Byla 2A-790/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos būstas“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-395-450/2012 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos būstas“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI kompanija“ (anksčiau – Balsio statybos įmonė) dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė D. Š. 2009-09-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama patvirtinti 52,52 kv. m buto, esančio ( - ) (toliau – butas, ginčo butas), ir 4567/180000 žemės sklypo, esančio po šiuo pastatu, dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą; pripažinti galiojančia sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pagrindu jai pripažinti nuosavybės teisę į šį turtą.

6Nurodė, kad pradinis pirkėjas V. V. su pradiniu pardavėju Balsio statybos įmone (vėliau – UAB „BSI kompanija“) sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2006-07-01 pastatyti apie 54 kv. m butą su balkonu žemės sklype, esančiame ( - ), ir perduoti jį pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo butą priimti ir sumokėti 97 200 Lt. Vykdydamas įsipareigojimus, V. V. 2004-10-25 į pardavėjo sąskaitą įmokėjo nurodytą kainą, tačiau pardavėjas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir visas savo teises ir pareigas pagal sutartį perleido naujajam pardavėjui UAB „Atkirtos būstas“.

7Pradinis pardavėjas Balsio statybos įmonė ir naujasis pardavėjas UAB „Atkirtos būstas“ (atsakovas) 2006-10-03 jungtinės veiklos sutartimi nutarė bendrai veikiant pastatyti ir eksploatuoti Balsio statybos įmonei nuosavybės teise priklausančiame 0,18 ha žemės sklype, esančiame ( - ), daugiabutį gyvenamą namą. Pradinis pirkėjas V. V. su naujuoju pardavėju UAB „Atkirtos būstas“ 2009-04-08 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pastarasis įsipareigojo, pabaigęs pastato statybą, perduoti pirkėjui nuosavybės teise butą Nr. ( - ) su 3,42 kv. m balkonu, esantį 5 pastato aukšte ir paminėto žemės sklypo dalį, proporcingą įgyjamo buto plotui.

8Pradinis pirkėjas V. V. ir pradinis pardavėjas Balsio statybos įmonė 2009-04-08 pasirašė 2004-09-15 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir tos pačios dienos trišale skolų užskaitymo sutartimi, sudaryta tarp pirkėjo V. V., pradinio ir naujojo pardavėjų, pirkėjo pirminiam pardavėjui sumokėti 97 200 Lt buvo užskaityti, kaip tinkamas kainos sumokėjimas naujajam pardavėjui UAB „Atkirtos būstas“ pagal minėtą 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

9Nurodė, kad pradinis pirkėjas V. V., naujasis pardavėjas UAB „Atkirtos būstas“ (atsakovas) ir naujasis pirkėjas D. Š. (ieškovė) 2009-04-27 sudarė susitarimą, kuriuo visos pirkėjo teisės pagal 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį buvo perleistos ieškovei. Šia sutartimi ieškovei buvo perleista ir pradinio pirkėjo pardavėjui sumokėta 97 200 Lt buto kaina.

10Teigė, kad nuo minėto susitarimo ieškovė yra pilnateisė buto ir žemės sklypo dalies pirkėja, sumokėjusi visą sutartinę 97 200 Lt kainą. Be to, 2009-06-25 buvo pasirašytas buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas, kuriuo faktinis buto valdymas buvo perduotas ieškovei ir ji moka visus su šiuo turtu susijusius mokesčius. Tačiau, anot ieškovės, atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ji kreipėsi į teismą.

11Nagrinėjant bylą, atsakovui UAB „Atkirtos būstas“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. kovo 10 d., buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“. Teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-495-450/2013, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02761-2009-2).

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – patvirtino 52,52 kv. m bendro ploto buto, esančio ( - ), su 3,42 kv. m balkonu, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp D. Š. ir BUAB „Atkirtos būstas“ ir jos pagrindu pripažino D. Š. nuosavybės teisę į šį turtą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

14Teismas nustatė, kad ginčo butas iki 2008-11-04 priklausė Balsio statybos įmonei, o nuo minėtos datos – nuosavybės teisės į jį buvo įregistruotos UAB „Atkirtos būstas“. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad Balsio statybos įmonė turėjo teisę su V. V. sudaryti 2004-09-15 preliminariąją ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tarp šių asmenų susiklostę teisiniai santykiai atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatytą būsimo gyvenamojo namo (buto) pirkimo pardavimo sutarties sąvoką.

15Teismas nustatė, kad pagal minėtą 2004-09-15 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį V. V. 2005-10-25 sumokėjo visą ginčo buto statybos kainą į Balsio statybos įmonės kasą. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ginčo buto statyba buvo finansuota iš šių pinigų (CK 6.401 str. 5 d.). Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog statybos leidimas buvo išduotas tik 2007 m., neįrodo, kad jungtinės veiklos dalyviai UAB „BSI kompanija“ (anksčiau Balsio statybos įmonė) ir UAB „Atkirtos būstas“ pagal 2006-10-03 sutartį darbų nepradėjo anksčiau.

16Teismas nustatė, kad nutraukus minėtą 2004-09-15 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „BSI kompanija“ ir 2009-04-08 sudarius preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. V. bei naujojo pardavėjo (atsakovo) UAB „Atkirtos būstas“, tos pačios dienos trišale užskaitymo sutartimi UAB „Atkirtos būstas“ užskaitė V. V. sumokėtą pinigų sumą UAB „BSI kompanija“, kaip visą kainą už įsigyjamą butą ir apie tai nurodė minėtoje preliminariojoje sutartyje (Sutarties 2.5.1 p.). Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog ginčo buto statybą visa apimtimi finansavo V. V., nepaisant to, kad atsakovas su AB SEB banku 2007-03-27 sudarė kreditavimo sutartį ir gavo kreditą bei įkeitė statomą gyvenamąjį namą. Byloje nesant pateiktų duomenų apie buto rinkos kainą 2004 m., teismas atmetė trečiojo asmens AB SEB banko argumentus dėl pernelyg mažos buto kainos.

17Teismas nustatė, kad 2009-04-27 trišaliu susitarimu tarp pradinio pirkėjo V. V., UAB „Atkirtos būstas“ ir naujojo pirkėjo D. Š. (ieškovė) pradinis pirkėjas perleido naujajam pirkėjui teisę įsigyti nuosavybės teise ginčo butą ir visą 97 200 Lt sumokėtą kainą. Taip pat nustatė, kad D. Š. yra pilnai atsiskaičiusi su pradiniu pirkėju V. V., kad buto baigtumas tuo metu buvo 96 procentai, kad buvo atlikti jo kadastriniai matavimai ir jis įregistruotas kaip atskiras vienetas, kad 2009-06-25 butas buvo perduotas ieškovei valdyti. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti, patvirtinti pagrindinės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (CK 6.309 str. 1, 3 d.).

18Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad aplinkybė, jog 2010 m. sausio 11 nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla, nėra kliūtis ieškiniui patenkinti, nes Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas, kaip ribojantis kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo pripažinęs ieškovės teises ir tarp jų 2009-11-27 buvo pasirašyta taikos sutartis.

19Teismas, nustatęs, kad ieškovė neginčija buto hipotekos, nepasisakė dėl trečiojo asmens AB SEB banko argumentų, susijusių su jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis, pažymėjo, kad hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

20Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jog specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ji laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 1.39 str. 1 d.). Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad suteikus prioritetą ne ieškovei, bet kreditavimo verslu užsiimančio trečiojo asmens interesams, kuris, beje, gali patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, būtų pažeistos principinės vartotojo teisių gynimo nuostatos.

21Teismas atmetė ieškovės reikalavimą patvirtinti 4567/180000 žemės sklypo, esančio po šiuo pastatu, dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nurodęs, kad tokio susitarimo dėl žemės sklypo dalies perleidimo nėra nei 2004-09-15, nei 2009-04-08, nei 2009-04-27 sutartyse. Pažymėjo, kad 2009-04-08 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 1.5 punkto nuostata, jog baigus buto statybą, pagrindine sutarties objekto pirkimo-pardavimo sutartimi bus perduota žemės sklypo dalis, proporcinga įgyjamo buto plotui, gali būti vertinama tik kaip susitarimas ateityje dėl atskiro žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, tačiau tai negali būti laikoma šios sutarties objektu ir pinigų už žemės sklypo dalį sumokėjimu (Sutarties 1.2 p.).

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Atkirtos būstas“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisykles, nes, nepavykus įteikti šaukimo, nemotyvuotai atsisakė liudytoju apklausti UAB „Atkirtos būstas“ akcininką ir ieškovės sesers sutuoktinį V. V. (CPK XIII skyrius). Būtent V. V. sudarė preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis su Balsio statybos įmone, vėliau su UAB „Atkirtos būstas“, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą. Ginčo butas šiam akcininkui buvo perleistas ne tik neturint banko sutikimo, bet ir už nepagrįstai mažą kainą, kurios nebūtų pakakę butui pastatyti. Akcininkui šios aplinkybės buvo žinomos, nes jis balsavo už statyboms reikalingo kredito paėmimą.

242. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nusprendęs, jog ginčo buto statybą finansavo V. V.. Tai yra teismas nepagrįstai sutartį kvalifikavo ginčo buto statybos sutartimi (CK 6.401 str. 5 d.): pirma, UAB „Atkirtos būstas“ statomą pastatą finansavo AB SEB bankas, suteikdamas 5 200 000 Lt kreditą; antra, sudarant 2004-09-15 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Balsio statybos įmonei nebuvo išduotos projektavimo sąlygos; trečia, V. V. 2004-10-25 sumokėti 97 200 Lt nėra pakankami ginčo butui pastatyti; ketvirta Balsio statybos įmonė gavusi V. V. sumokėtus pinigus, jokių statybos darbų neatliko ir byloje nėra duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti ginčo butui statyti.

253. Teismas be pagrindo nenagrinėjo šalių argumentų dėl nepagrįstai mažos kainos. Tai yra, pirma, 2004 m. butas net nebuvo pradėtas statyti, todėl neįmanoma nustatyti jo rinkos vertės; antra, viso butų komplekso statybos vertė buvo 8 500 000 Lt ir apie 96 procentus jos finansavo bankas; trečia, 1 kv. m kaina yra 3 923 Lt, tuo tarpu ieškovė yra sumokėjusi tik 1 851 Lt.

264. Teismas pažeidė bankrutavusios bendrovės (atsakovo) kreditorių, įskaitant banko, ir viešąjį interesus, iškeldamas ieškovės interesą į būstą virš banko ir kitų bendrovės kreditorių interesų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, nepasidomėdama, ar ginčo butas galėjo jai būti perleistas be banko sutikimo bei kokiu būdu bus atsiskaityta su banku.

275. Prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir liudytoju apklausti BUAB „Atkirtos būstas“ akcininką V. V., leidžiant šaukimą jam įteikti per antstolį.

28Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

291. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes, nepavykus įteikti šaukimo, be pagrindo atsisakė liudytoju iškviesti atsakovo akcininką V. V., kuris su Balsio statybos įmone sudarė preliminariąsias sutartis, iš kurių yra kildinamas ieškinio reikalavimas. Ginčo butas šiam akcininkui buvo perleistas ne tik neturint banko sutikimo, bet ir už nepagrįstai mažą kainą, kurios nebūtų pakakę butui pastatyti. Akcininkui šios aplinkybės buvo žinomos, nes jis balsavo už statyboms reikalingo kredito paėmimą. Ieškovė yra V. V. žmonos sesuo, kuri teismo posėdžio metu teigė, kad su V. V. nebendrauja, nežinojo, kad jis yra atsakovo akcininkas, o apie parduodamą butą sužinojo atsitiktinai. Vienintelis būdas atsikirsti į šiuos ieškovės teiginius buvo liudytojo V. V. apklausa, taip pat šis asmuo būtų galėjęs paaiškinti, kodėl buvo perleistas bankui įkeistas butas, kaip buvo nustatyta kaina, kodėl ji tokia žema, kaip buvo suskaičiuota, kad jos užteks butui pastatyti.

302. Teismas be pagrindo sprendė, kad V. V. ar ieškovė finansavo buto statybą: pirma, UAB „BSI kompanija“ niekada nevykdė buto statybos darbų; antra, 2004 m. sudarant ginčo buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo išduotas projektavimo sąlygos, kurių pagrindu būtų galima rengti techninį projektą ir skaičiuoti statybų sąmatą; trečia, pastato statybą finansavo bankas, suteikdamas 5 200 000 Lt kreditą UAB „Atkirtos būstas“; ketvirta, V. V. sumokėta kaina yra nepakankama butui pastatyti. Be to, tik 2006-03-07 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kuriuo remiantis nustatytas gyvenamasis teritorijos naudojimo būdas, daugiaaukščių namų statybos pobūdis, patvirtinti aukštingumo ir užstatymo rodikliai. Statinio techninis projektas buvo patvirtintas 2007-01-25, o 2007-03-28 UAB „Atkirtos būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pakeisti leidime statytoją iš UAB „BSI kompanija“ į UAB „Atkirtos būstas“. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. V. sumokėti pinigai būtų panaudoti buto statybai, o ne einamosioms UAB „BSI kompanija“ išlaidoms. Be to, UAB „Atkirtos būstas“ nuo pat statybų pradžios deklaravo, kad statybų kontrakto vertė yra 8 500 000 Lt, iš kurių 8 200 000 Lt finansavo bankas. Atsižvelgiant į tai, kad naudingas pastato plotas yra 2 166,38 kv. m, tai 1 kv. m savikaina yra 3 923 Lt, o ne 1 851 Lt, kiek mokėjo V. V.. Teismas taip pat neįvertino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo butas 2008-11-05 buvo įvertintas 251 000 Lt.

313. Teismas be pagrindo padarė prielaidą, kad bankas savo reikalavimo patenkinimą gali gauti iš kitų jam įkeistų butų. Kreditas UAB „Atkirtos būstas“ buvo suteiktas su sąlyga, jog visi butai bus įkeisti bankui. Tuo tarpu be banko sutikimo perleidus butą ieškovei neteisėtai buvo sumažintas užstato kiekis ir taip pažeisti banko interesai. Banko reikalavimai šiai dienai yra 2 855 932,30 Lt, o prognozuojamas nuostolis pardavus likusius butus (be ieškovės prašomo priteisti buto) – 1 500 000 Lt. Įsipareigojimus bankui UAB „Atkirtos būstas“ prisiėmė ir ginčo butą įkeitė iki preliminariosios sutarties su V. V. sudarymo. Tačiau teismas nevertino šalių nesąžiningumo, jų susietumo ir be pagrindo iškėlė ieškovės teisę į būstą virš statybą finansavusio banko interesų.

325. Formuojama teismų praktika, kai vartotojo interesai visuomet iškeliami virš kitų kreditorių reikalavimų, sudaro prielaidas šalims nesąžiningai keisti preliminariųjų sutarčių sąlygas, tartis dėl nepagrįstai žemų nekilnojamojo turto kainų. Ieškovei turėjo būti žinoma, jog butas įkeistas bankui ir suprasti, jog V. V. sumokėti pinigai bankui nebus pervesti.

336. Teismas kritiškai turėjo vertinti aplinkybę, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė ir atsakovas buvo sudarę taikos sutartį, nes butas buvo perleistas atsakovo akcininkui.

347. Prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir liudytoju apklausti BUAB „Atkirtos būstas“ akcininką V. V..

35Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, išdėstytais jo apeliaciniame skunde.

36Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:

371. Teismas teisingai sprendė, kad ginčo butą pilnai finansavo V. V., o po to ji pagal 2009-04-08 trišalę skolų užskaitymo sutartį. Apeliantas neginčija teismo išvados, kad ginčo buto 2009-04-08 preliminarioji sutartis, sudaryta tarp V. V. ir UAB „Atkirtos būstas“, kvalifikuotina kaip būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.401 str.). Jo nuomonė, kad sumokėta kaina galėjo būti panaudota einamosioms įmokoms, o ne ginčo buto statybai, yra nepagrįsta įrodymais (CPK 178 str.). Taip pat apeliantas painioja finansavimo ir kreditavimo sąvokas, teigdamas, kad buto statybą finansavo bankas. Priešingai, bankas suteikė kreditą, o visas paskolintas lėšas UAB „Atkirtos būstas“ privalo grąžinti su palūkanomis. Tikėtina, kad kreditą bankui buvo planuota grąžinti iš lėšų, gautų pardavus butus, todėl laikytina, kad butų statybą finansavo pirkėjai, o bankas tebuvo investuotojas. Be to, bankas kreditavo tik dalį namo statybos.

382. Sudarydamos 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė dėl ginčo buto kainos ir ši sutartis nebuvo ginčijama. Dėl to nėra jokio pagrindo abejoti jos sąlygomis. Apelianto argumentai dėl ginčo buto statybos kainos ir 97 200 Lt nepakankamumo tėra tik jo nuomonė, o nurodytas 1 kv. m kainos apskaičiavimo būdas – nepagrįstas.

393. Teismas, nuspręsdamas nagrinėti bylą iš esmės neapklausus liudytojo V. V., įvertino, jog faktams nustatyti pakanka kitų byloje esančių įrodymų. Tuo tarpu apeliantas nenurodė, kokius konkrečius teismo motyvus ir išvadas gali paneigti šio liudytojo apklausa.

404. Apelianto argumentai dėl jo interesų pažeidimo yra nepagrįsti faktiniais duomenimis ir tėra prielaidos. Jo įžvelgiamas neva viešasis interesas taikyti bankams papildomą apsaugą nuo vartotojų prieštarauja galiojančioms teisės normoms, teismų praktikai ir pamatiniams teisės principams. Įsigydama ginčo butą ji negalėjo domėtis UAB „Atkirtos būsto“ ir banko verslo santykiais, nes jie yra konfidencialūs, t. y. 2007-03-27 kreditavimo sutartis turi žymą „konfidencialu“. Pagal jai atskleistą informaciją apie buto teisinį statusą ir atsakovo 2009-04-08 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ji pagrįstai tikėjosi, kad nebus jokių kliūčių įsigyti butą.

415. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

42Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas BUAB ,,Atkirtos būstas“ prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, išdėstytais jo apeliaciniame skunde.

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo BUAB „Atkirtos būstas“ ir trečiojo asmens AB SEB bankas apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, atsiliepimų į juos argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės D. Š. ieškinio reikalavimus ir pripažinęs jai nuosavybės teisę į 52,52 kv. m bendro ploto butą, turintį 3,42 kv. m ploto balkoną, esantį ( - ), išsamiai ir visapusiškai nustatė esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teises į butą pagal preliminariąją statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo, teisingai vadovavosi teismų praktika dėl vartotojo teisių apsaugos instituto taikymo, o taip pat dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų taikymo tokio pobūdžio civilinėse bylose. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas nepadarė tokių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.).

45Atsižvelgdama į tai, kad nėra paduoto apeliacinio skundo dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės D. Š. reikalavimas patvirtinti 4567/180000 žemės sklypo, esančio po pastatu, kuriame yra ginčo butas, dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir jos nuosavybės teises į ją, teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).

46Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Apeliantai atsakovas BUAB „Atkirtos būstas“ ir trečiasis asmuo AB SEB bankas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovei D. Š. buvo pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį būstą pagal 2009-04-27 susitarimą, kuriuo pradinis pirkėjas V. V. perleido savo teisę naujajam pirkėjui D. Š. įsigyti ginčo butą pagal V. V. ir BUAB „Atkirtos būstas“ sudarytą 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

47Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nei ieškovė, nei pradinis pirkėjas V. V. nefinansavo ir negalėjo finansuoti būsimo būsto statybos, nes: UAB „BSI kompanija“ niekada nevykdė buto statybos darbų; 2004 m. V. V. ir UAB „BSI kompanija“ sudarant ginčo buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo išduotos projektavimo sąlygos, 2006-03-07 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, 2007-01-25 statinio techninis projektas, o 2007-03-28 UAB „Atkirtos būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pakeisti leidime statytoją iš UAB „BSI kompanija“ į ją; pastato statybą finansavo bankas, suteikdamas 5 200 000 Lt kreditą UAB „Atkirtos būstas“; V. V. sumokėta 97 200 Lt kaina yra nepakankama butui pastatyti; nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. V. sumokėti pinigai būtų panaudoti buto statybai, o ne einamosioms UAB „BSI kompanija“ išlaidoms. Taip pat tvirtinama, kad teismas neįvertino pažeistų statybą finansavusio banko interesų, kad be pagrindo ieškovę laikė vartotoja, o taip pat tai, kad buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai. Dėl to teisėjų kolegija pasisako žemiau. Dėl sutarties kvalifikavimo būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartimi ir jo kainos

48Kaip teisingai nustatė teismas ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinis pirkėjas V. V. ir pradinis pardavėjas UAB „BSI kompanija“ (anksčiau Balsio statybos įmonė) 2004-09-15 sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pastarasis įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2006-07-01 pastatyti apie 54 kv. m butą su balkonu žemės sklype, esančiame ( - ), ir perduoti jį pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo butą priimti ir sumokėti 97 200 Lt. Buto kainos sumokėjimo tvarka ir dydis nurodyti 2 punkte: buto 1 kv. m kaina yra 1 800 Lt, atviro balkono – 560 Lt, įstiklinto – 960 Lt. Pirkėjas V. V. taip pat įsipareigojo bendrą sutarties kainą sumokėti per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Vykdydamas šiuos sutartinius įsipareigojimus, V. V. 2004-10-25 į pardavėjo kasą įmokėjo visą preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Šios sutarties 10 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo metu pastatas, kuriame statomas butas, nėra pastatytas ir pirkėjas patvirtino, kad jam tai yra žinoma (1 t., 10-16 b. l., 2 t., 31, 106 b. l.). Pradinis pardavėjas UAB „BSI kompanija“ ir naujasis pardavėjas UAB „Atkirtos būstas“ (atsakovas) 2006-10-03 jungtinės veiklos sutartimi nutarė bendrai veikdami pastatyti ir eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą Balsio statybos įmonei nuosavybės teise priklausančiame tame pačiame, kaip nurodyta aukščiau, 0,18 ha žemės sklype, esančiame ( - ) (2 t., 114-117 b. l.). Tarp šių jungtinės veiklos sutarties partnerių 2008-10-27 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo ginčo butas, esantis ( - ), buvo atiduotas UAB „BSI kompanija“ (2 t., 172 b. l.). 2008-10-28 nutraukus minėtą jungtinės veiklos sutartį ir 2008-10-27 susitarimą, nuosavybės teisė į ginčo butą, kurio baigtumas buvo 96 proc., nuo 2008-11-04 buvo įregistruota UAB „Atkirtos būstas“ vardu. Dėl to 2009-04-08 pradinis pirkėjas V. V. ir pradinis pardavėjas UAB „BSI kompanija“ nutraukė 2004-09-15 preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, V. V. sudarė preliminariąją ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį su naujuoju pardavėju UAB „Atkirtos būstas“, o jie visi (V. V., UAB „BSI kompanija“, UAB „Atkirtos būstas“) pasirašė trišalę skolų užskaitymo sutartį, pagal kurią V. V. sumokėta ginčo buto kaina buvo užskaityta, kaip tinkamas sumokėjimas UAB „Atkirtos būstas“ už įsigyjamą būstą (1 t., 10-16, 29, 30 b. l.). UAB „Atkirtos būstas“, V. V. ir naujasis pirkėjas D. Š. (ieškovė) 2009-04-27 sudarė susitarimą, kuriuo visos pirkėjo V. V. teisės pagal 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį buvo perleistos ieškovei, įskaitant ir pradinio pirkėjo pardavėjui sumokėtą 97 200 Lt buto kainą, o pardavėjas UAB „Atkirtos būstas“ sutiko, kad V. V. įmoka būtų užskaityta kaip naujojo pirkėjo D. Š. įmoka (susitarimo 1 p., 1 t., 36 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su V. V. (2 t., 186 b. l.). Be to, 2009-06-25 buvo pasirašytas buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas, kuriuo faktinis buto valdymas buvo perduotas ieškovei ir kuris pagal 2009-04-09 preliminariąją sutartį yra pagrindas laikyti statybą baigta (sutarties 2.7 p.), ji taip pat yra sudariusi sutartis dėl paslaugų tiekimo šiam butui bei moka su juo susijusius mokesčius (2 t., 6, 84, 86-87, 88 b. l.).

49Taigi, kaip minėta, byloje dalyvaujantys asmenys neginčija aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, nei vienos iš šalių sudarytų preliminariųjų ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarčių, atskirų jų nuostatų teisėtumo, pradinio pirkėjo teisių perleidimo naujam pirkėjui (ieškovei), pinigų sumokėjimo, trišalio pinigų užskaitymo, tarpusavio atsiskaitymo faktų. Dėl to teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai kompleksiškai analizavo susiklosčiusius teisinius santykius nuo 2004-09-15 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos bei sprendė, kad minėta 2004-09-15 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pradinio pirkėjo V. V. ir pradinio pardavėjo UAB „BSI kompanija“, atitinka CK 6.401 straipsnyje nustatytą būsimo gyvenamojo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pradinio pirkėjo V. V. visos tokioje sutartyje numatytos kainos sumokėjimas, kai, kaip jau minėta, pati sutartis numatė, kad pastatas, kuriame yra butas nėra pastatytas, reiškia, jog tuo pradinis pirkėjas finansavo šį butą, o pardavėjas atliko užsakovo funkcijas (CK 6.401 str. 5 d.). Minėta teisės norma taip pat numato, kad tokiu atveju visišką nuosavybės teisę į būstą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Taigi nuosavybės teisę į ginčo būstą V. V. įgijo nuo 2004-10-25.

50Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantų teiginius, kad ieškovė D. Š. ar V. V. nefinansavo ginčo buto statybos, nes UAB „BSI kompanija“ niekuomet nevykdė buto statybos darbų, kad V. V. ir UAB „BSI kompanija“ sudarant ginčo buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo išduotos projektavimo sąlygos, nebuvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, statinio techninis projektas ir tik 2007-03-28 UAB „Atkirtos būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pakeisti statybos leidime nurodytą statytoją iš UAB „BSI kompanija“ į ją. Visų pirma, pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą būstą, o kaip jau nurodyta aukščiau, UAB „BSI kompanija“ su UAB „Atkirtos būstas“ sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame turės būti ginčo butas, pastatymo. Antra, kaip žinoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008; 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; kt.). Iš bendrųjų bruožų išskirtina tai, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog ta aplinkybė, kad statybos leidimas buvo išduotas tik 2007 m. neįrodo, jog jungtinės veiklos dalyviai nepradėjo statybos darbų anksčiau, o apeliantai šios teismo išvados nepaneigė (CPK 185 str.). Iš specifinių bruožų paminėtina tai, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 str. 5 d.), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo. Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad buvo sudaryta būsimo gyvenamojo buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis pirkėjas, vėliau ieškovė finansavo buto statybą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog neturi būti vadovaujamasi CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Priešingai nei tvirtina apeliantai, įstatymas neįpareigoja pirkėjo kontroliuoti, kad jo sumokėta kaina pardavėjo būtų panaudota konkretaus buto statybai ir šios aplinkybės nesieja su pirkėjo nuosavybės teisės atsiradimo sąlygomis. Taigi teismas teisingai šiuo atveju taikė specialios gyvenamojo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės nuostatas.

51Apeliantų argumentai, kad pastato statybą finansavo bankas, UAB „Atkirtos būstas“ 2007-03-27 suteikdamas 5 200 000 Lt kreditą, o V. V. sumokėta 97 200 Lt kaina yra nepakankama butui pastatyti, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepaneigia aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo buto statybą finansavo V. V. 2004-10-25 sumokėdamas visą ginčo būsto statybos kainą. Kaip jau ne kartą minėta, tiek pradinė, tiek paskesnės preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutartys, atskiros jų sąlygos nebuvo ginčijamos, o atsakovas ir trečiasis asmuo (apeliantai) nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų apie 2004 m. buvusias butų rinkos kainas (CPK 178, 306 str.). Kita vertus, akivaizdu, kad ginčo būsto statyba, užtrukusi beveik 5 metų, galėjo brangti, atsižvelgiant į daugelį ekonominių veiksnių, tačiau tokia rizika negali būti besąlygiškai perkelta pirkėjui, sudariusiam būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį ir finansavusiam jo statybą. Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2008-08-19 ginčo buto statybos sąnaudos buvo 139 000 Lt, t. y. 2 646 Lt už 1 kv. m, o ne 251 000 Lt, t. y. 4 779 Lt už 1 kv. m, ar 3 923 Lt, skaičiuojant nuo visos atsakovui suteiktos kredito sumos, kaip nurodo apeliantai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepaneigė teismo išvados, kad jų argumentai dėl pernelyg žemos ginčo buto kainos yra neįrodyti (CPK 185 str.).

52Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas teisingai ir pagrįstai šios bylos teisinius santykius kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį, kaip nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, nes ieškovė D. Š. (pradinis pirkėjas V. V.) finansavo ginčo buto statybą, dėl ko, sumokėjusi visą preliminarioje sutartyje numatytą statybos kainą, įgijo nuosavybės teisę į šį turtą (CK 6.401 str. 5 d.). Aukščiau nurodyti apeliantų teiginiai dėl šio turto kainos ir banko suteikto kredito daugiabučio namo statybai finansuoti, neduoda pagrindo spręsti kitaip, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 263 str. 1 d.). Dėl bankrutavusios bendrovės kreditorių, įskaitant banką, teisių pažeidimo

53Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. kovo 10 d., atsakovui UAB „Atkirtos būstas“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“. Teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-495-450/2013, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02761-2009-2).

54Visų pirma, apeliantai teigia, kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas nebuvo davęs sutikimo leisti ieškovei D. Š. parduoti įkeistą ginčo turtą, o be tokio raštiško sutikimo ginčo turtas negalėjo būti perleistas. Taip pat tvirtina, kad sutarties šalys galimai veikė nesąžiningai, nes UAB „Atkirtos būstas“ akcininkas V. V. už nepagrįstai mažą kainą perleido nuosavybės teisę į butą savo sutuoktinės seseriai – ieškovei D. Š., tuo neteisėtai buvo sumažintas užstato kiekis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais skundų argumentais, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neginčijo hipotekos, o pagal įstatymą hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės D. Š. atsiliepimo argumentu, kad įsigydama būstą ji neturėjo galimybių pasidomėti UAB „Atkirtos būstas“ ir banko verslo santykiais, gauti duomenų apie konfidencialią 2007-03-27 kreditavimo sutartį Nr. 0040611011360-31, įskaitant ir nuostatas apie bendrovės atsiskaitymo su banku tvarką. Apelianto banko nurodyti argumentai, kad ieškovė galimai kreipsis dėl hipotekos panaikinimo išeina už ieškinio ribų, todėl plačiau nenagrinėtini.

55Antra, apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo iškėlė ieškovės, kaip vartotojos, teisę į būstą virš statybą finansavusio banko interesų. Šie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes, pirma, pagal gausią teismų praktiką būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 str. 1 d.) ir šiai sutarčiai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios įstatymų nuostatos. Preliminariuose santykiuose sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai (CK 6.163 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013). Antra, kaip nustatyta aukščiau, apeliantai nepaneigė teismo motyvų dėl šalių sąžiningumo, kad ginčo būstą buvo siekiama įsigyti ne asmeninėms reikmėms (CPK 185 str.). Trečia, banko teiginiai, jog jis yra ypatingas atsakovo kreditorius, kaip įkaito davėjas, finansavęs pastato statybą, taip pat nepaneigia teismo išvados, kad prioriteto suteikimas ne vartotojo, bet kreditavimo verslu užsiimančio trečiojo asmens gynimui reikštų pažeidimą principinės nuostatos dėl vartotojo teisių apsaugos gynybos prioriteto. Ketvirta, pažymėtina, kad pardavėjo (atsakovo UAB „Atkirtos būstas“) prievolės neįvykdymas trečiajam asmeniui bankui negali užkirsti kelio sąžiningai pirkėjo prievoles vykdžiusiam asmeniui reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ir jo galiojimą, o ieškovė (pirkėja) negali būti laikoma atsakinga už atsakovo (pardavėjo) prievolių savo kreditoriui pažeidimą.

56Trečia, apeliantai teigia, kad teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į ginčo butą, neproporcingai iškėlė jos interesus virš kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesų, neatsižvelgė į viešąjį interesą bankroto procese. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri yra pagrįsta kasacinio teismo praktika, pažymi, jog šiuo aspektu yra svarbus faktinis turto nuosavybės teisės perėjimo ieškovei momentas. Kaip minėta, 2009-06-25 buvo pasirašytas buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas, kuriuo faktinis buto valdymas buvo perduotas ieškovei ir kuris pagal 2009-04-08 preliminariąją sutartį yra pagrindas laikyti statybą baigta (sutarties 2.7 p.). Minėta, kad bankroto byla atsakovui buvo iškelta teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimu pripažinus pagrindinę sutartį sudaryta iki pardavėjo bankroto bylos iškėlimo, aplinkybės, susijusios su vėlesniu bankroto bylos iškėlimu turto pardavėjui, pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui teisinės reikšmės neturi (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012; 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1423/2012; kt.).

57Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai nepaneigė teismo išvadų dėl ieškovės, kaip vartotojos, teisių gynimo, dėl Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymą, turto realizavimo tvarką, kreditorių interesų apsaugos ir kt. (CPK 185 str., 263 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 1 d.)

58Apeliantai be kitų argumentų, jų nuomone, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą, nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų teisę teikti atsikirtimus į ieškinį, tuo pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Šis pažeidimas, anot jų, pasireiškė tuo, kad teismas atmetė prašymą liudytoju iškviesti UAB „Atkirtos būstas“ akcininką V. V., po to, kai jam nepavyko įteikti šaukimo paštu (CPK 178 str.). Apeliantų teigimu, šis liudytojas būtų galėjęs paaiškinti 2009-04-08 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp jo ir UAB „Atkirtos būstas“, šalių tikrąją valią – kodėl buvo perleistas bankui įkeistas butas, kaip buvo nustatyta jo kaina, kaip buvo skaičiuota, kad mokamos pinigų sumos pakaks buto statybai finansuoti, ar jis informavo ieškovę (sutuoktinės seserį) apie tai, kad butui perleisti yra reikalingas banko sutikimas, kad pinigai nebus pervesti bankui kredito grąžinimui ir pan. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantų argumentus visos bylos medžiagos kontekste, mano, jog yra reikšmingos dvejopo pobūdžio aplinkybės ir dėl jų pasisako žemiau.

59Visų pirma,

60iš tiesų, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, iš teismo posėdžių 2011-06-04, 2011-11-21 protokolų matyti, kad bankas, o taip pat atsakovas BUAB „Atkirtos būstas“ prašė liudytoju iškviesti atsakovo akcininką V. V., tačiau nepavykus jam įteikti šaukimų, teismas nusprendė, jog iš byloje surinktos medžiagos bus galima spręsti apie sutarties šalių valią, sudarant pagrindinį susitarimą (2 t., 148 b. l.). Paminėtina, jog būtent 2011-11-21 teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011-12-12. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (2 t., 156 b. l.). Po to teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, į kurį bankas pateikė rašytinius paaiškinimus, o atsakovas papildomus įrodymus. Šiuose paaiškinimuose nei bankas, nei atsakovas nereiškė pakartotinio prašymo liudytoju iškviesti V. V. (2 t., 175 b. l.). Toks prašymas teismui nebuvo pareikštas ir 2012-01-27, 2012-03-06 teismo posėdžiuose, nors, kaip žinoma, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, įstatymas numato teisę iš naujo teikti prašymus papildyti bylos medžiagą (CPK 256 str.). Taip pat įstatymas įpareigoja būtent šalis elgtis aktyviai įrodinėjimo procese (rungtyniškumo principas), bendradarbiauti tiek su teismu, tiek tarpusavyje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, neperkeliant šios pareigos išimtinai teismui (CPK 7, 8, 12, 178 str., 42 str. 5 d.). Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantai, jie savo valia nepasinaudojo procesine teise prašyti liudytoju iškviesti V. V. po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nors jiems apie tokią galimybę buvo ar turėjo būti žinoma, nes jiems atstovavo profesionalūs teisininkai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nesant byloje dalyvaujančių asmenų prašymo, teismas savo iniciatyva neturėjo pareigos iš naujo kelti klausimą dėl liudytojo V. V. apklausos, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, tuo nebuvo pažeistos proceso teisės normos, įskaitant jų teisę teikti įrodymus (CPK 185 str.).

61Antra, kaip minėta, teismas dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo sprendė, jog iš bylos medžiagos bus galima spręsti apie sutarties šalių valią, t. y. jog surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes. Aukščiau minėti apeliantų argumentai šiuo klausimu nepaneigia šios teismo išvados. Kaip žinoma, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymais yra: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, etc. (CPK 177 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis teisėjo nepriklausomumo principu, vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Jau minėta, kad teismas itin kruopščiai nustatė ir išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes, atsiradusias nuo 2004 m., įskaitant ir tas, kurias nurodo apeliantai. Tuo tarpu apeliantai, teigdami, jog buvo neišsiaiškinta tikroji šalių valia, sudarant sandorius, iš kurių yra kildinamas ieškinio reikalavimas, tai, ar V. V. informavo ieškovę, kad nuosavybės teisės perleidimui yra būtinas banko sutikimas, kaip buvo nustatyta buto kaina, etc., nenurodė, kokią įtaką šie parodymai, juos įvertinus visų įrodymų kontekste, būtų turėję teismo padarytoms išvadoms, kokias, anot jų, neįrodytas aplinkybes, teismas laikė nustatytomis ir pan.

62Atsižvelgdama į tai, kad, kaip buvo konstatuota, apeliantai neprašė kviesti liudytojo V. V. po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, o pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus – tiek kiekvieną iš jų, tiek jų visetą – ir išsamiai nustatė esmines faktines aplinkybes bei jų pagrindu padarė nuoseklias, logiškas ir neprieštaringas teisines išvadas, teisėjų kolegija apeliantų nurodytos aplinkybės dėl liudytojo V. V. apklausos nevertina kaip proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

63Apeliantai pareiškė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, motyvuodami būtinybe liudytoju apklausti atsakovo akcininką V. V., kurį, anot jų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti.

64Visų pirma, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 302, 314 str.). Aukščiau nustatyta, kad teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, o patys apeliantai, beje, atstovaujami profesionalių teisininkų, savo valia ir pasirinkimu nesiėmė aktyvių veiksmų, kad liudytojas V. V. būtų apklaustas pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad teismas atsisakė apklausti jų prašomą liudytoją. Be to, minėta, kad teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų esminių ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, tuo tarpu apeliantai konkrečiai nenurodė, kokią įtaką V. V. parodymai, juos įvertinus visų įrodymų kontekste, turėtų teismo padarytų išvadų pagrįstumui, kaip jie jas galėtų paneigti ar patvirtinti.

65Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nebent bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, bylai išnagrinėti svarbios aplinkybės fiksuotos įrodymuose, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindų pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Dėl to šie apeliantų prašymai atmetami (CPK 322 str.).

66Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl kitų apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai neįtakoja teisingo byloje nagrinėtų klausimų išsprendimo.

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė D. Š. 2009-09-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau... 6. Nurodė, kad pradinis pirkėjas V. V. su pradiniu pardavėju Balsio statybos... 7. Pradinis pardavėjas Balsio statybos įmonė ir naujasis pardavėjas UAB... 8. Pradinis pirkėjas V. V. ir pradinis pardavėjas Balsio statybos įmonė... 9. Nurodė, kad pradinis pirkėjas V. V., naujasis pardavėjas UAB „Atkirtos... 10. Teigė, kad nuo minėto susitarimo ieškovė yra pilnateisė buto ir žemės... 11. Nagrinėjant bylą, atsakovui UAB „Atkirtos būstas“ Vilniaus apygardos... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį iš dalies... 14. Teismas nustatė, kad ginčo butas iki 2008-11-04 priklausė Balsio statybos... 15. Teismas nustatė, kad pagal minėtą 2004-09-15 preliminariąją... 16. Teismas nustatė, kad nutraukus minėtą 2004-09-15 preliminariąją... 17. Teismas nustatė, kad 2009-04-27 trišaliu susitarimu tarp pradinio pirkėjo V.... 18. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad aplinkybė, jog 2010 m.... 19. Teismas, nustatęs, kad ieškovė neginčija buto hipotekos, nepasisakė dėl... 20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jog specifinė būsimo gyvenamojo namo... 21. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą patvirtinti 4567/180000 žemės sklypo,... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Atkirtos būstas“ prašo panaikinti... 24. 2. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nusprendęs, jog ginčo... 25. 3. Teismas be pagrindo nenagrinėjo šalių argumentų dėl nepagrįstai mažos... 26. 4. Teismas pažeidė bankrutavusios bendrovės (atsakovo) kreditorių,... 27. 5. Prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir liudytoju apklausti BUAB... 28. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti teismo... 29. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas,... 30. 2. Teismas be pagrindo sprendė, kad V. V. ar ieškovė finansavo buto... 31. 3. Teismas be pagrindo padarė prielaidą, kad bankas savo reikalavimo... 32. 5. Formuojama teismų praktika, kai vartotojo interesai visuomet iškeliami... 33. 6. Teismas kritiškai turėjo vertinti aplinkybę, kad iki bankroto bylos... 34. 7. Prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir liudytoju apklausti BUAB... 35. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas... 36. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo jį... 37. 1. Teismas teisingai sprendė, kad ginčo butą pilnai finansavo V. V., o po to... 38. 2. Sudarydamos 2009-04-08 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį šalys... 39. 3. Teismas, nuspręsdamas nagrinėti bylą iš esmės neapklausus liudytojo V.... 40. 4. Apelianto argumentai dėl jo interesų pažeidimo yra nepagrįsti faktiniais... 41. 5. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.... 42. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas BUAB ,,Atkirtos... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo BUAB „Atkirtos būstas“ ir... 45. Atsižvelgdama į tai, kad nėra paduoto apeliacinio skundo dėl skundžiamo... 46. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į... 47. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nei ieškovė, nei pradinis pirkėjas V.... 48. Kaip teisingai nustatė teismas ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinis... 49. Taigi, kaip minėta, byloje dalyvaujantys asmenys neginčija aukščiau... 50. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantų teiginius, kad ieškovė... 51. Apeliantų argumentai, kad pastato statybą finansavo bankas, UAB „Atkirtos... 52. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia,... 53. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2010... 54. Visų pirma, apeliantai teigia, kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas nebuvo... 55. Antra, apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo iškėlė ieškovės, kaip... 56. Trečia, apeliantai teigia, kad teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės... 57. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia,... 58. Apeliantai be kitų argumentų, jų nuomone, patvirtinančių skundžiamo... 59. Visų pirma,... 60. iš tiesų, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, iš teismo posėdžių... 61. Antra, kaip minėta, teismas dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo... 62. Atsižvelgdama į tai, kad, kaip buvo konstatuota, apeliantai neprašė kviesti... 63. Apeliantai pareiškė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso... 64. Visų pirma, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų... 65. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje... 66. Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....