Byla 2K-26-788/2017
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, išteisintojo R. M. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutarties.

2Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius šių nusikaltimų požymių turinčių veikų.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartimi prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

51. R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl šių kaltinimų:

61.1. R. M., būdamas UAB „B“ (įmonės kodas ( - ) direktorius ir pagal bendrovės įstatų 34 punktą – vienasmenis bendrovės valdymo organas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovei vykdant restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pažeisdamas:

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys, juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus;

8Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) (2003-12-11 įstatymo redakcija) 19 straipsnio 8 dalies (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 5 dalies (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), 10 dalies 1, 9 punktų (bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą) reikalavimus;

9UAB „B“ įstatų 7 punkto (pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus ir šiems tikslams įgyvendinti bendrovė gali vykdyti ūkinę, gamybinę, komercinę veiklą, teikti paslaugas), 24 punkto (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis šiais įstatymais) reikalavimus;

10Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) (2001-12-20 įstatymo redakcija) 22 straipsnio 2 dalies („Reprezentacinės išlaidos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai“), 11 straipsnio 4 dalies („Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“) reikalavimus,

11Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimus, kad „Privalomi šie apskaitos rekvizitai: <...> 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>;

12žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, taip pat nebus gerinami esami ryšiai, 2814 kartų davė neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams nenustatytiems asmenims perleidinėti UAB „B“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes. Bendrovės darbuotojai, nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydami neteisėtus direktoriaus nurodymus, nenustatytiems asmenims per 2814 kartų perdavė 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) vertės UAB „B“ turtą: patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės – 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) vertės svetimą turtą.

131. 2. Siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje tariamos 99 proc. nuolaidos taikymo fiksavimą (likęs 1 proc. piniginių lėšų taip pat įmonei tikrovėje nebuvo sumokamas) dėl 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) vertės turto panaudojimo, 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku (po 2009 m. lapkričio 19 d. atlikto įmonės operatyvaus patikrinimo), apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai R. C. už praėjusį 2008 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio–gruodžio mėn. laikotarpį surašius reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus ir buhalterines pažymas (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams) dėl 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) vertės turto panaudojimo, R. M. atgalinėmis datomis savo kaip UAB „B“ direktoriaus parašu patvirtino šiuos reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus ir pasirašė buhalterinėse pažymose, taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „B“ minėtu laikotarpiu reprezentacinių išlaidų nepatyrė. Taip R. M. klastojo tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus ir organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

142. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

152.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, t. y. neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų (susijusių su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymo ir kvalifikavimo teisingumu), praktiškai jo neišnagrinėjo, išvadas dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet selektyviniu įrodymų pasirinkimu, kolegija pritarė visoms pirmosios instancijos teismo išvadoms neatlikdama išsamesnės įrodymų analizės, išsamiai nepatikrindama nuolat kintančių R. M. parodymų, nešalindama prieštaravimų ir neišgrynindama tų bylos duomenų, kuriuos laiko patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–5 dalių keliamus reikalavimus bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio nuostatas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes tikrovėje neįvykusius (niekinius) sandorius ir jų fiktyvų įforminimą buhalterinėje apskaitoje laikė teisėtais civiliniais teisiniais santykiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2013, 2K-218-489/2016, 2K-268-697/2016).

162.2. Teismo išvados, kad R. M. veiksmai suteikiant 99 proc. nuolaidas negali būti pripažinti turinčiais turto iššvaistymo požymių, nėra teisingos, nes bylos įrodymai patvirtina, kad reprezentacijos įmonės naudai ir reikmėms nebuvo daromos, įmonės turtas be pagrindo perleistas nenustatytiems asmenims, turto iššvaistymą buhalterinėje apskaitoje įforminant kaip reprezentacines sąnaudas. Dėl to UAB ,,B“ padaryta 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) turtinė žala. Tai, kad įmonė dėl 2008-2009 metais vykdyto masiško (2814 kartų) įmonės turto neteisėto perleidimo nenustatytiems asmenims (buhalterinėje apskaitoje tai įforminant kaip reprezentacijas) patyrė 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) nuostolį, konstatuota 2012 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/150, specialistės L. J. paaiškinimuose. Kad 99 proc. nuolaidų įforminimas kaip reprezentacinių išlaidų yra neteisėtas ir nepagrįstas (tikrovėje reprezentacinės išlaidos nebuvo patiriamos), padarytas pažeidžiant PMĮ reikalavimus ir tuo įmonei padarytas nuostolis bei nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui, konstatuota ir Kauno apskrities VMI 2010 m. sausio 15 d. pranešime Nr. (8.3-06)-K-554, 2010 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/205, Kauno apskrities VMI 2011 m. balandžio 12 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-51.

172.3. Kasatorius nurodo, kad, priešingai nei nurodyta apeliacinėje nutartyje, specialistai turtinės žalos padarymą motyvavo visai ne bendrais įmonės finansiniais rodikliais, motyvuodami tuo, kad 2009 metus bendrovė baigė nuostolingai. Žala buvo nustatyta ir 2008 metais, kai metus bendrovė baigė pelningai. Turtinė žala buvo nustatyta dėl to, kad įmonė 2008-2009 metais vykdydama kone kasdienį nemokamą klientų vaišinimą, nemokamų pobūvių ir išvežiojamų vaišių organizavimą, buhalterinėje apskaitoje tai įformindama kaip 99 proc. nuolaidą, nurašė patiekalų ir prekių, kurių savikaina 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur), tačiau dėl to jokių pajamų ar naudos negavo. Be to, iš įmonės apskaitos dokumentų ir bylos įrodymų matyti, kad sąnaudos patirtos ne įmonės įstatuose numatytiems tikslams sieti, todėl ir traktuojama, kad dėl nemokamo patiekalų ir prekių perleidimo bendrovė patyrė 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) turtinę žalą. Pagal teismų praktiką, to pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl turto panaudojimo, o R. M. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti turto panaudojimą pateisinančius duomenis, kurie patvirtintų, jog turtas panaudotas bendrovės reikmėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2008, 2K-90/2009, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012), ir kuriuos būtų galima patikrinti ir įvertinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). R. M. nepateikus tokių duomenų, jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

182.4. Nors ikiteisminiame tyrime R. M. teigė, kad 99 proc. nuolaidas taikė būsimiems pastoviems klientams, jis negalėjo pateikti nė vieno atvejo, kad dėl to įgijo nors vieną naują klientą, užmezgė naujų verslo ryšių ir pan., taip pat nenurodė nė vieno reprezentacijose dalyvavusio asmens. Nei reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose, nei kituose įmonės buhalteriniuose dokumentuose (beje, šie dokumentai surašyti jau po operatyvaus patikrinimo) nenurodytas privalomas dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos turinys, juose nebuvo užfiksuoti duomenys, kurie parodytų, jog patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus. Tai reiškia, kad tikrovėje 2814 reprezentacijų nebuvo. R. M. teigė, kad jis negalėjo atskleisti šių asmenų duomenų, tačiau, kai buvo taikomos 5-20 proc. nuolaidos, tų asmenų duomenys buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą. Taigi R. M. parodymai prieštarauja byloje esantiems ir ištirtiems objektyviems įrodymams ir turi būti atmetami. Be to, priešingai nei nurodo teismas, buvę ir esami įmonės darbuotojai parodė, kad nieko nežino apie įmonėje taikytas nuolaidas; nebuvo pateiktas nė vienas krovinio važtaraštis, patvirtinantis patiekalų išvežimą reprezentacijai, tokių važtaraščių nėra ir UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje. Apie tai, kad įmonėje buvo taikomos minėtos nuolaidos, teigė tik UAB „B“ administratorė A. Z. ir gamybos vadovė J. Č. (išteisintajam pavaldžios darbuotojos), tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims – buhalterinėje apskaitoje fiksuotiems duomenims, liudytojo A. S. ir išteisintojo parodymams, todėl teismas turėtų remtis tik ta šių liudytojų parodymų dalimi, kurios teisingumą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino šių esminių prieštaravimų, neatsakė į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais parodymais ir dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

192.5. Teisme R. M. pakeitė savo parodymus dėl 99 proc. nuolaidų taikymo (teigė, kad taip buvo įforminama ir parama kino filmui, patiekalų išvežimas į golfo laukus ir pan.) ir į teismo posėdį pakvietė asmenis, kurie turėjo patvirtinti vykusius reprezentacinius renginius. Prokuroro manymu, teismas, darydamas išvadą, kad UAB ,,B“ 2008-2009 m. vykdė reprezentacinius renginius, nepagrįstai rėmėsi liudytojų V. M., J. L., A. B., M. P., V. S., R. D., E. K. ir E. Š. parodymais, nes dalį šių asmenų ir išteisintąjį sieja glaudūs ryšiai (tiek verslo, tiek ir golfo klubo „E“ veikloje), jie yra susiję, vieni nuo kitų priklausomi, be to, šių liudytojų parodymai nesusiję su kaltinime nurodytu 2008-2009 m. laikotarpiu, liudytojai kalbėjo apie įvykius po tiriamojo laikotarpio, t. y. nesilaikyta įrodymų liečiamumo (sąsajumo) reikalavimų (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta šiuos prokuroro skundo argumentus.

202.6. Teismas nevertino liudytojų V. Č., D. S., A. K., P. B. parodymų, kad darbuotojai nemokėjo už maitinimą. Taigi dėl to įmonė taip pat patirdavo išlaidas, kurios turėjo būti nurašomos į įmonės sąnaudas. Iš buhalterinės apskaitos nenustatyta kitų šių išlaidų nurašymo būdų, išskyrus įforminimą kaip įmonės reprezentacinių išlaidų. Tačiau PMĮ 22 straipsnio 2 dalies norma tai daryti draudžia. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į šį skundo argumentą. Beje, R. M. taip pat naudojosi maitinimo paslaugomis, kurioms buvo taikoma 99 proc. nuolaida. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip reprezentacinės prekės buvo platinamos ir cigaretės, o tai yra griežtai draudžiama Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (18 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis faktas dar kartą parodo, kad tariamu reprezentacijų įforminimu buvo pridengtas elementarus turto švaistymas. Teismas padarė išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. tai darė turėdamas tikslą padaryti bendrovei žalą, iššvaistyti bendrovės lėšas, kad nepaneigta, jog taip jis siekė užmegzti naujus verslo ryšius, pritraukti naujus verslo klientus ir kt. Prokuroras tvirtina, kad tokių įrodymų yra: 1) specialistų išvadose konstatuota, kad 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur) turto panaudojimas nepagrįstas ir dėl to įmonei padaryta turtinė žala; 2) iš buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonė jokių reprezentacijų nerengė, tačiau be pagrindo nurašė turto už 222 661,21 Lt (64 487,14 Eur); 3) dauguma įmonės darbuotojų nieko nežinojo apie taikomas 99 proc. nuolaidas, o išteisintojo ir jį palaikančių kelių jam pavaldžių darbuotojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi; 4) byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie realiai užmegztus naujus verslo ryšius, pritrauktus naujus verslo klientus ir pan.; 5) R. M. nepateikė duomenų, pateisinančių turto panaudojimą bendrovės reikmėms.

212.7. Kasatorius taip pat nurodo, kad likus galioti teismų sprendimams, t. y. pripažinus, kad UAB ,,B“ vis dėlto patyrė reprezentacines išlaidas, mokesčių administratoriui nėra ir nebus jokių galimybių ginti pažeistus valstybės interesus ir teises administracinės teisės suteiktomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. UAB ,,B“ buvo taikoma įvairi nuolaidų sistema. Iš UAB ,,B“ apskaitos galima cento tikslumu gauti duomenis (nes jie tinkamai fiksuoti) apie taikomų įprastų 5-20 proc. nuolaidų ekonominį efektyvumą ir pagrįstumą, taip pat ir konkrečias datas bei asmenis šiomis nuolaidomis besinaudojančius. Tačiau įmonėje nėra jokių duomenų apie 2814 kartų taikytas 99 proc. nuolaidas, nes jos nebuvo tinkamai įforminamos, todėl negalima nustatyti nei šių ūkinių operacijų turinio, nei kokia nauda buvo įmonei, nei ar dėl to buvo sukurti nauji verslo ryšiai ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tikrovėje nebuvo jokių reprezentacijų realiai nebuvo. Negali būti laikomi civiliniais santykiais apsimestiniai ir tikrovėje neįvykę sandoriai, klastojant dokumentus, įmonės apskaitoje įforminami tarytum jie būtų vykę tikrovėje ir tai laikoma normalia verslo praktika. Teismo nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014 šiuo konkrečiu atveju neaktuali, nes R. M. jokių rizikingų sprendimų nepriėmė, jo rizikingas sprendimas buvo nukreiptas tik į siekį nebuvusias reprezentacijas įforminti buhalterinėje apskaitoje, siekiant pridengti iššvaistytą didelės vertės bendrovės turtą. Specialistų išvadose konstatuota, kad R. M. veikė ekonomiškai nepagrįstai ir priešingai įmonės interesams, tuo padarė įmonei turtinę žalą. R. M., kuris yra vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, t. y. asmuo, privalantis ginti įmonės interesus, yra savo neteisėtais veiksmais suinteresuotas asmuo, todėl spręsti klausimo dėl veiklos ekonominio neefektyvumo ir žalingumo civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra galimybių.

222.8. Taip pat kasatorius nurodo, kad specialistų išvadose nurodyti padaryti konkretūs teisės aktų pažeidimai ir dėl jų atsiradę BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistai nustatė, kad be pagrindo nurašytas didelės vertės įmonės turtas, iš buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, nei kur, nei kada, nei kaip tas turtas buvo panaudotas. Byloje nėra duomenų, kad turtas panaudotas bendrovės reikmėms ir naudai. Restorano ,,M“ pirminiuose pardavimų apskaitos dokumentuose – kasos aparato kvituose – suteiktų nuolaidų duomenys nefiksuojami, t. y. apskaita tvarkoma taip, kad yra nepalyginama. Pagal reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus negalima patikrinti, ar pagal juos nurašytos žaliavos ir prekės panaudotos iš tikrųjų reprezentuojant įmonę ir reprezentacinės sąnaudos į apskaitą įtrauktos pagrįstai. Taigi bendrovė specialistų tyrimui pateikė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus (nurašymo aktus), kurių pagrindu nurašė reprezentacines išlaidas.

232.9. Nekvestionuojama privačios įmonės teisė pasirinkti ir kurti įmonės strateginius planus, tačiau nurašomos išlaidos tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu – mokesčių mokėjimu, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas išvengti galimų piktnaudžiavimų reprezentacijomis, PMĮ ir BAĮ detaliai reglamentavo tiek reprezentacinių išlaidų skyrimą, tiek jų fiksavimą. Specialistai nustatė, kad šiuo atveju reprezentacinės išlaidos nebuvo patirtos, tik fiktyviu jų įforminimu apskaitoje bandyta pridengti be pagrindo perleistą įmonės turtą. LRVA pateikti Kauno restoranų vidutiniai statistiniai metinių apyvartų duomenys nepaneigia specialisto išvados ir neturi jokios reikšmės šioje byloje. Nepagrįstos ir nelogiškos teismo išvados, kad finansinės atskaitomybės viešas paskelbimas leidžia daryti nekvestionuojamą išvadą, jog UAB ,,B“ apskaita ir joje nurodyta informacija yra neabejotinai teisinga. Vadovaujantis tokia logika, suklastotais dokumentais sukurtą finansinę atskaitomybę paskelbus viešai, ji taptų pagrįsta ir teisėta.

242.10. Teismo išvada, kad nurašymo akto forma įstatymais nereglamentuojama ir yra laisvos formos dokumentas, prieštarauja PMĮ 11 straipsnio 4 dalies, BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, aktai buvo surašyti atgalinėmis datomis, tai paneigia R. M. parodymus, kad kiekvieną mėnesį buvo surašomi reprezentacinių išlaidų nurašymo aktai ir buhalterinės pažymos. Šiuos išteisintojo parodymus paneigia ir įmonės buhalterė R. C.. Nors šios liudytojos parodymai patvirtina specialistų išvadas dėl netinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, teismas ignoravo R. C. parodymus ir nenurodė, kodėl jais nesivadovauja.

252.11. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, anot R. M., kasos aparatuose nebuvo galimybės suprogramuoti realiai taikomos 100 proc. nuolaidos. Tačiau liudytojo R. Ž. (kasos aparatų specialisto) parodymai paneigia šiuos išteisintojo parodymus, kuris, be kita ko, parodė ir tai, kad įmonė nepageidavo, kad nuolaidas būtų galima užprogramuoti kiekviename kvite. Taip pat prokuroras pažymi, kad liudytojas T. S. neparodė, jog 100 proc. nuolaidos tuo metu ,,Presta“ programos apskaitoje nebuvo galima taikyti, o 99 proc. – galima. Taigi R. M. turėjo visas galimybes nurodyti suprogramuoti kasos aparatą taip, kad šis iš karto rodytų 100 proc. nuolaidą, tačiau to nepadarė, t. y. sąmoningai siekė kad kvituose nebūtų nurodoma 100 proc. nuolaida, nes tokiu atveju apskaitoje ūkinė operacija būtų fiksuojama ir užbaigiama realiu laiku. Užuot pasirinkęs logišką ir iš esmės paprastesnį operacijos užbaigimo būdą, R. M. sukūrė sudėtingą žymiai daugiau laiko bei pastangų reikalaujančią schemą, kurią naudojant fiskaliniuose kvituose suteiktų nuolaidų skaičius ir suma nefiksuojami. Tačiau kasos aparatas išspausdindavo nefiskalinį čekį, kuriame buvo fiksuojamos prekių pardavimo kainos. Nefiskalinis čekis pateikiamas klientui tam, kad jis žinotų, kiek turi sumokėti. R. M. negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu buvo spausdinamas nefiskalinis čekis, jeigu operacija neužbaigiama.

262.12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad reprezentacinių išlaidų nurašymo aktuose ir kasos aparato kvituose nurodyta informacija neatitinka BAĮ 4 straipsnio reikalavimų, be to, ji pateikta ne laiku. Akivaizdu, kad neva reprezentacinių sąnaudų nurašymas turi įtakos bendrovės turto dydžiui, veiklos rezultatams ir kt., todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tikrovėje neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose ir šių suklastotų dokumentų įtraukimas į apskaitą būtent ir pažeidė juridinio asmens interesus ir sukėlė bendrovei padarinius – suklastotais dokumentais buvo bandoma pridengti ir nuslėpti bendrovei padarytą didelės vertės turtinę žalą, dėl to apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Šioje byloje nustatytas tiek juridinis, tiek ir faktinis R. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Kad R. M. organizavo buhalterinėje apskaitoje fiksavimą tariamos 99 proc. nuolaidos, siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, patvirtina specialistų išvados, jų paaiškinimai, išteisintojo, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. R. M. neveikė įmonės naudai, siekdamas mažiausiomis sąnaudomis gauti maksimalų pelną, taip pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Jis iššvaistė didelės vertės įmonės turtą (BK 184 straipsnio 2 dalis), o siekdamas pridengti nusikalstamą veiką, organizavo buhalterinėje apskaitoje tariamos 99 proc. nuolaidos taikymo fiksavimą klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (BK 222 straipsnio 1 dalis).

272.13. Kartu prokuroras prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad R. M. veiksmai gali būti kvalifikuojami ne tik pagal kaltinamajame akte nurodytus BK straipsnius ir faktines aplinkybes, bet ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, o faktinės aplinkybės gali būti pakeistos į iš esmės skirtingas pagal šiuose straipsniuose nurodytus veikų požymius.

283. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo

303.1. Kaltinimas R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo grindžiamas tuo, kad jis, būdamas UAB „B“ direktorius ir pagal bendrovės įstatus vienasmenis bendrovės valdymo organas, 2008–2009 m. laikotarpiu davė daugkartinius neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams nemokamai perleidinėti restorano lankytojams UAB „B“ turtą – patiekalus, alkoholinius gėrimus, cigaretes ir kitas prekes, taip iššvaistė jo žinioje buvusį 222 661,21 Lt vertės turtą. Anot kaltinimo, šis iššvaistymas buvo pridengiamas buhalterinėje apskaitoje fiksuotos tariamos 99 proc. nuolaidos taikymu.

313.2. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad toks bendrovės direktoriaus ir vienasmenio bendrovės valdymo organo ekonominės veiklos (dalį lankytojų vaišinant praktiškai nemokamai) organizavimas neatitinka svetimo turto iššvaistymo sudėties požymių.

323.3. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Nagrinėjamojoje byloje kaltinimas R. M. grindžiamas tuo, kad jis, būdamas UAB „B“ direktorius ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, savo veiksmais padarė žalą vadovaujamai įmonei. Pažymėtina, kad UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-P-78/2012, 2K-407/2014 ir kt.). Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo įmonės vadovui pagrįstumą, yra pabrėžta, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

333.4. Konstatuotina, kad nė vienas viešosios ar privatinės teisės aktas nenumato draudimų viešojo maitinimo įmonei nemokamai pavaišinti lankytoją ar savo darbuotoją, taikyti kitokias nuolaidas, jeigu tokios vaišės ir nuolaidos yra susijusios su įmonės įstatuose apibrėžta veikla ir yra realios, o ne skirtos slėpti pajamas ir su jomis susijusius mokesčius. R. M. prokuroro pateiktame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį esančios nuorodos į Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo ir UAB „B“ įstatų atitinkamas nuostatas nepaneigia tokių įmonės veiklos galimybių. Kita vertus, atitinkamų nuolaidų taikymas versle turi būti suderintas su mokesčių teisės reikalavimais. Pavyzdžiui, su mokesčių teisės reikalavimais nesuderintos nuolaidos gali būti pripažintos sąnaudomis, kurios priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, taigi tokios sąnaudos turi būti patiriamos paskirstytojo pelno (o ne apmokestinamojo) sąskaita ir neturi pažeisti valstybės finansinių interesų. Nustatęs reprezentacinėms išlaidoms ir jų įforminimui keliamų reikalavimų pažeidimą, neleidžiamus atskaitymus ir atitinkamą nepagrįstą mokestinę naudą, mokesčių administratorius, taikydamas atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo normas, tinkamai apmokestina mokesčių mokėtoją, skiria delspinigius ir baudą. Taigi netinkamas nuolaidų taikymas ir įforminimas versle pirmiausia traktuojamas kaip mokestinis ir apskaitos pažeidimas, tačiau ne kaip nusikalstamas įmonės turto iššvaistymas.

343.5. Teisinis vertinimas būtų visiškai kitoks, jei iš lankytojų paimti pinigai būtų neįtraukiami į apskaitą pridengiant šį pajamų slėpimą tariamos nuolaidos taikymu. Nustačius nuslėptų mokesčių ir nusavinto turto reikiamus dydžius, tokia veikla galėtų būti vertinama kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK 220, 222 straipsniai), o nustačius, kad nuslėptos pajamos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms, – ir kaip turtinio pobūdžio nusikalstama veika (BK 183 ar 184 straipsniai). Kita vertus, tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir jomis kaltinimai R. M. negrindžiami.

353.6. Įvertinus byloje esančius duomenis, sutiktina su teismų vertinimu, kad kaltinimas R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas. Šiuo kaltinimu R. M. iš esmės inkriminuojama tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, restorano veiklą organizavo taip, kad būtų padaryta kuo daugiau žalos savo paties verslui, būtent dėl to iš didelio lankytojų skaičiaus nebuvo imami pinigai už patiekalus, gėrimus ir cigaretes. Savo kasaciniame skunde prokuroras nemokamą vaišinimą įvardija kaip apsimestinius ir tikrovėje neįvykusius sandorius, kita vertus, kasatorius pripažįsta buvus tokį nemokamą vaišinimą, kurį laiko restorano turto švaistymu. Iš kaltinamojo akto ir prokuroro kasacinio skundo neįmanoma suprasti, kokios priežastys galėjo paskatinti bendrovės savininką R. M. taip veikti. Logiškai mąstant, tokia ekonomiškai pražūtinga veikla (kaip ją apibūdina prokuroras) galėtų būti paaiškinama tik siekiu sukelti dirbtinį įmonės nemokumą ir privesti įmonę prie bankroto, kita vertus, net ir už tokią įmonės vadovo veiklą baudžiamoji atsakomybė taikoma tik nustačius, kad dėl įmonės nemokumo ar bankroto atitinkamą žalą patyrė kreditoriai (BK 208, 209 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „B“ dėl įmonės vadovo veiksmų taptų nemokia, patirtų bankrotą ir kad kreditoriai dėl to patirtų žalą, atvirkščiai, įmonė ir toliau vykdė ir vykdo bendrovės įstatuose numatytą veiklą. Išteisintasis R. M. taikomą nuolaidų politiką restorano veikloje aiškino tikslu užmegzti naujus verslo ryšius, pagerinti jau sukurtus abipusiai naudingus ekonominius ryšius, pritraukti naujus verslo klientus ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Teismai, išnagrinėję kaltinimo ir gynybos argumentus, liudytojų parodymus, FNTT specialisto ir UAB „JL firma“ specialistės išvadas, šių išteisintojo teiginių nepaneigė ir konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog R. M., kai kuriuos bendrovės svečius vaišindamas iš esmės nemokamai, tai darė turėdamas tikslą padaryti bendrovei žalą, iššvaistyti bendrovės lėšas. Nenustačius ir įrodymais nepagrindžius, kad nemokamas vaišinimas buvo tik būdas slėpti pajamas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

363.7. Pažymėtina, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą verslo organizavimą turi būti aišku, kas dėl to patyrė žalą: bendrovės akcininkai, darbuotojai, kreditoriai. Be to, kaip jau buvo pirmiau minėta, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi būti pagrįstas išvada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Tiek kaltinamajame akte, tiek prokuroro kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia šių sąlygų baudžiamajai atsakomybei taikyti.

373.8. Pritartina ir teismų vertinimui išteisinant R. M. pagal kaltinimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

383.9. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VMI darbuotojams nustačius, kad UAB „B“ veiklos vykdymo vietoje – restorane „M“ – aptarnaujant klientus jų užsakymams pateikiamos sąskaitos (prie-čekiai, ne fiskaliniai kvitai), tačiau kompiuterinio kasos aparato kvitas šioms sąskaitoms neatspausdinamas, o pačios sąskaitos panaikinamos; dienos pabaigoje visi užsakymai iš atšauktų sąskaitų perkeliami į vieną sąskaitą, kuriai pritaikoma 99 proc. nuolaida, kurią bandoma pateisinti reprezentacinėmis išlaidomis. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą tapo Kauno apskrities VMI 2010 m. sausio 15 d. pranešime padaryta išvada, kad bendrovė, tikėtina, taip nuslepia dalį iš klientų gautų pajamų, nuo kurių nesumokami mokesčiai (t. 1, b. l. 1-2). Tačiau kaltinimas bendrovės vadovui, kaip jau pirmiau minėta, grindžiamas kitokia išvada, t. y. kad iš restorano lankytojų iš tikrųjų nebuvo imami pinigai už jiems teikiamus patiekalus, gėrimus ir cigaretes, o toks nemokamas vaišinimas buvo neteisėtai, t. y. nesilaikant Pelno mokesčių įstatymo ir apskaitos reikalavimų, įforminamas kaip reprezentacinės išlaidos.

393.10. Iš tiesų, remiantis 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje (t. 4, b. l. 56-77) ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje (t. 4, b. l. 107-117) pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad 99 proc. nuolaidos įforminimas reprezentacinių išlaidų nurašymo aktais, PVM neapskaitymas nuo nuolaidas atitinkančių sumų, dalies tokių sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams gali būti vertinami kaip mokesčių teisės ir apskaitos taisyklių pažeidimai. Kita vertus, sutiktina su teismų konstatavimu, kad iš FNTT specialistės išvados neaišku, kokios esminės informacijos specialistė negalėjo nustatyti pagal UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

403.11. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016). Nagrinėjamoje byloje tiek iš Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos, tiek specialisto išvados matyti, kad pagrindiniai UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros parametrai, taip pat nesumokėtų mokesčių sumos, yra nustatyti. Kaip pagrįstai konstatavo teismai, visus šiuos duomenis tiek FNTT specialistė, tiek ir Kauno apskrities VMI darbuotojai nustatė iš UAB „B“ apskaitos dokumentų. Visos atšauktos sąskaitos, kurioms pritaikyta 99 proc. nuolaida, užfiksuotos naudojant kompiuterinę kasos aparato darbo programą „Presta 3“, šių ūkinių operacijų bendra vertė tiksliai nustatyta, nuo mokesčių administratoriaus ši informacija nenuslėpta, taigi nebuvo sudaryta ir kliūčių tiksliai apskaičiuoti finansinius padarytų pažeidimų parametrus ir atkurti pažeistus valstybės finansinius interesus administracinėmis teisinėmis priemonėmis.

413.12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina teismų išvadai, kad vien tik kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma aplinkybė, jog 99 procentų nuolaida buhalterinėje apskaitoje negalėjo būti priskirta reprezentacinėms išlaidoms, nereiškia, kad dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Prokuroras priešingą išvadą grindžia tuo, kad UAB „B“ apskaitoje buvo fiksuojamos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos (fiktyvus nuolaidos taikymas), kita vertus, toks jo teiginys prieštarauja pačiam kaltinimui, pagal kurį dalis restorano lankytojų ir darbuotojų iš tiesų buvo vaišinami nemokamai, bet tai buvo netinkamai įforminta kaip reprezentacinės išlaidos. Nenustačius pajamų slėpimo faktų, tokia prieštaringa kasatoriaus pozicija nepagrindžia išvados, kad teismai, nenustatę visų būtinų apgaulingos apskaitos sudėties požymių (pavojingų padarinių), netinkamai vertino įrodymus ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

423.13. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M. pagal... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 5. 1. R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas... 6. 1.1. R. M., būdamas UAB „B“ (įmonės kodas ( - ) direktorius ir pagal... 7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies... 8. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ)... 9. UAB „B“ įstatų 7 punkto (pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra... 10. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) (2001-12-20... 11. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4... 12. žinodamas, kad nebus užmezgami jokie nauji verslo ryšiai su kitais vienetais... 13. 1. 2. Siekdamas pridengti savo nusikalstamą veiką, R. M. organizavo... 14. 2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. 2.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 16. 2.2. Teismo išvados, kad R. M. veiksmai suteikiant 99 proc. nuolaidas negali... 17. 2.3. Kasatorius nurodo, kad, priešingai nei nurodyta apeliacinėje nutartyje,... 18. 2.4. Nors ikiteisminiame tyrime R. M. teigė, kad 99 proc. nuolaidas taikė... 19. 2.5. Teisme R. M. pakeitė savo parodymus dėl 99 proc. nuolaidų taikymo... 20. 2.6. Teismas nevertino liudytojų V. Č., D. S., A. K., P. B. parodymų, kad... 21. 2.7. Kasatorius taip pat nurodo, kad likus galioti teismų sprendimams, t. y.... 22. 2.8. Taip pat kasatorius nurodo, kad specialistų išvadose nurodyti padaryti... 23. 2.9. Nekvestionuojama privačios įmonės teisė pasirinkti ir kurti įmonės... 24. 2.10. Teismo išvada, kad nurašymo akto forma įstatymais nereglamentuojama ir... 25. 2.11. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, anot R. M., kasos aparatuose... 26. 2.12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad reprezentacinių išlaidų nurašymo... 27. 2.13. Kartu prokuroras prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno apygardos... 28. 3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 29. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 30. 3.1. Kaltinimas R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo grindžiamas tuo,... 31. 3.2. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad... 32. 3.3. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo... 33. 3.4. Konstatuotina, kad nė vienas viešosios ar privatinės teisės aktas... 34. 3.5. Teisinis vertinimas būtų visiškai kitoks, jei iš lankytojų paimti... 35. 3.6. Įvertinus byloje esančius duomenis, sutiktina su teismų vertinimu, kad... 36. 3.7. Pažymėtina, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą verslo... 37. 3.8. Pritartina ir teismų vertinimui išteisinant R. M. pagal kaltinimą dėl... 38. 3.9. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VMI darbuotojams... 39. 3.10. Iš tiesų, remiantis 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities VMI... 40. 3.11. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai,... 41. 3.12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina teismų išvadai,... 42. 3.13. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 44. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...