Byla 2A-521-619/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Green Hotel” ir atsakovo “Swedbank” AB apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Green Hotel“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Green hotel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Vilniaus m.k.v., 0,2027 ha bendro ploto, užstatyta teritorija 0,2027 ha, adresas – ( - ), tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį, priteisti iš atsakovo „Swedbank“ AB bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą gražino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nenustačius servituto, objektyviai neįmanomas taptų ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto naudojimas ir galimas pastato statybos darbų vykdymas ir ieškinys nepagrįstai atmestas tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teisę, neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.
  3. Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovas UAB „Green hotel“ patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo nustatyti servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Vilniaus m.k.v., 0,2027 ha bendro ploto, užstatyta teritorija 0,2027 ha, adresas – ( - ), tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį. Už servituto nustatymą nustatyti periodinę, kasmetinę 1287 EUR dydžio kompensaciją.
  4. Nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. varžytinių aktu ieškovas įsigijo nebaigtą statyti administracinį pastatą unikalus Nr. ( - ). Šis pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kurį atsakovas kaip hipotekos kreditorius įgijo iš UAB „Penkios žvaigždės“. Kad ieškovas galėtų toliau vykdyti statybos projektą – „Administracinis pastatas skl. Nr. 25 prie T. Narbuto g. tęsinio“ bei naudotis pastatu, reikalinga teisė naudotis žemės sklypu, kuriame stovi šis pastatas, t.y. servitutas į žemės sklypą. Ieškovas dar UAB „Penkios žvaigždės“ būnant ginčo sklypo savininku 2013 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį dėl neatlygintino servituto nustatymo projekto, tačiau atsakovas būdamas UAB „Penkios žvaigždės“ kreditoriumi, minėtam susitarimui nepritarė. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.394 str. 3 d. jis turi teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip ankstesnis pastato savininkas.
  5. Atsakovas Swedbank AB atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sklypą perėmė iš UAB „Penkios žvaigždės“. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė privalomų priverstinio servituto nustatymo sąlygų. Ieškovas ir UAB „Penkios žvaigždės“ neturėjo teisės sudaryti susitarimo dėl servituto, kadangi žemės sklypas buvo areštuotas ir vyko priverstinio žemės sklypo išvaržymo veiksmai. Įsigydamas pastato pamatus ieškovas žinojo, kad perka turtą be konkrečių teisių į žemės sklypą, kad žemės sklypas įkeistas bankui, todėl savo rizika prisiėmė, kad teisių į žemės sklypą įgijimas gali užtrukti. Ieškovo prašomos nustatyti periodinės kompensacijos dydis negali būti nustatytas, nes tokio dydžio jis galėtų būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu. Ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu negali būti nustatytas. Ginčo žemės sklypo savininkas patirtų kitus nuostolius dėl servituto nustatymo. Eksperto išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 215000 EUR, todėl sprendžiant dėl prašomo nustatyti servituto atlyginimo, teismas turi į tai atsižvelgti.
  6. Atsakovas Swedbank AB pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus nurodant projektą ir statybos leidimą, pagal kuriuos turėtų būti statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui prašoma nustatyti servitutą. UAB „Green hotel“ ieškinį atmesti. Teismui atmetus ieškinį palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtą. Teismui tenkinus ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo atmesti ieškinį dalyje dėl kompensacijos nustatymo, patenkinti atsakovo priešieškinį bei nustatyti 29525,95 EUR kasmetinę periodinę kompensaciją už servituto nustatymą.
  7. Nurodė, kad ieškinys atmestinas visų pirma dėl to, kad ieškovas pats pripažino, jog pagal šiuo metu ieškovui priklausančio statinio projektą ir statybos leidimą akivaizdu, kad toks pastatas negalės būti pastatytas. Kadangi šiuo metu nėra žinoma kaip bus pakeistas statinio projektas ir pagal kokį leidimą bus statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui prašoma nustatyti servitutą, todėl reikalavimas tikslintinas. Teismui pripažinus, kad servitutas ginčo sklype būtinas, atsakovo vertinimu, nustatytina 29525,95 EUR kasmetinė kompensacija. Atsakovas nustačius servitutą praras galimybę eksploatuoti žemės sklypą pagal jo paskirtį ir gauti pajamas. Ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovas iš karto patirs 215 000 EUR nuostolių dėl servituto. Per pastaruosius metus atsakovas vidutiniškai uždirba 13,733 proc. pelno, kas skaičiuojant nuo 215000 EUR sudaro 29525,95 EUR.
  8. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti. Nesutiko su atsakovo argumentais, dėl būtinumo tikslinti ieškinio reikalavimus. Servituto nustatymas visiškai nesiejamas nei su statybos projektu, nei su statybos leidimo turėjimu. Ieškovas negali perregistruoti statybos leidimo savo vardu, kadangi neturi teisės naudotis žemės sklypu. Ieškovui įsigyjant ginčo pastatą, ankstesnis jo savininkas jau nebuvo ginčo žemės sklypo savininku, todėl pagal CK 6.394 str. 3 d. ieškovas kaip pirkėjas įgijo teisę naudotis ginčo žemės sklypu. Pats atsakovas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos ir turėjo žinoti, kad asmuo įgijęs ginčo nekilnojamąjį turtą turės teisę į servituto nustatymą. Ieškovo nuomone, atsakovas apjungė kompensaciją ir nuostolius į vieną sumą taip siekdamas kuo labiau ją padidinti, tačiau tai yra dvi atskiros teisinės kategorijos. Reikalavimas dėl periodinės kompensacijos negali būti siejamas su dėl servituto nustatymo patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju jokie papildomi nuostoliai nebuvo nustatyti ir joks atitinkamas atsakovo reikalavimas dėl tokių nuotolių nėra pareikštas. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nustačius servitutą iš karto patirs žemės sklypo vertės dydžio nuostolius. Nustačius servitutą atsakovas ir toliau liks žemės sklypo savininku. Ekspertizės išvadoje nepagrįstai nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka tikrovės ir yra ženkliai padidinta, kadangi ji buvo nustatinėjama neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas apstatytas, kas sąlygoja jo vertę. Ieškovo nuomone, taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nustačius servitutą jis praras galimybes statyti žemės sklype komercinės paskirties patalpas ir gauti už tai pajamas, kadangi tokių galimybių atsakovas neturi ir šiuo metu. Atsakovas nuostolius bando skaičiuoti nuo viso žemės sklypo, nors servitutas prašomas nustatyti tik jo daliai. Atsakovo pateikti finansiniai rezultatai niekaip neatspindi jo gaunamų pajamų iš žemės sklypų valdymo. Be to absurdišku laikytinas bandymas sieti dėl servituto nustatymo žemės sklypui nuostolius su žemės sklypo savininko užsiimama veikla, kuri nesusijusi su žemės sklypų valdymu.
  9. Atsiliepimu į priešieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo išsprendimas neturės įtakos trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad siekiant kuo mažiau riboti atsakovo teises ieškovas turėtų pateikti servituto nustatymo planą, parengtą atsižvelgiant į administracinio pastato statybą reglamentuojančią dokumentų pokyčius.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Nustatė atlygintinį 1431 kv. m. servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, plane pažymėtą žymėjimu S2, taškais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), priklausančiu atsakovui „Swedbank“ AB, tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį. Priteisė iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 151 783,42 EUR vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo. Priteisė iš atsakovo „Swedbank“ AB ieškovo UAB „Green Hotel“ naudai 20,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 1481,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo bei aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos (1111,91 kv. m. bendro ploto nebaigtas statyti (baigtumas 8 proc.) administracinis pastatas) užima didžiąją dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio 2027 kv. m. žemės sklypo, sprendė, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma administracinio pastato savininkui normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį ir vykdyti pastato statybos darbus. Atkreipė dėmesį, kad situacija, jog žemės sklypo ir ant jo esančio nekilnojamojo daikto savininkai, yra skirtingi asmenys, susiklostė su atsakovo žinia ir leidimu, ginčo pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl aplinkybė dėl jo baigtumo negali eliminuoti ieškovo teisės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įsigydamas žemės sklypą, atsakovas žinojo, jog žemės sklypas užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis ir dėl to atsakovas negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teisių.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, o ne tai, kokiu būdu jis vykdys nebaigto statyti pastato statybas, ar pakeitė ieškovui nuosavybės teise priklausančio statinio projektą ar statybos leidimą, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo priešieškinio teiginius, kad turi būti patikslintas reikalavimas nurodant pagal kokį konkretų projektą ir pagal kokį konkretų statybos leidimą bus statomas administracinis pastatas, kurio statybai ir eksploatavimui prašoma nustatyti servitutą.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tenkinus ieškovo reikalavimą dėl žemės servituto nustatymo, atsakovui palikta nevaržomai naudotis tik 596 kv. m sklypo dalimi, servitutas neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis didžiąja sklypo dalimi pagal paskirtį, sprendė, kad ieškovo nurodomas periodinės kasmetinės kompensacijos dydis 1287 EUR yra nepagrįstas neatitinka teisingo atlyginimo bei neužtikrina šio ir viešpataujančiojo daikto savininko teisių pusiausvyros. Be to, tokio dydžio atlyginimas galėtų būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1287 EUR kasmetinės kompensacijos dydžio.
  5. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti 29525,95 EUR dydžio kompensaciją, konstatavo, kad atsakovo finansiniai veiklos rezultatai neatspindi jo gaunamų pajamų iš žemės sklypų valdymo, neįrodo, kad bankas iš nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo kasmet uždirba vidutiniškai po 13,733 procentų pelno. Atsakovo pateikto elektroninio S. V. laiško, teismas nevertino kaip patikimo įrodymo, patvirtinančio atsakovo nurodomus patirsiamus nuostolius, nes tai yra vieno asmens abstraktaus pobūdžio nuomonė, pateikta neatsižvelgus į konkrečią šios bylos situaciją ir konkretaus objekto – ginčo žemės sklypo panaudojimo galimybes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 29252,95 EUR kompensacijos, kaip neįrodytą.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto rinkos vertę, tarnaujančio daikto savininkui tenkančius netenkinus ir suvaržymus, viešpataujančio daikto savininko gaunamą naudą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ekspertizės metu nustatytą 2027 kv. m. žemės sklypo rinkos vertę (215 000 EUR) bei tai, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m. aritmetiškai atitinkamai 1431 kv. m. žemės sklypo rinkos vertei priteisė 151 783,42 EUR kompensaciją. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas ir toliau liks šio žemės sklypo savininku, nepaneigia, kad atsakovas dėl tokio pobūdžio servituto patirs suvaržymus ir apribojimus, nes neginčijamai nustatyta, kad nustačius ieškovo prašomą servitutą, atsakovas negalės savo 1431 kv. m. nuosavybės dalies naudoti pagal paskirtį, nes ji bus užstatyta ieškovo statiniais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovui kompensuoti už visą žemės sklypą, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad likusios neužstatytos 596 kv. m. dalies jis negalės panaudoti pagal paskirtį.

3III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Green Hotel“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl vienkartinės piniginės kompensacijos kaip atlyginimo už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo priteisimo ir nustatyti ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovui AB „Swedbank“ dėl servituto nustatymo mokamą periodinę kasmetinę 1287 EUR dydžio kompensaciją; pripažinti teismo ekspertą T. M. šališku ir priklausomu nuo atsakovo „Swedbank“ AB bei nušalinti jį nuo eksperto pareigų šioje civilinėje byloje; skirti pakartotinę teismo ekspertizę: teismo ekspertui užduoti šį klausimą: koks periodinės kompensacijos dydis per kalendorinius metus už žemės sklypo, unikalus Nr.: ( - ), servitutą pagal UAB „Geokada“ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą (2 t., b.l.168)? Pakartotinės teismo ekspertizės atlikimą pavesti teismo ekspertui K. J.; Iš atsakovo AB „Swedbank“ priteisti ieškovo UAB „Green Hotel“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1287 EUR periodinės kompensacijos priteisimo. Teismo ekspertizės akte Nr.2-32417-871/2014 Ekspertui T. M. pateiktas klausimas buvo visiškai paprastas ir aiškus - nustatyti periodinę kompensaciją už servitutą ir buvo pateiktas atsakymas į šį klausimą. Ekspertas turėjo visas galimybes į jį atsakyti, taikydamas tiek vyriausybės patvirtintą metodiką, tiek ir kitas metodikas ar metodus. Todėl ekspertizės akte nustatytas periodinės kompensacijos dydis turėjo būti taikomas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju negalėjo būti taikoma vyriausybės patvirtinta metodika. Jei metodika neapėmė visų atsakovo nuostolių, šie nuostoliai turėjo būti papildomai nustatyti ir įvertinti, taip pat įtraukti į periodinės kompensacijos skaičiavimą. Jokio pagrindo skirti papildomą ekspertizę nebuvo. Eksperto T. M. teismo posėdyje pateiktas paaiškinimas, kad buvo blogai suformuluotas klausimas dėl kompensacijos už servitutą, vertintinas kaip neobjektyvus ir niekuo nepagrįstas. Nuostolių dydžio klausimas nėra aktualus šioje byloje - nėra pareikštas joks reikalavimas, susijęs su nuostoliais, jų dydžiu.
  3. Šiuo atveju, apelianto nuomone, turėjo būti nustatyta periodinė kompensacija, nes ji labiau atitinka susiklosčiusius teisinius santykius ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriamų nuostolių pobūdį. Su tuo sutiko abi šalys. Nustačius servitutą, visi šie nuostoliai neatsiranda iš karto, o kiekvieną naują servituto buvimo laikotarpį patiriami tam tikri nuostoliai. Todėl išmokėjus vienkartinę kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti kompensuoti ir tie nuostoliai, kurių nebus.
  4. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir nustatymo būdu. Pažymėjo, kad papildomos ekspertizės tikslas buvo nustatyti žemės savininko dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, kurie nėra įvertinti Metodikoje ir juos įtraukti į kompensacijos dydį, tačiau tokių ekspertas T. M. nenustatė. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad neva dėl servituto nustatymo atsakovas iš karto patirs nuostolius, lygius žemės sklypo rinkos vertei. Tokia išvada yra visiškai neobjektyvi ir niekuo nepagrįsta ir jokios reikšmės šioje byloje negalėjo turėti. Teismas servituto nustatymą prilygino žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės. Šiuo atveju žemės sklypo savininkas dėl servituto nustatymo nuosavybės teisės nepraranda. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės žemės sklypo dalis buvo „parduota“ ieškovui, tačiau neperduodant nuosavybės teisės, be ko joks pardavimas yra negalimas.
  5. Ieškovas UAB „Green Hotel“ nesutiko tiek su papildomos, tiek su naujos ekspertizės pavedimu ekspertui T. M. ir pareiškė jam nušalinimą, tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą. Kyla didelės ir pagrįstos abejonės dėl jo objektyvumo ir nepriklausomumo, kadangi šis ekspertas dirba įmonėje UAB „Resolution valuations“, susijusioje nuolatiniais verslo ryšiais su atsakovu AB „Swedbank“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieškovo teiginius dėl eksperto šališkumo, priklausomumo vertina kritiškai“, tačiau savo motyvų nenurodė. Atsakovui gavus teismo ekspertizės išvadą ir pradėjus dėl jos kontaktuoti su teismo ekspertu T. M., teismo eksperto elgesys iš esmės pakito. Jis pats ėmė neigti savo pateiktą išvadą, motyvuoti tai pateikto klausimo ydingumu, realiai negalėdamas jam pateikto aiškaus ir paprasto klausimo ydingumo paaiškinti.
  6. Teismo ekspertas T. M. žemės sklypo rinkos vertę nustatė tokią, lyg tai žemės sklypas yra neužstatytas jokiais statiniais – lygindamas panašius neužstatytus žemės sklypus. Tačiau šis žemės sklypas yra užstatytas ir toks buvo jau jį įsigyjant atsakovui. Ši žemės sklypo ypatybė yra esminė, apribojanti jo panaudojimo galimybę ir atitinkamai sąlygojanti jo vertę. Pati žemės sklypo rinkos vertė dėl eksperto ryšių ir priklausomumo nuo atsakovo, yra ženkliai padidinta. Dviejų skirtingų kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta žemės sklypo rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo eksperto T. M. nustatytos. Apelianto nuomone, kilus pagrįstų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo (CPK 219 straipsnio 2 dalis), turėtų būti skiriama pakartotinė ekspertizė.
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Swedbank AB prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto prašomas nustatyti periodinės kompensacijos atsakovui už servituto nustatymą dydis, pagrįstai nebuvo nustatytas, nes apelianto prašyto dydžio periodinė kompensacija galėtų būti nustatoma tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu. Kadangi ginčo situacija neatitinka LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 punkte ir 5 punkte nurodytų atvejų, ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu negali būti nustatytas. Teismo ekspertas T. M. 2015 m. vasario 6 d. nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertinti kiti žemės sklypo savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo ir jie nebuvo įskaičiuoti į ekspertizėje nustatytos periodinės kompensacijos dydį, bei nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkas patirtų kitus nuostolius dėl servituto nustatymo, kurie galėtų būti nustatyti atlikus ekspertizę. Kaip matyti iš pakartotinės ekspertizės akto, atsakovo nuostoliai dėl ginčo servituto nustatymo yra lygūs viso ginčo žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei ir yra 215 000 EUR.
  8. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teismo diskrecijos teisę, turėjo teisėtą pagrindą nuspręsti, kad už servituto nustatymą apeliantas turi sumokėti ieškovui vienkartinę kompensaciją. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį kompensacijos dydį atmestini, priešingai – nepagrįstai teismas pripažino, kad nustačius servitutą 1431 kv.m. ploto žemės sklypo daliai, atsakovas turės galimybę realiai pagal žemės sklypo paskirtį naudotis 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi ir dėl to jam priklauso mažesnė kompensacija.
  9. Apelianto argumentai, kad nustačius servitutą atsakovas ir toliau liks žemės sklypo savininku ir todėl vienkartine kompensacija jam bus kompensuoti dar nepatirti nuostoliai, nepaneigia to, kad vien tik dėl servituto nustatymo atsakovas patirs tokius suvaržymus ir apribojimus, kokius patirtų ginčo žemės sklypą paėmus visuomenės poreikiams ar kitokiu būdu praradus jo nuosavybės teisę, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad nustačius servitutą atsakovas negalės naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, nes jis bus užstatytas apeliantui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o likusios neužstatyto žemės sklypo dalies panaudojimo paskirtis bus tik apeliantui priklausančio administracinio pastato priežiūrai.
  10. Teismas pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę, kadangi po pirmosios ekspertizės atlikimo ir teismo eksperto T. M. apklausos 2015 m. vasario 17 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad ekspertizės akte atsakant į klausimą apie periodinės kompensacijos dydį buvo vadovaujamasi Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. O tai lėmė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinti kiti atsakovo nuostoliai dėl servituto nustatymo ir jie nebuvo įskaičiuoti į aptariamoje ekspertizėje nustatytos periodinės kompensacijos dydį.
  11. Teismas neturėjo pagrindo nušalinti eksperto T. M., nes jis dirba UAB „Resolution valuations“, priklausančioje NewSec įmonių grupei. NewSec dirba bent devyni turto vertintojai, o ne tik atsakovo siūlytas ekspertas. Ši įmonių grupė yra priimtina pagrindinėms finansų institucijoms ir bankams ir kitiems verslo subjektams, todėl renkantis tarp ieškovo ir atsakovo pasiūlytų ekspertų prioritetą turėjo ekspertas, kuris dirba įmonėje atitinkančioje aukščiausius vertinimo ir turto vertintojų standartus. Todėl ieškovo teiginiai dėl eksperto šališkumo yra deklaratyvūs ir nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nepateikė argumentų suteikiančių pagrindą manyti, kad atliktos ekspertizės yra ydingos, kad jos yra su tokiais trūkumais, kurių egzistavimas leistų abejoti ekspertizių išvadomis.
  12. Apeliaciniu skundu atsakovas Swedbank AB prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinti UAB „Green Hotel“ ieškinio, o atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu. Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutą yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su servituto nustatymu ir ją išdėstyti taip: „Nustatyti atlygintinį 1431 kv.m. servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, plane pažymėtą žymėjimu S2, taškais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto - administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ) savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu - žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), priklausančiu „Swedbank“, AB.“ Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutą yra teisėtas ir pagrįstas, padidinti atsakovui priteistą kompensaciją iki 215 000 EUR bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  13. Apelianto įsitikinimu ginčo atveju nebuvo jokio pagrindo nustatyti servitutą. Ieškovas nuosavybės teise turi 8 proc. baigtumo administracinį pastatą, esantį apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau neturi jokių teisių į besiribojančius žemės sklypus, ir viename iš jų esančio pastato požeminę aikštelę, priklausančius bankrutavusiai AB bankui „Snoras“, per kuriuos galėtų patekti iki apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio ginčo administracinio pastato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas ginčą tarp ieškovo ir bankrutuojančios AB banko Snoras dėl servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklype, netenkindamas ieškovo prašymo nustatyti servitutą pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pagal 2008 m. parengtą statybos projektą ir detalųjį planą yra nustatyta tik viena galimybė patekti į Ieškovui priklausantį administracinį pastatą, nepaneigia, kad galimi kiti alternatyvos privažiavimo prie administracinio pastato būdai, kurie nebuvo vertinti rengiant statybos projektą, užtikrinantys ieškovui normalias sąlygas naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovo šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų“. Taigi, pagal dabartinį administracinio pastato projektą net ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, ieškovas neturės galimybės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, kadangi jis neturi teisės patekti iki apeliantui priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes.
  14. Ieškovo reikalavimas turėjo būti atmestas ir dėl to, kad atsakovas taip ir nepateikė statybos leidimo, remiantis kuriuo jis galėtų statyti administracinį pastatą. Kasacinis teismas konstatavo, kad įvažiavimas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą per bankrutavusiai AB bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausančio pastato požeminę aikštelę negalimas ir dėl to turės būti keičiamas administracinio pastato projektas. Taigi, šiuo metu nėra žinoma kaip bus pakeistas administracinio pastato projektas, nėra žinomas galimas servituto dydis ir jo dislokacija žemės sklype, todėl ieškovo reikalavimai nustatyti servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą turėjo būti netenkinti. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, servituto žemės sklypui nustatymo klausimas galėjo būti nagrinėjamas tik ieškovui įrodžius, kad nustačius servitutą jis galės realiai naudotis žemės sklypu.
  15. Ieškovas, būdamas atidus, rūpestingas ir protingas verslininkas privalėjo rūpintis žemės sklypo įsigijimu, dalyvauti varžytinėse ir jį įsigyti, ar bent bandyti jį įsigyti. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes jam kilusias problemas siekia išspręsti kitų asmenų sąskaita ir vietoj to, kad būtų įsigijęs 2013 m. gegužės 3 d. duomenimis 405 468,03 EUR vertės žemės sklypą, nesąžiningai pareiškė ieškinį dėl servituto nustatymo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl servituto apeliantui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatymo, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad ieškovas nėra išnaudojęs kitų būdų savo paties susikurtų problemų sprendimui, todėl ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti. Iš Administracinio pastato projekto ir byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad ieškovas apeliantui priklausančiame žemės sklype ketino statyti viešbutį, bei nuomojamas administracines patalpas, todėl nustatytas servitutas išimtinai tik ieškovui, t.y. ieškovo darbuotojams patekti prie administracinio pastato, vykdyti administracinio pastato statybos ir priežiūros ir kitus darbus nepasieks ieškovo siekiamų tikslų.
  16. Apelianto įsitikinimu, teismas nustatė per plačią servituto apimtį. Administracinio pastato statyba ir jo sukūrimas nepatenka į CK 4.111 straipsnyje nurodytą servituto turinį. Šioje konkrečioje situacijoje ieškovas neturi teisinės galimybės naudotis viešpataujančiu daiktu – administraciniu pastatu todėl, kad jis nėra sukurtas. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas servitutą ne viešpataujančio daikto naudojimui, bet viešpataujančio daikto sukūrimui, t.y. jo statybai, nepagrįstai išplėtė įstatyme nustatytą servituto sąvoką, todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad ginčo servitutas nustatytas pagrįstai, teismo nustatyto servituto apimtis turi būti sumažinta iki numatytos įstatyme.
  17. Pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą vienkartinę kompensaciją kaip atlyginimą dėl servituto nustatymo. Šioje byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad apelianto nuostoliai dėl servituto žemės sklypui nustatymo pagal UAB „Geokada“ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą yra 215 000 EUR. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačiusi servitutą 1431 kv.m. ploto žemės sklypo daliai, apeliantas turės galimybę realiai pagal žemės sklypo paskirtį naudotis 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi. Ekspertas nustatė, kad žemės sklype nustačius ieškovo prašomą servitutą, likusi 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalis pagal paskirtį negali būti panaudota. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ekspertizės akte nustatyta turto verte, tačiau neatsižvelgamas į minėtas išvadas pažeidė procesines teisės normas, todėl sprendimas turi būti keičiamas skųstoje apimtyje.
  18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Green hotel“ prašė atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl servituto nustatymo palikti nepakeistu. Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus dėl ieškovo nesąžiningumo, kadangi reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra beveik 2 kartus mažesnė už buvusią pradinę pirmųjų varžytynių kainą. Apeliantas AB „Swedbank“ tiesiogiai savo veiksmais suponavo servituto nustatymo būtinybę ir jam iki tampant šio žemės sklypo savininku buvo žinoma, kad servitutą yra prašoma nustatyta ir yra pradėtas šis teismo procesas. Atsakovas AB „Swedbank“ turėjo ir privalėjo žinoti, kad asmuo, varžytynėse įgijęs šį nekilnojamąjį daiktą, vadovaujantis LR CK 6.395 straipsnio 3 dalimi, turės teisę į servituto nustatymą siekiant užtikrinti šio nekilnojamojo daikto naudojimą.
  19. Visi apelianto argumentai, jog ieškovas negali patekti į savo nebaigtą statyti pastatą, kad ieškovas neturi statybos leidimo, kad būtina koreguoti statybos projektą ir pan. yra nepagrįsti ir nesusiję su įstatyme numatytu servituto nustatymo pagrindu. Vadovaujantis LR CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, pirkėjas įgijo teisę naudotis šiuo žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip šio nekilnojamojo daikto pardavėjas, t.y. BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“. BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ prieš tai šį žemės sklypą perleido UAB „Penkios žvaigždės“. Taigi, vadovaujantis LR CK 6.395 straipsnio 3 dalimi, BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ turėjo būti nustatytas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Apeliantas AB „Swedbank“ savo apeliaciniame skunde net ir nebando paneigti nurodyti pagrindo servitutui nustatyti buvimo. Vietoj to apeliantas bando įrodinėti įvairias aplinkybes, su kuriomis įstatymas nesieja servituto nustatymo ir kurios niekaip nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieškovo kaip nekilnojamąjį daiktą įsigijusio savininko teisės į servituto nustatymą. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovas UAB „Green Hotel“ negalės per BAB bankui Snoras priklausančią požeminę aikštelę įvažiuoti į ieškovui UAB „Green Hotel“ priklausančio nebaigto statyti pastato požeminę aikštelę, nereiškia, kad ieškovas UAB „Green Hotel“ neturi galimybės patekti į šį pastatą ar net visiškai naudotis šiuo pastatu. Ieškovas UAB „Green Hotel“ negali perregistruoti statybos leidimo savo vardu dėl tos aplinkybės, kad jis neturi teisės naudotis žemės sklypu. Būtent šis klausimas ir sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
  20. Nors apeliantas bando teigti, kad ieškovas yra neišnaudojęs kitų būdų problemos sprendimui, tačiau visi kiti būdai išimtinai priklauso nuo atsakovo valios ir ieškovas negali reikalauti jų įgyvendinimo. Tuo tarpu servituto nustatymas yra vienintelis įstatymo reglamentuotas šios problemos sprendimo būdas, numatantis būtent ieškovo teisę į jo nustatymą.
  21. Nepagrįstais laikė apelianto argumentus dėl servituto apimties. Pažymėjo, jog nebaigtas statyti administracinis pastatas nebuvo viešose varžytynėse pardavinėjamas nugriovimui. Šis neužbaigtas statyti administracinis pastatas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl turi pilnateisį nekilnojamojo daikto statusą, kurio naudojimuisi užtikrinti nustatyti servitutą jokių kliūčių nėra. Įstatymai nenumato, kad servitutas negali būti nustatomas nebaigto statyti pastato naudojimui užtikrinti.
  22. Apeliantas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde kaip vieną iš reikalavimų nurodo vienkartinės 215000 eurų kompensacijos priteisimą. Tokio reikalavimo atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo pateikęs pirmojoje instancijoje - atsakovas AB „Swedbank“ savo priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą dėl periodinės 29525,95 EUR dydžio kasmetinės kompensacijos priteisimo. LR CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  23. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nurodydamas, kad kompensacijos dydis turėtų būti viso žemės sklypo rinkos vertės nori likti ir žemės sklypo savininku, ir kartu iš karto gauti visą žemės sklypo rinkos vertę. Atsakovas AB „Swedbank“ ir šiuo metu neturi galimybių statyti žemės sklype komercinės paskirties objektus, nes žemės sklypas yra užstatytas ir būtent tokį žemės sklypą atsakovas įsigijo. Ieškovui pradiniu reikalavimu prašant nustatyti servitutą visam žemės sklypui, atsakovas AB „Swedbank“ teigė priešingai nei apeliaciniame skunde – kad toks nustatymas nepagrįstas kaip neproporcingas žemės sklypo užstatymui ir atima iš atsakovo galimybę pasinaudoti neužstatyta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus, ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė servitutą nustatyti ne visam žemės sklypo, o tik jo daliai. Tokie apelianto AB „Swedbank“ veiksmai - pozicijos kaitaliojimas, tik dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą. Apeliantas AB „Swedbank“ servituto nustatymą prilygina žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės.
  24. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servituto nustatymo būtinybės ir teisingos kompensacijos už jį nustatymo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo esant būtinas sąlygas servituto nustatymui ir priteisė atsakovui kompensaciją už tą žemės sklypo dalį, kuriai nustatomas servitutas, susiedamas ją su žemės sklypo verte. Ieškovas ir atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo kompensacijos dydį ir nepagrįstai rėmėsi papildomos ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo verte. Tuo tarpu atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju iš viso nėra būtinybės nustatyti servitutą, o jį nustačius kompensacija turi būti apskaičiuojama ir likusiai 596 kv. m. žemės sklypo daliai. Kolegija atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus pasisako dėl šių esminių bylos aspektų.
Dėl sąlygų servitutui nustatyti buvimo
  1. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).
  2. Pažymėtina, jog CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).
  3. Apelianto Swedbank AB įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant būtinumą servituto nustatymui. Apeliacinį skundą šioje dalyje iš esmės grindžia argumentais, jog ieškovas neįrodė, jog turi teisę vykdyti statybos darbus ir realią galimybę naudotis ginčo pastatu, patekti prie ginčo pastato ir ginčo sklypo per kitiems asmenims priklausančius besiribojančius žemės sklypus. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant servituto nustatymo būtinybę ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ) savininkas yra ieškovas. Nors ginčo pastato baigtumas 8 proc., tačiau jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris. Žemės sklypas, ant kurio stovi šis nebaigtas statyti pastatas šiuo metu priklauso atsakovui Swedbank AB. Pagal ginčo sklypo planą ieškovui nuosavybės teise priklausančios 1111,91 kv. m. patalpos užima didžiąją dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio 2027 kv. m. žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant tokiai situacijai kuomet ieškovui priklausantys pamatai pastatyti atsakovui priklausančiame sklype ieškovas objektyviai neturi jokios galimybės naudotis savo nuosavybe nenustačius servituto ginčo žemės sklypui. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad servituto nustatymo sąlygų buvimas ir jo būtinumas nagrinėjamu atveju yra konstatuotas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog „šiuo atveju nenustačius servituto, objektyviai neįmanomas taptų ieškovui nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto naudojimas ir galimas pastato statybos darbų vykdymas“.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi įtakos ir reikšmės nagrinėjamam klausimui atsakovo Swedbank AB apeliacinio skundo argumentai, dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties byloje, kurioje atmestas reikalavimas nustatyti servitutą ieškovui į žemės sklypus ir požeminę automobilių saugyklą, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į ginčo žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog toje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar ieškovas turi galimybę kitais būdais patekti prie ginčo pastato, nesuvaržant kitų asmenų nuosavybės teisių ir konstatuota, kad ieškovas neįrodė, kad tokių galimybių neturi. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama dėl galimybės ieškovui naudotis jam priklausančiu pastatu nesant servituto žemės sklypui, ant kurio jis stovi. Taigi, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, jog aplinkybė ar ieškovas turi galimybę patekti iki ginčo sklypo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neigdamas servituto būtinumą nenurodė kokiu kitu būdu nenustačius servituto, atsakovo nuomone, ieškovas turėtų galimybę naudotis jam priklausančiu pastatu. Kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus susijusius su ginčo pastato statybos leidimu, kadangi kaip minėta, servitutui nustatyti reikalingas dviejų sąlygų išpildymas, t.y. savininkų nesutarimas ir objektyvi servituto būtinybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas abi šias sąlygas įrodė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ginčo žemės sklypui tenkintinas, kadangi nėra jokio kito būdo išspręsti pastato savininko interesų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl pernelyg išplėstos servituto apimties, todėl atmeta reikalavimą sumažinti servituto turtinį, eliminuojant teisę užbaigti statinį. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis atsakovo logika ir nustatant atsakovui servitutą tik naudotis esamu ginčo pastatu, nesuteikiant ieškovui teisės toliau vykdyti objekto statybą susiklostytų situacija, kuomet nei ieškovas galėtų naudoti ginčo pastatą pagal paskirtį, nei atsakovas galėtų naudoti ginčo sklypą, kitaip tariant ginčas iš esmės nebūtų išspręstas.
Dėl ekspertizės
  1. Apelianto UAB „Green hotel“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės aktu, kadangi ją atlikęs ekspertas buvo šališkas ir netinkamai įvertino žemės sklypo vertę. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
  2. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės – 2014-12-12 -2014-12-19 ekspertizė (akto Nr. 2-32417-871/2014) ir 2015-02-24 – 2015-04-27 papildoma ekspertizė. Tiek pagrindinę, tiek papildomą ekspertizę atliko ekspertas T. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog šio eksperto šališkumo klausimą ieškovas kėlė dar skiriant ekspertizę ir pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. vasario 24 d. nutartimis dėl šio klausimo pasisakė ir nepagrįstomis laikė ieškovo abejones dėl eksperto objektyvumo bei atmetė ieškovo reikalavimą dėl eksperto nušalinimo. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog vienintelis ieškovo nurodomas argumentas susijęs su eksperto šališkumu, jog jis dirba įmonėje UAB „Resoliution valuations“ priklausančiai NewSec įmonių grupei, kurios paslaugomis nuolatos naudojasi atsakovas. Kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo argumentais, kad šie ieškovo argumentai neįrodo eksperto šališkumo, minėtoje įmonėje dirba ne vienintelis turto vertintojas šioje byloje atlikęs ekspertizę. Ši įmonė yra viena iš lyderiaujančių tokias paslaugas teikiančių įmonių šalyje ir atsakovas yra vienas iš daugelio įmonės klientų. Pažymėtina, jog eksperto atlikusio ekspertizę kvalifikacija ir patirtis nekelia abejonių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad papildomos ekspertizės akto turinys būtų prieštaringas ar neišsamus, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog šis ekspertas yra priklausomas nuo atsakovo valios. Be kita ko atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog kaip teismo ekspertas T. M. yra supažindintas su BPK 235 str. numatyta baudžiamąja atsakomybe už melagingus parodymus.
  4. Kolegija taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, dėl neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, kuri ieškovo įsitikinimu yra ženkliai padidinta. Pažymėtina, jog ieškovo nurodoma 570000 Lt žemės sklypo rinkos vertė nustatyta ginčo pastato vertinimo ataskaitoje Nr. A-13-1108-D32 yra 2013 m. lapkričio mėn., t.y. 1,5 metų ankščiau nei nagrinėjamoje byloje atliktas turto vertinimas, kas gali turėti reikšmingos įtakos turto vertei. Tuo tarpu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikta 2015 m. birželio 17 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. 15-N06-28 nustatyta žemės sklypo 171000 EUR verte, taip pat negalima vadovautis nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi šiuo atveju ginčo žemės sklypas ir ginčo pastatas įvertinti kaip vienas turtinis objektas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tai du atskiri turtiniai vienetai, be to iš minėtos turto išvados negalima identifikuoti kokia yra ginčo žemės sklypo vertė, kas yra aktualu nagrinėjamai bylai.
  5. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti papildomos ekspertizės išvadomis ir jomis nesiremti, todėl apelianto UAB „Green hotel“ argumentai susiję su ekspertizės objektyvumu ir prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmestini.
Dėl teisingos kompensacijos už servitutą priteisimo
  1. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl kasmetinės 1287 EUR kompensacijos. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už likusią 596 kv. m. žemės sklypo dalį, kuriai nenustatomas servitutas, kadangi jos atsakovas racionaliai ir optimaliai negalės panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo UAB „Green hotel“ apeliacinio skundo argumentus ir iš dalies tenkindamas atsakovo Swedbank AB apeliacinį skundą sutinka su atsakovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju kompensacija nustatytina už visą žemės sklypą.
  2. Kaip pagrįstai nurodė, pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą, kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas apeliantų turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį.
  3. Nagrinėjamu bylos medžiaga nustatyta, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m sklypo daliai, kas sudaro 70,60 proc. atsakovui priklausančio žemės sklypo bendro ploto. Ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties, strategiškai patogioje vietoje. Ieškovas minėtame žemės sklype planuoja statyti 9 aukštų administracinį pastatą, tai reiškia, kad ieškovas neabejotinai turės ekonominės naudos nustačius servitutą. Servitutas nustatomas neterminuotam laikui. Servituto turinys šiuo atveju yra suteikimas teisės viešpataujančio daikto – administracinio pastato savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.
  4. Esant nurodytoms aplinkybėms, t.y. jog servitutas nustatomas didžiajai sklypo daliai, neterminuotam laikui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius servitutą bus plačia apimtimi suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės naudotis sklypu pagal paskirtį. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad nustačius servitutą, atsakovas formaliai išliks žemės sklypo savininku, tačiau šiuo atveju aktualu tai, kad atsakovui esmingai sumažėja galimybė tokį žemės sklypą parduoti ar nuomoti, taip pat statyti jame pastatus ir gauti iš jo pajamas, neterminuotam laikui. Kitaip tariant atsakovas iš jo neturės jokios naudos. Kaip minėta servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, todėl viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo siūloma 1287 EUR dydžio periodinė kasmetinė kompensacija neproporcingai iškreiptų viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų teisių pusiausvyrą ir neužtikrintų atsakovo kaip tarnaujančio daikto savininko teisės gauti ekvivalentinę naudą už nustatomą servitutą. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta kompensacija paskaičiuota remiantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatomas ne administraciniu aktu, o teismo sprendimu. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog atsakovas manydamas, kad 1287 EUR dydžio kompensacija nepadengia jo nuostolių dėl servituto nustatymo turėtų kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, nepagrįsti ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proceso koncentruotumo principų. Kolegija taip pat atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo praradimams atlyginti priteistina vienkartinė, o ne periodinė kompensacija. Įvertinus ankščiau minėtus suvaržymus, kuriuos patirs atsakovas nustačius servitutą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kolegijos vertinimu, žemės sklypo vertės kompensacija labiausiai užtikrina tinkamą viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
  5. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, ieškovo galimybę naudotis 596 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi.
  6. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje atlikus papildomą ekspertizę, kurios išvadoje nustatyta žemės sklypo rinkos verte vadovavosi teismas, taip pat konstatuota, jog šiuo atveju ginčo žemės sklypo savininko nuostoliai yra lygūs viso žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei, t.y. 215000 EUR. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad likusi 596 kv. m. žemės sklypo dalis, dėl žemės sklypo konfigūracijos, statomo administracinio pastato išorinių matmenų geometrijos, žemės sklypui galiojančių juridinių charakteristikų ir fizinės būklės, taip pat patenka į servituto veikimo zoną ir atskirai kažkokiu kitu būdu optimaliai ir racionaliai negali būti panaudota, todėl viešpataujančio daikto savininkas turėtų atlyginti nuostolius ir už šią žemės sklypo dalį (T. 3 b.l. 137, ekspertizės akto lapas 24), kas nagrinėjamu atveju papildomai prie pirmosios instancijos teismo priteistos sumos sudaro 63216,58 EUR. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos teismo eksperto pastebėjimus ir nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą argumentuodamas, jog atsakovas turėjo pareigą įrodinėti, kad negalės panaudoti likusios žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Taip pat byloje esančiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl galimybės atsakovui įrengti mokamą automobilių stovėjimo aikštelę minėtame žemės plote. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta tokia galimybė, kolegijos vertinimu, toks 596 kv.m. žemės sklypo panaudojimas neprilygtų galimybėms jį panaudoti, jeigu servitutas nebūtų nustatytas. Byloje nesant jokių tiesioginių duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas galės panaudoti likusią žemės sklypo ploto dalį pagal paskirtį, t.y. komercinės paskirties objektų teritorijos ir esant minėtai eksperto išvadai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti priešingas išvadas.
  7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų pusiausvyros bei teisingo atlyginimo už servituto nustatymą, kolegijos vertinimu yra tikslinga šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio ir priteistą kompensacijos dydį padidinti 63216,58 EUR suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
  2. Atsakovas Swedbank AB už apeliacinį skundą sumokėjo 1196 EUR žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai tenkintų ieškovo reikalavimų daliai (50 proc.) iš ieškovo UAB „Green hotel“ atsakovui Swedbank AB priteistina 598 EUR žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

9„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

10Nustatyti atlygintinį 1431 kv. m. servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą (2 t., b.l. 168), plane pažymėtą žymėjimu S2, taškais 3-4-5-6-7-24-25-3, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), priklausančiu atsakovui „Swedbank“, AB, tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.

11Priteisti iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 215000 EUR vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo.

12Priteisti iš atsakovo „Swedbank“, AB ieškovo UAB „Green Hotel“ naudai 20,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

13Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

14Priteisti iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 1481,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.“

15Priteisti iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 598 EUR išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai