Byla e2-956-907/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui P. V., atsakovei V. B., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei N. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas B. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. V. M., a.k. ( - ) testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).
  1. Ieškovas B. B. ieškinyje nurodė, jog jis ir V. M. (B.) (a.k. ( - ) yra brolis ir sesuo – dvyniai. ( - ) V. M. mirė, ji vaikų neturėjo. Jos sutuoktinis miręs. Kitų, aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra. B. B. išreiškė valią dėl V. M. palikimo priėmimo. Po šių veiksmų atlikimo, paaiškėjo, kad 2016-04-28 V. M. testamentu, patvirtintu notarės N. M., visą savo turtą ir turtines teises paliko atsakovei V. B. Testamente nurodoma, kad jį V. M. sudarė ir patvirtino būdama blaivaus ir sveiko proto, visiškai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, o notarei nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo, tačiau ieškovas šiais teiginiais itin abejoja. V. M. gimė neišnešiota ir nuo vaikystės sirgo vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu, kas paveikė visą V. M. gyvenimą – ji buvo neįgali nuo mažens, protinis ir fizinis vystymasis buvo sutrikęs, V. M. reikėjo nuolatinės pagalbos gyvenime. Tiek ieškovas, tiek kiti artimieji jai padėdavo, ko ypač reikėjo vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu – buvo išrūpinta slauga, nes V. M. pasireiškė demencijos požymiai, ji nebematė, nebegalėjo savimi pasirūpinti. Demencijos požymiai progresavo ir tapo ypač ryškūs 2015-2016 m., V. M. visiškai nebegalėjo pasirūpinti savimi, sunkiai orientavosi aplinkoje, jos atmintis buvo ženkliai pablogėjusi, ji nebeatsimindavo savo giminaičių, nebežinojo, kur gyvena, nesiorientuodavo mieste, nepažindavo savo šeimos gydytojos, pamiršdavo, kur yra ir ką veikia, susidarydavo įspūdis, kad ji gyvena praeitimi. Tuo tikslu V. M. besirūpinantys giminaičiai kreipėsi į atitinkamas institucijas ir jų prašymu 2016 m. sausio mėn. V. M. buvo nustatyta nuolatinė slauga ir priežiūra. V. M. pasikeisdamos prižiūrėjo tam paskirtos slaugės, tame tarpe, ir atsakovė V. B. Paaiškėjo, kad tepraėjus apytiksliai trims mėnesiams nuo slaugos pradžios V. M. visą savo turtą testamentu paliko vienai iš ją slaugiusių slaugių – V. B. V. M. sveikatos būklė leidžia manyti, kad testamento sudarymo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų, buvo faktiškai neveiksni, todėl galėjo priimti neadekvačius sprendimus, kurių reikšmės pati nesuprato. Tuo tarpu, šalia jos esantys asmenys galėjo ja lengvai manipuliuoti ir pasinaudodami bejėgiška V. M. būkle, sukurstyti tam tikrų veiksmų atlikimą ir tokiu būdu gauti sau naudos, ką verčia įtarti, kad per tokį trumpą laiko tarpą nuo slaugos pradžios buvo sudarytas V. M. testamentas vienos slaugių – V. B. – naudai. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Pirma, kaip jau minėta, V. M. elgesyje buvo akivaizdūs demencijos požymiai, ryškūs atminties, orientacijos, pažintiniai sutrikimai, kas yra savarankiškas pagrindas abejoti, ar V. M., sudarydama testamentą, galėjo suvokti savo veiksmus. Antra, dėl ryškių demencijos simptomų, V. M. buvo lengva manipuliuoti. Ji sunkiai atsimindavo savo artimuosius giminaičius, todėl asmenys galėjo jai įteigti savo svarbą V. M. gyvenime, pateikti klaidinančią informaciją, kad giminaičiai yra mirę ar ją apleidę, nurodyti save kaip vienintelį asmenį, kuris rūpinasi jos gerove. Toks klaidinančios informacijos pateikimas, pasinaudojant V. M. būkle, galėjo nulemti jos valią palikti savo turtą tris mėnesius ją slaugiusiai moteriai, o ne giminaičiams, kurie ja rūpinosi visa gyvenimą ir kurių dėka V. M. buvo paskirta slauga. Ieškovo įsitikinimu, tai rodo, kad ginčijamo testamento surašymas yra nelogiškas ir nepagrįstas sandoris, kurio V. M., nebūtų sudariusi, jei ne demencijos simptomai. Atitinkamai, ši aplinkybė verčia rimtai abejoti, ar V. M. galėjo suvokti savo veiksmus sudarydama testamentą ir, atitinkamai, ar jos valios išraišką sudarant ginčo testamentą galima prilyginti veiksnaus asmens valios išraiškai. Pažymėtina, kad šie argumentai nereiškia, kad V. M. testamentas buvo sudarytas dėl suklydimo, nes galimos klaidingos testatorės prielaidos apie sandorio sudarymo aplinkybes atsirado dėl ligos poveikio jos mąstymui, suvokimui ir atminčiai. Trečia, ieškovui yra žinoma, kad V. M. rega buvo tiek nusilpusi, kad ji nematė, iš esmės buvo akla. Iš V. M. įrašyto vardo, pavardės ir parašo išsidėstymo skirtinguose lygiuose matyti, kad rašė asmuo, kuris nematė, ką rašo. Tai lemia, kad ji negalėjo perskaityti testamento. Nors, testamente nurodyta, kad testamentas buvo garsiai perskaitytas ir V. M. jo turinį suprato, tačiau keltinas klausimas, kaip ieškovė gali suprasti testamento turinį, jeigu ji net neatsiminė savo gyvenamosios vietos adreso, galimai nežinojo, kur yra, neatsiminė savo turto sudėties, nebežinojo ar nebeatsiminė savo giminaičių, kuriems galėtų turtą palikti. Papildomai pažymėtina, kad nėra aišku, koks testamento tekstas buvo perskaitytas, juolab nėra jokių įrašų apie liudytojų dalyvavimą ar siūlymą kviesti liudytojus. Atitinkamai, vertinant šio testamento sudarymą, ieškovas turi rimtų abejonių ar ginčo testamento sudarymo metu V. M. suvokė savo veiksmus ir testamento sudarymo tikslą ir pasekmes. Todėl ieškovas mano, kad V. M. dėl savo sveikatos būklės negalėjo adekvačiai įvertinti testamento sudarymo prasmės ir pasekmių, kaip tą galėtų padaryti faktiškai veiksnus asmuo, dėl demencijos požymių negalėjo įvertinti kitų potencialių paveldėtojų kandidatūros pagrįstumo ir kodėl visą savo turtą paliko svetimam asmeniui, kuris jos gyvenime buvo atsiradęs tik prieš kelis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašo pripažinti 2016-04-28 V. M. testamentą negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu.
  1. Atsakovė V. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (civilinė byla Nr. e2-835-446/2017, 31-34 b. l.). Nurodė, jog su testatore V. M. susipažino 2015 metais, kai atsakovei dirbant Šiaulių ilgalaikio gydymo ir slaugos ligoninėje į šį skyrių buvo paguldyta V. M.. Po to, kai V. M. iš ligoninės išvyko į namus, po kelių dienų į atsakovės darbovietę atvyko ieškovas, kuris prašė, kad atsakovė apsiimtų prižiūrėti bei slaugyti jo seserį V. M.. Pasikalbėjusi ir su pačia V. M., kuri taipogi atsakovės prašė ją slaugyti bei rūpintis, atsakovė sutiko. Atsakovė testatore V. M. rūpinosi nuo 2015 metų - ji reguliariai ją slaugė, rūpinosi jos sveikata, apipirkdavo maisto produktų, gamino valgį, tvarkydavo namus, mokėdavo mokesčius. Jei atsakovei prireikdavo trumpų atostogų, tuomet ji samdydavo kitą slaugę, t.y. J. Ž., kuri vietoj atsakovės pasirūpindavo testatore. Visą atsakovės bendravimo su testatore V. M. laiką, t. y. nuo 2015 metų iki pat V. M. mirties (( - )), atsakovei niekada nekilo jokių abejonių dėl V. M. veiksnumo, jos psichikos būklės, atsakovė niekada nebuvo sudvejojusi, kad V. M. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Jos priimami sprendimai visuomet buvo logiški bei nuoseklūs. V. M. gyveno ir pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą - ją nuolat lankydavo draugės, buvusios bendradarbės. Moterys bendraudavo įvairiomis gyvenimo temomis, jos dėstomos mintys visuomet buvo nuoseklios, aiškios bei logiškos. Niekam iš aplinkinių, reguliariai bendravusių su V. M., nėra kilę net menkiausių abejonių, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, kad jos priimami sprendimai būtų nelogiški ar neapgalvoti. V. M. pati paaiškindavo atsakovei ir nurodydavo, ką atsakovė turi padaryti, visuomet aiškiai bei logiškai įvardindavo savo poreikius ir pageidavimus, kaip jais pasirūpinti. Ji pati puikiai disponuodavo ir savo piniginėmis lėšomis - pati atsiimdavo pensiją, spręsdavo, kur ją išleis. Pažymėtina, jog testatorės sveikata rūpinosi ir šeimos gydytoja B. G., kuri lankydavo testatorę tiek šiai susirgus, tiek ir profilaktiškai, tačiau ir pati gydytoja, kuri nuolat bei reguliariai bendravo su testatore, niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos būkle, jos gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus ir t.t. Tokiu būdu ir 2016-04-28 sudarydama ginčijamą sandorį V. M. buvo veiksni, pilnai suprato savo veiksmus bei jų pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ginčijamą testamentą tvirtinusiai notarei N. M. jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Tuo tarpu, remiantis Notariato įstatymu, būtent notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, neva ieškovo sesuo V. M. dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų, faktiškai buvo neveiksni, todėl ieškovo nuomone, galėjo priimti neadekvačius sprendimus, kurių ji nesuprato. Šiuo atveju, testatorės V. M. 2016-04-28 testamente išreikšta valia visą jai priklausantį turtą palikti atsakovei, pilnai atitiko jos vidinę valią. Ieškovas savo ieškinyje teigia, neva dėl testatorės psichikos ligos ja buvo galima lengvai manipuliuoti, neva kiti asmenys galimai pasinaudojo jos psichikos būkle, tokiu būdu nulemdami testatorės valią, jog ji visą savo turtą paliko ne ieškovui, savo broliui, bet atsakovei - t. y. ją slaugusiam bei ja besirūpinančiam asmeniui. Tokie ieškovo teiginiai visiškai nepagrįsti. Testatorė V. M. dar iki testamento sudarymo pokalbių su atsakove metu dažnai išsakydavo savo nusivylimą tuo, jog jos brolis, t. y. ieškovas, mažai ja rūpinasi. 2016-04-15 dieną V. M. buvo paguldyta į ligoninę, po to kai lipdama iš lovos ji slystelėjo ir susilaužė koją. Apie šią V. M. ištikusią nelaimę atsakovė nedelsiant pranešė ieškovui. Tačiau ieškovas gan abejingai pareiškė, kad jis gyvena Kaune ir niekuo savo seseriai padėti negali. Po šios nelaimės ir pati V. M. paskambino iš savo mobilaus telefono pranešti ieškovui apie įvykusią nelaimę, norėjo, kad brolis ją aplankytų, tikėjosi jo dėmesio bei atjautos, tačiau brolis tik pareiškė, kad niekuo jai padėti negalįs. V. M. vis akcentuodavo, kad visas jos brolio rūpinimasis baigiasi tik paskambinimu telefonu. Savo broliui ji nesijautė reikalinga, jai nuolat trūko jo palaikymo bei dėmesio. V. M. net verkdama pasakojo, kad brolis ja nesirūpina dabar, reiškia nesirūpins ir ateityje. Tarp testatorės ir ieškovo kildavo vis daugiau pykčių. Ieškovui telefonu paklausus, kokia testatorės sveikata, ši piktai atsakydavo, kad „tu manim vis tiek nesirūpini, tai kam dar klausi, kokia mano sveikata“ ir padėdavo ragelį. 2017 m. balandį pablogėjus V. M. sveikatai, ji buvo paguldyta į Šiaulių Respublikinės ligoninės vidaus ligų skyrių. Atsakovė vėlgi nedelsdama apie tai informavo ieškovą, prašė jo aplankyti savo seserį ligoninėje. Tačiau jis pareiškė, kad aplankys tada, kai galės. Po terapinio gydymo V. M. buvo perkelta į slaugos ligoninę tolesniam gydymui, tačiau per tą laikotarpį brolis, t. y., ieškovas jos taip ir neaplankė. ( - ) V. M. mirė. Ryte atsakovė iš karto paskambino ieškovui, tačiau jis į jos skambučius nebeatsiliepdavo, todėl atsakovė jam parašė SMS žinutę, informuodama apie sesers mirtį. Vėliau ieškovas atsakovei paskambino, klausė, kur bus pašarvota jo sesuo. Taipogi suskubo pareikšti, kad jis sesers tikrai nelaidos (t. y. laidotuvių neorganizuos ir jų išlaidų nedengs). Todėl nieko nelaukdama atsakovė ėmė organizuoti V. M. laidotuves - užsakė šarvojimo salę, apmokėjo už jos puošybą, samdė duobkasius, pirko krepšelius, drabužius, t. y. darė viską tam, kad jos globotinė V. M. būtų oriai palydėta į paskutinę kelionę. Sudarydama testamentą, testatorė pati suformavo savo valią bei ją išreiškė asmeniškai ir laisvai, jos valia tinkamai įforminta notarine tvarka, o jokių duomenų, kad testatorės testamente išreikšta valia neatitiko jos vidinės valios, kad testatorė sudarydama šį sandorį nesuprato, kokias pasekmes jis sukels, nėra, todėl minėto sandorio pripažinti negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo.
  1. Ieškovas B. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2017-11-06 teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad sesuo buvo ištekėjusi, jos sutuoktinis gal 1984 m. nuskendo per atostogas. Sesers psichinė būklė pablogėjo gal 2000 m., pamiršdavo, pasidarė labai konfliktiška. Kai susilaužė koją, jo nepažino. Dažnai skambindavo, sakė jam nevažiuoti, nes jis gyveno Kaune, o sesuo - Šiauliuose. Turėjo II invalidumo grupę, vaikščioti negalėjo, turėjo problemų dėl klausos ir regėjimo, paskutiniu metu turėjo I neįgalumo grupę dėl psichikos, neveiksnia nebuvo pripažinta. 2014 m. ji tai prisimindavo, tai nenori prisiminti, atminties praradimas, nuotaikos kaita. Kai susilaužė koją, traumatologiniame susikalbėti nebuvo įmanoma, jį išvadino „fašistu“, „vagimi“. Jis yra baigęs Kauno medicinos institutą, įžiūrėjo demencijos požymius. Dėl testamento jo sesuo neinformavo. Ant testamento keverzonės, o ne parašas. Jo pastangų dėka seseriai buvo parūpinta slauga. Ją prižiūrėjo atsakovė, pati sesuo mokėdavo atsakovei, pati tvarkėsi su pinigais, tik paskutiniu metu pinigus tvarkė atsakovė, jo prašymu prižiūrėdavo V. K.. Kai sesuo susipažino su atsakove, ši tapo pati geriausia, kitos slaugės netiko, buvo nušalintos. Šeimos gydytoja pasakė, kad seseriai su psichika blogai, sakė pasirūpinti testamentu.
  1. Ieškovo atstovas P. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. 2017-11-06 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovas yra sakęs, jog dėl sesers su šeimos gydytoja yra viską sutaręs, V. M. gavo didžiąją slaugą. Pinigus pati valdė iki pat mirties. Ji pirkdavo tik tą, ką liepė V. M., jai nepavadovausi. Ieškovas atvykdavo retai, gal šešis kartus buvo su juo susitikusi. Nepastebėjo, jog V. M. būtų buvusi psichinis ligonis, neskyrė jai niekas jokių, su psichika susijusių vaistų. Paštininkei pati pasirašydavo, visus atpažindavo, knygas, žurnalus skaitė, žiūrėjo televizorių, naudojosi kompiuteriu. Ką darė su kompiuteriu, nežino, 2015-2016 naudojosi kompiuteriu, su drauge nuotraukų albumus žiūrėjo. Su mirusiąja sutarė gerai. Ji buvo su charakteriu, ką pasakydavo, tą ji paduodavo ar padarydavo. Jai jokių mokesčių už paslaugas nemokėjo, žadėjo butą po mirties, prašė kviesti notarę. Apie tai prašė nesakyti jos broliui. Prieš testamento pasirašymą V. M. verkė, pati už paslaugas notarei susimokėjo, pasirašant testamentą atsakovė buvo išprašyta iš palatos. V. M. niekada nesakė, kad broliui nori turtą palikti. Atsakovė rūpinosi notarės pakvietimu.
  1. Atsakovės atstovė advokatė Agnė Gaurelienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė. 2017-11-06 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad gal prieš dieną iki testamento tvirtinimo į notarų biurą atėjo atsakovė V. B.. Ji kreipėsi į administratorę dėl testamento tvirtinimo. Jai buvo užrašyta minėtą veiksmą atlikti. Atsakovė pristatė medicininę pažymą, kodėl notaras notariniam veiksmui atlikti turi vykti iš notaro biuro į ligoninę, nes V. M. blauzdos kaulo lūžis. Į darbo pabaigą atvažiavo V. B. ir abi nuvyko į slaugos ligoninę. Įėjus į palatą, V. B. paprašė išeiti. Testamentas buvo suruoštas, duomenis padavė atsakovė, ji testamentą garsiai perskaitė, padavė V. M., ji žiūrėjo, ar skaitė, nežino. Prieš tai patikrino neveiksnių asmenų registrą, registre jos įregistruota nebuvo. Prieš pasirašant testamentą dar paklausė, ar neturi artimų giminaičių, kam galėtų palikti turtą. V. M. atsakė, jog atsakovė ją prižiūri, nes niekas neprižiūri, sakė, kad savo noru jai palieka butą. Buvo duota ant tuščio lapo pasirašyti, galėjo pasirašyti, tada davė ant testamento pasirašyti, pasirašė du egzempliorius, vieną paliko jai, kitą pasiėmė sau. Registrų knygoje taip pat pasirašė. Ar su akiniais buvo, nepamena. Apie tai, kad V. M. yra psichikos ligonių įskaitoje, nežinojo. Už paslaugas atsiskaitė pati V. M., ji pinigais disponavo.
Ieškinys tenkintinas.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas B. B., gim. 1939-03-05, ir V. M., gim. 1939-03-05, yra dvyniai brolis ir sesuo (7, 10 b. l.). Iš santuokos sudarymo akto įrašo (14 b. l.) matyti, kad V. M. (buvusi – Butkutė), gim. 1939-03-05, ir Kazimieras J. M., gim. 1940-10-06, 1970-12-18 įregistravo santuoką, santuokos sudarymo akto įrašo Nr. 1071. Iš ieškovo B. B. paaiškinimų matyti, jog sesers sutuoktinis gal 1984 m. nuskendo per atostogas, vaikų jie neturėjo, tai patvirtina gyventojų registro išrašas (50 b. l.). Iš mirties įrašo ir medicininio mirties liudijimo kopijų (8, 50 b. l.) matyti, kad V. M. mirė VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dėl ligos ( - ), įrašo Nr. 590. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (50 b. l.) matyti, kad butas, esantis Krymo g. 6-56, Šiauliai, nuosavybės teise priklauso V. M.. Iš testamento kopijos (55 b. l.), testamentų registro išrašo (11-13 b. l.) ir paveldėjimo bylos kopijos (50 b. l.) matyti, jog 2016 m. balandžio 28 d. V. M. sudarė testamentą, patvirtintą Šiaulių 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises, kur bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis ji paliko V. B.. Testamentas perskaitytas ir pasirašytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriuje, 4 palatoje, adresas: V. Kudirkos g. 99, Šiauliai, kadangi V. M. dėl sveikatos būklės negali atvykti į notaro biurą.
  1. Ieškovas nurodo, jog V. M. elgesyje dar 2015-2016 metais buvo akivaizdūs demencijos požymiai, ryškūs atminties, orientacijos, pažintiniai sutrikimai, kas yra pagrindas abejoti, ar V. M., sudarydama savo testamentą, galėjo suvokti savo veiksmus. Ji sunkiai atsimindavo savo artimuosius giminaičius, todėl ja buvo galima manipuliuoti. Klaidinančios informacijos pateikimas pasinaudojant V. M. būkle galėjo nulemti jos valią palikti savo turtą tris mėnesius ją slaugiusiai moteriai, o ne giminaičiams, kurie ja rūpinosi visa gyvenimą ir kurių dėka V. M. buvo paskirta slauga. Be to, V. M. rega buvo tiek nusilpusi, kad ji nematė, iš esmės buvo akla. Iš V. M. įrašyto vardo, pavardės ir parašo išsidėstymo skirtinguose lygiuose matyti, kad rašė asmuo, kuris nematė, ką rašo. Tai lemia, kad ji negalėjo perskaityti testamento. Nors, testamente nurodyta, kad testamentas buvo garsiai perskaitytas ir V. M. jo turinį suprato, tačiau kaip V. M. galėjo suprasti testamento turinį, jeigu ji net neatsiminė savo gyvenamosios vietos adreso, galimai nežinojo, kur yra, neatsiminė savo turto sudėties, nebežinojo ar nebeatsiminė savo giminaičių, kuriems galėtų turtą palikti. Ieškovas abejoja, ar ginčo testamento sudarymo metu V. M. suvokė savo veiksmus, testamento sudarymo tikslą ir pasekmes. Ieškovas mano, kad V. M. dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu negalėjo adekvačiai įvertinti testamento sudarymo prasmės ir pasekmių, kaip tą galėtų padaryti faktiškai veiksnus asmuo, dėl demencijos požymių negalėjo įvertinti kitų potencialių paveldėtojų kandidatūros pagrįstumo ir kodėl visą savo turtą paliko svetimam asmeniui, kuris jos gyvenime buvo atsiradęs tik prieš kelis mėnesius. Todėl ieškovas prašo pripažinti 2016-04-28 V. M. testamentą negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu.
  1. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog testatore V. M. rūpinosi nuo 2015 metų - ji reguliariai ją slaugė, rūpinosi jos sveikata, apipirkdavo maisto produktų, gamino valgį, tvarkydavo namus, mokėdavo mokesčius. Visą atsakovės bendravimo su testatore V. M. laiką, t. y. nuo 2015 metų iki pat V. M. mirties (( - )), atsakovei niekuomet nekilo jokių abejonių dėl V. M. veiksnumo, jos psichikos būklės, atsakovė niekada nebuvo sudvejojusi, kad V. M. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Jos priimami sprendimai visuomet buvo logiški bei nuoseklūs. V. M. gyveno pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą - ją nuolat lankydavo draugės, buvusios bendradarbės. Moterys bendraudavo įvairiomis gyvenimo temomis, jos dėstomos mintys visuomet buvo nuoseklios, aiškios bei logiškos. Niekam iš aplinkinių, reguliariai bendravusių su V. M., nėra kilę net menkiausių abejonių, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, kad jos priimami sprendimai būtų nelogiški ar neapgalvoti. V. M. pati paaiškindavo atsakovei ir nurodydavo, ką atsakovė turi padaryti, visuomet aiškiai bei logiškai įvardindavo savo poreikius ir pageidavimus, kaip jais pasirūpinti. Ji pati puikiai disponuodavo ir savo piniginėmis lėšomis - pati atsiimdavo pensiją, spręsdavo, kur ją išleis. Jos šeimos gydytoja B. G., kuri nuolat bei reguliariai bendravo su testatore, niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos būkle, jos gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus. Be to, ir ginčijamą testamentą tvirtinusiai notarei N. M. jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Tokiu būdu ir 2016-04-28 sudarydama ginčijamą sandorį V. M. buvo veiksni, pilnai suprato savo veiksmus bei jų pasekmes.
  1. Byloje kilo ginčas dėl palikėjos būsenos testamento sudarymo metu.
  1. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  1. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutaį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  1. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).
  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  1. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; kt.).
  1. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; kt.).
  1. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ginčijamas 2016 m. balandžio 28 d. V. M. sudarytas testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kad testamento sudarymo metu palikėja buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti. Kad nustatytų testatorės sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Teismo ekspertas nustatė, kad V. M. pirmieji oficialiai dokumentuoti pažinimo funkcijų sutrikimo požymiai buvo konstatuoti jos gydymosi VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-12-12. Šiuo laikotarpiu, tikslios datos nenurodyta, tiriamoji buvo konsultuota psichiatro, kuris užpildė protinės būklės mini tyrimą įvertis - 18 balų, kas atitinka vidutinį pažinimo funkcijų sutrikimą, Blessed’o demencijos skalės įvertis - 17 balų, vidutinis pablogėjimas. 2016-01-04, tai yra nepilni 4 mėnesiai iki testamento sudarymo datos, tiriamoji namuose buvo aplankyta savo šeimos gydytojos B. G., psichiatro V. B. bei psichologės E. Ž. tikslu įvertinti tiriamosios psichikos būklę bei galimo pažinimo funkcijų sutrikimo laipsnį. Buvo nustatyta, kad tiriamoji dezorientuota laike, vietoje orientuota su nežymia paklaida, kontaktas neprasmingas, mąstymas sulėtėjęs, neproduktyvus, atmintis nusilpusi, dėmesys išblaškytas, dementiška, būsenai nekritiška. Protinės būklės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryškų pažinimo funkcijos sutrikimą. Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimą, buvo nustatyta diagnozė - kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Ekspertizės akte V. M. yra nustatytas įgytos silpnaprotystės sindromas ir diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - kita kraujagyslinė demencija (F01.8), dėl ko tiriamoji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Eksperto išvada, atsakant į teismo pateiktus klausimus, kad V. M. 2016-04-28 testamento pasirašymo metu buvo veikiama lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija ir V. M. 2016-04-28 testamento pasirašymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti (135-138 b. l.).
  1. Teismo vertinimu, ekspertizės išvada atitinka CPK 216 straipsnio ir Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, ekspertizės akto turinys vientisas, logiškas, nuoseklus, neprieštaringas, eksperto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, yra pagrįstos tiek tyrimo eiga, tiek ištirtais duomenimis (medicininiais dokumentais, perklausytais teismo posėdžių garso įrašais ir t. t.), neprieštaringos, ekspertizė buvo atlikta kompetentingai ir kokybiškai, laikantis ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo principų, ekspertizės akte nurodyti ekspertizės rezultatai išplaukia iš atlikto tyrimo, rezultatai atitinka ekspertizei pateiktus duomenis ir medžiagą, šalys ekspertui nušalinimo nepareiškė, kitos ekspertizės skirti neprašė, išvada pateikta ne prielaidos forma, o yra konkreti, todėl teismui atmesti eksperto išvadą, kaip įrodymą, ir juo netikėti, nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Nurodytame ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, kad testamento sudarymo dieną – 2016 m. balandžio 28 d. – V. M. dėl lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Šios įrodinėjimo priemonės duomenys dera su gydytojų – liudytojų B. G. ir E. Ž. parodymais, byloje esančiais medicininiais dokumentais.
  1. Eksperto išvadas patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Iš V. M. asmens sveikatos istorijos (53 b. l.) ir VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro išrašų (57 b. l.): iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 657/15 matyti, kad V. M. gydėsi trečiame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-12, nustatytos šios dgn.: Lėtinė galvos smegenų išemija; PSIP‘as; Vaskulinė encefalopatija; Liekamieji reiškiniai po persirgto encefalito, grubi apatinė paraparezė, grubi ataksija; Hiperkinetinis sindromas; Endogeninė bronchinė astma; Pulmonalinis nepakankamumas 11°; Lėtinė plautinė širdis; Liekamieji reiškiniai po vaikų cerebrinio paralyžiaus. Objektyvioje būklėje atvykus aprašoma, kad „ligonė encefalopatiška, neadekvačios emocijos. Atsisėda lovoje, pavalgo. Dalinai kontroliuoja dubens organų funkciją. Stacionarinio gydymo metu konsultuota psichiatro: psichiatras - nepatikslinta demencija. MMSE (protinės būklės mini tyrimas) - 18 balų. Blessed’o demencijos skalė - 17 balų. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 356/16 matyti, kad V. M. gydėsi pirmame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2016-05-02 iki 2016-08-30, nustatytos šios dgn.: LOPL Bronchinė astma KN III°, Dešinės blauzdos kaulų lūžymas PAH HLP ŠN III°; Apatinė paraparezė. Psichiatras – nepatikslinta demencija. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 257/17 matyti, kad V. M. gydėsi pirmame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2017-03-20 iki ( - ), nustatyta demencija ir kt.
  1. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės išrašo iš ligos istorijos Nr. XV-15367 (53 b. l.) matyti, kad V. M. gydyta neurologijos skyriuje nuo 2015-08-06 iki 2015-08-14, dgn.: Lėtinė galvos smegenų išemija su PSIP anamnezėje (G45.0); Endogeninė bronchinė astma II-III laipsnio. „Nusiskundimai: atsiųsta BPG siuntimu dėl ūmios kraujotakos sutrikimo, nes savaitės eigoje buvo atvežta į priėmimo skyrių, po sulašinimo būklė nepagerėjo, išlieka galvos svaigimas, sutrikusi koordinacija, padidintas jautrumas, nemiga. Objektyvi būklė: sąmoninga, pakankamai orientuota, kiek sudirginta gydymo eigoje. Buvo atlikta galvos smegenų KT (kompiuterinė tomografija) - amžini pakitimai. Angioencefalopatija. Vidinė hydrocefalija. Šiuo metu išemijos požymių nematyti. [...] Stacionarinio gydymo metu buvo konsultuota psichiatro, dgn.: kitas delyras (F05.8). Rekomenduota sumažinti psichotropinį poveikį turinčius preparatus. Dėl demencijos spręsti ambulatorine tvarka“.
  1. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės radiologijos-endoskopijų skyriaus išrašo (53 b. l.) matyti, kad V. M. 2015-08-04 atliktas galvos smegenų KT tyrimas Nr. 3099. Aprašoma, kad supratentorialiai periventrikuliariai baltojoje smegenų medžiagoje matyti hipodensiniai židinukai - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai. [...] KT išvada: pradinės kraujagyslinės encetalopatijos požymiai, amžini involiuciniai galvos smegenų pakitimai. Skilvelių sistema platesnė. [...]“.
  1. 2016-01-04 V. M. namuose buvo apžiūrėta psichiatro ir psichologo, siekiant įvertinti psichikos būklę bei galimą pažinimo funkcijų sutrikimo laipsnį. Buvo užpildytas protinės būklės mini tyrimas (MMSE), kuriame tiriamoji surinko 9 balus, kas atitinką ryškų pažinimo funkcijų sutrikimą. Blessed’o demencijos skalės įvertinimas atliktas 2016-01-04, 23 balai - sunkus pablogėjimas (53 b. l.). Psichiatro įrašas ambulatorinėje kortelėje 2016-01-04: „Vizitas namuose V. M. buvo aplankyta namuose su šeimos gydytoja ir psichologe E. Ž. psichinės būklės įvertinimui, nes pablogėjusi pacientės būklė ir pati atvykti negali. Žinoma, kad vienkartinai sirgusi vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu. Šiuo metu vargina dusulys, serga endogenine bronchine astma II-III stadija. Nuo 2015-08-06 iki 2015-08-14 dėl kraujotakos sutrikimo, galvos svaigimo, sutrikusios koordinacijos buvo gydyta Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologiniame skyriuje. Psichinės būklės pablogėjimas pasireiškia per pastaruosius metus. Pablogėjo orientacija, atmintis, ypač fiksacinė. Pradėjo gyventi praeitimi. Neatsimena giminių, nebežino savo adreso, ne visada pažįsta savo šeimos gydytoją. Stebimas kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, nebesugeba savimi pasirūpinti. Prižiūri šalia gyvenanti kaimynė. Sutriko dubens organų funkcija, nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi. Gulint stacionare buvo atliktas galvos smegenų KT tyrimas. Išvadoje - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, amžini involiuciniai pakitimai, vidinė hydrocefalija. Pacientė nevaikšto, guli lovoje, dirgli, skundžiasi galvos ir nugaros skausmu. Psichinė būklė: dezorientuota laike, vietoje orientuota su nežymia paklaida. Kontaktas neprasmingas. Nuotaika pažeminta. Mąstymas sulėtėjęs, neproduktyvus. Emocijos skurdžios. Atmintis nusilpusi. Dėmesys išblaškytas. Demenciška. Būsenai nekritiška. Aktyvios psichopatologijos neišklausta. MMSE - 9 balai, sunkus pažinimo sutrikimas. Blessed’o demencijos skalė 23 balai, sunkus pablogėjimas. Nustatyta dgn.: kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Tikslinga neurologo pakartotinė konsultacija diagnozės patikslinimui“. Įrašas 2016-01-08: „Atvyko prižiūrinti kaimynė ir informavo, kad šiandien buvo atvykęs neurologas į namus. Teigia, kad po konsultacijos pasidarė labai sudirgusi, verksminga, bus tvarkomi dokumentai į NDNT (neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Dgn.: kita kraujagyslinė demencija (F01.8)“.
  1. 2016-01-04 užpildyto protinės būklės mini tyrimo smulkesnis įvertinimas: punktas orientacija laike - tiriamoji teisingai atsakė, koks yra metų laikas, metus įvardijo kaip 2015, mėnesį kaip gruodį, nežinojo mėnesio dienos bei nežinojo savaitės dienos; punktas orientacija vietoje - teisingai atsakė, kurioje valstybėje gyvena, žinojo kuriame mieste randasi, teisingai įvardijo gatvę, tačiau nežinojo tikslaus adreso; trumpalaikės fiksacinės atminties testas - paprašyta pakartoti tris išmoktus žodžius, nepakartojo nei vieno, negalėjo teisingai suskaičiuoti atmintinai, nesuprato ir nevykdė popieriaus sulenkimo testo instrukcijų.
  1. Iš neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III-ojo teritorinio skyriaus „Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto“ 2016-01-20, Nr. SP-185 (60 b. l.), matyti, kad jame atžymėta, jog V. M. nustatyta pagrindinė diagnozė - kitokia kraujagyslinė demencija (F01.8). Diagnozė specialiesiems poreikiams nustatyti - kitokia kraujagyslinė demencija (F01.8); Spazminis cerebrinis paralyžius, nepatikslintas (G80.00); Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (ryški ataksija) (167.8). Aprašoma: „Iš anamnezės žinoma, kad sirgusi vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu. Diagnozuota endogeninė bronchinė astma II-III stadija, vargina dusulys. Nuo 2015-08 mėn. gydyta RŠL (Respublikinės Šiaulių ligoninės) neurologiniame skyriuje dėl kraujotakos sutrikimo. Psichinės būklės sutrikimai pasireiškė per pastaruosius metus. Sutriko orientacija, pablogėjo atmintis, ypač fiksacinė. Stebimas kognityvinių funkcijų silpnėjimas, nesugebėjimas savimi pasirūpinti. Nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijų. Yra priklausoma nuo slaugančio asmens. 2015-08-04 atliktas galvos smegenų KT tyrimas, išvadoje - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, amžini involiuciniai galvos smegenų pokyčiai, vidinė hydrocefalija. 2016-01-08 konsultuota neurologo, dgn.: kraujagyslinė demencija. Dekompensuotas kraujotakos sutrikimas. Ryški ataksija. Dubens funkcijų sutrikimas. Ligonė nevaikšto, gulinti, sunkiai apsiverčia lovoje. [...] Ligonei yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2016-01-20 neterminuotai. [...] Specialųjį nuolatinės slaugos poreikį įtakojo sunki demencija su ryškiu kognityvinių funkcijų sutrikimu, kai MMSE - 9, Blessed - 23. Sveikatos būklė blogėjanti, ligonė gulinti, visiškai priklausoma nuo slaugančio asmens, sveikatos būklės pagerėjimo tikėtis nėra pagrindo, todėl specialūs poreikiai nustatyti neterminuotai“.
  1. Iš eksperto išvados ir medicininių dokumentų (53, 57, 60 b. l.) matyti, jog jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio V. M. psichinė sveikatos būklė pradėjo sparčiai blogėti: 2015 m. rugpjūčio mėnesį psichiatras jai konstatavo nepatikslintą demenciją, MMSE (protinės būklės mini tyrimas) - 18 balų, kas atitinka vidutinį pažinimo funkcijų sutrikimą, Blessed’o demencijos skalės įvertis - 17 balų, vidutinis pablogėjimas, 2016-01-04 atlikus tyrimą, protinės būklės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryškų pažinimo funkcijos sutrikimą, Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimą, konstatuota kita kraujagyslinė demencija (F01.8), t. y., praėjus vos keliems mėnesiams, jai sutriko atmintis, ji nepažino artimųjų, atsisakė vartoti vaistus ir pan., jai buvo nustatyta nuolatinė slauga, todėl dar praėjus keliems mėnesiams, t. y., testamento sudarymo metu V. M. psichinė sveikatos būklė buvo dar labiau pablogėjusi. Nors į teismą dėl V. M. pripažinimo neveiksnia kreiptasi nebuvo, tačiau testamento sudarymo metu ji jau sirgo psichine liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.
  1. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad palikėjai buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, t. y. kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2016 m. balandžio 28 d. testamento sudarymo metu, patvirtina ne tik ekspertizės aktas ir ekspertizės metu išnagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie vertintini kartu su byloje atliktos ekspertizės aktu.
  1. Teismo posėdyje šalių prašymu buvo apklausti liudytojai, teismas vertino jų parodymus. Ieškovo paaiškinimus, ekspertizės akte bei mediciniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai B. G. ir E. Ž., kurios yra gydytojos. Liudytoja B. G. parodė, jog ji buvo V. M. šeimos gydytoja apie 40 metų, pati dirba gydytoja apie 47 metus. V. M. sirgo cerebriniu paralyžiumi, nevaikščiojo. Ją aplankydavo du kartus per mėnesį, pasišnekėdavo. Paskutiniais V. M. gyvenimo metais jos psichinė sveikata labai pablogėjo, ji šeimos gydytojos nepažindavo, klausdavo, ko ši atėjo. Sveikata pablogėjo jau nuo 2015 metų rugsėjo – spalio mėnesio, pradėjo blogiau matyti, sakė, kad nemato, blogai jaučiasi, kad atėjo naktį kažkas ir išvogė drabužius, niekas nedavė valgyti ir pan. Psichiatro, V. M. nuomone, jai nereikėjo, nors jos kortelė jau buvo psichiatro įskaitoje. Pagalbos atsisakė. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje ji atvyko su psichiatru V. B. ir psichologe E. Ž., jie atliko tyrimą, supildė testus, V. M. komisijoje gavo visišką negalią. Tada ir pasakė jai, kad reikėtų parašyti testamentą, tačiau V. M. pasakė, jog vieną brolį turi ir taip jam viskas liks. Labai pastai matė, tik televizorių, nors turėjo akinius, jų nenešiojo. Sakydavo, jog nenori kalbėti, atmintis eina silpnyn. O jau 2016 metų sausio mėnesį jos neatpažindavo, nežinojo, kokius vaistus geria. Sakydavo, jog atėjo ir pavogė skalbinius, iš šaldytuvo išnešė maistą. Liudytoja mano, jog tai buvo liga. Tokia būklė niekada negerėja, tokie ligoniai nepasveiksta. Atmintis ir pažinimas sutrinka, tai demencijos požymiai. Kalba, o po 1 minutės nežino, kas toks esi. Toks žmogus negali priimti sprendimų, jis jau neveiksnus. Tokie ligoniai momentais pasako ir gerą atsakymą. Būdavo momentais proto prašviesėjimai, bet trumpi. Jos slaugė sakydavo, jog ji atsisako gerti vaistus, mėto. Pamatė, kad su atmintimi V. M. blogai, pasiūlė slaugą, vis prie pensijos prisidės pinigėlių. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog V. M. šeimos gydytoja ją dažnai lankė ir niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos būkle, jos gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus, tačiau teismo posėdyje minėta liudytoja, davusi priesaiką, nepatvirtino atsakovės teiginių, o nurodė priešingai, t. y., kad jau nuo 2015 m. rudens V. M. psichinė sveikatos būklė sparčiai prastėjo, kas atitinka byloje esančius medicininius dokumentus, todėl testamento sudarymo dieną ji tikrai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y., faktiškai buvo neveiksni.
  1. Liudytoja E. Ž. parodė, jog ji nuo 1996 metų dirba psichologe, gal prieš dvejus metus su psichiatru V. B. V. M. namuose jai atliko psichinės sveikatos tyrimą. V. M. nevaikščiojo, buvo invalido vežimėlyje. Be fizinės sveikatos negalios jai buvo nustatyta netiksli orientacija laike, nesugebėjo abstrahuoti, siauras mąstymas, piešti negalėjo, buvo su akiniais, reikėjo parašyti, skaityti, sunkokai matė. Buvo nustatyti organiniai sutrikimai, demencija, psichinės būklės adekvatumas ribotas, būna pagerėjimai ir pablogėjimai, fiksacinės atminties silpnėjimas, valios pakitimai. Esant organiniam pakenkimui psichozės nebuvo. V. M. suprato, kad gydytojai atėjo, bet kokiu tikslu – nesuprato. Su pinigais kažin ar suprato, kaip tvarkytis. Vietoje orientuota. Protinės būklės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryškų pažinimo funkcijos sutrikimą. Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimą, buvo nustatyta diagnozė – demencija ar senatvinė silpnaprotystė. Kai tokia diagnozė, valinius sprendimus priimti negalėjo. Pagerėjimas nėra galimas, nebent prašviesėjimai. Narkozė užmigdant pablogina pacientų būklę, ypač jeigu yra organiniai sutrikimai, o jai narkozė buvo taikyta. Toks ligonis įprastuose pokalbiuose stengiasi imituoti kalbantįjį, jį mėgdžioti, slepia neįgalumą, dažnai vadovaujasi praeitimi. Atliekant tyrimą V. M. jau sirgo demencija, liga buvo pažengusi. Jie ne tik testą pildė, bet ir vadovavosi klinikine simptomatika – bendraujant, vaizdą susidaro iš vizito. Išvadą rašė psichiatras, jis ligonei atliko ir kompiuterinę tomografiją. Gydytojas analizavo būklę ir medicininius dokumentus.
  1. Gydytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai Z. B. ir A. K.. Liudytoja Z. B. parodė, jog ji su V. M. kartu augo, ją lankydavo ligoninėje ir namuose maždaug kartą per mėnesį. Kai V. M. susilaužė koją 2016 metais, jos psichinė sveikata visai pablogėjo, pradėjo nesutarti su broliu, sakė, jog jis vagia patalynę ir pan. 2016 metų žiemą buvo pririšta prie lovos, šaukė, rėkė, norėjo lipti iš lovos, tada nieko su ja nekalbėjo, tik pasėdėjo, V. M. visai nesiorientavo. Slaugos ligoninėje su ja ką nors rimtai nebuvo įmanoma kalbėti, ji tik „vagino“ brolį. O 2017 metais visai negalėjo susikalbėti, per 2017 metų jos gimtadienį abi žiūrėjo albumus, V. M. nieko nekomentavo ir nieko neatsakydavo. Liudytojas A. K. parodė, jog yra V. M. brolio draugas, kartu dirbo, jo paprašytas 2016 metų sausio ar vasario pradžioje aplankė V. M. ligoninėje, atnešė maisto, gal 20 minučių bendravo, ji praktiškai nekalbėjo, jautėsi įtempimas, nesuvokimas, ji nesiorientavo, kas yra, nors jis prisistatė. Po trijų savaičių vėl aplankė, bendravo gal 10 minučių, ji klausė, kas jis tos, nors jis prisistatė, nebendravo, nusisuko į sieną, ligonės kaimynai pasakė apie jos sveikatą. Iš liudytojų parodymų matyti, jog 2016 metų pradžioje V. M. asmenų nebeatpažino, su ja logiškas bendravimas buvo neįmanomas, sunkiai suvokė, kas vyksta.
  1. Liudytojos Zosė O. P., V. D., L. K. ir J. Ž. patvirtino priešingas aplinkybes, t. y., patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog V. M. buvo veiksni testamento pasirašymo metu. Liudytoja Zosė O. P. parodė, jog yra kaimynė nuo 1976 metų, vyrui mirus su V. M. bendravo daugiau. Grįžus iš ligoninės, jai reikėjo pagalbos. Kiek ji bendravo su V. M., jai nekilo įtarimų dėl jos veiksnumo. Su kompiuteriu dirbo gal dar ir 2016 metų pirmą pusmetį, apie testamentą nekalbėjo, truputį buvo pikta ant brolio. Ji leido V. M. vaistus, tai atsiskaitydavo pati. Jai padėjo atsakovė. 2016 metų 1-4 mėnesius nebendravo, nes V. M. buvo ligoninėje, ten Vida susitvarkė. Vasarą ji pati buvo išvažiavusi. 2016 metų rugsėjį pamatė, kai ją pakvietė, po to daugiau nematė. Bendravo buitiniais reikalais (kaip ant basono atsisėsti ir t. t.). Matė tik vieną kartą, ją pažino, nematė, jog V. M. visai nesusigaudytų, susitikimas truko gal 1 valandą, sutvarkė lovą, pakeitė drabužius, išmetė skalbti, padėjo, ko reikėjo, aptvarkė. Liudytoja V. D. parodė, jog ligoninėje 2016 m. balandžio mėnesį, o vėliau – slaugos ligoninėje lankė savo mamą, palatoje gulėjo ir V. M.. Su V. M. kalbėjo bendromis temomis (apie sveikatą, orą), mano, jog buvo normaliai bendraujanti moteris. Labai džiaugdavosi Vida, ją pamačiusi, sakė, jog turi brolį Kaune, apie testamentą nieko nekalbėjo. Nematė, ar skaitė, ar turėjo akinius, ar pinigus skaičiavo. Ją pažindavo, šypsodavosi, sakydavo jos vardą. Net 2017 metais ją pažino, nematė, jog būtų neadekvati, pasakojo, kad vyras miręs, vaikų neturi, buvo mandagumo pokalbiai, gal 5-10 minučių. Jos pačios vidurinis išsilavinimas. Vida slaugė ir jos mamą, nors su ja draugės nebuvo. Liudytoja L. K. parodė, jog yra paštininkė, jau 24 metus nešioja pensijas. Visada pati V. M. pasiimdavo pensiją, pasirašydavo, gal 2 minutes trukdavo pokalbis, buvo šviesaus proto, pokalbis būdavo apie orą, gamtą, apie atsakovę gerai atsiliepdavo. Nešdavo ir į ligoninę, paskutiniu metu V. M. gulėjo lovoje, tai duris atidarydavo atsakovė, ji būdavo, kai pinigus paduodavo, toks susitarimas, kad nedingtų. Liudytoja J. Ž. parodė, jog ji slaugė V. M., kai negalėdavo V. B.. Anksčiau bendraudavo, nuotraukas kartu vartydavo, žinodavo, kada atneša pensiją, ją pasiimdavo pati, pasirašydavo pati, tik mokesčius padėdavo sumokėti Vida. Turėjo kompiuterį, prie jos nieko nedarė. Paskutiniais metais buvo sąmoninga, kalbėjo, jog viską paliks Vidai. Kai skambindavo brolis, nenorėdavo kalbėti. Kartais atvykdavo brolis, klausdavo, ar nieko netrūksta, V. M. patikindavo, jog nieko netrūksta, Vidutė pilnai aprūpina. Iki mirties jau beveik neskaitė, tik reklamas vartė. Akiniai būdavo padėti prie lovos. Pinigus pažino, žinojo, net kokios kupiūros yra piniginėje. Kūčias, Kalėdas švęsdavo su Vida, su broliu nėra šventusi, laidojo Vida. Paskutinį kartą, kai V. M. gulėjo ligoninėje, ji buvo nuėjusi, ją atpažino.
  1. Minėtos liudytojos kviestos atsakovės prašymu. Nors jos nurodė, kad V. M. buvo šviesaus proto, normaliai bendravo, jas pažino, naudojosi kompiuteriu ir pan., tačiau minėtų laikotarpių nekonkretizavo, be to, nepateikė jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų matyti, jog V. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Minėtos liudytojos neturi specialių žinių, kad nustatyti, ar V. M. buvo veiksni, su ja bendravo epizodiškai ir trumpą laiko tarpą, dažniausiai buvo palaikomi mandagumo pokalbiai, kurie vykdavo bendromis temomis, jos V. M. nesirūpino, neslaugė, išskyrus J. Ž.. J. Ž. padėdavo atsakovei rūpintis V. M., ją slaugyti, kai V. B. negalėdavo, tačiau ir ji nieko konkretaus nenurodė. Be to, ji su atsakove buvo geros pažįstamos, buvusios bendradarbės, jų abiejų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su pagyvenusių asmenų priežiūra (118-120 b. l.), todėl ji gali būti suinteresuota duoti atsakovei naudingus parodymus. Be to, psichologė E. Ž. nurodė, jog V. M. galėjo pažinti pinigus. Abi gydytojos nurodė, jog sergant demencija būna prašviesėjimai ir vėl pablogėjimai, kad V. M. galėjo ir atpažinti ir normaliai bendrauti tam tikrą laiką, be to, sergant šia liga būdingas kalbančiojo imitavimas, jo pamėgdžiojimas, todėl pokalbį bendromis temomis V. M. galėjo ir palaikyti. Byloje pateiktos V. M. sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais, nieko neįrodo, nes jos sudarytos 2013 metais, o duomenys, kad mokėti mokesčiai, kai kvituose pasirašo V. B., tik patvirtina tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų parodymus, jog mokesčius V. M. sumokėdavo V. B. (31-38 b. l.). Be to, net J. Ž. nurodė, jog V. M. turėjo kompiuterį, tačiau prie jos nieko nedarė, todėl neaišku, ar ji paskutiniais gyvenimo metais juo naudojosi. Šių liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidą dėl V. M. gebėjimo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti. Tačiau teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, o nurodytų liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės V. M. valia. Atsižvelgiant į apklaustų liudytojų suinteresuotumą (J. Ž.) arba bendravimo intensyvumą su V. M., minėtų liudytojų parodymai laikytini mažiau patikimais įrodymais nei ekspertų išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Kadangi minėti asmenys su V. M. bendravo tik epizodiškai, neturi specialių žinių, todėl galėjo nepastebėti blogėjančios jos psichinės sveikatos, todėl šių liudytojų parodymai nepaneigia byloje atliktos ekspertizės išvadų bei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad V. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  1. Ekspertizės akto išvadoms, gydytojų parodymams, medicininiams dokumentams taip pat prieštarauja notarės N. M. paaiškinimų duomenys apie V. M. buvimą socialiai orientuota, jos gebėjimą bendrauti, suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti. Dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos itin reikšmingi yra duomenys bei nustatytos aplinkybės apie V. M. išreiškimą savo valios testamentą patvirtinusiai notarei N. M. bei jos (valios) įforminimą testamente. Byloje nustatyta, kad ginčijamo testamento turinys buvo notarės surašytas pabendravus tik su atsakove V. B. bei nepabendravus su V. M. ir nežinant jos valios. Visus dokumentus, reikalingus testamento sudarymui, prieš dieną iki testamento tvirtinimo notarei pateikė pati V. B.. Bylos duomenys rodo, kad testamento turinyje notarė iš anksto, net nepabendravusi su V. M., įrašė, jog testatorės veiksnumu įsitikino. Teismo posėdyje ji nurodė, jog prieš vykdama patikrino neveiksnių asmenų registrą, jame V. M. įrašyta nebuvo, tačiau nieko nežinojo, jog ji serga psichikos liga, tačiau apie tai net nepasidomėjo, nors pacientė buvo gana senyvo amžiaus, tuo labiau, kad turtas paliekamas svetimam žmogui. Vykdama į ligoninę pas V. M., notarė pasiėmė parengto testamento projektą, ant kurio iš pradžių testatorei net nedavė pasirašyti, kad nesugadintų, ir tik įsitikinusi, kad ši gali pasirašyti, padavė pasirašyti du testamento egzempliorius. Tai suponuoja galimybę teigti, kad notarė turėjo išankstinį nusistatymą dėl atitinkamos V. M. valios egzistavimo, atsivežė jau parengtą testamentą, ko koreguoti reikalui esant būtų neturėjusi kaip. Nuvykusi į ligoninę pas V. M. notarė tik įformino jau surašyto testamento patvirtinimą. Be to, testamento turinys nėra visiškai aiškus, nes nurodyta, jog turtą palieka lygiomis dalimis V. B.. Tai perša išvadą, kad galbūt pirminis variantas ir buvo lygiomis dalimis palikti turtą atsakovei ir testatorės broliui, tačiau vėliau buvo taisyta ir visiškai iki galo nepataisyta, gal lygiomis dalimis palikti turtą ir buvo tikroji testatorės valia, tačiau paskutiniu momentu ji buvo pakoreguota, apie tai jai nieko nepasakant. Taip pat, garsiai skaitant testamentą, minėta klaida turėjo būti pastebėta ir ištaisyta, todėl kyla abejonių, ar notarė jį skaitė garsiai, ar tik davė susipažinti pačiai testatorei. Be to, byloje nėra duomenų, jog notarė būtų pasiteiravusi gydytojų apie ligoninėje gydomos V. M. psichinę sveikatos būklę, nors, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu, tai darytina. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad dokumento projektas dėl konkretaus asmens valios išreiškimo, parengtas tam asmeniui nedalyvaujant, gali atitikti tikrąją to asmens valią ir būti to asmens, susipažinus su turiniu, patvirtintas, bet byloje nustatyta, kad testatorė tuo metu jau sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nors teismo ir nebuvo pripažinta neveiksnia, todėl sudarant testamentą galėjo būti išreikšta ir ne jos valia.
  1. Be to, nei vienas iš liudytojų apie testamentą nieko nežinojo, su jais ji apie tai nekalbėjo. Liudytojai B. G. ji pasakė, jog testamento nerašys, nes ir taip viskas liks broliui. Liudytojai J. Ž. ji pasakė, jog viską paliks V. B., nes ji ją prižiūri, tačiau minėtos liudytojos parodymais teismas tikėti negali, nes ji turi byloje suinteresuotumą, kas nurodyta aukščiau. Be to, yra duomenų, jog V. M. ne visai gerai matė, tai konstatavo tiek šeimos gydytoja, nes jai skundėsi ir pati V. M., tiek psichologinį tyrimą atlikę gydytojai, liudytojos Z. B. ir J. Ž.. Notarė negalėjo pasakyti, ar testamentą testatorė skaitė ir pasirašė būdama su akiniais. Iš teisme apklaustų liudytojų, niekas neprisiminė, kad V. M. būtų nešiojusi akinius, bet patvirtino, jog ji nelabai gerai matė, paskutiniu metu žiūrėjo tik televizorių ir skaitė reklaminius leidinius. Nors notarė, kaip teigia, testamentą garsiai perskaitė ir padavė V. M. susipažinti, tačiau kažin ar V. M. jo turinį suprato dėl progresuojančios ligos ir ar galėjo jį perskaityti dėl regėjimo sutrikimų. Be to, jos vardas, pavardė ir parašas ant testamento parašyti ne viename lygyje, kaip neprimatančio ar nesuvokiančio, ką rašo, asmens (55, 152 b. l.). Tai teikia teisinį pagrindą teismui padaryti išvadą, jog testatorė V. M. pasirašė iš anksto parengtą testamentą, kurio turinys jai nebuvo suprantamas. Reikšminga yra ir tai, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie testatorės asmeniškai savo valios išreiškimą notarei ir tos valios turinį. Įvertinus, tai kas išdėstyta, darytina išvada dėl testatorės V. M. valios formavimosi, išreiškimo bei įforminimo ydingumo, dėl ko ginčijamas testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
  1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiant dėl V. M. (ne)galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, įvertinus ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), konstatuotina, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija (F01.8), kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nors teismo ir nebuvo pripažinta neveiksnia, o tai lemia išvadą, kad sudarant 2016 m. balandžio 28 d. testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia, dėl ko ieškinys tenkintinas ir testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. taikytos laikinosios apsaugos priemonės (17-19 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 31,00 Eur žyminis mokestis, 386,50 Eur išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, ir 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 18,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (154 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

6Ieškinį tenkinti visiškai.

7Pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. V. M., a.k. ( - ) mirusios ( - ), testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, negaliojančiu.

8Priteisti ieškovui B. B., a.k. ( - ) iš atsakovės V. B., a.k. ( - ) 917,50 Eur (devynių šimtų septyniolikos eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

9Priteisti valstybei iš atsakovės V. B., a.k. ( - ) 18,76 Eur (aštuoniolikos eurų, 76 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

10Sprendimui įsiteisėjus, išreikalautus medicininius dokumentus grąžinti juos atsiuntusioms įstaigoms.

11Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-835-446/2017), sustabdant Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure po 2017 m. balandžio 14 d. V. M., a. k. ( - ) gyvenusios Šiauliai, Krymo g. 6-56, mirties užvestą paveldėjimo bylą, įpareigojant notarą V. Ž. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo V. M. įpėdiniams iki civilinėje byloje Nr. e2-835-446/2017 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

12Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13Teismo sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą sprendimą pranešti notarui V. Ž.

14Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ryšiai