Byla e2-1594-413/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

2sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

3dalyvaujant ieškovės BUAB „Lingesta“ atstovams bankroto administratoriui Dariui Jasaičiui ir advokatui Juliui Jasaičiui,

4atsakovei J. R. ir jos atstovui advokatui Aurimui Navikui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ patikslintą ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų esmė

81. Ieškovė BUAB „Lingesta“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. R., kaip buvusios BUAB „Lingesta“ vadovės, 7 890,87 Eur žalai atlyginimo ir 4 877,50 Eur administravimo išlaidų, iš viso 12 768,37 Eur; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą iki sprendimo šioje byloje įvykdymo.

92. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi UAB „Lingesta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 25 d. Šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Įmonės dokumentai administratoriui perduoti 2016 m. kovo 17 d., turtas neperduotas iki šiol. Atsakovė J. R. ėjo įmonės vadovo pareigas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Per minėtą laikotarpį atsirado įmonės 7 890,87 Eur skola penkiems juridiniams asmenims ir darbuotojams. Vėliau įmonės skola kreditoriams, vadovaujant jau kitam įmonės vadovui A. G. M., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. padidėjo iki 60 867,27 Eur. Atsakovės J. R. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė neveikimu, kadangi ji, laiku nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė riziką dėl pareigos atlyginti žalą vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata. Anot administratoriaus, įmonė tapo nemokia 2015 m. pradžioje, o jos nemokumas pasireiškė tuo, kad įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su savo darbuotojais, mokėti skolų valstybei ir kitiems kreditoriams už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Skolos kreditoriams UAB „Grifits AG“, UAB „Kauno švara“, UAB „Vitaresta“, UAB „RC Consulting“, VSDFV, darbuotojams, susidariusios atsakovės vadovavimo laikotarpiu, sudarė 7 890,97 Eur. Todėl ši suma laikytina žala įmonei, atsiradusi dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pusė bankroto administravimo išlaidų sumos – 4 877,50 Eur, kas iš viso sudaro 12 768,37 Eur. Priežastinis ryšys tarp įmeni padarytos žalos ir atsakovės neveikimo pasireiškė tuo, kad atsakovei rūpestingai atliekant teisės aktuose jai priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat tinkamai atliekant savo, kaip įmonės vadovės, pareigas vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kreditoriniai reikalavimai butų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės J. R. kaltė (CK 6.248 str.) yra preziumuojama, todėl ją paneigti turi pati atsakovė.

103. Atsakovė J. R. ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu UAB „Lingesta“ buvo moki, su kreditoriais atsiskaitinėjo, todėl atsakovė neturėjo jokios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai reiškia, kad ieškovės nurodytu pagrindu taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 321/2014, yra išaiškinusi, kad nenustačius sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momento yra neįmanomas kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų — kaltės, žalos, priežastinio ryšio — nustatymas. Pažymėjo, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių pagrindu Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi konstatavo įmonės nemokumą, buvo parengti ir pateikti VĮ Registrų centrui tuo metu, kai atsakovė jau nebedirbo bendrovėje. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovė ėjo ieškovės direktorės pareigas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., o 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių pagrindu Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi konstatavo įmonės nemokumą, buvo parengti 2015 m. birželio 1 d. ir VĮ Registrų centrui pateikti 2015 m. birželio 15 d. Atsakovė turėjo užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą iki 2015 m. balandžio 30 d. Iki minėtos datos atsakovė negali būti laikoma, kad žinojo apie įmonės nemokumą finansinės atskaitomybės dokumentų pagrindu. Darbo užmokestis, dėl kurio neišmokėjimo atsakovė yra kreipusis į teismą su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, yra susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d.. Pagal darbo sutartį ir nusistovėjusią praktiką darbo užmokestis už 2015 m. balandžio mėnesį turėjo būti išmokėtas iki 2015 m. gegužės 15 d. Atsakovei nusprendus nutraukti darbo sutartį, ieškovei atsirado pareiga atsiskaityti su atsakove jos atleidimo iš darbo dieną. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4877,50 Eur administravimo išlaidas neturi jokio teisinio pagrindo ir nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

11Ieškinys atmestinas

12II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

134. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Lingesta“ įregistruota 2014 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi UAB „Lingesta“ iškelta bankroto byla, 2016 m. birželio 7 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo pildomas vėlesnėmis 2016 m. ir 2017 m. nutartimis. 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Lingesta“ vadovais nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo I. Š.; nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. – atsakovė J. R.; nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. – A. G. M.; nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. kovo 23 d. – A. B.. Iš paskutinio VĮ „Registrų centras“ pateikto atsakovės balanso matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė buvo 330 576,34 Eur (1 141 414 Lt), (iš kurio ilgalaikis turtas – 328 086,48 Eur (1 132 817 Lt), trumpalaikis turtas – 2 489,86 Eur (8 597 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 369 731,81 Eur (1 276 610 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 788,87 Eur (85 591 Lt), ilgalaikiai (po vienerių metų mokėtinos sumos) – 344 942,94 Eur (1 191 019 Lt).

145. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

  1. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  2. Minėta, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d., aktuali šioje byloje) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu turi būti tiksliai nustatoma, kada bendrovės vadovams atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai.
  3. Bankroto administratorius nurodo, kad įmonė faktiškai nemokia tapo 2015 m. pradžioje, kai įmonė buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, atsiskaityti su darbuotojais. Su tokiais argumentais nesutiktina.
  4. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 str.). Nustačius vadovo (dalyvio) neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (dalyvis) – nagrinėjamu atveju atsakovė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).
  5. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrindą tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Bankroto bylose teismas turi teisę rinkti įrodymus, tačiau ir tokiais atvejais yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje.
  6. Bylos medžiaga nustatyta, kad po atsakovės atleidimo iš darbo ieškovė 2015 m. liepos 8 d. duomenimis turėjo apskaitomo ilgalaikio turto už 318 481,83 Eur (1 099 654,06 Lt) (t. 2, e. b. l. 29-30), įmonėje toliau liko dirbti 13 darbuotojų (t. 2, e. b. l. 15). Pagal administratoriaus skaičiavimus, atsakovės vadovavimo laikotarpiu įmonės skolos darbuotojams siekė 6 264,82 Eur, kitiems kreditoriams – 1 626,05 Eur, t. y. UAB „Grifits AG“ – 252,26 Eur, UAB „Kauno švara“ – 311,84 Eur, UAB „Vitaresta“ – 111,85 Eur, UAB „RC Consulting“ – 113,74 Eur, VSDFV – 836,36 Eur. Tačiau, visų pirma, ieškovė nenurodė, kuriems iš darbuotojų ir per kurį laikotarpį tokia skola susidarė. Antra, administratoriaus nurodytas 7 890,97 Eur skolos dydis neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės nei pagal įmonės balanso duomenis už 2014 metus, nei pagal kitus į bylą pateiktus ir minėtus įrodymus. (t. 2, e. b. l. 29-30). Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad su įmonės darbuotoju T. M. buvo neatsiskaityta už 2015 m. balandžio – birželio mėnesius, J. S. – 2015 m. balandžio – birželio mėnesius, S. Ž. – iš dalies už 2015 m. sausio ir vasario mėnesius bei 2015 m. balandžio ir gegužės mėnesius, A. J. S. – už 2015 m. balandžio – gegužės mėnesius, t. y. neatsiskaityta jau po to, kai atsakovė įmonėje nedirbo (t. 2, e. b. l. 21, 48-51, 52–55, 56–58, 59–60). Kitų darbuotojų, su kuriais nebuvo atsiskaityta, administratorius nenurodė ir duomenų apie juos nepateikė. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad pagrindinis įmonės kreditorius KB Kredito Unija Amber, su kuria ieškovė 2014 m. lapkričio 17 d. sudarė kredito sutartį, savo pretenzijas UAB „Lingesta“ pareiškė 2015 m. birželio 30 d., kuomet Vilniaus miesto 20-ojo notaro biurų notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 2, e. b. l. 32–39). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje liudytoju apklaustas įmonės akcininkas A. V. patvirtino atsakovės teiginius, kad atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu minėtas kreditorius jokių pretenzijų dėl nesavalaikio prievolės vykdymo įmonei nereiškė, tokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir pats A. V..
  7. Remiantis 11 punkte nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad įmonė faktiškai nemokia tapo tenkinus hipotekos kreditoriaus KB Kredito Unija Amber reikalavimus, kai 2015 m. spalio 21 d. buvo parduotas įmonės nekilnojamasis turtas.
  8. Kaip jau buvo nurodyta, įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus, kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokie duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu UAB „Lingesta“ 2014 metų balanse ir kituose finansinės apskaitos dokumentuose neužfiksuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti faktą, kad UAB „Lingesta“ pradelsti įsipareigojimai atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  9. Apibendrinant tai, kas nurodyta, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, dėl ko atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo. Be to, pažymėtina, kad tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Šiuo atveju aptariamą reikalavimą yra pareiškusi įmonė, todėl spręstina, kad administratoriaus reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turėjo 2000 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 152-153), kurios, kaip neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2 ir 8.3 punktuose nurodyto dydžio, priteistinos iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Vadovaujantis CPK 92 ir 96 straipsniais, iš ieškovės administravimui skirtų lėšų yra pagrindas valstybės naudai priteisti 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Priteisti atsakovei J. R. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ (juridinio asmens kodas 303374159) administravimui skirtų lėšų 2000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.

19Priteisti valstybei iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ (juridinio asmens kodas 303374159) administravimui skirtų lėšų 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai