradėti statybos darbus, nesant statybos dokumentų, yra draudžiama.
  3. Atsižvelgiant į tai, jog statybos (griovimo) darbus ieškovas galėjo pradėti tik gavęs iš atsakovo Aprašą, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas Aprašą ieškovui įteikė iki griovimo darbų atlikimo pradžios, ką ir teigė ieškovas, pateikdamas ieškinį. Kartu pažymėtina, jog ieškovas, pradėdamas statybos darbus neturėdamas darbams atlikti reikalingos dokumentacijos turėtų prisiimti ir visą riziką dėl darbų atlikimo ne pagal Aprašą ir žalos, padarytos dėl darbų pradėjimo be privalomos dokumentacijos, atlyginimo riziką. Tačiau, šiuo atveju, teismas darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas Aprašą pateikė iki darbų pradžios.
  4. Aprašo 3 dalyje „Griovimo darbų technologinis aprašas“ pirmoje, storesniu šriftu paryškintoje pastraipoje yra nurodyta – prieš atliekant griovimo darbus būtina iškviesti AB „Lietuvos dujos“, Vilniaus filialo atstovą dėl dujų įvado užaklinimo bei, kad kitų inžinierinių tinklų nėra. Taigi atsakovas tinkamai informavo ieškovą ir netgi pabrėžė, parašydamas paryškintu išsiskiriančiu šriftu, jog yra dujų inžinieriniai tinklai ir, prieš pradedant darbus, turi būti iškviestas dujų tiekėjo atstovas.
  5. Taigi ieškovas, žinojo arba turėjo žinoti, jog statybvietėje yra dujų komunikacijos ir prieš atliekant griovimo darbus turi iškviesti dujų tiekimo atstovą, tačiau to nepadarė ir atlikdamas statybos darbus, padarė žalos tretiesiems asmenims. Atsakovas nėra atsakingas prieš trečiuosius asmenis už ieškovo neteisėtus veiksmus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 250,05 EUR nuostolių, patirtų dėl dujų tiekimo komunikacijų nutraukimo ir dujų nuotėkio, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

6Dėl skolos už griovimo darbus priteisimo

  1. Minėta, kad ieškovas atsakovui 2015 m. gruodžio 08 d. pateikė garantinį raštą, kuriame nurodė, jog šiferio stogo dangą apytiksliai 380 kg, saugo savo sandėlyje ir garantuoja, jog šiferio danga bus išvežta utilizavimui iki 2016 m. birželio (1 t., p. 81). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad šios pažymos pateikimas yra dalis darbų pagal šalių žodinį susitarimą dėl griovimo darbų atlikimo.
  2. Ieškovas darbus atliko iki 2015 m. lapkričio 03 d., tačiau ieškovas savo atliktų darbų atsakovui CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka (pasirašant aktą) neperdavė, bet pateikė sąskaitą apmokėjimui už atliktus darbus. Atsakovas raštą dėl darbų priėmimo ir galimų defektų nustatymo išsiuntė ieškovui 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo darbų pabaigos. Pažymėtina, jog atsakovas darbų patikrinimą atliko po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir po teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo priėmimo ir įteikimo atsakovui. Iki to laiko pretenzijų, kuriose būtų nurodyti konkretūs atliktų trūkumai, išskyrus pažymos nebuvimą, atsakovas nereiškė.
  3. Atsakovas teigia, jog buvo sutaręs su ieškovu, jog pamatiniai blokai bus išmontuoti ir susandėliuoti sklype, juos vėliau realizuojant ar panaudojant vykdant statybinius darbus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog toks susitarimas buvo (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovas atsikirtinėjo, jog statybos darbai turėjo būti atliekami pagal Aprašą. Iš Aprašo pirmos pastraipos matyti, jog pamatų blokai turėjo būti sumalti, atskiriant metalą (armatūrą) nuo betono. Taigi pagal Aprašą, kurio pagrindu ieškovas turėjo vykdyti ir vykdė griovimo darbus, betoniniai pamatų blokai turėjo būti sumalti, todėl akivaizdu, jog juos sumalus jie negalėjo būti sandėliuojami. Be to, atsakovas, teigdamas, jog turėjo būti palikti pakartotiniam naudojimui tinkamai pamatų blokai, turėjo įrodyti, kiek tokių blokų, išmontavus pamatus buvo, tačiau to neįrodinėjo, todėl jo pateikta sąskaita neįrodo, jog turėjo šias išlaidas dėl ieškovo kaltės (2 t., p. 21). Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsikirtimai dėl pamatų blokų nebuvimo sklype ir teiginiai apie blokų kainą atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  4. Atsakovas atsikirtinėja, jog pamatų duobės buvo užpiltos netinkamu gruntu, todėl jis patyrė papildomų išlaidų įrengiant pamatus. Atsakovas, nurodydamas, jog užpilta netinkamu gruntu nenurodo ir nepateikia įrodymų kokiu gruntu ieškovas turėjo užpilti ir kokiu faktiškai užpylė, taip pat nepateikia objektyvių įrodymų, jog dėl šių ieškovo veiksmų patyrė nuostolių. Pagal Aprašą, ieškovas privalėjo pamatų duobes užpilti betono skalda ir sutankinti. Defektinio akto 3 punkte atsakovas nurodė, jog pamatų duobės užpiltos netinkamu gruntu ir dėl to pailgėjo gręžimo darbai bei buvo sunaudota daugiau betono. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, teigdamas, jog defektinį aktą surašė prieš pradėdamas tolimesnius darbus, pačiame akte nurodo aplinkybes, kurios jau yra įvykę, t. y. teigia jog pailgėjo gręžimo darbų trukmė ir buvo sunaudota daugiau betono. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog debetavimo aktas buvo surašytas vėliau, nei nurodo atsakovas. Be to, nei defektiniame akte, nei byloje nėra nurodoma, koks gruntas faktiškai buvo supiltas pamatų duobėse, todėl negalima teigti, jog jis buvo netinkamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovo atsikirtimai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  5. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog statybos aikštelėje nėra susmulkintų sandėliuojamų atliekų galėtų būti pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo ar dalies kainos nesumokėjimo iš ieškovo, tačiau atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo nei tokių atliekų turėjusio būti kiekio, nei jų vertės. Atsakovas defektiniame akte nustatė, jog nėra dokumentų, jog atliekos buvo smulkintos statybos aikštelėje, tačiau pagal Aprašą smulkinama galėjo būti dvejose vietose, nebūtinai statybos aikštelėje. Iš Aprašo matyti, jog atliekos smulkinimui galėjo būti išvežamos į smulkinimo įrangos aikštelę. Pamatų duobės turėjo būti užpilamos stambiu žvyru, sumalta mūro ir betono konstrukcijų skalda. Atsakovas neįrodinėjo kiek skaldos turėjo likti užpylus buvusias pamatų duobes, kiek faktiškai buvo supilta ir kad supilta mažiau, bei kokia šio skirtumo vertė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  6. Atsakovas savo teiginius apie jam nuostolių padarymą įrodinėja pateiktomis sąmatomis už užsakytus darbus (2 t., p. 16, 18-21). Šie įrodymai nepagrindžia atsakovo nuostolių dydžio, nes atsakovas neįrodė visų sąlygų ieškovo atsakomybei kilti. Kaip minėta, atsakovas neįrodė, kaip turėjo būti atlikti darbai, kokia apimtimi jie atlikti netinkamai ir kokia jų vertė, todėl pateikti įrodymai neturi tiesioginės sąsajos su atsakovo teigimų trūkumų šalinimu ir negali pagrįsti, jog trūkumus padarė ieškovas.
  7. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas neperdavė šiferio dangos utilizavimo pažymos. Pažyma išduodama atlikus utilizavimo darbus. Byloje nėra duomenų, jog pažymos išdavimas būtų mokamas. Atsakovas neįrodinėjo ir nepagrindė, kiek nuostolių jis patyrė ir ar iš viso jų patyrė dėl šiferio dangos utilizavimo pažymos negavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors ieškovas šios pažymos nėra pateikęs, tačiau šiferio dangą yra išvežęs, t. y. darbus faktiškai atliko, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti už atliktus darbus.
  8. Byloje nėra ginčo, jog šalys sutarė dėl darbų kainos 3 500 EUR. Ieškovas griovimo darbus atliko pilnai, išskyrus pažymos pateikimą. Atsakovas yra sumokėjęs 1 000 EUR. Byloje nesant duomenų apie pažymos kainą, laikytina, jog ieškovo reikalavimas dėl 2 500 EUR skolos už rangos darbus yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.681 str. 1 d.).
  9. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  10. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Patenkinta 86 procentai ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 88 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 2). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 75,68 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 540 EUR (240 + 180 + 120). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 75,60 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, „kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios išlaidos priteistinos iš įmonės bankroto administravimo išlaidų.
  4. Teismas patyrė 11,06 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. 9,51 EUR priteistina iš atsakovo.
  5. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

8patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui BUAB „Architelio statyba“ (į. k. 302330448) iš atsakovo UAB „Projektų valdymo kompanija“ (į. k. 302452733), 2 500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus euro) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 500 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų euro) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. birželio 08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,68 EUR (septyniasdešimt penkis euro ir 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Priteisti atsakovui UAB „Projektų valdymo kompanija“ (į. k. 302452733) iš ieškovo BUAB „Architelio statyba“ (į. k. 302330448) 75,60 EUR (septyniasdešimt penkis euro ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, išieškant šią sumą iš įmonės bankroto administravimo išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Projektų valdymo kompanija“ (į. k. 302452733) - 9,51 EUR (devynis euro ir 51 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai