Byla 2-14180-934/2014
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovei I. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 19 058,24 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2011-07-07 Lenkijoje, Svebodzino mieste, autoįvykyje žuvo G. C. G. C. sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį Volvo V70, valt. Nr. ( - ), vairavo S. N. Kaltu dėl šio įvykio prisipažįsta S. N., kurio vairuojamas automobilis pagal įstatymą apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977. Vadovaujantis teisės aktais ir ieškovo sprendimais, A. C. ir M. C. paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. VSDFV Molėtų skyrius 2011-11-17 atsakovui pateikė pretenziją Nr. S-2083 dėl 3073,24 Lt žalos VSD Fondo biudžetui atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2011-11-30, žala nebuvo atlyginta. VSDFV Molėtų skyrius gavo Jūsų atsakymą, kad trūksta autoįvykio faktą patvirtinančios institucijos pažymos. VSDFV Utenos skyrius 2012-09-06 pakartotinai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pateikė pretenziją Nr. R3-21231 dėl 8827,84 Lt žalos už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2012-08-31 atlyginimo. Iš draudimo bendrovės 2012-09-21 buvo gautas raštas, kuriuo prašoma pateikti duomenis apie G. C. pajamas. Pažyma apie G. C. pajamas buvo pateikta 2012-09-28, tačiau žala VSD Fondo biudžetui nebuvo atlyginta. VSDFV Utenos skyrius 2014-01-15 draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją dėl 19058,24 Lt žalos VSD Fondo biudžetui atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2013-12-31 atlyginimo, tačiau atsakovas ir šį kartą žalos neatlygino (b. l. 1-3).

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Atsiliepimas bei rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 37-38, 65-67):

51) Pagal suformuotą teismų praktiką, valstybinio socialinio draudimo įstaigos iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atlygina tik turtinę žalą. Šios įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama padaryta turtinė žala. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos kontekste, būtina nustatyti kiek turtinės žalos patyrė (jei patyrė) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos gavėjai Artūras ir M. C. dėl savo tėvo G. C. žūties. Į bylą yra pateiktas Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta išmokų gavėjų tėvų N. C. ir G. C. santuoka. Sprendimu buvo išspręstas ir vaikų išlaikymo klausimas. G. C. įsipareigojo teikti po 250,00 Lt dydžio išlaikymą savo vaikams iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovas kas mėnesį išmokėjo po 319,70 Lt dydžio našlaičių pensijas abiems vaikams, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovas išmokėjo daugiau nei našlaičiai patyrė turtinės žalos.

62) Žuvusysis G. C. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo jokių pajamų, todėl išlaikymo Artūrui ir M. C. neteikė, vaikų turtinė padėtis dėl žūties nepasikeitė, todėl draudimo išmoka nepriteistina, socialinio draudimo išmokos laikytinos valstybės socialine parama.

73) Draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per įstatymo nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – pažeista. Kasacinio teismo konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žala patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Pažymėjo, kad 2012-09-06 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją Nr. (1.25) R3-21231. Atsakovui trūko duomenų pretenzijos pagrįstumui nustatyti, todėl jis paprašė papildomos informacijos, t. y. duomenų apie G. C. vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas 2012-09-28 raštu Nr. (1.25) R3-23354 informavo, kad iki eismo įvykio G. C. pajamų negavo. Atsakovas, gavęs šią informaciją, nusprendė netenkinti ieškovo pretenzijos. Atsakovo įsitikinimu, momentas kuomet ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (draudimo išmokos neišmokėjimą) yra 30 dienų po to, kai draudikas gavo papildomą informaciją apie G. C. pajamas, t. y. maždaug 2012 m. spalio pabaiga. Kadangi šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m, spalio pabaigoje. Ieškinys teismui pateiktas 2014-02-27, t. y. akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ir atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad sutinka, jog prašoma priteisti suma būtų sumažinta iki 16040,40 Lt. Nurodė, jog pagal formuoją teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose taikoma 3 metų ieškinio senatis. Pažymėjo, jog senatis turėtų būti taikoma nuo 2013-12-16, kuomet ieškovas gavo iš Lenkijos nuosprendį apie kaltininką (b. l. 69-70).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Ginčo esmė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas našlaičių pensiją A. C. ir M. C. išmokėjusios VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo, pareikšto regreso tvarka draudikui, kuris buvo apdraudęs eismo įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, pagrįstumo klausimas. Ginčo dėl to, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo, tarp šalių nekilo, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Atsakovas iš esmės nesutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu bei prašė taikyti ieškinio senatį.

11Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

12Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2011-07-07 Lenkijoje, Svebodzino mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo G. C. (b. l. 18), sėdėjęs keleivio vietoje, automobilyje Volvo V70, valt. Nr. ( - ), kurį vairavo S. N. Kaltu dėl šio įvykio prisipažintas S. N. (b. l. 12-15). Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, matyti, jog vairuojamas automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977 (b. l. 1-2, 23-24, 26-27, 31-32). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pateiktų sprendimų ir pažymų apie asmenims priskirtas ir išmokėtas išmokas, matyti, jog VSDFV Molėtų skyriaus buvo priėmęs sprendimus išmokėti A. C. ir M. C. našlaičių pensijas bei išmokėtų našlaičių pensijų suma – 19058,24 Lt (b. l. 4-11, 16-17, 19-22). Ieškovas 2011-11-17 raštu Nr. (2.58)S-2083 kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2011-12-20 atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus išieškoma teismine tvarka (b. l. 23-24). Atsakovas 2011-11-25 raštu informavo ieškovą, kad draudžiamojo įvykio faktui patvirtinti trūksta įvykio faktą patvirtinančios institucijos (teisėtvarkos, teisėsaugos) pažymos, nurodydamas, jog draudimo išmokos klausimas bus sprendžiamas, gavus reikiamą informaciją (b. l. 25). Ieškovas 2012-08-16 raštu Nr. (1.25)R3-19802 kreipėsi į S. N. dėl teismo nuosprendžio pateikimo (b. l. 68). Ieškovas 2012-09-06 raštu Nr. (1.25)R3-21231 pakartotinai kreipėsi AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašydamas iki 2012-10-08 atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus išieškoma teismine tvarka (b. l. 26-27). Atsakovas 2012-09-21 raštu informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, kad apskaičiuojant G. Č. negautas pajamas turi būti vadovaujamasi 2011 m. balandžio – birželio mėn. duomenimis, todėl prašė pateikti G. Č. vidutinį darbo užmokestį už 3 mėnesius (b. l. 28). Ieškovas, atsakydamas atsakovui, 2012-09-28 raštu informavo, kad G. C. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 draudžiamųjų pajamų neturėjo ir jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negavo (b. l. 30). Ieškovas pakartotinai 2014-01-15 raštu Nr. (1.25)R3-1422 kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2014-02-20 atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus išieškoma teismine tvarka (b. l. 31-32). Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią G. C. įsipareigojo sūnų M. C. ir A. C. išlaikymui skirti po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 56-57).

13Dėl ieškinio senaties termino.

14Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo asmens teises ir pareigas, teisę į draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens draudiko turi įgyvendinti pareikšdama pretenziją tiesiogiai draudikui per TPVCAPDĮ 16 straipsnyje nustatytus terminus. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Kasacinis teismas, taip pat konstatavo, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, o ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog turėtų būti taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas praleido 1 metų terminą ieškiniui pateikti.

15Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas tris kartus (2011-11-17, 2012-09-06, 2014-01-15) kreipėsi su pretenzijomis į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (30 d.) nepateikė motyvuoto atsakymo – atsisakyti išmokos mokėjimo (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2011-11-17 pretenziją nurodė, jog draudimo išmokos klausimas bus sprendžiamas gavus reikiamą informaciją (b. l. 25), atsakydamas į 2012-09-06 pretenziją papildomai prašė pateikti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius (b. l. 28), tačiau motyvuoto atsisakymo mokėti išmoką nepateikė, o į 2014-01-15 pretenziją neatsakė. Taigi, ieškovas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise pareikšti atsakovui pretenziją, kaip numatyta TPVCAPDĮ, todėl terminas ieškiniui pateikti skaičiuotinas nuo ieškovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama praėjus 30 dienų po 2014-01-15 pretenzijos gavimo dienos. Nors ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kada atsakovas gavo 2014-01-15 pretenziją, o ir atsakovas neginčijo pretenzijos gavimo fakto, laikytina, jog motyvuotas atsakymas į pretenziją turėjo būti pateiktas iki 2014-02-15, o ieškovui negavus atsakymo per TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ieškovas nuo 2014-02-15 turėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškinys teisme gautas 2014-02-27, todėl akivaizdu, jog ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina tai, jog atsakovui nepateikus motyvuoto atsisakymo atlyginti žalą, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas sumokės reikalaujamą žalą ir savo pažeistų teisių nereikės ginti teisme, todėl nors ir pakankami ilgą laiką vyko susirašinėjimas su atsakovu, tačiau toks elgesys, teismo vertinimu, pateisinamas, kadangi tai sąlygojo paties atsakovo įstatyme numatytos pareigos pateikti motyvuotą atsakymą nevykdymas (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

16Dėl žalos masto.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu išmokėtas periodines išmokas – našlaičių pensijas. Tokios draudimo išmokos, apdraustajam mirus, mokamos mirusiojo šeimos nariams pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, CK 6.290 straipsnio 1 dalies prasme laikytinos socialinio draudimo išmokomis, mokamomis gyvybės atėmimo atvejais.

19Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo išmokas dėl apdraustojo asmens mirties išmokėjusios VSDFV reikalavimo teisės į atsakingą draudiką apimtį nulemia: pirma, socialinio draudimo išmokų, lygių jas gavusių asmenų patirtai turtinei žalai arba mažesnių už ją, dydis; antra, žalos, kurią atsakingas draudikas privalo atlyginti minėtiems asmenims (mokėtinos draudimo išmokos pagal TPVCAPDĮ), dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Todėl sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės apimties pirmiausia reikia nustatyti, ar periodinių draudimo išmokų suma, kurią ieškovas ginčo laikotarpiu išmokėjo žuvusios šeimos nariams pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio. Nustačius žuvusio šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų, neviršijančių jų patirtos turtinės žalos, dydį, būtina nustatyti, ar šis dydis neviršija žalos, atsakovo mokėtinos minėtiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydžio

20Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, iš esmės įrodinėja, jog žuvusysis draudžiamųjų pajamų nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo (b. l. 30), todėl išlaikymo vaikams neteikė. Žuvusio vaikų turtinė padėtis dėl žūties nepasikeitė, todėl draudimo išmoka nepriteistina, o socialinio draudimo išmokos laikytinos valstybės socialine parama. Teismas su šiais atsakovo nurodytais argumentais nesutinka.

21Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu ieškovo apskaičiuotos ir tretiesiems asmenims – žuvusio nepilnamečiams vaikams išmokėtos periodinės draudimo išmokos – našlaičių pensijos gali būti laikomos šių asmenų patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šių asmenų patirtos turtinės žalos įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

22Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje G. C. įsipareigojo sūnų M. C. ir A. C. išlaikymui skirti po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog prašoma priteisti suma mažintina iki teismo sprendimu taikos sutartimi nustatyto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, ją indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl bendras realios žalos dydis, kurį patyrė žuvusio tėvo vaikai, sudaro ne 19058,24 Lt, o 16040,48 Lt. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą įrodymą, kuriuo atsakovas grindžia savo nesutikimą su prašomu priteisti žalos dydžiu, bei į tai, kad ieškovas iš esmės sutinka, jog apskaičiuojant žalos dydį, turėtų būti vadovaujamasi teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatytu išlaikymo dydžiu, kurį G. C. buvo įsipareigojęs mokėti sūnums M. C. ir A. C., teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė reikalaujamos priteisti žalos realų dydį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog žuvusysis G. C. nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo draudžiamų pajamų, savaime nepaneigia aplinkybės, jog žuvusysis nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų – mokėti išlaikymą. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 žuvusysis neturėjo pajamų ir neteikė išlaikymo, pajamų neturėjimas savaime nepanaikina teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų bei neįrodo, jog žuvusysis neketino ateityje įvykdyti įsipareigojimus – padengti įsiskolinimą bei mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui. Pažymėtina tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškinant tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus laikomasi pozicijos, kad ji yra prigimtinė ir absoliuti. Pagal TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog dėl G. C. žūties M. C. ir A. C. negavo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nurodytų pajamų, kurias turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Todėl iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2013-12-31 priteistina 16040,48 Lt suma, kurią sudaro vienam vaikui 250,00 Lt suma, indeksuota Periodinėms išmokoms priteisimo išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, nustatyta tvarka (Vartotojų kainų indeksai ir jų apskaičiavimas: 2011-02-01 – 1,038 VKI – 259,50 (vienam vaikui) – 519,00 (dviem vaikams); 2012-02-01 - 1,034 VKI – 268,32 (vienam vaikui) – 536,64 (dviem vaikams); 2013-02-01 – 1,028 VKI – 275,83 (vienam vaikui) – 551,66 (dviem vaikams) (http://www.stat.gov.lt/temines-lenteles38ki)). Bendros sumos apskaičiavimas: 2011-07-07 - 2011-07-31 - (8.37x25) = 209,27 Lt (l vaikui) x 2 =418,54 Lt (2 vaikams); 2011-08-01 - 2012-01-31 - (259,5x5) = 557 Lt (l vaikui) x 2 = 3114 Lt (2 vaikams); 2012-02-01 - 2013-01-31 - (268,32xl2) = 3219,84 Lt (l vaikui) x 2 = 6439,68 Lt (2 vaikams); 2013-02-01 - 2013-12-31 - (275,83x11) = 3034,13 Lt (l vaikui) x 2 = 6068,26 (2 vaikams). Viso: 16040,48 Lt.

24Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimų suma 19058,24 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 16040,48 Lt, atmestų – 3017,76 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 84 proc., atmestų – 16 proc.

27Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis – 360,36 Lt (572 / 75 proc. / 429 / 84 proc. = 360,36 Lt) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, juridinio asmens kodas 193322893, iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio asmens kodas 50003210451, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 300633222, 16040,48 Lt žalos atlyginimo.

31Priteisti valstybei iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio asmens kodas 50003210451, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 300633222, 360,36 Lt žyminio mokesčio.

32Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė,... 5. 1) Pagal suformuotą teismų praktiką, valstybinio socialinio draudimo... 6. 2) Žuvusysis G. C. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo jokių... 7. 3) Draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ir atkartojo... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Ginčo esmė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas našlaičių pensiją A. C.... 11. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos aplinkybės ir jų teisinis... 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2011-07-07 Lenkijoje,... 13. Dėl ieškinio senaties termino.... 14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga... 15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas tris kartus (2011-11-17,... 16. Dėl žalos masto. ... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti Lietuvos... 19. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialinio... 20. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, iš esmės įrodinėja, jog žuvusysis... 21. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu ieškovo... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui Molėtų rajono apylinkės... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog dėl G. C. žūties... 24. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 26. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 27. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos... 31. Priteisti valstybei iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio... 32. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...