Byla e2S-579-163/2017
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalijimo, išnagrinėjo ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsakovo A. B. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2811-1025/2016 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalijimo, išnagrinėjo ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir ½ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Dovilai, Klaipėdos r. bei 1980 metų gamybos automobilį Moskvich, valst. Nr. ( - )priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti pastatą–degalinę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos r.; palikti santuokines pavardes ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti atsakovą nuo bendro turto –pastato degalinės, tvarkymo bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo. Nurodė, jog sutuoktinių sūnus atsakovo leidimu ir prieš ieškovės valią faktiškai ir neatlygintinai naudojasi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu – pastatu degaline, unikalus numeris ( - ), jame vykdo komercinę veiklą ir net pretenduoja į šio turto nuosavybės teisę. Sutuoktinių sūnus neteisėtai riboja ieškovės galimybę valdyti šį turtą, į jį patekti, jį apžiūrėti. Ieškovė neturi duomenų kaip yra valdomas bendras sutuoktinių turtas, ar nėra bloginama jo būklė ir pan. Toks neatlygintinas turto perdavimas trečiajam asmeniui pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę valdyti jai priklausantį turtą. Tačiau ieškovė negali imtis jokių teisinių priemonių dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir/ar trečiojo asmens iškeldinimo iš degalinės pastato, kadangi atsakovas, kaip pastato bendraturtis, atsisako šiuo klausimu bendradarbiauti. Ieškovė siūlė bent jau sudaryti turto nuomos sutartį, kad būtų aiškios trečiojo asmens atsakomybės už valdomam turtui padarytą žalą ribos ir gauta bent jau kokia nors ekonominė nauda, tačiau atsakovas reikalauja, kad šis turtas būtų neatlygintinai perduotas disponuoti trečiajam asmeniui. Tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su protingo savininko elgesiu, pažeidžia ieškovės teises ir mažina šeimos gautinas pajamas, pastato vertę (nusidėvėjimas) ir sudaro didelę riziką žalai kilti. Todėl atsižvelgdami į tai, kad atsakovas pasinaudodamas trečiuoju asmeniu gali netgi sąmoningai imtis priemonių sumažinti ieškovei priteistino turto vertę, mano, kad yra pagrindas nušalinti atsakovą nuo bendro turto tvarkymo iki bus išspręstas šioje byloje klausimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto padalinimo. Pažymi, kad pats atsakovas šiuo turtu nesinaudoja. Ieškovės nuomone, tokia priemonė atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo jai priteisti būtent pastatą degalinę yra proporcinga ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
  3. Taip pat ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo. Nurodo, kad gyvenamojo namo dalimi faktiškai nesinaudoja, tačiau name yra likę asmeninių ieškovės daiktų ir sutuoktiniams priklausančių kilnojamųjų daiktų, kurių įvardinti, apžiūrėti bei įvertinti neturi galimybės. Ieškovė neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą, kadangi turimi raktai dėl nežinomų priežasčių nebetinka, o atsakovas atsisako įleisti ar kitaip sudaryti galimybę patekti į namą (pvz. perduoti raktą ar padaryti jo kopiją). Be to, byloje gali neišvengiamai kilti poreikis atlikti turo vertės nustatymo procedūras, o atsakovas ne vieną kartą yra nurodęs, kad to padaryti jokiu būdu neleis, nes mano, kad po santuokos nutraukimo šis turtas turi likti išimtinai jam. Nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, gali pasunkėti bylos procesas bei pažeisti ieškovės interesai, nes ji per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį taip ir nebegalės atgauti savo asmeninių daiktų, o tai kartu tik dar labiau padidins tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos miesto rajono apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir nutarė įpareigoti atsakovą A. B., a.k. ( - ) netrukdyti ieškovei G. B., a.k. ( - ) naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Dovilai, Klaipėdos r., kol bus priimtas teismo sprendimas. Kitą prašymo dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės – nušalinti atsakovą nuo bendro turto pastato-degalinės tvarkymo, taikymo atmetė.
  2. Teismas nutarties dalį, kuria atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nušalinti atsakovą nuo bendro turto pastato-degalinės tvarkymo, motyvavo tuo, kad nors teismui pateikti SMS žinučių išrašai patvirtina ieškovės ir atsakovo konfliktinius santykius bei ieškovės ir jos sūnaus A. B. konfliktinius santykius 2014-2015 metais, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame pastate-degalinėje yra vykdoma komercinė – ūkinė veikla, ar veikla vykdoma nuostolingai, kokia daroma žala pastatui-degalinei. Be to reikalavimai trečiajam asmeniui (sūnui), kuriam atsakovas perdavė degalinės valdymą, yra nepareikšti, o byla iš esmės yra iškelta dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Taigi teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas ieškovei būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas.
  3. Teismas nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo, motyvavo tuo ginčo gyvenamasis namas sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, juo sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu, todėl įvertinus tas aplinkybes, kad ieškovė priversta gyventi kitur, negali pasiimti name likusių savo asmeninių daiktų, konstatavo, kad šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti atsakovą nuo bendro turto pastato-degalinės tvarkymo ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nors objektyvių duomenų, kad pastatui degalinei šiuo metu yra daroma žala nėra, tačiau gana aiškūs grasinimai užfiksuoti trečiojo asmens (sūnaus) siųstose trumposiose žinutėse, leidžia daryti prielaidą, kad tikėti jog ginčo turtui gali būti padaryta žala. Iš SMS turinio matyti, kad atsakovas nurodė, jog skyrybų atveju padarys ieškovę „pliką“ ar „skaudžiai kirs per piniginę“, turtą padalins per pusę, bet ieškovė „negaus nė kapeikos“. Grasinimus SMS žinutėmis reiškė ir trečiasis asmuo, nurodantis, kad „ginčo pastatas, jei neatiteks jam gali būti padegtas“. Be to nei ieškovė, nei atsakovas turto nenaudoja, o vietoj to būtų galima gauti nuomos mokestį, taigi ta aplinkybė, kad ieškovas valdo šį turtą, rodo, jog jis elgiasi su turtu neatsakingai. Taip pat degalinę trečiasis asmuo valdo be pagrindo, todėl neaišku, kam kiltų daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Atsakovas atsisako spręsti šiuos klausimus. Atsakovo elgesys nesuderinamas su apdairaus savininko elgesiu, todėl jis turi būti nušalinimas nuo turto tvarkymo.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
  2. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Ieškovė pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti atsakovą nuo bendro turto –pastato degalinės, tvarkymo bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo. Nurodė, jog sutuoktinių sūnus atsakovo leidimu ir prieš ieškovės valią faktiškai ir neatlygintinai naudojasi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu – pastatu degaline, unikalus numeris ( - ), jame vykdo komercinę veiklą ir net pretenduoja į šio turto nuosavybės teisę. Sutuoktinių sūnus neteisėtai riboja ieškovės galimybę valdyti šį turtą, į jį patekti, jį apžiūrėti. Ieškovė neturi duomenų kaip yra valdomas bendras sutuoktinių turtas, ar nėra bloginama jo būklė ir pan.
  4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šį ieškovės prašymą.
  5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad nors byloje negali pateikti objektyvių įrodymų, kad yra daroma žala pastatui-degalinei, tačiau byloje pateikti susirašinėjimai yra pakankami teigti, kad žala ginčo pastatui gali būti padaryta. Taip pat atsakovo elgesys su bendru turtu neatitinka sąžiningo ir vidutiniškai protingo asmens kriterijaus, kadangi dalintinas turtas yra perleistas naudotis trečiajam asmeniui. Nei ieškovė, nei atsakovas turto nenaudoja, todėl tačiau iš šio turto būtų galima gauti pajamų. Be to degalinę valdo trečiasis asmuo, tuo atveju jei ginčo objektui būtų padaryta žala, nėra aišku, kas turėtų atlyginti nuostolius – atsakovas ar trečiasis asmuo. Atsakovas visus klausimus atsisako spręsti, todėl toks jo elgesys nesuderinamas su apdairaus savininko elgesiu.
  6. CPK 144 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  7. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017).
  8. Nagrinėjamu atveju svarbi antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, kadangi pirmosios instancijos teismas jau įvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis ½ gyvenamojo namo dalimi, kol bus priimtas teismo sprendimas.
  9. Ieškovė tiek ieškinyje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą ir grėsmę galimai palankiam ieškovei teismo sprendimo vykdymui nurodo, trumpąsias SMS žinutes, kurios rodo ypač konfliktiškus santykius tarp ieškovės ir atsakovei bei trečiojo asmens. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su ieškovės, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti SMS žinučių išrašai patvirtina, jog ieškovės ir jos sūnaus bei sutuoktinio santykiai 2014-2015 metais buvo konfliktiški, tačiau kaip nurodo ir pati ieškovė, byloje nėra pateikta jokių rašytinių ar kitų įrodymų, leidžiančių objektyviai daryti išvadą, kad yra vykdoma ūkinė komercinė veikla ar kita veikla degalinėje, kuri yra nuostolinga. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad trečiasis asmuo, valdydamas ginčo objektą jį niokoja ar kitais veiksmais trikdo ginčo objekto veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo negalėjimo tvarkyti bendro turto ar netinkamo bei nuostolingo jo tvarkymo ir šioje byloje dalintinam sutuoktinių bendram turtui –pastatui-degalinei iškilusi reali grėsmė, darytina išvada, jog teismas šiuo metu neturi pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad trečiasis asmuo neteisėtai riboja ieškovės galimybę valdyti šį turtą, į jį patekti, jį apžiūrėti ir atlikto su jo įvertinimu susijusius veiksmus nors tam neturi jokio teisinio pagrindo. Toks prašymo pagrindas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, atsakovą visiškai nušalinant nuo ginčo objekto valdymo, kai jis priklauso sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybe, pažeistų ekonomiškumo principą, kurio esmė yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).
  10. Apeliacinės instancijos teismas nurodytais motyvais pripažinęs, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos, o proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (LRCPK 146, 148 str.).
  11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą.

Ryšiai