Byla 2A-1706-467/2015
Dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Auto - Mova“, A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priešieškinį ieškovui N. N. dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Auto - Mova“, A. K..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas N. N. 2014 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir prašė priteisti 16 450,20 Lt žalos atlyginimą, 776,45 Lt delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodė, jog 2013 m. birželio 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausęs ( - ). Atsakovas, kaip eismo įvykio kaltininku pripažinto asmens civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjo ieškovui 1 506,01 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko su draudiko nustatytu žalos dydžiu ir 2013 m. birželio 11 d. apgadintą automobilį pateikė nepriklausomiems turto vertintojams, pagal kurių 2013 m. birželio 21 d. atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą nustatytas atlygintinos žalos dydis yra 21 665 Lt. Ieškovo teigimu, iš šios sumos atėmus 21 proc. PVM, atlygintina žala lygi 17 905,68 Lt. Už atliktą ataskaitą ieškovas sumokėjo 300 Lt, kurie taip pat turi būti priteisti iš atsakovo. Gavęs vertinimo ataskaitą, atsakovas 2013 m. liepos 1 d. prašė pristatyti automobilį pakartotinei apžiūrai, tačiau ieškovas jį informavo, kad 2013 m. birželio 29 d. automobilį pardavė turguje už 5 200 Lt. 2013 m. liepos 17 d. atsakovas išmokėjo ieškovui dar 249,47 Lt žalos atlyginimo. Nepaisant papildomai pervestos sumos, atsakovas neatlygino visos patirtos žalos, t.y. 16 450,20 Lt.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad savo prievolę išmokėti draudimo išmoką yra įvykdęs pilna apimtimi. Remiantis eismo įvykio deklaracija ir prašyme dėl draudimo išmokos esančia informacija, akivaizdu, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė dešinės pusės dalis. Ieškovas savo parašu ant transporto priemonės apžiūros akto patvirtino, kad apžiūros metu nustatyti sugadinimai yra teisingi. Jis buvo informuotas apie savo pareigą pranešti draudikui ir leisti jam apžiūrėti papildomus sugadinimus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu UAB „Klaipėdos Remsta“ vertinimo ataskaitoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai, kurių sąsaja su eismo įvykiu nėra atskleista.

6Trečiasis asmuo UAB „Auto-Mova“ nurodė, kad nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Paaiškino, kad 2013 m. gegužės 9 d. UAB „Auto-Mova“ ir A. K. pasirašė sutartį, pagal kurią A. K. 3 mėnesių laikotarpiui perduotas naudotis automobilis ( - ), ir automobilio prancūziški dokumentai. 2013 m. birželio 13 d. į bendrovę atvyko G. M., kuris pateikė automobilio Renault Espace dokumentus ir pareiškė, kad nori šį automobilį įsigyti. Tą pačią dieną trečiasis asmuo automobilį pardavė G. M.. UAB „Auto-Mova“ nieko nežino apie 2013 m. birželio 1 d. eismo įvykį.

7Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime nurodė, kad savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko nereiškia. Paaiškino, kad automobilio teisėtu valdytoju buvo ieškovas, o A. K. tik padėjo ieškovui nuvykti, apžiūrėti ir įvertinti automobilio būklę. Vien tik dėl nesusipratimo sutartis su UAB „Auto-Mova“ buvo sudaryta A. K. vardu, o visi kiti nuosavybę patvirtinantys dokumentai surašyti ieškovo vardu.

8Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” 2014 m. liepos 18 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 755,48 Lt. Nurodė, jog draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta todėl, kad jis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog būtent jam priklauso nuosavybės teisė į apgadintą automobilį. Vėliau paaiškėjo, jog eismo įvykio metu ieškovas nebuvo automobilio savininku, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti draudimo išmokos.

9Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis eismo įvykio metu buvo teisėtas automobilio valdytojas. Trečiasis asmuo UAB „Auto-Mova“, susipažinęs su šios bylos medžiaga, nereiškia teisių į draudimo išmoką ar pretenzijų dėl eismo įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis automobilį naudojo neteisėtai. Ieškovas įvykdė pareigą išsaugoti automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol automobilį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo. Tačiau įstatyme nenustatyta ieškovo pareiga sugadintą automobilį išlaikyti „pakartotinei draudiko apžiūrai“.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, jog byloje esantys ieškovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimai, pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykio metu ieškovas automobilį valdė pagal egzistavusį susitarimą su UAB „Auto-Mova“. Taigi ieškovas nevertintinas kaip asmuo, neva neturėjęs teisės į draudimo išmokos gavimą (teisėtai valdytam automobiliui padarytos žalos atlyginimą). Dėl to teismas atmetė šiuo pagrindu pareikštus atsakovo priešieškinio reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad 2013 m. birželio 3 d. ieškovo pildytame ir pasirašytame prašyme atsakovui, taip pat pasirašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte buvo nurodyti automobilio sugadinimai priekinėje dešinėje dalyje. Vėliau ieškovo iniciatyva atlikto vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio apgadinimai ne tik priekinėje dešinėje, bet ir priekinėje kairėje pusėje, t.y. nurodyti tokie apgadinimai, kurių nebuvo nurodyta-nustatyta ieškovo ir atsakovo įgalioto asmens pasirašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte. Ieškovo pasirašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte aiškiai nurodyta, jog nuostolis nustatomas pagal „Lietuvos draudimo“ sudarytą sąmatą, o, atsiradus paslėptiems defektams, prieš pašalinant tokius defektus, apie juos raštiškai turi būti pranešta draudikui. Nors apie atsakovo priimtą sprendimą dėl 1 506,01 Lt draudimo išmokos išmokėjimo ieškovas informuotas atsakovo 2013 m. birželio 6 d. raštu, tačiau byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių manyti, kad iki ieškovo kreipimosi į turto vertintojus ar juolab iki automobilio pardavimo 2013 m. birželio 13 d., ieškovas būtų informavęs atsakovą apie savo nesutikimą su apskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu ir taip pažeidė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad draudikui ieškovas teikė klaidinančius dokumentus bei duomenis – transporto priemonės perdavimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas automobilį pirko 2013 m. gegužės 25 d., vėliau nurodė, kad ieškovas automobilį pardavė 2013 m. birželio 29 d. (nors automobilį UAB „Auto-Mova“, o ne ieškovas, pardavė 2013 m. birželio 13 d.). Teismas, remdamasis įrodymų visuma, sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teisės į didesnę, negu atsakovo jau apskaičiuota ir išmokėta, draudimo išmoką.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas N. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas ir priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas negalėjo konstatuoti ieškovo nebendradarbiavimo su draudiku, nes jis, kaip ir priklauso suteikė sąlygas draudikui automobilį apžiūrėti, o įstatymas nereglamentuoja pareigos tai daryti keletą kartų. Pačiam atsakovui kyla atsakomybė dėl to, kad jis netinkamai apžiūrėjo automobilį ir netinkamai nustatė jo sugadinimus. Byloje esanti nepriklausomo eksperto turto vertinimo ataskaita yra parengta profesionalo ir nėra nuginčyta kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovo automobilis buvo pateiktas apžiūrai per protingą laiką nuo autoįvykio, byloje nėra duomenų, kad per tą laiką jis būtų pakliuvęs į kitą eismo įvykį, todėl teismas neturėjo jokios priežasties ja abejoti. Negana to, turto vertinimo ataskaitoje yra pateiktos eksperto darytos nuotraukos, atspindinčios visus padarytus pažeidimus. Vien faktas, kad draudikas po turto vertintojų ataskaitos gavimo pervedė ieškovui papildomą pinigų sumą, įrodo, kad jo apskaičiuota ir pervesta suma neatitinka realios žalos. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovo nebendradarbiavimo pareigą be kita ko siejo ir su faktu, jog jis nepranešė draudikui apie paslėptus defektus, nustatytus remonto metu, akivaizdu, kad jie buvo nustatyti ne remonto metu, o ir draudikas buvo apie juos informuotas. Nesutikdamas su argumentu, jog ieškovas savo parašu patvirtino apžiūros metu draudiko nustatytus defektus, ieškovas nurodė, jog tai nebuvo sutikimas su informacija, o tiesiog supažindinimas pasirašytinai, o ir reikšti pretenzijų, nebūdamas profesionalu, jis iš karto negalėjo.

13Atsiliepime atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog pareiga pateikti informaciją apie įvykusį draudiminį įvykį tenka ieškovui. Byloje esanti turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų, kuriais galima grįsti savo argumentus, tačiau ji nėra ir negali būti teismui privaloma. Draudimo įstatyme draudimo bendrovėms suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, todėl draudiko pateikta ataskaita savo juridine galia yra analogiška ieškovo pateiktai vertinimo ataskaitai. Ieškovas žalos bylos administravimo metu neprieštaravo dėl paskaičiuotos išmokos ir neinformavo atsakovo, kad ketina kreiptis į nepriklausomus vertintojus.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo N. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisėtai valdomam turtui – automobiliui ( - ) autoįvykio metu padarytos žalos dydžio. Atsakovas, kaip už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės draudikas, turi atsakyti už ieškovo patirtą žalą draudimo išmokos sumos ribose. Draudikas, apskaičiavęs ieškovo patirtą žalą, 2013 m. birželio 6 d. pranešimu informavo ieškovą apie pervestą 1 506,01 Lt draudimo išmoką, o 2013 m. liepos 17 d. -apie papildomą 249,47 Lt išmoką. Tačiau ieškovas, pateikęs teismui nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, ginčija žalos dydį. Sprendimas dalyje, kurioje atmestas atsakovo priešieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nėra ginčijamas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

17Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nevykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos, su eismo įvykiu susijusios transporto priemonės valdytojo ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiančio asmens pareigos - bendradarbiauti su draudiku. Ieškovas, po atliktos automobiliui padarytos žalos vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, o savavališkai, atlikęs turto vertinimo ekspertizę, nebesuteikė galimybės atsakovo darbuotojams pakartotinai apžiūrėti automobilio. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas ne kartą draudikui pateikė neteisingą informaciją apie automobilio priklausomybę, pardavimą ir kita. Visos šios aplinkybės vertintinos žalą patyrusio asmens nenaudai ir negali būti laikomos savo pareigų pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tinkamu atlikimu.

18Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog teismas jo pateiktą turto vertinimo ataskaitą turėjo vertinti kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintį įrodymą ir joje įvardintus transporto priemonės sugadinimus laikyti realiais ir įrodytais. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; kt.). Atsižvelgiant į tai, byloje esanti eksperto išvada, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagrįstai ir teisingai buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagal tas pačias taisykles.

19Pasisakant dėl įrodymų vertinimo taisyklių, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Nagrinėjant civilinę bylą išvados apie egzistavusias faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančią nepriklausomo vertintojo turto vertinimo ataskaitą įvertino kritiškai, kadangi ji neatitinka kitų byloje esančių objektyvių duomenų. Sprendime atsižvelgta į tai, jog kai kurie ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti apgadinimai, yra prieštaringi ir neatitinka fotonuotraukose fiksuotos automobilio būklės. Pavyzdžiui, apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodyta, jog sugadinti ir turi būti keičiami abiejų pusių priešrūkiniai žibintai, abiejų pusių priekiniai žibintai; tačiau, nuotraukose tokie pakankamai akivaizdaus pobūdžio apgadinimai visiškai neužfiksuoti, priešingai, pateiktų nuotraukų turinys paneigia nurodytų žibintų apgadinimus (bent jau išorinio pobūdžio pažeidimus) ir juolab paneigia poreikį šias detales keisti. Dėl tokių ir panašių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti (ir) tokie automobilio sugadinimai, kurių sąsaja su eismo įvykiu neatskleista, taip pat kurių ieškovas nebuvo nurodęs atsakovui (draudikui), o patikrinti juos natūroje atsakovas jau nebeturėjo galimybės dėl to, kad ieškovas paskubėjo automobilį realizuoti. Tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai - ieškovo pildytas prašymas, kreipiantis į atsakovą, taip pat pasirašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas tik patvirtina, jog autoįvykio metu nukentėjo transporto priemonės priekinė dešinė dalis, o ne visas automobilio priekis, kaip teigiama ekspertizės akte. Dėl to toks ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip objektyvus ir pagrįstas įrodymas.

21Pažymėtina, jog, nors apeliantas skunde ir kelia daug abejonių dėl draudiko atliktos apžiūros skaidrumo ir nešališkumo, tačiau šioje apžiūroje nustatytų sugadinimų neginčija, transporto priemonės techninės apžiūros aktą pasirašė, o ir kitų įrodymų, paneigiančių objektyviai egzistuojančias aplinkybes bei faktus, nepateikia.

22Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas N. N. 2014 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad savo... 6. Trečiasis asmuo UAB „Auto-Mova“ nurodė, kad nereiškia savarankiškų... 7. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime nurodė, kad savarankiškų reikalavimų... 8. Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” 2014 m. liepos 18 d. pateikė... 9. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis eismo įvykio metu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį... 12. Ieškovas N. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 13. Atsiliepime atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su apeliaciniu skundu... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisėtai valdomam turtui –... 17. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos... 18. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog teismas jo pateiktą turto vertinimo... 19. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo taisyklių, pažymėtina, jog Lietuvos... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančią... 21. Pažymėtina, jog, nors apeliantas skunde ir kelia daug abejonių dėl draudiko... 22. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti...