Byla 3K-3-240/2012
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja L. Č. ir A. Z

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja L. Č. ir A. Z.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

6Ieškovas nurodė, kad butas, 1990 m. lapkričio 12 d. mero potvarkio Nr. 618 pagrindu išnuomotas ieškovui, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, bute gyveno ieškovo keturių asmenų šeima. Ieškovas su žmona L. Č. buvo sutaręs, kad nuomojamą butą privatizuos savo vardu. Surinkę visus reikiamus dokumentus, jie Inventorizacijos biurui pateikė pareiškimą dėl buto privatizavimo (įregistruotas Nr. P-34481). Ieškovui buvo paaiškinta, kad bus sudaryta buto inventorinė byla, atliktos su buto privatizavimu susijusios procedūros ir dokumentacija perduota į savivaldybę tolesnėms buto privatizavimo procedūroms vykdyti. Ieškovas, nesulaukęs pranešimų, apsilankė Inventorizacijos biure, kur jį informavo, kad inventorinė buto byla jau baigiama rengti, parengus ši byla bei dokumentai bus perduoti į savivaldybę ir tik iš šios institucijos ieškovas gaus pranešimą atvykti. Tačiau ir toliau jokios informacijos nebuvo gauta. Tuo laiku jau pašlijo ieškovo sveikata, jis susirgo plaučių obstrukcine liga, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, širdies ligomis. Dėl sveikatos būklės, ligų negalėjo kažkurį laiką lankytis savivaldybėje. Ieškovas, sužinojęs, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, nuvyko į Butų privatizavimo tarnybą, kur jį patikino, kad yra rengiamas įstatymo, pagal kurį bus galima baigti buto privatizavimo procedūras, projektas. Ieškovas, 2008 m. lapkričio mėn. nuvykęs į savivaldybės Turto skyrių, sužinojo, kad dokumentai savivaldybėje prarasti ir net nebuvo įregistruoti. Ieškovui buvo paaiškinta, kad tik teismine tvarka galima pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kad atsakovas, net ir turėdamas pateiktus dokumentus, neturėtų teisės sudaryti su ieškovu buto pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas laikė, kad tinkamai ir laiku išreiškė valią privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau butas liko neprivatizuotas ne dėl ieškovo ar jo šeimos narių kaltės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovui R. Č. teisę privatizuoti nuomojamas patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

9Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma, nustatė, kad ieškovo pareiškimas dėl buto privatizacijos registracijos žurnale buvo įregistruotas Nr. P-34481, parengta buto techninės apskaitos byla. Suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, teismas, šiuos įrodymus vertindamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais, nurodė, jog pareiškimo registracijos numeris tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui.

10Teismas konstatavo, kad ginčo santykis dėl ieškovo šeimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kai ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Ieškovas nuo 1982 metų gyvena su šeima šiame bute. Ieškovas 1991 m. lapkričio 5 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Teismas sprendė, kad ieškovas įgijo teisę privatizuoti ginčo butą ir turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas. Ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įsigyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip butų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovas ir jo šeima turėjo domėtis privatizavimo eiga, vertino kaip atsakovo pareigą apie tai ieškovą informuoti, tačiau Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieškovui ir jo šeimai įgyvendinti šių teisių, pažeidė ieškovo teisę privatizuoti butą. Teismas senaties terminą skaičiavo nuo 2008 m. ir sprendė, kad terminas nėra praleistas, nes byloje jokių duomenų apie tai, kad ieškovas anksčiau buvo informuotas apie negalėjimą privatizuoti butą, nėra.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismas sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas ir procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. sausio 11 d. rašto Nr. 66-3-13 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje, dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl to pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms. Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, o netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tik savivaldybei pranešus, jog privatizavimas negali būti vykdomas, būtų pažeistos ieškovo teisės. Savivaldybei to nepadarius, ieškovo atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl jis ieškinio senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis).

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

161. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir skaičiavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos CK 1.125 straipsnio taikymo klausimu (2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007), nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino pažeistoms teisėms ginti. Teismai nepagrįstai pripažino, kad dėl ginčo buto privatizavimo ieškovas kreipėsi 2008 m. lapkričio mėn., nors nustatė, kad privatizavimo procedūros pradėtos 1991 m. Ieškinys pateiktas tik 2010 m. gruodžio 2 d., t. y. praleidus 1964 m. CK nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir 2000 m. CK nustatytą dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Nuo 1998 m. liepos 1 d., kai baigėsi galioti Butų privatizavimo įstatymas, ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. liepos 1 d. Ieškovas nesilaikė pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, neprašė atnaujinti praleisto senaties termino. Jeigu ieškovas dėl ginčo patalpų privatizavimo kreipėsi 1991 m. lapkričio 5 d., tai kreipimasis į teismą 2010 m. gruodžio 2 d. negali būti laikytinas tinkamu ir operatyviu savo teisių gynimu.

172. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025/2000, 2002 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2002 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1428, konstatavo, kad, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises. Pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Teismai, nenustatę visų privalomų sąlygų ieškovo subjektinės teisės įgijimui konstatuoti, pripažino jo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Teismai neatsižvelgė į Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkto nuostatas, kad prašymai privatizuoti turi būti pateikti miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai arba komisijai, kad šie prašymai turi būti pateikti teisės aktų nustatytais terminais. Teismai neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštą Nr. 66-3-13, kuriame teigiama, kad ieškovo prašymo, pateikto Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, nėra. Teismai nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005; 2002 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002.

18Teismai nenustatė, kad būtų buvęs sudarytas Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytas susitarimas dėl buto privatizavimo ir pateiktas teisės aktų nustatytoms institucijoms. Teismai, pažeisdami materialiosios teisės normas, pripažino ieškovui teisę privatizuoti butą lengvatine tvarka, nors jis neatitinka visų privalomų nurodytų sąlygų šiai teisei įgyti.

19Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290P 1 ir 3 punktus, nes nevertino, kad ieškovas nustatyta tvarka ir terminais pats arba per savivaldybę nesikreipė į Butų privatizavimo valstybinę komisiją, jeigu laikė, kad laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo į savivaldybę, tačiau gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sandorio nesudarė. Ieškovas nebuvo įgijęs subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pradėjęs ginčo buto privatizavimo procedūros.

203. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, vertindami rašytinius įrodymus. Teismai be pagrindo rėmėsi ieškovo pateiktu 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimu, nes pareiškimo nuorašas nebuvo tinkamai patvirtintas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio reikalavimus. Ieškovo pateiktame užpildytame pareiškimo blanko, kuris buvo oficialiai visiems prieinamas, nuoraše nėra būtinų rekvizitų – dokumento priėmimo žymos, dokumentą tikrinusio darbuotojo parašo, antspaudo, šeimos narių sutikimą liudijančių įrodymų, o susitarimas nepatvirtintas notaro. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktas registracijos knygos išrašas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas 1991 m. lapkričio 5 d. pateikė pareiškimą ir kitus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovo pateikto VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (3.1.6) S-6259 informacija negrindžiama įrodymais, neargumentuota, kuo remiantis nustatyta, jog VĮ Registrų centre registruotas prašymas Nr. P-34481 atitinka ieškovo prašymą, neįrodytas duomenų persiuntimo faktas Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybai ir tai, kad pagal ieškovo prašymą buvo padaryta buto inventorinė byla. Šie dokumentai neįrodo, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovas kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, be to, neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

21Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštas Nr. 66-3-13, kuriame nurodyta, kad nėra dokumentų, įrodančių, jog ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, laikomas oficialiuoju dokumentu. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose (2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005).

22Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus: 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo nuorašą, registracijos knygos išrašą, VĮ Registrų centro Kauno filialo raštą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštą Nr. 66-3-13, pažeisdami CPK 197 straipsnio 2 dalį ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimu.

23IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

251. Teismai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, teisingai taikė teisės normas dėl senaties termino. Teismas teisingai nustatė, kad vyko tęstinis pažeidimas ir tik savivaldybei pranešus, kad privatizavimas negali būti vykdomas, būtų pažeistos ieškovo teisės. Kasatoriaus teiginiai dėl ieškinio senaties netinkamo taikymo prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje (2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010) išaiškino, kad teisės į ieškinį momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tie kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nutartyje konstatuota, kad būtina įvertinti, jog: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

262. Teismai teisingai ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Teismai nustatė, kad ieškovas 1991 m. lapkričio 5 d. kreipėsi dėl buto privatizavimo, taip išreikšdamas savo valią, kad privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Ieškovas įgijo teisę lengvatine tvarka privatizuoti butą laiku ir tinkamai išreikšdamas savo valią ir gavęs visų šeimos narių sutikimus, pateikęs savo prašymą į tuo laiku miesto valdybos nustatytą instituciją – Kauno inventorizacijos biurą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje (2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009) išaiškino, kad laikomasi nuostatos, jog kai pateikiamas prašymas privatizuoti įstatyme nustatytu terminu, bet kai kreiptasi ne į tą asmenį, ši aplinkybė nelaikytina turinti esminę reikšmę, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, turi būti perduodamas atitinkamam subjektui. Tokiu atveju laikoma, kad asmuo įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tinkamai išreikšdamas savo valią. Teismai nustatė, kad ieškovo 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimas buvo įregistruotas Nr. P-34481 Inventorizacijos biure ir kad nenuneigta, jog šis biuras priiminėjo ir registravo pareiškimus. 1991 m. leidinyje ,,Kaip tapti namo, buto savininku?“, kuris išleistas vykdant Vyriausybės 1991 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 309, nurodyta, kad komunalinių butų namų pardavimą Kaune organizuoja Inventorizacijos biuras, sprendimus priima savivaldybės patvirtintos komisijos. Teismai teisingai įvertino 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimo nuorašą, suteikė jam įrodomąją galią, vertino su kitais rašytiniais įrodymais. Šeimos narių susitarimas įtvirtintas kitoje pareiškimo nuorašo pusėje, susitarimo buvimo faktą patvirtino ir L. Č. Vien aplinkybė, kad neišliko ieškovo pateikto prašymo privatizuoti butą, nėra besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti (2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Kasatoriaus nuoroda, kad šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamas butas, turi būti patvirtintas notaro, prieštarauja 1991 m. liepos 29 d. įstatymui ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notarinio įstatymo papildymo“, kuriame nurodyta, kas, be notaro, gali tvirtinti susitarimą.

273. Teismai, vertindami byloje pateiktus rašytinus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, pagrindė įrodymų vertinimą. Suteikdami rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, šį įrodymą vertino su kitais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, nurodyta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; kad pagal CPK 202 straipsnį teismui suteikiama teisė spręsti apie įrodymų įrodomąją galią, kai pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai neišlikę. Teismai teisingai ir pagrįstai 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimo ir susitarimo nuorašą laikė tinkamu įrodymu, teisingai vertino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. (3.1.6) S-6259, registracijos žurnalo išrašą, išaiškino, kad atsakovo į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. sausio 11 d. raštas Nr. 66-3-13 nelaikytinas oficialiuoju įrodymu, neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų. Teismai nustatė, kad atsakovo išduotame dokumente nurodyta informacija neįrodo, jog ieškovas įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo. Šiame dokumente tik nurodyta, kad Privatizavimo skyriuje nėra ieškovo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl ginčo buto privatizavimo. Teismai teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo pateikto 2011 m. sausio 11 d. rašto Nr. 66-3-13, išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose (2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009).

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

311991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

33Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui; nuo 1982 metų ieškovas gyveno šiame bute ir su šeima gyvena iki šiol; ieškovas 1991 m. lapkričio 5 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos teismai nustatė, kad ieškovo pareiškimas Registracijos žurnale įregistruotas Nr. P-34481, buto techninės apskaitos byla parengta. Teismai, suteikdami rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, šį įrodymą vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais; nurodė, kad pareiškimo registracijos numeris tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui; atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo prašymu parengta ginčo buto techninė byla. Byloje atsakovas nepaneigė ieškovo teiginio, kad tuo metu buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras priiminėjo ir registravo pareiškimus dėl nuomojamų butų privatizavimo, sudarinėjo inventorines bylas.

34Įvertinusi teisės aktų nuostatas ir teismų nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovas yra subjektas, turintis teisę privatizuoti butą; butas, kuriame jis gyvena, gali būti privatizuojamas; ieškovas, 1991 m. lapkričio 5 d. pateikęs VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo, išreiškė valią privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. atliko veiksmus, būtinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butą įgyvendinti, ir tuo pagrindu tarp ieškovo ir kasatoriaus susiklostė buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai, spręsdami bylą, pažeidė ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos.

35Dėl ieškinio senaties termino pradžios

36Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

37Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, išaiškino, kad, sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

39Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovui ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m., kai ieškovas buvo informuotas apie negalėjimą privatizuoti butą, nes savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą. Savivaldybei to nepadarius, ieškovo atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl jis ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

40Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

41Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo

42Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, tirdami ir vertindami byloje surinktus įrodymus, nepažeidė civilinio proceso normų įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

43Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

45Kasaciniame teisme patirta 39,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 39,75 Lt (trisdešimt devynis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas patalpas –... 6. Ieškovas nurodė, kad butas, 1990 m. lapkričio 12 d. mero potvarkio Nr. 618... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 9. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma, nustatė, kad... 10. Teismas konstatavo, kad ginčo santykis dėl ieškovo šeimos nuomojamo buto... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Teisėjų kolegija sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismas sprendime... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teisės aktais nebuvo nustatyti terminai,... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno... 16. 1. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias... 17. 2. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos... 18. Teismai nenustatė, kad būtų buvęs sudarytas Butų privatizavimo įstatymo 5... 19. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d.... 20. 3. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 21. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento... 22. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus: 1991 m. lapkričio 5 d.... 23. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o... 25. 1. Teismai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas... 26. 2. Teismai teisingai ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Pagal... 27. 3. Teismai, vertindami byloje pateiktus rašytinus įrodymus, nepažeidė... 28. Teisėjų kolegija... 29. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo... 31. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo... 33. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad, galiojant Butų privatizavimo... 34. Įvertinusi teisės aktų nuostatas ir teismų nustatytas aplinkybes, kasacinio... 35. Dėl ieškinio senaties termino pradžios... 36. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 39. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovui ieškinio senaties... 40. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 41. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir... 42. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, tirdami ir vertindami... 43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme... 45. Kasaciniame teisme patirta 39,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 48. Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (j. a. k.... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...