Byla 2-903-1004/2018

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Talša“ priešieškinį atsakovui UAB „DEPARTUS“ dėl sutarties ir PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S., G. D. (bylos šalys priešieškinio dalyje) ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DEPARTUS“ atstovui direktoriui L. B., ieškovo atstovui advokatui M. B., atsakovo UAB „Talša“ atstovui teisininkui R. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. S. ir G. D. (bylos šalys priešieškinio dalyje), nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „DEPARTUS“ ieškinį atsakovui UAB „Talša“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Talša“ priešieškinį atsakovui UAB „DEPARTUS“ dėl sutarties ir PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S., G. D. (bylos šalys priešieškinio dalyje) ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ieškovas ieškiniu (I t., b.l. 37-38) prašė priteisti iš atsakovo 10000,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad suteikė transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto paslaugas. Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164. Minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta, jog apmokėjimo terminas – 2017 m. sausio 29 d. Paslaugas priėmė ir sąskaitą pasirašė atsakovo darbuotojas L. S.. Atsakovas dalį sumos, nurodytos PVM sąskaitoje – faktūroje, jau yra sumokėjęs, tačiau liko skolingas ieškovui 10000,00 Eur sumą. Ieškovas buvo pasikreipęs į atsakovą pretenzija ir prašė apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

3. Dubliku (I t., b.l. 66-67) ieškovas su atsakovo atsiliepimo argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas atsiliepime nei paslaugų suteikimo fakto, nei suteiktų paslaugų vertės neginčijo. Pažymėjo, kad atsakovas jokių neva nekokybiškai atliktų paslaugų įrodymų nepateikė. Neva blogai atlikta transporto priemonės ratų geometrija atsakovo buvo užfiksuota tik 2017 m. balandžio 24 d. Paaiškino, kad ratų geometrijos pasikeitimas galimas ir po vienos didesniu greičiu pervažiuotos duobės kelyje.
4. Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (II t., b.l. 82-86) ieškovas prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti ieškinį visa apimtimi ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nekelia aplinkybės, kad vadybininkas G. D. neturėjo teisės pasirašyti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties bei pareiškė, kad patvirtina šį vadybininko pasirašytą priedą prie priėmimo – perdavimo akto.

5. Atsakovo atstovo L. S. pareigos jam dirbant pas atsakovą buvo technikos direktorius. Technikos direktorius pats pristatė transporto priemonę remontui į ieškovo autoservisą. Nurodė, jog iki tol ieškovas keletą kartų yra remontavęs atsakovo transporto priemones, kurias pristatydavo ir dokumentus pasirašydavo (be jokių atskirai įgaliojimų) ir žemesnes pareigas užimantis atsakovo darbuotojas, t. y. vyr. mechanikas. Nekilo (ir negalėjo kilti) abejonių, kad L. S. yra atsakovo paskirtas jo atstovu ir tikrai turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su atsakovo atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu.

6. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo veiksmais patvirtino ir patį sandorį. Atsakovas iš dalies apmokėjo ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164 (2018-01-10 neapmokėtas skolos likutis - 9806,40 Eur). Be to atsakovas buvo parengęs sutartį dėl minimos PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį.

7. Nurodė, jog atsakovui buvo pateikęs transporto priemonės remonto sąmatą naujomis ir originaliomis detalėmis (kurioje, aišku, remonto kaina buvo didesnė). Draudimo bendrovė atsakovui taip pat leido pasirinkti – ar gauti draudimo išmoką pinigais ir pačiam savo nuožiūra remontuotis transporto priemonę, ar apmokėti draudimo bendrovei priimtinų autoservisų pateiktą transporto priemonės remonto sąskaitą. Atsakovas pasirinko tą variantą, kad gauti iš draudimo bendrovės draudimo išmoką pinigais ir iš jų pats remontuotis transporto priemonę. Todėl atsakovui pačiam pasirinkus tokį transporto priemonės remonto variantą yra visiškai nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jis pageidavo remontuoti transporto priemonę tik naujomis ir originaliomis detalėmis, o draudimo bendrovė būtų tokias remonto išlaidas apmokėjusi.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius L. B. ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pažymėjo, jog susitarimas tarp šalių buvo dėl transporto priemonės remonto dėvėtomis detalėmis ir susitarimu buvo užfiksuota remonto kaštų suma. Paaiškino, jog transporto priemonė priimta pagal paraišką, suremontuota ir perdavimo – priėmimo aktu grąžinta. Garantijos nebuvo suteikta. Atsakovas dalį skolos sumokėjo, o likusios dalies sumokėti vengia.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. B. papildė ieškovą, jog ieškovas tinkamai atliko transporto priemonės remonto darbus pagal 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „Talša“ technikos direktoriaus L. S. dėl transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto. Šia sutartimi šalys susitarė, kad remontas bus atliekamas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaštai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus. Atsakovas remontuodamas transporto priemonę senomis detalėmis sutaupė dalį lėšų, gautų iš draudimo kompanijos, ir tai buvo paties atsakovo pasirinkimas. Argumentus dėl galimai netinkamos transporto priemonės remonto kokybės atsakovas pareiškė teisme, tačiau priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Atsakovas nepagrįstai reiškia byloje priešieškinį dėl to, jog neįgaliotas asmuo pasirašė sutartį dėl transporto priemonės remonto. Mano, jog atsakovas nėra tinkamai įforminęs L. S., kuris tik vykdė vadovo nurodymus.

10. Atsakovas atsiliepimu (I t., b.l. 55) prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, jog vienu mokėjimu tuokart neturėjo galimybės apmokėti 20821,68 Eur sumos pagal ieškovo 2016 m. gruodžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164. Pažymėjo, jog po atlikto transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto, transporto priemonės eksploatacijos metu paaiškėjo ieškovo padaryto remonto brokas dėl ratų geometrijos. Minimos transporto priemonės ratai važiavo kreivai, dilo padangos, tačiau ieškovas atsisakė atlikti kokius nors veiksmus ir spręsti klausimą dėl remonto kokybės ištaisymo darbų. Paaiškino, jog kitoje įmonėje buvo naujai padarytas transporto priemonės ratų suvedimas ir toliau vykdytas transporto priemonės eksploatavimas, tačiau ji vis tiek kelią eksploatacinių problemų. Reiškia pagrįstas pretenzijas dėl minimos transporto priemonės kokybės ir mano, jog ji nebuvo tinkamai suremontuota. Ieškovui siūlė pasirašyti sudarytą atsiskaitymo už remonto darbus grafiką, o dėl darbų kokybės pretenzijas siūlė palikti ateičiai, kada paaiškėtų pilnas transporto priemonės remonto kokybės mastas.

11. Tripliku (I t., b.l. 72) atsakovas su ieškovo dubliku nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas slepia nuo atsakovo kokius neva remonto darbus atliko ir kokias remonto darbams detales galimai naudojo. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog atliko transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remontą. 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. DEP1612/164 išrašymas už remonto darbus tik parodo, jog ieškovas savo reikalavimą kelia iš nepagrįstai išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, nes jis anksčiau nei iki tripliko surašymo nepagrindė išrašytos šios PVM sąskaitos – faktūros atliktais remonto darbais. Tik ieškovui pateikus minimos PVM sąskaitos – faktūros detalizaciją galima būtų patikrinti, ar kokius nors remonto darbus jis atliko, ar naudojo kokias nors naujas detales, ar tiesiog išrašė minimą PVM sąskaitą - faktūrą neatlikęs transporto priemonės remonto darbų.

12. 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartimi (II t., b.l. 73-74) nutarta atsakovo UAB „Talša“ (patikslintą) ieškinį (II t., b.l. 1-3, 52-54) sujungtoje byloje (II t., b.l. 71-72) laikyti priešieškiniu ieškovui UAB „DEPARTUS“ dėl sutarties ir PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S. ir G. D. (bylos šalys priešieškinio dalyje).

13. Priešieškiniu atsakovas prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „Talša“ technikos direktoriaus L. S.; pripažinti negaliojančia nuo išrašymo momento 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164; taikyti restituciją ir pripažinti, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ išrašytą UAB „Talša“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „Talša“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“, bei priteisti iš UAB „DEPARTUS“ UAB „Talša“ 11015,28 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovas priešieškinyje pažymėjo, jog L. S. nebuvo įgaliotas pasirašyti jokių sutarčių. Neturi duomenų, jog ir G. D. būtų įgaliotas UAB „DEPARTUS“ pasirašyti minėtą sutartį. Teigia, jog minima sutartis pasirašyta neįgalioto asmens/asmenų ir nėra nurodyta, kokiu pagrindu veikia abi šalys.

15. Mano, kad teismui būtina įsikišti į šalių privačius santykius sprendžiant klausimą dėl sandorio negaliojimo pagrindo dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, nes bylos medžiaga įrodo, kad tuometis atsakovo darbuotojas L. S. nebuvo įgaliotas sudaryti sutartis, kaip ir tuometis ieškovo darbuotojas G. D..

16. Pažymėjo, kad transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. ( - ) buvo drausta. Minimos transporto priemonės remontas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis buvo žalingas, nes toks remontas buvo nekokybiškas ir mažino transporto priemonės kainą, todėl teisėtas UAB „Talša“ atstovas tokio turinio sutarties nebūtų pasirašęs. Nepateiktos surašytos transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškos.

17. Priešieškinys šiuo atveju iš esmės yra dėl niekinio sandorio negaliojimo padarinių panaikinimo, nes niekinio sandorio šalys negalėjo sudaryti. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį, t. y. UAB „DEPARTUS“ grąžintinos naudotos ir neoriginalios dalys, o 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164 pripažintina negaliojanti nuo išrašymo momento, pripažintina, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „Talša“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“ ir priteistini 11015,28 Eur, kuriuos UAB „Talša“ sumokėjo.

18. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teisininkas R. J. ieškovo ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu sudarė lizingo sutartį dėl transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) įsigijimo. Pagal lizingo sutarties sąlygas lizingo laikotarpiu už transporto priemonės remontą atsakingas atsakovas - UAB „Talša“. 2016 m. rugsėjo 5 d. įvyko eismo įvykis ir transporto priemonė buvo apgadinta. Nurodė, jog transporto priemonės remonto kaina paskaičiuota naujomis detalėmis. Jau po ieškovo atlikto transporto priemonės remonto kilo bėdų dėl transporto priemonės priekinių ratų geometrijos atstatymo (suvedimo). Paaiškino, kad transporto priemonę pirmą kartą 2017 m. balandžio 24 d. tvarkė kita įmonė, bet ratų suvedimo gedimas neišnyko. Vėliau dar kitoje įmonėje remontuojant transporto priemonę dėl ratų suvedimo buvo sudėtos papildomos plokštelės. Papildė, jog dalį skolos ieškovui apmokėjo todėl, kad buhalterijoje nebuvo sutikrinta. Mokėjimus ieškovui nutraukė teisminio bylinėjimosi metu. Teisme sužinojo, kad transporto priemonės remontas atliktas naudotomis detalėmis, remontui nebuvo suteikta garantija, todėl priešieškiniu prašo panaikinti sutartį dėl minimos transporto priemonės remonto. Pažymėjo, jog L. S. nebuvo suteiktas įgaliojimas dėl sutarties su ieškovu sudarymo dėl transporto priemonės remonto.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S. (bylos šalis priešieškinio dalyje) nepateikė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį. Teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo priešieškinio reikalavimams, paaiškindamas, jog transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. ( - ) patyrė avariją, reikėjo keisti kabiną, atlikti kitus remonto darbus. Draudimo kompanija pasiūlė transporto priemonę remontuoti pas ieškovą UAB „DEPARTUS“. Tuo metu buvo UAB „Talša“ technikos direktorius ir nemanė, kad priduoti transporto priemonę ir ją atsiimti turėjo turėti rašytinį įgaliojimą. Būdamas technikos direktoriumi, viską darė UAB „Talša“ naudai. Atidavė minėtą transporto priemonę remontuoti ieškovui senesnėmis detalėmis, nes tokia buvo UAB „Talša“ generalinio direktoriaus valia. Po remonto transporto priemonę priėmė iš G. D.. Pažymėjo, jog pretenzijų ieškovui dėl remonto nebuvo. Ta transporto priemone vairuotojas išvažiavo į reisą, iš reiso sugrįžus pasakė, kad kažkas yra su padangomis. Tada ir darė suvedimą, kuris tik patvirtino, kad reikalinga buvo pakeisti padangas.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. D. (bylos šalis priešieškinio dalyje) nepateikė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį. Teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo priešieškinio reikalavimams, paaiškindamas, jog dirba UAB „DEPARTUS“ autoserviso priėmime vadybininku. Pažymėjo, jog transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remontą atliko tinkamai, priešingu atveju transporto priemonės vairuotojas būtų remonto defektą dėl ratų suvedimo iš karto pajutęs. Priimant transporto priemonę nėra poreikio tikrinti įgaliojimų, o L. S. matė ne pirmą kartą. Žino, jog ieškovas už atliktą transporto priemonės remontą sumokėjo tik dalį sumos.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

5Dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio.

22. Ieškovo pareiškimas nuo ieškinio atsisakymo dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo iš atsakovo tenkintinas, atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas, o civilinė byla dėl šios dalies nutraukiama. Ieškovas nurodė, jog po 2017 m. kovo 27 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo prašoma iš atsakovo (skolininko) išieškoti 12576,58 Eur sumą. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2576,68 Eur sumą, o po ieškinio padavimo (ieškinio padavimo metu skolos suma buvo 10000,00 Eur), atsakovas sumokėjo ieškovui 193,60 Eur. Atsakovas priešieškinyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl skolos likučio ir dėl šio ieškovo prašymo nepareiškė prieštaravimų.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

24. Ieškovas pateikė teismui rašytinį pareiškimą ir prašymą žodžiu, kuriais atsisakė ieškinio dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo iš atsakovo ieškinyje dėl 10000,00 Eur skolos priteisimo ir prašė nutraukti civilinę bylą.

25. Kadangi ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio, teismas grąžintino žyminio mokesčio dalies atskirai neskaičiuoja (CPK 87 str. 2 d.).

26. Ieškovui išaiškintinos atsisakymo nuo dalies ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės.

6Ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovo priešieškinys atmestinas.

7Dėl šalių įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo.

27. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 str. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, vadovaujasi šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). CPK 185 str. reikalauja, kad teismas, pateikiamą įrodymų vertinimą, grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu.

8Dėl ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų.

28. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas yra ir buvo transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) savininkas (lizingo davėjas), o UAB „Talša“ – valdytojas (lizingo gavėjas), pagal šalių 2016 m. birželio 7 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 705317/01-06. Pagal šią sutartį už turo priežiūrą ir remontą lizingo sutarties laikotarpiu yra atsakingas lizingo gavėjas - UAB „Talša“ (bendrųjų sutarties sąlygų 4 d.). 2016 m. lapkričio 16 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „Talša“ technikos direktoriaus L. S. dėl transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto, šalys susitarė, kad remontas bus atliekamas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaštai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus (I t., b.l. 113,114, II t., b.l. 13). Ieškovas 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 17208,00 Eur su PVM (viso 20821,68 Eur) už transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remontą, PVM sąskaita – faktūra pasirašyta L. S. (I t., b.l. 13,49, II t., b.l. 14). 2017-02-21 UAB „DEPARTUS“ ir UAB „Talša“ pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą (I t., b.l. 14,50), dalį skolos atsakovas sumokėjo, nuo 193,60 Eur skolos dalies priimtas ieškovo atsisakymas, todėl atsakovo skolos likutis yra 9806,40 Eur. Nors atsakovas minimą išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą turėjo apmokėti iki 2017 m. sausio 29 d., tačiau 9806,40 Eur skolos dalies nesumokėjo iki šiol. Į ieškovo 2017 m. vasario 20 d. pretenziją dėl skolos už atliktas remonto paslaugas apmokėjimo (pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164) (I t., b.l. 51) atsakovas nereagavo ir likusios skolos dalies ieškovui neapmokėjo. Pateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo atlikti transporto priemonės „( - )“ ratų geometrijos atstatymo (suvedimo) darbai (II t., b.l. 105-108).

29. Atsakovas teismui pateikė 2017 m. balandžio 19 d. sudarytą taikos sutarties projektą, kuria įvertino, jog yra skolinga ieškovui pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, ir nurodė, kad įsiskolinimą ieškovui sumokės dalimis iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (I t., b.l. 33). Prieštaravimuose dėl priimto teismo įsakymo (I t., b.l. 73) ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino, jog vienu mokėjimu apmokėti 20821,68 Eur sumos neturėjo galimybės. Dėl ieškovo atliktų darbų kokybės atsakovui iškilo abejonės tik pateikus 2017 m. balandžio 19 d. prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tačiau jų nekonkretizavo, bet siūlė ieškovui, kad atsakovas prisiims įsipareigojimą nekelti pretenzijų, kylančių iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. DEP1612/164 su sąlyga, jog ieškovas (kreditorius) skirs atsakovui (skolininkui) protingą terminą įsiskolinimo likučiui padengti. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas ieškovui dėl atlikto transporto priemonės remonto kokybės. 2018 m. sausio 26 d. atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui ir tretiesiems asmenims dėl 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties ir PVM sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo.

30. Pažymėtina, jog ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl skolos priteisimo, atsakovas priešieškinio ieškovui dėl nuostolių atlyginimo galimai netinkamai atlikus remonto paslaugas nepareiškė, o ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ginčijo tik prašant pripažinti visų pirma 2016 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartį negaliojančią nuo sudarymo momento.

31. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių santykių buvimo pasirašant 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį ir jos pagrindu ieškovui išrašant PVM sąskaitą – faktūrą, šių dokumentų turinio, atsakovo prievolės visiškai atsiskaityti pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą. Tik įvertinus atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas vertins ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

32. Byloje yra 2016 m. lapkričio 16 d. sutartis dėl transporto priemonės „( - )“, valst. Nr. ( - ) remonto. Iš šios sutarties sudarymo aplinkybių nustatyta, kad ginčo šalys buvo sutartiniuose santykiuose ir atsakovas UAB „Talša“, veikdamas per technikos direktorių L. S., perdavė ieškovui UAB „DEPARTUS“ remontuoti transporto priemonę „( - )“. Pažymėtina, jog ne ieškovas, bet atsakovas inicijavo paslaugos gavimą, pasirinko ieškovą, kaip remonto įmonę, pristatė ieškovui atsakovo lizingo sutarties pagrindu valdomą transporto priemonę. Šie veiksmai rodo, kad L. S., pasirašęs sutartį, veikė atsakovo pavedimu ir buvo jo įgalintas. Tai nustato ir CK 2.133 str. 2 d., numatanti, kad atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Sutarties aplinkybės patvirtina, kad L. S. veikė atsakovo vardu, nes jis pasirašė sutartį ir dirbo pas atsakovą technikos direktoriumi. Tai įrodo ir kiti bylos įrodymai. Teismui duoti trečiojo asmens L. S. parodymai liudija, kad jis pagal darbo pobūdį buvo atsakingas ir už atsakovo žinioje esančių transporto priemonių remonto darbus. Atsakovui priklausančios transporto priemonės pateikimo remonto darbams faktą ieškovui patvirtino ir liudytoja T. K.. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad L. S. veikė darbdavio pavedimu bei veikė jo naudai atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas.
33. 2016 m. lapkričio 16 d. sutartis yra sudaryta dėl transporto priemonės „( - )“ remonto darbų. Sutarties turinyje aiškiai, atsakovą atstovaujančio jo darbuotojo parašu patvirtintuose duomenyse, įvardinama, kad remonto darbai bus atliekami naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o remonto kaštai fiksuojami 17208,00 Eur sumai be PVM, neatsižvelgiant į galimus, dar nenustatytus gedimus. Šalys susitarė, kad atsarginių dalių, medžiagų pavadinimų ir gamintojų duomenų atsakovas nepageidauja žinoti. Servisas įsipareigojo už minėtą sumą transporto priemonę suremontuoti pagal nustatytus remonto darbų reikalavimus, o užsakovas, gavęs suremontuotą transporto priemonę, laiku atsiskaityti už suteiktą paslaugą. Šios sutarties susitarimo turinį patvirtino ir trečiasis asmuo L. S..

34. Aiškindamas teismui dėl pasirašytos sutarties trečiasis asmuo L. S. paliudijo, jog veikė atsakovo valia. Vertinant šiuos įrodymus nustatyta, kad byloje atsakovas neįrodė, kad siekė kitokio remonto, kitokios apimties remonto darbų negu yra surašyta 2016 m. lapkričio 16 d. sutartyje. Iš teismui pateikto 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties turinio seka, kad ginčo šalys susitarė dėl konkretaus remonto, dėl konkrečiai remontuojamos transporto priemonės detalių ir dėl konkrečių darbo apimčių, atsakovas garantavo apmokėjimą už nurodytus darbus. Ieškovui suremontavus transporto priemonę ir išrašius PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus, atsakovas neteikė išlygų, pastabų ar nesutikimų dėl atliktų remonto darbų pagal 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį. Tik po proceso teisme, t. y. 2017 m. kovo 28 d. teismui priėmus teismo įsakymą dėl likusios skolos dalies išieškojimo iš atsakovo (skolininko) (I t., b.l. 16), jis ėmė reikšti ieškovui pretenzijas dėl galimai netinkamai atliktų remonto darbų.

35. Atsakovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už ieškovo atliktas paslaugas laikotarpiu 2016 m. birželio 14 d. – 2016 m. gruodžio 5 d. (II t., b.l. 89-92, II t., b.l. 109-112) priimdavo ir pasirašydavo atsakovo vyr. mechanikas A. E.. Atsakovas už atliktus darbus pagal minimas PVM sąskaitas – faktūras ieškovui sumokėdavo (II t., b.l. 113-118). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog tik šis asmuo buvo įgaliotas įmonės priimti atliktus remonto darbus bei pasirašyti PVM sąskaitas – faktūras.

36. Atsakovas pateikė įrodymus, kad Valstybė, viešojo administravimo subjektai ir verslo praktika įpareigoja kiekvienoje sutartyje nurodyti atstovaujamąjį ir atstovavimo pagrindą (II t., b.l. 97-103). Tačiau šie įrodymai nėra susiję su teisme nagrinėjamu šalių ginču. Teismui pakanka duomenų konstatuoti, kad pasirašant 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį UAB „Talša“ atstovavo šios įmonės technikos direktorius L. S.. Pagal susiklosčiusią ginčo šalių bendradarbiavimo praktiką, šie duomenys buvo žinomi ir ieškovui. Todėl šie atsakovo įrodymai, kad atsakovo darbuotojas neturėjo teisės sudaryti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties, atmestini kaip nesusiję su ginču ir nedaro minimos sutarties ir jos sąlygų negaliojančiomis bei nesukelia kitų įstatyme numatytų sandorio negaliojimo pasekmių.

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-483/2013; ir kt.).
38. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad teismas ginčo 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, jo pagrindu 2016 m. gruodžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, turėjo pripažinti niekiniais dėl imperatyvaus įstatymo nuostatų pažeidimo. Manė, kad teismui būtina įsikišti į šalių privačius santykius sprendžiant klausimą dėl sandorio negaliojimo pagrindo dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, nes bylos medžiaga įrodo, kad tuometis atsakovo darbuotojas L. S. nebuvo įgaliotas sudaryti sutartis, kaip ir tuometis ieškovo darbuotojas G. D..

39. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties juos kaip niekinius vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos savo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį atsakovas traktuoja kaip niekinį, o ieškovas gali šią nuostatą ginčyti.

40. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

41. Ginčo sutartis ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita - faktūra nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinta šalių sandorį negaliojančiu. Šioje byloje nenustatyta, jog atsakovo UAB „Talša“ technikos direktorius L. S. būtų pažeidęs imperatyviuosius įmonės veiklą reglamentuojančius nuostatus, kitus atsakovo atstovo nurodytus teisės aktus, kad sandorį laikyti niekiniu.

42. Atsakovas taip pat nurodė, jog neturi duomenų, jog ir G. D. būtų įgaliotas UAB „DEPARTUS“ pasirašyti minėtą sutartį. Teigia, jog minima sutartis pasirašyta neįgalioto asmens ir nėra nurodyta, kokiu pagrindu veikė ši šalis. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir pritaria ieškovui, kuris nekelia aplinkybės, kad vadybininkas G. D. neturėjo teisės pasirašyti 2016 m. lapkričio 16 d. sutarties. Pažymėtina, jog ieškovas pareiškė, kad patvirtina šį vadybininko pasirašytą priedą prie priėmimo – perdavimo akto. Atsakovo argumentai, kad G. D. nebuvo įgaliotas pasirašyti ginčo sutartį, atmestini kaip neįrodyti.

43. Darytina išvada, jog atsakovas nebuvo konkrečiai su įmonės darbuotoju aptaręs jo darbų apimties, be to, pavedęs jam priduoti ir paimti transporto priemonę, atsakovas turėjo suprasti ir numatyti, kad su transporto priemonę priduodančiu asmeniu bus sudaryta sutartis dėl transporto priemonės remonto, jo apimties, kaštų ir k. t., o kaip pasiimančiam asmeniui bus pateikta pasirašyti ir darbų priėmimo aktui prilygstanti PVM sąskaita – faktūra.

44. Atsakovas neįrodė, jog minimos transporto priemonės remontas naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis buvo žalingas bei, kad toks remontas buvo nekokybiškas ir mažino transporto priemonės kainą. Šias aplinkybes paneigia faktas, kad po remonto transporto priemonė išvyko į reisą. O nepateiktos surašytos transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraiškos neturi įtakos įrodymų pakankamumui teismo išvadoms dėl priešieškinio reikalavimų.

45. Šių nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė priešieškinio reikalavimų, kad pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „DEPARTUS“ vadybininko G. D. ir UAB „Talša“ technikos direktoriaus L. S.; pripažinti negaliojančia nuo išrašymo momento 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164; taikyti restituciją ir pripažinti, jog pagal 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „DEPARTUS“ išrašytą UAB „Talša“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164, viso 20821,68 Eur sumai (2018-01-10 neapmokėtas likutis – 9806,40 Eur), UAB „Talša“ nėra skolinga UAB „DEPARTUS“, todėl priešieškinio reikalavimai atmestini (CPK 176,178,185 str.).

46. Nagrinėjamu atveju tarp šalių 2016 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašytas susitarimas transporto priemonės remonto, darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, remonto kaštų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. ( - ) ieškovui nebuvo pristatyta remontui. Šiuos argumentus patvirtino trečiojo asmens L. S. ir liudytojos T. K. parodymai. Tretysis asmuo L. S. nurodė, jog vykdė UAB „Talša“ generalinio direktoriaus valią dėl minimos transporto priemonės pristatymo remontui pas ieškovą. Liudytoja T. K. taip pat patvirtino, jog UAB „Talša“ generalinio direktoriaus sprendimu minimos transporto priemonė remontui pasirinktas UAB „DEPARTUS“ automobilių servisas. Atmetus atsakovo priešieškinį, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog dėl transporto priemonės remonto pas ieškovą sutartį pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo, todėl sprendžia, kad šalys dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, remonto kaštų sumos ir kitų sutarties sąlygų susitarė bei jas aptarė.

47. Atsakovas rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais teismo posėdžio metu siekė paneigti aplinkybę, jog su ieškovu susitarė dėl darbų atlikimo naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis. Atsakovas taip pat turėjo pretenzijų dėl transporto priemonei atlikto ratų suvedimo darbų kokybės.

48. Tačiau teismo vertinimu PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytus darbus ieškovas atliko tinkamai ir pagal šalių susitarimą. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktas šalių 2017 m. balandžio 26 d. elektroninio susirašinėjimo duomenys (I t., b.l. 58). Ieškovas atsakyme atsakovui pažymėjo, kad kol nepradėjo reikalauti skolos per teismą, tol dėl (remonto darbų) kokybės jokių kalbų nebuvo, o jos (pretenzijos) atsirado, kai pareikalavo savo pinigų už atliktas paslaugas. Kaip jau buvo pažymėta, dėl likusios skolos dalies išieškojimo iš atsakovo (skolininko) 2017 m. kovo 28 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Ratų suvedimo remonto darbus transporto priemonei atsakovas UAB „Šiaulių skuba“ atliko tik 2017 m. balandžio mėn. 24 d. (I t., b.l. 59-61), t. y. daugiau kaip po 4 mėn. nuo remonto pabaigos ir prasidėjus teisminiams procesams. Tai, jog 2017 m. liepos 13 d. UAB „Centrako“ buvo atliktas transporto priemonės „( - )“ ratų geometrijos patikra ir reguliavimas, plokštelių sudėjimas (I t., b.l. 79), ir padangų pirkimas, jų sumontavimas ir balansavimas UAB „Motorida“ (I t., b.l. 80), taip pat neįrodo ieškovo atlikto remonto kokybės trūkumų. Sutiktina su ieškovu ir yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad ratų geometrijos pasikeitimas galimas ir po vienos didesniu greičiu pervažiuotos duobės kelyje.

49. Nustatyta, jog šalys dėl atliktų darbų garantijos nesitarė. Nors šalys ir nebuvo susitarę dėl atlikto transporto priemonės remonto garantijos, tačiau atsiradus ieškovo remontuotos transporto priemonės gedimams, atsakovas nesikreipė į transporto priemonę remontavusį ieškovą per protingą laiko tarpą nuo remonto pabaigos, prieš išvykstant į reisą, kas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog dėl transporto priemonės ratų suvedimo geometrijos gedimo jis nėra atsakingas. Pažymėtina, jog teismas nesutinka, jog ratų geometrijos (suvedimo) gedimo priežastis buvo padangos, kaip, kad nurodė tretysis asmuo L. S.. Ši aplinkybė byloje nenustatyta. Pateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo atlikta transporto priemonės „( - )“ ratų geometrijos atstatymo (suvedimo) darbai pagal reikšmes nurodytas paveikslėliuose (II t., b.l. 105-108) įrodo, jog šie darbai buvo atlikti, o dėl jų atlikimo kokybės atsakovas per protingą laiko tarpą į ieškovą nesikreipė.

50. Konstatuotina, jog ieškovas 2016 m. lapkričio 16 d. pasirašytą šalių susitarimą dėl transporto priemonės remonto įvykdė. 2016 m. gruodžio 30 d. dėl atliktų transporto priemonės darbų buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra.

51. Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 16 d. pasirašytas šalių susitarimas dėl transporto priemonės remonto darbų ir aptarti kiti įrodymai patvirtina, kad šalis siejo transporto priemonės remonto rangos teisiniai santykiai. Tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės remonto sutartis, pagal kurią vykdytojas, t. y. ieškovas įsipareigojo suremontuoti transporto priemonę, remontą atliekant naudotomis ir naujomis neoriginaliomis dalimis, o užsakovas, t. y. atsakovas, įsipareigojo sumokėti už atliktas paslaugas pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą (2016 m. lapkričio 16 d. sutarties turinys).

52. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

53. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo rašytinis susitarimas dėl konkrečių transporto priemonės remonto darbų, reikalingų transporto priemonę suremontuoti po 2016 m. rugsėjo 5 d. įvykusio eismo įvykio. Nors ieškovas nepateikė PVM sąskaitos faktūros detalizacijos, tačiau akivaizdu, kad transporto priemonė buvo patyrusi eismo įvykį, žinomas jos apgadinimų mastas, remonto apimtys, įskaitant ir atsakovo minimą priekinių ratų geometrijos remontą (atstatymą).

54. Ieškovas buvo pateikęs atsakovui sąmatą dėl transporto priemonės remonto naujomis ir originaliomis detalėmis (I t., b.l. 85-91). Byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką lizingo davėjui, o atsakovas priėmė sprendimą savo nuožiūra remontuotis transporto priemonę, kas numatyta ir lizingo sutartyje. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovui pačiam pasirinkus tokį transporto priemonės remonto variantą yra visiškai nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jis pageidavo remontuoti transporto priemonę tik naujomis ir originaliomis detalėmis, o draudimo bendrovė galimai būtų remonto išlaidas apmokėjusi. Šiuos argumentus paneigia ir bylos rašytinė medžiaga.

55. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog draudimo bendrovė atsakovui išmokėjo draudimo išmoką, nes bylos rašytiniai duomenys šią aplinkybė paneigia. Kaip nustatyta iš pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojos T. K. parodymų, transporto priemonė „( - )“, valst. Nr. ( - ) atsakovo buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (I t., b.l. 94-103, II t., b.l. 15-24). Transporto priemonė 2016 m. rugsėjo 5 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta (II t., b.l. 125-126). AB „Lietuvos draudimas“ buvo apskaičiavęs transporto priemonės remonto sąmatą, pagal kurią UAB „DEPARTUS“ pateikta transporto priemonės remonto sąmata sudarė 25543,03 Eur (II t., b.l. 134, 149-158). 2016 m. spalio 8 d. draudimo bendrovė pervedė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui 21978,72 Eur draudimo išmokos (II t., b.l. 167). Pateikti duomenys, jog UAB „Talša“ prašymu dėl patirto transporto priemonės eismo įvykio prašė išmokėti draudimo išmoką (II t., b.l. 127). UAB „Talša“ draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką už 1675,00 Eur dydžio gelbėjimo darbus (II t., b.l. 167). Atsakovas nepateikė duomenų apie lizingo sutarties vykdymą, o trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas nepateikė atsiliepimo į bylą, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Dėl šių argumentų teismas negali ir nesiima vertinti, kokią naudą galimai gavo atsakovas, remontuodamas transporto priemonę naudotomis ir neoriginaliomis detalėmis, o ir toks vertinimas nėra reikšmingas vertinant ginčo šalių reikalavimų byloje pagrįstumą.

56. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino ir patį sandorį, nes iš dalies apmokėjo ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DEP1612/164 (2018-01-10 neapmokėtas skolos likutis - 9806,40 Eur (II t., b.l. 26-37). Šiuos argumentus patvirtina UAB „DEPARTUS“ pateiktas 2018 m. gegužės 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas (II t., b.l. 162) (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas šios įstatymo prezumpcijos nepaneigė. Be to pažymėtina, jog atsakovas buvo parengęs sutartį ieškovui dėl minimos PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį, o ir ginčo pradžioje prievolės neįvykdymą atsakovas siejo su negalėjimu vienu kartu apmokėti PVM sąskaitos - faktūros. Tačiau ir sumokėjus dalį skolos sumos atsakovas nesutiko apmokėti likusios skolos sumos. Tai, jog atsakovas pažymėjo, kad buhalterijoje apmokėjimas ieškovui dalies skolos nebuvo sutikrintas, teismas vertina kaip nepagrįstą atsakovo siekį šiuo argumentu išvengti prievolės tinkamai atsiskaityti su ieškovu.

57. Šių nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas leistinais rašytiniais ir tinkamais įrodymais įrodė, kad jis atliko transporto priemonės remonto darbus, o atlikti darbai ir jų įkainiai buvo suderinti su atsakovu, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Negalima konstatuoti, jog UAB „Talša“ nebėra skolinga UAB „DEPARTUS“. Kadangi atsakovas už ieškovo suteiktas autoserviso darbų paslaugas su juo neatsiskaitė (CK 6.59 str.), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti, su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl likusios skolos dalies priteisimo ura pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo 9806,40 Eur skolos sumą (CPK 176,178,185 str.).

58. Ieškovas taip pat prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas (kai šalys yra juridiniai asmenys) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 2794,25 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 294,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 50,00 Eur žyminis mokestis už ieškovo (kreditoriaus) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2450,25 Eur (1210,00 Eur + 1240,25 Eur) (su PVM) išlaidų suma už advokato teisines paslaugas (I t., b.l. 15, 76-78, II t., b.l. 163-165) (CPK 80 str. 5 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

60. Kadangi žyminis mokestis nuo 9806,40 Eur sumos sudaro 294,00 Eur, dėl ieškovo (kreditoriaus) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminis mokestis sudaro 50,00 Eur, ieškovo sumokėta 51,30 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka nuo 395,30 Eur sumos grąžintina ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

61. 13,74 Eur išlaidų suma už procesinių dokumentų įteikimą viršija nustatytą minimalią priteistiną 3,00 Eur sumą, todėl ši suma tenkinus ieškovo ieškinį ir atmetus atsakovo priešieškinį valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

10Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

Nutarė

11Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies (193,60 Eur skolos sumos), ieškovui UAB „DEPARTUS“ sumažinus ieškinio reikalavimus iki 9806,40 Eur skolos.

12Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 193,60 Eur skolos dalies priteisimo pagal ieškovo UAB „DEPARTUS” ieškinį atsakovui UAB „Talša”.

13Išaiškinti ieškovui, kad bylą nutraukus minimoje ieškinio dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

14Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Talša“, į.k. ( - ), 9806,40 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus keturiasdešimt euro centų) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2794,25 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „DEPARTUS“ į.k. ( - ).

16Atsakovo priešieškinį atmesti.

17Grąžinti ieškovui UAB „DEPARTUS“ į.k. ( - ), 51,30 Eur (penkiasdešimt vieno euro trisdešimties euro centų) žyminio mokesčio permoką iš 2017-03-15 mokėjimo nurydymu Nr. 03407 „Swedbank“, AB, sumokėtos 395,30 Eur sumos per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

18Priteisti iš atsakovo UAB „Talša“, į.k. ( - ), 13,74 Eur (trylika eurų septyniasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.