Byla 2A-1806-221/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolia Indreikienė (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir ieškovų A. L. ir J. L., atstovaujamų advokatės J. Z., apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Elizabeth A. J., J. L. , A. L. L. G., M. P. (buv. Kriaučionienės) ieškinį atsakovams D. R., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Elizabeth A. J., J. W., A. L. L. G., M. P. (buv. Kriaučionienė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams D. R., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kuriuo prašė iš atsakovų solidariai priteisti turtinę ir neturtinę žalą ieškovams:

5M. P. 80 880,17 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 480 880,17 Lt;

6L. G. 654,72 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 400 654,72 Lt;

7J. L. 883 902,95 Lt turtinės ir 600 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 1 483 902,95 Lt;

8E. A. J. 82 383,45 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 582 383,45 Lt;

9A. L. 155 348,27Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 655 348,27 Lt. Taip pat iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., 89-98 b. l.).

10Ieškovės nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir jai skirta bausmė, o civiliniams ieškovams A. L. E. A. J., J. W., L. G., M. P. teismas pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11Ieškinyje nurodė, jog autoįvykio metu M. P. buvo sutrikdyta sveikata - dešinės plaštakos II piršto galinės falangos atviras lūžis, daugybiniai viso kūno sumušimai, dėl avarijos metu patirtų dešinės rankos alkūnės bei dešiniojo klubo sužalojimų ir minkštųjų audinių netekimo atsirado iš esmės nepataisomi daugybiniai randai, sąlygoję figūros pokyčius ir trukdantys laisvai judėti bei dėvėti drabužius. Dėl autoįvykio atsiradusių daugybinių, iš esmės nepataisomų, randų sušvelninimui atlikta ir dar bus reikalinga ne viena plastinė operacija. M. P. dėl įvykio ilgą laiką gydėsi vidutinio sunkumo depresiją ir priversta iki šiol lankytis pas psichiatrus bei psichologus. Dėl prarastos sveikatos M. P. nebegalėjo dirbti ir gauti pajamų pagal autorines sutartis – iš viso už 54 285 Lt, iki darbų pagal sutartis pridavimo terminų suėjimo nukentėjusioji gydėsi ir buvo nedarbinga, neįvykdė sutarčių. Tarp patirtos turtinės žalos ir nuteistosios neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent autoįvykis, sukeltas nuteistosios nusikalstamais veiksmais, ir sąlygojo minėtos turtinės žalos atsiradimą.

12Prašo priteisti 400 000 neturtinės žalos, nes ji iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų didelių skausmų, didelės dvasinės traumos dėl patirto skausmo, sukelto sužalojimų autoįvykio metu, sutrikdytos sveikatos, sutriko miegas, sunku susikaupti, greitai pavargsta, bijo vairuoti ir važiuoti automobiliu, jaučia didelį emocinį diskomfortą dėl estetiškai suluošinto kūno ir to sukeltų apribojimų dėvėti drabužius, papuošalus, lankytis sveikatingumo kompleksuose, pirtyse, paplūdimiuose bei kitose dalinio kūno apnuoginimo reikalaujančiose viešose vietose, dažnai yra apatiška aplinkai ir veiklai. Teks iškęsti ilgą ir sudėtingą plastinės mikrochirurgijos gydymą ir ne vieną operaciją, kurios, gydytojų vertinimu, negalės iki galo pašalinti visų avarijos pasekmių. Dėl autoįvykio nutrauktos artimos draugės vestuvės ir krikštynos (M. P. turėjo tapti nukentejusiosios A. L. dukters krikštamote). Sugriauta M. P. kaip mokslininkės ir tarptautinio lygio inovacijų ekspertės karjera, kadangi dėl ilgalaikio gydymo, pasikartojančių depresijos epizodų ji negali atstatyti buvusio darbingumo, įsitraukti į ilgalaikius ir sudėtingus projektus bei mokslinę veiklą. Tarp patirtos neturtinės žalos ir nuteistosios veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

13L. G. autoįvykio metu buvo sutrikdyta sveikata - padaryti daugybiniai viso kūno sumušimai, daugybiniai lūžiai, plėštinė dešinio kelio žaizda, minkštųjų audinių pažeidimas (apie kairįjį ausies kaušelį), sutrikusi klausa, įvairūs raumenų sužeidimai, potrauminis stresinis sutrikimas, miego sutrikimas ir kt. Ji patyrė išlaidų vaistams. Tarp patirtos turtinės žalos ir nuteistosios neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent autoįvykis, sukeltas nuteistosios nusikalstamais veiksmais, ir sąlygojo minėtos turtinės žalos atsiradimą.

14Ji prašo priteisti ir 400 000 Lt neturtinės žalos, nes iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų skausmų, didelės dvasinės traumos dėl patirto skausmo, sukeltų sužalojimų, kas pareikalavo daugelį mėnesių trukusio gydymo, sutriko miegas, ilgą laiką kentėjo nuo potrauminio stresinio sutrikimo, jai sunku susikaupti, greitai pavargsta, bijo vairuoti ir važiuoti automobiliu, jaučia emocinį diskomfortą dėl nuolat iškylančių prisiminimų apie autoįvykį. Dėl autoįvykio nutrauktos artimų draugų vestuvės ir krikštynos, kuriose ruošėsi dalyvauti. Tarp patirtos neturtinės žalos ir nuteistosios veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent autoįvykis sąlygojo skausmą bei dvasines kančias, sukeliančias nukentėjusiajai neturtinę žalą.

15J. W. autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – visi jos patirti sužalojimai medicinoje yra vertinami kaip ypatingai sunkūs (C6/7 lygmens) bei reikalaujantys kruopštaus medicininio, įskaitant ir operacinį gydymą. Minėti sužalojimai turėjo ir iki šiol turi J. W. rimtų pasekmių: išlikęs kairiųjų nykščio bei rodomojo pirštų sąstingis bei parestezija, kairės rankos sąstingis, atsiradęs dėl peties išnarinimo. Dėl patirtų kaklo pažeidimų ji buvo priversta ilgą laiką nešioti kaklo įtvarą, kentėjo silpnumą kairiojo riešo ir alkūnės srityse, atsiradusį dėl tempimo bei išnykusių bicepso ir tricepso raumenų refleksų. Dėl eismo įvykio patyrė nuostolius negautų pajamų forma, kadangi dėl prarastos sveikatos nukentėjusioji negalėjo dirbti ir negavo iki tol gauto darbo užmokesčio, taip pat negalės dirbti ateityje. J. W. taip pat patyrė išlaidų, susijusių su gydymu. Ji turėjo įsigyti naujus akinius, nes per autoįvykį senieji buvo sudaužyti. Šiuo metu J. W. vis dar turi gydytis ligoninėje, gydytojai jai numatė labai ilgą ir sudėtingą gydymo ir reabilitacijos kursą. Tarp patirtos turtinės žalos ir nuteistosios neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent autoįvykis, sukeltas nuteistosios nusikalstamais veiksmais, ir sąlygojo minėtos turtinės žalos atsiradimą.

16J. W. iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų didelių skausmų, didelės dvasinės traumos dėl patirto skausmo, sukelto sužalojimų autoįvykio metu. Autoįvykis nutraukė artimųjų vestuves ir krikštynas, pašlijo santykiai su giminaičiais (J. W. yra nukentėjusiosios A. L., kurios dukra turėjo būti krikštijama, vyro tėvo žmona, tačiau ištekėti turėjusią A. L. kankina kaltės jausmas, ji nebendrauja su vyro tėvu ir jo žmona J. W., jos dukrelė taip pat dėl to nesimato su seneliais, nes psichologiškai nukentejusieji negali atsigauti nuo emocinės įtampos ir abipusių moralinių kaltinimų, kurie sukelti psichologinių traumų). J. W. dėl autoįvykio metu atsiradusių sužalojimų gydymo buvo laikinai praradusi darbingumą, ją kamuoja apatija darbui ar bet kokiai kitai profesinei veiklai, vien prisiminimai apie autoįvykį sukelia nukentėjusiajai stresą ir paniką. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji jaučia fizinį diskomfortą (ją verčia jaustis nejaukiai nejudrus, silpnas kaklas, pirštai), taip pat ir psichologinį diskomfortą (sutriko miegas, sunku susikaupti, greitai pavargsta, bijo vairuoti ir važiuoti automobiliu). Neturtinė žala įvertinta 600 000 Lt.

17E. A. J. autoįvykio metu buvo sutrikdyta sveikata. Dėl sužalojimų ir minkštųjų audinių netekimo atsirado iš esmės nepataisomi daugybiniai randai, sąlygoję vizualinius figūros bei odos pokyčius ir trukdantys laisvai judėti bei dėvėti drabužius. Dėl to ji ilgą laiką jautė fizines kančias, buvo nustatyta padidėjusio jautrumo būklė, sukelianti skausmus dėl prisilietimo, buvo priversta dar ilgą laiką vartoti stiprius vaistus. Ji patyrė išlaidų telefono skambučiams į Lietuvą apmokėti tvarkydama dėl autoįvykio kilusias problemas. Taip pat patyrė kelionės lėktuvu išlaidas, nes dėl autoįvykio kelionė į Lietuvą ir atgal tapo visiškai beprasmiška, visi vizito planai sugriauti, nukentėjusioji nepasiekė savo kelionės tikslo, t. y. negalėjo dalyvauti neįvykusioje šeimyninėje šventėje. Dėl atsiradusios nervinės įtampos ir baimės turėjo įsigyti kitą, europietišką šeimos automobilį, nes dėl autoįvykio sukeltos psichologinės traumos nebegalėjo vairuoti sėdėdama dešinėje pusėje (nes tai keleivio vieta Lietuvoje, ir būtent būdama keleivio vietoje ji patyrė visus sužalojimus autoįvykio metu). Autoįvykis, sukeltas nuteistosios nusikalstamais veiksmais, ir sąlygojo minėtos turtinės žalos atsiradimą.

18E. A. J. iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų didelių skausmų, didelės dvasinės traumos dėl patirto skausmo, sukelto sužalojimų autoįvykio metu, sutrikdytos sveikatos. Dėl sužalojimų ir minkštųjų audinių netekimo atsirado iš esmės nepataisomi daugybiniai randai, ji jaučia didelį emocinį diskomfortą dėl vizualiai akivaizdžiai sudarkyto kūno ir to sukeltų apribojimų dėvėti drabužius, papuošalus, lankytis sveikatingumo kompleksuose. Šie nepataisomi estetiniai sužalojimai sukelia jai apatiją aplinkai bei profesinei ir asmeninei veiklai, kelia sąsajas su autoįvykiu bei trukdo normaliai gyventi. Be to, sutriko miegas, sunku susikaupti, greitai pavargsta, bijo vairuoti ir važiuoti kitų asmenų vairuojamu automobiliu. Autoįvykio metu patirto šoko pasekmė yra ir ta, kad E. A. J. negali tvardytis, kontroliuoti savo elgesio esant bet kokioms stresinėms situacijoms. Ji iki šiol lankosi pas psichologus dėl autoįvykio sukeltų psichologinių traumų. Autoįvykis nutraukė artimų giminaičių vestuves ir krikštynas. Būtent autoįvykis sąlygojo skausmą bei dvasines kančias, sukeliančias nukentėjusiajai neturtinę žalą.

19Ieškovės nurodė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kadangi prejudicinę galią turinčiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu buvo patvirtinta ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą, papildomai nereikia įrodinėti D. R. pareigos visiškai atlyginti ieškovų patirtą žalą.

20Atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro atsakomybė kyla LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) pagrindu. Draudikų biuras, atsisakė mokėti išmoką motyvuodamas tuo, kad Pretenzija pareikšta praleidus vienerių metų terminą, numatytą TPVCAPDĮ 16 straipsnyje. Kadangi nukentėjusieji dar iki šiol kenčia nuo autoįvykio metu sukeltų sveikatos sužalojimų, jiems vis dar bus reikalingas gydymas ateityje, todėl iki pat pretenzijos pateikimo dienos nebuvo įmanoma objektyviai ir tiksliai įvertinti nukentėjusiesiems padarytos visos žalos dydžio. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, nepanaikino draudikų biuro pareigos atlyginti. Todėl reikalauja atlyginti ieškovų patirtą žalą solidariai iš atsakovų Draudikų biuro ir D. R..

21Atsakovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti (3 t., 3-5 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjęs nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės asmuo, turi teisę dėl tos pačios žalos pasirinkti vieną iš subjektų, kurio atžvilgiu gali reikšti reikalavimą atlyginti tą žalą, t. y. atsakingą už eismo įvykį asmenį – kaltininką ar Biurą. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, jog eismo įvykio metu padarytą žalą atlygintų kaltininkas, nukentėjęs asmuo nebetenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro. Tokiu atveju reikalavimas Biurui galėtų būti reiškiamas tik nukentėjusiam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymą bei bylą nutraukus (TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Ieškovai civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje žalos atlyginimo reikalavo tik iš D. R., t. y. jie aiškiai išreiškė savo valią žalos atlyginimo reikalauti ne iš Biuro, o iš eismo įvykio kaltininkės. Iki šiol ieškovai savo reikalavimų kaltininkės atžvilgiu neatsisakė, teismas bylos jos atžvilgiu nenutraukė. Taigi, tokiu būdu civiliniai ieškovai yra praradę subjektinę teisę TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka reikšti pretenziją Biurui. Eismo įvykio metu nukentėję asmenys, norėdami gauti išmoką iš Biuro, privalo TPVCAPD reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytu terminu ir tvarka atlikti tam tikras pareigas – pareikšti pretenziją Biurui, pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus. Pretenziją dėl 2007 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio metu patirtos žalos ieškovai turėjo pateikti Biurui iki 2008 m. rugsėjo 9 d., tačiau pretenzija buvo pateikta tik 2010 m. birželio 7 d., t. y. praleidus TPVCAPD įstatymo nuostatose įtvirtintą vienerių metų terminą. Todėl išmoka negali būti mokama. Pažymi, kad pasibaigus naikinantiesiems materialinio pobūdžio terminams, pasibaigia pati subjektinė teisė. Biuras atlygina nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, net ir esant Biuro pareigai atlyginti ieškovų patirtą žalą, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia didesnės dalies ieškinyje reikalaujamų priteisti sumų.

22A. D. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti (3 t., 15-22 b. l.). Ji nurodė, kad remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Todėl draudiko ar draudikų biuro ir transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui nelaikytina solidariąja. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies l punktą, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio LR teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų iki 2009 m. gruodžio 10 d. 500 000 eurų (kas sudaro apie 1 726 400 Lt sumą: 500 000 x 3,4528 Lt) dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų (kas sudaro 3 452,80 Lt sumą) dėl neturtinės žalos). Todėl ieškovai, reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu įgis tik tada, kai bus nustatyta ir išspręsta atsakovo Draudikų biuro atsakomybė ir jos ribų klausimas.

23Atsakovė nesutiko su ieškovių reiškiamos žalos dydžiu:

24Dėl M. P. reikalavimų atlyginti 5 958 Lt už numatomas atlikti randų šalinimo operacijas. Šiuo metu yra pateikta tik plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pažyma dėl rekomenduotinų atlikti plastinių operacijų ir jų įkainių, tačiau nėra žinoma ir įrodyta, kad pažymoje nurodytos procedūros bus nukentėjusiajai atliktos ateityje ir, kad bus taikomi pateiktoje pažymoje numatomi įkainiai. 750 Lt už numatomą sausgyslių tenolizės ir sausgyslinių žiedų plastikos operaciją - pateikta tik UAB ,,Grožio chirurgija“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pažyma dėl rekomenduotinos atlikti plastinės operacijos ir jos atlikimo įkainio, tačiau nėra duomenų, kad pažymoje nurodyta operacija bus nukentėjusiajai atlikta ateityje ir, kad bus taikomi pateiktoje pažymoje numatomi įkainiai. 54 285 Lt negautos pajamos pagal autorines sutartis - šiuo metu nėra galimybės spręsti negautų pajamų atlyginimo klausimą M. P., kadangi nepateikti dokumentai, įrodantys, kad ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nutraukė autorinę sutartį, nedalyvavo rengiant KTU užsakymo mokslinius projektus ir negavo visos ar dalies sutartyje numatytų pajamų sumos, nepateikta konkretus tokių pajamų paskaičiavimas.

25Dėl J. W. reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko dėl šių išlaidų: 1 898,88 Lt už dantų taisymą, kadangi pateikti tik mokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai, tačiau nepateiktos medicininės pažymos, patvirtinančios, kad dantys buvo pažeisti eismo įvykio metu; 2 256,14 Lt už eismo įvykio metu sudaužytus akinius, kadangi pateiktas išlaidas patvirtinantis dokumentas (2008 m. kovo 18 d. optikos pažyma) nepatvirtina fakto, kad akiniai buvo sudaužyti eismo įvykio metu; 115 Lt už viešbutį Lietuvoje ,,RAMADA“, kadangi nepateikti turėtas išlaidas patvirtinantys mokėjimo dokumentai bei nepagrįstas priežastinis ryšys su eismo įvykio metu patirtais sveikatos sužalojimais; 344 588,77 Lt už slaugymą iki nukentėjusiosios 85 metų amžiaus. Šiuo metu nėra realaus pagrindo kompensuoti išlaidas už slaugą, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusiajai teikiamos slaugos paslaugos už užmokestį. Taip pat nepateiktos medicininės pažymos, kuriose būtų nurodoma, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra reikalinga slauga bei nepagrįstas jos laikotarpis. 439 311,62 Lt negautų pajamų atlyginimui iki 65 metų amžiaus - šiuo metu nėra galimybės spręsti negautų pajamų atlyginimo klausimą, kadangi nepateikti dokumentai, būtini negautų pajamų paskaičiavimui (darbdavio pažyma apie darbo užmokestį už trijų mėnesių iki eismo įvykio laikotarpį, nedarbingumo pažymėjimai, medicininės pažymos patvirtinančios, kad nukentėjusioji yra pilnai nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, VSDFV pažymos apie išmokėtas ligos pašalpas). 11 283,43 Lt už keliones į gydymo įstaigas išlaidos nekompensuotinos, kadangi nepateiktos gydymo įstaigų pažymos, patvirtinančios, kad gydymo įstaigose lankytasi dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų gydymo, nėra nurodyta, kokiu automobiliu važiuota, kokios vidutinės kuro sąnaudos bei nepateikti kuro išlaidų faktą patvirtinantys mokėjimo dokumentai.

26Dėl E. A. J. reikalavimo dėl 109,82 Lt turtinės žalos atlyginimo už telefoninius pokalbius nesutiko, nes nenurodyti asmenys ar įstaigos, kurioms buvo skambinta, nepagrįstas skambučių priežastinis ryšys su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Nesutiko atlyginti 1 151,80 Lt už apgyvendinimą viešbutyje ,,Perkūno namai“, 1525,11 Lt už lėktuvų bilietus, 78 490,59 Lt už automobilį su vairu kairėje pusėje, kadangi tai nėra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Be to, ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur automobiliai turi būti su vairu dešinėje pusėje ir nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė turi teisę eksploatuoti neribotą laiką tokį automobilį.

27Dėl A. L. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovė nesuko su reikalavimais dėl: 144 673,57 Lt negautų pajamų atlyginimui, nes šiuo metu nėra galimybės spręsti negautų pajamų atlyginimo klausimą, kadangi nepateikti dokumentai, būtini negautų pajamų paskaičiavimui (darbdavio pažyma apie darbo užmokestį už trijų mėnesių iki eismo įvykio laikotarpį, nedarbingumo pažymėjimai, medicininės pažymos patvirtinančios, kad nukentėjusioji yra pilnai nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, VSDFV pažymos apie išmokėtas ligos pašalpas); 3 060 Lt už numatomas atlikti randų šalinimo operacijas, nes yra pateikta tik plastikos chirurgo gydytojo pažyma dėl rekomenduotinų atlikti plastinių operacijų ir jų įkainių, tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad pažymoje nurodytos procedūros bus nukentėjusiajai atliktos ateityje ir, kad bus taikomi sąmatose numatomi įkainiai; 5 334,18 Lt už receptų išrašymą, kadangi vaistai buvo išrašomi mėnesiui, o ne kiekvieną dieną.

28Atsakovė nesutiko su ieškovių prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, nes jie iš esmės nepagrįsti ir neatitinka ne tik teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijų, ir byloje esančių aplinkybių. Neturtinė žala mažintina, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, taip ir atsakovės turtinę padėtį.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

31Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovėms: E. A. J. 482,13 Lt turtinės ir 454,13 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 936,44 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; J. L. 1 078,08 Lt turtinės ir 454,31 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1 532,39 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; A. L. 2 290,71 Lt turtinės ir 90,87 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 2 381,58 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; L. G. 30,72 Lt turtinės ir 454,31 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 485,03 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; M. P. 51 368,17 Lt turtinės ir 454,13 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 51 822,48 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Priteisė iš atsakovės D. R. ieškovėms: E. A. J. 2 786,73 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 624 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 13 410,73 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; J. L. 2 371,14 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 475,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 14 846,81 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; A. L. 4 700 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 475,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 17 175,67 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; L. G. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 624 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10 624 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; M. P. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 12 561,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 22 561,25 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovais šioje byloje turi būti LR transporto priemonių draudikų biuras ( toliau – draudikų biuras) ir D. R., kaip žalą padaręs asmuo, kuris buvo ir transporto priemonės valdytojas. Ieškovėms buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. 2010 m. birželio 16 d. teismo nuosprendis, kuriuo D. R. buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjęs ir yra vykdomas. Tuo pačiu ieškovių teisė į ieškinio patenkinimą užtikrinta, tik yra sprendžiama dėl paties ieškinio dydžio.

34Teismas nustatė, jog įrodyta, kad kaltinamoji dėl neatsargumo eismo įvykio metu nežymiai ir nesunkiai sutrikdė sveikatą ieškovėms, taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jos kaltė įrodyta, o tai yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pripažino, kad ieškovės, kaip nukentėjusiosios, įgijo du savarankiškus pagrindus reikalauti, kad prievolė jų atžvilgiu dėl žalos atlyginimo būtų įvykdyta, bei nurodė, jog pirmiausia nukentėjusiojo reikalavimas turi būti tenkinamas iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Kadangi atsakovė D. R. padarė žalą transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta, todėl žalos atlyginimo reikalavimas nukreipiamas atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais. Žalą atlyginęs atsakovas Draudikų biuras įgyja atgręžtinį reikalavimą susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Taigi automobilio savininko – atsakovės D. R. atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų ir vairavo neapdraustą transporto priemonę, kai tai privaloma pagal įstatymą. Teismas nurodė, jog žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nustatė, kad ieškovės 2010 m. birželio 7 d. pretenziją pareiškė UAB „BTA draudimas“ dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o pastarasis pretenziją perdavė Draudikų biurui, kadangi D. R. vairavo transporto priemonę, kuri eismo įvykio metu nebuvo apdrausta. Atsakovės D. R. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, nes dėl jos neteisėtų veiksmų atsirado žala. Ta aplinkybė, kad ieškovės dėl žalos atlyginimo nesikreipė TPVCAPD 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminais tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškė ieškinį, neatleidžia draudikų biuro nuo pareigos atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.

35Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas sutiko su atsakovo Draudikų biuro pateiktu turtinės ir neturtinės žalos dydžio paskaičiavimu, ją ieškovėms atlyginant šiam atsakovui. Dėl žalos atlyginimo ieškovėms priteisimo iš atsakovės D. R. teismas nurodė, jog atsakovė pripažinus ją kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, padarė turtinę žalą ieškovėms ta apimtimi, kuri nėra atlyginama Draudikų biuro ir kuri įrodyta pateiktais įrodymais.

36Teismas nurodė, jog priteistinos neturtinės žalos dydis iš atsakovo Draudikų biuro nustatytas atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmokamą sumą – 1 000 eurų dėl neturtinės žalos. Atsakovė D. R. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, konstatavo, kad jos pačios elgesys sąlygojo jos turtinės padėties pabloginimą, darbingumo praradimą. Teismas, atsižvelgdamas į jau susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, ieškovių ieškinį dėl neturtinės žalos mažino, pripažindamas, kad kiekvienos nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 10 000 Lt. Ieškovėms, išskyrus ieškovę A. L., padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Ieškovei A. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet atsižvelgta į tai, kad toks sveikatos sutrikdymas padarytas prieš sudarant santuoką, ruošiantis švęsti sutuoktuvių ir dukros krikšto šventes.

37III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

38Ieškovės J. L. ir A. L. apeliaciniu skundu (3 t., 150-153 b. l.) prašė teismo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies, papildomai solidariai priteisiant iš atsakovų apeliantų (ieškovų) A. L. naudai 144 673,56 Lt turtinės žalos, ir J. L. naudai 79 7082,70 Lt turtinės žalos atlyginimą; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

39Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401. Prie ieškovių patikslinto 2012 m. kovo 27 d. ieškinio buvo pridėtos žalos paskaičiavimo lentelės, iš kurių matyti, kad skundžiamu sprendimu teismas nepriteisė A. L. negautų pajamų:

41- už netektą darbą Mr. Bee's šeimos centre (6,90 GBP / vai. x 152 vai. / mėn. x 28 nedirbti mėnesiai nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., iš viso 29 366,40 GBP arba 144 673,56 Lt). Teismas laikė, kad ši žalos dalis nepagrįsta įrodymais, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta;

42- Mr. Bee's Vaikų lopšelio, vaikų klubo ir tėvų centro 2008 m. kovo 26 d. pažyma, patvirtinanti, kad A. L. dirbo Mr. Bee's įstaigoje ir jos valandinis atlyginimas siekė 6,90 GBP, ji vidutiniškai dirbo 38 val. per savaitę, tačiau nustojo dirbti dėl ligos ir asmeninių problemų;

43- Iš Mr. Bee's šeimos centro 2011 m. kovo 11 d. pažymos matyti, kad A. L. 2007 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (t. y. trys mėnesiai prieš jai nustojus dirbti) buvo priskaičiuoti ir išmokėti atlyginimai - atitinkamai 712,27 GBP, 600,69 GBP ir 538,78 GBP, kas rodo jos vidutines mėnesines pajamas iki jai netenkant darbingumo;

44- tai, kad A. L. buvo nedarbinga po eismo įvykio, rodo Darbo paieškos centro (J. P.) 2011 m. kovo 4 d. pažyma dėl bedarbystės laikotarpio ir pašalpų, kurioje nurodyta, kad A. L. buvo bedarbė, ir kad jai mokėta bedarbio pašalpa nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. spalio 4 d. (nuo šios datos pašalpa jai nebemokėta);

45- A. L. nedarbingumą po eismo įvykio patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: Trinty klinikos 2008 m. kovo 20 d. MAT/JB pažyma, kad pacientė lankėsi pas daktarą nuo 2007 m. spalio mėnesio dėl įvairių skausmų, sužalojimų, randų, nuolatinio jaudulio ir nerimo jausmo, sukeltų eismo įvykio; N. M. medicinos centro 2010 m. birželio 4 d. pažyma, kad A. L. vis dar lankėsi pas psichiatrą dėl 2007 m. eismo įvykio sukeltų psichologinių traumų; iš T. S. klinikos 2010 m. kovo 31 d. rašto SG/JB matyti, kad A. L. reguliariai gydoma antidepresantais, ir kad tai atsitiko dėl eismo įvykio bei streso, kurį kelia teismo procesas.

46Taigi iš įrodymų visumos matyti, kad A. L. nuo 2007 m. spalio mėnesio buvo nedarbinga ir neteko darbo pajamų, todėl teismas turėjo priteisti prašomą 29366,40 GBP arba 144 673,56 Lt sumą.

47Dėl J. L. pirmos instancijos teismas nurodė, kad nepriteistina ši žalos dalis: 430,00 GBP (1 898,88 LTL) už dantų taisymą; 67 339,32 GBP (344 588,77 Lt) už slaugymą laikotarpiu nuo eismo įvykio iki nukentėjusiosios 85 metų amžiaus; 85 850,00 GBP (439 311,62 Lt) negautų pajamų atlyginimui iki 65 metų amžiaus; 2205 GBP (11 283,43 Lt) kelionės išlaidos, vykstant į gydymo įstaigas. Ši teismo išvada taip pat nepagrįsta, kadangi įrodymai apie šią žalą buvo teismui pateikti, ką patvirtina šie dokumentai:

48- dantų taisymą patvirtina J. C. Stomatologijos skyriaus 2007 m. spalio 10 d. mokėjimo kvitas 210 GBP sumai ir 2008 m. balandžio 1 d. mokėjimo kvitas 220 GBP sumai; iš šių kvitų matyti, kad dantų gydymas J. L. pradėtas netrukus po eismo įvykio 2007 m. spalio 10 d., o įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendyje nustatyta pagal 2008 m. sausio 22 d. Specialisto išvadą Nr. G 1212/07 (06), kad J. L., per įvykį sukelti I, II dantų viršutiniame žandikaulyje lūžimai, todėl bendra 430 GBP (1 898,88 Lt) suma dantų gydymui turėjo būti priteista;

49- iš 2010 n. gruodžio 14 d. Medicininės išvados Nr. CJM/BJG/500066/153 matyti, kad iki nelaimingo atsitikimo 2007 m. rugsėjo 7 d. pacientė dirbo viešbutyje ir nepilną darbo dieną mokykloje, o po avarijos ji kenčia skausmą, yra neįgali ir patiria emocinį stresą, prognozuojama, kad dėl avarijos nėra tikėtina, kad ateityje jos simptomai (lėtiniai raumenų skausmai, neuropatiniai skausmai ir neįgalimas) palengvėtų, nurodyta, kad jai reikalingas nuolatinis gydymas nuskausminamaisiais, reabilitacija ir invaziniai skausmo valdymo metodai, taip pat psichologinis gydymas ir skausmo valdymo procedūros, numatytas sudėtingas gydymo planas; kad dėl eismo įvykio ji turėjo mesti darbą viešbutyje, prarado didelę dalį pajamų; nuo pat eismo įvykio J. L. buvo nuolat ir ypač intensyviai daugelį metų gydoma, taigi negalėjo būti darbinga, be to, akivaizdu, kad jos daugkartinės kelionės į gydymo įstaigas turėjo kainuoti, todėl teismas galėjo nustatyti pats protingą kelionės išlaidų į gydymo įstaigas dydį; J. L. tapo priklausoma nuo artimųjų pagalbos, ji praradusi savo nepriklausomybę, iš gydymo plano matyti, kad pacientei reikalinga nuolatinė priežiūra, reguliarios specialistų konsultacijos, taigi galima konstatuoti, kad iki pat pensinio amžiaus (65 metų) ji negalės atstatyti darbingumo ir atkurti ankstesnio pajamų lygio, be to, jai iki gyvenimo pabaigos (tikėtinas amžius 85 metai) bus reikalinga nuolatinė artimųjų slauga, ir tai neabejotinai sudaro išlaidas, kadangi artimieji turi skirti laiką slaugymui, ir to skirto laiko negali panaudoti darbui, t. y. pajamoms gauti, taigi akivaizdu, kad sumažėja J. L. šeimos pajamos, dėl to ji patiria aiškią žalą, ir net jei ieškovė negalėjo tiksliai įrodyti savo žalos, patiriamos dėl nuolatinės slaugos poreikio, ją galėjo nustatyti teismas. Su patikslintu ieškiniu buvo apteikti J. L. draudžiamąsias pajamas patvirtinantys dokumentai, rodantys jos darbo valandinį įkainį, mokėtus mokesčius ir išmokėtą atlyginimą Lifeboat darbovietėje;

50- Taip pat byloje pateiktos J. W. darboviečių - viešbučio L. I. (1957,50 GBP netektų pajamų) ir H. C. (1560 GBP netektų pajamų) pažymos apie jos netektas pajamas, be to, ji nebegali šiose darbovietėse dirbti ateityje, dėl to taip pat neteks pajamų iki 65 metų pensinio amžiaus; iš S. H. School mokyklos pažymos 2007 m. rugsėjo 7 d. – 2007 m. gruodžio 19 d. laikotarpiui) matyti, kad J. W. nedirbo 74 dienas tuo laikotarpiu.

51Iš įrodymų visumos matyti, kad J. L. priteistina kompensacija už šią turtinę žalą: 430,00 GBP (1 898,88 LTL) už dantų taisymą; 67 339,32 GBP (344 588,77 Lt) už slaugymą laikotarpiu nuo eismo įvykio iki nukentėjusiosios 85 metų amžiaus; 85 850,00 GBP (439 311,62 Lt) negautų pajamų atlyginimui iki 65 metų amžiaus; 2205 GBP (11.283,43 Lt) kelionės išlaidos, vykstant į gydymo įstaigas, viso 797082,70 Lt turtinės žalos.

52Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašė teismo palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą, atmesti ieškovių apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

531. Iš A. L. teismui pateiktų įrodymų matyti, kad A. L. nuo 2007 m. spalio mėnesio buvo nedarbinga ir neteko darbo pajamų, todėl teismas turėjo priteisti prašomą 29366,40 GBP arba 144673,56 Lt sumą. Ieškovė nepagrindė, kad dirbti negalėjo būtent dėl avarijos padarinių, nes jos patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio sergama iki 10 dienų, jai nebuvo nustatyta joks netektas darbingumas ar kt. aplinkybės, dėl kurių ji negalėtų dirbti, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

542. Įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendyje nustatyta pagal 2008 m. sausio 22 d. Specialisto išvadą Nr. G 1212/07 (06), kad Jennifer A. W., be kita ko, per įvykį sukelti I, II dantų viršutiniame žandikaulyje lūžimai, todėl bendra 430 GBP (1898,88 Lt) suma dantų gydymui turėjo būti priteista. Tačiau su tuo negalima sutikti, nes pats lūžis dar nereiškia dantų taisymo reikalingumo. Nėra įrodymų, patvirtinančių nuolatinės priežiūros reikalingumą, t.y. tai, kad pati ieškovė negalėtų savimi pasirūpinti. Jokia slauga ieškovei nėra nustatyta, ir šis faktas nėra patvirtintas jokiais dokumentais. Be to, nepagrįstas konkretus pajamų sumažėjimas ar negavimas, bei tai nėra konkrečiai susieta su avarijos pasekmėmis, kas taip pat reikalinga įvertinti, nes nuostoliai negali būti menami, o turi būti pagrįsti ir įrodyti, t.y. realūs. Nėra duomenų, išskyrus ieškovų teiginius, kad ieškovė negalės toliau dirbti buvusioje darbovietėje būtent dėl eismo įvykio. Be to, nėra duomenų, kad ieškovė šiuo metu nedirba ar negali dirbti apskritai jokio darbo, t.y. kad jai nustatytas nedarbingumas, kurį sąlygojo eismo įvykis. Todėl nėra paneigta, kad ieškovė negali apskritai dirbti ir užsidirbti, kas reikalinga įvertinti, nes kaip minėta, nuostoliai turi būti pagrįsti ir realūs.

55Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Biuras prašė teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliantės neįrodė apeliaciniame skunde prašomos priteisti žalos dydžio. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuokamą praktiką būsimos ar numatomos išlaidos turi būti realios, o ne tikėtinos, nes priešingu atveju butų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas. Biuras kartu su atsiliepimais į ieškinį yra pateikęs specialistų išvadas, kuriose detaliai buvo įvertintas apeliantų prašomos priteisti žalos dydis, papildomai pateikia Biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl apeliaciniu skundu prašomų priteisti sumų dydžio ir pagrįstumo.

56Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Biurui pareikštą ieškinį atmesti (3 t. 129-131 b. l.).

57Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

581. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti. Šiuo atveju, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo ir nevertino Biuro 2011 m. lapkričio 21 d. atsiliepime į ieškinį Nr. 08-10416 nurodytų argumentų, kurie buvo pakartoti ir teismo posėdžių metu.

592. Skundžiamoje byloje pareikštas ieškinys buvo priimtas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, nes tuo metu, kai ieškovai 2011 m. rugsėjo 6 d. pateikė ieškinį skundžiamoje byloje, Varėnos rajono apylinkės teismo žinioje buvo civilinė byla Nr. 2-90-445/2011 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu, kurioje ieškovų 2011 m. gegužės 31 d. pateiktas atskirasis skundas dar buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Kadangi ieškovai ieškinį skundžiamoje byloje pateikė 2011 m. rugsėjo 6 d., o Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl ieškovų pateikto atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. 2-90-445/2011 priėmė tik 2011 m. lapkričio 17 d., akivaizdu, jog Varėnos rajono aplinkės teismas nepagrįstai priėmė naują ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

603. Teismas nepagrįstai nevertino Biuro prašymo ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o vėliau jos nepritaikė ir ieškinio neatmetė (CK1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinys skundžiamoje byloje buvo pateiktas tik 2011 m. rugsėjo 6 d., t. y. praleidus sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio skaičiavimo pradžia sutampa su 2007 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio diena, kada ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame teismo sprendime nepaminėta reikšminga aplinkybė, jog ieškovų ankstesnis civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-445/2010, o vėliau perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą (beje, ši teisė pripažinta į atsakovę D. R., o ne Biurą, kuris net nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime ir neturėjo jokių procesinių teisių) (civilinės bylos Nr. 2-90-445/2011), buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovų atstovo kaltės, kas sąlygojo aplinkybę, jog ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktas gali įtakoti tik galimos Biuro mokamos išmokos mokėjimo laiką, tačiau visiškai neįtakoja ir neapriboja nukentėjusio asmens teisės reikšti pretenziją Biurui (LRTPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalis).

614. Skundžiamame sprendime yra rašymo apsirikimo klaida, nurodant ieškovei M. P. priteistą sumą - vietoje 51 822,30 Lt sumos, nurodyta 51 822,48 Lt suma.

62Ieškovės, atsiliepimu į atsakovo Biuro apeliacinį skundą teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovės nurodo, kad:

631. Apeliantas be pagrindo teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai priėmė naują ieškinį dėl ginčo neva tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto nurodytu 2011 m. gegužės 31 d. atskiruoju skundu buvo keliamas tik ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas, tačiau teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, siekdamas kuo labiau užtikrinti nukentėjusiųjų interesus ir greitą procesą, pagrįstai priėmė patikslintą 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškinį. Negalima laikyti, kad tai nauja byla, juo labiau, kad ir pačiame 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje buvo prašoma prijungti šį ieškinį prie jau esančios bylos Nr. 2-90-445/2011, t. y. ieškovai aiškiai laikė, kad tęsiama ta pati byla, o ne pradedama nauja. Teismas, priimdamas ieškinį, laikėsi įstatymo ir susiformavusios teismų praktikos, kad jei pripažįstama civilinių ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese, bet ieškinio dydžio klausimas atidedamas spręsti civiliniame procese, tai toks ieškinys nagrinėjamas toliau to paties teismo jo paties iniciatyva netgi nesant atskiro šalių pareiškimo.

642. Nepagrįstas ir apelianto reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kadangi, kaip minėta, pagal LAT praktiką (civ. byla Nr. 3K-7-245/2010) teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Vieną kartą (Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje) ieškovams jau pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, t. y. išnagrinėtas ir pripažintas ieškinio pagrįstumas, pripažinta materialinė subjektinė reikalavimo teisė, todėl negalima taikyti senaties termino jau pripažintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu teisės atžvilgiu. Be to, negalima tapatinti ieškinio senaties pradžios momento su eismo įvykio momentu, kadangi apie patirtos žalos dydį nukentėjusieji galutinai galėjo sužinoti tik baigę gydymosi kursą, gavę galutines medikų išvadas ir prognozes, kurių didžioji dalis buvo jiems pateiktos iš kompetentingų medicinos įstaigų tik 2010 metais. Juo labiau, kad LRTPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala.

653. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismas pripažino ieškovų teisę į ieškinio patenkinimą tik D. R., o ne Draudikų biuro atžvilgiu. Nuosprendžiu pripažinus ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, kartu pripažinta, kad nukentėjusieji turi teisę gauti žalos atlyginimą iš asmenų, kurie už tą žalą atsakingi. Eismo įvykio kaltininkei kyla deliktinė atsakomybė, o Draudikų biuro atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą.

66Atsiliepimu į atsakovo Biuro apeliacinį skundą atsakovė D. R. iš dalies nesutinka su atsakovo pateiktais argumentais.

67Atsakovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-445/2010 ieškovų pareikštas civilinis ieškinys nebuvo paliktas nenagrinėtu, o perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą ir, kad ši teisė pripažinta į atsakovę D. R., o ne Biurą, kuris net nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime ir neturėjo jokių procesinių teisių, kas savaime nenutraukė ieškinio senaties termino, nes kaip jau minėta atsiliepime į ieškovų ieškinį, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Jei nukentėjusiam trečiajam asmeniui būtų suteikta pasirinkimo laisvė, kuriam subjektui pareikšti reikalavimą, TPVCAPDĮ reguliavimu užtikrinama transporto priemonės valdytojo interesų apsauga taptų deklaratyvi ir neatitiktų privalomojo draudimo sistemoje dalyvaujančių draudėjų lūkesčių. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga mokėti išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Minėta, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui pagal įstatymą yra ir tada, kai civilinė atsakomybė kilo dėl įvykių, kurie kituose panašiuose santykiuose pripažintini nedraudžiamaisiais, arba tais atvejais, kai draudėjas netinkamai vykdė draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintys subjektai gali pateikti pretenziją dėl išmokos tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas Biuras neturi atlyginti žalos vien dėl formalių pagrindų, nes jo atsakomybę garantuoja galiojantys norminiai teisės aktai.

68IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

702010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-445/2010 nuosprendžiu D. R. buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, o civilinėms ieškovėms A. L. , E. A. J., J. W., L. G., M. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, ieškovių teisė į ieškinio patenkinimą užtikrinta, tik nagrinėjant ieškinius civilinio proceso tvarka sprendžiama dėl paties ieškinio dydžio. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinius ieškinius tenkino iš dalies.

71Atsakovas draudikų biuras apeliacinio skundo argumentus grindžia tuo, kad teismas negalėjo priimti ieškinio, nes prieš tai buvęs ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ir dar buvo neišnagrinėtas atskirasis skundas bei senaties termino praleidimu.

72Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovių ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytu 2011 m. gegužės 31 d. atskiruoju skundu buvo keliamas tik ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirto kelio ieškovėms kreiptis į teismą nauju ieškiniu, ką jos ir padarė. Kolegijos nuomone, teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, siekdamas kuo labiau užtikrinti nukentėjusiųjų interesus ir greitą procesą, pagrįstai priėmė patikslintą 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškinį. Negalima laikyti, kad tai nauja byla, juo labiau, kad ir pačiame 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje buvo prašoma prijungti šį ieškinį prie jau esančios bylos Nr. 2-90-445/2011, t. y. ieškovai aiškiai laikė, kad tęsiama ta pati byla, o ne pradedama nauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šį ieškinį priėmė ir nagrinėjo tas pats teisėjas, kuris ankstesnįjį ieškinį buvo palikęs nenagrinėtą. Kolegijos nuomone, priimdamas ieškinį, teismas nepažeidė įstatymo ir susiformavusios teismų praktikos, nes kai pripažįstama civilinių ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese, bet ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai toks ieškinys nagrinėjamas toliau to paties teismo jo paties iniciatyva netgi nesant atskiro šalių pareiškimo.

73Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą.

74Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia nusakoma subjektyviąja aplinkybe, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu momentu– teisės pažeidimo – momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009 ir kt.). Taip pat svarbu nustatyti ir ieškinio senaties pabaigą, išsiaiškinti, ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 straipsniai). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu bei tai, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Taigi akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas.

75Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosioms kūno sužalojimai padaryti 2007 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio metu. Kūno sužalojimai, jų lokalizacija, padarymo laikas ir būdas, sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatyti 2008 m. sausio 22, 25 d. d. Teismo medicinos specialisto išvadose, kurios pateiktos ikiteisminio tyrimo institucijai 2008 m. vasario 7 d. (baudž. byla 1 t., b. l. 106-108, 111-113, 117-119, 134-136, 159-161). Iš šių duomenų galima būtų teigti, kad būtent ši diena yra ta diena kai nukentėjusiosios turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios apie specialisto išvadų turinį sužinojo šią dieną, nes duomenų apie jų susipažinimą su bylos medžiaga, nėra. Apie tai, kad baigtas ikiteisminis tyrimas ir iki 2009 m. lapkričio 30 d. galima susipažinti su bylos medžiaga pranešta nukentėjusiųjų advokatui A. K. 2009 m. lapkričio 24 d. pranešimu (baudž. byla 3 t., b. l. 72). Nors byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų atstovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau tokią teisę ir galimybę turėjo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios subjektyviai suvokė apie savo teisės pažeidimo aplinkybes (sužalojimo aplinkybes, tikslų sužalojimo laipsnį) ne vėliau kaip 2009 m. lapkričio 24 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia.

76Nukentėjusiosios ieškinius atsakovei D. R. buvo pateikę teismui baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2010 m. kovo 18 d. (baudž. byla, 3 t., b. l.143-155 A. L.; b. l. 156-194 E. A. J.; b. l. 185-222 J. W.; 4 t., b. l. 1-13 L. G.; b. l. 14 63 M. P.). Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu minėtoms civilinėms ieškovėms pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (baudž. byla, 4 t., b. l. 167-177). Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 10 d. (bau. byla, 4 t., b. l. 202-206). Ieškovės patikslintu ieškiniu atsakovams D. R. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui į teismą kreipėsi 2010 m. lapkričio 2 d. (civ. byla Nr. 2-90-445/2011; 2-689-445/2011, b. l. 2-15). Šis ieškinys, kaip jau buvo minėta, 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas ieškovių atstovui neatvykus į teismo posėdį (civ. byla Nr. 2-90-445/2011( 2-689-445/2011), 3 t., b. l. 71-73). Ieškovių atstovui apskundus šią nutartį, 2011 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas, konstatavus, jog atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (civ. byla Nr. 2-90-445/2011 (2-689-445/2011), 3 t., b. l. 112-113). 2011 m. rugsėjo 9 d. ieškovės nauju ieškiniu kreipėsi į teismą (civ. byla Nr. 2-122-445/2012, b. l. 3-11).

77Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškinio palikimas nenagrinėtu ieškinio senaties termino nenutraukė, nes ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovių atstovo kaltės, t. y. jam neatvykus į teismo posėdį (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Kolegija kartu atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad apie minėtą eismo įvykį apeliantas buvo informuotas jau 2009 metais ir netgi buvo rezervavęs 500 000 Eur žalos išmokėjimui (baudž. byla, 2 t., b. l. 44). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl sužinojimo apie pažeistą teisę, apie veiksmus, kurių ėmėsi ieškovės tam, kad apginti jų pažeistą teisę, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai ieškinio senaties netaikė, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

78Kiti skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

79Ieškovės J. L. ir A. L. nesutinka su joms priteistos turtinės žalos dydžiu, apeliaciniu skundu prašo sprendimą iš dalies pakeisti.

80Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji, t. y. atsakovė D. R., dėl neatsargumo eismo įvykio metu nežymiai ir nesunkiai sutrikdė sveikatą ieškovėms, taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). D. R. padarė neatsargų nusikaltimą, jos kaltė įrodyta, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). O Transporto priemonių draudikų biuro pareiga dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėti išmoką kilo pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes draudžiamojo įvykio kaltininkė, t. y. D. R., žalos padarymo momentu, pažeisdama įstatymą, nebuvo savo automobilio apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

81Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

82Teismų praktikos apžvalgoje nurodoma, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Taigi pirmiausia nukentėjusiojo reikalavimas turi būti tenkinamas iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Šiuo atveju draudikas, t. y. atsakovas Draudikų biuras, yra pagrindinis skolininkas, o transporto priemonės valdytoja, atsakovė D. R., yra papildoma skolininkė. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslus ir reguliavimą įtvirtinta subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam asmeniui. Tokiu būdu užtikrinama didesnė nukentėjusiojo asmens teisių apsauga. Žalą atlyginęs Draudikų biuras įgyja atgręžtinį reikalavimą susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 17, 22, 23 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atitinkamai ir priteisė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

83Ieškovė J. L. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 1898,88 Lt už dantų taisymą, 344 588,77 Lt – už slaugymą laikotarpiu nuo eismo įvykio iki nukentėjusiosios 85 metų amžiaus, 439 311,92 Lt – negautų pajamų atlyginimui iki 65 metų amžiaus ir 11 283,43 Lt kelionėms vykstant į gydymo išlaidas. Apeliantės nuomone, teismui pateikti šią žalą patvirtinantys įrodymai.

84Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad žala dėl 67.339,32 GBP (344.588,77 Lt) už slaugymą laikotarpiu nuo eismo įvykio iki nukentėjusiosios 85 metų amžiaus neįrodyta pateiktais įrodymais, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra reikalinga (būtina) slauga, kad teikiamos slaugos paslaugos bei kad jos teikiamos už užmokestį. Taip pat teismas pagrįstai laikė nepakankamais įrodymus dėl 85.850,00 GBP (439.311,62 Lt) negautų pajamų atlyginimui iki 65 metų amžiaus, nes negautų pajamų paskaičiavimui nepateikta darbdavio pažyma apie darbo užmokestį už trijų mėnesių iki eismo įvykio laikotarpį, nedarbingumo pažymėjimai, medicininės pažymos patvirtinančios, kad nukentėjusioji nedirba ir yra pilnai nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nepateikta duomenų apie išmokėtas ligos pašalpas, socialinio draudimo išmokas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieškovės pateiktus įrodymus, kuriuose nurodyta, jog iki minėto autoįvykio ji buvo santykinai sveika, dirbo vakarais registratore viešbutyje ir reprografijos laborante mokykloje, o po įvykio turėjo mesti registratorės darbą, todėl dabar dirba tik reprografijos laborante (2 t., b. l. 14, 17), tačiau įrodymų apie gaunamą atlyginimą nepateikė. Pateiktus įrodymus iš darboviečių (1 t., b. l. 114-115) bei, anot apeliantės, draudžiamąsias pajamas patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 29-63), kurie, kolegijos nuomone, yra nepakankami informatyvūs, be to, jie neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pateikti nevalstybine kalba (CPK 114 straipsnis), teisėjų kolegija laiko nepakankamais apeliantės reikalavimui patenkinti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad autoįvykis įvyko 2007 m. rugsėjo 7 d. , tačiau baudžiamojoje byloje pateikta Smithdono vidurinės mokyklos išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad J. W. darbe nebuvo nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. 74 dienas, kaip neatvykimo į darbą rūšys nurodytos visos (bauž. byla, 3 t., b. l. 200, 212). Taigi, reikalavimas priteisti už 74 nebuvimo darbe dienas yra nepagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog 2205 GBP (11.283,43 Lt) kelionės išlaidos, vykstant į gydymo įstaigas nekompensuotinos, kadangi nepateiktos gydymo įstaigų pažymos, patvirtinančios, kad gydymo įstaigose lankytasi dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų gydymo, neįrodyta pateiktais įrodymais šių išlaidų dydis, t. y. kokiu automobiliu važiuota, kokios kuro sąnaudos, kuro išlaidų faktą patvirtinantys mokėjimo dokumentai. Tačiau teisėjų kolegija iš Specialisto išvados, kuri aptarta ir 2010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendyje (baudž. byla, 1 t., b. l. 111-113; 4 t., b. l. 167-177), kad J. L. padaryti I ir II dantų viršutiniame žandikaulyje lūžimai bei iš pateiktų 2007 m. spalio 10 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. mokėjimų kvitų (1 t., b. l. 124-125), nors juose ir nenurodyta, kad dantys buvo pažeisti eismo įvykio metu, atsižvelgdama į tai, kad už stomatologo paslaugas buvo apmokėta neužilgo po autoįvykio, vadovaudamasi tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog šios išlaidos, t. y. 430 GBP (1898,88 Lt), yra pagrįstos ir turi būti atlygintos iš atsakovo Draudikų biuro (TPVCAPDĮ 11 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 19 straipsnio 6 dalis). Todėl šia suma padidintina apeliantei J. L. priteista turtinė žala.

85Apeliantė A. L. nesutinka su teismo padaryta išvada, kad reikalavimas dėl 29 366,40 GBP (144 673,56 Lt) negautų pajamų nepagrįstas įrodymais.

86Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl negautų pajamų neįrodytos pateiktais įrodymais, nes nepateikti nedarbingumo pažymėjimai, medicininės pažymos patvirtinančios, kad nukentėjusioji yra pilnai nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, socialinio draudimo pažymos apie išmokėtas ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ji gavo bedarbio pašalpą nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. (2 t., 120-121 b. l.), nors vaikų lopšelyje nustojo dirbti nuo spalio 1 d. dėl asmeninių problemų ir ligos (2 t. b. l. 109). Taigi, dar dirbdama, gavo ir bedarbio pašalpą. Todėl įrodymai yra prieštaringi ir pagrįstai teismas pateiktus įrodymus laikė nepakankamais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

87Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

88Atsakovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ir ieškovės A. L. apeliacinius skundus atmesti.

89Ieškovės J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

90Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei J. L. iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 1 078,08 Lt turtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos dydį padidinti iki 2976,96 Lt.

91Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai Elizabeth A. J., J. W., A. L. L. G., M. P. (buv. Kriaučionienė)... 5. M. P. 80 880,17 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 480... 6. L. G. 654,72 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 400 654,72... 7. J. L. 883 902,95 Lt turtinės ir 600 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 1 483... 8. E. A. J. 82 383,45 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 582... 9. A. L. 155 348,27Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 655... 10. Ieškovės nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės... 11. Ieškinyje nurodė, jog autoįvykio metu M. P. buvo sutrikdyta sveikata -... 12. Prašo priteisti 400 000 neturtinės žalos, nes ji iki šiol negali atsigauti... 13. L. G. autoįvykio metu buvo sutrikdyta sveikata - padaryti daugybiniai viso... 14. Ji prašo priteisti ir 400 000 Lt neturtinės žalos, nes iki šiol negali... 15. J. W. autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – visi jos patirti... 16. J. W. iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų didelių... 17. E. A. J. autoįvykio metu buvo sutrikdyta sveikata. Dėl sužalojimų ir... 18. E. A. J. iki šiol negali atsigauti po patirtų ir tebejaučiamų didelių... 19. Ieškovės nurodė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.... 20. Atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro atsakomybė kyla LR... 21. Atsakovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą... 22. A. D. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė... 23. Atsakovė nesutiko su ieškovių reiškiamos žalos dydžiu:... 24. Dėl M. P. reikalavimų atlyginti 5 958 Lt už numatomas atlikti randų... 25. Dėl J. W. reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko dėl šių... 26. Dėl E. A. J. reikalavimo dėl 109,82 Lt turtinės žalos atlyginimo už... 27. Dėl A. L. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovė nesuko su... 28. Atsakovė nesutiko su ieškovių prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu,... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį... 31. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 32. Priteisė iš atsakovės D. R. ieškovėms: E. A. J. 2 786,73 Lt turtinės ir... 33. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovais šioje byloje turi būti... 34. Teismas nustatė, jog įrodyta, kad kaltinamoji dėl neatsargumo eismo įvykio... 35. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas sutiko su atsakovo Draudikų biuro... 36. Teismas nurodė, jog priteistinos neturtinės žalos dydis iš atsakovo... 37. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 38. Ieškovės J. L. ir A. L. apeliaciniu skundu (3 t., 150-153 b. l.) prašė... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Prie ieškovių patikslinto 2012 m. kovo 27 d. ieškinio buvo pridėtos... 41. - už netektą darbą Mr. Bee's šeimos centre (6,90 GBP / vai. x 152 vai. /... 42. - Mr. Bee's Vaikų lopšelio, vaikų klubo ir tėvų centro 2008 m. kovo 26 d.... 43. - Iš Mr. Bee's šeimos centro 2011 m. kovo 11 d. pažymos matyti, kad A. L.... 44. - tai, kad A. L. buvo nedarbinga po eismo įvykio, rodo Darbo paieškos centro... 45. - A. L. nedarbingumą po eismo įvykio patvirtina ir kiti rašytiniai... 46. Taigi iš įrodymų visumos matyti, kad A. L. nuo 2007 m. spalio mėnesio buvo... 47. Dėl J. L. pirmos instancijos teismas nurodė, kad nepriteistina ši žalos... 48. - dantų taisymą patvirtina J. C. Stomatologijos skyriaus 2007 m. spalio 10 d.... 49. - iš 2010 n. gruodžio 14 d. Medicininės išvados Nr. CJM/BJG/500066/153... 50. - Taip pat byloje pateiktos J. W. darboviečių - viešbučio L. I. (1957,50... 51. Iš įrodymų visumos matyti, kad J. L. priteistina kompensacija už šią... 52. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašė teismo... 53. 1. Iš A. L. teismui pateiktų įrodymų matyti, kad A. L. nuo 2007 m. spalio... 54. 2. Įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d.... 55. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Biuras prašė teismo... 56. Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras... 57. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 58. 1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netaikė... 59. 2. Skundžiamoje byloje pareikštas ieškinys buvo priimtas pažeidžiant CPK... 60. 3. Teismas nepagrįstai nevertino Biuro prašymo ieškovų reikalavimams... 61. 4. Skundžiamame sprendime yra rašymo apsirikimo klaida, nurodant ieškovei M.... 62. Ieškovės, atsiliepimu į atsakovo Biuro apeliacinį skundą teismo prašo... 63. 1. Apeliantas be pagrindo teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas... 64. 2. Nepagrįstas ir apelianto reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kadangi,... 65. 3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu... 66. Atsiliepimu į atsakovo Biuro apeliacinį skundą atsakovė D. R. iš dalies... 67. Atsakovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje Nr.... 68. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 69. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 70. 2010 m. birželio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje... 71. Atsakovas draudikų biuras apeliacinio skundo argumentus grindžia tuo, kad... 72. Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi... 73. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad ieškovės praleido... 74. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali... 75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosioms kūno sužalojimai... 76. Nukentėjusiosios ieškinius atsakovei D. R. buvo pateikę teismui... 77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi... 78. Kiti skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų... 79. Ieškovės J. L. ir A. L. nesutinka su joms priteistos turtinės žalos... 80. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje įrodyta, kad... 81. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos,... 82. Teismų praktikos apžvalgoje nurodoma, kad iš privalomojo civilinės... 83. Ieškovė J. L. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys dėl... 84. Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nėra preziumuojama... 85. Apeliantė A. L. nesutinka su teismo padaryta išvada, kad reikalavimas dėl 29... 86. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus ir sutinka su teismo... 87. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 88. Atsakovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ir ieškovės A. L.... 89. Ieškovės J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 90. Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo... 91. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą....