Byla 2A-349-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-845-601/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vėjo smūgis“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ ieškinį, pareikštą uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektana“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų trūkumus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB ,,Projektana“ 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir 2014 m. balandžio 24 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vėjo smūgis“ 268 300 Lt (77 705, 05 Eur) skolos, 0,05 procentų dydžio delspinigius, kurie sudaro 19 068,85 Lt (5 522,72 Eur), 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigia, kad 2012 m. kovo 16 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė), sudarė statybos rangos sutartį Nr. 120311 SR AR 3446 ir 2013 m. birželio 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1, kuriais ieškovė įsipareigojo statybos objekte, atlikti darbus numatytus Sutarties 2.1.1. - 2.1.3. punktuose. Atsakovė sutartimi ir papildomu susitarimu susitarė su ieškove dėl darbų iš viso už 230 000 Lt, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Ieškovė darbus atliko, atsakovei perdavė, tačiau atsakovė su ieškove visiškai neatsiskaitė nei nustatytais terminais, nei vėliau.

6Ieškovė UAB „Vėjo smūgis“ (atsakovė pagal UAB ,,Projektana“ ieškinio reikalavimus) 2015 m. kovo 25 d. pateikė teismui ieškinį, kurį 2015 m. gegužės 14 d. patikslinusi prašė įpareigoti atsakovę UAB ,,Projektana per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlygintinai pašalinti statybos objekte Vėjo elektrinė Prienų rajono savivaldybėje trūkumus: išmontuoti vėjo elektrinės pamatų viršutinę dalį (galveną); sumontuoti naują vėjo elektrinės pamatų viršutinę dalį (galveną) laikantis darbo projekto bei techninio projekto. Nurodė, kad UAB „Vėjo smūgis“ priėmė ieškovės atliktus darbus, nes perduodant atliktus darbus ieškovė neužsiminė apie atliktų darbų neatitikimus sutarties reikalavimams (darbo projektui ir techniniam projektui). UAB „Vėjo smūgis“ įtarimai dėl neakivaizdžių atliktų darbų trūkumų paaiškėjo atlikus ekspertizę, kurioje nurodyti atliktų darbų trūkumai.

7Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. pirmininko nutartimi civilinės bylos pagal UAB „Projektana“ ir UAB „Vėjo smūgis“ reikalavimus buvo sujungtos (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 83 227,77 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės reikalavimus atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 4 954,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės 14,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas, spęsdamas, ar UAB ,,Projektana“ tinkamai atliko darbus (įvykdė savo įsipareigojimus) pagal šalių sudarytą sutartį ir papildomą susitarimą, kritiškai įvertino teismo statybos techninės veiklos ekspertizės aktą ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nurodė, kad nėra pagrindo juo vadovautis. Užsakovė UAB „Vėjo smūgis“ aplinkybėms dėl darbų trūkumų pagrįsti, išskyrus ekspertizės aktą, kitų įrodymų nepateikė. Byloje yra pateikti atliktų darbų aktai, pasirašyti užsakovės UAB „Vėjo smūgis“, nenurodant jokių trūkumų, objektas yra pastatytas ir eksploatuojamas, todėl teismas sprendė, kad užsakovei UAB „Vėjo smūgis“ kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras (CK 6.687 straipsnis, sutarties 7.1 punktas). Nenustatęs (neįrodžius), jog rangovės UAB ,,Projektana“ atlikti darbai neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų bei normatyvinių statybos reikalavimų (nenustačius darbų trūkumų), teismas UAB „Vėjo smūgis“ reikalavimus dėl statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo atmetė. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad užsakovė UAB „Vėjo smūgis“ priešpriešinius reikalavimus pareiškė tik tuomet, kai rangovė UAB ,,Projektana“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau iki tol jokių pretenzijų rangovei nebuvo reiškiama, todėl užsakovės UAB „Vėjo smūgis“ reikalavimus teismas vertino kaip siekį išvengti apmokėjimo (dalies apmokėjimo) už atliktus darbus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantė UAB „Vėjo smūgis“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo sprendimo aprašomoji dalis yra identiška ieškovės baigiamosios kalbos turiniui. Aprašomojoje sprendimo dalyje pats teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Perrašydamas ieškovės baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, teismas nepaminėjo atsakovės argumentų, išdėstytų 2015 m. balandžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Sprendimo aprašomoji dalis patvirtina, kad teismas buvo šališkas, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovės pareikštas ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo sujungtas su nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį. Taigi procesinis dokumentas įvardintas kaip priešieškinis šioje byloje priimtas nebuvo, vadinasi teismas formaliai vertino ir šalių pateiktus procesinius dokumentus bei nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo ir kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes.
  3. Sprendimo motyvuojamoji dalis taip pat pažodžiui yra grindžiama tik ieškovės baigiamųjų kalbų argumentais, identiškai cituojama ieškovės minima teismų praktika. Teismas tiesiog perrašė ieškovės baigiamosios kalbos tekstą, neatliko įrodymų tyrimo bei vertinimo, buvo šališkas (CPK 21 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
  4. Teismas, stokodamas specialių žinių, padarė klaidingas išvadas dėl ekspertizės akto. Pirma, polių diametro pakeitimas buvo nesuderintas papildomos techninės užduoties pagrindu, teismas nepagrįstai akcentavo tik darbo projektą, netirdamas sąsajų su techniniu projektu. Antra, teismas nepagrįstai sprendė, jog ekspertė neturėjo teisės remtis techninės specifikacijos „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“ 1 punktu, kadangi polių įrengimas buvo numatytas išimtinai vertikalus, todėl pagrįstai ekspertizės akte ir buvo vadovautasi Lietuvos standarto LST EN 1536 „Gręžtiniai poliai“ 7.2.1 punkto b papunkčiu. Trečia, teismas pamatą ir inkarinį bloką nelaikė vientisu konstruktyvu, neatsižvelgė į tai, kad paslėptų defektų jau negalima pamatuoti. Ketvirta, dėl skiedinio tinkamumo, teismas vadovavosi liudytojo (specialisto) A. R. paaiškinimais, tačiau jie nebuvo konkrečiai argumentuoti, pats teismas nekonkretizavo šio liudytojo parodymų pagrįstumo. Penkta, teismas nepateikė argumentų, kuo konkrečiai UAB „MA Projektai“ statinio techninės būklės tyrimo akte tyrimo akto išvados yra teisingesnės ar / ir tikslesnės nei ekspertizės akte pateiktos išvados. Šešta, liudytojo A. V. paaiškinimai pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais, jis konkrečiai nenurodė jokių ekspertizės akto netikslumų ar klaidingų išvadų.

14Ieškovė UAB „Projektana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, t. y. sutartį bei papildomą susitarimą, objekte atliekamų darbų darbo projektus, pažymas apie atliekamų darbų vertę, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, ekspertizės aktus, ekspertų ir liudytojų parodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, statybos techninius reglamentus, medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas ir išvadas padarė remdamasis pateiktų įrodymų visuma, (CPK 185 straipsnis).
  2. Atsakovė be ekspertizės akto ir samprotavimų, jokių objektyvių įrodymų, pagrįsti savo nurodomoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tai, jog teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, patvirtinančia ieškovės poziciją nesudaro prielaidų abejoti teismo šališkumu. Atsakovės argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, o paremti išimtinai tik atsakovės samprotavimais.
  3. Ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, prieš pradedant objekte vykdyti polių įrengimo darbus, polių įrengimo darbo projektą suderino su objekto statybos techninės priežiūros vadovu A. V. (sutarties 2.1.2 p.), kurį paskyrė pati atsakovė.
  4. Teismas, vertindamas ekspertizės akte ginčijamus įrengtos monolitinės gelžbetoninės plokštės (galvenos) nuokrypius, vadovavosi ne tik rašytiniais įrodymais, t. y. jėgainės pamato ir inkarinio bloko aukščių kontroline geodezine nuotrauka, bet ir pačios ekspertės bei liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kurios patvirtino, kad ekspertizės akto išvados padarytos ekspertei neturint jokių duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti minėtus nuokrypius.
  5. Teismas padarė teisingas išvadas, jog ieškovė, atlikdama darbus objekte pagal darbo projekto laidą pagrįstai A naudojo skiedinį PAGEL V1. Nei ekspertė Z. B., nei atsakovė, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar kitokių argumentų, leidžiančių teigti priešingai (CPK 178 straipsnis). Darbo projekto laida A buvo suderinta su atsakove, ji jokių pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo nereiškė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

19CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė poreikio apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas gali būti įvertintas rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

20Dėl proceso pirmosios instancijos teisme.

21Byloje sprendžiamas dviejų įmonių ginčas dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo bei statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo dėl neatitikimo darbo ir techninio projekto reikalavimams.

22Anot apeliantės, neobjektyvų ir formalų (nevisapusišką) byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimą, visų pirma, patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės procesinį dokumentą įvardijo priešieškiniu, nors iš tiesų, buvo sujungtos dvi civilinės bylos pagal abiejų šalių pareikštus ieškinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nagrinėjamos bylos atveju neturi.

23Ieškovas yra asmuo, kuris reiškia reikalavimus, o atsakovas – asmuo, kuriam nukreipti materialiniai teisiniai reikalavimai. Ieškovo reikalavimai atsakovui įforminami ieškininiu pareiškimu (CPK 135 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas (CPK 143 straipsnis). Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Taigi priešieškinis savo esme yra ieškininis pareiškimas, kurį jau iškeltoje civilinėje byloje atsakovas pareiškia ieškovui.

24Kauno apygardos teisme 2014 m. balandžio 1 d. buvo priimtas UAB „Projektana“ (ieškovės) 2014 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys UAB „Vėjo smūgis“ (apeliantei) dėl skolos ir delspinigių už atliktus statybos rangos darbus priteisimo. Apeliantė, siekdama nuo ieškinio reikalavimų gintis CPK 143 straipsnyje įtvirtintu gynybos būdu, 2014 m. spalio 29 d. pareiškė priešieškinį dėl įpareigojimo pašalinti statybos rangos sutartimi atliktų darbų trūkumus, tačiau kaip patvirtina 2014 m. spalio 30 d. teismo posėdžio eiga, apeliantės priešieškinis, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, priimtas nebuvo. Todėl apeliantė savo reikalavimus įmonei UAB „Projektana“ vėliau (2015 m. kovo 25 d.) pareiškė kitoje civilinėje byloje, kurie Kauno miesto apylinkės teisme 2015 m. kovo 26 d buvo priimti. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. pirmininko nutartimi civilinės bylos pagal UAB „Projektana“ ir apeliantės UAB „Vėjo smūgis“ reikalavimus, kylančius iš statybos rangos sutarties, buvo sujungtos, paliekant bendrą anksčiau apygardos teisme iškeltos civilinės bylos numerį Nr. 2-845-601/2015 (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Tačiau, kaip matyti, Kauno apygardos teismo pirmininkas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi nepatikslino sujungtų bylų dalyvių procesinės padėties pagal minėtos civilinės bylos Nr. 2-845-601/2015 šalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent aptartas bylų sujungimo nutarties lakoniškumas (dalyvaujančių asmenų procesinės padėtis ir atitinkamai procesinių dokumentų, kuriuose išdėstyti jų reikalavimai nepatikslinimas) ir galėjo sudaryti prielaidas apeliantei netinkamai vertinti jos pačios procesinės padėties pavadinimą byloje, tačiau tai niekaip neįtakojo apeliantės teisių, kuriomis ji aktyviai naudojosi šiame civiliniame procese (CPK 5 straipsnis, 42 straipsnis).

25Dėl statybos rangos darbų sutarties.

26Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

27Taigi rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

28Bylos šalys – UAB „Projektana“ ir UAB „Vėjo smūgis“ 2012 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 120311 SR AR 3446. Sutartyje UAB „Vėjo smūgis“ įvardinta užsakove, o UAB „Projektana“ – rangove. Sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti tokius darbus: polių ir galvenos suprojektavimą pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją (2.1.1. punktas); polių įrengimą pagal rangovo parengtą darbo projektą (2.1.2. punktas); galvenos įrengimas pagal rangovo parengtą darbo projektą (2.1.3. punktas). Šalys taip pat 2013 m. birželio 14 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriame nustatė, kad statybos darbai atliekami už 230 000 Lt (66 612 Eur) kainą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 2013 m. rugsėjo 9 d. abi šalys pasirašė atliktų darbų (polių ir galveno suprojektavimo ir galveno įrengimo) aktą, o 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „Projektana“ išrašė ir UAB „Vėjo smūgis“ priėmė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, kurioje darbų bendra vertė su PVM nurodyta 192 647,16 Lt. Taip pat 2013 m. spalio 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą, o 2013 m. spalio 31 d. UAB „Projektana“ išrašė ir UAB „Vėjo smūgis“ priėmė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, kurioje darbų bendra vertė su PVM nurodyta 85 652,84 Lt.

29Kaip matyti, atlikus ir priėmus statybos rangos sutartyje numatytus darbus tarp šalių kilo nesutarimas, todėl UAB „Projektana“ pareiškė ieškinį apeliantei UAB „Vėjo smūgis“, kuriuo, kaip minėta, prašė priteisti skolą už atliktus statybos darbus ir delspinigius, o UAB „Vėjo smūgis“ įsitikinimu, statybos darbai buvo atlikti netinkamai, todėl pastaroji prašė įpareigoti UAB „Projektana“ pašalinti statybos darbų trūkumus – išmontuoti vėjo elektrinės pamatų viršutinę dalį (galveną) ir sumontuoti šią dalį iš naujo, laikantis darbo projekto bei techninio projekto. Vadinasi šalys ginčijasi dėl statybos rangos sutartyje sulygtų darbų atlikimo kokybės. Siekiant nustatyti visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią atlikusi teismo ekspertė Z. B. 2015 m. vasario 12 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 2-1793-601/2014. Byloje taip pat pateiktas ir rangovės inicijuotas įmonės UAB „MA projektai“ 2015 m. kovo 18 d. atliktas statinio techninės būklės tyrimo aktas.

30Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

31Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių yra eksperto išvada, kuri pasitelkiama tada, kuomet reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius konkrečius fakto klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės 2015 m. vasario 12 d. akte Nr. 2-1793-601/2014 nurodyta, kad statybos darbai atlikti nesilaikant techninio bei darbo projekto sąlygų, o trūkumų pašalinimui reikalinga 128 526,03 Lt suma. Tačiau CPK 218 straipsnis nustato, kad ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ir nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

32Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pernelyg didelę reikšmę suteikdamas UAB „Projektana“ baigiamojoje kalboje išdėstytiems argumentams, nepagrįstai nesivadovavo Z. B. ekspertės išvadomis, kuriose akivaizdžiai pripažįstama, kad rangovė nesilaikė leistinų nuokrypio ribų bei netinkamai naudojo skiedinį PAGAEL V1. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais ir vadovaudamasi aukščiau aptartomis įrodinėjimo taisyklėmis toliau pasisako dėl apeliantės įrodinėjamų statybų rangos darbų trūkumų.

33Dėl (ne)tinkamo polių diametro, (ne)leistino polių bei monolitinės gelžbetoninės plokštelės (galvenos) nuokrypio ir skiedinio PAGAEL V1 (ne)tinkamo naudojimo.

34Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad vėjo elektrinės polių ir pamatų įrengimui rangovė panaudojo D450 mm skersmens ir 8,5 m. ilgio polius. Užsakovės teigimu, polių diametro (iš D350 mm į D450 mm) pakeitimas buvo nesuderintas papildoma technine užduotimi, kurią, anot apeliantės, turėjo patvirtinti pati užsakovė UAB „Vėjo smūgis“. Jau minėta, kad 2012 m. kovo 16 d. rangos sutarties dalykas – polių ir galvenos suprojektavimas pagal užsakovės (UAB „Vėjo smūgis“) pateiktą projektinę dokumentaciją (sutarties 2.1.1. punktas); polių įrengimas pagal rangovės (UAB „Projektana“) parengtą darbo projektą (sutarties 2.1.2. punktas) bei galvenos įrengimas pagal rangovės (UAB „Projektana“) parengtą darbo projektą (sutarties 2.1.3. punktas). Techniniame projekte, kurį rengė įmonė UAB „Kauno Komprojektas“, buvo numatyta naudoti spraustinius D350 mm skersmens polius. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos svarstymui pateiktas darbo projektas (jo konstrukcinė dalis) patvirtina, jog rangovė buvo numačiusi naudoti polius, kurių skersmuo D450 mm. Darbo projekte esantis polių planas, priešingai nei teigiama apeliacinieme skunde, buvo patvirtintas užsakovės paskirto techninio vadovo (A. V.) parašais. Šalių sudarytos rangos sutarties 8.1.3. punktu rangovė įsipareigojo statybos rangos darbus derinti su statybos techniniu prižiūrėtoju, ir, kaip matyti, minėto įsipareigojimo laikėsi, – darbo projektas ir jame esantis polių planas bei būtent D450 mm skersmens polių naudojimas buvo patvirtintas užsakovės deleguoto techninio priežiūros vadovo A. V.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ekspertizės akto išvadas ir teisingai sprendė, jog neatitikimas tarp techniniame projekte nustatyto polių diametro (D350 mm) ir darbo projekto reglamentuojamo bei faktiškai statybos objekte panaudoto polių diametro (D450 mm) nėra rangovės, įsipareigojusios darbus atlikti pagal darbo projektą, atliktų darbų trūkumas. Apeliantė šiuo atveju nepagrįstai siekia suabsoliutinti techninio projekto sąlygas, nes, kaip minėta, rangovė polius ir galveną įsipareigojo įrengti būtent pagal darbo projektą (sutarties 2.1.2. ir 2.1.3. punktai). Apeliacinio skundo argumentas, jog UAB „Projektana“, suprojektavusi didesnio diametro polius, neatliko skaičiavimų dėl polių skaičiaus sumažinimo, dėl ko padidėjo statybos kaštai, nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingas, kadangi byloje nėra duomenų, jog rangovė perskaičiavo / reikalavo perskaičiuoti ir sumokėti didesnę nei šalių sutartimi ir 2013 m. birželio 14 d. papildomu susitarimu suderinta (galutinė) statybos rangos darbų kainą (CK 6.685 straipsnio 2 dalis).

35Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu (t. y. įvertinęs teismo ekspertizės aktą, UAB „MA Projektai“ tyrimo aktą, teismo ekspertės bei liudytojų – projekto vadovo bei techninės priežiūros vadovo paaiškinimus) pagrįstai nesivadovavo, teismo ekspertizės akto išvadomis, dėl neleistinų polių bei monolitinės gelžbetoninės plokštės (galvenos) nuokrypių (CPK 185 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, priešingai, pati apeliantė iš esmės pripažįsta (5.2.2. skundo punktas), jog įrengtų polių nuokrypiai vertintini būtent pagal Lietuvos standartą LST EN 1536 „Gręžtiniai poliai“. Nustatyta, kad Lietuvos standarto LST EN 1536 „Specialieji geotechnikos darbai. Gręžtiniai poliai“, skyriuje Geometrinės įrengimo tolerancijos 7.2 punkto, 7.2.1. papunkčio (a) dalyje reglamentuojama, jog įrenginėjant vertikalius polius, kurių skersmuo yra mažesnis arba lygus 1 m (minėta, kad nagrinėjamu atveju buvo naudojami 450 mm skersmens poliai) leistina 0,10 m (t. y. 10 cm) tolerancija, kurios UAB „Projektana“ įrengti vertikalūs poliai, kaip patvirtina bylos svarstymui pateikta geodezinė nuotrauka, neviršijo. Tai patvirtina ir bylos svarstymui rangovės pateiktos UAB „MA projektai“ tyrimo akto išvados. Tuo tarpu teismo ekspertė tiek polių, tiek monolitinės gelžbetotinės plokštės (galvenos) nuokrypius (kaip neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų) vertino, vadovaudamasi geodezine nuotrauka ir parametrais – „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistinai nuokrypiai“, aprašytais vienoje iš techninio projekto dalių. Toks teismo ekspertės vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai prieštarauja šalių 2012 m. kovo 16 d. sudarytos sutarties 8.1.1. punkto nuostatoms, pamatų techninio projekto aiškinamajam raštui ir techninių specifikacijų reglamentavimui, kuriuose įtvirtinta, jog statybos darbai vykdomi pagal galiojančias statybos normas, tame tarpe ir Lietuvos standartą LST EN 1536 „Gręžtiniai poliai“.

36Apeliantė įrodinėjo ir tai, jog atliekant statybų rangos darbus objekte buvo netinkamai panaudotas skiedinys PAGEL V1 (tik vidinėje varžtų pusėje, nesilaikant darbo projekto laidoje A nurodytų reikalavimų) bei tai, jog šis skiedinys nėra tinkamas dėl savo specifikacinių savybių. Minėtiems teiginiams, kurie iš esmės atkartoti ir teismo ekspertizės išvadose, paneigti rangovė bylos svarstymui pateikė objekto nuotraukas, UAB „MA Projektai“ parengtą statinio techninės būklės tyrimo aktą bei statybos produkto PAGEL V1 eksploatacinių savybių deklaraciją. Nustatyta, kad konkretaus produkto – skiedinio PAGEL V1 panaudojimas bei sluoksnio iš šio skiedinio lokalizacija (skiedinio įrengimo schema) buvo šalių suderinta darbo projekte (I laida A), ši darbo projekto dalis taip pat buvo patvirtinta užsakovės techninio priežiūros vadovo A. V. parašu (sutarties 8.1.3. punktas). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbo projekto I laida A ir ginčo skiedinio (PAGEL V1) panaudojimas buvo suderintas su užsakovės atstovu (A. V.), pagrįstai sprendė, jog skiedinio nepatikimumo ir netinkamo jo panaudojimo fakto apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde akcentuojami apeliantės 2015 m. balandžio 28 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose aiškinama, kad rangovė neatskleidė ginčo skiedinio savybių bei tinkamumo jį naudoti pamatų remonto darbams. Byloje pateikta PAGEL V1 eksploatacinių savybių deklaracijoje patvirtina, kad šis gaminys skirtas: konstrukciniam ir ne konstrukciniam betono remontui: naudojant skiedinį ranka (3.1.); perdirbamas su betonu (3.2); purškiamas betonas ar skiedinys (3.3); struktūrinis stiprinimas pridedant skiedinio ar betono (4.4); armatūros apsauginio sluoksnio didinimas su papildomu cementiniu skiediniu ar betonu (7.1); pažeisto betono keitimas (7.2). Kita vertus, pati apeliantė, kritikuodama ginčo skiedinio naudingąsias savybes ir teigdama, kad jis buvo netinkamas tokių konstruktyvų kaip pamaitai naudojimui, jokio kito produkto (analogo) ir / ar jo savybių aprašymo ir / ar specifikacijų lyginamajai analizei nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dar daugiau, apeliantė minėtuose 2015 m. balandžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose kelia ir naujas versijas dėl, jos įsitikinimu, rangovės nuotraukose atskleistų naujų faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad nepraėjus minimaliam laiko tarpui (reikalingam skiediniui sutvirtėti) buvo pastatyta didelio svorio vėjo jėgainės stiebas, kas patvirtina rangovės darbų nukrypimą nuo statybos reikalavimų. Šie klausimai nebuvo keliami nei 2014 m. lapkričio 19 d., skiriant teismo ekspertizę, nei 2015 m. kovo 13 d. užsakovės pretenzijoje, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aptariamam kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į užsakovės, darbus priėmusios be jokių pastabų / pretenzijų, galimybės remtis darbų trūkumų faktais.

37Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika aišku, jog rangos darbų užsakovui, perimant konkrečius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytus darbus, ir turint galimybę akte pažymėti apie darbų trūkumus, tačiau to nepadarius, jis praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), jeigu tie trūkumai nėra akivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

38CK 6.694 straipsnis reglamentuoja rangos darbų perdavimą ir priėmimą, šio straipsnio 1 dalis numato, kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Be to, minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Šalių sudarytos rangos sutarties 6.7 punktas nustato, kad užsakovė, priėmusi darbus jo nepatikrinusi, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priėmus darbą. Be to, užsakovė įsipareigojo ir nedelsiant rangovei pranešti apie defektus, rastus po atliktu statybos darbų patikrinimo (sutarties 9.1.17. punktas).

39Nagrinėjamu atveju apeliantė 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2013 m. spalio 10 d pasirašiusi atliktų statybos darbų aktus (Nr. 120311 SR AR 3446/1/2013 09; 120311 SR AR 3446/1/2013 10) jokių žymų apie priimamus darbus su akivaizdžiais darbų (rezultato) trūkumais aktuose nenurodė. Ginčo dėl to byloje nėra, todėl darytina išvada, kad darbai buvo priimti be išlygų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad abi ginčo šalys veikia statybos versle, dėl šių aplinkybių apeliantė, remdamasi savo verslo patirtimi galėjo nustatyti šioje byloje įrodinėjamus rangovės darbo trūkumus, jeigu tokie trūkumai buvo, ir juos tinkamai įforminti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Kadangi ginčo darbo trūkumai nesurašyti darbų priėmimo–perdavimo aktuose, todėl apeliantė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktais (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Apeliantė, teigdama, kad darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs tvirtina, kad defektai (trūkumai) paaiškėjo tik atlikus teismo paskirtą ekspertizę (Nr. 2-1793-601/2014) civilinėje byloje. Vertinant apeliantės motyvus dėl rangovės atliktų darbų kokybės ir trūkumų nustatymo aplinkybių būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantė darbų priėmimo metu privalėjo elgtis rūpestingai ir dar iki rangovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. Teismo ekspertizė, kurios išvados, anot apeliantės, ir leido nustatyti darbų trūkumus, buvo paskirta 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi rangovės UAB „Projektana“ dar 2014 m. kovo 27 d. inicijuotoje civilinėje byloje dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčijo aplinkybės, jog objektas (vėjo jėgainė), kuriam UAB „Projektana“ suprojektavo ir įrengė polius bei galveną, yra pastatytas ir eksploatuojamas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti trūkumai šiuo atveju negali būti priskirti paslėptiems trūkumams, kurie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus.

40Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje rangovė turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o užsakovė teisių į darbų trūkumų šalinimą neįrodė. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

41Dėl argumentų, susijusių su teismo šališkumu ir motyvavimu.

42Didžiąją dalį apeliacinio skundo argumentų sudaro teiginiai, apie pirmosios instancijos teismo šališkumą ir galimą neobjektyvumą, kadangi pasinaudojo byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei teismų praktikos citatomis, t. y. iš esmės perrašė UAB „Projektana“ baigiamosios kalbos motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Aplinkybė, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje galimai pacituota kasacinio teismo praktika, kuria vadovavosi viena iš ginčo šalių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas savarankiškai neišnagrinėjo civilinės bylos ir / ar neatliko įrodymų tyrimo bei vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise apeliantė nesinaudojo. Apeliaciniame skunde pateikiami vien deklaratyvūs teiginiai apie teisėjo šališkumą, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu ir / ar nesavarankiškumu.

43Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, kadangi nėra pasisakyta dėl apeliantės 2015 m. balandžio 28 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 28 d. rašytinių paaiškinimuose išdėstyti argumentai, įvertinti apeliacinės instancijos teisme ir, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, kitokio apeliantės įrodinėjamų faktinių aplinkybių vertinimo ir / ar priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jie nesuponuoja. Kita vertus, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir išsamiajai pasisakė dėl esminių bylos teisnių bei faktinių aspektų, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo sprendimo motyvavimo.

44Dėl bylinėjimosi paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

45Apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo / paskirstymo apeliacinės instancijos teisme klausimus (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

46Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisiamas 1 953,42 Eur dydžio žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apeliantės (2015 m. spalio 21 d. sumokėjusios 41,58 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį) prašymu buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ginčo baigtį), apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nekompensuojamos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).

47Ieškovė UAB „Projektana“ prašo priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2015 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2015 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 198382. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuriame numatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 713,90 Eur), sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas gali būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš apeliantės 928 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ (juridinio asmens kodas 302698507) į valstybės biudžetą 1 953,42 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 42 euro centus) žyminio mokesčio.

51Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ (juridinio asmens kodas 302698507) uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektana“ (juridinio asmens kodas 135738747) 928 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB ,,Projektana“ 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su... 6. Ieškovė UAB „Vėjo smūgis“ (atsakovė pagal UAB ,,Projektana“... 7. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. pirmininko nutartimi civilinės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 10. Teismas, spęsdamas, ar UAB ,,Projektana“ tinkamai atliko darbus (įvykdė... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliantė UAB „Vėjo smūgis“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Teismo... 14. Ieškovė UAB „Projektana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 15. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas,... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 18. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 20. Dėl proceso pirmosios instancijos teisme.... 21. Byloje sprendžiamas dviejų įmonių ginčas dėl skolos už statybos rangos... 22. Anot apeliantės, neobjektyvų ir formalų (nevisapusišką) byloje pareikštų... 23. Ieškovas yra asmuo, kuris reiškia reikalavimus, o atsakovas – asmuo, kuriam... 24. Kauno apygardos teisme 2014 m. balandžio 1 d. buvo priimtas UAB... 25. Dėl statybos rangos darbų sutarties.... 26. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius... 27. Taigi rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį... 28. Bylos šalys – UAB „Projektana“ ir UAB „Vėjo smūgis“ 2012 m. kovo... 29. Kaip matyti, atlikus ir priėmus statybos rangos sutartyje numatytus darbus... 30. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti... 31. Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių yra eksperto išvada, kuri... 32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pernelyg... 33. Dėl (ne)tinkamo polių diametro, (ne)leistino polių bei monolitinės... 34. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad vėjo elektrinės... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų... 36. Apeliantė įrodinėjo ir tai, jog atliekant statybų rangos darbus objekte... 37. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo... 38. CK 6.694 straipsnis reglamentuoja rangos darbų perdavimą ir priėmimą, šio... 39. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2013 m. spalio 10 d... 40. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 41. Dėl argumentų, susijusių su teismo šališkumu ir motyvavimu.... 42. Didžiąją dalį apeliacinio skundo argumentų sudaro teiginiai, apie... 43. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas,... 44. Dėl bylinėjimosi paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.... 45. Apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų... 46. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės į valstybės biudžetą... 47. Ieškovė UAB „Projektana“ prašo priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 50. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ (juridinio... 51. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo smūgis“ (juridinio...