Byla 1A-218-519/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei, civilinės ieškovės - Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. G., gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, nuteistajam A. G.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Mickevičiūtės, nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;

4pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6A. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. (Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791, įsigaliojo 2017 m. lapkričio 29 d. (TAR, 2017-11-28, 20177-18856) redakcija)

7A. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, požymių ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. (Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791, įsigaliojo 2017 m. lapkričio 29 d. (TAR, 2017-11-28, 20177-18856) redakcija)

8Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas 2828 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

9Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikštas 1840 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

102016 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skirta A. G. laikinas nuosavybės teisių apribojimas banko sąskaitoms Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančioms ,,( - )“ banke, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

11Priteista iš A. G. 53,89 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 89 centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

131. A. G. nuteistas už tai, kad jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje – ( - ), nuo 2009-07-24 vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), kurioje nurodyta veiklos rūšis: teisinė veikla, 2009-07-23 Lietuvos advokatūros Advokatų tarnybos sprendimu įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 ir 21 straipsnius atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą bei apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:

14pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988)“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

15laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale neįrašė ir metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010, 2011, 2012, 2013 metus nedeklaravo iš fizinių ir juridinių asmenų UAB ,, ( - )“, UAB ,, ( - )“, UAB ,,( - )“, UAB ,,A. I.“, UAB ,, ( - )“, J. Š., D. S., D. M., V. M., A. B., A. J., R. P., R. P., Ž. D., R. F., V. F., V. M., G. B., G. K., M. J., A. G. banko pavedimais pervestų sumų – 27 420 Lt (7941,38 Eur) bei 10 020,00 Lt (2 902, Eur) atsiskaitymų grynais pinigais operacijų (9 vnt. pinigų priėmimo kvitų, iš Z. J.), iš viso 37 440 Lt (10 843, 37 Eur) už su teisine veikla susijusias paslaugas, dėl to negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.

161.1. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje – ( - ), nuo 2009-07-24 vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), kurioje nurodyta veiklos rūšis: teisinė veikla, 2009-07-23 Lietuvos advokatūros Advokatų tarnybos sprendimu įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 ir 21 straipsnius atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 aplaidžiai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:

17pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka (ne mažiau kaip 10 m.): iki 2012-12-31 – laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nuo 2013-01-01 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatų 7 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog „Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, apskaitos registrus - pajamų apskaitos arba pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų“, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, nuostatų 10.19 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas 10 m.“, 10.15 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) minimalus saugojimo terminas 10 m.“; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. 1-1115; 2004-03-30 Nr. IX-2084)“ nuostatų 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (galiojo iki 2010-12-31); užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (galioja nuo 2011-01-01)“;

182015 m. lapkričio 5 d. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus ir pirminius pajamų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 laikė nepatikimoje ir nesaugioje aplinkoje – automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ), priklausančiame R. J., kurį kartu su apskaitos dokumentais paliko miško keliuke ( - ), ir taip neužtikrino jų saugumo, nes 2015-11-05, nenustatytiems asmenims išdaužus automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą, buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai kartu su apskaitos dokumentais, dėl to už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05 negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos pagal pažymą turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

191.2. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje gyvenamoje vietoje ( - ), vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnį, reglamentuojantį privalomą ir savalaikį pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, 2015-01-07 metinės pajamų deklaracijos (GPM308) priede individualios veiklos pajamos (GPM308V) už 2010 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nedeklaravo 11 200 Lt (3 234,74 Eur) gautų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 303,49 Lt (377,52 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas 2015-01-07 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: ( - ).

201.3. Taip pat A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje gyvenamoje vietoje ( - ), vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnį, reglamentuojantį privalomą ir savalaikį pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, 2015-02-11 metinės pajamų deklaracijos (GPM308) priede individualios veiklos pajamos (GPM308V) už 2011 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nedeklaravo 18 300 Lt (5 300,05 Eur) gautų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 753,51 Lt (797,47 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas 2015-02-11 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: ( - ).

211.4. Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje gyvenamoje vietoje ( - ), vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnį, reglamentuojantį privalomą ir savalaikį pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, 2015-01-07 metinės pajamų deklaracijos (GPM308) priede individualios veiklos pajamos (GPM308V) už 2012 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nedeklaravo 10 370 Lt (3 003,36 Eur) gautų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 192,81 Lt (345,46 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas 2015-02-11 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: ( - ).

221.5. Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje gyvenamoje vietoje ( - ), vykdydamas individualią veiklą pagal 2009-07-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnį, reglamentuojantį privalomą ir savalaikį pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, 2014-12-03 metinės pajamų deklaracijos (GPM308) priede individualios veiklos pajamos (GPM308V) už 2013 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t. y. nedeklaravo 12 770 Lt (3 698,45 Eur) gautų pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 255,20 Lt (73,91 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas 2014-12-03 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu: ( - ).

232. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieškovų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti, pakeisti, patenkinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius (patikslintus, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje). Taip pat prašo iki civilinių ieškinių visiško patenkinimo palikti galioti byloje paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. turtui. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

242.1. Pažymi, jog civiliniai ieškiniai nepagrįstai palikti nenagrinėti, todėl ši 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis keistina, išnagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje ir priteisiant patikslintus Šiaulių AVMI bei VSDF valdybos Šiaulių skyriaus civilinius ieškinius.

252.2. Nurodo, jog vienas iš esminių klausimų, priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra ieškinio pagrindas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

262.3. Teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad valstybei atstovaujančios institucijos turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje tik tais atvejais, kai padaryta žala negali būti išieškota Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

272.3.1. Pažymi, jog šiuo atveju, dar neprasidėjus baudžiamajam procesui, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant A. G. individualios veiklos operatyvų patikrinimą, buvo nustatyti tam tikri neatitikimai dėl gautų pajamų deklaravimo, todėl negalėdama tiksliai nustatyti ar A. G. teisingai deklaravo pajamas, ar apgaulingai, aplaidžiai netvarkė buhalterinės apskaitos, Šiaulių VMI informavo FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybą, kuri VMI surinktų duomenų pagrindu pradėjo bei atliko ikiteisminį tyrimą dėl A. G. individualios veiklos, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymi, jog tyrimo metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, kuriuos padarė A. G., taip pat nustatyta, kad buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą. Gavus FNTT specialisto išvadą, buvo nustatytos A. G. nedeklaruotos pajamos ir apskaičiuotos nesumokėtos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą bei nesumokėtas į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestis (teisminio bylos nagrinėjimo metu civiliniai ieškiniai buvo patikslinti, t. y. A. G. nedeklaravo ir nesumokėjo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 2828 Eur, bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 1840 Eur gyventojų pajamų mokesčio).

282.3.2. Prokurorės nuomone, ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius A. G. padarytas nusikalstamas veikas ir turtinę žalą, valstybei atstovaujančios institucijos, Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, t. y. dėl įtariamojo nusikalstamos veikos turtinę žalą patyrę asmenys, pagrįstai baudžiamajame procese buvo pripažinti civiliniais ieškovais bei pareiškė civilinius ieškinius, nes vadovaudamiesi BPK 109 straipsniu turėjo teisę šiuos ieškinius pareikšti.

292.3.3. Pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso metu, Šiaulių apskrities VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikus civilinius ieškinius, prokuroras ėmėsi priemonių civiliniams ieškiniams užtikrinti, kaip to reikalauja BPK 116 straipsni, paskirdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Laikiną A. G. nuosavybės teisės apribojimo terminą tęsė ir teismas.

302.4. Nurodo, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, įstatymas numato, kad jei civilinis ieškinys pagrįstas, tai jis patenkinamas, jei nepagrįstas – atmetamas. Pažymi, kad šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo. Visos apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos aplinkybės rodo, kad civiliniai ieškiniai įrodyti, to iš esmės neneigia ir pirmos instancijos teismas. A. G. veikose nustatyti nusikaltimų požymiai, be to, valstybės biudžetui padaryta turtinė žala. Tarp kaltinamojo A. G. veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žala padaryta A. G. nusikalstamais veiksmais. Prokurorės teigimu, civiliniai ieškiniai visiškai pagrįsti, todėl nepagrįstai palikti nenagrinėti.

312.5. Pažymi, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už ilgesnį laikotarpį galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostata, į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teigia, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tiriamas A. G. veiklos laikotarpis yra 2010–2013 metai, t. y. praktiškai yra suėjęs penkerių metų senaties terminas tiek žalai išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiek ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka už 2010–2012 metų laikotarpį. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtas sprendimas civilinių ieškinių klausimu užkerta kelią šioms valstybės institucijoms išieškoti į biudžetą A. G. veiksmais padarytą žalą pilna apimtimi.

322.5.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje pažymi, jog valstybės institucijos gali žalą prisiteisti ne civilinio proceso tvarka, t. y. mokesčių administravimo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, kuriame aiškiai preziumuojama, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, seka, kad civiliniai ieškovai nusikalstamomis veikomis patyrė turtinę žalą, kadangi jie civiliniuose ieškiniuose nurodytas sumas būtų gavę, jei ne nuteistojo A. G. neteisėti, nusikalstami veiksmai. 2.6. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad A. G. nesumokėti mokesčiai negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka bei pažymi, kad byloje nėra duomenų apie jokias kliūtis VMI ir SODRAI išsireikalauti mokesčius ta tvarka, kaip tai numato įstatymai ir teismų praktika. Vienok, bylos duomenimis nustatyta, kad mokestinių įstatymų nustatyta tvarka nei Šiaulių apskrities VMI, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius to padaryti negalėjo, kadangi vyko ikiteisminis tyrimas, buvo atliekamos specialistams paskirtos užduotys, jas atlikus (tame tarpe ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), kelis kartus buvo tikslinami civilinių ieškinių dydžiai, todėl išsireikalauti mokesčius visa apimtimi už 2010–2013 metus nebuvo galima bei šiuo metu nebegalima dėl suėjusio 5 metų senaties termino, t. y. prarandama galimybė išieškoti į valstybės biudžetą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą už 2010–2012 m. laikotarpį.

332.7. Prokurorės teigimu, jog dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių AVMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes žala, kuri padaryta, A. G. nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio bei įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą už 2010–2013 metus, tiek Mokesčių administravimo įstatymo, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka negali būti apskaičiuota ir išieškota, nes nustatytomis tvarkomis gali būti apskaičiuojami ir išieškomi tik už 2013–2017 metus ir einamųjų metų (2018 metai) mokesčiai.

342.8. Pažymi, jog teismo nuosprendžiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale neįrašė ir metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010, 2011, 2012, 2013 metus nedeklaravo iš fizinių ir juridinių asmenų UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „A. I.“, UAB „( - )“, J. Š., D. S., D. M., V. M., A. B., A. J., R. P., R. P., Ž. D., R. F., V. F., V. M., G. B., G. K., M. J., A. G. banko pavedimais pervestų sumų – 27 420 Lt (7941,38 Eur) bei 10 020,00 Lt (2 902, Eur) atsiskaitymų grynais pinigais operacijų (9 vnt. pinigų priėmimo kvitų, iš Z. J.), iš viso 37440 Lt (10843,37 Eur) už su teisine veikla susijusias paslaugas, dėl to negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.

352.8.1. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu, pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, dalis kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo pašalinta, t. y. sumažinta A. G. į apskaitą neįrašyta ir nedeklaruota pinigų suma pagal atskirus asmenis. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į šias kaltinimo apimties sumažėjimo aplinkybes, civiliniai ieškiniai apeliacinėje instancijoje, teisminio nagrinėjimo metu atliekant įrodymų tyrimą, galėtų būti tikslinami bei papildomai apskaičiuojami, o juos patikslinus, išspręstas jų priteisimo klausimas.

363. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. G. būtų išteisintas nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

373.1. Prašo teismui nustatant faktines aplinkybes, atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus, kurie patvirtintų pinigų sumokėjimo aplinkybes: UAB „( - )“ atstovą, UAB „( - )“ atstovą, D. S., J. Š., V. M., A. B., D. M., UAB „( - )“ direktorę E. R., liudytoją R. F., V. F., V. M., A. J., G. B., G. K., M. J., A. G..

383.2. Gynėjas nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir teigia, jog nebuvo padarytos inkriminuotos nusikalstamos veikos, neteisingai taikomos baudžiamojo įstatymo nuostatos numatančios atsakomybę už apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą, aiškinama plečiamai, dubliuojančiai, dėl to iš dalies baudžiama du kartus už tą patį pagal skirtingus straipsnius, tuo sunkėja kaltinamojo teisinė padėtis, o nuosprendyje nurodomi kaltinamojo kaltumą pagrindžiantys įrodymai ir teismo motyvai formalūs, neatspindi faktiškai atliktų veiksmų esmės, inkriminuotų nusikalstamų veikų esmės, turinio, konteksto, o teismo padarytos išvados kai kuriais atvejais išvedamos iš prielaidų.

393.3. Nurodo, kad kaltinamajam buvo inkriminuotas apgaulingas, o kartu ir aplaidus apskaitos tvarkymas už tą patį laikotarpį. Teigia, kad iš teismo nuosprendžio akivaizdu, jog A. G. nuteistas ir už apgaulingą apskaitą – neįrašė tam tikrų pajamų į apskaitos žurnalus, ir už aplaidžią apskaitą – tų žurnalų ir kitų apskaitos dokumentų neišsaugojo. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo išvados daromos pagal atkurtus apskaitos dokumentus ir proceso dalyvių parodymus, duotus teisme. Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo inkriminuojamas visas individualios veiklos laikotarpis – nuo pat veiklos pradžios 2009-07-24 iki 2015-11-05, kai buvo pagrobta rankinė su joje buvusiais apskaitos dokumentais. Pažymi, jog tokia pozicija neteisinga ir nelogiška: negali būti, kad apskaita, kaip tęstinė veikla visą jos beveik septynių metų laikotarpį buvo aplaidi, kai to nepagrindžia jokie įrodymai, o išvada daroma pagal dokumentų dingimo (pagrobimo) datą. Jei pagrobti dokumentai ir dėl to negalima nustatyti individualios veiklos finansinės padėties, kaip galima padaryti kategoriškas išvadas apie apgaulingą apskaitą, jei ji buvo aplaidi. Pagal atkurtus dokumentus, liudytojų parodymus, teismo išreikalautas ir apžiūrėtas bylas, gynėjo nuomone yra akivaizdu, kad advokato padėjėjo buhalterinė apskaita buvo vedama, buvo pildomi apskaitos dokumentai, iškilę apskaitos netikslumai ir neatitikimai teisminio posėdžio metu buvo paaiškinti. Pažymi, jog kai kuriuos neaiškumus teismas įvertino kaip nekompetenciją vedant apskaitą, kuri turi būti vertinama ne baudžiamąja tvarka, o kaip formalūs nustatytos apskaitos tvarkos pažeidimai.

403.4. Gynėjo nuomone, kaltinimas ir nuteisimas grindžiamas abstrakčiomis įstatymo formuluotėmis, apibūdinančiomis nusikalstamos veikos padarinius, tačiau pagal individualią veiklą apskaitančio asmens veiklos esmę toks kaltinimas ir nuteisimas nepagrįstas. Teismo padarytos išvados dėl asmens kaltės tiek dėl BK 222 straipsnio, tiek dėl BK 223 straipsnio yra nepagrįstos įrodymais, tinkamai neatskleistas asmens psichinis santykis su jam inkriminuotomis veikomis, kas sudaro akivaizdų teisinio vertinimo trūkumą.

413.4.1. Dėl BK 222 straipsnio taikymo, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad už apgaulingą apskaitą nuteistas individualią veiklą vykdęs asmuo – advokato padėjėjas. Kaip parodė pats kaltinamasis, jis vedė buhalterinę apskaitą, ją pradėjo vesti pradėjęs individualią veiklą, į ją įtraukdavo visas pajamas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus, tiek, kiek leido jo kompetencija ir žinios; apskaitą pildyti jam padėjo žmona, kuri surašydavo apskaitos dokumentus į operacijų (pajamų ir išlaidų) žurnalą; klientams, sumokėjusiems grynųjų pinigų, kaip atlygį už teisines paslaugas, advokato padėjėjas išrašydavo kvitus; klientams, kurie atlikdavo bankinius pavedimus, taip pat buvo išrašomi kvitai, ką absoliučia dauguma atvejų patvirtino teisme apklausti advokato padėjėjo klientai. Pažymi, jog mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti apskaitos dokumentus, advokato padėjėjas A. G. juos pateikė taip ir tiek, kiek suprato galįs padaryti, saugodamas savo veiklos ir kliento paslaptį. Dėl šių aplinkybių nebuvo pateikti apskaitos dokumentai pilnu pavidalu, kaip to reikalavo mokesčių administratorius. Dėl mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo, individualią veiklą vykdantis asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tyrimo metu, iškilus klausimų dėl advokato padėjo veiklos jam vežantis dokumentus su savimi į advokatų tarybą (individualią veiklą vykdančio asmens apskaitą sudaro keletas žurnalų ir dokumentų segtuvų, pagal fizinę apimtį jie telpa vienoje rankinėje ar portfelyje) ir vykstant atgal, kartu atliekant savo pareigas įvykio vietoje, rankinė su dokumentais buvo pagrobta, kas nustatyta bylos aplinkybėmis.

423.4.2. Kaip nurodė kaltinamasis teisme, mokesčių administratoriui dokumentai buvo pateikti, tačiau buvo paprašyta tokius dokumentus apžiūrėti jų nekopijuojant ir neatskleidžiant klientų tapatybės. Tą padaryti atsisakius, dokumentai nebuvo pateikti, tačiau užfiksuota, kad tokius dokumentus advokato padėjėjas turėjo. Kaip nurodoma teismo nuosprendyje, iš 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalų matyti, kad kaltinamasis A. G. pildydamas žurnalus įrašė pajamų kvitus su numeriais bei jų sumomis, iš viso 2010–2013 metus 77 700 Lt, kurios buvo deklaruotos VMI pildant metines pajamų deklaracijas. Teigia, kad iš kaltinamojo bankinių sąskaitų išrašų matyti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pervedė pinigines lėšas į A. G. sąskaitą už teisines paslaugas „iš viso už 48 640 Lt“. Akivaizdu, kad egzistuoja dokumentai, pagal kuriuos daromos kategoriškos ir apibrėžtos išvados: kiek pinigų įrašyta žurnaluose, kiek jų deklaruota ir kiek pervesta į sąskaitą. Akivaizdu ir tai, kad deklaruota daugiau negu pervesta į sąskaitą. Kaltinamasis parodė, kad persikraustant dingus žurnalams, juos atkūrė, sutraukdamas visas pajamas ir išlaidas. Pajamų ir išlaidų žurnaluose atsispindi pajamos iš darbinės veiklos, čia pildyti ir pinigų priėmimo kvitai, ir bankiniai pervedimai. Kvitai įtraukti į žurnalą, o jei koks kvitas neįtrauktas, vadinasi buvo grąžinti pinigai klientui ir realių pajamų jis neturėjo. Visiems klientams buvo išrašomi kvitai. Šiuo metu supranta, pasak gynėjo, kad taip dubliuojasi apskaita, kai yra pervedimai bankui ir išrašomi kvitai, bet apgauti valstybės ar slėpti mokesčius neturėjo tokios minties. Kaip rašo teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus ir kitus duomenis, tokius kaltinamojo parodymus dėl bankinių pavedimų ir kvitų išrašymų iš dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai. Tačiau dėl kai kurių juridinių ir fizinių asmenų, gynėjo teigimu, tokius kaltinamojo parodymus paneigia: UAB „( - )“, UAB „( - ), UAB „( - ), UAB „A. I.“, UAB „( - ), J. Š., D. S., D. M., V. K., A. B., A. J., R. P., R. P., Ž. D., R. F., V. F., V. M., G. B., G. K., M. J., A. R. atlikti bankiniai pavedimai bei liudytojo Z. J. 9 vienetai pinigų priėmimo kvitai. Iš tokio teismo teiginio, pasak gynėjo, akivaizdu, kad ne visi iš išvardytų asmenų buvo apklausti teismo posėdyje, neištirtos visos aplinkybės su pinigų sumokėjimu ir to užfiksavimu, tačiau teismo padarytos kategoriškos išvados. Be to, nors nustatytos aiškios pinigų sumos, daromos kategoriškos išvados apie nusikalstamos veikos padarinius: negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau tokią išvadą, advokato teigimu, paneigia detalios išvardytos pinigų sumos, pvz. už 2010 metus 3300 Lt gautų iš UAB „( - ), 250 Lt ir 50 Lt gautų iš UAB „( - )“ už 2011 metus; UAB „A. I.“, UAB „( - )“ 250 lt ir 50 Lt, D. S. 250 Lt pavedimas, D. M. 2000 Lt pavedimas, J. Š. 500 Lt pavedimas už 2011 metus, V. M. 500 Lt pavedimas, A. B. 120 Lt, A. J. 50 Lt pavedimas, R. P. ir R. P. pavedimas 500 L, 300 Lt, 350 Lt, Ž. D. du pavedimai po 1000 Lt, R. F., V. F., V. M. pervedimai 100 Lt, 100 Lt, 400 Lt, 150 Lt, 750 Lt už 2012 metus, G. B. 1500 Lt pinigų pervedimas į sąskaitą, G. K. 50 Lt, M. J. 2000 Lt pavedimas, A. G. 2000 Lt pavedimas už 2013 metus. Pasak advokato, nors yra aiškios sumos, parodančios veiklos apimtis pagal kuriuos turi būti skaičiuojami mokestiniai įsipareigojimai valstybei, daroma išvada, kad negalima nustatyti veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau tokia pozicija neteisinga. Asmuo nustatytas sumas deklaravo ir už jas sumokėjo mokėtinus mokesčius. Neatitikimai, kurie mokestinių institucijų galėjo būti nustatyti, ir gali būti nustatyti nesudaro tokio pavojingumo veikų, kurias formaliai taikydamas įstatymą nustatė kaltinimas.

433.4.3. Teigia, kad nors įstatymas įvairių ūkio subjektų apskaitą traktuoja apibendrintai, ne visų subjektų apskaita vienoda, verslo bendrovių ir individualią veiklą vykdančių asmenų ūkinės operacijos pagal savo apimtį nevienodos, todėl negalima įstatymo reikalavimų taikyti neįvertinus subjekto specifikos. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ne bet kokie apskaitos neatitikimai sudaro apgaulingą apskaitą. Kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-355-696/2017). Iš kitos pusės, jei atliktų operacijų kiekis ir finansinė išraiška akivaizdi, sumas galima nustatyti, negalima konstatuoti apgaulingos apskaitos, dėl kurios negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, struktūros. Pažymi, jog advokato padėjėjo veikla nebuvo didelės apimties, nebuvo itin paini ar sudėtinga, nebuvo atlikta didelės apimties operacijų, kurių nebuvo galima atsekti, o pagal nustatytus pinigų priėmimo faktus galima atsekti visą veiklą ir jos struktūrą.

443.4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016,2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017). Nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

453.5. Teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje deklaruojama įstatymo abstrakcija ir įstatymas taikomas formaliai: nebelikus kaltinime BK 220 straipsnio, asmens nuteisimas formaliais pagrindais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nurodė, jog dalį gautų pinigų grąžino klientui, kuris buvo nepatenkintas pralaimėtomis bylomis. Taip dėl kliento Z. J., iš kurio paimtos pinigų sumos jam grąžintos dėl nepatenkinamos kokybės teisinių paslaugų, ir teismui yra pateikti tokį grąžinimą tvirtinantys dokumentai, tačiau daromos kategoriškos išvados, kad tokios sumos vis tiek turėjo būti laikomos individualios veiklos pajamomis. Teismas konstatuoja, kad A. G. neįrašė metinėse pajamų mokesčių deklaracijose už 2010–2013 metus iš fizinių ir juridinių asmenų banko pavedimais pervestų pinigų už teisines paslaugas ir atsiskaitymų grynais pinigais už suteiktas teisines paslaugas, dėl to negalima iš dalies nustatyti kaltinamojo A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010–2013 metus imtinai, tokiu būdu jis veikė sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, kas patvirtina, kad A. G. veikė tyčia, dėl to kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai.

463.6. Pasak advokato, teismas akcentavo, kad kaltinamasis A. G. nurodė, kad VMI darbuotojui nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, kadangi juose esanti informacija sudaro advokato paslaptį. Nors teisingai cituoja advokatūros įstatymą, kaip numatantį kreipimosi į advokatą faktą, sutarties su klientu sąlygas, kaip šią paslaptį sudarančius elementus, teismas kažkodėl daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. elgesys nesuderinamas su advokatūros įstatymo nuostatomis. Taip pat kažkodėl nurodoma, kad „pats kaltinamasis A. G. nesivadovavo advokatūros įstatymo nuostatomis pateikdamas savo pirminius dokumentus antstoliui“, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad antstoliui buvo pateikti dokumentai ta apimtimi, kad neatskleista klientų tapatybė, t. y. tai, ko buvo prašoma iš mokesčių administratoriaus VMI darbuotojo. Egzistuojanti prieštara tarp teisės aktų, pagal kuriuos advokatas turi teisę saugoti kliento paslaptį, įskaitant kreipimosi į jį faktą (kuris taip pat turėtų būti apmokestintas) ir pareigos mokesčių administratoriui pateikti visus dokumentus, parodančius turėtus sandorius (t. y. sutartis su klientu, jo tapatybe, apmokėjimą už darbą įkainius, kiekius, datas, sumas), teismo nevertinamas turiningai, pagal kontekstą, o vertinamas tiesiog kaltinamajam nepalankia linkme. Be to, advokato teigimu, iš nuosprendžio formuluotės matyti, kad teismas daro išvadas iš prielaidų – teigia, kad nors iš antstoliui pateiktų trijų pinigų priėmimo kvitų knygelių matyti, kad kvitai yra sunumeruoti paeiliui, jog iš 2010–2013 metų gyventojo individualios veikos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalų matyti, kad ne visi kvitai yra surašyti paeiliui, juose nėra nurodyta, kurie kvitai buvo sugadinti, ar pasak A. G. buvo atlikti pinigų grąžinimai klientams, kas rodo kaltinamojo A. G. sąmoningus veiksmus, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Tuo tarpu pagal įstatymą numatyta, kad apgaulinga apskaita turi būti tyčinė, kaltininkas turi suprasti, kad dėl sąmoningo apskaitos nevedimo, dokumentų sugadinimo, paslėpimo bus neįmanoma nustatyti ekonominę jo veiklos pusę. Pažymi, jog įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t. y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, numato, kad tai iškreipia buhalterinę apskaitą ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu kaltės turinys nenustatytas, kaip pasireiškė tyčia, kokia ji buvo, nedetalizuota, o faktinės aplinkybės paneigia A. G. turėjus tyčią veikti nusikalstamai.

473.7. Dėl BK 223 straipsnio taikymo, gynėjas pažymi, kad teismas laiko įrodymu buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kadangi iš kaltinamojo A. G. nurodytų aplinkybių, kurios nustatytos ir teisme, buvo pavogta rankinė su joje buvusiais dokumentais. Jau minėta, kad apgaulingu apskaitos tvarkymu laikomas visas laikotarpis nuo veiklos pradžios 2009-07-24 iki 2015-11-05, kai dokumentai buvo pagrobti. Teismas daro kategorišką išvadą, kad A. G. aplaidžiai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, pažeisdamas įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, apskaitos dokumentus laikė nepatikimoje ir nesaugioje aplinkoje – automobilyje „( - ),“, valst. Nr. ( - ), kurį kartu su dokumentais paliko nuošalioje vietoje ir taip neužtikrino dokumentų saugumo, nes 2015-11-05 nenustatytiems asmenims išdaužus automobilio durelių stiklą buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai su apskaitos dokumentais, dėl to už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05 negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veikos pagal pažymą turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pabrėžia tai, kad padarinys – negalima nustatyti individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros visiškai dubliuojamas su anksčiau aptarta BK 222 straipsnyje numatyta veikla – apgaulingu apskaitos tvarkymu, kai tyčia nebuvo įtrauktos pajamos į žurnalus. Pažymi, jog šiuo atveju tas pats padarinys kildinamas jau iš to, kad dokumentai buvo nesaugojami dėl to neišsaugoti. Gynėjo teigimu, toks formalus įstatymo traktavimas neprisideda nei prie teisingumo įgyvendinimo, nei prie BK XXXII skyriuje numatytų vertybių apsaugos. Taip formaliai traktuojant galimai padarytą veiką ir ja laikant aplaidžiais veiksmais, visiškai nesigilinama į tokios veikos priežastis, jos motyvaciją, tinkamai neatskleidžiama nei BK 223 straipsnyje būtina įrodyti kaltė, jos turinys.

483.7.1. Nurodo, kad kaltinamasis nuo pat pradžių tvirtino, jog dėl organizacinių nesklandumų jis turėjo keisti advokato padėjėjo praktikos vadovą, ankstesnis vadovas jo atsisakė, todėl tam tikrą laiką, kol neturėjo advokato padėjėjo praktikos vadovo – advokatų tarybos priskirto advokato, A. G. neturėjo ir konkrečios darbo vietos. Neturėdamas konkrečios darbo vietos buvo priverstas dokumentus laikyti arba namie, kur gyveno, arba kartu su savimi, nes advokato padėjėjo atliekamos funkcijos, grynųjų pinigų priėjimas reikalauja kartu su savimi turėti grynųjų pinigų priėmimo knygutę, o priimant grynuosius pinigus reikia išrašyti sąskaitą, todėl normalu, kad asmuo turėjo su savimi ir kvitų knygutę (knygutes), ir sąskaitų blankų, ir pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus. Vykdamas į ( - ), advokatų tarybą, buvo pasiėmęs visus dokumentus, kadangi tokių dokumentų galėjo prireikti aiškinantis dėl veiklos perspektyvų. Grįžtant namo, palikus automobilį miške, daiktai su dokumentais buvo pavogti. Nors niekas nėra apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, teismas tokią galimybę vertina kaip nerimtą priežastį ir atmeta kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl dokumentų dingimo. Teismas konstatuoja, kad „visos išvardytos aplinkybės“ patvirtina kaltinamojo A. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo reikalavimas apskaitos dokumentus laikyti saugiai, suabsoliutinamas iki niekur nenurodyto reikalavimo tokius dokumentus laikyti darbo vietoje. Taip teismas nurodo, kad net dirbdamas pas advokatą S. K. iki 2015-06-18 nesaugojo dokumentų darbo vietoje, nes jie nebuvo rasti 2015-04-22 ir 2015-04-23 kratų metu. Advokato nuomone, teismas daro subjektyvias išvadas dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių – vykimo su apskaitos dokumentais į ( - ), kaip nepatikimas, o be to pažymi, kad automobilis „nebuvo apsaugotas jokia apsaugos priemone –signalizacija, kuriai suveikus būtų atkreiptas kaltinamojo A. G. ar kartu su juo buvusių asmenų... dėmesys“. Advokato teigimu, tokia aplinkybė yra subjektyvus vertinimas, prieštaraujantis veikos aplinkybėms, kurias pažymi ir teismas: nusikaltimo padarymo vieta buvo miškas, o asmenys nuo automobilio buvo nutolę apie 850 metrų, todėl net ir suveikus signalizacija nebūtų objektyviai pakeitusi įvykių eigos. Teismas nurodo patį kaltinamąjį buvus neapdairiu, krepšį su apskaitos dokumentais palikus automobilio salone, dokumentus laikius nesaugioje ir nepatikimoje vietoje (nors tokiai išvadai nėra pagrindo).

493.7.2. Teigia, kad teismo išvadų paviršutiniškumą nurodo ir tai, kad iš kaltinimo lengvai pašalinta aplinkybė dėl pirminių išlaidų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 neišsaugojimo, kadangi kaltinamasis A. G. teisme nurodė, kad išlaidų dokumentai nebuvo pavogti, be to, šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo A. G. nurodytos aplinkybės ikiteisminiame tyrime dėl vagystės iš automobilio. Pasak advokato, akivaizdu, kad kai kuriais atvejais teismui pakanka kaltinamojo parodymų, kaip pakankamų ir patikimų, kitais atvejais jie nepakankami; vienas atvejais daromos kategoriškos išvados apie negalimą nustatyti įsipareigojimų valstybei dydį pagal turimus dokumentus, o kitais atvejais (dėl išlaidų dokumentų), tokie duomenys ir dokumentai net neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

504. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo J. G. prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pakeisti, t. y. civilinį ginčą iš esmės išspręsti apeliacinėje instancijoje ir iš civilinio ieškovo priimti (teisminio nagrinėjimo metu) patikslintą ieškinį pagal nuosprendyje (konstatuotas) nurodytas aplinkybes.

514.1. Nurodo, kad Šiaulių AVMI šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta civiliniu ieškovu dėl A. G. neteisėtais veiksmais padarytos žalos išieškojimo į valstybės biudžetą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį bei pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 1840 Eur sumai. Teigia, kad ieškinys buvo motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., vykdydamas advokato padėjėjo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. ( - ), į atitinkamų laikotarpių pajamas (jų registrus) ir metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją neįtraukė 61 660 Lt (17857,97 Eur) pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1840 Eur gyventojų pajamų mokesčio: 2010 m. – 378 Eur, 2011 m. – 886 Eur, 2012 m. – 576 Eur. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, biudžetui padarytas 1840 Eur (6349 Lt) nuostolis, ir šią suma išieškant į valstybės biudžetą.

524.2. Teigia, kad mokesčių administratoriaus civiliniame ieškinyje nurodyta žala, kuri apskaičiuota A. G. nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2010–2012 metus, mokesčių administratoriaus 2018 metų Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka negali būti apskaičiuota ir išieškota, nes Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskaičiuojami ir išieškomi tik 2013–2017 m. ir einamųjų metų (2018 m.) mokesčiai.

535. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė advokato apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus tenkinti.

54Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinis skundas atmestinas, prokurorės ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniai skundai tenkintini

556. Dėl nuteistojo A. G. gynėjo advokato L. Pakštaičio apeliacinio skundo

566.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs byloje įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo A. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą bei nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 aplaidžiai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

577. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

587.1. Nuteistojo A. G. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodo, kad nėra tiksli kaltinimo formuluotė dėl tyčios, jog A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apkaitą ir nėra įrodytas jam inkriminuotas BK 222 straipsnis.

597.1.1. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. G. dirbdamas advokato padėjėju ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, gavo iš fizinių ir juridinių asmenų bankiniais pavedimais pinigines lėšas bei 9 pinigų priėmimo kvitus, tačiau jų neįrašė į pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus, šios piniginės lėšos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, tokiu būdu sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, kas patvirtina, kad nuteistasis A. G. veikė tyčia. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

607.1.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia, įvertino tai, kad A. G. dirbdamas advokato padėjėju ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, gavęs iš fizinių ir juridinių asmenų – UAB ,, ( - ),“, UAB ,, ( - ),“, UAB ,, ( - ),“, UAB ,, ( - ), UAB ,, ( - ),“, liudytojų J. Š., D. S., D. M., V. M., A. B., A. J., R. P., R. P., Ž. D., R. F., V. F., V. M., G. B., G. K., M. J., A. G. – bankiniais pavedimais pinigines lėšas bei gavęs grynais pinigais iš Z. J. pagal 9 pinigų priėmimo kvitus, šių pajamų neįrašė į pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus, šios pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, todėl kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.

617.2. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai: D. S., D. M., A. G., G. B., D. R., patvirtino, kad A. G. suteikė teisines paslaugas, už kurias jam buvo sumokėta bankiniais pavedimais ar pagal pinigų priėmimo kvitus.

627.2.1. Liudytojas D. M. parodė, kad A. G. 2012 m. jį atstovavo baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Už suteiktas paslaugas A. G. 2011 m. gegužės 20 d. pervedė 2000 litų. Mokėjimo grynais už atstovavimą nebuvo. Pinigus A. G. pervedė tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama ( - ) rajono apylinkės teisme. Kvitą, patvirtinantį mokėjimo gavimą, jis pateikė teismui. Nors liudytojas ir patvirtina, kad A. G. jam išrašė kvitą, tačiau kaip matyti iš specialisto išvados, A. G. bankinių sąskaitų, 2011 metų pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo, D. M. išrašytas pinigų priėmimo kvitas 2000 Lt sumai nuo 2011-05-20 iki 2011-08-01 nėra įrašytas 2011 m. gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad D. M. atliktas 2000 Lt bankinis pavedimas yra neįtrauktas į A. G. 2011 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą.

637.2.2. Liudytoja D. S. parodė, kad A. G. jai rengė skyrybų sutartį, už kurios parengimą 2011 m. balandžio 4 d. A. G. pervedė 250 litų. Popierinio kvito už gautus pinigus A. G. jai neperdavė.

647.2.3. Liudytojas G. B. parodė, kad dėl teisinių paslaugų jis yra kreipęsis į A. G.. Galėjo A. G. 2013 m. gegužės 22 d. pervesti 1500 Lt. Neprisimena, ar antrą kartą A. G. mokėjo grynais, ar A. G. jam išrašė dokumentą.

657.2.4. Liudytoja A. G. parodė, kad 2013 m. A. G. atstovavo jos sūnų teisme. Už teisines paslaugas A. G. 2013 m. spalio 8 d. pervedė 2000 litų. Pinigus A. G. pervedė dar prieš nagrinėjant bylą teisme. Nežino, ar A. G. davė kvitą po pinigų apmokėjimo.

667.2.5. Taigi liudytojai D. S., G. B. ir A. R. nepatvirtino A. G. parodymų, kad visiems bankiniams pavedimams jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. G. 2011 metų individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale D. S. atliktas 2011-04-04 bankinis pavedimas 250 Lt sumai, A. G. 2013 metų individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale A. G. 2013-10-08 atliktas bankinis pavedimas 2000 Lt sumai ir G. B. 2013-05-22 atliktas bankinis pavedimas 1500 Lt sumai, nėra įtraukti į A. G. 2011 ir 2013 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą.

677.2.6. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. R. parodė, kad 2013 m. metais ji dirbo UAB „( - ) direktoriaus pavaduotoja. A. G. atstovavo įmonę teisme. Buvo išrašytos dvi sąskaitos, kurių kopijas pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. A. G. išrašė pinigų priėmimo kvitus, nes kitaip įmonė jam nebūtų davusi grynųjų pinigų. Liudytoja patvirtino, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB ,,( - ) “ pateikė 2013-03-04 kvitą ( - ) – 500 Lt, kuris yra įtrauktas į 2013 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą (UAB ( - ) išrašytas kvitas, 2 t., b. l. 39), bei 2013-05-28 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 5-4 550 Lt sumai. Kadangi UAB ,, ( - )“ pateikė sąskaitą už teisines paslaugas 550 Lt sumai bei 2013-03-04 kvitą ( - ) – 500 Lt, jokio pinigų priėmimo kvito 50 Lt sumai nepateikė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. G. parodymai, jog jis išrašė pinigų priėmimo kvitus už atliktą UAB ,, ( - )“ bankinį pavedimą, nepasitvirtino. 2013-05-30 G. K. pervestiems 50 Lt – mokėjimo paskirtis – UAB „( - )“, nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas ir ši suma neatsispindi A. G. 2013 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale.

687.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų liudytojų parodymus, įvertinusi teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, paties nuteistojo A. G. parodymus, VMI atstovės, ekspertės S. A.-S. paaiškinimus, specialisto išvadas, 2010, 2011, 2012, 2013 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale esančius įrašus, A. G. bankinių sąskaitų išrašus bei kitus skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. gautos pajamos iš fizinių ir juridinių asmenų – UAB ,, ( - )“, UAB ,, ( - )“, UAB ,, ( - )“, UAB ,, ( - ), UAB ,, ( - )“, liudytojų J. Š., D. S., D. M., V. M., A. B., A. J., R. P., R. P., Ž. D., R. F., V. F., V. M., G. B., G. K., M. J., A. G. – bankiniais pavedimais pinigines lėšas bei grynais pinigais gautos iš Z. J. pagal 9 pinigų priėmimo kvitus, nebuvo įrašytos į pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, nebuvo apskaitytos ir nebuvo deklaruotos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatos. A. G. nefiksuodamas gautų pajamų už suteiktas teisines paslaugas buhalterinės apskaitos registruose, sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti jo individualios veiklos ir turto. Šiuo aspektu pažymima, kad asmens veiklą, jo turtą, vykdant individualią veiklą, turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

697.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. G. nurodytas aplinkybes, kad jis bankiniams pavedimams išrašydavo pinigų priėmimo kvitus su byloje esančiu 2015-02-09 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis Nr. ( - ), pagrįstai konstatavo, jog pinigų priėmimo kvitų knygelėse kvitai yra sunumeruoti paeiliui, tačiau iš 2010 – 2013 metų gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalų matyti, kad ne visi kvitai yra surašyti paeiliui, juose nėra nurodyti, kurie kvitai buvo sugadinti ar buvo atlikti pinigų grąžinimai klientams ir, kad tai rodo A. G. sąmoningus veiksmus, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

707.5. Pažymima, kad A. G. vykdydamas individualią veiklą, privalėjo tvarkyti savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą taip, kaip to reikalauja teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą. A. G. negali pateisinti buhalterinės apskaitos netvarkymą teisės aktų neišmanymu, kompetencijos stoka, įstatymų suvokimu ir interpretavimu savaip. Be to, pažymėtina ir tai, kad į 2010–2013 metų pajamų-išlaidų žurnalą A. G. dėl savo kompetencijos stokos, įstatymų suvokimo ir pan., kaip nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, neįrašė ne vieną buhalterinę operaciją ir jos neapskaitė bei nedeklaravo, o keliolika, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tokie A. G. veiksmai buvo sąmoningi, tyčiniai, turint tikslą išvengti mokesčių mokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip siekimas BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų padarinių, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia.

717.6. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju A. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

728. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

738.1. Apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog A. G. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo inkriminuojamas visas individualios veiklos laikotarpis, kadangi negali būti apskaita kaip tęstinė veikla visą jos beveik septynių metų laikotarpį buvo aplaidi, kai to nepatvirtina jokie įrodymai, o išvada daroma pagal dokumentų dingimo (pagrobimo) datą. Teigia, jog tinkamai neatskleista BK 223 straipsnyje būtina įrodyti kaltė, jos turinys.

748.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, t. y. dėl to, kad nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 aplaidžiai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, pažeisdamas įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis A. G. dėl aplaidžios individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo priimtas remiantis paties nuteistojo A. G., liudytojų M. R., J. G., K. K. parodymais, civilinio ieškovo Šiaulių apskrities VMI atstovės J. G., ekspertės S. A.-S. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą ir tinkamai įvertino įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsają, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

758.3. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

768.3.1. Byloje nustatyta, kad A. G. vykdydamas individualią veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 aplaidžiai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, pažeisdamas įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, 2015-11-05 individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus ir pirminius pajamų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 laikė nepatikimoje ir nesaugioje aplinkoje – automobilyje ( - ), valst. Nr. ( - ), kurį kartu su apskaitos dokumentais paliko miško keliuke ( - ), ir taip neužtikrino jų saugumo, nes 2015-11-05, nenustatytiems asmenims išdaužus automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą, buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai kartu su apskaitos dokumentais, dėl to už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05 negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos pagal pažymą turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

778.3.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija ir išvadomis šioje dalyje ir jų nekartoja. Be tų motyvų, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog A. G. vykdydamas individualią veiklą, privalėjo žinoti, kad gyventojai, besiverčiančių individualia veikla, privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų, turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą - saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai ir t. t., kaip tai numatyta norminiuose aktuose, kuriais nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. Byloje nustatyta, kad A. G. individualią veiklą vykdė nuo 2009-07-24, vadinasi visus savo individualios veiklos apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, privalėjo saugoti 10 metų. Kaip nurodyta 2017-11-23 specialisto išvadoje Nr. ( - ), tyrimui pateikti A. G. individualios veiklos atkurtų pajamų-išlaidų apskaitos žurnalų už 2009 – 2015 m. kopijos, tačiau nepateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pagrįstų įvykusias ūkines operacijas ir, kurių pagrindu atlikti įrašai minėtose žurnaluose. Todėl padaryta išvada, kad be minėtų pirminių dokumentų nėra galimybės įsitikinti registrų tikrumu, visapusiškumu ir teisingumu, ir nėra galimybės palyginti ar visos įvykusios operacijos įrašytos A. G. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnaluose. Kadangi A. G. neišsaugojo individualios veiklos pagal pažymą pirminių apskaitos dokumentų nuo jo individualios veiklos pradžios iki 2015-11-05, kai iš automobilio buvo pavogti, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nuteistasis A. G., 2009 – 2015 metų teisinių paslaugų sutartys, dvi knygutės advokatų orderių 2009 – 2015 metų, keturios knygutės 2009 – 2015 metų pinigų priėmimo kvitų bei kiti procesiniais dokumentai, pagrįstai jam inkriminuotas laikotarpis nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo.

788.4. Tiriant buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, byloje buvo nustatyta, kad A. G. nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir nepateikė savo vykdomos individualios veiklos 2010 – 2013 m. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų su pirminiais pajamų ir išlaidų dokumentais. Taip pat nepateikė ir savo veiklos 2009 m. pirminių pajamų dokumentų. 2014-12-03 A. G. pateikė tik 2013 m. apskaitos dokumentus, išskyrus pajamų pirminius dokumentus, paaiškindamas, dėl negalėjimo atskleisti klientų duomenų. Iki 2014-12-13 A. G. pateikė tik 2010 – 2013 individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, nepateikė 2010-2013 m. pirminių pajamų dokumentų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai neišsaugotų A. G. 2010 – 2013 metų pirminių pajamų dokumentų, 2015-02-03 A. G. buvo pareikalauta pateikti individualios veiklos pajamų – išlaidų žurnalą, pirminių pajamų ir išlaidų kvitus, bei banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-01-31. A. G. nepateikus reikalaujamų dokumentų, buvo atliktos kratos A. G. gyvenamojoje vietoje bei darbo vietoje, A. G. individualios veiklos apskaitos dokumentai nebuvo surasti, o pats A. G. atsisakė duoti bet kokius parodymus. Iš šių aplinkybių matyti, jog A. G. dėl neaiškių priežasčių nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų patikrinimui pateikti individualios veiklos apskaitos dokumentus, po to pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai neišsaugotų A. G. individualios veiklos apskaitos dokumentų, jų nepateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Vykstant ikiteisminiam tyrimui A. G. pranešė FNTT prie LR VRM ( - ) valdybos skyriaus viršininkui apie jo buhalterinių dokumentų vagystę, kad 2015-11-05 apie 14.30 val. pastebėjo, kad išdaužus jo automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) keleivio pusės galinių durelių stiklą, iš automobilio pagrobtas krepšys, kuriame buvo nešiojamas kompiuteris ,,Asus“ bei darbo dokumentai, t. y. 2009 – 2015 metų teisinių paslaugų sutartys, dvi knygutės advokatų orderių 2009 – 2015 metų, 2009 – 2015 metų pinigų priėmimo kvitų keturios knygutės, pajamų išlaidų žurnalai du dokumentais bei kiti procesiniais dokumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad A. G. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo kviečiamas į Advokatūrą pas pirmininką teikti išsamius paaiškinimus, nes žadama stabdyti jo veiklą, todėl jis pasiėmė visus dokumentus, tačiau nuvykus į advokatūrą, pasiimti dokumentai nebuvo būtini, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

798.4.1. Taigi šiuo atveju vertinant paties A. G. veiksmus, jog jis institucijoms pagal pareikalavimą nepateikė savo individualios veiklos apskaitos dokumentų, nenurodė, kur dokumentai laikomi, saugojami, automobiliu vežiojosi visus savo individualios veiklos buhalterinius dokumentus be jokio pagrindo, nors privalėjo juos saugoti patikimoje ir saugioje vietoje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus ir pirminius pajamų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-07-24 iki 2015-11-05 laikė nepatikimoje ir nesaugioje aplinkoje – automobilyje ( - ), valst. Nr. ( - ), priklausančiame R. J., kurį kartu su apskaitos dokumentais paliko miško keliuke ( - ), ir taip neužtikrino jų saugumo, nes 2015-11-05, nenustatytiems asmenims išdaužus automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą, buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai kartu su apskaitos dokumentais, dėl to už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05 negalima iš dalies nustatyti A. G. individualios veiklos pagal pažymą turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

808.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis turėjo žinoti norminių aktų, kuriais nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, dėl ko atsirado specialisto išvadoje nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. netinkamo dokumentų saugojimo, gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo profesines (teisininkas) bei asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

819. Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinių skundų

829.1. Dėl civilinių ieškinių

839.2. Tiek prokurorė, tiek civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniuose skunduose prašoma nuosprendį pakeisti, tenkinti civilinius ieškinius ir priteisti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 1213 eurų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteisti 1865 eurus.

849.2.1. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 828 Eur turtinės žalos (nedeklaruotų ir nesumokėtų 678 Eur PSD įmokų ir 2150 Eur VSD įmokų), o Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 1840 Eur nuostolių (nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, įvertinus tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad A. G. nesumokėti mokesčiai negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka, jog byloje nėra duomenų apie jokias kliūtis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui išsireikalauti mokesčius ta tvarka, kaip tai numato įstatymai ir teismų praktika, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais.

859.3. Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais.

869.3.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės šioje byloje nustatytos. A. G. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikalstamų veikų požymių, ir šiais veiksmais buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Kaip matyti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktų duomenų, jog įvertinus tai, kad A. G. individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale fizinių ir juridinių asmenų banko pavedimais laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pervestų sumų ir atsiskaitymu grynais pinigais, išrašant pinigų priėmimo kvitus, iš viso už 52140,00 Lt (15100,79 Eur) atitinkamomis datomis neįrašė į apskaitą ir metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM308) už 2010, 2011, 2012, 2013 metus nedeklaravo 37440,00 Lt (10843,37 Eur) pajamų, A. G. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 10625 Lt (3078 Eur). Taigi į valstybės biudžetą už minėtą laikotarpį nebuvo sumokėta: privalomojo sveikatos draudimo 448 Eur (2010 m. – 36 Eur, 2011 m. – 242 Eur, 2012 m. –170 Eur), valstybinio socialinio draudimo 1417 Eur (2010 m. –115 Eur, 2011 m. –765 Eur, 2012 m. – 537 Eur), gyventojų pajamų mokesčio 1213 Eur (2010 m. – 99 Eur, 2011 m. – 655 Eur, 2012 m. – 459 Eur). Būtent A. G. nusikalstami veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir tai buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė priežastis, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

879.4. Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje konstatuota, kad BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis paprastai turtinė žala valstybei padaroma nesumokėjus mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

889.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 222 straipsnis nenumato neigiamų padarinių (žalos) valstybės biudžetui požymio, todėl negali būti sprendžiamas ir žalos valstybei (nesumokėtų mokesčių) atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje, teisiškai nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018), nors ankstesnėje kasacinėje praktikoje, kuria kaip tik ir remiasi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, buvo pateiktas ir toks požiūris (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

899.6. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Už ilgesnį laikotarpį, nei nustatyta šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, mokesčių administratorius gali apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokestį (mokesčius) tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje reikia nustatyti valstybei padarytą žalą ir nėra pasibaigę BK nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (68 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostata, į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.

909.7. Byloje nėra duomenų, kad A. G. atžvilgiu būtų atlikti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti kontrolės veiksmai, kurių metu A. G. būtų apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčiai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Taip pat A. G. nėra patikslinęs atitinkamų mokesčių deklaracijų už šį laikotarpį. Taigi, remiantis pirmiau nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, pasibaigus baudžiamajam procesui ir įsiteisėjus skundžiamam teismo nuosprendžiui, mokesčių administratoriaus inicijuoto mokestinio patikrinimo metu galėtų būti apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčiai už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau kaip matyti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktų duomenų, 2013 metais A. G. pateiktoje deklaracijoje nurodytos išlaidos viršijo pajamas, todėl mokesčių už šiuos metus neapskaičiuota, nesumokėti mokesčiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, kuriam yra suėjęs senaties terminas. Esant Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui bei nepatenkinus šioje byloje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinių ieškinių, apribojamos mokesčių administratoriaus galimybės išieškoti nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą negautų mokestinių pajamų forma. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, žala, padaryta valstybės biudžetui nuteistojo A. G. veiksmais, negalėjo ir negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o civilinio ieškinio išsprendimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos konstatavimu šioje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo kaltės klausimo išsprendimas, paliekant nenagrinėtą nuteistojo nusikalstamais veiksmais valstybei atsiradusių turtinių nuostolių klausimą, prieštarauja teisingumo principui, nes tokiu baudžiamuoju procesu nepasiekiama pusiausvyra.

919.7.1. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, kadangi tokiu būdu nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

929.7.2. Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą būtent ir sąlygojo neteisėti nuteistojo A. G. veiksmai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis A. G. dirbdamas advokato padėjėju ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, gavo iš fizinių ir juridinių asmenų bankiniais pavedimais pinigines lėšas bei 9 pinigų priėmimo kvitus, tačiau jų neįrašė į pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus, šios piniginės lėšos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, tokiu būdu sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti A. G. individualios veiklos, vykdytos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus. Būtent dėl nuteistojo A. G. nusikalstamų veiksmų valstybės biudžetas neteko 3078 Eur įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalą.

939.8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai tenkintini ir iš nuteistojo A. G. priteistina Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 1213 Eur nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 1865 Eur (448 Eur privalomojo sveikatos draudimo ir 1417 Eur valstybinio socialinio draudimo) nesumokėtų mokesčių.

949.9. Remiantis tuo kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9510. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

9610.1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, siekiant užtikrinti civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau VSDFV) civilinį ieškinį 2451 Eur sumai bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį 1596 Eur sumai, kaltinamojo A. G. nuosavybės teise priklausančiam turtui pareikšto civilinio ieškinio ribose, t. y. už sumą, kuri būtų iš esmės ne didesnė kaip 4047 Eur, skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas banko sąskaitoms Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančioms ,, ( - ) banke iki bylos išnagrinėjimo, turint teisę disponuoti sąskaitoje Nr. ( - ), esančiomis piniginėmis sumomis, gaunamomis iš valstybės ir savivaldybių biudžeto (išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos).

9710.2. Kadangi civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš nuteistojo A. G. priteistina VSDF – 1865.08 Eur, VMI – 1212,31 Eur, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti, kol A. G. visiškai atlygins priteistą žalą VSDF ir Šiaulių skyriaus VMI, leidžiant disponuoti sąskaitoje Nr. ( - ), esančiomis piniginėmis sumomis, gaunamomis iš valstybės ir savivaldybių biudžeto (išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos).

9811. Dėl proceso išlaidų

9911.1. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą proceso išlaidas sudaro liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms padengti.

10011.2. Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą į teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo pažymų dėl kelionės išlaidų kompensavimo, liudytojai D. S. išmokėta 23,45 Eur suma (8 t., b. l. 212), liudytojui D. M. – 24,01 Eur suma (8 t., b. l. 214), liudytojai A. G. – 10,21 Eur suma (8 t., b. l. 217) kelionės išlaidų. Šias išlaidas liudytojams atlygino apygardos teismas. Remiantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl išieškotinos iš šiuo nuosprendžiu nuteistojo A. G. valstybės naudai.

101Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

102atmesti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinį skundą.

103Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

104Priteisti iš nuteistojo A. G. 1213 (vieną tūkstantį du šimtus trylika) eurų Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

105Priteisti iš nuteistojo A. G. 1865 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

106Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. G. turtui – banko sąskaitoms Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančioms ,, ( - ) banke, leidžiant disponuoti sąskaitoje Nr. ( - ), esančiomis piniginėmis sumomis, gaunamomis iš valstybės ir savivaldybių biudžeto (išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos), palikti galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

107Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

108Valstybės naudai priteisti iš nuteistojo A. G. 57,56 (penkiasdešimt septynis eurus 56 centus) eurus proceso išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1... 4. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 25 MGL (941,50 Eur) dydžio... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 6. A. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos,... 7. A. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos,... 8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas... 9. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikštas 1840 Eur... 10. 2016 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skirta A. G.... 11. Priteista iš A. G. 53,89 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 89 centų) proceso... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. 1. A. G. nuteistas už tai, kad jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje – ( - ),... 14. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo... 15. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 individualios veiklos... 16. 1.1. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje... 17. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo... 18. 2015 m. lapkričio 5 d. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos... 19. 1.2. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje gyvenamoje... 20. 1.3. Taip pat A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje... 21. 1.4. Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje... 22. 1.5. Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009-07-24 deklaruotoje... 23. 2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 24. 2.1. Pažymi, jog civiliniai ieškiniai nepagrįstai palikti nenagrinėti,... 25. 2.2. Nurodo, jog vienas iš esminių klausimų, priimant sprendimą dėl... 26. 2.3. Teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad valstybei... 27. 2.3.1. Pažymi, jog šiuo atveju, dar neprasidėjus baudžiamajam procesui,... 28. 2.3.2. Prokurorės nuomone, ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius A. G.... 29. 2.3.3. Pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso metu, Šiaulių apskrities VMI... 30. 2.4. Nurodo, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas... 31. 2.5. Pažymi, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68... 32. 2.5.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje pažymi, jog... 33. 2.7. Prokurorės teigimu, jog dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, Šiaulių... 34. 2.8. Pažymi, jog teismo nuosprendžiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalies... 35. 2.8.1. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu, pagal baudžiamosios bylos... 36. 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis... 37. 3.1. Prašo teismui nustatant faktines aplinkybes, atnaujinti įrodymų tyrimą... 38. 3.2. Gynėjas nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir teigia, jog nebuvo... 39. 3.3. Nurodo, kad kaltinamajam buvo inkriminuotas apgaulingas, o kartu ir... 40. 3.4. Gynėjo nuomone, kaltinimas ir nuteisimas grindžiamas abstrakčiomis... 41. 3.4.1. Dėl BK 222 straipsnio taikymo, gynėjas apeliaciniame skunde nurodo,... 42. 3.4.2. Kaip nurodė kaltinamasis teisme, mokesčių administratoriui dokumentai... 43. 3.4.3. Teigia, kad nors įstatymas įvairių ūkio subjektų apskaitą... 44. 3.4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kasacinės instancijos teismo... 45. 3.5. Teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje deklaruojama įstatymo... 46. 3.6. Pasak advokato, teismas akcentavo, kad kaltinamasis A. G. nurodė, kad VMI... 47. 3.7. Dėl BK 223 straipsnio taikymo, gynėjas pažymi, kad teismas laiko... 48. 3.7.1. Nurodo, kad kaltinamasis nuo pat pradžių tvirtino, jog dėl... 49. 3.7.2. Teigia, kad teismo išvadų paviršutiniškumą nurodo ir tai, kad iš... 50. 4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 51. 4.1. Nurodo, kad Šiaulių AVMI šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta... 52. 4.2. Teigia, kad mokesčių administratoriaus civiliniame ieškinyje nurodyta... 53. 5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė advokato... 54. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinis skundas... 55. 6. Dėl nuteistojo A. G. gynėjo advokato L. Pakštaičio apeliacinio skundo... 56. 6.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 57. 7. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje... 58. 7.1. Nuteistojo A. G. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 59. 7.1.1. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek... 60. 7.1.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. G. inkriminuotą... 61. 7.2. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai: D. S., D. M., A. G.,... 62. 7.2.1. Liudytojas D. M. parodė, kad A. G. 2012 m. jį atstovavo baudžiamojoje... 63. 7.2.2. Liudytoja D. S. parodė, kad A. G. jai rengė skyrybų sutartį, už... 64. 7.2.3. Liudytojas G. B. parodė, kad dėl teisinių paslaugų jis yra... 65. 7.2.4. Liudytoja A. G. parodė, kad 2013 m. A. G. atstovavo jos sūnų teisme.... 66. 7.2.5. Taigi liudytojai D. S., G. B. ir A. R. nepatvirtino A. G. parodymų, kad... 67. 7.2.6. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. R. parodė, kad... 68. 7.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų liudytojų parodymus,... 69. 7.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. G. nurodytas aplinkybes, kad... 70. 7.5. Pažymima, kad A. G. vykdydamas individualią veiklą, privalėjo tvarkyti... 71. 7.6. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes visi būtini... 72. 8. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo (BK 223 straipsnio 1... 73. 8.1. Apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog A. G. dėl aplaidaus apskaitos... 74. 8.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus,... 75. 8.3. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas... 76. 8.3.1. Byloje nustatyta, kad A. G. vykdydamas individualią veiklą ir būdamas... 77. 8.3.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 78. 8.4. Tiriant buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, byloje buvo... 79. 8.4.1. Taigi šiuo atveju vertinant paties A. G. veiksmus, jog jis... 80. 8.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia... 81. 9. Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo... 82. 9.1. Dėl civilinių ieškinių ... 83. 9.2. Tiek prokurorė, tiek civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės... 84. 9.2.1. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo... 85. 9.3. Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės ir... 86. 9.3.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys nagrinėjamas... 87. 9.4. Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose... 88. 9.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 222 straipsnis nenumato... 89. 9.6. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68... 90. 9.7. Byloje nėra duomenų, kad A. G. atžvilgiu būtų atlikti Mokesčių... 91. 9.7.1. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos... 92. 9.7.2. Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą būtent ir sąlygojo... 93. 9.8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Šiaulių apskrities valstybinei... 94. 9.9. Remiantis tuo kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių... 95. 10. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo... 96. 10.1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, siekiant... 97. 10.2. Kadangi civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš... 98. 11. Dėl proceso išlaidų ... 99. 11.1. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą proceso išlaidas sudaro... 100. 11.2. Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą į teismo posėdį... 101. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 102. atmesti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinį... 103. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d.... 104. Priteisti iš nuteistojo A. G. 1213 (vieną tūkstantį du šimtus trylika)... 105. Priteisti iš nuteistojo A. G. 1865 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 106. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. G. turtui – banko sąskaitoms Nr.... 107. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 108. Valstybės naudai priteisti iš nuteistojo A. G. 57,56 (penkiasdešimt septynis...