Byla 2A-203-803/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė (pranešėja)

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ekoilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekoilas“ dėl užmokesčio už atliktus darbus, palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų, delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių atliktų darbų pagal sudarytą subrangos sutartį, apmokėjimą aiškinimo ir taikymo klausimai.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) REIKALAVIMAS.LT kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ekoilas“ 420 Eur užmokestį už atliktus darbus; 11,41 Eur palūkanas; 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog pradinis kreditorius S. B. 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB REIKALAVIMAS.LT visas materialines ir procesines teises bei pareigas, kylančias iš S. B. ir atsakovės UAB ,,Ekoilas“ 2016 m. vasario 8 d. sudarytos Subrangos sutarties Nr. 16/02/01. Nurodė, jog atsakovė priėmė pagal šalių sudarytą Subrangos sutartį S. B. tinkamai atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1-1, tačiau neapmokėjo pateiktos sąskaitos - faktūros ir liko skolinga 420 Eur sumą. Nurodo, kad atsakovei neapmokėjus pagrindinės skolos, ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik pagrindinės skolos priteisimo, bet ir palūkanų, bei kitų su įsiskolinimu susijusių išlaidų (b.l. 1-3).
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB REIKALAVIMAS.LT iš atsakovės UAB ,,Ekoilas“ 420 Eur užmokestį už atliktus darbus; 11,41 Eur palūkanas; 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 471,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 208 Eur bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22-23).
  4. Atsakovė UAB ,,Ekoilas“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminaraus sprendimo, bei prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2016 m. vasario 8 d. sudarytą Subrangos sutartį pradinis kreditorius S. B. įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo darbus viešojoje įstaigoje (toliau - VšĮ) Respublikinė Kauno ligoninė, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Nurodė, jog 2016 m. vasario mėnesį pradinis kreditorius atliko sienų (išorinių paviršių) cokolio armavimo darbus ir kovo mėnesį pateikė atliktų darbų aktą pasirašymui. Nurodė, jog pradinio kreditoriaus pateiktą atliktų darbų aktą pasirašė atsakovės darbuotojas, kurio pareigos – statybininkas, todėl jis neturėjo jokių įgaliojimų atliktus darbus priimti ir/ar pasirašyti atliktų darbų aktą. Nurodė, jog visus darbus UAB ,,Ekoilas“ priima ir perduoda bei visus atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus pasirašo UAB ,,Ekoilas“ vadovas. Nurodė, jog po atliktų darbų akto pasirašymo išryškėjo atliktų darbų trūkumai – armuoto paviršiaus trūkimai ir išsisluoksniavimai, nustatyta, taip pat nustatyta, jog atliktų darbų kiekis nesutapo su nurodytu kiekiu atliktų darbų akte, todėl atsakovė pirminiam kreditoriui bankiniu pavedimu pervedė 100 Eur kaip neginčijamą sumą, o likusi 420 Eur suma, kaip trūkumų šalinimo darbų vertė buvo neišmokėta iki pirminis kreditorius pašalins trūkumus. Nurodė, jog trūkumų pirminis kreditorius nepašalino, todėl remiantis Subrangos sutarties 4.3 punktu, atsakovė įgijo teisę šiuos trūkumus pašalinti pati, todėl neprivalo sumokėti pradiniam kreditoriui ir jo teisių perėmėjui nurodytos užmokesčio dalies (b.l. 26-27).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos.
  2. Teismas konstatavo, jog atsakovės prieštaravimuose ir vėlesniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad rangos darbai turėjo trūkumų, neturi reikšmės atsakovės prievolei sumokėti užmokestį už darbus pagal rangos sutartį. Ginčą dėl atliktų darbų trūkumų šalys turi galimybę išspręsti kitoje byloje. Teismas nurodė, jog atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad gavo UAB ,,Ekoilas“ darbuotojo pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1-1, tačiau per protingą terminą po šio akto gavimo ar po akte nurodytų darbų trūkumų nustatymo atsakovė pradiniam kreditoriui S. B. nepranešė. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pradinio kreditoriaus S. B. atliktus darbus priėmė ne atsakovės vadovas, o atsakovės darbuotojas R. K. nėra reikšminga šalių ginčo išsprendimui. S. B. neturėjo pagrindo abejoti aktą pasirašiusio atsakovės darbuotojo įgalinimais priimti darbus (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), nes po akto pasirašymo S. B. buvo sumokėta dalis užmokesčio - 100 Eur. Teismas nurodė, jog atliktų darbų aktą atsakovė gavo ir jo neginčijo, todėl atliktų darbų akto surašymas buvo pakankamas veiksmas gauti darbo užmokestį darbus atlikusiam S. B., remiantis Subrangos sutarties Nr. 16/02/01 2.4 punkto ir 2.5 punkto nuostatomis (b.l. 78-80).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Ekoilas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. galutinio sprendimo, kuriuo prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB REIKALAVIMAS.LT ieškinį atmesti; Vilniaus apygardos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į teismo posėdį iškviesti liudytojus R. K. (asmens kodas ( - ) adresas ( - )) ir S. B. (asmens kodas ( - ) adresas ( - )); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus (b.l. 82-89):
    1. tik UAB ,,Ekoilas“ vadovas buvo įgaliotas priimti atliktus darbus pagal visas subrangos sutartis bei pasirašyti atliktų darbų aktus, įskaitant ir sąskaitas faktūras. Nurodo, jog pirminiam kreditoriui S. B. niekada nebuvo sudarytos prielaidos manyti, kad atliktus darbus turi teisę priimti atsakovės darbuotojas – plataus profilio statybininkas R. K.. Nurodo, jog pirminis kreditorius R. K. įkalbėjo pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su pirminio kreditoriaus atliktais darbais, jų kiekiu, kokybe. Pirminis kreditorius atsakovei nepateikė atliktų darbų rezultato, neišrašė sąskaitos faktūros, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti pagal Subrangos sutarties 2.4 punktą. Pirminis kreditorius niekada nereiškė pretenzijų dėl nesumokėto atlygio už atliktus darbus. Nurodo, kad CK 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina, tačiau atsakovė niekada nebuvo patvirtinusi pirminio kreditoriaus pateikto atliktų darbų akto visa apimtimi;
    2. pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, todėl pažeidė tinkamo ir visapusiško įrodymų ištyrimo pareigą. Teismas nevertino užsakovės UAB „Niskama“ atsakovei pateiktos 2016 m. kovo 21 d. pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų. Nurodė, jog tikrinant pirminio kreditoriaus atliktus darbus buvo nustatyti defektai – armuoto paviršiaus trūkumai ir išsisluoksniavimai, kurie nebuvo vizualiai matomi akto pasirašymo metu. Nurodė, jog pirminis kreditorius atliktų darbų akte nurodė, jog armavimo darbų plotas - 130 m2, tačiau iš tikrųjų pirminis kreditorius darbus atliko tik 100 m2 plote. Nurodė, jog tikrasis S. B. atliktų darbų kiekis paaiškėjo fiksuojant ir šalinant darbų trūkumus. Nurodo, jog atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti 85 m2 plote, tai yra net 85 procentai pirminio kreditoriaus darbų buvo atlikta nekokybiškai (t. y. 85 m2 iš 100 m2). Nurodė, jog atsakovė pranešė (telefonu) pirminiam kreditoriui apie trūkumus iš karto po 2016 m. kovo 21 d. užsakovės UAB „Niskama“ pretenzijos gavimo. Pirminis kreditorius savo atsisakymą ištaisyti darbų trūkumus motyvavo tuo, kad jis yra išvykęs ir negali to padaryti. Pirmos instancijos teismas taip pat nevertino atsakovės paaiškinimų dėl darbų trūkumų šalinimo, kuriuose išsamiai nurodyta, kad atsakovė savo lėšomis ir pastangomis taisė pirminio kreditoriaus nekokybiškai atliktus darbus, turėjo darbus atlikti iš naujo, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius. Nurodė, jog UAB „Niskama“ iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi su atsakove, pablogėjo atsakovės dalykinė reputacija, kas neabejotinai turės įtakos bendrovės veiklai ateityje;
    3. pažymi, jog įvertinus S. B. tinkamai atliktų darbų kiekį, jam buvo sumokėta 100 Eur suma, kuri pervesta S. B. sutuoktinei, jau po atliktų darbų akto pasirašymo. Nurodo, jog atsakovė savo veikloje nepraktikuoja atsiskaitymų pagal atliktų darbų aktus, o atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (arba PVM sąskaitą faktūrą), dėl to pagal darbų priėmimo - perdavimo aktą atsakovė net negalėtų mokėti. Pirminis kreditorius nėra išrašęs sąskaitos – faktūros atsakovei. Nurodė, jog pirminis kreditorius niekada nebuvo reikalavęs įsiskolinimo, reiškęs atsakovei pretenzijas, kas pavirtina, kad pirminis kreditorius suvokė, jog atsakovė jam nėra skolinga dėl nustatytų darbų trūkumų, todėl ieškovei, pagal sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tenka neegzistuojančio reikalavimo perėmimo rizika ir padariniai;
    4. apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčas dėl darbų trūkumų spręstinas atskiroje byloje. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu kitoje byloje būtų konstatuota, kad pirminio kreditoriaus darbai buvo atlikti su trūkumais ir pašalinti atsakovės, tai reikštų, jog pirminis kreditorius neturi teisės gauti atlygio pagal Subrangos sutartį šioje byloje. Nurodė, jog esant nustatytiems atliktų darbų trūkumams, darbai nelaikomi atlikti tinkamai, taigi negali būti priimti. Dalinis sutarties įvykdymas negali būti laikomas tinkamu sutarties įvykdymu, todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su sutartį netinkamai įvykdžiusia šalimi;
    5. apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos UAB ,,Ekoilas“ darbuotojo R. K. rašytinius paaiškinimus. Nurodo, jog šie paaiškinimai patvirtina atsakovės tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Nurodo, jog šie paaiškinimai nebuvo pateikti teismui anksčiau, kadangi atsakovė nematė būtinybės juos teikti, atsakovės pozicija buvo pagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, jog teikiami R. K. rašytiniai paaiškinimai yra svarbūs nagrinėjamai bylai, nes šis asmuo yra susijęs su kilusiu ginču ir žino tikrąsias ginčo faktines aplinkybes.
  2. Ieškovė UAB REIKALAVIMAS.LT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais (b.l. 98-100):
    1. atsakovė yra atsakinga už jos darbuotojų veiksmus, atliktus vykdant jų darbo funkcijas. Nurodo, jog atliktų darbų aktą pasirašęs R. K. de facto atliko statybų vadovo funkcijas. Pradinis kreditorius neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad atliktų darbų aktą pasirašė atsakovės įgaliotas asmuo. Nurodo, jog atsakovė 2016 m. kovo 23 d. sumokėjusi pradiniam kreditoriui 100 Eur, patvirtino pritarimą R. K. pasirašytam atliktų darbų aktui. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu atsakovės darbuotojas, pasirašydamas atliktų darbų aktą padarė atsakovei žalą, atsakovė dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis tiesiogiai į savo darbuotoją. Nurodo, jog atsakovės pateikti R. K. rašytiniai paaiškinimai nėra faktinis ir/ar teisinis apeliacinio skundo pagrindas. Atsakovė, turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmos instancijos teisme, todėl pateikti paaiškinimai neturėtų būti priimti;
    2. atsakovė neturėjo teisės sulaikyti 420 Eur sumos, šalys sudaryta Subrangos sutartimi nesusitarė dėl jokių galimų mokėjimų sulaikymo. Nurodo, jog pirminio kreditoriaus S. B. darbai buvo atlikti visa apimtimi ir kokybiškai, darbai buvo perduoti atsakovei, todėl atsakovė ne tik kad neturėjo teisės atlikti mokėjimų sulaikymo, bet ir privalėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. atsiskaityti už atliktus darbus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, bei 6.256 straipsnio 1 dalis);
    3. atsakovė nėra pateikusi pirminiam kreditoriui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar trūkumų (CK 6.666 straipsnis). Atsakovė, remiantis Subrangos sutarties 4.3 punktu įsipareigojo kreiptis į pradinį kreditorių dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, tačiau pati atsakovė nesilaikė Subrangos sutarties sąlygų ir dėl nustatytų defektų į pirminį kreditorių nesikreipė. Atsakovė atliktų darbų akto niekada neginčijo, dėl akto teisėtumo atsakovei nekilo abejonių. Nurodo, jog nėra žinoma kokioje apimtyje atsakovė šalino pirminio kreditoriaus atliktų darbų trūkumus, byloje nėra pateiktos kvalifikuotos išvados, patvirtinančios būtent pirminio kreditoriaus atliktų darbų trūkumus. Atsakovei priėmus atliktus darbus ir nepareiškus pretenzijų, atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal sutartį.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Byloje nustatyta, jog pradinis kreditorius S. B. 2016-02-08 buvo sudaręs su atsakovu Subrangos sutartį (b.l.9) dėl fasado šiltinimo darbų VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (Hipodromo g. 13, Kaunas). Užsakovo atstovas R. K. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1-1 už 2016 m. vasario mėnesį, kuriame nurodyta darbų vertė yra 520 Eur (b.l.12). Byloje yra 2016-03-23 mokėjimo nurodymas 100 Eur sumai, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą pagal subrangos sutartį (b.l.13). Įrodymų apie visišką atsikaitymą su S. B. nėra (CPK 12, 178 straipsnis), minėtas asmuo 2016-08-12 sudarė su ieškovu Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 401 (b.l.6-7). Reikalavimo perleidimo sutarties Priedas Nr. 1 PRIE patvirtina perleistą reikalavimo sumą į 420 Eur už mokestį (b.l.8).
  2. Kaip minėta, atsakovė UAB ,,Ekoilas“ prievolę atsikaityti siekia paneigti argumentu, jog po darbų priėmimo akto pasirašymo išryškėjo darbų trūkumai, kuriuo ji pašalino savo jėgomis.
  3. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtose nutartyse ne vieną kartą analizavo ir pasisakė dėl reikalavimų darbų priėmimo–perdavimo aktui, atskleidė jo, kaip įrodinėjimo priemonės ginčuose dėl statybos rangos sutarties vykdymo, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).
  4. Iš į bylą pateikto akto Nr. 1-1 įrašų matyti, jog 2016 m. vasario mėnesį buvo atlikti sienų (išorinių paviršių) cokolio armavimo darbai, atsakovė iš dalies atsiskaitė už juos, sumokėdama 100 Eur beveik po mėnesio, t.y. 2016-03-23. Kaip įrodinėja apeliantė, likusios sumos sumokėjimas buvo sustabdytas, nes paaiškėjo trūkumai. Atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodyta, kad trūkumus nustatė UAB „Niskama“, o iš jos pateiktos pretenzijos galima spręsti, kad defektais laikomi armuoto paviršiaus trūkimai ir išsisluoksniavimas (b.l.28).
  5. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatytą rangovo darbų kokybės garantiją, taip pat į nurodytos normos 3 dalies nuostatą, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, – rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą nustatyta CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, taikoma be kaltės, atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).
  6. Užsakęs darbus iš S. B. rangovas UAB ,,Ekoilas“ į bylą pateikė sąmatą už 565,68 Eur, kurioje nurodytas armavimo darbų sluoksnio su tinkleliu ardymas ir cokolio armavimas (b.l.39). Šiuo darbus atliko atsakovės (apeliantės) darbuotojas. Pateiktais dokumentais apeliantė įrodinėja subrangovo darbų trūkumus.
  7. CK 6.662 straipsnio 2 dalis numato, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal to paties straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
  8. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad apeliantė būtų kreipusis į S. B., pranešdama apie nustatytus trūkumus. Subrangos sutarties 4.3 punktas įpareigoja kreiptis į subrangovą dėl darbų trūkumų ištaisymo ir tik po to, kai trūkumai neištaisomi, rangovas juos gali taisyti savo lėšomis.
  9. Nagrinėjamoje byloje darbai buvo atlikti fasade, kad jie būtų paslėpti, nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, apeliantė neįvykdė sutartinės pareigos pranešti S. B. apie darbų trūkumus. Tuo tarpu CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir ji įpareigoja atlikti tai, kas joje numatyta ir tai, ką lemia sutarties esmė.
  10. Pagal 6.665 straipsnio 1 dalį užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
  11. Tai reiškia, kad esant Subrangos sutarties 4.3 punkte sutartam trūkumų šalinimo eiliškumui, apeliantė ir turėjo jo laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Papildomosiose paaiškinimuose, surašytuose 2017-01-18 teismui (b.l.53), atsakovė nurodė, kad S. B. buvo pranešta apie trūkumus, tačiau jis dirbo Vokietijoje, todėl atsisakė juos šalinti. Šios aplinkybės neįrodytos. Subrangos sutarties 6 ir 8 punktuose numatyta, kad šalių susirašinėjimas vyksta raštu. Reikalavimas dėl darbų pataisymo turi būti fiksuotas atskiru raštišku susitarimu (9 punktas).
  12. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
  13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė turi teisę į realias trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o sąmatos sudarymas tokių savaime neįrodo. Apeliantė įrodinėja, kad darbų UAB ,,Ekoilas“ atliko už 565,68 Eur, tačiau buvusio darbuotojo R. K. darbo užmokesčio santykis su nurodyta atliktų darbų apimtimi neįrodo jų vertės. Iš pateiktos 2015 m. liepos 1 d. darbo sutarties nustatyta, kad darbuotojui turėjo būti mokamas 780 Eur bazinis atlyginimas kartą per mėnesį. Taip pat numatyta galimybė gauti priedus nuo darbo rezultato, tačiau byloje nėra įrodymų, kad: 1) darbuotojas gavo priedus bei 2) dirbo beveik visą mėnesį ardydamas 85 m2 sluoksnį ir naujai armuodamas tokį patį plotą. Pati atsakovė nurodė, kad R. K. dirbo 3 dienas, o A. J., kuris įmonėje įdarbintas 0,5 etato už 125 Lt, prie trūkumų šalinimo dirbo 9 darbo dienas (b.l.53). Pažymėtina ir tai, kad A. J. buvo priimtas į plėtros vadovo pareigas, vėliau tapo įmonės vadovu (b.l.54), tačiau duomenų, jog jis turėjo armavimo darbams būtiną kvalifikaciją nėra, kaip ir duomenų apie pakeistą darbo užmokesčio dydį. Kitų nei darbo užmokesčio patirtų išlaidų tokio pobūdžio darbams apeliantė nenurodė (CPK 185 straipsnis).
  14. Atsakovė 2017-02-06 paaiškinimuose nurodė, kad darbo užmokesčio išlaidos darbuotojams už armavimo darbus buvo 246,03 Eur, taigi tai paneigia jos pačios sudarytą sąmatą už 565,68 Eur. Pažymėtina, kad sumokėtą darbo užmokestį atsakovė grindžia ne buhalteriniais dokumentais, o e. erdvėje esančia SoDra skaičiuokle (b.l.71, 72). Tokie įrodymai nėra leistini pagal darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusio Darbo kodekso 208 straipsnį. Aplinkybė, jog S. B. pažeidė sutartį, neatlikdamas sutartų darbų kiekio, nepaneigia jo teisės gauti atlygį pagal sudarytą ir šalių pasirašytą aktą, nes pati apeliantė pripažinimo, jog būtent tiek darbų ir atliko S. B. (b.l.62). Aktas nėra nuginčytas byloje leistinais įrodymais, o apeliantė pati pažeidė Subrangos sutarties nuostatas dėl trūkumų šalinimo eiliškumo.
  15. Nors apeliantė įrodinėja, kad R. K. nebuvo įgaliotas asmuo pasirašyti aktą, tačiau aplinkybė, jog po akto pasirašymo buvo 2016-03-23 pervesta 100 Eur suma, parodo, kad šis dokumentas yra jos pripažįstamas. CK 2.173 straipsnio 1 dalis numato atstovo veiksmų patvirtinimą. Joje nurodyta, jog atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būti bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.
  16. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl Subrangos sutarties pažeidimo neatlikus visų sutartų darbų, slolos, S. B. davus 15 Eur atsiskaityti su vairuotoju, gali būti tiriamos apeliantei pareikalavus žalos atlyginimo kitame teisminiame procese, bet nagrinėjamoje byloje ieškovė apibrėžė ginčo objektą ir nėra pagrindo pažeisti dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.
  17. Abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas ir turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte, reiškia trūkumų nekonstatavimą, dėl to trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
  18. Taigi iš esmės darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.
  19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė, teigdama, kad subrangovas netinkamai atliko sutartus darbus, laikėsi Rangos sutarties 4.3 punkte nustatytų sąlygų ir laiku pranešė apie kokius nors atliktų darbų trūkumus ar faktiškai neatliktus darbus, konstatavus įrodinėjamų trūkumų ne pagal sutartį šalinimo aplinkybę, apeliacinis skundas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodinėjamos aplinkybės, kad R. K. pasirašė aktą neturėdamas įgaliojimų, atmetamas kaip deklaratyvus, nes teismas išaiškino, kad ieškovo pirmtakas S. B. neturėjo pagrindo abejoti aktą pasirašiusio atsakovo darbuotojo įgalinimais priimti darbus, kadangi po akto pasirašymo S. B. buvo sumokėta 100 Eur užmokesčio dalis (b. l. 13). Apeliantė taip pat nurodė, jog dėl netinkamai atliktų darbų S. B. nepriklauso užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina įrodinėjamus darbų trūkumus, nes nebūtų protinga vėl priimti į darbą darbuotoją, kurio darbo rezultatas netenkina (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
  20. Apeliantė siekia įrodyti, kad niekada nepatvirtino akto visa apimtimi. Kaip jau nurodyta, ginčo dėl akto teisėtumo nėra, pretenzijos pagal Subrangos sutartyje nustatytą tvarką nepateiktos. Tai, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus ne apeliantės naudai, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės.
  21. Teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  22. Nagrinėjamoje byloje pasisakyta, kad nenuginčijus akto duomenų teisingumo, apeliantei vėl priėmus S. B. atlikti kitus darbus, apeliantei nepagrindus darbo užmokesčio kaštų, įrodinėjamų kaip patirtų dėl darbų trūkumų šalinimo, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė gali būti atleista nuo pareigos sumokėti sutartą atlygį. Įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimas atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus: jame pateikta įrodymų ir ginčo šalis siejusių sutartinių teisinių santykių analizė, kvalifikacija, įrodymų, susijusių su atliktais/neatliktais darbais, vertinimas ir išvados. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, apeliantei įrodinėjant, jog akte užfiksuotos aplinkybės neatitinka faktinių, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šiuos argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-130-407/2015).
  23. Apeliantės argumentas, jog ji negali sumokėti likusios pinigų dalies, nes S. B. neišrašė sąskaitos, paneigtas jos atliktu 100 Eur užmokesčio dalies pervedimu be sąskaitos po akto pasirašymo (b. l. 13). Taip pat apeliantė įrodinėja, jog likusios sumos sumokėjimas buvo sustabdytas, nes paaiškėjo trūkumai. Toks veiksmas neatitinka CK 4.229, 6.69 straipsnių, nes sulaikymo teisė netaikoma piniginiams mokėjimams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
  1. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Apeliantė prašo prijungti R. K. rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ji nematė būtinybės juos teikti, nes laikė, jog jos pozicijai pagrįsti užtenka A. J. paaiškinimų. Apeliantės prašymas pridėti naujus įrodymus atmetamas. Paaiškinama, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14uždarosios akcinės bendrovės „Ekoilas“ apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai