Byla 2A-1418-658/2013
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, valdymo gynimo bei nuostolių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant O. M., dalyvaujant ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės atstovams D. P., J. P., atsakovui R. P., atsakovei V. M., atsakovų atstovams advokatui P. K., advokato padėjėjai R. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-876/2013 pagal ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės reikalavimus atsakovams R. P., V. M. su trečiuoju asmeniu notare B. V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, valdymo gynimo bei nuostolių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. gruodžio 7 d. A. M. ir Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė sudarė 7,15 ha privačios žemės ( - ) kadastro Nr. ( - ) nuomos sutartį (t. 2, b. l. 6-8). Tą pačią dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 7 d. O. M. ir Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė sudarė ir 3.96 ha privačios žemės ( - ) kadastro Nr. ( - ) nuomos sutartį (t. 2, b. l. 9-11). Sutartys galiojo iki 2012 m. gruodžio 6 d. Jose nurodoma, kad jei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius iki nuomos sutarties pasibaigimo, tai ši sutartis automatiškai pratęsiama 2 metų laikotarpiui. Sutartys įregistruotos Nekilnojamojo turto registrų centre (t. 2, b. l. 15-17, 28-31).

5A. M. ir O. M. mirus, jų palikimą priėmė P. M., kuris 2011 m. gegužės 30 d. su Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrove sudarė 11,10 ha privačios žemės ( - ), kadastro Nr. ( - ) nuomos sutartį (t. 2, b. l. 12-14). Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gegužės 30 d. P. M. ir Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė sudarė ir kitą 3,97 ha privačios žemės ( - ) kadastro Nr. ( - ) nuomos sutartį (t. 2, b. l. 88-90). Sutartys galioja iki 2016 m. gegužės 29 d. Jose nurodoma, kad jei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius iki nuomos sutarties pasibaigimo, tai ši sutartis automatiškai pratęsiama 2 metų laikotarpiui.

62011 m. rugsėjo 29 d. P. M. už simbolinę 50 000 Lt kainą pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė 3,97 ha, kadastro Nr. ( - ), 0,8 ha, kadastro Nr. ( - ), 11,85 ha, kadastro Nr. ( - ), žemės sklypus R. P. (t. 2, b. l. 52-68). T. y. P. M., kartu su kita nuosavybe, R. P. pardavė ir nuomojamus žemės sklypus Nr. ( - ) bei Nr. ( - ). Prie pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pridedama papildoma sutartis, kuria trečiasis asmuo R. P. įsipareigojo atlikti papildomus darbus, suteikti globą sutuoktiniams M. (t. 2, b. l. 70-71).

72012 m. birželio 17 d. mirus P. M., jo teises ir pareigas perėmė sutuoktinė V. M. (t. 2, b. l. 152, t. 3, b. l. 3-6, 9).

8Ieškovė Lukšių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BV8-5371 dalyje dėl 74/79 dalių 11,85 žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ir dėl 3,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pirkimo – pardavimo. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. gruodžio 7 d. su A. M. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria išsinuomojo ieškovui nuosavybes teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo 7,15 ha dalį iki 2012 m. gruodžio 6 d., todėl turi pirmumo teisę įsigyti žemę.

9Ieškovė taip pat pateikė ieškinį dėl valdymo gynimo prašydama priteisti iš atsakovo 82 282 Lt nuostolių. Nurodė, kad žemės nuomos sutarčių, galiojančių iki 2016 m. gegužės 29 d. pagrindu yra teisėta sklypų valdytoja. 2012 m. gegužės 31 d. gavusi atsakovo atstovės pranešimą dėl terminuotų nuomos sutarčių pabaigos ir žemės sklypo atlaisvinimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas nepageidauja pratęsti privačios žemės nuomos sutarties ir privačios žemės nuomos sutarties termino. 2012 m. rugsėjo 3 d. ieškovė, nuvykusi su antstoliu apžiūrėti nuomojamų žemės sklypų, pastebėjo, kad minėti sklypai yra suarti, juose atliekami žemės ūkio darbai. Apie tai, kad ketina dirbti minėtus sklypus, atsakovas ne kartą yra pranešęs ieškovei. Ieškovė, nuėmusi derlių, daugiau jokių darbų minėtuose sklypuose neatliko. 2012 m. lapkričio 26 d. antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir nustatė, kad minėti sklypai yra apsėti žemės ūkio kultūromis. Ieškovės nuomojami žemės ūkio paskirties sklypai yra skirti naudoti žemės ūkio produktų gamybai, ieškovui, kaip teisėtam žemės sklypų valdytojui naudojant šiuos sklypus pagal paskirtį ir atliekant juose žemės ūkio darbus, atsakovo atlikti darbai suariant ir apsėjant žemę šiuose žemės sklypuose yra trukdymas ieškovui valdyti šiuos sklypus ir laikomas valdymo pažeidimu. Dėl to, kad 2012 m. rudenį neapsėjo žieminiais kviečiais ginčo žemės sklypų patirs savo veikloje nuostolius negaudamas 82 282 Lt pajamų (t. 3, b. l. 84-86). Teismo proceso metu ieškovės atstovas sumažino reikalavimo dydį, nurodydamas, kad nuostolių dydis yra 20 361 Lt.

10Ieškovės ieškinio reikalavimai, išdėstyti atskiruose ieškiniuose sujungti 2012 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi, kurioje patikslintos ir šalių procesinės padėtys (t. 1, b. l. 92).

11II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Išnagrinėjęs bylą, Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė R. P. iš ieškovės 12 440 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

131. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perėmimo. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju sudarydamas sandorį žemės savininkas neįvykdė įstatymo reikalavimų, nes ieškovės neinformavo įstatyme numatyta tvarka apie parduodamus žemės sklypus. Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžti juridiniai asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti parduodamą nuomojamą žemės sklypą, tai yra – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šios asmens perspektyvas. Teismas laikė, jog ieškovė pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina tai, jog ieškovė atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, todėl laikytina subjektu, turinčiu Laikinajame įstatyme numatytą pirmumo teisę (t. 2, b. l. 18, 19, 115-117). Be to, Laikinajame įstatyme taip pat nurodoma, kad pirmumo teisę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, kas taip pat atitinka nagrinėjamą situaciją, nes ieškovė ginčo sklypus pagal nuomos sutartis naudojosi nuo 2007 m. Ta aplinkybė, kad atsakovui sudarius sandorį, apie tai ieškovė nebuvo informuota, leido teismui daryti išvadą, jog buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė pirkti žemę nurodyto Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad žemės savininkas žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims, kai žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo jį pirkti. Nustatyta, kad perleidimo sandoris buvo sudarytas apskritai apie jį neinformavus ieškovės. Iš šalių bei trečiojo asmens notarės B. V., tvirtinusios 2011 m. rugsėjo 29 d. sandorį, paaiškinimų nustatyta, kad aplinkybės apie ieškovės pirmumo teisę sandorio sudarymo metu nebuvo išsiaiškintos, sandorio sudarymo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys apie informacijos pateikimą ieškovei.

142. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Teismas įvertino atsakovų atsiliepimuose išdėstytus argumentus apie tai, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotos ne vien žemės sklypas, tačiau visas kitas nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) kaip vientisas nekilnojamojo turto kompleksas (viso 8 daiktai). Teismas įvertino tai, kad tikslas buvo parduoti visą turtą. Teismas vertino, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus daiktus parduodant atskiromis dalimis, abu atsakovai nebūtų pasiekę norimo tikslo, todėl parduodami daiktai, esantys vienu adresu ir vienas šalia kito, buvo parduoti kaip turtinis kompleksas. Teismas konstatavo, jog pagal Laikinojo įstatymo prasmę atsakovė ir jos sutuoktinis neprivalėjo pardavinėti šio turto dalimis ir būtent ieškovės nuomojamus sklypus siūlyti pirkti jiems, kaip dabar to ieškiniu siekia ieškovė. Laikinasis įstatymas ar poįstatyminiai aktai nereglamentuoja numatytosios nuomininko pirmumo teisės įgyvendinimo tvarkos. Teismas vadovavosi CK 1.8 straipsniu dėl analogijos taikymo ir sprendė, kad panašiausiai susiklosčiusią situaciją apibūdina CK 4.79 straipsnis, nustatantis pirmenybės teisę bendraturčiams pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, kuria ji parduodama. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ši norma, teismo vertinimu, pagal įstatymo analogiją taikytina pirmumo teisės įgyvendinimui ir jos pažeidimo pasekmėms. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad ieškovė ieškiniu prašo perkelti ne visas pirkėjo teises, o tik jų dalį, t. y. tik nuomotų žemės sklypų apimtyje. Teismas sprendė, kad dėl subjektų teisinės padėties šiame santykyje skirtumo (nuomininkas), lyginant su subjektais pagal analogiją taikomam sureguliuotame santykyje (bendraturtis), taikytini bendrieji teisės principai (teisės analogija). Laikinasis įstatymas nenumato žemės sklypų savininkui nei pareigos parduoti priklausantį turtą, nei įpareigoja turtą perleisti kito asmens nuosavybėn tokiomis dalimis, kad viena iš jų atitiktų nuomojamų žemės sklypų dalį, nei kokiu kitu būdu suvaržo ar riboja nuosavybės teise priklausančio turto perleidimą. Savininkas turi teisę bet kada perleisti nuosavybės teise jam priklausantį turtą, tačiau tuo atveju, privalo apie ketinimą parduoti nuomojamą žemės sklypą pranešti įstatymo numatyta tvarka nuomininkui. Nagrinėjamo ginčo atveju savininkas disponavo 8 daiktais, kuriems visiems suteiktas vienas adresas ir visi jie pastatyti viename žemės sklype. Todėl turtas vertintas kaip nedalusis. Tuo atveju, jeigu nuomininkui būtų perkelta teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, neišvengiamai tektų spręsti klausimą dėl pastatų perleidimo ar naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad atsakovas P. M. siekė parduoti pastatus ir žemės sklypus vienam pirkėjui, perleisdamas nuosavybę į visą turtą. Teismas vertino, kad prieš parduodamas nuomojamus žemės sklypus, P. M. privalėjo nuomininkams pasiūlyti pirkti šį turtą pirmumo teise už tą pačią kainą ir tomis pačiomis sąlygomis. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata negali būti absoliutinama nuomininko naudai ir vertintina tokiu būdu, kaip ją traktuoja ieškovė – jog nuomininkas turi pirmumo teisę įsigyti jo nuomojamus žemės sklypus, tuo pagrindu reikšdama reikalavimą tik dėl dalies pirkėjų teisių perkėlimo. Teismo vertinimu tik dalies teisių perkėlimas pagal sutartį pažeistų pirkėjo teises, kuris galėtų disponuoti ne visu turtu, kurį įsigijo, likdamas dalies turto savininku. Kita vertus, nuomininkui numatyta pirmenybės teisė pirkti parduodamą turtą, šiuo atveju pretenduojant tik į dalį parduoto turto, negali būti realizuojama prieš turto savininko teisę ir valią parduoti visą žemės sklypą vienam savininkui su žemėje esančiais pastatais. Nors teismas sutiko su tuo, kad atsakovas turėjo pranešti ieškovei apie savo ketinimą parduoti visą pastatų kompleksą kartu su žemės sklypu, tai negali būti pagrindu, rodančiu ieškovės teisių pažeidimą ir nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, nes, kaip matyti iš ieškovės reikalavimo, jos valia buvo nukreipta tik į nuomojamus žemės sklypus. Teismas sprendė, kad konstatavimas, jog ieškovės teisės buvo pažeistos nepasiūlius jai nusipirkti viso parduodamo turto išeina už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 str. 2 d., 306 str. 2 d., 312 str.), kurių teismas neturi teisės peržengti atsižvelgiant į viešojo intereso gynimą.

153. Dėl šalių sudarytos papildomos sutarties. Atsakovai teismui pateikė tarp jų sudarytą papildomą sutartį, kurioje nurodoma, jog atsakovas prisiėmė papildomų įsipareigojimų atsakovų M. atžvilgiu (t. 2, b. l. 70-71). Teismas laikė, jog šia sutartimi negali būti remiamasi. Teismas manė, kad sandorio kainą keturis kartus sumažinusi turtą perleidžianti šalis, būdama vidutiniškai protingu žmogumi, imtųsi visų priemonių, jog jo atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi, tuo tarpu šioje sutartyje nėra numatyta net elementarių sankcijų už įpareigojimų nevykdymą. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog atsakovas P. M. buvo advokatas, tai yra asmuo užsiimantis teisine praktika ir žinantis teisines pasekmes. Šios aplinkybės teismui kėlė abejonių dėl šios sutarties atsiradimo aplinkybių. Be to teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors po sutarties sudarymo praėjo daugiau negu metai, nei viena iš nurodytų sąlygų nebuvo įvykdyta, ką patvirtino atsakovai teismo posėdžio metu. Kadangi teismui nebuvo pateiktas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas pasisakė tik dėl pareikštų atsikirtimų bei pridedamo rašytinio susitarimo nelaikė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dalimi.

164. Dėl 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, laikė, kad atsakovai įrodė, jog ieškovė apie įvykusį pirkimo – pardavimo sandorį sužinojo anksčiau, negu gautas išrašas iš VĮ Registrų centro. Pirmiausi atsakovė V. M. pateikė teismui telefono išklotinę, iš kurios matyti, kad ji spalio 17 d. 11.05 val. skambino telefono Nr. ( - ) ir kalbėjo 23 min. 39 s. (t. 3, b. l. 22-23). Taip pat atsakovės atstovės pateiktas pranešimas patvirtina, jog šis telefono numeris priklauso Lukšių žemės ūkio bendrovei (t. 3, b. l. 24). Teismo posėdžio metu atsakovė V. M. nurodė, kad ji skambino ieškovės telefono numeriu, kalbėjo su įmonės darbuotoja, su kuria buvo kalbėta apie įvykusį sandorį, buvo aptartos aplinkybės dėl nuomos mokesčio pervedimo. Teismas laikė, jog nėra pagrindo netikėti V. M. nurodytomis aplinkybėmis, nes pagal turimus duomenis matyti, kad atsakovė V. M., gyvendama Klaipėdos mieste, neturi jokių kitų bendrų interesų su Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrove. Šis skambutis buvo po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, todėl netikėti V. M. nurodomomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo. Be to, šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovės atstovas. Taip pat teismui išvadą, apie ieškovės ankstesnį sužinojimą apie žemės sklypų perleidimą, leido daryti tai, kad ieškovė V. M. 2011 m. lapkričio 23 d. pervedė nuomos mokestį. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog nuomos mokestis buvo sumokėtas už 2011 m. tris ketvirčius, pateikė sumokėto žyminio mokesčio išskaičiavimą, su kuriuo teismas sutiko (t. 3, b. l. 19). Nors ieškovė ginčijo atsakovų apskaičiuotą nuomos mokestį, tačiau teismui negalėjo konkrečiai paaiškinti už kokius periodus buvo sumokėtas nuomos mokestis. Teismas laikė, jog ieškovė būdama juridiniu asmeniu, privalo vesti buhalterinę apskaitą, tačiau jokių duomenų apie išmokėtas sumas nepateikė bei atsakovės pateiktų argumentų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai teismas laikė, kad tos aplinkybės, jog V. M. 2011 m. spalio 17 d. skambino Lukšių žemės ūkio bendrovės telefonu, bendravo beveik 24 minutes, po ko sekė, kad ieškovė 2011 m. lapkričio 23 d. atsakovei pervedė žemės nuomos mokestį už 3 ketvirčius, yra pakankamas pagrindas teigti, jog jau spalio mėnesį ieškovė žinojo apie žemės sklypų perleidimo faktą, todėl pateikdama ieškinį teismui (2012 vasario 23 d.) praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, jog ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.

175. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Teismas nustatė, kad sklypų įsigijimo dieną nekilnojamojo turto registre buvo registruotos 2007 m. gruodžio 7 d. privačios žemės nuomos sutartys, susijusios su ginčo žemės sklypo dalimis, sutartys galiojo iki 2012 m. gruodžio 6 d. CK 6.559 str. nurodoma, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam savininkui jeigu sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju R. P. įsigijo žemės sklypus 2011 m. rugsėjo 29 d., jis matė, jog registrų centre yra įregistruota nuomos sutartis, kuri galioja iki 2012 m. gruodžio 6 d. Vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, naujasis savininkas matydamas artėjančią nuomos sutarties pabaigą apie nuomos sutarties nutraukimą pranešė ieškovei. Taigi teismas laikė, jog nesant kitai nuomos sutarčiai įregistruotai registrų centre R. P. suėjus nurodytam nuomos sutarties pasibaigimo terminui teisėtai disponavo jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atitinkamai R. P. įsigydamas žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), jokių teisių ir pareigų nuomininko atžvilgiu neperėmė, kadangi su P. M. sudaryta privačios žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Ieškovė nurodė, jog dėl ginčo sklypų ji su atsakovu P. M. sudarė nuomos sutartį 2011 m. gegužės 30 d., kuri nebuvo įregistruota registrų centre. Tačiau grįsdama savo argumentus dėl nuomos sutarčių ji remiasi nuomos sutartimi, kuri buvo sudaryta 2004 m. rugsėjo 1 d. ir ši sutartis įregistruota registrų centre. Teismas nesutiko su ieškovės nurodomu nuomos sutarčių galiojimo termino skaičiavimu, nes ieškovė remiasi 2004 m. nuomos sutartimi, nors 2011 m. gegužės 30 d. su P. M. buvo sudaryta nauja nuomos sutartis dėl tų pačių žemės sklypų nuomos. Sudarius naują nuomos sutartį, anksčiau sudaryta sutartis nebegalioja, todėl teismas laikė, jog ieškovei sudarius naują nuomos sutartį, ji privalėjo ją registruoti registrų centre, kad ši įgytų teisinę galią prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė neginčijo fakto, jog 2011 m. gegužės 30 d. sutartys registruotos nebuvo, todėl ji negali reikalauti, kad atsakovas R. P. jomis remtųsi, nes šiam atsakovui apskritai galėjo nebūti žinoma apie esančias žemės nuomos sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad Registrų centre neįregistruotos sutartys, remiantis CK 6.559 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, laikytinos teisinės reikšmės atsakovo atžvilgiu neturinčiomis. Taip pat teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais atsikirtimais, jog ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl reikalavimo apginti jo pažeistą valdymą, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovę ir atsakovą R. P. sieja nuomos sutarties santykiai, tai yra prievoliniai santykiai. Taigi ieškovei manant, jog jos teisės yra pažeistos, ji privalo savo teises ginti reikšdama ne daiktinį ieškinį, o pažeistas teises privalo ginti remdamasi sutarčių teisės normomis ir reikšti ieškinį, grįstą prievoline teise. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė savo žemės sklypų teisėto valdymo, teismas konstatavo, jog ieškinys dėl valdymo pažeidimo atmestinas. Atitinkamai nenustačius valdymo pažeidimo, nenagrinėtos aplinkybės dėl patirtų nuostolių priteisimo.

186. Dėl piktnaudžiavimo teise. Teismas atmetė atsakovo R. P. prašymą paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad yra pažeistos jo teisės. Byloje net ir atsakovas pripažino, jog formaliai jis pažeidė ieškovės teisę disponuoti žemės sklypais iki 2012 m. gruodžio 6 d., užsėdamas žemę savo valia. Tačiau teismas sutiko su tais argumentais, kad atsižvelgiant į darbų sezoniškumą, būtų neprotinga ir netikslinga tiek vienai pusei užsėti laukus, tiek kitai pusei laukti nuomos sutarties pasibaigimo dienos, kada jau nebus galimybės atlikti būtinus darbus. Taigi, teismas sprendė, kad nors ir esant formaliam pažeidimui, šalis kurios teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą.

197. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti duomenys, jog R. P. advokato paslaugoms apmokėti patyrė 12 440 Lt (t. 1 b. l. 73-76, t. 3, b. l. 43-48, 149). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas buvo išsamiai susipažinęs su įvykių situacija, parengė keturis atsiliepimus, aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, laikė, jog prašomos priteisti išlaidos atitinka teisingumo ministro numatytus rekomenduojamus užmokesčio už advokato pagalbos dydžius ir yra priteistinos. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų kaltas ir paties ieškovo elgesys proceso metu: ieškovo atstovas pateikė du ieškinius ir abu juos tikslino, paskutinio posėdžio metu taip pat pateikė paskutinio ieškinio patikslinimą.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Ieškovė skunde nurodė šiuos argumentus:

221. Dėl ne visų byloje išspręstų reikalavimų. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimo dėl nuostolių priteisimo sumą – 20 361 Lt ir prašė grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Reiškiant ieškinį dėl nuostolių priteisimo nuo prašomos priteisti sumos 82 282 Lt buvo sumokėtas 2 468 Lt žyminis mokestis. Vėliau sumažinus reikalavimo dydį iki 20 361 Lt, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 611 Lt, todėl ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą grąžinti permokėtą 1 857 Lt žyminio mokesčio sumą. Teismas šio klausimo visiškai nesprendė, todėl padarė CPK 265 str. 2 d. nuostatų pažeidimą.

232. Dėl 2012 m gruodžio 6 d. nutarties. 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovas pareiškė prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1064-876/2012 dėl valdymo gynimo, prašydamas sustabdyti civilinę bylą iki kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-399-876/2012 dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. 2012 m. gruodžio 6 d. teismas priėmė nutartį, kuria nesprendė bylos sustabdymo klausimo, nepasisakė, kodėl netaikomas CPK 163 str. 1 d. 3 p., imperatyviai nustatantis privalomą bylos sustabdymą iki tol, kol bus išspręsta kita byla. Teismas nutartimi sujungė bylas, nors prašymo sujungti bylas nebuvo pareiškusi nei viena iš bylos šalių. Tokia teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant CPK 291 str. 1 d. 4 p., 5 p., nuostatas. Be to teismas nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama, nors CPK 165 str. aiškiai nurodyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Teismui nurodžius, kad nutartis neskundžiama, ieškovas nebegalėjo apskųsti šios nutarties, dėl to buvo pažeistos ieškovo procesinės teisės. Taip pat teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo parengiamojo posėdžio metu nusprendė nutartį paskelbti 2012 m. gruodžio 6 d. 16 val., tačiau ieškovo atstovui atvykus į teismą sekančią, dieną (2012 m. gruodžio 7 d.), atstovui nebuvo pateiktas nutarties nuorašas, dėl to kyla pagrįstos abejonės, ar minėta nutartis buvo priimta laikantis tiek CPK, tiek bylų ir teismo procesinių veiksmų registravimo teismo informacinėje sistemoje LITEKO nuostatų reikalavimų.

243. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Teismo posėdžio metu tiek atsakovo R. P. atstovė, tiek pats atsakovas pripažino, kad nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovas buvo teisėtas žemės sklypų valdytojas, o atsakovo R. P. veiksmai suariant ir apsėjant žemės sklypus tuo metu buvo atlikti galiojant šioms sutartims ir tokie veiksmai pažeidė ieškovo teises. Sklypų nuosavybės faktas buvo sprendžiamas toje pačioje byloje ir tuo pat metu, todėl teismas šiuo ginčijamu faktu negalėjo remtis. Nepagrįsta ir neteisėta nutartimi sujungus bylas, nesprendus bylos sustabdymo klausimo, teismas, remdamasis šalių ginčijamu sklypų nuosavybės faktu, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

254. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.110 str. 2 d. nuostatą, kuri nustato, kad turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, - tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. Iš 2011 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo pardavimo sutarties akivaizdu, kad visi 8 parduoti nekilnojamieji daiktai yra išskirti, kiekvienas atskirai įkainotas. Šie daiktai stovi viename sklype, unikalus Nr. ( - ) ir būtent šio sklypo paskirtis yra nurodyta - kita. Akivaizdu, kad būtent šie daiktai - gyvenamasis namas su pastatais ir kiemo statiniais yra viename sklype ir yra vienijami vienos paskirties. Tačiau, ieškovo nuomojamų ginčo žemės sklypo 74/79 dalių unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )paskirtis nurodyta - žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registre daiktų paskirtys yra konkrečiai nurodytos, todėl jokie interpretavimai bandant apjungti daiktus tariama bendra paskirtimi yra nepagrįsti. Pastatai su 0,8 ha sklypu, ant kurio jie stovi, buvo ir yra naudojami pagal jų gyvenamąją paskirtį, tuo tarpu ginčo sklypai yra žemės ūkio paskirties sklypai, pagal kurią buvo ir yra naudojami. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad P. M. niekad šių sklypų kitokiu būdu nenaudojo, juos nuomojo ieškovui, kuris naudojo šiuos sklypus žemės ūkio veiklai pagal jų paskirtį.

265. Dėl senaties termino taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovai įrodė, kad ieškovas apie įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį sužinojo anksčiau negu gautas išrašas iš VĮ ,,Registrų centro”. Tokios išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kadangi šioje byloje svarbus ieškinio senaties termino pradžios momentas, teismas turėjo nurodyti konkrečią datą, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias CK normas. Ieškinio senačiai šiuo atveju taikomos ne vien tik Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos, bet ir CK 1.127 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tai, kad atsakovė V. M. 2011 m. spalio 17 d. skambino Lukšių žemės ūkio bendrovės telefono numeriu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu ieškovui buvo pranešta apie sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė nurodytu telefonu nurodytu numeriu kalbėjosi su įmonės darbuotoju, rėmėsi tik atsakovės, turinčios aiškų suinteresuotumą byloje parodymais, nors daugiau jokių kitų įrodymų byloje nėra. Teismui nurodant, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe apklausti liudytoją, neįvertinta aplinkybė, kad nėra galimybės nustatyti, su kokiu asmeniu tariamai kalbėjosi atsakovė. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė telefoninio skambučio metu pateikė informaciją apie sudarytą sandorį, būtina patikimai įrodyti, kad tokia informacija pasiekė atitinkamą atsakingą ieškovo atstovą. Taip pat būtina neginčijamai konstatuoti, kad ieškovo atsakingas asmuo iš šios gautos informacijos turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadai, kad tam tikri bendrovės interesai yra pažeisti tam tikru sandoriu. Šiuo atveju tai, kad nors ir bet kuris iš daugelio bendrovės darbuotojų kažkokiu būdu sužinojo tam tikrą aplinkybę, nereiškia, kad šią informaciją sužinojo ir bendrovė, kaip juridinis asmuo. Pagal tai, kad atsakovai ir prieš sudarant sandorį neinformavo ieškovo, ir vėliau stengėsi nuslėpti sandorio sudarymo faktą, atsakovės V. M. parodymai apie telefoninį pokalbį yra neobjektyvūs ir turi būti vertinami kritiškai. Kadangi ginčo pardavimo sandorius sudarinėjo P. M., o ne jo sutuoktinė, būtent P. M. pareiga buvo informuoti ieškovą apie planuojamą pardavimą, o P. M. apie tai neinformuojant ir siekiant nuslėpti sandorio sudarymą, akivaizdu, kad pats P. M. su ieškovu susisiekti neketino, o kokią informaciją telefoninio pokalbio metu ieškovui suteikė sandoryje nedalyvavusi sutuoktinė, patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tai, kad 2011 m. lapkričio 23 d. ieškovas pervedė nuomos mokestį taip pat nėra pakankama aplinkybė patvirtinti, kad ieškovas žinojo apie jo teises pažeidžiančių sandorių sudarymą. Taikant ieškinio senatį yra būtina nustatyti reikšmingus senaties skaičiavimui momentus, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą konstatuodamas, kad ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2012 m. vasario 23 d., nes iš pateikto byloje pašto kvito matyti, kad ieškinys teismui buvo išsiųstas 2012 m. vasario 20 d. Taigi net ir pats sužinojimas apie turto perleidimo faktą nėra pakankamas patvirtinti, kad ieškovas vien šio fakto pagrindu suvokė apie padarytą jo teisės pažeidimą, antra, teismas byloje nenustatė ir jokiais įrodymais nepatvirtino kada, kokiu būdu ir kokią konkrečią informaciją apie savo teisės pažeidimą gavo ieškovas, ir trečia, ieškovas įrodymais patvirtino, kada gavo oficialią ir aiškią informaciją apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinys vėliau tapo žinomas tik atsakovams byloje pateikus sutarties kopiją. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu (2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62). Tokiu būdu ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir šiuo pagrindu teismas atmesti ieškinio negalėjo.

276. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovo R. P. naudai priteisė 12 440 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios yra nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į bylos specifiką ir kitus kriterijus ir yra viršijančios teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose numatytus dydžius. Byloje buvo sprendžiami pakankamai nesudėtingi klausimai, kuriems nebuvo reikalingos išskirtinės teisinės žinios ir pasiruošimas, byla nepasižymėjo naujumu ar ypatinga svarba, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidas maksimalia apimtimi nebuvo jokio pagrindo. Be to, teismo padaryta išvada dėl ieškovo kaltės dėl susidariusių išlaidų taip pat yra nepagrįsta, nes teismui nepagrįsta ir neteisėta nutartimi atsisakius stabdyti bylą, ieškovas buvo priverstas tikslinti ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kas nuo pat pradžių nebuvo ieškovo tikslu valdymo byloje.

28Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai patvirtino, kad apie ketinimą parduoti žemės sklypus sužinojęs iš darbuotojų, tik paskui kreipęsis į VĮ „Registrų centrą“. ŽŪB ,,Landvesta1” darbuotojas M. pažiūrėjo ir pranešė, nes turėjo priėjimą prie sklypų, buvo atsakingas už ieškovės žemes, patardavo. Ieškovės atstovas pripažino, kad pavėluotai kreipėsi į teismą, tačiau mano, kad terminą ieškiniui pareikšti reikia skaičiuoti nuo pažymos iš VĮ „Registrų centras“ gavimo, t. y. nuo 2012 m. sausio mėnesio. Ieškovo atstovas taip pat patvirtino, kad nuo pranešimo apie nuomos sutarčių nutraukimą nuėmę derlių rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje jokių darbų M. žemėje daugiau neatliko. M. žemės sklypus buvo suaręs R. P..

29Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti, priteisti 3 872 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

301. Dėl ne visų byloje išspręstų reikalavimų. Prašymas grąžinti permokėtą žyminį mokestį nėra reikalavimas CPK 265 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi tai nėra reikalavimas, kuris yra formuluojamas ieškovo teikiant ieškinį teisme ir kuris būtų nukreiptas į atsakovą(-us). Taigi apeliantas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 3-6 dalyse nustatyta specialia tvarka, gali įgyvendinti turimą teisę į žyminio mokesčio grąžinimą.

312. Dėl 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties. CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo prerogatyva sujungti kelias vienarūšes bylas. Šia teise pasinaudojo teismas nagrinėjamoje byloje. Nors, sujungus kelias tarpusavyje susijusias bylas, galimai buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai, tačiau, vertinant susiklosčiusią situaciją iš esmės, nutarties priėmimas tik paspartino susijusių bylų visapusišką išnagrinėjimą bei užtikrino ekonomiškumo principo įgyvendinimą ir teisingo sprendimo priėmimą. Nutartis buvo priimta ieškovui paprašius sustabdyti bylą dėl valdymo pažeidimo, kol bus išnagrinėta byla dėl pirmenybės teisės pažeidimo. Pastaroji teismo atliktų veiksmų seka akivaizdžiai rodo, jog ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo tenkintas nebuvo, nes teismas nusprendė vietoje bylos sustabdymo atlikti kitą procesinį veiksmą - bylas sujungti. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 328 str.).

323. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Registrų centre ieškovo ir buvusio atsakovo (jau mirusio) P. M. sudarytos Privačios žemės nuomos sutartys Nr. 07/367, Nr. 07/368 ir Nr. 11/96 atsakovo R. P. atžvilgiu laikytinos teisinės reikšmės neturinčiomis, nes nebuvo registruotos viešajame registre. Taigi šiuo atveju visų pirma reikia kalbėti tik apie registruotų sutarčių galiojimo metu ieškovo atžvilgiu neva padarytus pažeidimus. Ieškovas iš tiesų teisėtai valdė 74/79 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki 2012 m. gruodžio 6 d. ir ši diena buvo laikoma paskutine šalis siejančių sutartinių santykių diena, o į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), atsakovas jokių teisių neperėmė. Dėl šios priežasties 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovui užsėjus žemės sklypus, būtų galima kalbėti tik apie formalų atsakovo atliktą pažeidimą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu, ir apskritai negalima kalbėti apie kokių nors teisių pažeidimą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu. Visgi minėtas formalus pažeidimas vertintinas susiklosčiusios situacijos kontekste ir, atsakovo vertinimu, pripažintinas itin mažareikšmiu. Dar daugiau, ieškovui bandant ginti savo teises daiktinės teisės normomis, toks gynybos būdas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apskritai laikytinas netinkamu. Ieškovui siekiant ginti savo teises, jam reikėjo vadovautis ne teisės normomis, reguliuojančiomis daiktinius teisinius santykius, o prievolinės teisės normomis. Taigi ieškinys dėl valdymo gynimo, atsakovo įsitikinimu, atmestas visiškai pagrįstai. Kalbant apie ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pažymėtina, jog paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovas sumažino nuostolių atlyginimo dydžio reikalavimą iki 20 361,00 Lt ir pateikė savo paties vadovo pasirašytą 2013 m. vasario 6 d. pažymą apie planuojamas gauti pajamas (pelną) bei 2012 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Akivaizdu, jog tokie į bylą pateikti ir paties ieškovo vadovo pasirašyti dokumentai yra visiškai nepagrindžiantys neva patirtų nuostolių dydžio. Tokie pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 str.).

334. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo atveju turtinio komplekso, kaip civilinių teisių objekto, sąvoka įtvirtinta CK 1.110 straipsnio 2 dalyje: „turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, - tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma“. Apeliaciniame skunde bandoma išskirti parduotus daiktus ir nurodyti kiekvieno iš jų paskirtį, kuri įregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovų vertinimu, toks išskyrimas ne tik kad negalimas, tačiau ir nelogiškas. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, jog visi atsakovo įsigyti nekilnojamieji objektai buvo susiję bendra ūkine paskirtimi (bendras adresas, ta pati vietovė ir kt.), tačiau ir tai, jog abiejų šalių (tiek R. P., tiek P. M.) tikslas buvo parduoti ir įsigyti nuosavybės teise visą P. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kaip vientisą nekilnojamojo turto kompleksą. Šios aplinkybės, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei išklausius abu atsakovus teismo posėdžio metu, pagrįstai akcentuotos ir priimtame sprendime. Papildomai pažymėtina tik tai, jog šiuo atveju miręs atsakovas P. M. ne tik siekė maksimalaus ekonominio efekto (kaip teisingai nurodoma sprendime), tačiau inter alia siekė asmeninių tikslų (R. P. ir P. M., tardamiesi dėl nekilnojamojo turto kainos, papildoma ir atskira sutartimi susitarė dėl kitų R. P. prisiimtų įsipareigojimų, t. y. kapitalinio namo remonto atlikimo, sąlygų P. M. ir jo žmonai (atsakovei V. M.) sudarymo vasaros sezono metu gyventi parduotoje sodyboje, paminklo pastatymo mirusiai P. M. seseriai, globos suteikimo atsakovui ir jo žmonai (2 tomas, b. 1. 70-71)). Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nusprendė pastarąja sutartimi nesivadovauti, tačiau, atsakovų įsitikinimu, ji nagrinėtina ir vertintina visos susiklosčiusios situacijos kontekste. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai pagrįstai pažymėta, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata negali būti absoliutinama nuomininko (šiuo atveju ieškovo) naudai ir vertintina tokiu būdu, kaip ją traktuoja ieškovas - jog nuomininkas turi pirmumo teisę įsigyti jo nuomojamus žemės sklypus, tuo pagrindu reikšdamas reikalavimą tik dėl dalies pirkėjo teisių perkėlimo. Taigi pagrįstai laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinio komplekso ir pirmenybės teisės santykį.

345. Dėl senaties termino taikymo. Byloje nebuvo įvertintos VĮ Registrų centro pažymos, jog 2011 m. spalio 3 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, su ieškovu susijusi įmonė ŽŪB „Landvesta 1“ tikrino registro duomenis apie ginčo žemės sklypus (tomas 2, b. l. 140-143). Tiek ieškovas, tiek ŽŪB „Landvesta 1“ priklauso tai pačiai AB „LINAS AGRO GROUP“ pavaldžių bendrovių grupei, dėl to akivaizdu, kad jos yra tarpusavyje susijusios (2 t., b. l. 145-148). Pati ŽŪB „Landvesta 1“ niekada neturėjo jokio suinteresuotumo ginčo žemės sklypais. ŽŪB „Landvesta 1“ persiuntus išrašus ieškovui, ieškovas jau 2011 m. spalio 3 d. matė, kad yra sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys (2 t., b. l. 135-139). Antra, apeliantas nepagrįstai atmeta V. M. paaiškinimus apie ieškovės informavimą apie sudarytus sandorius. Ji tą darė esant itin blogai P. M. sveikatai, dėl ko jis mirė ir į procesą buvo įtraukta jo sutuoktinė, kuri rūpinosi visais kilusiais klausimais ir susiklosčiusia situacija. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog pokalbis, kurio metu buvo patvirtinta apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, vyko tarp jos ir ieškovo ekonomistės Č. Š.. Taip pat atsakovai ne kartą buvo nurodę, jog apie sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį buvo informuotas ir ieškovo vadovas - J. P.. Atsakovai, prisiekę teismo posėdžio metu, šias aplinkybes patvirtino teikdami ir žodinius paaiškinimus. Nors nagrinėjant bylą ieškovui pasiūlyta apsvarstyti galimybę galimai kviesti į posėdį liudyti Č. Š., ieškovas šį siūlymą kategoriškai atmetė. Taigi ieškovas nėra paneigęs atsakovės nurodyto argumento, pagrindžiančio 2011 m. spalio 17 d. vykusį beveik 24 min. trukmės pokalbį tarp atsakovės ir ieškovo darbuotojos Č. Š. (CPK 178 str.), kurio metu ieškovo darbuotoja buvo informuota apie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Dar daugiau, nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo ieškovo vadovas, kuris turėjo galimybę paneigti atsakovų paaiškinimus. Net keturi žmonės - atsakovė V. M., atsakovas R. P., notarė B. V., trečiasis asmuo R. M. (ieškovo darbuotojas) teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog ieškovas neabejotinai žinojo apie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą dar 2011 m. spalio mėnesį. Trečia, argumentai, jog ieškovui tam tikru laiku gavus aiškią ir nedviprasmišką informaciją apie tai, kad ginčo sklypai yra perleisti kitam asmeniui būtent pirkimo-pardavimo sandoriu, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą suvokti, kad yra pažeista jo pirmumo teisė įsigyti sklypus, pateikti tik apeliaciniame skunde. Teismo posėdžio metu notarė patvirtino, kad būtent jai spalio mėnesį skambino ieškovo atstovas (po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjus neilgam laiko tarpui) ir domėjosi sudaryta ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi bei parduotu žemės sklypu pardavimo kaina, iš ko galima daryti išvadą, kad apeliantui buvo aišku, jog yra sudaryta būtent pirkimo-pardavimo sutartis. Penkta, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2012 m. vasario 23 d., nes iš pateikto byloje pašto kvito, anot apelianto, matyti, kad ieškinys teismui buvo išsiųstas 2012 m. vasario 20 d., o tai turi reikšmės ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Akcentuotina, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas ieškinį Šakių rajono apylinkės teismui pareiškė tik 2012 m. kovo 9 d., o patikslintą ieškinį pateikė tik 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje. Taigi vienareikšmiškai laikytina, jos ieškinio senaties eiga nutrūko tik tuomet, kai ieškinys buvo pateiktas Šakių rajono apylinkės teismui (2012 m. kovo mėn. pirmoje pusėje - dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Nors apeliaciniame skunde nieko nepasisakoma dėl senaties termino skaičiavimo pradžios žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu, tačiau atsakovai pažymi, jog apie abiejų žemės sklypų pardavimą ieškovas sužinojo vienu metu, tačiau patikslintas ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pateiktas tik 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje.

356. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas pats ieškovas. Ieškovui pateikus ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atsakovai pateikė itin išsamiai motyvuotą atsiliepimą. Susipažinęs su pastaruoju procesiniu dokumentu, ieškovas teikė patikslintą ieškinį į kurį vėlgi buvo privaloma pateikti atsiliepimą. Negana to, atsakovas užvedė dar dvi bylas (vieną dėl valdymo gynimo, o kitą - dėl nuostolių atlyginimo), dėl to atsakovas taip pat privalėjo rengti motyvuotus atsiliepimus. Juos parengus, ieškovas vėl nusprendė patikslinti ieškinius. Tokie paties ieškovo atlikti veiksmai paneigia ieškovo teiginius, jog bylos neva nebuvo sudėtingos ir reikalaujančios išskirtinių žinių. Natūralu, jog tuo atveju, jei bylos nebūtų buvusios sudėtingos, ieškovo atstovas nebūtų net kelis kartus tikslinęs savo pateiktų ieškinių, vos tik gavęs atsakovo atsiliepimus. Dar daugiau, bylinėjimosi išlaidų didėjimą nulėmė ir tai, jog ieškovas naujus patikslintus ieškinius pristatydavo tik teismo posėdžio metu, atsakovo atstovei atvykus į Šakių rajono apylinkės teismą iš Vilniaus, nors akivaizdu, jog tai buvo galima daryti ir kur kas mažesnėmis sąnaudomis - išsiunčiant patikslintus ieškinius teismui ir atsakovo atstovei.

36Atsakovė V. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad greitą viso turtinio komplekso pardavimą sąlygojo sunki vyro liga. Jos vyras, tuometinis turto paveldėtojas, perėmęs nuosavybę, neketino jos parduoti. Todėl buvo pratęstos sutartys dėl žemės nuomos su ieškove. Staiga pablogėjus vyro sveikatai ir sužinojus, kad jis daugiau nei pusės metų nenugyvens, geriausiu sprendimu atrodė ūkio pardavimas. Nuo nuomos sutarčių pratęsimo buvo praėję vos keturi mėnesiai. Nuosavybės ieškovei pirkti nesiūlė manydami, kad jie nesutiks pirkti viso turto kartu su sodyba. Atsiradus pirkėjui R. P., sutarta simbolinė kaina – 50 000 Lt kartu pasirašant sutartį dėl papildomų darbų sodyboje atlikimo, kadangi dėl senyvo amžiaus tikėtasi užsitikrinti ramią senatvę, t. y. pagerinti savo gyvenimo sąlygas bei sutarti dėl globos senatvėje. Sutarta, kad bendra kaina turėtų būti apie 200 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt sumokėjo iš karto, 150 000 Lt turėjo investuoti į sodybą. Sudarant tas sutartis vyras tikėjosi, kad dar gyvens, tačiau labai greitai jo sveikata dar pablogėjo, jis jau nieko nebesuprato, 50 000 Lt buvo sumokėta, o kiti darbai atlikti taip ir nebuvo, nes prasidėjo teisminiai ginčai. Apie turto pardavimą ir susidariusią situaciją dar 2011 m. spalio mėnesį pranešė ieškovei telefonu. Kalbėjosi tiek su buhaltere, tiek su bendrovės pirmininku, buvo paaiškinta susidariusi padėtis, pirmininkas pasakė, kad ši nepergyventų, kad žiūrėtų sveikatos. Dabar atsakovė norėtų atgauti priklausančius pinigus – 150 000 Lt, jei neketinama atlikti papildomų darbų, norėtų, kad sodas ir žemės jai priklausytų. Jei būtų nuomojusi nuosavybę kaip anksčiau, lėšų būtų užtekę pragyventi. Po vieną nuosavybės vienetą niekada nebūtų pardavę ir šiandien jei galėtų viską sugrąžinti, nuosavybės nebeparduotų. Teismas konstatuoja:

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu. Tačiau nepaisant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl turto perleidimo sandorių, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir taiko niekinio sandorio negaliojimo pasekmes.

39Dėl pirmenybės įsigyti turtą, pirkėjo teisių perkėlimo, senaties termino taikymo

40Nagrinėjamu atveju aktualus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, ir jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje (juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas). Iš Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų turinio analizės matyti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, siekia užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gal turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos nustato pirmenybės teisės gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimą, jeigu šis reikalavimas pareiškiamas per trijų mėnesių laikotarpį.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypų pardavėjas neįvykdė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti žemės naudotojui - nuomininkui (ieškovei) apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei jo pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant). To neginčija ir šalys. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovės pirmenybės teisė buvo pažeista, tačiau laikė, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis.

42Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tikruosius šalių ketinimus, susiklosčiusią sunkią atsakovės ir jos sutuoktinio padėtį, jų siekį parduoti ne tik ginčo sklypus, bet visą nuosavybę kaip turtinį kompleksą, taip pat į ieškovės reikalavimą perkelti pirkėjo teises tik į dalį parduotos nuosavybės, sprendė, kad nuomininkui numatyta pirmenybės teisė pirkti parduodamą turtą negali būti realizuojama prieš turto savininko teisę ir valią parduoti visą žemės sklypą vienam savininkui su žemėje esančiais pastatais tuo pačiu susitariant ir dėl papildomų paslaugų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, vertinanti ieškovės pirmenybės teisės realizavimą atitinka vieningą teismų praktiką, kad įstatymo nustatytas ribojimas dėl turto perleidimo ir pirmenybės teisės įsigyti turtą užtikrinimo negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

43Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad turtas parduotas kaip kompleksas, todėl teismo nuomone ieškovė nepagrįstai reikalauja perkelti pirkėjo teises tik į šio komplekso dalį. Apeliantas akcentuoja, kad iš 2011 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo pardavimo sutarties akivaizdu, kad visi 8 parduoti nekilnojamieji daiktai yra išskirti, kiekvienas atskirai įkainotas. Šie daiktai stovi viename sklype, unikalus Nr. ( - ) ir būtent šio sklypo paskirtis yra nurodyta - kita. Gyvenamasis namas su pastatais ir kiemo statiniais yra viename sklype ir yra vienijami vienos paskirties. Tačiau, ieškovo nuomojamų ginčo žemės sklypo 74/79 dalių unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) paskirtis nurodyta - žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registre daiktų paskirtys yra konkrečiai nurodytos, todėl jokie interpretavimai bandant apjungti daiktus tariama bendra paskirtimi yra nepagrįsti. Pastatai su 0,8000 ha sklypu ant kurio jie stovi buvo ir yra naudojami pagal jų gyvenamąją paskirtį, tuo tarpu ginčo sklypai yra žemės ūkio paskirties sklypai, pagal kurią buvo ir yra naudojami.

44Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinis kompleksas kaip civilinių teisių objektas laikomas bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Turtiniu kompleksu CK 1.110 straipsnio 2 dalies prasme laikytina, kad kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, (2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai išreiškė valią parduoti visą turimą nuosavybę, esančią vienu adresu - ( - ), kuri susidėjo tiek iš žemės sklypų, tiek iš sodybos su priklausiniais, siekdami papildomų interesų (t. y. papildomos paslaugos, globa), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikroji šalių valia buvo parduoti (pirkti) visą turtinį kompleksą, antraip nebūtų įgyvendinti tikrieji šalių ketinimai ir neproporcingai sumažėtų atskirai parduodamų turtinių vienetų vertė.

45Ieškovas ieškinį grindė daiktinės teisės pažeidimu. Pažymėtina, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė apie parduodamus sklypus sužinojo 2011 metų spalio mėnesį, todėl besikreipdama į teismą 2012 m. vasario mėnesį, praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovams prašant jį taikyti, ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo.

46CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pareikšti ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

47Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie telefoninius skambučius, VĮ ,,Registrų centras” pažyma apie duomenų tikrinimo laiką, atsakovės paaiškinimai, be to pats ieškovės atstovas apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad terminą praleido, į teismą kreipėsi ne iš kart po sužinojimo apie sklypų perleidimą, o gerokai vėliau, pasitaręs su akcininkais, gavęs oficialius duomenis iš VĮ ,,Registrų centras” (2 t. b. l. 72-87, 140-141, 142-149, 3 t. b. l. 22-24, 49-83). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, todėl, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą įrodymų taip pat daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nes ieškovė yra stambi žemės ūkio bendrovė, pakankamai glaudžiai susijusi su kitomis bendrovėmis, kurios turi didžiulę patirtį nuomojant žemės sklypus, bei turinčiomis kvalifikuotą teisininkų komandą ginant savo teises. Be to kolegija daro išvadą, jog realiai ieškovas nepageidauja įsigyti viso turtinio komplekso; jį domina tik du žemės sklypai; ir neatmestina tik dėl to, kadangi vien jie būdami apie 200 000 Lt vertės, pirkimo – pardavimo sandoriu kartu dar su sodyba buvo perleisti vos už 50 000 Lt, todėl juos įsigyjant už tokią realybės neatitinkančią kainą būtų labai ekonomiškai naudinga ieškovei, tačiau tai iš esmės pažeistų pardavėjo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo

49Apeliantė nurodo, kad nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo teisėta žemės sklypų valdytoja, o atsakovo R. P. veiksmai suariant ir apsėjant žemės sklypus buvo atlikti galiojant sutartims ir tokie veiksmai pažeidė ieškovės teises.

50Iš VĮ „Registrų centro“ išrašų nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo nuomos sutartis dėl 7,14 ha žemės sklypo, kuri galioja iki 2012 m. gruodžio 6 d., ir 2007 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo sutartis dėl 3,96 ha nuomos, kuri galioja iki 2012 m. gruodžio 6 d., įregistruotos Nekilnojamojo turto registrų centre (t. 2, b. l. 15-17, 28-31). Duomenų apie tai, kad būtų įregistruotos ieškovo ir buvusio atsakovo (jau mirusio) P. M. sudarytos Privačios žemės nuomos sutartys Nr. 07/367, Nr. 07/368 ir Nr. 11/96 nėra. To neginčija ir šalys. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neįregistruotos nuomos sutartys atsakovo R. P. atžvilgiu laikytinos teisinės reikšmės neturinčiomis. Nors privačios žemės nuomos atveju sutarties registravimas nėra privalomas, tačiau CK 6.547 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Žemės nuomos registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugą. Tuo atveju, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad galima svarstyti tik apie registruotų sutarčių galiojimo metu ieškovo atžvilgiu padarytus / nepadarytus pažeidimus.

51Bylos duomenimis nustatyta, kad turto pardavimo momentu ieškovas pagal įregistruotas nuomos sutartis teisėtai valdė 74/79 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), iki 2012 m. gruodžio 6 d. Dėl šios priežasties pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovui užsėjus žemės sklypus, galima kalbėti tik apie formalų atsakovo atliktą pažeidimą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu ir laikytinas mažareikšmiu, kadangi sutarčiai pasibaigus 2012 m. gruodžio mėnesį joks derlius, jei ieškovas būtų apsėjęs laukus, jo nebegalėtų būti nuimtas.

52Ieškovas savo reikalavimus dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo gynė daiktinės teisės normomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo teisių gynyba turėjo remtis prievolinėmis teisės normomis, kylančiomis iš nuomos teisinių santykių.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad privatinei teisei būdingas šalių autonomijos arba dispozityvumo principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį. Bylos laikytinos dispozityviomis, kilusios iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas ir sprendimas nėra susiję su viešojo intereso apsauga. Bylos, kylančios iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, laikytinos nedispozityviomis, nes materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju byla yra dispozityvi, nes ieškovė gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Ieškovei pasirinkus jos požiūriu tinkamiausią būdą savo teisėms ir turtiniams interesams ginti, o teismui nenustačius, kad jos teisės būtų pažeistos, konstatuotina, kad ieškinys dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo buvo atmestas pagrįstai.

54Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

55Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu nurodydama, kad teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus juos sumažindama ir prašė grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio, tačiau šis reikalavimas nebuvo išspręstas.

56CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį prašydama:

57- perkelti Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BV8-5371 dalyje dėl 74/79 dalių 11.8500 žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir dėl 3.9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo – pardavimo.

58- priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus, kuriuos atmetė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą ieškovė tikslino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo jį sumažindama bei kartu išreiškė prašymą grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Pažymėtina, kad prašymas grąžinti permokėtą žyminį mokestį nelaikytinas materialiniu reikalavimu, todėl šio klausimo neišsprendimas teismo sprendimu nesudaro pagrindo jo naikinti remiantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi. Šis procesinis klausimas gali būti išspręstas atskiru procesiniu dokumentu vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3-6 dalyse nustatyta tvarka.

60Dėl 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties

61Apeliantas nurodo, kad buvo išreiškęs prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, kol bus išspręstas kitoje civilinėje byloje jo pareikštas reikalavimas dėl valdymo gynimo, tačiau teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi abi civilines bylas sujungė. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl bylos sustabdymo, be to nepagrįstai įvardijo, kad teismo nutartis neskundžiama.

62Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Pagal įstatymų numatytą reguliavimą gali būti skundžiama tik nutartis dėl bylos sustabdymo, tačiau ne dėl atsisakymo sustabdyti bylą (CPK 165 str.). Teismo nutartis, kuria atsisakyta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 str. 1 d. 2 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-1049/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 2-760/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teismas turi teisę sujungti kelias vienarūšes bylas. Teismas tokį sprendimą gali priimti savo iniciatyva, taigi nesant nei vienos iš šalių prašymo. Nors apeliantas nurodo, kad teismas minima nutartimi net nesvarstė klausimo dėl bylos sustabdymo, nutarties turinys tą paneigia (1 t. b. l. 92-93). Teismas nutartyje nurodė, kad prašymą dėl bylos sustabdymo atmeta, kadangi laiko tikslinga abi bylas nagrinėti kartu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi procesinės teisės pažeidimų nepadarė.

63Dėl sandorio panaikinimo ex officio

64CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

65Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja). Taip pat sutartis yra absoliučiai negaliojanti, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

66Ginčo atveju nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. P. M. už simbolinę 50 000 Lt kainą pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ne tik sodybą bet ir 3,97 ha, kadastro Nr. ( - ), 0,8 ha, kadastro Nr. ( - ), 11,85 ha, kadastro Nr. ( - ), žemės sklypus R. P. (t. 2, b. l. 52-68). T. y. P. M., kartu su kita nuosavybe, R. P. pardavė ir nuomojamus žemės sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Prie pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pridedama papildoma sutartis, kuria trečiasis asmuo R. P. įsipareigojo atlikti papildomus darbus, suteikti globą sutuoktiniams M. (t. 2, b. l. 70-71). 2012 m. birželio 17 d. mirus P. M., jo teises ir pareigas perėmė sutuoktinė V. M. (t. 2, b. l. 152, t. 3, b. l. 3-6, 9). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atsakovė V. M. nurodė, kad greitą viso turtinio komplekso pardavimą sąlygojo sunki vyro liga. Todėl suradus pirkėją, sutikusį nupirkti visą atsakovės vyro nuosavybę, buvo sutarta jos simbolinė kaina – 50 000 Lt kartu pasirašant sutartį dėl papildomų darbų sodyboje atlikimo, kadangi dėl senyvo amžiaus tikėtasi užsitikrinti ramią senatvę, t. y. pagerinti savo gyvenimo sąlygas bei sutarti dėl globos senatvėje. Sutarta, kad bendra kaina turėtų būti apie 200 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt sumokėjo iš karto, 150 000 Lt pirkėjas turėjo investuoti į sodybą. Kaip nustatyta anksčiau, šalys neginčija, kad pardavėjas nesuteikė galimybės įsigyti parduodamos nuosavybės tuometiniam teisėtam žemės naudotojui – žemės ūkio bendrovei, nors ji tokią teisę turėjo pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje iš šalių bei trečiojo asmens notarės B. V., tvirtinusios 2011 m. rugsėjo 29 d. sandorį dėl turto perleidimo R. P., paaiškinimų nustatyta, kad į aplinkybes apie ieškovės pirmumo teisę sandorio sudarymo metu nebuvo reaguota, nors iš viešojo registro duomenų, kurie buvo aiškiai matomi notarei, ir jos pačios įrašyti į pirkimo-pardavimo sandorį, tai buvo akivaizdu. Taip pat notarė nereikalavo, o sandorio šalys neteikė jokių dokumentų, patvirtinančių apie informacijos pateikimą ieškovei apie perleidžiamus sklypus, o kolegijos manymu atsakovas R. P. apie tokio pranešimo būtinumą ieškovei puikiai suprato, nes apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog Šakių notarai be tokio sutikimo sandorio nebūtų tvirtinę. Todėl visuma šių aplinkybių leidžia konstatuoti, jog tvirtinant pirkimo-pardavimo sandorį buvo pažeista aukščiau nurodyta ieškovės teisė, įžvelgtinas tam tikras atsakovo R. P. nesąžiningumas, o notarė, tvirtinusi ginčo sklypų perleidimo sandorį, neatliko savo pareigų, numatytų Notariato įstatyme.

67Notariato įstatyme įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (2 straipsnio 1 dalis). Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Notariato įstatymo 51 straipsnis numato, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Ši nuostata yra imperatyvi dėl joje aiškiai išreikšto privalomumo. Todėl sandorio sudarymo nepaisant šio paliepimo, kuris sąlygojo suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, padarinys yra sandorio negaliojimas.

68CK 6.193 straipsnio pagrindu sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Bylos duomenimis atsakovė V. M. ir atsakovas R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarta 50 000 Lt suma buvo sumokėta, o kiti darbai atlikti taip ir nebuvo, nes prasidėjo teisminiai ginčai. Teismo posėdžio metu be kita ko atsakovė išreiškė valią, kad žemė ir statiniai priklausytų jai. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatuoja, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. nebuvo įvykdytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.349 str. 2 d., 6.305 str. 1 d.).

69Byloje nustačius aplinkybes, kurių neginčija šalys, t.y. kad: a) notarė, tvirtindama ginčo turto pardavimo sandorį, neįvykdė Notariato įstatymų reikalavimų (Notariato įstatymo 51 str.), b) buvo pažeista imperatyvia laikytina Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, įpareigojanti žemės savininką apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui; c) o taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. M. sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartimi ir susitarimu dėl papildomų paslaugų negavo to, ko tikėjosi,- konstatuotini imperatyvių teisės normų pažeidimai, leidžiantys teismui pripažinti sutartį ir papildomą susitarimą niekiniu ir negaliojančiu ex officio kartu taikant sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pasekmes. Toks konstatavimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra būtinas ginant tiek ieškovės, tiek ir atsakovės V. M. pažeistas teises, nustačius, kad sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus.

70Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti restituciją, jeigu asmuo privalo grąžinti turtą, kurį jis gavo neteisėtai. Turto gavimo neteisėtumas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas teismo konstatuojamas ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), o dėl sandorio niekinio pobūdžio pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas restitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Teismui įvertinus 2011 m. rugsėjo 29 d. sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo R. P. (t. 2, b. l. 52-68) ir prie jos pridedamos papildomos sutarties, kuria trečiasis asmuo R. P. įsipareigojo atlikti papildomus darbus, suteikti globą sutuoktiniams M. (t. 2, b. l. 70-71) ir šio sandorio sudarymo tvarkos neatitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstatuotina, kad šis sandoris prieštarauja Notariato įstatymo 51 straipsniui, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai; CK 6.349 straipsnio 2 daliai, 6.305 straipsnio 1 daliai ir šiam faktui akivaizdžiai paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, teisėjų kolegija pripažįsta šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei taiko restituciją natūra, grąžinant atsakovei V. M. šios sutarties pagrindu visus perleistus nekilnojamuosius daiktus (neskaidomą turtinį kompleksą), o V. M. įpareigojant atsakovui R. P. grąžinti sutarties pagrindu sumokėtus 50 000 Lt (CK 1.80 str. 2 d.; 6.145 1 d.; 6.146 str.).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatomis nustatyta, kad maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma šioje byloje sudarytų 10 728 Lt (8.2 p., 8.16 p., 3, 5 p.). Atsakovą atstovavo advokato padėjėja, jo atžvilgiu buvo užvestos dvi civilinės bylos, kuriose buvo rengti atskirasis skundas (1 t. b. l. 42-45), atsiliepimai į ieškinius (1 t. b. l. 57-63, 2 t. b. l. 39-45, 130-134, 141-146), atsakovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose (1 t. b. l. 90-91, 3 t. b. l. 131-133, 4 t. b. l. 13-40), rengė kitus rašytinius prašymus teismui (2 t. b. l. 150-151, 3 t. b. l. 1-2, 35-36, 151-152). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius, į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėja, taip pat į tai, kad atsiliepimai į patikslintus ieškinius buvo rengti pirminio atsiliepimo pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 12 440 Lt suma turėtų būti mažinama iki 8 000 Lt.

73Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 2 250 Lt (Rekomendacijų 8.11, 8.18 p.).

74Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

75apeliacinį skundą atmesti.

76Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistu.

77Patikslinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo nurodant, kad atsakovui R. P. (a. k. ( - ) iš ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės (j. a. k. 174317183) priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų).

78Pripažinti ex officio niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011 m. rugsėjo 29 d. sutartį, patvirtintą notarės B. V., notarinio registro Nr. BV8-5371, dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo R. P. ir prie jos pridedamą 2011 m. rugsėjo 29 d. papildomą sutartį bei taikyti restituciją natūra: grąžinant atsakovei V. M. šios sutarties pagrindu visus perleistus nekilnojamuosius daiktus (neskaidomą turtinį kompleksą), o V. M. įpareigojant atsakovui R. P. grąžinti sutarties pagrindu sumokėtus 50 000 Lt.

79Iš ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės (j. a. k. 174317183) atsakovui R. P. (a. k. ( - ) priteisti 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

80Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. gruodžio 7 d. A. M. ir Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė... 5. A. M. ir O. M. mirus, jų palikimą priėmė P. M., kuris 2011 m. gegužės 30... 6. 2011 m. rugsėjo 29 d. P. M. už simbolinę 50 000 Lt kainą pirkimo –... 7. 2012 m. birželio 17 d. mirus P. M., jo teises ir pareigas perėmė sutuoktinė... 8. Ieškovė Lukšių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl... 9. Ieškovė taip pat pateikė ieškinį dėl valdymo gynimo prašydama priteisti... 10. Ieškovės ieškinio reikalavimai, išdėstyti atskiruose ieškiniuose sujungti... 11. II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Išnagrinėjęs bylą, Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d.... 13. 1. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perėmimo. Teismas konstatavo, kad ginčo... 14. 2. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Teismas įvertino atsakovų atsiliepimuose... 15. 3. Dėl šalių sudarytos papildomos sutarties. Atsakovai teismui pateikė tarp... 16. 4. Dėl 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Teismas, įvertinęs įrodymų... 17. 5. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Teismas nustatė, kad sklypų... 18. 6. Dėl piktnaudžiavimo teise. Teismas atmetė atsakovo R. P. prašymą... 19. 7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti duomenys, jog R. P. advokato... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo... 22. 1. Dėl ne visų byloje išspręstų reikalavimų. Teismo posėdžio metu... 23. 2. Dėl 2012 m gruodžio 6 d. nutarties. 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovas... 24. 3. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Teismo posėdžio metu tiek... 25. 4. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK... 26. 5. Dėl senaties termino taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovai įrodė, kad... 27. 6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovo R.... 28. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai patvirtino, kad apie... 29. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti,... 30. 1. Dėl ne visų byloje išspręstų reikalavimų. Prašymas grąžinti... 31. 2. Dėl 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties. CPK 136 straipsnio 4 dalyje... 32. 3. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo. Registrų centre ieškovo ir... 33. 4. Dėl turtinio komplekso sąvokos. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios... 34. 5. Dėl senaties termino taikymo. Byloje nebuvo įvertintos VĮ Registrų... 35. 6. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Dėl... 36. Atsakovė V. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad greitą viso... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 39. Dėl pirmenybės įsigyti turtą, pirkėjo teisių perkėlimo, senaties termino... 40. Nagrinėjamu atveju aktualus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypų pardavėjas neįvykdė... 42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą,... 43. Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad turtas... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinis kompleksas kaip... 45. Ieškovas ieškinį grindė daiktinės teisės pažeidimu. Pažymėtina, kad... 46. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko... 47. Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo... 48. Dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo... 49. Apeliantė nurodo, kad nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo teisėta... 50. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašų nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 7 d.... 51. Bylos duomenimis nustatyta, kad turto pardavimo momentu ieškovas pagal... 52. Ieškovas savo reikalavimus dėl valdymo gynimo ir nuostolių priteisimo gynė... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad privatinei teisei būdingas šalių autonomijos... 54. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo... 55. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir CPK 265 straipsnio 2 dalies... 56. CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti... 57. - perkelti Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovei pirkėjo teises ir... 58. - priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu... 60. Dėl 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties... 61. Apeliantas nurodo, kad buvo išreiškęs prašymą sustabdyti civilinę bylą... 62. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali... 63. Dėl sandorio panaikinimo ex officio... 64. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas... 65. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant... 66. Ginčo atveju nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. P. M. už simbolinę 50 000... 67. Notariato įstatyme įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo,... 68. CK 6.193 straipsnio pagrindu sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.... 69. Byloje nustačius aplinkybes, kurių neginčija šalys, t.y. kad: a) notarė,... 70. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti restituciją, jeigu... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.... 73. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo R.... 74. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 75. apeliacinį skundą atmesti.... 76. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą iš esmės... 77. Patikslinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą dėl... 78. Pripažinti ex officio niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento... 79. Iš ieškovės Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės (j. a. k.... 80. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....