Byla 2A-500-123/2015
Dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąją patalpą pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąją patalpą pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), 2-4 indeksu pažymėtą 12,28 kv. m. kambarį ir 2-2 indeksu pažymėtą 11,36 kv. m. kambarį, laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog neterminuotam naudojimui jai buvo suteikta 58,40 kv. m. ploto gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ). 1997-08-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą su dviem sandėliukais kieme. Atsakovės darbuotojai klaidinančiai jai paaiškino, kad ji turi teisę privatizuoti tik vieną kambarį iš trijų bute esančių kambarių ir liepė Butų privatizavimo valstybinei komisijai užpildyti prašymą nurodant, jog nori privatizuoti vieną kambarį. Be to, atsakovės darbuotojai nurodė, kad vėliau ji galės privatizuoti ir likusius kitus du kambarius. Pasitikėdama atsakovo darbuotojų nurodymais bei nežinodama savo teisių, užpildė prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai, jame nurodydama, jog nori privatizuoti vieną kambarį. Po poros savaičių dar kartą kreipėsi į atsakovę, norėdama patikslinti savo prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai, tačiau atsakovės darbuotojai nurodė, kad jos prašymo nebepriims. Taip pat atsakovės darbuotojai paaiškino, kad ji turi laukti, kol atsiras teisinės galimybės privatizuoti likusius kambarius. 1998-06-26 su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu inter alia įgijo Klaipėdos mieste ( - ), naudingasis plotas 34,76 kv. metrai, gyvenamasis plotas 18,02 kv. metrai. Nesulaukusi iš atsakovės atsakymo dėl galimybės privatizuoti likusius du kambarius, 2012-07-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl kambarių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. 2012 m. liepos pabaigoje gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti nurodytas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Mano, jog pagal BPĮ buvo įgijusi teisę lengvatine tvarka privatizuoti visą butą, tačiau dėl atsakovės darbuotojų kaltės šios teisės negalėjo tinkamai įgyvendinti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškinį atmetė. Duomenų, kad ieškovė padavė pareiškimą dėl viso buto, esančio adresu ( - ), per BPĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai, byloje nenustatyta. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti visą butą (o ne dalį buto, t. y. 1 kambarį) būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant BPĮ, t. y. iki 1998-07-01, todėl ji subjektyvios teisės privatizuoti visą butą, esantį adresu ( - ), neįgijo. Ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę privatizuoti dalį buto, esančio adresu ( - ), t. y. 1 kambarį, kurio bendras plotas – 34,76 kv. m, tačiau ieškovė netinkamai ir pavėluotai mėgino įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti visą butą, nes prašymą dėl viso buto (kambarių) privatizavimo pateikė tik 2012-07-16. Teismas konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamoje ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (BPĮ) nustatytos teisės, nes su BPĮ galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė L. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą ir ieškinį tenkinti – pripažinti L. P. teisę privatizuoti gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), 2-4 indeksu pažymėtą 12,28 kv. metrų kambarį ir 2-2 indeksu pažymėtą 11,36 kv. metrų kambarį, laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; priteisti L. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad buvo įgijusi teisę lengvatine tvarka privatizuoti visą butą, tačiau dėl atsakovės darbuotojų kaltės šios teisės negalėjo tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti. Šios teisės, priešingai nei teigiama sprendime, apeliantė niekada neatsisakė ir mėgino ją realizuoti, tačiau dėl atsakovų darbuotojų kaltės to negalėjo padaryti. Sprendimu taip pat pažeistos ir atsakovės turtinės teisės ir interesai, nes ieškovė neturi finansinių galimybių mokėti tiek, kiek pareikalavo atsakovė. Ieškovė dėl finansinės situacijos negalės privatizuoti dviejų kambarių, o atsakovė negaus iš nenaudojamų ir neprivatizuotų kambarių jokių piniginių lėšų. Sprendimu buvo įtvirtinta absurdiška, nelogiška situacija: į ginčo kambarius galima patekti tik per ieškovės privatizuotą kambarį, be to, ginčo kambariai neturi nei savo virtuvės, tualeto, ar vonios. Apeliantei neprivatizavus dviejų kambarių ir atsisakius dviejų kambarių nuomos sutarties, atsakovei du nenaudojami kambariai sukels nuostolius. Ieškovė net porą kartų kreipėsi į atsakovę, norėdama privatizuoti visą butą, tačiau dėl atsakovės darbuotojų kaltės to padaryti negalėjo. Sprendimu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes de facto nebuvo pasiektas privatizavimo tikslas – nors apeliantė 40 metų gyvena bute, tačiau nėra viso buto savininkė. Mano, kad teismo teiginys, jog ieškovė neįrodė, kad tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę privatizuoti visą butą, yra nepagrįstas. Ieškovė iki privatizavimo maždaug net dvidešimt trejus metus gyvenusi bei naudojusi tris kambarius, negalėjo siekti privatizuoti tik vieną kambarį. Be to, šiuo metu apeliantė toliau gyvena ir naudojasi trimis kambariais. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina ne apeliantės valios turinį ir subjektinės teisės įgyvendinimą, bet tai, kad UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojai perdavė atsakovei neteisingus duomenis apie butą, o atsakovės darbuotojai nepadėjo ieškovei tinkamai įgyvendinti jos subjektinės teisės privatizuoti visą butą. Ieškovė yra baigusi tik keletą klasių, neturi ir 1997 metais neturėjo jokio supratimo apie privatizavimą, be to, butą privatizavo po sūnaus mirties. Ieškovė turėjo tik kelis pasirinkimus: arba užpildyti prašymą ir privatizuoti bent vieną kambarį, arba nerašyti prašymo ir likti be buto. Mano, kad liudytojų parodymai nėra nenuoseklūs ar neišsamūs.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė BPĮ galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai tik dėl 34,76 kv. m gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), privatizavimo. Toks plotas buvo nurodytas ieškovės prašyme, tokį plotą nurodė ir UAB „Paslaugos būstui“ pateikdama dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybei. Kokiu pagrindu ieškinyje nurodytomis patalpomis buvo leista ir ar buvo leista naudotis ieškovei, savivaldybei nebuvo ir nėra žinoma. Aplinkybę, kad ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę privatizuoti dalį buto, esančio ( - ), patvirtino liudytojų parodymai, kurie nurodė, jog butu tuo metu naudojosi kelios šeimos. Ieškovė netinkamai ir pavėluotai mėgino įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti visą butą, kadangi prašymą dėl viso buto (kambarių) privatizavimo pateikė tik 2012-07-16.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8Nustatyta, kad L. P. buvo suteikta naudojimui gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ). Buto techninės apskaitos bylos duomenimis (1996-12-14) buto bendrasis plotas – 58,40 kv. m (koridorius – 5,48 kv. m; l kambarys – 11,36 kv. m; 2 kambarys – 12,28 kv. m; 3 kambarys – 18,02 kv. m; virtuvė – 11,26 kv. m, b. l. 18). L. P. 1997-08-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą su dviem sandėliukais kieme (b. l. 21). Butų privatizavimo valstybinei komisijai L. P. 1997-08-07 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nori privatizuoti vieną kambarį (b. l. 22). 1998-02-26 tarp L. P. ir UAB „Paslaugos būstui“ sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria L. P. suteikta neterminuotam naudojimui 58,40 kv. m ploto gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ) (b. l. 10–11, 12). Klaipėdos miesto savivaldybė ir L. P. 1998-06-26 sudarė sutartį, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybė pardavė, o L. P. nupirko butą, esantį adresu ( - ), su 2/100 dalimis ūkinio pastato, plane žymimo 9I p (b. l. 23). 2012-07-16 L. P. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei dėl kambarių privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis (b. l. 24). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-07-20 raštu Nr. (31.1.)-RS2-733 L. P. informuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti nurodytas patalpas lengvatinėmis sąlygomis (b. l. 25). 2014-11-11 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 2492/5968 dalys buto, esančio adresu ( - ), o L. P. – 3476/5968 dalys (b. l. 62–63).

9Ieškovė prašo pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), 2-4 indeksu pažymėtą 12,28 kv. m. kambarį ir 2-2 indeksu pažymėtą

1011,36 kv. m. kambarį, laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

111991-05-28 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BPĮ nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal BPĮ, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 str.); 2) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); 3) asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1, 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

12Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, dėl to pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

142 punktą neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Šia teisės norma siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti šiam įstatymui nustojus galioti. Taigi pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2007-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-102/2007).

15Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai ir laiku įgyvendino savo subjektinę teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamą butą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos valia privatizuoti visą butą (o ne dalį buto, t. y. 1 kambarį) būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant BPĮ, t. y. iki 1998-07-01, todėl ji subjektyvios teisės privatizuoti visą butą, esantį adresu ( - ), neįgijo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. kad ieškovė L. P. Butų privatizavimo valstybinei komisijai nurodė, jog nori privatizuoti vieną kambarį, turintį 34,76 kv. m. bendrojo ploto, esantį adresu ( - ), ir priklausantį Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 22); Klaipėdos miesto valdybos 1998-01-15 sprendimo Nr. 37 priede „Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą“ sąraše nurodyta, jog L. P. nuomojamas plotas adresu ( - ), yra 34,76 kv. m. (b. l. 47–49); 1997-08-19 UAB „Paslaugos būstui“ priede „Gyventojų, pageidaujančių gyvenamąsias patalpas pirkti ir įforminti pirkimo-pardavimo dokumentus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą“ sąraše nurodyta, jog L. P. nuomojamas bendrasis plotas – 34,76 kv. m. (b. l. 51); buto techninės apskaitos byloje, grafoje „Patalpų eksplikacija“ 1998-06-17 padarytas įrašas, jog „viso 2 bute: 34,76 kv. m., iš šio skaičiaus 18,02 kv. m. gyvenami kambariai, pagalbinis – 16,74 kv. m.“; 1998-06-22 Buto pardavimo kainos skaičiavimo akte nurodytas buto plotas – 34,76 kv. m., minėtą aktą pasirašė L. P. (b. l. 58).

16Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė BPĮ galiojimo metu atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai tik dėl 34,76 kv. m gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), privatizavimo. Toks plotas buvo nurodytas ieškovės prašyme, tokį plotą nurodė ir UAB „Paslaugos būstui“ pateikdama dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybei. Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei apskritai nėra žinoma, kokiu pagrindu ginčo patalpomis buvo leista ir ar buvo leista naudotis ieškovei.

17Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y., kad ieškovė buvo įgijusi teisę lengvatine tvarka privatizuoti visą butą, tačiau dėl atsakovės darbuotojų kaltės šios teisės negalėjo tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr.

18I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, sprendimas dėl ieškovės prašymo privatizuoti visą butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo leista privatizuoti visos gyvenamosios patalpos, jei ji tokį prašymą buvo pareiškusi, ir ištaisius trūkumus ar gavus papildomus dokumentus kreiptis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atsisakymas parduoti gyvenamąją patalpą galėjo būti ginčijamas teismine tvarka pagal Butų privatizavimo metu galiojusio 1964 metų CK nuostatas, tačiau apeliantė nesikreipė dėl viso buto privatizavimo, nesinaudojo teise ginčyti atsisakymą leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas teismine tvarka Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, t. y. iki 1998-07-01.

19Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė dėl finansinės situacijos negalės privatizuoti dviejų kambarių, o atsakovė negaus iš nenaudojamų ir neprivatizuotų kambarių jokių piniginių lėšų, atsakovei du nenaudojami kambariai sukels tik nuostolius, nėra esminė nagrinėjamu atveju, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu ir apeliaciniu skundu ir nekelia klausimo dėl to, jog jos teisės yra ar gali būti pažeistos.

20Konstatuotina, kad ieškovė netinkamai ir pavėluotai siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę privatizuoti visą butą, nes prašymą dėl viso buto (kambarių) privatizavimo pateikė tik 2012-07-16. Ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nagrinėjamoje ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (BPĮ) nustatytos teisės, nes su BPĮ galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

21Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei privatizuoti viso buto pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi.

22Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo ieškovei L. P. pripažinti teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01.

23Nustačius nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisako.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė L. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys... 8. Nustatyta, kad L. P. buvo suteikta naudojimui gyvenamoji patalpa, esanti adresu... 9. Ieškovė prašo pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamosios patalpos,... 10. 11,36 kv. m. kambarį, laikantis sąlygos, kad pardavimo kaina nebūtų... 11. 1991-05-28 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos... 12. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų... 14. 2 punktą neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai... 16. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė BPĮ galiojimo metu... 17. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, t.... 18. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Butų... 19. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė dėl finansinės situacijos... 20. Konstatuotina, kad ieškovė netinkamai ir pavėluotai siekė įgyvendinti savo... 21. Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei... 22. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Nustačius nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų... 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 25. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti...