Byla 2A-50-153/2014
Dėl sandorių – testamentų pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-805/2013 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. V., G. V., J. V., R. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei D. K. ir Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notarui V. L. dėl sandorių – testamentų pripažinimo negaliojančiais.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius: 2008-03-19 testamentą (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentą (not. reg. Nr. VL470), 2010-12-28 testamentą (not. reg. Nr. 4697), kuriuos sudarė A. M. V., mirusi 2011-01-31, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 93–96, t. 4, b. l. 45). Ieškovė A. M. V.sudarytus tris vienašalius sandorius (testamentus) ginčijo dėl ydingai išreikštos testatorės valios. Nurodė, kad testatorė 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų sudarymo metu buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. V. atsakovui A. V. 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 302 Lt pašto išlaidas valstybei.

7Teismas nurodė, kad ieškovės tėvas R. V., miręs 1985-10-15, buvo A. M. V.sūnus. A. M. V. mirė 2011-01-31, po ieškovės senelės mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai, žemės sklypas, adresu: Kaunas ( - ). A. M. V. surašė tris testamentus: 2008-03-19 testamentą (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentą (not. reg. Nr. VL470), 2010-12-28 testamentą (not. reg. Nr. 4697), kuriais išreiškė savo valią dėl jos turto paveldėjimo po testatorės mirties pirmosios bei antrosios eilės įstatyminiams įpėdiniams, t. y. vaikams ir vaikaičiams (t. 2, b. l. 109 paveldėjimo byla).

8Aplinkybių, kad testamentai buvo įtakoti ar verčiami sudaryti prieš testatorės valią, ieškovė neįrodinėjo.

9Teismas pagal liudytojų parodymus nustatė, kad testatorė sveikata nesiskundė, gyveno aktyvų gyvenimo būdą, ruošė maistą, pati save apsitarnaudavo, iki pat mirties pažino artimus žmones, kalbėjo, reiškė savo mintis, taip pat notarės paaiškinimais, kad 2010-12-28 testatorė buvo socialiai orientuota, normaliai bendravo, pasekmes suprato, gebėjimas išreikšti savo valią notarei abejonių nekėlė, abejonių mirusiosios psichinė būsena nekėlė ir šeimos gydytojai, gydžiusiai pacientę, kuri įvardijo bendrojo pobūdžio ligas, kurios reikšmės gebėjimui suprasti ir valdyti savo veiksmus neturėjo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog 2011-01-24–01-26 būdama ligoninėje testatorė buvo konsultuota psichiatro ir jai konstatuota nepatikslinta demencija, esminės reikšmės ginčo dalykui neturi, nes tokie tyrimai buvo daromi jau po paskutiniojo testamento surašymo, prieš pat palikėjos mirtį. Taip pat teismas vertino ir šalių ir trečiojo asmens notarės D. K. prašymais teismo paskirtą pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą (t. 4, b. l. 152–155), kurioje ekspertai aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė, kad A. M. V.2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų surašymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat A. M. V.vartoti medikamentai dėl bendrojo pobūdžio ligų negalėjo įtakoti testatorės veiksmų pasirašant nurodytus vienašalius sandorius. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad testatorė A. M. V., būdama sąmoninga bei suprasdama savo veiksmų reikšmę ir padarinius, laisva valia sudarė ginčijamus testamentus, suprato jų turinį, o šie atitiko jos valią, todėl ieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl šališkos ekspertizės, akto išdėstymo formalių reikalavimų bei rezultatų neatitikties tikrovei ir faktinei situacijai nesudarė pagrindo tenkinti ieškovės atstovės prašymo, atsižvelgiant ir į proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei teisinių santykių stabilumo principus.

10Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės priteisė atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pašto išlaidas valstybei.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovės R. V. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. V. patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, apeliantės nuomone, tik tokiu atveju būtų užtikrinta ieškovės teisė išsakyti savo poziciją ir paneigti teismo neteisingai nustatytus faktus. Apeliacinio skundo argumentai:

131. Aplinkybes, jog testatorė testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtina nemaža byloje esančių įrodymų, o įrodymų, patvirtinančių, jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nėra, taigi teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Vertinant testatorės sveikatos būklę sudarant ginčijamus testamentus atkreiptinas dėmesys, jog: pirma, testatorė negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių, nes buvo senyvo amžiaus, nustatytas didelis specialių poreikių lygis (neįgaliojo pažymėjimas Nr. 023692), jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl nuolatinių galvos skausmų, svaigimų jai buvo rekomenduota tęsti antihipertenzinį gydymą bei nervus raminančius slopinančiuosius medikamentus benzodiazepinus; antra, dar prieš sudarydama pirmąjį testamentą 2008 metais skundėsi galvos svaigimu, sutrikusia pusiausvyra jau 4–5 metus; trečia, buvo konsultuota VšĮ Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojo psichiatro dėl pasireiškusių haliucinacijų, dezorientacijos, aplinkos nesuvokimo, ir buvo nustatytas afektinis sutrikimas bei paskirtas antihaliucinacinis medikamentas Tiapridalis 100 mg.; ketvirta, 2010 m. gruodžio mėn. stacionaraus gydymo metu buvo visiškai dezorientuota, neklausė medicinos personalo, nepažindavo artimųjų, nevalingai tuštindavosi, ištraukdavo lašines, be medikamentų nenurimdavo. Šios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų; penkta, išrašai iš medicininių dokumentų paneigia teismo išvadą, kad testatorės psichinė būsena pablogėjo tik prieš mirtį ir tik dėl to, kad ji sirgo vėžiu. Mano, jog išvardinti argumentai neginčijamai įrodo, jog testatorė testamentų sudarymo metu ne tik buvo tokios psichinės būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bet ir negalėjo savęs apsitarnauti, nesuvokė paprastų veiksmų prasmės ir nebežinojo, kaip atlikti tam tikrą veiksmą (pvz. eiti į tualetą ir pan.). Be to, minėta testatorės būsena pasireiškė dar 2006 metais, tai yra dar prieš sudarant pirmąjį testamentą. Dėl išvardintų argumentų liudytojų, kurie teigė, jog testatorė iki pat mirties buvo geros psichikos, parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes esant testatorės ligoms bei simptomams, akivaizdu jog testatorė ne tik nesuvokė aplinkos, bet ir negalėjo apsitarnauti savęs, dėl ko jai 2009 metais GKK buvo nustatytas didelių specialių poreikių lygis – 2009-02-23 testatorės sveikatos būklė buvo vertinama gydytojų komisijos, ir gydytojų konsultacinė komisija (GKK) padarė išvadą, kad testatorei yra kraujotakos nepakankamumas, liga F01.9 – nepatikslinta kraujagyslinė demencija, MMSE – 14 balų, Bartelio indeksas (savarankiškumo kasdieniame gyvenime įvertinimas) 40 balų, (kur 21–61 beveik visiškai priklausoma).

142. Byloje paskirta ekspertizė nebuvo atlikta kompetentingai ir kokybiškai, laikantis ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo principų, ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant LR teismo ekspertizės įstatymą (toliau – Įstatymas), todėl turėjo būti skirta pakartotinė ekspertizė, kadangi ekspertizės akte nurodytos išvados yra šališkos, ekspertizės akte nurodyti ekspertizės rezultatai neišplaukia iš atlikto tyrimo, rezultatai neatitinka tikrovės ir faktinės padėties, ekspertai netinkamai įvykdė savo pareigą garantuoti išsamų visų duomenų ištyrimą. Taigi teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi nekompetentinga ir nekokybiška išvada.

15Teismo ekspertizės nepagrįstumą ir šališkumą įrodantys argumentai: pirma, pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nėra nurodytos tyrimų pradžios ir pabaigos datos, kurios yra privalomos nurodyti pagal įstatymo 24 str. 2 d.; antra, ekspertizės aktas įformintas pažeidžiant įstatymo 24 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų, t. y. nepagrįstai įtraukta dalis „atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus“; trečia, teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, tačiau šios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje koncentruojamasi į medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos perrašymą, civilinės bylos duomenų fiksavimą, neatliekant visiškai jokio tyrimo ir netgi neišskiriant kaip įstatyme numatyta privalomų ekspertizės akto dalių, o apie šios ekspertizės atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus ir priemones, gautų rezultatų motyvuotą jų įvertinimą yra visiškai nepasisakoma; ketvirta, vadovaujantis įstatymo 24 str. 4 d., teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus, tačiau šiuo atveju akto skyriuje „Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ iš viso jokių išvadų, susijusių su teismo užduotais klausimais, išplaukiančių iš atlikto tyrimo, nėra užfiksuota ir / ar konstatuota, kadangi išvadose yra tik perrašyti duomenys iš medicininių dokumentų ir civilinės bylos; penkta, ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas ir atlikdami teismo darbą padarė išvadą „<....> nėra pagrindo suabejoti ar padarytas valios pareiškimas yra galiojantis“; šešta, teismo ekspertai nevertino visų jiems pateiktų medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog testatorės psichinė būklė pablogėjo dar 2006 metais, ir kuriais remiantis testatorei buvo nustatytas didelis specialių poreikių lygis; septinta, ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas ir vertino liudytojų parodymus. Pomirtinė ekspertizė, kuri yra atliekama remiantis liudytojų parodymais, negali būti laikoma teisinga ar pagrįsta. Todėl jau vien šis faktas yra teisėtas pagrindas suabejoti atliktos ekspertizės išvadų teisingumu.

16Taip pat nurodo, kad tam, jog užtikrintų maksimalų nešališkumą, galimų interesų, susijusių su bylos šalių gyvenamąja vieta ir ekspertine įstaiga, eliminavimą, ieškovės atstovė prašė ekspertizę paskirti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui, tačiau teismas prašymo netenkino, o tai tik patvirtina, kad ekspertizė yra šališka ir neobjektyvi. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepagrįstai vadovavosi neišsamia ir nepagrįsta ekspertizės išvada, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų A. V., S. V., J. V. ir G. V. atstovė advokatė Valda Grigonytė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas atsakovo A. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Mano, kad teismas tinkamai įvertino šalių rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pažymi, kad apeliantė nesutinka su jai nepalankiomis teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau neprašo bylos perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ar atnaujinti įrodymų tyrimą skiriant pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pareiškusi nušalinimo teismo ekspertams. Mano, kad teismo ekspertizės aktas ir išvada atitinka formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o jeigu ir yra minimalių formalių trūkumų, jie neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes ekspertai pakankamai aiškiai atsakė į visus teismo suformuluotus klausimus. Taip pat teismas teisingai vertino ir tokią aplinkybę, jog visi testatorės testamentai patvirtinti notarų, kuriems nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo. Atsakovų atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas bylą išnagrinėjo subjektyviai ir šališkai, kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus ir, atmesdamas ieškinį, rėmėsi atsakovų ir jų liudytojų pateiktais paaiškinimais. Nurodo, kad teismas sprendime labai detaliai, aiškiai ir teisiškai argumentuotai motyvavo, kodėl atmetamas ieškinys, ir detaliai išanalizavo praktiškai visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus – tiek šalių, tiek liudytojų parodymus.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog byloje patvirtinančių įrodymų, jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nėra, yra nepagrįstas, nes teismas sprendimą grindė visa eile tokių įrodymų: šalių paaiškinimais, liudytojų (tarp jų ir testatorę gydžiusios gydytojos L. P.) parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertizės aktu. Ieškovė nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia liudytojos gydytojos psichiatrės I. A., kuri atliko testatorės protinės būklės minimalų tyrimą (MMSE), parodymais, tačiau teismo posėdyje ši liudytoja parodė, kad asmuo, surenkantis 14 iš 30 MMSE balų (tiek surinko testatorė), gali suprasti savo veiksmus. Nors apeliantė tvirtina, kad byloje esantis ekspertizės aktas šališkas, tačiau ji nepateikė jokių ekspertų šališkumo įrodymų, nereiškė nušalinimo ekspertizę atlikusiems ekspertams, todėl kritiškai vertintini apeliantės teiginiai apie ekspertizės šališkumą. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepagrįstai vadovavosi neišsamia ir nepagrįsta ekspertizės išvada, tačiau neprašo apeliacinės instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

21Apeliantės atstovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

22Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A. M. V, surašė tris testamentus: 2008-03-19 testamentą (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentą (not. reg. Nr. VL470) ir 2010-12-28 testamentą (not. reg. Nr. 4697), kuriais išreiškė savo valią dėl jos turto paveldėjimo po testatorės mirties. Ieškovė prašymą pripažinti negaliojančiais visus sudarytus A. M. V, testamentus grindė ta aplinkybe, kad A. M. V,, sudarydama ginčo testamentus, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

23Pagal CK 1.89 str. 1 d., gali būti pripažintas negaliojančiu fizinio asmens sudarytas sandoris, jei asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1022/2003, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.).

25Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

26Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

27Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

28Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (4 t., b. l. 139–140). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. M. V, 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentų surašymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. V, 2008-03-19 testamento surašymo metu, 2009-02-20 testamento surašymo metu, 2010-12-28 testamento surašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kitos bendrojo pobūdžio ligos, kuriomis 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentų sudarymo metu sirgo A. M. V,, jos suvokimo ir mąstymo lygiui adekvačiai vertinti situaciją, suvokti savo veiksmus bei juos valdyti reikšmės neturėjo. 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų surašymo metu A. M. V, vartoti medikamentai dėl bendrojo pobūdžio ligų negalėjo įtakoti testatorės veiksmų pasirašant nurodytus vienašalius sandorius. A. M. V, bendra sveikatos būklė įtakos jos psichinei būsenai bei valiai sudarant 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentus neturėjo. Kad A. M. V,, sudarydama 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentus, galėjo pasiduoti pašalinių asmenų įtakai, duomenų nėra. Dėl amžiaus, bendros sveikatos būklės A. M. V,vartojami vaistai ir medikamentai nurodytų sandorių padarymo metu negalėjo įtakoti jos sugebėjimo išreikšti savo valią, suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 4, b. l. 152–155). Abejoti šios ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes išvada parengta išsamiai ir visapusiškai ištyrus testatorės medicininius bei kitus dokumentus, tyrimo eiga yra nuosekli ir neprieštaringa, ekspertizės išvada nepaneigta kitais byloje esančiais dokumentais, jiems neprieštarauja, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti išvadą parengusių teismo ekspertų nešališkumu ar kompetencija. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas, todėl negalima sutikti su skundo argumentu, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai išsamus. Ekspertai ekspertizės akte surašė medicininių dokumentų turinį, liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą apie A. M. V, padarytą valios pareiškimo galiojimą, nors to, apeliantės vertinimu, ekspertai neturėjo daryti. Be to, apeliantės manymu, ekspertizės aktas yra ydingas dėl to, kad ekspertai ekspertizės akte netinkama forma išdėstė ekspertizės akto tekstą ir nenurodė duomenų apie ekspertinio tyrimo pradžią bei pabaigą. Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliantės nurodyti ekspertizės akto trūkumai yra visiškai formalūs ir nesudaro pagrindo skirti byloje papildomą ar pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, nes teismui nekyla abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo (CPK 219 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas byloje ekspertizės aktas atitinka nustatytą LR Ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje teismo ekspertizės rezultatų turinio ir formos įforminimo . Be to, kaip nurodyta CPK 218 straipsnyje, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo paskirti pakartotinę (papildomą) psichiatrinę ekspertizę (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsisakymo paskirti pakartotinę (papildomą) psichiatrinę ekspertizę, todėl jų nekartoja.

29Kaip nurodyta anksčiau, eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Nagrinėjamu atveju nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančių medicininių dokumentų buvo nustatyta (t. 3, b. l. 3–4, 5–6, t. 4, b. l. 32), kad testatorė A. M. V, daug metų sirgo išemine širdies liga, diagnozuota stabili krūtinės angina, paroksizminis prieširdžių virpėjimas, ji skundėsi spaudžiančio pobūdžio skausmais širdies plote, neritmišku širdies plakimu, bendru silpnumu, yra sirgusi pneumonija. Nuolat buvo stebima kardiologo, gydoma terapiniais medikamentais. Iš turimų dokumentų matyti, kad testatorė anūkės iniciatyva vieną kartą buvo konsultuota psichiatro, t. y. 2009-02-04 diagnozuota kraujagyslinė demencija, būsena aprašoma – dezorientuota laike, vietoje, savyje orientuota teisingai, mąstymas klampus, psichozės reiškinių nestebima, atmintis prasta, atlikus MMSE – 14 balų – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. A. M. V,gydyta tik terapinio profilio stacionaruose. Paskutinį kartą psichiatro konsultuota prieš pat mirtį – 2011-01-24–26, diagnozė – nepatikslinta demencija. 2011-01-30 konstatuota testatorės mirtis dėl vėžinės intoksikacijos.

30Byloje nėra ginčo, kad senyvo amžiaus testatorės A. M. V,sveikatos būklė tam tikru laikotarpiu pablogėdavo, kad testatorė turėjo neįgaliojo asmens pažymėjimą (1 t., b. l. 104) ir kad A. M. V, buvo nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M. V, ginčo sandorių sudarymo momentu sirgo psichine liga, nes tokių duomenų byloje nėra.

31Surinkti byloje įrodymai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M. V,negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apklausti byloje testatorės šeimos nariai, liudytojai iš esmės neginčijo, kad A. M. V, visiškai savarankiškai priimdavo sprendimus, disponavo savo teisėmis, buvo fiziškai silpna dėl senyvo amžiaus, o ne dėl psichinės ligos. Apklausta teismo posėdyje atsakovė R. K. paaiškino, kad A. M. V,norėjo, kad dalis turto po mirties atitektų vaikaitei, t. y. ieškovei R. V., kuri anksti neteko tėvo, t. y. vieno iš A. M. V, keturių vaikų, todėl A. M. V, manymu, toji turto dalis turėtų atitekti vaikaitei. Antrąjį testamentą A. M. V, pakeitė atsakovės R. K. valia, kadangi atsakovė R. K. atsisakė savo dalies, su kuo A. M. V, sutiko. Atsakovės R. K. paaiškinimai atitinka esančių byloje testamentų turinį (1 t., b. l. 15) 2008-03-19 testamente nurodyta, kad testatorė palieka jai priklausantį turtą lygiomis dalimis, tarp kitų asmenų testamente kaip įpėdinė testamente nurodyta R. K. ir R. V.. Vėliau, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentuose atsakovė R. K. paminėta tarp įpėdinių nebuvo (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 109). Liudytojo G. K. paaiškinimu (t .4, b. l. 108), A. M. V, kartu su liudytoju 2008-03-19 nuvyko pas notarą L., kad būtų sudarytas ginčo testamentas ir įgaliojimas. Bendravimo metu nei notarui, nei liudytojui G. K. nekilo abejonių dėl A. M. V, psichinės būklės. Vėliau liudytojas G. K. parašyto įgaliojimo pagrindu turėjo galimybę A. M. V, vardu tvarkyti dokumentus dėl žemės grąžinimo bei inventorizavimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentai nebuvo sudaryti spontaniškai, dėl testamento sudarymo A. M. V, konsultavosi su atsakove R. K. ir teisingai suprato atsakovės atsisakymą paveldėti testatorės turtą, to neneigė ir pati atsakovė R. K.. Todėl tikėtina, kad A. M. V, savo sprendimus dėl turto paskirstymo įpėdiniams priėmė apgalvotai, savo valia ir nuožiūra (CPK 185 str.).

32Apklausti byloje liudytojai O. S. (rašytiniu paaiškinimu), atsakovai J. V., G. V., S. V., G. V., E. S. ir A. V. patvirtino, kad testatorė A. M. V, bendravo su giminėmis bei kaimynais, mėgdavo viešumą, giminių susiėjimus, mėgo artimųjų dėmesį, buvo pakankamai aktyvi, noriai bendravo su kitais, atliko kasdienius ir namų ruošos darbus tiek, kiek buvo fiziškai pajėgi juos atlikti (4 t., b. l. 60–61, 114, 116). Atsakovės R. K., atsakovo G. V. paaiškinimu, A. M. V, keitė gyvenamąją vietą savo nuožiūra, susipykusi su R. K. atvažiuodavo pagyventi pas G. V., šiuos sprendimus A. M. V, priimdavo savarankiškai. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. V, gyveno gana aktyvų gyvenimą, elgėsi savo nuožiūra, pagal susiklosčiusias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad mirusios A. M. V, psichinė būsena nekėlė abejonių šeimos gydytojai L. P., gydžiusiai pacientę, kuri apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad A. M. V, buvo gydoma daugiausia dėl širdies ligų, širdies ritmo sutrikimo, galvos svaigimo. Tačiau suvokimo, atminties, psichinės būsenos liudytoja, kol gydė pacientę, nepastebėjo. Liudytojos paaiškinimas sutampa su testatorės asmens sveikatos duomenimis, įrašytais ligos istorijose, kuriose psichinės būsenos pakitimų neužfiksuota (t. 4, b. l. 32, 164).

33Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad testatorės liguistą būseną, nesusivokimą aplinkoje patvirtina liudytojos M. S. parodymai (t. 4, b. l. 105), kuri nurodė, kad mirusioji, pasakodama apie vieną dalyką, pakeisdavo pokalbio turinį ir pradėdavo kalbėti kita tema arba kad mačiusi, jog A. M. V, ant savęs buvo apsivilkusi keletą drabužių ir sakiusi, kad jai šalta, nors buvo šiltas metas, o kartą jos nepažinusi. Taip pat kad tai patvirtina liudytojo G. K. paaiškinimas, jog ligoninėje A. M. V, atrodė psichologiškai sužlugdyta, sunkiai besiorientuojanti aplinkoje, plėšėsi tvarsčius, kad neprijungtų lašinių, nes vien pagal liudytojų nurodytus atskirus epizodinius tariamai neprotingi A. M. V, poelgiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. M. V, ginčo testamentų surašymo momentu buvo panašios būklės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad testatorė likusį neilgą laikotarpį iki jos mirties sirgo sunkia onkologine liga, todėl minėtų asmenų parodymai nepagrindžia A. M. V, psichikos sutrikimo nuo 2008 metų, kai testatorės sveikatos būklė buvo žymiai geresnė. Liudytojos R. S. paaiškinimu nustatyta (t. 4, b. l. 101–103), kad liudytoja, pasikonsultavusi su grupiokais medikais, davė profilaktiškai senelei A. M. V, vaistų tiapridalio, lorafeno, kad laikinai sumažintų negerus simptomus po akies operacijos (t. 4, b. l. 101–102). Teisėjų kolegijos vertinimu, vaistų skyrimas liudytojos pažįstamų nuožiūra negali būti pripažintas neginčytina aplinkybe, kad tokie vaistai A. M. V, buvo būtini ir kad turėjo poveikį testatorės psichinei būklei. Psichiatrės I. A. (t. 4, b. l. 96–98) paaiškinimu, A. M. V, skundėsi suprastėjusia atmintimi, užeinančiu neramumu, atlikus testą, liudytojos vertinimu, A. M. V, surinko 14 balų iš 30 galimų. Tai, liudytojos paaiškinimu, atitiko vidutinio sutrikimo senatvinę demenciją (senatviniai kraujagysliniai dalykai). Esant tokiai sveikatos būklei liudytoja neskyrė A. M. V, gydymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, protinės būklės tyrimo įvertinimas 14 balų nėra besąlyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Tai nustatė ir ekspertai, atlikę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b. l. 139–140). Todėl atmestinas apeliantės atstovės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės ieškinį.

34Byloje nėra paneigtos notarės D. K. nurodytos aplinkybės, kad A. M. V. 2010-12-28 testamento surašymo metu buvo socialiai orientuota, normaliai bendravo, testamento surašymo pasekmes suprato, notarei nekėlė abejonių A. M. V. gebėjimas išreikšti savo valią. 2008-03-19 ir 2009-02-20 testamentai (1 t., b. l. 14, 15) buvo sudaryti Kauno 21-ame notaro biure, o testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas 2010-12-28 Trakiškių g. 7-1, Kaune (2 t., b. l. 109). Pažymėtina, kad notarai, būdami valstybės įgalioti asmenys, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Byloje nenustatyta, kad notarai, atlikę notarinius veiksmus tvirtindami ieškovės ginčijamus testamentus, pažeidė šiuos Notariato įstatymo reikalavimus.

35Kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Įvertinus tai, kad testamentas nelaikytinas sudėtingu sandoriu, kad A. M. V.testamentais duoti patvarkymai dėl jos turto yra protingi, darytina išvada, kad nėra pagrindo ginčijamus testamentus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė A. M. V. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjos valia, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės atstovės advokatės (b. l. 35–42, 5 t.) argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo procesinį sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai A. V., S. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų (5 t., b. l. 65–66). Apeliacinės instancijos teisme atsakovės atsakovų A. V., S. V., J. V. ir G. V. interesams, remiantis atstovavimo 2013-06-25 sutartimis, atstovavo advokatė Valda Grigonytė, advokatė atsakovų vardu surašė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 57–62, 5 t.), teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais ir suformuluotu atsakovų prašymu atmesti apeliacinį skundą sutiko. Atsakovų atstovės atsiliepimas į apeliacinį skundą yra gana didelės apimties, jame atlikta platesnė analizė ir vertinimas. Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą jie advokatei sumokėjo 1800 Lt (b. l. 65–66, 5 t.). CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovų prašymas priteisti iš apelianto 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų būti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios šalies sąskaita (CPK 98 straipsnis).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

39Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo nekeisti.

40Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. ( - ) gyv. (( - ) USA) atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtas 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo po 900 (devynis šimtus) Lt kiekvienam iš atsakovų –A. V. (a. k. ( - ) gyv., ( - ) Kaune) ir S. V. (a. k. ( - ) gyv. ( - ) Kaune).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius: 2008-03-19... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad ieškovės tėvas R. V., miręs 1985-10-15, buvo A. M.... 8. Aplinkybių, kad testamentai buvo įtakoti ar verčiami sudaryti prieš... 9. Teismas pagal liudytojų parodymus nustatė, kad testatorė sveikata... 10. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės priteisė atsakovų turėtas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovės R. V. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė... 13. 1. Aplinkybes, jog testatorė testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo... 14. 2. Byloje paskirta ekspertizė nebuvo atlikta kompetentingai ir kokybiškai,... 15. Teismo ekspertizės nepagrįstumą ir šališkumą įrodantys argumentai:... 16. Taip pat nurodo, kad tam, jog užtikrintų maksimalų nešališkumą, galimų... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų A. V., S. V., J. V. ir G. V.... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė D. K. prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliantės atstovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321... 22. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A. M. V, surašė tris testamentus:... 23. Pagal CK 1.89 str. 1 d., gali būti pripažintas negaliojančiu fizinio asmens... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, nagrinėdami... 25. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 26. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento... 27. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 28. Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (4 t., b. l.... 29. Kaip nurodyta anksčiau, eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi... 30. Byloje nėra ginčo, kad senyvo amžiaus testatorės A. M. V,sveikatos būklė... 31. Surinkti byloje įrodymai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M.... 32. Apklausti byloje liudytojai O. S. (rašytiniu paaiškinimu), atsakovai J. V.,... 33. Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad testatorės liguistą būseną,... 34. Byloje nėra paneigtos notarės D. K. nurodytos aplinkybės, kad A. M. V.... 35. Kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 37. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai A. V., S. V. apeliacinės instancijos... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 39. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo nekeisti.... 40. Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. ( - ) gyv. (( - ) USA) atsakovų...