Byla 2-8499-965/2014
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Žygimantui Narkevičiui, atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. ieškinį atsakovams V. K. ir M. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas,

Nustatė

2ieškovai padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ½ dalį baseino ir pavėsinę poilsio patalpos, esančios ( - ), žemės sklypo dalyje C, priklausiniu; ieškovui UAB „Aukmergės baldai“ pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį baseino ir pavėsinę; ieškovams E. J. ir M. J. pripažinti nuosavybės teisę į pavėsinę ir į ½ dalį baseino; pripažinti 2013-07-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, surašytą M. K., veikiančios pagal V. K. įgaliojimą, negaliojančia. Nurodo, kad 1999 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu V. K. įsigijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią ( - ) (žemės sklypo dalyje D); 2002 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu M. K. įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią ( - ) (žemės sklypo dalyje C); 2002 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Aukmergės baldai“ įsigijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią adresu ( - ) (žemės sklypo dalyje B). Nurodytos patalpos sudaro trijų poilsio namelių kompleksą (tris atskirus įėjimus turintys sublokuoti poilsio nameliai), kiekvienas namelis ir jame esančios patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, pritaikyti tenkinti kiekvieno savininko individualius poreikius, patalpos nekilnojamojo turto registre suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai, kiekvienai jų suteiktas unikalus numeris. Visų trijų patalpų savininkai tarpusavyje susitarė ne tik dėl patalpų rekonstrukcijos bei gerbūvio sutvarkymo, bet ir kad kiekvieno namelio savininkui turi būti skirtas proporcingas žemės sklypo plotas, turint tikslą naudotis savo nameliu bei prie jo esančia žemės sklypo dalimi. Pasitikint V. K., jam UAB „Aukmergės baldai“ išdavė įgaliojimą atstovauti bendrovės interesus, rekonstruojant pastatus ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Derinant rekonstrukcijos apimtis, abu gretimų namelių ir nuomojamų žemės sklypo dalių B (UAB „Aukmergės baldai“) ir C (V. ir M. K.) savininkai susitarė dėl aplinkos sutvarkymo, t. y. jie susitarė pastatyti savo išsinuomotose sklypų dalyse po vieną pavėsinę, kuri būtų skirta tenkinti konkrečioje sklypo dalyje esančio namelio naudotojų poreikiams. Taip pat UAB „Aukmergės baldai“ ir V. K. susitarė, kad dviejų namelių savininkai galėtų naudotis ir vienu baseinu, todėl UAB „Aukmergės baldai“ susitarė su V. K. dėl baseino įrengimo nuomojamose žemės sklypo B (UAB „Aukmergės baldai”) ir C (M. K.) dalyse. Baseino įrengimas ant nuomojamų žemės sklypo dalių ribos atitiko abiejų namelių/patalpų savininkų interesus. Nusprendę, jog žemės sklypo dalyse B ir C būtų racionalu įsirengti baseiną, šį baseiną būtent paminėtų sklypo dalių nuomotojai ir poilsio patalpų savininkai nusprendė statyti bendromis lėšomis ir naudoti tik šių dviejų gretimai stovinčių namelių svečių reikmėms. Ieškovų teigimu, žemės sklypo dalyse B ir C esančių patalpų savininkų susitarimas buvo toks, jog atsakovai atlieka žemės kasybos bei betono pagrindo įrengimo darbus ir nuperka vandens filtravimo įrangą, o UAB „Aukmergės baldai“ nuperka patį baseiną (dėklą, montuojamą ant betoninio pagrindo, bei baseinui reikalingą plėvelę ir kopėtėles) bei suprojektuoja ir įrengia vandentiekį, kuris be kita ko turi būti naudojamas baseino vandeniui papildyti. Baseino pirkimo bei pajungimo klausimais, kaip ir bendra rekonstrukcija, rūpinosi V. K., kuris nurodė UAB „Aukmergės baldai“ bendrovę, iš kurios nupirkti baseiną (UAB „Gintarinės marios”). 2003 m. balandžio 2 d. UAB „Aukmergės baldai“ sudarė sutartį su UAB „Gintarinės marios“, įsigijo minėtą įrangą ir už ją pilnai atsiskaitė. 2003 m. lapkričio 26 d. UAB „Aukmergės baldai“ buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastato rekonstrukcijai pagal projektą Nr. KLP–03–25, o V. K. buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastato rekonstrukcijai pagal projektą Nr. KLP–03–24. Baseinas buto įrengtas žemės sklypo dalyse B ir C, šiuo baseinu naudojosi ir jį prižiūrėjo žemės sklypo dalyje B ir žemės sklypo dalyje C esančių namelių savininkai bei jų svečiai, ir iš esmės ginčų tarp savininkų nekilo. Nurodo, jog kiekvienai sklypo daliai – žemės sklypo daliai B, žemės sklypo daliai C ir žemės sklypo daliai D taip pat buvo suprojektuota ir po vieną pavėsinę, tačiau jos buvo įrengtos tik žemės sklypo dalyje B, kuri nuomos teise valdoma UAB „Aukmergės baldai“, ir žemės sklypo dalyje C, kuri nuomos teise buvo valdoma M. K. ir V. K., kaip sutuoktinių. Žemės sklypo dalyje D V. K. ir M. K. neįrengė pavėsinės, taip pat neįrengė baseino savo nuomojamoje sklypo dalyje. Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, priklausiusi M. K. ir esanti žemės sklypo dalyje C, buvo perleista A. J. ir E. J. kartu su minėta patalpa jiems perėjo ir žemės sklypo dalies C nuomos teisės. Kadangi minėtų asmenų nuosavybėn buvo perleistas pagrindinis daiktas (namelis/patalpos), tai antraeilius daiktus ištiko pagrindinio daikto likimas – šie antraeiliai daiktai (1/2 dalis baseino ir pavėsinė), esantys sklypo dalyje C, perėjo nuosavybės teise A. J. ir E. J.. 2012 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovai iš A. ir E. J. įsigijo poilsio patalpas, esančias žemės sklypo dalyje C, todėl kartu įgijo ir 1/2 dalį baseino ir pavėsinės. Ieškovams panorus įsigytus baseiną bei pavėsinę valdyti bei naudotis individualiai, atsakovas neteisėtai surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir įregistravo VĮ „Registrų centras“. Ieškovai nurodė, kad atsakovai nutraukdami santuoką į bendrą dalintino turto masę neįtraukė nei baseino, nei pavėsinės, todėl jau tuo metu nepripažino, kad šie daiktai priklauso jiems nuosavybės teise.

3Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jo užsakymu ir jam apmokėjus už darbus buvo parengtas ( - ) Detaliojo plano projektas, kurio sprendiniais numatytas rekreacinės paskirties žemės sklypas ( - ), kuriame ir buvo jo šeimai priklausę ginčo nekilnojamojo turto objektai bei 2002 metais UAB „Aukmergės baldai“ įsigytas poilsio namelis. 2003-03-27 atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, kartu buvo patvirtintos žemės sklypo ribos, buvo sutarta, kad UAB „Aukmergės baldai“ naudojasi žemės sklypo dalimi B; dalimis A, D, C naudojosi atsakovų šeima. 2003 metais parengtas poilsio pastato ( - ), rekonstrukcijos techninis projektas Nr. KLP-03-24, pagal kurį aukščiau nurodytu detaliuoju planu suformuotame žemės sklype buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė. Baseinas buvo įrengtas 2003 metų pabaigoje ant žemės sklypo B ir C dalių, remiantis detaliojo plano sprendiniais ir jį detalizuojančiu techniniu projektu. Dar iki detalaus plano parengimo su buvusiu tuometiniu UAB „Aukmergės baldai“ savininku R. J. buvo sutarta, kad baseinas, stovintis tarp žemės sklypo dalių B ir C, bus projektuojamas ir įrenginėjamas atsakovo lėšomis. Baseiną buvo sutarta statyti ant žemės sklypo dalių B ir C ribos, nes žemės sklypo D dalis yra apaugusi pušimis kopa ir pagal Nacionalinio parko reikalavimus toje vietoje statyba negalima, o pastačius baseiną tik dalyje C, būtų uždarytas priėjimas prie marių. Kaip kompensacija už nepatogumus, R. J. šeimai ir jo svečiams, kaip ir kitiems žemės sklypo ( - ) nuomininkams ir jų poilsiautojams, buvo leista naudotis baseinu. R. J. sutiko dengti dalį būsimų baseino eksploatacijos kaštų. Nurodo, kad 2002-2003 m. pradėjo baseino įrengimo darbus (duobės kasimas, betonavimas), nupirko baseiną, baseino įrangą, kurią atvežė ir sumontavo UAB „Gintarinės Marios“, padedant UAB „Gembės statyba“. Baseino valdymo, filtracijos, kanalizacinė įranga buvo sumontuota atsakovų naudojamos žemės ribose pastatytoje pavėsinėje, o baseino elektros instaliacija įrengta ir pajungta iš atsakovų poilsio pastato elektros apskaitos įrenginio. Visų darbų atlikimą finansavo atsakovai. 2005 m. rugsėjo 15 d. aktu valstybinė komisija pripažino, kad projektas KLP-03-24 įgyvendintas tinkamai, statiniai bei visi lauko inžineriniai tinklai ir įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo, t. y. atsakovo, priimti. Baseinas ir abi pavėsinės buvo pastatytos tiksliai toje vietoje, kaip ir buvo suprojektuotos, t. y. viena pavėsinė žemės sklypo dalyje A kita – D bei C sklypų sandūroje, o baseinas – C ir B sklypų riboje. Nurodo, kad niekada netarpininkavo UAB „Aukmergės baldai“ vykdant rekonstrukcijos darbus. Teigia, kad visi projektai bendrame pastate su UAB „Aukmergės baldai“ jau buvo įgyvendinti, kuomet ši įmonė įsigijo trečiąsias poilsio patalpas, esančias sklypo dalyje B. Projektas KLP-03-24 yra visiškai kito statinio, esančio sklypo dalyje A, architektūrinis sprendinys, be kita ko, detalizuojantis viso žemės sklypo aplinkos sutvarkymą, konkretizuodamas baseino ir pavėsinių įrengimą ir jų pastatymo vietą. Atsakovo teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės jau buvo nagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, į kurią su pareiškimu dėl dokumentų klastojimo kreipėsi ieškovų atstovas. Pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį atlikus priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos požymių. Ieškovai taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2013-07-02 sprendimą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre V. K. vardu buvo įregistruoti baseinas ir pavėsinė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-08 sprendimu ieškovų skundą atmetė, kaip nepagrįstą.

4Atsakovė M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko atsakovo V. K. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

5Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Nuosavybės teisės į ginčo baseiną ir pavėsinę V. K. buvo įregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, kaip tai numato teisės aktai.

6Teismo posėdžio metu ieškovas E. J. palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

7Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Aukmergės baldai“ atstovas J. P. palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad buvo susitarimas tarp UAB „Aukmergės baldai“ ir V. K. baseiną įrengti bendrai. UAB „Aukmergės baldai“ pirko baseiną, jį atvežė į Pervalką, tai patvirtina įmonės buhalteriniai dokumentai.

8Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Ž. Narkevičius palaikė ieškinį, papildomai nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Aukmergės baldai“ pirko baseiną, už jį sumokėjo, tuo tarpu nėra duomenų, kad atsakovas už baseiną būtų mokėjęs. Atsakovo ir UAB „Gintarinės marios“ sudaryta sutartis kelia abejonių, nes ji sudaryta su komercijos direktoriumi, kuris neturėjo teisės tokių sutarčių sudaryti. Baseinas ir pavėsinė yra funkciniu ryšiu susiję su poilsio patalpomis, todėl yra jos priklausiniai. Atsakovui perleidus pagrindinį daiktą, jo priklausinius ištiko pagrindinio daikto likimas.

9Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

10Atsakovė M. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad baseinas ir pavėsinė buvo statomi jos šeimos, ieškovams buvo tik leista jais naudotis. Visada baseinu rūpinosi draugiškai, kol ieškovai neuždėjo gaubto ir baseino neužrakino. Elektroninius laiškus E. J. rašė ne kaip baseino, bet kaip patalpų bendrasavininkui.

11Atsakovo atstovas A. Martinkevičius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškinio nepagrįstumą, tą patvirtino ir apklausti liudytojai.

12Liudytojas J. E. V. nurodė, kad yra UAB „Aukmergės baldai“ darbuotojas, visada prižiūrėdavo poilsio patalpas Pervalkoje, tvarkė aplinką, prižiūrėjo baseiną. Įmonės vadovas J. P. jam yra sakęs, kad pirks baseiną, tačiau nematė, kaip baseinas buvo atvežtas.

13Liudytojas J. T. UAB „Klaipėdos projektas“ direktorius ir projektuotojas paaiškino, kad V. K. užsakymu parengė projektą Nr. KLP-03-24, kuriame buvo numatyta žemės sklype įrengti baseiną ir pavėsinę. Projekte buvo numatyta pastato rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas. Užsakovui UAB „Aukmergės baldai“ parengė projektą Nr. KLP-03-25, kuriame baseino įrengimas nenumatytas ir su užsakovais apie baseino projektavimą niekada nekalbėjo. Nurodė, kad baseinas yra nesudėtingas statinys ir atskiras projektas jį įrengti nereikalingas.

14Liudytojas L. J., dirbęs UAB „Gintarinės marios“ komercijos direktoriumi, nurodė, kad su V. K. susipažino parodoje Vilniuje, V. K. kreipėsi dėl baseino pirkimo ir įrengimo. Nurodė, kad su V. K. sudarė sutartį dėl baseino pirkimo ir įrengimo, jų įmonė atvežė ir įrengė baseiną Pervalkoje. Už baseiną ir jo įrengimą V. K. atsiskaitė. Sutartį sudarė jis, nes įmonėje buvo tokia praktika, su klientais dažniausiai sutartis sudarinėdavo jis, o ne direktorius, ginčų dėl to niekada nebuvo kilę. Nežino, ar UAB „Aukmergės baldai“ pirko baseiną iš jų įmonės. Nurodė, kad Pervalkoje V. K. užsakymu montavo ovalų 18 m2 baseiną. Iš pateiktos sąskaitos, kurioje užfiksuotas UAB „Aukmergės baldai“ baseinas, liudytojas paaiškino, kad tai apvalus baseinas apie 14 m2.

15Ieškinys atmestinas.

16Dėl baseino ir pavėsinės pripažinimo poilsio patalpos priklausiniu

17Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė pripažinti ½ dalį baseino ir pavėsinę poilsio patalpos, esančios ( - ), žemės sklypo dalyje C, priklausiniu.

18Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, esanti ( - ) (žemės sklypo dalyje D); M. K. – negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, esanti ( - ) (žemės sklypo dalyje C); UAB „Aukmergės baldai“ – negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, esanti adresu ( - ) (žemės sklypo dalyje B). Nurodytos patalpos sudaro trijų poilsio namelių kompleksą, kiekvienas namelis ir jame esančios patalpos yra atskiri turtiniai vienetai. Visų trijų patalpų savininkai tarpusavyje susitarė, kad kiekvieno namelio savininkui turi būti skirtas proporcingas žemės sklypo plotas, turint tikslą naudotis savo nameliu bei prie jo esančia žemės sklypo dalimi. Ginčo baseinas buvo įrengtas C ir B sklypų riboje, o pavėsinė D bei C sklypų sandūroje. Ieškovų teigimu, baseinas ir pavėsinė yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti šiuo metu ieškovų valdomoms poilsio patalpoms, esančioms žemės sklypo dalyje B ir C.

19Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi, jeigu kiekvienas iš daiktų, atskirai juos įvertinus, gali būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu, bet pagal savo savybes ir funkcinius ryšius šie daiktai vienas su kitu įstatymo arba sutarties priskirti tarnauti vienas kitam, tai tarnaujantis daiktas pripažįstamas aptarnaujamojo (pagrindinio) daikto priklausiniu. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilio daikto likimą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 4.14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013; kt.).

21Taigi nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbu ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Poilsio patalpa, esanti žemės sklypo dalyje C, nesant ginčo baseino ir pavėsinės, visiškai atliko savo funkcijas, tai yra tarp šios patalpos ir baseino bei pavėsinės istoriškai nebuvo nuolatinio ryšio, nes ginčo baseinas ir pavėsinė buvo suformuota vėliau, jau funkcionuojant poilsio patalpai. Be to, baseino ir pavėsinės įrengimo metu jie buvo skirti ne tik poilsio patalpoms, esančioms žemės sklypo dalyse B ir C, bet ir kitiems netoliese buvusiems pastatams aptarnauti.

22Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek UAB „Aukmergės baldai“, tiek atsakovams V. ir M. K. priklausiusios poilsio patalpos (trijų poilsio patalpų kompleksas) yra viename valstybinės žemės sklype, ( - ), tame pačiame sklype yra dar vienas poilsio pastatas (žemės sklypo dalyje A), priklausęs V. K.. Visi patalpų savininkai sudarė šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir susitarė, kuriomis žemės sklypo dalimis naudosis. Žemės sklypas nėra padalintas. Atsakovai nurodė, kad jų šeima visą laiką gyveno poilsio patalpose, naudojosi baseinu ir pavėsine, esančiose žemės sklypo dalyje D, to nepaneigė ir ieškovai. Teismo posėdžio metu iš abiejų šalių paaiškinimų nustatyta, kad pasinaudoti baseinu poilsiautojai ateidavo ir iš poilsio patalpų, esančių žemės sklypo dalyje A. Baseino priežiūra visada rūpinosi ir atsakovas, ir ieškovai, šias aplinkybes patvirtino pačios šalys bei liudytojas J. E. V.. Nors ieškovai teigia, kad vandenį į baseiną pripildanti įranga (hidroforas ir pan.) buvo įrengta ieškovų, tačiau iš liudytojo J. E. V., kuris rūpinosi baseino priežiūra, parodymų nustatyta, kad vandens sistema buvo skirta laistymui, kartais ir baseino pripildymui. Be to, liudytojas J. T. nurodė, kad vandentiekis suprojektuotas ne į baseiną, bet į ieškovams priklausančias poilsio patalpas. Elektros apskaitos sistema, fiksuojanti baseino ir pavėsinės sunaudojamą elektros energiją, sumontuota šiuo metu atsakovei M. K. priklausančiose patalpose. Taigi įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog baseinas ir pavėsinė negali būti pripažinta tik šiuo metu ieškovų valdomų poilsio patalpų, esančių žemės sklypo dalyse B ir C, priklausiniu.

23Kaip jau minėta, ieškovų ir atsakovų nuomojamas rekreacinės paskirties valstybinės žemės sklypas yra vienas ir vientisas. Poilsio patalpos, priklausiusios UAB „Aukmergės baldai“ ir atsakovams, yra viename pastate (komplekse). Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi įstatymais, o taip pat remiasi logikos dėsniais, todėl privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus pagal rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus. Ginčo laikotarpiu, kai buvo įrenginėjamas baseinas, atsakovui ir jo šeimai priklausė trys poilsio patalpos, esančios žemės sklypo dalyse C ir D bei A dalyse. Ieškovei UAB „Aukmergės baldai“ priklausė poilsio patalpos dalyje B. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo pozicija, kad būtų nelogiška, jog atsakovas įrenginėtų baseiną, aptarnausiantį tik B ir C dalyse esančias patalpas, kai tuo tarpu pats su šeima gyveno patalpose, esančiose žemės sklypo dalyje D ir dar valdė patalpas žemės sklypo dalyje A.

24Įvertindamas nurodytas aplinkybes bei tai, kad valstybinės žemės sklype ( - ) esantys pastatai nuo ginčo baseino ir pavėsinės nebuvo nutolę, jais naudojosi ne tik poilsio patalpų, esančių žemės sklypo dalyse B ir C gyventojai bei poilsiautojai, kito baseino, kaip matyti iš žemės sklypo plano, nebuvo, teismo nuomone, darytina pagrįsta išvada, jog baseinas ir pavėsinė buvo skirti visų valstybinės žemės sklype ( - ) esančių pastatų aptarnavimui. Baseinas ir pavėsinė buvo įrengti jau funkcionuojant poilsio patalpoms, daugelį metų jais naudojosi visų poilsio patalpų gyventojai, baseino priežiūrą vykdė tiek ieškovai, tiek atsakovas, todėl negalima teigti, kad ginčo baseinas ir pavėsinė buvo nuolat susiję tik su poilsio patalpomis, esančiomis žemės sklypo dalyse B ir C, ir tik joms tarnavo. Viena ta aplinkybė, kad baseinas ir pavėsinė įrengti žemės sklypo dalyse B ir C, nepatvirtina ieškovų dėstomų argumentų. Ginčo baseinas ir pavėsinė įrengti bendroje rekreacinės paskirties teritorijoje, atsakovas nurodė, kad žemės sklypo dalyje D jų įrengti nebuvo galimybės – toje dalyje yra natūraliai susiformavusi ir pušimis apaugusi kopa, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas projekto autorius J. T.. Taip pat pažymėtina, kad baseinas ir pavėsinė susiję su visos teritorijos inžineriniais statiniais, tai yra bendrais šaligatviais, takais, kuriais galima patekti į kitus pastatus, todėl niekuo nepagrįsti argumentai, kad ginčo baseinas bei pavėsinė funkciškai negali būti susieta su kitais valstybinės žemės sklype esančiais pastatais.

25Ieškovai nuosavybės teisės į ginčo baseiną bei pavėsinę perėjimą įrodinėja taip pat rašytiniais liudytojo E. J. parodymais, patvirtintais notaro. Liudytojas nurodo, kad 2006 m. su sutuoktine įsigijo iš atsakovų patalpas bei žemės sklypo dalies ( - ) nuomos teisę. Iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. J. ir A. J. įsigijo poilsio patalpas, esančias žemės sklypo dalyje C, vėliau jas perleido ieškovams. Liudytojas parodė, kad V. K. jam pasakė, kad baseinas įrengtas kartu UAB „Aukmergės baldai“ ir Kvedarų ant valdyto žemės sklypo ribos, t. y. per vidurį. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant liudytojo išsakytus teiginius, teismo vertinimu, liudytojas davė parodymus apie tai, kad baseinas įrengtas ant ieškovės ir atsakovų valdytų žemės sklypo dalių ribų, patikslinant dar nurodyta, kad per vidurį. Ieškovai nepageidavo, kad liudytojas būtų iškviestas duoti parodymus teisme. Tačiau nepaisant to, teismui nepripažinus ½ dalies baseino ir pavėsinės pastato, esančio žemės sklypo dalyje C, priklausiniu, E. J. ir A. J. įsigijus pastato dalį, baseino dalis ir pavėsinė negalėjo jiems pereiti nuosavybės teise, atskirai jų neaptarus pirkimo-pardavimo sutartyje.

26Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad su atsakovais, kuriems, perleidus patalpas žemės sklypo dalyje C, tebepriklausė patalpos žemės sklypo dalyje D, visada bendrai naudojosi visomis žemės sklypo dalimis, šalia baseino esančiomis pavėsinėmis naudojosi ir jas prižiūrėjo bendrai. Šie parodymai tik dar kartą patvirtina, kad baseinas bei pavėsinė funkciškai negali būti susieta tik su pastatais, esančias žemės sklypo dalyse B ir C.

27Teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad ½ dalį baseino ir pavėsinę kaip pastato, esančio žemės sklypo dalyje C, priklausinį naudojo jie patys ar jų teisių pirmtakai, t. y., kad ginčo baseinas ir pavėsinė yra ieškovų sutartimi įgyto poilsio pastato, esančio žemės sklypo dalyje C, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys.

28Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą nuginčijimo ir nuosavybės teisės į baseiną ir pavėsinę pripažinimo

29Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 15 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-428/2014).

30Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

31CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (deklaracija apie statybos užbaigimą), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.

32Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai nurodo, kad V. K. nuosavybės teisė į baseiną ir pavėsinę Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti įregistruota, nes deklaraciją apie statybos užbaigimą gali būti pasirašyta tik daikto savininko, o nuosavybės teisė V. K. pasibaigė dar iki registracijos viešajame registre, be to, deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie V. K. išduotą statybos leidimą, nes analogiškas statybos leidimas buvo išduotas ir UAB „Aukmergės baldai“.

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2003 metais atsakovo V. K. užsakymu parengtas atskiro poilsio pastato ( - ), rekonstrukcijos techninis projektas Nr. KLP-03-24, pagal kurį, visame žemės sklype, ( - ), buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė, jame numatyti ne tik poilsio pastato rekonstrukcijos darbai, bet ir visos aplinkos sutvarkymo darbai. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai bei liudytojo J. T., kuris parengė minėtą projektą, parodymai. Minėto techninio projekto Nr. KLP-03-24 pagrindu V. K. 2013-11-26 išduotas statybos leidimas Nr. 119. 2005-09-15 poilsio pastato rekonstrukcijos ( - ) pripažinimo tinkamu naudotis akte nurodyta, jog visi sprendiniai pagal projektą Nr. KLP-03-24 yra įgyvendinti ir visi statybos darbai atlikti pagal parengtą ir suderintą minėtą projektą. Iš byloje pateikto projekto Nr. KLP-03-24 eksplikacijos matyti, jog plane sutartiniais ženklais yra pažymėti rekonstruojami bei projektuojami objektai, taip pat kiti sklype jau esantys statiniai bei objektai. Minėtame plane sutartiniais ženklais pažymėta, kad yra projektuojamas baseinas bei pavėsinė, kurios užstatymo plotas iki 9 m2.

34Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei UAB „Aukmergės baldai“ 2013-11-26 išduotas statybos leidimas Nr. 118 Nr. pagal techninį projektą Nr. KLP-03-25, kurį taip pat parengė UAB „Klaipėdos projektai“ projektuotojas J. T.. Nors ieškovai nurodo, kad visų poilsio patalpų rekonstrukcija, projektų derinimu rūpinosi V. K. bendrai, nes UAB „Aukmergės baldai“ jam išdavė įgaliojimą, tačiau šių argumentų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Aukmergės baldai“ V. K. išdavė įgaliojimą tik valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, bet ne įmonės vardu atlikti pastatų rekonstrukcijos ir projektavimo darbus. Tokias aplinkybes nurodė ir atsakovas bei liudytojas J. T.. Iš byloje esančios ieškovės UAB „Aukmergės baldai“ užsakymu parengto projekto Nr. KLP-03-25 eksplikacijos matyti, kad sutartiniais ženklais nepažymėta, jog šiuo projektu projektuojamas baseinas. Nors baseinas projekte pavaizduotas, tačiau, priešingai nei V. K. projekte Nr. KLP-03-24, čia baseinas sutartiniais ženklais pažymėtas kaip kitas sklype jau esantis statinys. Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. užsakymu buvo projektuojamas baseinas, tuo tarpu UAB „Aukmergės baldai“, užsakydama projektą, apie baseiną nieko nekalbėjo, jo nepageidavo. Iš projekto Nr. KLP-03-25 eksplikacijos matyti, kad buvo rekonstruojama poilsio pastato dalis, esanti žemės sklypo dalyje B, bei projektuojama pavėsinė. Bylos šalys patvirtino, kad pavėsinė žemės sklypo dalyje B buvo įrengta, jos nuosavybės teisės niekas neginčija.

35Ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad įrengti baseiną buvo bendras ieškovo UAB „Aukmergės baldai“ ir atsakovų tikslas. Teigė, kad susitarė, jog baseinas bus įrengiamas bendrai ant ieškovei ir atsakovams priklausiusių žemės sklypo dalių B ir C, ieškovė nupirks baseiną, o atsakovai rūpinsis jo įrengimu.

36Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti, t. y. pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

37Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra duomenų, patvirtinančių ieškovų teiginius dėl baseino įrengimo bendrai. Atsakovas V. K. nurodė, kad dėl leidimo įrengti baseiną žemės sklypo dalyse B ir C jis bendravo ir žodžiu susitarė su tuo metu UAB „Aukmergės baldai“ akcininku buvusiu R. J.. Nei bendrovės vadovas J. P., nei R. J. sūnus E. J. pokalbiuose nedalyvavo, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovai. J. P. posėdžio metu nurodė, kad susitarimuose su atsakovu V. K. nedalyvavo. UAB „Aukmergės baldai“ darbuotojas J. E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš direktoriaus sužinojo, kad bus perkamas baseinas, bus atvežtas į Pervalką. Liudytojas nurodė, kad nematė, kaip baseinas buvo atvežtas, tik girdėjo iš ieškovų, kad baseiną pirko bendrovė UAB „Aukmergės baldai“. Tiek ieškovo atstovas, tiek minėtas liudytojas byloje davė paaiškinimus apie aplinkybes, kurias tik girdėjo iš kitų asmenų, patys jų nematė, pokalbiuose nedalyvavo, todėl tokie paaiškinimai teismo vertintini kritiškai.

38Priešingai, rašytine bylos medžiaga patvirtinta, jog baseinas su visa jo įranga buvo įsigytas ir sumontuotas V. K.. Nei viena iš šalių neneigia, kad V. K. atliko baseino duobės kasybos darbus, už juos sumokėjo, tai patvirtina ir UAB „Gembės statyba“ byloje esanti pažyma, apie tai, kad V. K. užsakymu buvo atlikti baseino kasybos darbai Pervalkoje. Be kita ko, UAB „Gembės statyba“ savo rašte nurodė, kad buvo atlikti elektros ir santechnikos darbai įrengiant lauko baseiną, vandens tiekimo ir šalinimo sistema, filtravimo duobės pavėsinėje įrengimas ir filtravimo sistemos pajungimas pagal UAB „Gintarinės marios“ ir UAB „Klaipėdos projektas“ pateiktus brėžinius. Kaip matyti, už atliktus darbus UAB „Gembės statyba“ sumokėjo V. K., to neginčijo ir ieškovai.

39V. K. užsakymu parengtame techniniame projekte KLP-03-24 išsamiai nurodytos projektuojamo baseino charakteristikos, išmatavimai. Byloje esančioje 2003-04-01 statybos rangos sutartyje tarp UAB „Gintarinės marios“ ir V. K. nurodytos perkamo baseino sudėtinės dalys, transporto kaštai, baseino montavimo sąlygos. Minėta sutartis bei prie jos pridėta sąmata patvirtina, kad V. K. pirko ovalų baseiną su visa įranga bei sumontavimu, baseinas turėjo būti sumontuotas ( - ). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas L. J., kuris minėtos sutarties sudarymo metu buvo UAB „Gintarinės marios“ komercijos direktorius. Jis nurodė, kad V. K. užsakė ovalios formos baseiną (apie 18 m2) su visa įranga bei montavimu. Baseinas buvo nugabentas ir sumontuotas ( - ), V. K. su įmone atsiskaitė. Kadangi įmonė yra bankrutavusi, negali pateikti duomenų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą. Ieškovų atstovas teikė teismui duomenis – UAB „Gintarinės marios“ įstatus, kuriais remiantis teigė, kad L. J., kaip komercijos direktorius, neturėjo teisės pasirašyti sutarčių. Liudytojas L. J. teisme patvirtino, kad dažniausiai sutartis su klientais sudarinėjo jis, tokia buvo nusistovėjusi praktika įmonėje, ginčų niekada dėl to nekilo. Teismas neturi pagrindo šiais liudytojo parodymais netikėti. Be to, vien tai, kad, ieškovų teigimu, sutartį pasirašė tam neturintis teisės asmuo, nepaneigia pačios sutarties įvykdymo fakto, baseino perdavimo, sumontavimo, atsiskaitymo už jį. L. J. buvo UAB „Gintarinės marios“ darbuotojas, komercijos direktorius, įmonė su klientais sudarinėjo tipines iš anksto paruoštas sutartis. Susiklosčiusi tokia verslo praktika, kaip minėta, nepaneigia pačios sutarties sudarymo, todėl ieškovų argumentai atmestini.

40Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. K. įsigijo ovalo formos baseiną (apie 18 m2), tokios formos baseinas ir suprojektuotas techniniame projekte KLP-03-24, keturių pakopų kopėtėles ir kt. Liudytojas J. E. V., kuris rūpinosi baseino priežiūra, posėdžio metu patvirtino, kad baseinas yra ovalios formos, baseine Pervalkoje yra įrengtos keturių pakopų kopėtėlės ir jos nebuvo keistos.

41Iš ieškovų į bylą pateiktos 2003-04-02 sutarties, sudarytos tarp UAB „Gintarinės marios“ ir UAB „Aukmergės baldai“, bei sąskaitos matyti, kad ieškovė, atstovaujama vadovo J. P., įsigijo lauko baseiną, trijų pakopų kopėtėles bei plėvelę. Į sutartį neįtrauktas prekių pristatymas bei montavimas. Liudytojas L. J., kuris ilgą laiką užsiėmė baseinų prekyba, tuo metu dirbo UAB „Gintarinės marios“, paaiškino, kad UAB „Aukmergės baldai“ įsigytas lauko baseinas (d4,00) yra apvalus apie 14 m2 ploto. Tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad ( - ) įrengtas ovalios formos baseinas su keturių pakopų kopėtėlėmis. Be kita ko, ieškovų pateiktoje sutartyje ir sąskaitoje nenumatyta, kur baseinas bus montuojamas. Ieškovai nenurodė, kas ir kur pristatė bei sumontavo jų įsigytą baseiną. Ieškovų į bylą pateikta UAB „Aukmergės baldai“ direktoriaus J. P. išduota pažyma, kad įmonė pagal buhalterinius dokumentus yra įsigijusi tik vieną baseiną, dar nepatvirtina fakto, kad tas baseinas sumontuotas ( - ), nes šių teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

42Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad ginčo baseinas buvo įrengtas bendrai UAB „Aukmergės baldai“ ir atsakovų. Vien ta aplinkybė, kad baseinas įrengtas ieškovės ir atsakovų naudotose žemės sklypo dalyse, nesukuria bendrosios nuosavybės. Atsakovas savo paaiškinimuose, juos patvirtino ir liudytojo J. T. parodymai, nurodė, kad žemės sklypo dalyje D nebuvo galima įrengti baseino, nes natūraliai susiformavusi kopa apaugusi pušimis, kurių negalima sunaikinti, o įrengus baseiną tik žemės sklypo dalyje C, būtų užkirsta priėjimas prie marių. Įvertinus išdėstytus teiginius, paremtus architekto J. T. parodymais, visiškai logiškas atsakovo V. K. ir tuomet buvusio UAB „Aukmergės baldai“ akcininko susitarimas, kad atsakovui įrengus baseiną žemės sklypo dalyse B ir C, jis baseinu leis naudotis ir ieškovei. Atsakovo V. K. duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs, logiški viso bylos nagrinėjimo metu, juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

43Ieškovai savo nuosavybės teisę į baseiną įrodinėjo tuo, kad atliko daikto pagerinimus, įrengė gaubtą. Vien tai, kad ieškovai vėliau atliko jiems nepriklausančio daikto pagerinimus, nepatvirtina fakto, kad ginčo baseinas buvo įrengtas bendrai UAB „Aukmergės baldai“ ir atsakovų.

44Kadangi deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kurios pagrindu gali būti registruojama nuosavybės teisė, gali pasirašyti daikto savininkas (statytojas), todėl byloje surinktais įrodymais įrodžius, kad V. K. buvo ginčo baseino ir pavėsinės statytojas pagal techninį projektą Nr. KLP-03-24 ir savininkas, nėra teisinio pagrindo ieškinyje nurodytais pagrindais deklaraciją apie statybos užbaigimą pripažinti negaliojančia.

45Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, baseino dalies ir pavėsinės nepripažinus poilsio pastato, esančio žemės sklypo dalyje C, priklausiniu ir nenuginčijus deklaracijos apie statybos užbaigimą, nėra teisinio pagrindo ieškovams pripažinti nuosavybės teisę į ginčo statinius.

46Be kita ko, ieškovai, siekdami toliau netrukdomai vystyti savo veiklą, visada turi teisę tartis su atsakovu dėl jam priklausančių ginčo statinių naudojimo nuomos, panaudos ar kitais įstatymuose numatytais pagrindais.

47Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

482014 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į baseiną, unikalus Nr. ( - ), bei pavėsinę, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir priklausančių V. K., a. k. ( - ) perleidimo draudimo. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas V. K. pateikė teismui duomenis, kad už teisines paslaugas byloje patyrė 2500 Lt išlaidų, todėl, atmetus ieškinį, ir įvertinus tai, kad patirtos išlaidos atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovų.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

52ieškinį atmesti.

53Priteisti atsakovui V. K. 2500 Lt už teisines paslaugas iš ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J. ir M. J. po lygiai, t. y. po 833,33 Lt.

542014 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į baseiną, unikalus Nr. ( - ), bei pavėsinę, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir priklausančių V. K., a. k. ( - ) perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,... 2. ieškovai padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ½ dalį baseino... 3. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 4. Atsakovė M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko atsakovo V. K.... 5. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas E. J. palaikė ieškinį, paaiškino... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Aukmergės baldai“ atstovas J. P.... 8. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Ž. Narkevičius palaikė... 9. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime... 10. Atsakovė M. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 11. Atsakovo atstovas A. Martinkevičius teismo posėdžio metu su ieškiniu... 12. Liudytojas J. E. V. nurodė, kad yra UAB „Aukmergės baldai“ darbuotojas,... 13. Liudytojas J. T. UAB „Klaipėdos projektas“ direktorius ir projektuotojas... 14. Liudytojas L. J., dirbęs UAB „Gintarinės marios“ komercijos direktoriumi,... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Dėl baseino ir pavėsinės pripažinimo poilsio patalpos priklausiniu ... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė pripažinti ½ dalį baseino ir... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. nuosavybės teise priklausė... 19. Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės... 21. Taigi nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbu... 22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek UAB „Aukmergės baldai“, tiek... 23. Kaip jau minėta, ieškovų ir atsakovų nuomojamas rekreacinės paskirties... 24. Įvertindamas nurodytas aplinkybes bei tai, kad valstybinės žemės sklype ( -... 25. Ieškovai nuosavybės teisės į ginčo baseiną bei pavėsinę perėjimą... 26. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad su atsakovais, kuriems, perleidus... 27. Teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad ½ dalį baseino ir pavėsinę kaip... 28. Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą nuginčijimo ir nuosavybės teisės... 29. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos... 30. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai... 31. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys... 32. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai nurodo, kad V. K. nuosavybės teisė į... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2003 metais atsakovo V. K. užsakymu... 34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei UAB „Aukmergės baldai“... 35. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad įrengti... 36. Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą... 37. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra duomenų, patvirtinančių... 38. Priešingai, rašytine bylos medžiaga patvirtinta, jog baseinas su visa jo... 39. V. K. užsakymu parengtame techniniame projekte KLP-03-24 išsamiai nurodytos... 40. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. K. įsigijo ovalo formos... 41. Iš ieškovų į bylą pateiktos 2003-04-02 sutarties, sudarytos tarp UAB... 42. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad... 43. Ieškovai savo nuosavybės teisę į baseiną įrodinėjo tuo, kad atliko... 44. Kadangi deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kurios pagrindu gali... 45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų ieškinys atmestinas, kaip... 46. Be kita ko, ieškovai, siekdami toliau netrukdomai vystyti savo veiklą, visada... 47. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 48. 2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 52. ieškinį atmesti.... 53. Priteisti atsakovui V. K. 2500 Lt už teisines paslaugas iš ieškovų UAB... 54. 2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...