Byla 2A-829-112/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvidos Zubernienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, UAB poilsio namams „Baltija“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Nustatė

2siekdamas, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), iki 1940 m. buvusį adresu ( - ), taip pat prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str., pateikti dokumentus nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Pareiškėjas nurodė, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į J. K. valdytus pastatus, adresais ( - ) ir ( - ), ir į žemės sklypą prie grąžintų pastatų. Į pastatą – rūsį, unikalus Nr. ( - ), iki 1940 m. buvusį adresu ( - ), nuosavybės teisės neatkurtos, nes nepakanka dokumentų, patvirtinančių nuosavybės faktą. Mano, kad surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog rūsys buvo pastatytas J. K., nes priklausė bendram statinių kompleksui, statytam tais pačiais 1935 metais. Įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės faktą patvirtinančius dokumentus nuosavybės teises atkuriančiai institucijai praleido dėl svarbių priežasčių, nes visus turimus kiemo rūsio dokumentus Lietuvos centrinis valstybės archyvas rado ir pateikė tik 2014-07-15 su raštu Nr. R4-1023. Nurodo, kad anksčiau neturėjo jokių, net ir netiesioginių nuosavybės teisę į turtą įrodančių dokumentų, taip pat liudytojų, dėl to pagrįstai anksčiau nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi neturėjo kuo įrodyti šią aplinkybę. Nurodo, kad svarbiausių reikiamų dokumentų pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais negavo ne dėl savo kaltės. Be to, nuosavybės atkūrimo proceso užsitęsimą lėmė ir pareiškėjo sveikatos būklė bei žinių trūkumas.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo A. K. valstybei 10,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir pateiktus rašytinius įrodymus, laikė juos nepakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pastatą – kiemo rūsį, adresu ( - ). Teismas suabejojo faktu, kad rūsys pastatytas teisėtai, atitiko statybą leidžiančius dokumentus pagal jo dydį ir plotą, kad jis buvo užregistruotas, kaip kiti gretimuose žemės sklypuose pastatyti J. K. nuosavybės teise valdyti statiniai. Aplinkybė, kad leidimas statyti duotas tik 1935-10-29, teismo vertinimu, leido manyti, kad galimai tokio ploto ir dydžio rūsys vėlų rudenį nebuvo užbaigtas, jei buvo pastatytas, galimai neatitiko statybos projekto ir būtent dėl šios priežasties nebuvo įregistruotas viešajame registre kaip kiti J. K. statiniai, kurių dokumentai išliko ir į kuriuos pareiškėjui atkurta nuosavybė teisė. Teismas laikė nepakankamais D. K. liudijimą ir liudytojos J. A. V. parodymus prašomam rūsio nuosavybės faktui patvirtinti, nes faktas, kad rūsys yra, neginčijamas, todėl teismas darė prielaidą, kad galimai jį statė ir juo naudojosi J. K., tačiau nepakanka duomenų, kad rūsys pastatytas teisėtai ir valdytas nuosavybės teise bei buvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas yra neįrodytas, be to, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą nuosavybės ir kitų dokumentų pateikimo iki 2003-12-31 nuosavybės teises atkuriančiai institucijai terminą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, nors ir tvirtindamas visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą žinojęs, kad rūsys nuosavybės teise priklausė ir buvo valdytas J. K. ir jis turi realią galimybę atkurti nuosavybės teises į šį daiktą, siekdamas realizuoti nuosavybės atkūrimo teisę į rūsį, jokių realių veiksmų įstatymo nustatytu terminu neatliko. Pareiškėjo nurodytų sveikatos būklės ir žinių trūkumų aplinkybių teismas nelaikė svarbiomis priežastimis laiku ir tinkamai realizuoti savo teises, įvertinęs tai, kad praėjo didelis laiko tarpas ir pareiškėjas galėjo savo teises realizuoti per įstatymo nustatytą terminą arba aktyviais veiksmais įrodyti siekį realizuoti nuosavybės atkūrimo teises į rūsį. Teismas vertino, kad pareiškėjas savo teises turtėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą realizuoti per atstovus, jei dėl sveikatos būklės ar kitų veiksnių negalėjo to padaryti savarankiškai. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo rūsys ir jam priklausanti žemės sklypo dalis patikėjimo teise valdomi suinteresuoto asmens UAB poilsio namų „Baltija“ ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatas į tokį turtą nuosavybės teisės neatkuriamos.

4Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir iš esmės tenkinti pareiškėjo pareiškimo reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, darydamas išvadą dėl rūsio statybos neteisėtumo, nesivadovavo statinių statybos teisėtumą ar neteisėtumą reglamentuojančiomis jo pastatymo metu galiojusiomis teisės normomis, nenurodė tuo metu galiojusių teisės normų, kurių pagrindu tokio statinio, kaip kiemo rūsys, įregistravimas buvo būtinas. Nežinoma, kokia metodika pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo taikoma apskaičiuojant statinių plotus ir tūrius statinio projektavimo ir statybos metu (1935 m.), ar ji sutampa su statinio įregistravimo (po jo nusavinimo) valstybės nuosavybės teise metu galiojusia metodika. Taigi negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad pastatytas, išlikęs ir faktiškai esantis statinys tikrai neatitinka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauto jo statybai parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų dokumentų pagrindu taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad statinio projektas iki jo pastatymo nebuvo pakoreguotas ir kad statinys tikrai nebuvo įregistruotas ipotekos įstaigoje. Taip pat negalima teigti, kad visi Lietuvos centrinio valstybės archyvo su kiemo rūsio pastatymu susiję dokumentai yra rasti ir pateikti. Spręsdamas dėl kiemo rūsio statybos teisėtumo teismas taip pat turėjo įvertinti visų įrodymų visetą ir taikyti tikimybių pusiausvyros principą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į J. K. asmenybę įtarimai dėl šio asmens teisės aktams prieštaraujančių veiksmų atlikimo, statant savo žemėje kiemo rūsio statinį, nepagrįsti ir mažai tikėtini. Nurodo, kad tiek statinio nusavinimas, tiek vėliau įvykęs įregistravimas nekilnojamojo turto registrą tvarkiusioje įstaigoje vyko įprastine tvarka, nekeliant statybos teisėtumo klausimo ir nevykdant jokios galimai neteisėtai pastatyto statinio įteisinimo procedūros. Pareiškėjo nuomone, darytina pakankamai pagrįsta išvada, kad 1935 m. J. K. žemėje, turint statinio projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, J. K. pastatytas rūsys buvo pastatytas teisėtai ir iki jo nusavinimo nuosavybės teise priklausė J. K.. Taip pat nurodo, kad kaip esminė termino praleidimo priežastis – pareiškime nurodyta aplinkybė, jog dokumentus, kurių pagrindu galima buvo kreiptis į teismą dėl pastato – kiemo rūsio valdymo nuosavybės teise iki jo nusavinimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Lietuvos centrinis valstybės archyvas sugebėjo rasti ir pateikti tik 2014-07-15 su raštu Nr. 1023. Nesutinka, kad neturėdamas tokių dokumentų pareiškėjas vis tiek turėjo dar nesibaigus įstatymo nestatytam terminui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. A. K. dar nesibaigus Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytam terminui, t. y. iki 2003-12-31, aktyviai siekė nuosavybės teisių į kiemo rūsį atkūrimo. Pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

5Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas iš esmės praleido terminą prašymui ir dokumentams pateikti. Per 12 metų pareiškėjas turėjo teisę būti aktyvus, domėtis, gauti reikalingus archyvinius dokumentus arba prašyti teismo nustatyti reikalingus juridinę reikšmę turinčius faktus.

6Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad rūsio pastatymo faktą 1935 m. patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-07-15 su raštu Nr. R4-1023 pateikti dokumentai nepatvirtina, kad rūsys buvo pastatytas 1935 m., jį tik buvo leista statyti. Atsižvelgdamas į brėžinyje nurodytus ketinamo statyti rūsio matmenis – 4,5 m/4,5 m/1,8 m, bei į Nekilnojamojo turto registro išrašą, registro Nr. 50/123385, kuriame yra nurodytas pastato Nr. ( - ) tūris – 94 kub. m ir užstatytas plotas – 34,70 kv. m, teigia, kad dabar egzistuojantis rūsys, unikalus Nr. ( - ), yra visai kitas pastatas, nei J. K. ketintas statyti. Kadangi ipotekos knygose nebuvo padaryta įrašų dėl J. K. nuosavybės teise priklaususio rūsio, tai remiantis tuo metu galiojusio VII.3-591 Ipotekos įstatymo 7 str. J. K. nuosavybės teise neturėjo rūsio, vadinasi, nuosavybės teisė, kurios nebuvo, negalėjo būti ir nacionalizuota. 1992-07-20 Klaipėdos teritorinio Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro rašte Nr. 340 konstatuojama, kad pagrindinė techninė inventorizacija namų valdoje ( - ) atlikta 1949‑10-05. Namų valdoje inventorizuoti 2 gyvenamieji namai, tačiau joks rūsys nebuvo inventorizuotas. J. K. socialinis statusas niekaip nepatvirtina rūsio statybos fakto ar nuosavybės teisės į jį. Mano, kad teismas teisingai byloje nustatė, jog apeliantas savo veiksmais, įgyvendindamas teises į nuosavybės atkūrimą, patvirtino savo teisingą teisinės padėties supratimą ir sveikatos būklę, pakankamai gerą ginti bei įgyvendinti savo teises.

7Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat pakeisti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovą – vietoje Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir VĮ Turto banką. Mano, kad byloje esantys dokumentai nepakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog būtent J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė rūsį. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. K. pastatė rūsį ir jį iki 1940 m. valdė nuosavybės teise, o rūsys nacionalizavimo metu buvo nusavintas būtent iš J. K.. Palyginus planuojamo statyti rūsio projekte nurodytus rūsio-ledainės duomenis ir Nekilnojamojo turto registre nurodytus rūsio duomenis, matyti, kad rūsio plotas ir tūris, palyginti su rūsio-ledainės plotu ir tūriu, yra daug didesni, dėl to abejoja, ar rūsys-ledainė gali būti laikoma šiuo metu egzistuojančiu rūsiu. Teismas pagrįstai suabejojo, kad rūsys buvo pastatytas teisėtai, atitiko statybą leidžiančius dokumentus ir buvo įregistruotas. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, kyla pagrįstų abejonių, kad rūsys buvo pastatytas teisėtai, atitiko statybą leidžiančius dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruotas viešame registre. Mano, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo apeliantui atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtintiems dokumentams pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, kadangi apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis. Taip pat nurodo, kad Ūkio ministerijai perdavus UAB poilsio namų „Baltija“ valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas VĮ Turto bankui, byla yra nesusijusi su Ūkio ministerijos teisėmis ir pareigomis ir Ūkio ministerija nebeturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant, kad ši byla yra susijusi su VĮ Turto banko ir Finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis, byloje turi būti pakeistas trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovas.

8Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimo, jei teismas teisėtai ir pagrįstai nuspręs, kad pakanka įrodymų apeliaciniame skunde išdėstytiems prašymams tenkinti.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

11Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. K. pareiškimu prašė tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), iki 1940 m. buvusį adresu ( - ), bei atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (teismo sprendimo dėl turto valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) pateikimui nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė.

12CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, vadovaujantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

13Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

14Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškime minimo rūsio statyba galimai buvo neteisėta. Ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi duomenų byloje visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos duomenys nepakankami nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

15Pažymėtina, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, byloje remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti klausimas turi būti sprendžiamas ir atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas konkrečiu atveju svarbias bylos aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir neišvengiamai daromos prielaidos. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

16Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. K. Palangos mieste valdė 0,3202 ha žemės sklypą, kuris plane pažymėtas Nr. ( - ), ir 0,2294 ha žemės sklypą, kuris plane pažymėtas Nr. ( - ), iš viso 0,5496 ha žemės (t. 1, b. l. 9, 10). Pareiškėjui A. K. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atkurtos nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtą turtą pagal A. K. motinos pareiškėjos E. V., J. K. dukros, prašymą. Iš VĮ poilsio namų „Baltija“ 1995-05-22 sprendimo Nr. 2 nustatyta, kad E. V. sūnui A. K. atkurtos nuosavybės teisės į pastatus, buvusius ( - ) (t. 1, b. l. 11, 17–19). 1998-05-22 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 50 E. V. (mirusiai) atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2593 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (namų valda) (t. 1, b. l. 12). Pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į rūsį (senas adresas ( - )) (t. 1, b. l. 15, 17–19, 23). Šiuo metu rūsys patikėjimo teise valdomas UAB poilsio namų „Baltija“ (anksčiau valstybės įmonės „Baltija“, t. 1, b. l. 17–19, 139).

17Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2000-03-07 rašto Nr. 2051-2134 matyti, kad pastatas (kiemo rūsys) 4I1b pastatytas 1935 m. (b. l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 4I1b, statybos pabaigos metai nurodyti 1935 m. (t. 1, b. l. 17–19). Nustatyta, kad 2001-03-09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte, be kita ko, nurodyta, jog daugiau žinių apie J. K. Palangos mieste turėtą žemę ir pastatus, minėto turto įgijimą ir žinių apie betoninį rūsį 1931-02-25 pirkimo–pardavimo akto Nr. 116 nevisiškai išlikusiose archyvo dokumentuose nerasta; Kretingos apskrities notarų ir ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti (t. 1, b. l. 25). Tuo tarpu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-07-15 raštu dėl J. K. pastatų Palangos mieste pateiktos J. K. 1935-10-27 prašymo ir prie jo pridėto rūsio-ledainės projekto, patvirtinto 1935-10-29, kopijos (t. 1, b. l. 26). Iš minėto 1935-10-27 J. K. prašymo vyriausiam statybos ir sauskelių inspektoriui turinio matyti, kad buvo prašoma Statybos komisijos leidimo pastatyti rūsį-ledainę (betoninį, apipiltą žemėmis) J. K. nuosavame sklype ( - ) (t. 1, b. l. 35). Kartu su šiuo prašymu pateiktas rūsio-ledainės pastatymo projektas (t. 1, b. l. 36). Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš šioje byloje esančių statybos projektų planų bei Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje Nr. 86 esančių duomenų matyti, jog 1935 metais buvo parengti ir kitų pastatų – vasarnamio ir medinio sandėlio projektai (t. 1, b. l. 27–30). Kartu įvertintinos ir aplinkybės, kad leidimo statyti minėtus pastatus svarstymas taip pat vyko 1935 m. rugsėjo–lapkričio mėn., be to, matyti, jog 1935‑11‑02 buvo patvirtinta medinio sandėlio projekto pataisyta situacija, o iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog gyvenamojo namo ir poilsio pastato statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1935 m. (t. 1, b. l. 17–19, 27–30). Tad esant tokiems duomenims teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien dėl aplinkybės, jog leidimas statyti rūsį buvo duotas tik 1935-10-29, yra didesnė tikimybė prielaidai, jog galimai tokio ploto ir dydžio rūsys vėlų rudenį nebuvo užbaigtas, o jei buvo užbaigtas, galimai neatitiko statybos projekto. Negalima daryti vienareikšmės išvados, kad rūsio projektas iki jo pastatymo taip pat nebuvo pakoreguotas.

181935-10-29 patvirtintame J. K. rūsio-ledainės pastatymo projekte nurodyta ir statinio – ledainės vieta šalia kitų statinių. Iš antstolės 2014-06-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ( - ), yra žemėmis apipiltas rūsys, virš kurio durų yra iškaba „1935“ (t. 1, b. l. 37–39). Dalyvaujantys byloje asmenys fakto, kad toks rūsys yra pastatytas, neginčijo. Be to, iš 1980-09-25 Inventorinės techninės kortelės duomenų taip pat matyti, kad betoninio rūsio, plane pažymėto indeksu 4I1b, statybos metai nurodyti – 1935 m., o iš plano matyti, kad statinio, pažymėto indeksu 4I1b, vieta iš esmės atitinka 1935-10-29 rūsio-ledainės pastatymo projekte numatytą vietą (t. 1, b. l. 29, 36, 46–47). Tad rūsys pastatytas J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas taip pat grindė ir D. K. rašytiniais paaiškinimais bei liudytojos J. A. V. parodymais, kurių pateikti duomenys apie rūsio egzistavimą iš esmės neprieštarauja kitiems įrodymams byloje.

19Iš Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992‑07‑20 rašto Nr. 340 E. V. nustatyta, kad namų valdoje, esančioje ( - ), pagrindinė techninė inventorizacija atlikta 1949‑10‑05, inventorizuoti du gyvenamieji namai (dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas bei vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas) ir pažymėta, kad namų valda pagal Kretingos rajono DŽD Tarybos 1950-12-06 sprendimą Nr. 183 municipalizuota ir perduota į Vietos Tarybų fondą; o pagal Lietuvos TSR ministrų Tarybos 1964‑03‑24 potvarkį Nr. 338-p pastatai 1965-11-01 perregistruojami poilsio namams „Baltija“ (t. 1, b. l. 13). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2000-03-07 pažymos Nr. 50/6789 matyti, jog kiemo rūsys (pažymėjimo plane indeksas 4I1b) nurodytas kaip pagalbinio ūkio paskirties pastatas, o jo perdavimas valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ valdyti patikėjimo teise taip pat įregistruotas 1965-11-01 1950‑12-06 DŽD Tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 182 pagrindu (t. 1, b. l. 15, 17–18, 21). Iš minėto 2001-03-09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašto matyti, kad Kretingos apskrities notarų ir ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi projektuoto ir egzistuojančio rūsio matmenų neatitikimu, tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad dėl kiemo rūsio pastatymo teisėtumo būtų kilusių ir reikštų pretenzijų. Be to, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad, viešo registro duomenimis, rūsys, esantis ( - ), pastatytas 1935 m. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. 1935 m. ketino statyti rūsį-ledainę, projektas šio statinio statybai 1935-10-29 buvo patvirtintas. Rūsys, kaip pagalbinis ūkio paskirties pastatas, faktiškai pastatytas J. K. nuosavybės teise valdytame žemės sklype, kai toje teritorijoje tuo pačiu metu (1935 m.) buvo projektuojami ir buvo pastatyti taip pat ir kiti pastatai, į kuriuos pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į bylos pobūdį, lemiantį tai, kad tiesioginiai prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinantys įrodymai gali būti neišlikę, tikėtinumo aspektu visuma byloje esančių įrodymų suponuoja išvadą, kad J. K. 1935 m. teisėtai pastatė minėtą rūsį. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), iki 1940 m. buvusį adresu ( - ).

20Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. 4 d. reglamentuoja, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms juos pateikti iki 2003-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo pagrindų yra pažymima, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir į kitas reikšmingas aplinkybes (terminą praleidusio asmens individualias savybes ir pan.), nustatydamas termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę ir įvertindamas, ar aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus, egzistavo termino eigos metu, ar jos priklausė nuo asmens valios, taip pat ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-299/2007; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; ir kt.).

21Pareiškėjas pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę nuo 2006 m., iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo netektas darbingumas sudaro 70 proc., jo atmintis labai pablogėjusi, sutrikusi (t. 1, b. l. 41–44). Viena vertus, asmens, prašančio atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, amžius ar sunki sveikatos būklė nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis. Kita vertus, apeliantas pažymi, kad pareiškėjo sveikatos būklė pareiškime nėra nurodyta kaip esminė ir svarbiausia termino praleidimo priežastis.

22Iš Nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos Nr. 86 medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina E. V. buvo laiku padavusi prašymą pretendentė į savo tėvo J. K. iki nacionalizacijos turėto turto nuosavybių teisės atkūrimą natūra. Po jos mirties ( - ) pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teises paveldėjo pareiškėjas A. K.. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), nurodė, jog visus turimus kiemo rūsio dokumentus Lietuvos centrinis valstybės archyvas rado ir pateikė tik 2014-07‑15 su raštu Nr. R4‑1023. Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje Nr. 86 esančiame Klaipėdos valstybinio archyvo 1992‑05‑28 rašte nurodyta, kad žinių apie J. J. K. turėtą namą ir sklypą ( - ), nevisiškai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. 1995‑08‑14 Lietuvos centrinis valstybės archyvas, pateikdamas dokumentus, pažymėjo, kad daugiau žinių apie J. K. Palangoje turėtą žemę ir namą nevisiškai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1997-11-05 pareiškime Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat ir vėlesniame 2000-01-20 pareiškime Palangos miesto merui A. K. nurodė, kad jam neatkurta nuosavybės teisė į rūsį, kuris įeina į jam grąžintiną namų valdą, esančią seneliui J. K. priklausiusioje žemėje, į kurią taip pat turi būti atkurta nuosavybės teisė (t. 1, b. l. 45, 48–49). Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje Nr. 86 esančiame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 1998-01-09 rašte pareiškėjui nurodyta, kad rūsys yra VĮ poilsio namų „Baltija“ nuosavybė, todėl dėl rūsio grąžinimo A. K. turėtų kreiptis į VĮ poilsio namus „Baltija“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus viršininko 2000-05-09 raštu Nr. 11-4224 pareiškėjas tik informuotas, kad Vyriausybės kanceliarija nagrinėja A. K. prašymą atkurti nuosavybės teises į pagalbinį pastatą (rūsį), esantį ( - ), ir nurodoma, kad priimti sprendimo negali, nes nėra perduota dokumentų, kurie patvirtintų, jog minėtas rūsys pastatytas 1935 m. ir priklausė pareiškėjo seneliui J. K. (t. 1, b. l. 23). Tuo tarpu pareiškėjui adresuotame 2001‑03‑09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte kartu su pateikiamais dokumentais nurodyta, kad daugiau žinių apie J. K. Palangos mieste turėtą žemę ir pastatus, minėto turto įsigijimą ir žinių apie betoninį rūsį nevisiškai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Tad pareiškėjas A. K. dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. numatytam dokumentų pateikimo terminui reiškė reikalavimą atkurti nuosavybės teises taip pat ir į kiemo rūsį. Matyti, kad Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje Nr. 86 procesas tebevyksta, sprendžiami klausimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011‑04‑15 rašo dėl informacijos pateikimo matyti, kad iki pakviečiant pasirinkti neatlygintinai naują žemės sklypą buvo neteisingai nustatytas grąžinamos žemės ir pasirenkamo žemės sklypo dydis ir liko neatkurta 0,2903 ha žemės (t. 1, b. l. 9). Nustatyta, kad tik kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014‑07-15 raštu Nr. R4-1023 pateikti rasti dokumentai apie J. K. privačią pastatų statybą, tarp jų ir duomenys apie rūsį-ledainę. Teisėjų kolegija vertina, kad šios objektyvios aplinkybės yra reikšmingos termino praleidimui ir nuo pareiškėjo valios nepriklausė. Tolesni pareiškėjo veiksmai jau priklausė nuo jo valios ir jis atliko juos nedelsdamas – į teismą su pareiškimu kreipėsi 2014-08-11, t. y. netrukus po minėtų duomenų gavimo. Toks trumpas terminas nesudaro pagrindo pareiškėją laikyti neatidžiu, nerūpestingu ar konstatuoti, kad įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas nesilaikė įstatymų bei sąžiningumo ir teisingumo imperatyvų reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimui ir atnaujinti A. K. praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, tai atitinka ir CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

23Teisėjų kolegija atmeta suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos argumentus dėl šio asmens pakeitimo kitu atstovu ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei VĮ Turto banko įtraukimo į bylą. Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir VĮ Turto banko valstybei nuosavybės teise priklausančių UAB poilsio namų „Baltija“ akcijų perdavimo–priėmimo aktas sudarytas 2015-03-26, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjo apeliacinio skundo padavimo ir jo išsiuntimo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Be to, šiuo atveju į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukta Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė atsikirtimus ir argumentus dėl pareiškimo reikalavimų, taip pat pateikė ir atsiliepimą į pareiškėjo A. K. paduotą apeliacinį skundą. Darytina išvada, kad suinteresuotos valstybės institucijos pozicija dėl pareiškimo reikalavimų buvo tinkamai išreikšta ir suinteresuoto asmens pakeitimas šioje proceso stadijoje būtų perteklinis.

24Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas, o priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo A. K. pareiškimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

25Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 str., 443 str. 6 d.). Kadangi išnagrinėjus civilinę bylą pareiškėjo pareiškimas tenkintas, o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, proporcingai tenkanti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turintiems dalyvaujantiems byloje asmenims, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., 443 str. 6 d.).

26Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

28Turint tikslą atkurti nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), iki 1940 m. buvusį adresu ( - ).

29Atnaujinti pareiškėjui A. K. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. siekdamas, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas teismo... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu pareiškimą atmetė ir... 4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Palangos miesto... 5. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija... 6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo... 7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo... 8. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. K. pareiškimu prašė tam, kad būtų... 12. CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo... 13. Teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės... 14. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą,... 15. Pažymėtina, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar... 16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. K. Palangos mieste valdė 0,3202 ha... 17. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės... 18. 1935-10-29 patvirtintame J. K. rūsio-ledainės pastatymo projekte nurodyta ir... 19. Iš Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir... 20. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį... 21. Pareiškėjas pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę nuo 2006 m., iš... 22. Iš Nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos Nr. 86 medžiagos matyti, kad... 23. Teisėjų kolegija atmeta suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio... 24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis... 25. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( 26. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 27. panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir priimti... 28. Turint tikslą atkurti nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę... 29. Atnaujinti pareiškėjui A. K. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių...