Byla 2-3730-781/2016
Dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant atsakovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokato padėjėjui K. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Taraila“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp UAB „Taraila“ (buvęs pavadinimas UAB „A. T. logistika“) ir bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos Paskolos sutarties Nr. 12-00322 (toliau – Paskolos sutartis) tinkamo įvykdymo.

4Byloje esanti medžiaga, šalių teikti procesiniai dokumentai bei paaiškinimai atskleidžia, kad ieškovas, grąžinęs dalį paskolos pagal Paskolos sutartį, jam priklausantį papildomą pajinį įnašą (100 475,20 Lt) prašė užskaityti likusios paskolos dalies (100 435,92 Lt) dengimui.

5II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

6Ieškovas, manydamas, kad tinkamai įvykdė savo prievolę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo piniginę prievolę pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00322 tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 12-00322, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 627 970 Lt dydžio paskolą, nustatytas grąžinimo laikotarpis iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, kokia yra mokėtina suma norint grąžinti visą paskolą anksčiau; atsakovas 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakyme nurodė ieškovui, jog reikalinga suma paskolos uždarymui yra 187 400 Lt. Ieškovo teigimu, jis 2013 m. rugsėjo 17 d. pervedė atsakovui nurodytą 187 400 Lt sumą ir pateikė prašymą užskaityti ieškovui priklausantį pajinį įnašą paskolos galutiniam dengimui. Anot ieškovo, atsakovas delsė svarstyti nurodytą prašymą, todėl tarp šalių 2013 m. spalio 3 d. buvo sudarytas susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti atsakovo svarstyti jo prašymo dėl pajinio įnašo grąžinimo ar jo panaudojimo paskolos grąžinimui, taip pat nereikalauti grąžinti turimą pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui arba kitų įmokų mokėjimui; ieškovas aiškina, kad nurodytu susitarimu taip pat buvo nustatyta 0 proc. metinė palūkanų norma ir 0 proc. delspinigių dydis; sudarytas naujas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis; atsakovas tuo pagrindu atsisakė sutartyje nustatytų paskolos užtikrinimo priemonių ir įsipareigojo ieškovui grąžinti hipotekos ir įkeitimo lakštus su įrašu, kad prievolė įvykdyta, taip pat grąžinti ieškovui vekselį. Ieškovas nurodo, kad tuo pagrindu 2013 m. spalio 7 d. buvo išregistruota ieškovo sutartinė hipoteka ir sutartinis įkeitimas. Anot ieškovo, nurodytu 2013 m. spalio 3 d. susitarimu atsakovas, nustatydamas ieškovui 0 proc. palūkanas ir delspinigius, taip pat atsisakius visų paskolos sutarties užtikrinimo priemonių, akivaizdžiai išreiškė savo valią, kad laiko ieškovą įvykdžiusiu savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį ir liko tik formalumas dėl papildomo pajaus sumos užskaitymo paskolos likučiui dengti, kuris turėjo būti atliktas suėjus nurodytam 2014 m. sausio 15 d. terminui. Ieškovas aiškina, kad atsakovas užskaitymo neatliko, o 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Anot ieškovo, paskolos likučio dengimas paskolos gavėjo turimu papildomu pajiniu įnašu yra įprastinė kredito unijų praktika, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir tinkamai.

8Atsakovas bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad iki šiol ieškovas nėra grąžinęs 100 435,92 Lt paskolos dalies. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad pastarasis tinkamai įvykdė savo prievolę. Anot atsakovo, Paskolos sutartyje nėra nurodyta, jog paskola laikoma grąžinta tuomet, kai paskolos gavėjas paprašo įskaityti jo pajinį įnašą kaip paskolos grąžinimo įmoką, nes vienintelis šalių sutartas paskolos grąžinimo būdas yra įmokų mokėjimas pinigais. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad 0 proc. dydžio palūkanų nustatymas reiškė ieškovo prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo patvirtinimą, nes, anot atsakovo, pakeista sutarties sąlyga dėl palūkanų dydžio neturi jokio ryšio su prievolės įvykdymo (ar neįvykdymo) faktu. Be to, pažymi, jog po 2013 m. spalio 3 d. susitarimo buvo paliktas tas pats paskolos likučio grąžinimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 31 d., o naujai sudarytame paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštyje užfiksuotas paskolos likutis – 100 435,92 Lt, kuris turėjo būti grąžintas iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Anot atsakovo, po nurodyto 2013 m. spalio 3 d. susitarimo pasirašymo atsakovas nelaikė, kad ieškovas visiškai įvykdė savo prievolę; tai patvirtina ir atsakovo 2013 m. spalio 4 d. notarų biurui teikti prašymai dėl sutartinės hipotekos sandorių išregistravimo, kuriuose atsakovas nurodė, jog ieškovo prievolė yra tik dalinai įvykdyta. Atsakovas nurodo, kad ieškovas po nurodyto susitarimo sudarymo jokių įmokų nemokėjo, todėl jo prievolė ir liko įvykdyta dalinai. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas, suėjus 2014 m. sausio 15 d. terminui, turėjo įvykdyti ieškovo prašymą ir atlikti papildomo pajaus sumos įskaitymą paskolos likučiui dengti. Anot atsakovo, ieškovo 2013 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas dėl papildomo pajinio įnašo užskaitymo paskolos dengimui negali būti laikomas galiojančiu, nes po nurodyto prašymo pateikimo ieškovas įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti atsakovo svarstyti minėto prašymo, tuo tarpu po nurodyto termino ieškovas jokių prašymų atsakovui nepateikė, todėl, atsakovo nuomone, ieškovo valia pasikeitė. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovas po nurodyto termino turėjo automatiškai atlikti įskaitymą, nes, atsakovo teigimu, paskolos sutartyje nenumatytas toks paskolos grąžinimo būdas (įskaitant unijos nario pajinį įnašą). Be to, atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas iš viso nebuvo galimas, nes ieškovo, prieš atsakovui suteikiant paskolą, sumokėtas pajinis įnašas sudarė kredito unijos pajinį (atsargos) kapitalą, kuris, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – Kredito unijų įstatymas) 39 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, galėjo būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Atsakovas aiškina, kad ieškovas, įstojęs į kredito uniją ir sumokėjęs papildomą pajinį įnašą, įgijo ne tik teisę naudotis unijos teikiamomis paslaugomis, bet ir pareigą dalyvauti unijos veikloje (įskaitant teisę gauti pelno dalį; prisiimti riziką, jeigu unija patirtų nuostolių, ir pan.), todėl, anot atsakovo, ieškovas turėjo suprasti, jog jis negalės bet kada, tik panorėjęs, atsiimti tokį pajinį įnašą, nes jis yra ne ieškovo, o unijos nuosavybė.

9III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

10Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Taraila“ (buvęs pavadinimas UAB „A. T. logistika“) ir atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 12-00322, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 627 970 Lt dydžio paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ieškovo nekilnojamojo ir kito turto įkeitimu. Nustatyta, kad ieškovas, prieš atsakovui jam suteikiant nurodytą paskolą, pagal Paskolos sutarties 6.3 punktą, įmokėjo į atsakovo sąskaitą 100 475,20 Lt dydžio papildomą pajinį įnašą. 2013 m. gegužės 22 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas, nekeičiant paskolos grąžinimo laikotarpio.

11Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. rugsėjo 17 d. pervedė atsakovui 187 400 Lt sumą, likdamas skolingas 100 435,92 Lt paskolos dalį (šios aplinkybės ieškovas iš esmės neginčija), ir prašė atsakovo užskaityti jo turimą papildomą pajinį įnašą paskolos galutiniam dengimui. Šalys 2013 m. spalio 3 d. sudarė dar vieną susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti atsakovo svarstyti jo prašymo dėl pajinio įnašo grąžinimo ar jo panaudojimo paskolos grąžinimui, taip pat nereikalauti grąžinti ieškovo turimo pajinio įnašo ar panaudoti jį paskolos grąžinimui arba kitų įmokų mokėjimui, nepriklausomai nuo to, ar paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų suma viršija 1/10 paskolos gavėjo paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimui atsakovui bendro sumos; nurodytu susitarimu taip pat buvo įkeista atsakovo naudai paskolos gavėjo reikalavimo teisė į unijoje esantį pajinį įnašą paskolos gavėjo prievolių vykdymui užtikrinti; susitarime nustatyta, kad paskolos gavėjas sutarties galiojimo metu neturi teisės kokiu nors būdu disponuoti šiomis reikalavimo teisėmis be unijos sutikimo; atsakovas šiuo susitarimu atsisakė visų Paskolos sutartyje nustatytų paskolos užtikrinimo priemonių ir įsipareigojo ieškovui grąžinti hipotekos ir įkeitimo lakštus su įrašu, kad prievolė įvykdyta, taip pat grąžinti ieškovui vekselį; taip pat buvo nustatyta 0 proc. metinė palūkanų norma ir 0 proc. delspinigių dydis; sudarytas naujas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis (galutinis paskolos grąžinimo terminas (2014 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo pakeistas). Tuo pagrindu atsakovas 2013 m. spalio 4 d. pateikė prašymus Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui dėl sutartinės hipotekos sandorių išregistravimo, be kita ko, nurodydamas, jog ieškovo prievolė yra dalinai įvykdyta.

12Iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos bankas 2014 m. sausio 17 d. atšaukė atsakovo licenciją, o 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 (dabar Nr. B2-3323-781/2016), atsakovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“ (nurodyta nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.).

13Atsakovo bankroto administratorius, išanalizavęs atsakovo dokumentus, nustatė, kad ieškovo skolos likutis pagal Paskolos sutartį sudaro 100 435,92 Lt. Lietuvos bankas 2016 m. balandžio 15 d. rašte nurodė, kad atsakovas į Paskolų rizikos duomenų bazę (kurią tvarko Lietuvos bankas) duomenis apie 2012 m. rugpjūčio 31 d. Paskolos sutarties išdavimą pateikė 2012 m. rugsėjo 10 d.; informacijos, kad nurodyta paskola yra grąžinta, nebuvo pateikta.

14Ieškinys atmestinas.

15IV. Teismo argumentai ir motyvai

16Kredito unijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi sudarant Paskolos sutartį) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. Šalių sudarytos Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.3 punkte taip pat nustatyta, jog paskolos gavėjas įsipareigoja iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 (viena dešimtoji) paskolos sumos ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė negu 1/10 (viena dešimtoji) turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Vykdant nurodytą paskolos sutarties punktą, ieškovas 2012 m. rugsėjo 6 d. įnešė į uniją papildomą pajinį įnašą (100 475,20 Lt), po ko gavo iš atsakovo 627 970 Lt dydžio paskolą.

17Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui likusios paskolos dalies (100 435,92 Lt), tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas likusios paskolos dengimui turėjo užskaityti jo turimą papildomą pajinį įnašą, su kuo atsakovas, anot ieškovo, sutiko ir jo tolesni veiksmai patvirtino, jog atsakovas laikė ieškovą visiškai įvykdžiusiu savo prievolę; atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

18Viena vertus, teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad kredito unijos narių papildomi pajiniai įnašai priskirtini prie kredito unijos atsargos kapitalo ir gali būti naudojami tik unijos nuostoliams padengti.

19Kredito unijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Teismo vertinimu, toks kredito unijos nario papildomas pajinis įnašas, kokį nagrinėjamu atveju įnešė ieškovas, nėra ir negali būti laikomas papildomu įnašu, Kredito unijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies prasme sudarančiu kredito unijos atsargos kapitalą, nes, kaip matyti iš Kredito unijų įstatymo turinio, pats įstatymas skiria atskiras sąvokas „papildomas įnašas“ ir „papildomas pajinis įnašas“ (Kredito unijų įstatymo 42 straipsnio 8 dalis). Be to, teismas sprendžia, kad skiriasi ir šių įnašų paskirtis. Remiantis Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi ir Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.3 punktu, darytina išvada, jog papildomo pajinio įnašo paskirtis – užtikrinti kredito unijos nario skolinių įsipareigojimų vykdymą (CK 6.70 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kredito unijos narių papildomų įnašų paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą (Kredito unijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vadovaujantis atsakovo teikiamu aiškinimu, kredito unijos narys, tinkamai įvykdęs savo skolinius įsipareigojimus ir norėdamas išstoti iš kredito unijos, iš esmės neturėtų galimybės susigrąžinti įnešto papildomo pajinio įnašo, nes šis, kaip kredito unijos atsargos kapitalo sudėtinė dalis, gali būti naudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti; tai iš esmės reikštų, kad papildomas pajinis įnašas yra papildomas atlyginimas už naudojimąsi kredito unijos skolintomis lėšomis, nors, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, papildomo pajinio įnašo paskirtis yra kitokia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog atsakovo Kredito unijų įstatymo aiškinimas, kad papildomas pajinis įnašas priskirtinas prie kredito unijos atsargos kapitalo ir gali būti naudojamas tik unijos nuostoliams dengti, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2549-653/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Paskolos sutarties bendrosios dalies 5.10 punkte šalys susitarė, jog unija turi teisę paskolos gavėjo pajinius įnašus be atskiro paskolos gavėjo sutikimo panaudoti paskolos grąžinimui. Teismo vertinimu, šalys 2013 m. spalio 3 d. susitarimu, kuriuo pakeitė Paskolos sutarties sąlygas, iš esmės ir susitarė, kad, suėjus Paskolos sutarties terminui (2014 m. rugpjūčio 31 d.), likęs paskolos likutis (100 435,92 Lt) būtų dengiamas iš atsakovo įmokėto papildomo pajinio įnašo (100 475,20 Lt).

20Kita vertus, teismas pažymi, jog nurodytas 2013 m. spalio 3 d. susitarimas, kurio pagrindu buvo išregistruota ieškovo sutartinė hipoteka ir nustatyti 0 proc. palūkanų ir delspinigių dydžiai, neįrodo prievolių tinkamo įvykdymo fakto, priešingai, kaip buvo pažymėta, po 2013 m. spalio 3 d. susitarimo sudarymo buvo paliktas tas pats paskolos likučio (100 435,92 Lt) grąžinimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 31 d. Teismo vertinimu, kad nors atsakovas nurodytu susitarimu ir atsisakė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių – ieškovo nekilnojamojo ir kito turto hipotekos, tačiau ieškovas prievolių vykdymo užtikrinimui įkeitė savo reikalavimo teisę į pajinį įnašą. Taigi, darytina išvada, jog viena prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė sutarties vykdymo stadijoje buvo pakeista kita prievolių vykdymo užtikrinimo priemone.

21Ieškovo argumentus, jog prievolė buvo visiškai įvykdyta, paneigia ir 2013 m. spalio 3 d. susitarimo 2.3.1 punktas, kuriame šalys susitarė, jog paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigoja iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti unijos svarstyti jo pateikto prašymo grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolai grąžinti, taip pat nereikalauti grąžinti paskolos gavėjo turimo pajinio įnašo ar panaudoti jį paskolai grąžinti arba kitoms įmokoms mokėti, nepriklausomai nuo to, ar paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų suma viršija 1/10 paskolos gavėjo paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijai bendros sumos. Teismo vertinimu, ši susitarimo nuostata patvirtina, kad susitarimas negalėjo būti įvykdytas anksčiau negu 2014 m. sausio 15 d. Byloje nėra duomenų, jog po šios datos ieškovas pareikalavo atsakovo svarstyti jo pateikto prašymo grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolai grąžinti, taip pat nėra duomenų, kad pajinis įnašas po 2014 m. sausio 15 d. buvo įskaitytas, t. y. juo padengtas ieškovo skolos likutis. Atsižvelgiant į byloje atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (suvestines apie ieškovo skolos likutį), konstatuotina, kad 2013 m. spalio 3 d. susitarimas nebuvo įvykdytas tiek iki 2014 m. sausio 15 d., tiek iki 2014 m. balandžio 7 d., kurią įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tiek 2014 m. rugpjūčio 31 d., kurią jis turėjo būti vėliausiai įvykdytas pagal šalių susitarimą.

22Ieškovo argumentas, kad atsakovas turėjo atlikti nurodytą užskaitymą suėjus nurodytam 2014 m. sausio 15 d. terminui, taip pat nepagrįstas, nes 2014 m. sausio 17 d., t. y. po dviejų dienų nuo nurodyto termino, atsakovo veikla buvo sustabdyta, kadangi Lietuvos bankas priėmė sprendimą atšaukti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ išduotą kredito unijos licenciją, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas užskaityti dalį jo pajinio įnašo kaip paskolos grąžinimą po bankroto bylos iškėlimo atsakovui iš viso nebuvo galimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad indėlininko teisė vykdyti kitokį lėšų perskirstymą tame pačiame banke, kuriam taikomas moratoriumas ar pradėta bankroto procedūra, gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei tai nelemia banko turimo turto sumažėjimo ir nekeičia sutartinių indėlių draudimo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo patenkinimas (po bankroto bylos atsakovui iškėlimo) reikštų, kad kredito unija jau post factum prarastų teisę reikalauti iš ieškovo dalies paskolos grąžinimo, o tokia situacija neatitiktų nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo.

23Aplinkybę, kad ieškovo prievolė nėra pasibaigusi (įvykdyta), patvirtinta ir tai, kad atsakovas 2013 m. spalio 4 d. notarų biurui pateiktuose prašymuose dėl sutartinės hipotekos sandorių išregistravimo nurodė, jog ieškovo prievolė yra tik dalinai įvykdyta; taip pat tai, kad tokios informacijos (apie paskolos grąžinimą) nepateikta ir Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazei.

24Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas negrąžino likusios atsakovui paskolos dalies (100 435,92 Lt) pagal Paskolos sutartį, nurodytas likutis nebuvo užskaitytas ir iš ieškovo turimų papildomų pajinių įnašų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

25Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovas pateikė prašymus priteisti jo naudai iš ieškovo 1067,02 Eur (385,92 Eur + 681,10 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Valstybei iš ieškovo priteistinos 7,98 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

29Ieškovo UAB „Taraila“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia atmesti.

30Priteisti atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, iš ieškovo UAB „Taraila“, j. a. k. 300661104, 1067,02 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Taraila“, j. a. k. 300661104, 7,98 Eur (septynis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

32Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp UAB „Taraila“ (buvęs pavadinimas UAB... 4. Byloje esanti medžiaga, šalių teikti procesiniai dokumentai bei... 5. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 6. Ieškovas, manydamas, kad tinkamai įvykdė savo prievolę, kreipėsi į... 7. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo... 8. Atsakovas bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“... 9. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Taraila“ (buvęs... 11. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. rugsėjo 17 d. pervedė atsakovui 187 400 Lt... 12. Iš viešų duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 13. Atsakovo bankroto administratorius, išanalizavęs atsakovo dokumentus,... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 16. Kredito unijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi sudarant Paskolos... 17. Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui... 18. Viena vertus, teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad kredito unijos narių... 19. Kredito unijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kredito unijos... 20. Kita vertus, teismas pažymi, jog nurodytas 2013 m. spalio 3 d. susitarimas,... 21. Ieškovo argumentus, jog prievolė buvo visiškai įvykdyta, paneigia ir 2013... 22. Ieškovo argumentas, kad atsakovas turėjo atlikti nurodytą užskaitymą... 23. Aplinkybę, kad ieškovo prievolė nėra pasibaigusi (įvykdyta), patvirtinta... 24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 29. Ieškovo UAB „Taraila“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai... 30. Priteisti atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Taraila“, j. a. k. 300661104, 7,98 Eur... 32. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju...