Byla 3K-3-540/2013
Dėl negautų pajamų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinės architektų dirbtuvės“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ priešieškinį dėl negautų pajamų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų kvalifikavimo, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą, šio termino pradžios nustatymą, projektavimo rangos darbų priėmimą, netiesioginių nuostolių atlyginimą vienašališkai nutraukus projektavimo rangos sutartį, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (rangovas) 2007 m. gruodžio 12 d. sudarė sutartį Nr. 180/07 dėl Techninio projekto parengimo (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo užsakyti ir priimti, o atsakovas – parengti ir atiduoti UAB sveikatos centro „Energetikas“ gydymo profilaktoriumo pastato 5D3p, esančio Palangoje, Kuršių takas 1, rekonstrukcijos techninį projektą (toliau – techninis projektas), o ieškovui pateikus notaro patvirtintą įgaliojimą, gauti statybos leidimą. Sutarties kaina – 250 000 Lt (su PVM 295 000 Lt). Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 12 d. parengti projektinę dokumentaciją vadovaudamasis projektavimo užduotimi ir kitais normatyviniais aktais bei reikalavimais. Ieškovas įsipareigojo per tris darbo dienas po Sutarties pasirašymo pateikti atsakovui projektavimo duomenis ir sumokėti avansą – 100 000 Lt, pasirašyti tarpinius darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 5 darbo dienas apmokėti už atliktus darbus ir pasiimti projektinę dokumentaciją. Atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. birželio 18 d. pateikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovas sumokėjo užmokestį už didžiąją dalį atsakovo atliktų darbų – 241 600 Lt (įskaitant sumokėtą avansą). Pagal 2008 m. balandžio 2 d užsakymą buvo parengta statinio projektavimo užduotis, kurią kartu su 2007 m. gegužės 30 d. patvirtintu projektavimo sąlygų sąvadu ieškovas pateikė atsakovui. 2008 m. balandžio 28 d. pateiktas UAB sveikatos centro ,,Energetikas“ (objekto statytojo) prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui (toliau – Architektūros ir urbanistikos skyrius) dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninių sąlygų (tinklų bei komunikacijų įvadų į nurodytą objektą). 2008 m. gegužės 28 d. pranešimu ,,Dėl techninio projekto rengimo“ atsakovas ieškovui pranešė, kad nėra gavęs objekto įvadinių inžinerinių tinklų techninių sąlygų ir dėl šios aplinkybės Sutartyje nustatytu laiku, t. y. iki 2008 m. birželio 12 d., negalės pateikti projektinės dokumentacijos. 2008 m. rugsėjo 30 d. Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė inžinerinių tinklų įvadų į rekonstruojamą statinį projektavimo sąlygų sąvadą. 2008 m. spalio 20 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad iki šiol jam nepateiktas 2008 m. rugsėjo 30 d. išduotas inžinerinių tinklų įvadų į rekonstruojamą statinį projektavimo sąlygų sąvadas, be to, būtina sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų, kurių vertė – 170 600 Lt, kurie nebuvo numatyti statinio projektavimo užduotyje (statinio ir lauko inžinerinių tinklų statybos kainos skaičiavimo, įvedant 2 statybos etapus; lauko inžinerinių tinklų, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų siurblinių, autonominės elektros jėgainės techninio projekto parengimo; statybos organizacijos ir aplinkosaugos dalių parengimo). Atsakovas nurodė, kad projektavimo darbai sustabdomi iki šių klausimų išsprendimo. 2008 m. lapkričio 18 d. ieškovas sudarė sutartį su UAB ,,Banduva“, kuri šiame objekte jau vykdė UAB SC „Energetikas“ gydymo profilaktoriumo rekonstrukcijos projektavimo darbus, dėl ginčo pastato techninio projekto parengimo. 2009 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,Banduva“ parengtą projektą buvo išduotas statybos leidimas gydymo profilaktoriumo pastatų, tarp jų – ginčo pastato rekonstrukcijai. 2009 m. gegužės 11 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą.

7Ieškovas 2009 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė iš atsakovo priteisti nuostolių, kurių dydis atitinka pagal Sutartį šiam sumokėtų lėšų dydį, atlyginimą – 241 600 Lt, 12,70 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Sutarties, t. y. iki joje nustatyto termino pabaigos neužbaigė techninio projekto ir negavo statybos leidimo, o 2009 m. gegužės 11 d. nutraukimo aktu informavo ieškovą, kad Sutartį vienašališkai nutraukia, nebaigtą techninį projektą atiduoda ieškovui; dėl nurodytų aplinkybių ieškovas buvo priverstas sudaryti projektavimo darbų rangos sutartį su kita įmone; ieškovo prašymu UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atlikus atsakovo parengtos techninio projekto dalies ekspertizę paaiškėjo, kad jo bendroji ir architektūros dalys neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimų, todėl projekto negalima tvirtinti; be to, atsakovas neparengė ir nepateikė techninio projekto konstrukcinės dalies; visi nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisomi pakoreguojant jau parengtus sprendinius; atsakovas, kaip atestuotas specialistas, žinojo visus rengiamam techniniam projektui keliamus reikalavimus, tačiau šių reikalavimų nesilaikė; dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro atsakovui pagal Sutartį sumokėtos įmokos, išlaidos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu.

9Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo negautos pajamos (Sutartyje nustatytos kainos ir gauto avanso skirtumas), atlyginimą – 53 400 Lt.

10Atsakovas nurodė, kad sutartines pareigas vykdė tinkamai; ieškovas turėjo pateikti inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvadą, nes projektavimo sąlygų sąvade nebuvo nurodytos privalomos projektavimo sąlygos inžinerinių tinklų įvadams į rekonstruojamą statinį, tačiau nepateikė; tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Sutarties 3.2.1 punktą; 2008 m. gegužės 28 d. laišku informavo ieškovą, kad, neturėdamas įvadinių inžinerinių tinklų projektavimo sąlygų, negalės laiku parengti projektinės dokumentacijos, tačiau sąvadas buvo sudarytas tik 2008 m. rugsėjo 30 d. ir atsakovui pateiktas nebuvo; šios aplinkybės tiesiogiai nulėmė jo galimybę parengti techninį projektą, jį atiduoti ieškovui laiku ir gauti statybos leidimą; ieškovas taip pat nereagavo į atsakovo pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl papildomų projektavimo darbų ir ypatingo statinio bendros projekto ekspertizės atlikimo, nebendradarbiavo su atsakovu, sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo informaciją apie sudarytą 2008 m. lapkričio 18 d. projektavimo sutartį su kitu projektuotoju (UAB „Banduva“) pagal ieškovo paprastesnį projektą; būtent ieškovas vienašališkai atsisakė vykdyti Sutartį, dėl to atsakovas, remdamasis Sutarties 6.3 punkte nurodytu pagrindu, ją nutraukė; kadangi ieškovas priėmė darbus ir jokių pastabų dėl jų kokybės nereiškė, tai neteko teisės remtis darbų trūkumais, nes ieškovo nurodyti trūkumai priskiriami akivaizdiems, o apie projektavimo darbų trūkumus ieškovas nurodė tik pateikęs patikslintą ieškinį, suėjus taikytinam vienerių metų ieškinio senaties terminui (CK 6.667 straipsnis); net jei ieškovas tinkama forma ir laiku būtų pareiškęs apie neva nustatytus parengtų techninių dokumentų trūkumus, jis turėtų teisę reikalauti neatlygintinai juos ištaisyti ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti nuostolius, o ne reikalauti grąžinti visas už darbus sumokėtas sumas; ieškovo pateiktas UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, be to, darbas nebuvo pabaigtas, todėl spręsti apie sprendinių netinkamumą nėra galimybės, užsakovas privalėjo užsakyti ypatingo statinio bendrąją projekto ekspertizę ir vertinti visą atliktą techninį projektą.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą – 241 600 Lt, 12,70 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

13Remdamasis CK 6.700 ir 6.701 straipsniais, teismas sprendė, kad projektavimo užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad, rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam, kaip projektavimo darbų profesionalui, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėja, kad užduotis netinkama. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kaip liudytojo apklausto statinio projekto specialisto A. T. parodymus, vadovaudamasis CK 6.701 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę parengti techninį projektą ir be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų; pažymėjo, kad net ir vertinant priešingai, atsakovas, sudarydamas Sutartį, privalėjo laikytis projektavimui taikomų teisės aktų reikalavimų ir pareikalauti iš ieškovo, jo nuomone, reikalingų inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų. Teismas vertino, kad atsakovas sudarydamas Sutartį buvo neapdairus ir neatsargus, nes darbus pagal Sutartį pats įsipareigojo atlikti iki 2008 m. birželio 12 d., o apie įvadinių inžinerinių tinklų techninių sąlygų nebuvimą pranešė ieškovui tik likus 14 dienų iki pirmiau nurodyto termino pabaigos, apie papildomus darbus informavo ieškovą jau terminui pasibaigus, nors turėjo pareikalauti iš ieškovo tinkamai parengti užduotį Sutarties pasirašymo dieną, nepradėti darbų arba sustabdyti juos iki reikiamų dokumentų pateikimo. Įvertinęs atsakovo rašto dėl darbų sustabdymo ir Sutarties nutraukimo akto turinį, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nutraukė Sutartį dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutartyje nustatyto termino pabaigos, todėl Sutarties nutraukimo aplinkybės esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.

14Nustatęs, kad per Sutartyje nustatytą terminą atsakovas techninio projekto iki galo neparengė, statybos leidimo negavo, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir, remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, turi atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius – grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Pažymėjęs, kad pagal UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ išvadą ieškovas atsakovo darbų rezultatų negali panaudoti dėl jų trūkumų, atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, jog ieškovas turėtų reikalauti atsakovą neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus; sprendė, kad atsakovo nurodomos ieškovo ir UAB „Banduva“ sutartinių santykių faktinės aplinkybės šioje civilinėje byloje nėra teisiškai reikšmingos, nes ieškovo sutartiniai teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis nedaro įtakos atsakovo įsipareigojimų pagal ginčo Sutartį galiojimui ir apimčiai.

15Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, nes atsakovas neįrodė, jog techninis projektas nebuvo iki galo parengtas dėl ieškovo kaltės, todėl neturi pagrindo reikalauti negautų pajamų. Taip pat teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas taikytinas tik reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, o ieškovas reiškia reikalavimus atlyginti netinkamu Sutarties vykdymu ieškovui padarytus nuostolius, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino; priteisė atsakovui iš ieškovo nuostolių atlyginimą – 53 400 Lt, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

17Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties 3.2.1 punkte įtvirtintą pareigą užsakovui pateikti vykdytojui projektavimo duomenis, konkrečiai nenurodant, kokie duomenys turi būti pateikiami, byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas atsakovui pateikė techninę užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado, ši projektinė dokumentacija atsakovui buvo pateikta tik 2008 m. balandžio 2 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Sutartyje nustatyto termino, nors buvo įsipareigojęs pateikti per tris dienas nuo Sutarties pasirašymo, sprendė, kad pats ieškovas daug vėliau ėmėsi vykdyti savo sutartinį įsipareigojimą.

18Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas techninį projektą galėjo parengti ir be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado, o apie trūkstamus dokumentus ieškovą informavo tik 2008 m. gegužės 28 d. pranešimu; nurodė, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 2008 m. gegužės 28 d. buvo reikalavęs ieškovo greičiau pateikti trūkstamus dokumentus ar pasiūlęs pratęsti terminą Sutarčiai įvykdyti, apie šalių faktinius santykius sprendžiama ne vien pagal rašytinius dokumentus. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo teiginiu, kurį patvirtina byloje esanti medžiaga, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad statytojo UAB sveikatos centro ,,Energetikas“ kreipimasis dėl inžinerinių tinklų įvadų į ginčo pastatą projektavimo sąlygų gavimo turėjo būti pateiktas būtent atsakovo iniciatyva, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, taip pat kad atsakovas nedelsdamas neinformavo ieškovo apie trūkstamos projektinės dokumentacijos dalį ir jam tenka atsakomybė už tai, kad Sutartyje nustatytu laiku techninis projektas nebuvo parengtas; nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog projektavimo dokumentus ieškovas atsakovui pateikė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo termino, kuris buvo nustatytas Sutartyje, pabaigos, kai Sutarties visiškam įvykdymui buvo nustatyti šeši mėnesiai; nors Architektūros ir urbanistikos skyrius inžinerinių tinklų įvadų į rekonstruojamą statinį projektavimo sąlygų sąvadą pateikė dar 2008 m. rugsėjo 30 d., o atsakovas buvo nurodęs (2008 m. gegužės 28 d.) ieškovui, jog laiku negalės įvykdyti užduoties būtent dėl šio sąvado nepateikimo, byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip sąžininga Sutarties šalis, kuri suinteresuota, kad kuo greičiau ir tinkamai ji būtų įvykdyta, nedelsdamas būtų pateikęs šį sąvadą atsakovui.

19Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas iš esmės yra pažeidęs Sutartį, jos laiku neįvykdęs, nesiėmė priemonių nei jai nutraukti, nei sustabdyti, nors Sutartyje šalys numatė, kad ji galioja nuo pasirašymo iki darbų priėmimo arba nutraukimo dienos (Sutarties 6.1 punktas); priėjo prie išvados, kad Sutartis, suėjus darbų atlikimo terminui (2008 m. birželio 12 d.), nenutrūko ir nepasibaigė.

20Ieškovo argumentus, kad atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, manydamas, jog neįmanoma pagal pateiktus dokumentus atlikti projektavimo užduoties ir (ar) yra reikalingi papildomi dokumentai, turėjo teisę atsisakyti ją sudaryti, tačiau atsakovas elgėsi priešingai (projekto rengimo veiksmų nenutraukė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pašalintų deklaruojamas kliūtis parengti techninį projektą, tęsė darbų, kurių neplanavo užbaigti, vykdymą), nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija laikė nesąžiningais, nes pats ieškovas pavėlavo pateikti dokumentus atsakovui; atsakovas ėmėsi veiksmų pirmiau išvardytoms kliūtims pašalinti; ieškovas teismams nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neplanavo užbaigti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pats ieškovas iš esmės pažeidė Sutarties 3.2.1, 6.2, 6.3 punktų, CK 6.701 straipsnio 2 dalies, 6.703 straipsnio 2 dalies, 6.704 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes byloje nėra įrodymų, jog jis: atsakovui būtų nurodęs tęsti darbą be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado, būtų reiškęs pretenzijas dėl Sutarties vykdymo termino pažeidimo, darbų kokybės, kėlęs klausimą dėl projektavimo darbų sustabdymo atsakovo iniciatyva nepagrįstumo; sutartį su kitu projektuotoju UAB ,,Banduva“ sudarė ir tokiu būdu faktiškai nutraukė Sutartį su atsakovu tik tuomet, kai šis atsisakė vykdyti jo nurodymus. Ieškovo elgesį teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.178, 6.200 ir 6.700 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamos kategorijos bylose pateiktais išaiškinimais (kad tuo atveju, kai užsakovas rangovui nenustato protingo termino, per kurį turėtų būti pašalinti užduoties bei parengto projekto neatitikimai, jis neturi pagrindo nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo), pripažino netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

21Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo konstatuodamas, jog atsakovas statinio projektavimo užduotį privalėjo ir galėjo įvykdyti be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų davęs nurodymus rengti techninį projektą išlaikant esamus inžinerinius tinklus; iš statinio projektavimo užduoties (6.5–6.10, 7.3–7.4 punktų) matyti, kad atsakovas turėjo parengti ir objekto inžinerinių tinklų dalies techninį projektą; liudytojo eksperto A. T. paaiškinimai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog techninis projektas galėjo būti parengtas be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado.

22Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas neneigia, jog atsakovo parengtą dalį techninio projekto dokumentų jis priėmė 2008 m. birželio 20 d. ir už šį darbą sumokėjo (projektinė dokumentacija jam buvo perduota), jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui nebuvo pareikšta ir apie tai imta tvirtinti tik 2010 m. spalio 7 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis, kad atsakovas yra pažeidęs Sutartį, nes jo rengto techninio projekto sprendiniai yra netikslūs ir pažeidžiantys Šventosios gyvenvietės detaliojo plano apribojimus. Nesutikimą teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, motyvavo tuo, kad ieškovas pažeidė pareigą patikrinti priimamą darbą ir šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad pats ieškovas nėra projektavimo darbų specialistas; nors ieškovo veikla nėra susijusi su projektavimu, tačiau pagal veiklos pobūdį jis ne kartą užsakinėjo įvairius projektus ir privalėjo spręsti klausimus, susijusius su jų priėmimu, kokybe ir pan., todėl jam yra arba turi būti žinomi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas privalo atlyginti nuostolius netinkamai atliktų darbų pagrindu (CK 6.662 straipsnis, CPK 263 straipsnio 1 dalis); nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, tuo pagrindu, kad jis darbą atliko netinkamai, negali būti tenkinamas ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.667 straipsnio nuostatos.

23Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė teiginio, jog techninis projektas nebuvo iki galo parengtas dėl ieškovo kaltės, todėl neturi pagrindo reikalauti negautų pajamų, ir sprendė, kad atsakovas įrodė savo priešieškinio tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

24III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Akordas 1“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą bei ieškinio senaties termino pradžios nustatymo tvarką (CK 6.667 straipsnio, 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovas reikalavimus pareiškė jį praleidęs, nepagrįstos, prieštarauja CK nuostatoms. Ieškovas šioje civilinėje byloje atsakovui reiškia išimtinai turtinio pobūdžio reikalavimus atlyginti žalą, padarytą netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Reikalavimai grindžiami CK normomis, reglamentuojančiomis sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarinius, sutartį pažeidusios šalies atsakomybę. Ieškovas nereiškė reikalavimų, susijusių su atsakovo vykdytų projektavimo darbų trūkumais (dėl jų pašalinimo, atlikimo iš naujo ir pan.). Pareikšti reikalavimai susiję išimtinai su netinkamu Sutarties vykdymu bei dėl to ieškovui padarytos žalos atlyginimu.

27Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas projektavimo rangos darbus pagal Sutartį atliko netinkamai, tačiau tai tik vienas iš ieškovo nurodytų motyvų, kuriais grindžiami argumentai dėl netinkamo atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo bei reikalavimai atlyginti padarytus nuostolius (grąžinti sumokėtą avansą). Teisėjų kolegija neatsižvelgė į tai, kad reikalavimai inter alia yra grindžiami ir tuo argumentu, jog atsakovas pažeidė Sutartyje nustatytą projektavimo rangos darbų atlikimo terminą. Šis motyvas nesusijęs su atsakovo vykdytų darbų kokybe (trūkumais), todėl ieškovo reikalavimams negali būti taikomas CK 6.667 straipsnio nuostatose įtvirtintas senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino pareikštų reikalavimų esmę, kvalifikavo kilusį ginčą, vadovavosi tik pavieniais bylos nagrinėjimo metu analizuotais motyvais. Šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams negali būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, o privalo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

28Teisėjų kolegijos išvados dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino prieitos pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles (CK 1.127 straipsnio 1 dalį). Ieškovas apie atsakovo parengtos techninio projekto dalies sprendinių trūkumus sužinojo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai gavo UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ išvadą. Ieškovas nėra projektavimo rangos profesionalas ar specialistas, todėl negalėjo apie šiuos trūkumus sužinoti anksčiau. Teisėjų kolegijos išvada, kad ieškovas nors ir veikiantis visiškai kitoje sferoje, vykdantis kitos rūšies ūkinę–komercinę veiklą, privalėjo žinoti ir suprasti, kad egzistuoja atsakovo pateiktų projektinių sprendinių trūkumai jau jų pateikimo ieškovui dieną, grindžiama prezumpcijomis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nepraleido nei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nei 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

29Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalies taikymo ir (ar) šios normos santykio su CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata nesuformuota.

  1. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles ir nustatančių reikalavimus teismo sprendimo turiniui (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio), pažeidimų. Skundžiamas sprendimas neatitinka CPK keliamų reikalavimų – nėra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis), grindžiamas ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o deklaratyviais teismo samprotavimais (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tinkamai neištyrė aplinkybių, ar inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvadas buvo privalomas techninio projekto rengimo dokumentas, ar atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, jo nesant. Sprendime nenurodyti objektyvūs motyvai, teisės normos, kurių pagrindu galėjo būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti teiginius dėl ieškovo informavimo apie negalėjimą įvykdyti visus įsipareigojimus pagal Sutartį anksčiau nei 2008 m. gegužės 28 d., tačiau šiais teiginiais vadovavosi, ignoruodama byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius priešingą išvadą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Ž. , S. B. v. UAB „JGK Statyba”, bylos Nr. 3K-3-52/2005; 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012, pateiktų išaiškinimų. Skundžiamo sprendimo išvados grindžiamos ne visapusišku bei objektyviu bylos nagrinėjimo metu analizuotų bei ištirtų aplinkybių vertinimu, o išimtinai deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, inter alia šias išvadas motyvuojant aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir (ar) kurios bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo tiriamos.

30Priešingai nei nurodoma sprendime, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ta aplinkybė, jog projektavimo užduotis atsakovui buvo pateikta 2008 m. balandžio 2 d. (pavėlavus tris mėnesius), neturėjo jokios įtakos atsakovo galimybėms tinkamai ir laiku parengti techninį projektą, nes atsakovas projektavimo rangos darbus faktiškai vykdė, teikė ieškovui sąskaitas, nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų.

31Teisėjų kolegija nepagrįstai ir nemotyvuotai tapatino ieškovą su ginčo pastatų statytoju – UAB sveikatos centru „Energetikas“, nebuvusiu šios civilinės bylos ar šalių teisinių santykių dalyviu. Bylos nagrinėjimo metu netirta ir neanalizuota, ar statytojo veiksmai susiję su Sutarties vykdymu, kokiu pagrindu UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl inžinerinių tinklų įvadų į ginčo pastatą projektavimo sąlygų gavimo.

32Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nors ir manydamas, jog techninio projekto pagal turimus dokumentus parengti neįmanoma, nenutraukė jo rengimo darbų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pašalintų deklaruojamas kliūtis jį parengti, tęsė darbų vykdymą, už šiuos darbus nesąžiningai ieškovui teikė sąskaitas, nepagrįstai reikalavo ieškovo pateikti dokumentus, nurodė, jog techniniam projektui parengti būtina atlikti papildomus darbus, taigi atsakovas nesąžiningai siekė pasipelnyti.

33Teisėjų kolegijos nurodoma faktinė aplinkybė, kad ieškovui buvo pateiktas neužbaigtas techninis projektas, neturi jokios teisinės reikšmės; nors ieškovui nebuvo pateiktos tam tikros jo dalys, tai nepaneigia pateiktų šio projekto dalių sprendinių ydingumo, prieštaravimo teisės aktų nuostatoms. Ekspertai įvertino atsakovo atliktą darbą visų Sutarties reikalavimų kontekste. Teisėjų kolegijos analizuotas UAB „Banduva“ parengtas techninis projektas nėra susijęs su šia civiline byla ir (ar) su šalių teisiniais santykiais. Kadangi atsakovas ieškovo pateikto ekspertizės akto neginčijo, jame nurodytų išvadų tos pačios įrodomosios vertės įrodymais nepaneigė, tai teisėjų kolegija negalėjo priimti sprendimo, kurio išvados prieštarauja išdėstytoms ekspertizės akte (CPK 218 straipsnis).

  1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos darbų priėmimą, užsakovo teisę reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegijos išvada, kad ieškovas pažeidė pareigą patikrinti priimamą darbą, nepagrįsta. Įstatymų leidėjas yra numatęs (CK 6.662 straipsnio 1 ir 4 dalyse) galimybę užsakovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų net ir tuo atveju, jei darbai buvo priimti ir priėmimo akte nebuvo nurodyti darbų trūkumai, su sąlyga, jog tokie trūkumai yra paslėpti. Ieškovas nėra projektavimo rangos specialistas ar profesionalas, neturi tinkamų specialių žinių, negali pats nustatyti atsakovo atliktų projektavimo rangos darbų trūkumų. Tai, kad ieškovas geranoriškai, pasitikėdamas atsakovo profesionalumu, kompetencija bei žiniomis projektavimo rangos srityje, priėmė tarpinius atsakovo atliktus darbus, negali paneigti šioje civilinėje byloje jau įrodytos, ekspertizės akte bei pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, kad faktiškai atsakovo atlikta darbų dalis turi esminių trūkumų, dėl kurių ji negali būti panaudota pagal paskirtį ir neužkerta galimybės dėl šių trūkumų ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui. Atsakovo atliktų projektavimo rangos darbų trūkumai faktiškai buvo nustatyti tik specialių žinių turinčių ekspertų, todėl atsakovo darbų trūkumai CK 6.662 straipsnio kontekste laikytini paslėptais, o ieškovas turi teisę juos panaudoti prieš atsakovą ir reikalauti grąžinti visas Sutarties pagrindu iš ieškovo gautas sumas. Skundžiamo sprendimo turinys prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai CK 6.662 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo praktikai (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011).
  2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, pažeidimų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegijos išvada, kad atsakovas įrodė tiek faktinį, tiek teisinį priešieškinio pagrindą, nepagrįsta. Sprendimu atsakovo naudai priteisti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atsakovui neįrodžius ir teismui neįvertinus, neištyrus, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.249 straipsniuose.

34Šioje civilinėje byloje neegzistuoja pagrindas atsakovo naudai priteisti negautas pajamas, nes atsakovas galutinai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų (neužbaigė rengti techninio projekto). Patenkinus atsakovo reikalavimus, jis nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo pajamas už neįvykdytus darbus). Be to, atsakovas turi teisę negautų pajamų forma reikalauti tik grynojo pelno, iš negautų pajamų atėmęs visas dėl tokių pajamų gavimo mokėtinas sumas, sąnaudas bei mokesčius. inter alia šiuos: techninio projekto parengimo kaštus; pridėtinės vertės ir juridinių asmenų pelno mokesčius, kuriuos sumokėti kiltų prievolė įgyvendinus sandorį; darbo užmokestį ar honorarus darbuotojams ir kt. Priimant sprendimą nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (pvz., 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).

35Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tokius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus:

  1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą. Senaties termino eigos pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija pagrįstai, remdamasi atsakovo viešai skelbiamais duomenimis, sprendė, kad ieškovas yra statybų srities profesionalas, taigi priimdamas projektinę dokumentaciją turėjo galimybę pats profesionaliai įvertinti techninio projekto dalių sprendinius. Senaties termino pradžia sietina su viso projektavimo darbų rezultato priėmimu 2008 m. birželio 18 d.–2008 m. birželio 20 d. ir skaičiuotina nuo šios datos. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad kasatoriaus reikalavimui, kuris grindžiamas atliktų darbų trūkumais, taikytinas CK 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra pasibaigęs. Kasatorius neteisingai aiškina šios normos turinį, nurodydamas, kad reikalavimas atlyginti nuostolius yra kitokio (turtinio) pobūdžio ir jam turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 punkte.
  2. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles bei reikalavimus teismo sprendimui, pažeidimo. Teisėjų kolegija, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas iš esmės reiškia nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir siūlo jas nustatyti kitaip, o šiuo pagrindu kasacija negalima. Projekto užsakovo (ieškovo) pareiga pateikti projektavimo duomenis nustatyta įstatyme (CK 6.701 straipsnio 1 dalyje, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovas nesilaikė Sutartyje nustatyto trijų dienų termino ir projektavimo užduotį pateikė tik 2008 m. balandžio 2 d. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad projektavimo užduoties ir projektavimui privalomų duomenų nepateikimas laiku netrukdė atsakovui rengti ir laiku pabaigti techninį projektą, nes projektuotojas negali jo parengti nežinodamas ir neturėdamas statytojo vizijos dėl projektuojamo statinio. Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad techniniam projektui parengti nebuvo būtinas inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvadas, nes, pasak kasatoriaus, statinio projektavimo užduotyje buvo numatyta, kad lauko inžineriniai tinklai turi būti renovuoti pagal esamas išduotas technines sąlygas. Kasatorius nepagrįstai sutapatino skirtingas inžinerinių tinklų sistemas, be to, inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado pateikimas privalomas (2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 28.1 ir 28.3 punktai). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2008 m. gegužės 28 d. raštu atsakovas, siekdamas papildomai atkreipti į tai ieškovo dėmesį, pakartotinai priminė apie būtinumą pateikti projektavimo sąlygų sąvadą, kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas jo laiku neinformavo apie tai. Ieškovo veiksmai (leidimas suprasti atsakovui, kad Sutartis bus vykdoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, nuslėpimas iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. gauto dokumento – įvadinių inžinerinių tinklų projektavimo sąlygų sąvado, nereagavimas į ieškovo siųstus raštus, naujos projektavimo sutarties su UAB „Banduva“ sudarymas pagal supaprastintą statinio projektavimo užduotį) vertintini kaip atsisakymas vykdyti Sutartį ir jos nutraukimas.

36Kadangi ieškovo su UAB SC „Energetikas“ susijusios nurodomos aplinkybės yra naujos, tai jomis kasatorius negali remtis.

  1. Dėl techninio projekto trūkumų, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos darbų priėmimą. Ieškovas, nepareiškęs atsakovui darbų priėmimo metu apie tikrus ar tariamus perduodamų darbų trūkumus ar priėmęs darbą jo nepatikrinęs, negali remtis darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Projektavimo darbų trūkumų pagrindą ieškovas nurodė tik patikslintame ieškinyje, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo projektinės dokumentacijos atidavimo. Apie techninio projekto sprendinių atitiktį esminiams statybos teisės aktų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimams galima spręsti tik vertinant visą atliktą techninį projektą, o jo tam tikri trūkumai, jei tokie bendros projekto ekspertizės metu ir nustatomi, jokiu būdu nereiškia, jog visas techninis projektas yra ydingas ir negali būti patvirtintas tuos trūkumus ištaisius. Rangos teisinių santykių srityje – projektavime paslėptų trūkumų negali būti, nes visi projekto sprendiniai yra matomi ir vertinami, o darbų ar daiktų paslėpti trūkumai turi būti nustatomi objektyviai ir negali priklausyti nuo užsakovo subjektyvaus suvokimo apie juos. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2010 m. spalio 4 d. projekto dalinės ekspertizes aktai Nr. 417A-2010 ir Nr. 417-k-K/2010 vertintini ne kaip eksperto išvados, o kaip rašytiniai įrodymai, nes jie neatitinka ekspertizės aktui (išvadai) keliamų reikalavimų.
  2. Dėl netiesioginių nuostolių. Atsakovas negalėjo pabaigti techninio projekto ir gauti nustatyto užmokesčio dėl ieškovo kaltės – sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl reikalavimas priteisti likusį nesumokėtą užmokestį neprieštarauja CK 6.258 straipsnio reikalavimams. Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis (civilinėje byloje Nr.3K-3-322/2008) priimta faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingoje byloje. Be to, su nuostolių dydžiu susijusi aplinkybė yra nauja, todėl ieškovas negali ja remtis.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo pareikštą reikalavimą, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, jo pradžios nustatymą, projektavimo rangos darbų priėmimą, netiesioginių nuostolių atlyginimą vienašališkai nutraukus projektavimo rangos darbų sutartį, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

40Dėl reikalavimo sugrąžinti už projektavimo rangos darbus sumokėtas lėšas kvalifikavimo kaip pareikšto dėl atliktų darbų trūkumų (CK 6.667 straipsnis)

41CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 3.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų.

42Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pagal šio straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

43Kasatorius teigia, kad šioje civilinėje byloje jo pareikštiems reikalavimams negali būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, o privalo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pasak kasatoriaus, šioje civilinėje byloje jis pareiškė reikalavimą, susijusį išimtinai su žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pareikštus reikalavimus teisiškai kvalifikuoja ir atitinkamą teisės normą pritaiko bylą nagrinėjantis teismas, o ieškinyje nurodytas santykių kvalifikavimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-484/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, visų pirma būtina tiksliai identifikuoti, ko reikalauja kasatorius, reikšdamas ieškinį, ir tik po to kvalifikuoti, ar toks reikalavimas laikytinas reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų ar žalos atlyginimo.

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Šią bylą nagrinėję teismai šalių santykius kvalifikavo kaip projektavimo rangos, taigi jiems taikomos pirmiau nurodytos CK normos. Iš bylos medžiagos matyti, kad: ieškovas pirminį 2009 m. spalio 21 d. teismui pateiktą ieškinį grindė atsakovo Sutarties įvykdymo termino pažeidimu; 2010 m. spalio 7 d. pareiškimu, pavadintu „dėl ieškinio pagrindo pakeitimo“, ieškovas patikslino ieškinį ir šalia pirmiau nurodyto ieškinio dalyką pagrindžiančio pagrindo, nurodė ir išsamiai aprašė kitą – netinkamos atsakovo atliktų darbų kokybės pagrindą, taip apibrėžė civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

45Byloje nustatyta, kad kasatorius už dalį atsakovo pagal Sutartį atliktų darbų sumokėjo iš viso 241 600 Lt. Būtent šią sumą kasatorius reikalauja priteisti iš atsakovo, nurodydamas, kad darbai atlikti netinkamai. Taigi savo reikalavimą kasatorius grindė atsakovo atliktų darbų netinkama kokybe, ir dėl šios nurodomos netinkamos kokybės reikalavo grąžinti jo sumokėtas sumas. Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad toks ieškinys kvalifikuotinas ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą arba normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nors nei projektavimo ir tyrinėjimo rangą reglamentuojančiose, nei bendrosiose rangai skirtose teisės normose tiesiogiai nėra įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą, tokios teisių gynimo priemonės taikymas taip pat nėra draudžiamas (CK 1.138 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio Lt. Toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jį reikšdamas kasatorius rėmėsi netinkama darbų kokybe (tai atitinka CK 6.667 straipsnyje nustatytas sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo sąlygas), reikalavo pagal rangos sutartį sumokėtų sumų grąžinimo ir neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–249 straipsniai). Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.249 straipsnį – žala, kuri nepreziumuojama, todėl jos dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti reikalavimą pareiškęs asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius neįrodinėjo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto bei dydžio, atitinkamai nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjamas priežastinis ryšys tarp kasatoriaus nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamos atliktų darbų kokybės, jų atlikimo termino pažeidimo) ir žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pareikštas reikalavimas yra iš sutartinių rangos santykių, jis pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

46Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo reiškiant reikalavimą dėl projektavimo darbų trūkumų

47Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Byloje teismų nustatyta, kad 2008 m. birželio 20 d. kasatorius priėmė dalį atsakovo atliktų darbų ir dėl jų nepareiškė jokių pastabų; reikalavimą dėl netinkamai atliktų darbų pareiškė praėjus dvejiems metams nuo darbų priėmimo, t. y. 2010 m. spalio 7 d., ir beveik vieneriems metams po to, kai pareiškė pradinį ieškinį, grindžiamą darbų atlikimo termino praleidimu. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų – veiklos, kurioje specializuojasi kasatorius, pobūdį, konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atliktų darbų trūkumai, kuriais remiasi kasatorius, kvalifikuotini kaip paslėpti, sprendė, kad šių darbų trūkumus kasatorius turėjo ir galėjo nustatyti anksčiau, t. y. jų priėmimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nekonstatuoja įstatymo normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, pažeidimo ir kitokios ieškinio senaties termino eigos pradžios nenustato, nes tai yra fakto klausimas – ne kasacinio nagrinėjimo dalykas.

48Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs kasatoriaus pareikštam reikalavimui taikytiną ieškinio senatį bei šio termino eigos pradžią, pagrįstai, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, konstatavo negalimumą tenkinti kasatoriaus reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų, nes ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, o priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, teismas nenustatė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

49Dėl projektavimo rangos darbų priėmimo

50Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

51Pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

52Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę užsakovui reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų net ir tuo atveju, jei darbai buvo priimti ir priėmimo akte nebuvo nurodyti darbų trūkumai, su sąlyga, kad tokie trūkumai yra paslėpti. Kasatorius nurodo, kad atsakovo atliktų darbų trūkumai laikytini paslėptais, nes jie buvo nustatyti tik specialių žinių turinčių ekspertų, be to, byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, jog atsakovo atlikta darbų dalis turi esminių trūkumų. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais nesutinka. Visų pirma kasatorius kasaciniame skunde pats nurodo, kad tarpinius darbus priėmė geranoriškai, pasitikėdamas atsakovo profesionalumu, kompetencija bei žiniomis projektavimo rangos srityje. Taigi kasatorius neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovo atliktus darbus priėmė jų tinkamai neapžiūrėjęs, taigi neįvykdęs CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog darbų trūkumai, kuriais remiasi kasatorius, kvalifikuotini kaip paslėpti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į projektavimo rangos specifiką, į tai, kad šios rangos rūšies darbų rezultatas matomas dokumentuose – techniniame projekte, konstatuoja, kad paprastai trūkumai gali būti nustatyti, užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus pateiktą techninį projektą ar jo dalį, t. y. įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju kasatorius negali remtis netinkama atliktų darbų kokybe, nes tokios galimybės (akivaizdžių trūkumų nustatymo atveju) įstatymas nenumato. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atliktų darbų ekspertizės išvadų turinį bei bylos medžiagą, be kita ko, nustatęs, kad dalis neatitikimų galėjo būti pašalinti, kiti – faktiškai nenustatyti, konstatavo, jog kasatoriaus argumentai dėl atliktų darbų dalies esminių trūkumų nepagrįsti.

53Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos darbų priėmimą.

54Dėl įrodymų vertinimo įrodinėjant projektavimo darbų rangos sutarties pažeidimą

55Kasatorius, be kita ko, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas grindžiamas ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais; teismas nepagrįstai pripažino, kad kasatorius pažeidė sutartinius įsipareigojimus; tinkamai neištyrė aplinkybių, ar inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvadas buvo privalomas techninio projekto rengimo dokumentas, ar atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nesant šio sąvado.

56Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

57Pagal 2008 m. gruodžio 12 d. Sutarties 3.1.1 punktą atsakovas įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją iki 2008 m. birželio 12 d., t. y. per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Šioje Sutarties sąlygoje taip pat nurodyta, kad projektinė dokumentacija turi būti parengta vadovaujantis projektavimo užduotimi, kitais normatyviniais aktais bei reikalavimais. Užsakovas (kasatorius) pagal Sutarties 3.2.1 punktą įsipareigojo per tris darbo dienas nuo jos pasirašymo pateikti vykdytojui (atsakovui) projektavimo duomenis. Projektavimo metu atsiradus nenumatytų darbų, parengiama papildoma projektavimo užduotis ir jos pagrindu sudaromas papildomas susitarimas (6.2 punktas).

58Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas Sutarties sąlygas ir byloje nustatytas aplinkybes, kad: techninė užduotis ir projektavimo sąlygų sąvadas be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado atsakovui buvo pateikti tik 2008 m. balandžio 2 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Sutartyje nustatyto termino pabaigos; objekto statytojas UAB SC „Energetikas“ 2008 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos atitinkamai tarnybai dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo prie ginčo pastato techninėms sąlygoms gauti; 2008 m. gegužės 28 d. atsakovas raštu informavo kasatorių, kad iki Sutartyje nustatyto termino negalės įvykdyti užduoties dėl pirmiau nurodyto sąvado nepateikimo; šis sąvadas Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau kasatorius jo atsakovui nepateikė; Sutarties kasatorius nenutraukė; byloje nėra įrodymų, kad kasatorius būtų atsakovui nurodęs tęsti darbą be inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado, reiškęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo termino pažeidimo, netinkamai atliktų darbų, sutartį su kitu projektuotoju (UAB „Banduva“) sudaręs tik atsakovui atsisakius vykdyti kasatoriaus nurodymus, sprendė, jog pats kasatorius iš esmės pažeidė Sutarties 3.2.1, 6.2, 6.3 punktus, CK 6.701 straipsnio 2 dalies, 6.703 straipsnio 2 dalies, 6.704 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas, remdamasis UAB SC „Energetikas“ kreipimosi dėl inžinerinių tinklų įvadų projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų davęs nurodymus atsakovui rengti techninį projektą išlaikant esamus inžinerinius tinklus, ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą, sprendė, kad techninis projektas negalėjo būti parengtas be pirmiau nurodyto sąvado, o kasatorius neįrodė, jog Sutartis laiku ir visiškai nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183, 185 straipsniai), nenukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir keisti padarytas išvadas.

59Dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas iš projektavimo darbų sutarties, kuri buvo nutraukta

60Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. UAB ,,Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011). Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007).

61Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš kasatoriaus netiesioginius nuostolius – pagal Sutartį negautas pajamas, nes atsakovas neįrodė ir teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, be to, atsakovui iki galo neįvykdžius pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nėra pagrindo jo naudai priteisti negautas pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, ieškovui neįrodžius, jog Sutartis nebuvo baigta vykdyti dėl atsakovo kaltės, nustačius, kad už atliktus darbus atsakovui kasatorius sumokėjo 241 600 Lt, o pagal Sutartį techninio projekto parengimo darbų vertė – 295 000 Lt, laikė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinį. Atsakovas prašė ir teismas priteisė visą Sutarties kainos ir už dalį atliktų darbų atsakovui sumokėtos sumos skirtumą. Pagrįsdamas pirmiau nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, be kita ko, CK 6.700 straipsniu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad (...) užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Byloje, kaip jau minėta, nustatyta, ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad kasatorius atsakovui už faktiškai atliktus ir kasatoriaus priimtus darbus sumokėjo. Taip pat nustatyta, kad Sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, 2009 m. gegužės 11 d. pranešimu atsakovui apie tai informavus kasatorių. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovui pridavė ne užbaigtą projektą, o tik tarpinį darbų rezultatą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, reiškiant nurodyto pobūdžio reikalavimą (dėl negautų pajamų priteisimo), jo dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į sąnaudas, kurios neišvengiamai atsirastų atsakovui dirbant įprastinėmis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. UAB ,,Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis, jog, Sutartį nutraukus jo paties iniciatyva, jis ją toliau vykdys ir gaus iš to pajamų. Taigi atsakovo nurodytos negautos pajamos negali būti vertinamos kaip patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, nes neįrodytas nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumas, negautų pajamų reikalaujama už neatliktus darbus, kurių, nutraukus Sutartį, nebebuvo pagrindo tęsti, neįvertinus sąnaudų, galimų tęsiant darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį, todėl ši sprendimo dalis keistina ir atsakovo priešieškinis atmestinas. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš naujo spręstinas byloje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismui ieškovas reiškė vieną pagrindinį reikalavimą, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas; atsakovas taip pat reiškė vieną reikalavimą, kuris buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė, atsakovo – patenkino. Kadangi kasaciniame teisme atmesta 100 proc. ieškovo ir atsakovo reikalavimų, tai šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atitinkama apeliacinės instancijos sprendimo dalis panaikintina.

64Už paduotą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 6900 Lt žyminio mokesčio, duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė. Atsakovas pateikė duomenis apie 5500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis rekomendacijomis (8.14 punktu), atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo reikalaujamos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 2000 Lt. Proporcingai patenkintų ir atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai, kasatoriui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis – 1242 Lt (18 proc.), atsakovui iš kasatoriaus – 1640 Lt (82 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš kasatoriaus priteistina 398 Lt bylinėjimosi išlaidų.

65Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 19,14 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimo dalis, proporcinga atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai, priteistina iš kasatoriaus – 15,69 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.

68Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (į. k. 122016613) priešieškinis patenkintas, atsakovui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ iš ieškovo UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940) priteisti 53 400 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 502 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir keičiamą sprendimo dalį išdėstyti taip:

69„UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (į. k. 122016613) priešieškinį atmesti“.

70Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

71Priteisti atsakovui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (į. k. 122016613) iš kasatoriaus UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940) 398 (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme – 15,69 Lt (penkiolika litų 69 ct).

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų kvalifikavimo,... 6. Ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (rangovas) 2007 m. gruodžio 12 d. sudarė... 7. Ieškovas 2009 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 8. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Sutarties, t. y. iki joje nustatyto... 9. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį,... 10. Atsakovas nurodė, kad sutartines pareigas vykdė tinkamai; ieškovas turėjo... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 13. Remdamasis CK 6.700 ir 6.701 straipsniais, teismas sprendė, kad projektavimo... 14. Nustatęs, kad per Sutartyje nustatytą terminą atsakovas techninio projekto... 15. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad, patenkinus... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties 3.2.1 punkte įtvirtintą pareigą... 18. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 19. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas iš... 20. Ieškovo argumentus, kad atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, manydamas,... 21. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas neneigia, jog atsakovo... 23. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 24. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 25. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Akordas 1“ prašo panaikinti Lietuvos... 26. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    27. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas... 28. Teisėjų kolegijos išvados dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino... 29. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalies taikymo ir (ar)... 30. Priešingai nei nurodoma sprendime, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad... 31. Teisėjų kolegija nepagrįstai ir nemotyvuotai tapatino ieškovą su ginčo... 32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nors ir manydamas, jog... 33. Teisėjų kolegijos nurodoma faktinė aplinkybė, kad ieškovui buvo pateiktas... 34. Šioje civilinėje byloje neegzistuoja pagrindas atsakovo naudai priteisti... 35. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 36. Kadangi ieškovo su UAB SC „Energetikas“ susijusios nurodomos aplinkybės... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 40. Dėl reikalavimo sugrąžinti už projektavimo rangos darbus sumokėtas lėšas... 41. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties... 42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 43. Kasatorius teigia, kad šioje civilinėje byloje jo pareikštiems reikalavimams... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK nėra išvardyta, kokie... 45. Byloje nustatyta, kad kasatorius už dalį atsakovo pagal Sutartį atliktų... 46. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo reiškiant reikalavimą... 47. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK nuostatas,... 48. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs kasatoriaus pareikštam... 49. Dėl projektavimo rangos darbų priėmimo... 50. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos... 51. Pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar... 52. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad įstatymų leidėjas... 53. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 54. Dėl įrodymų vertinimo įrodinėjant projektavimo darbų rangos sutarties... 55. Kasatorius, be kita ko, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas... 56. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 57. Pagal 2008 m. gruodžio 12 d. Sutarties 3.1.1 punktą atsakovas įsipareigojo... 58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas Sutarties... 59. Dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas iš projektavimo darbų sutarties,... 60. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 61. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 63. Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai, remiantis CPK... 64. Už paduotą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 6900 Lt žyminio mokesčio,... 65. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 19,14 Lt... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.... 68. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria UAB „Jungtinės architektų... 69. „UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (į. k. 122016613)... 70. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 71. Priteisti atsakovui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (į. k.... 72. Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Akordas 1“ (į. k. 120546940)... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...