Byla eAS-316-520/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens 373-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – 373-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „STV“) dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 1742 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

6Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti pareiškimą administraciniam teismui.

7Atsakovas Administracija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsniu, atsiliepime į pareiškimą prašė taikyti senaties terminą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo 373-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti ir panaikinti Įsakymą.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.

12Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškimą prašė taikyti senatį, pirmiausia nurodė, jog detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo dalyvių tarpusavio santykius šiame procese nustato Teritorijų planavimo įstatymas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija). Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gegužės 13 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, o pareiškėjas dėl ginčijamo akto į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po detaliojo plano patvirtinimo.

13Teismas atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtintas 2 metų naikinamasis senaties terminas ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, yra specialioji norma, nustatanti visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo, ir įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., o iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios normos atskirai nenustatė administracinio sprendimo apskundimo tvarkos ir pagrindų. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, įvesdamas tokią specialiąją normą, siekė teisinių santykių stabilumo, nes išskyrė visuomenės (viešąjį) interesą ginančius subjektus į atskirą grupę ir įvedė senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, tačiau pareiškėjas nagrinėjamu atveju šia teisės norma nesivadovavo.

14Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatyme (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) nėra nustatyta galimybė atnaujinti šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto 2 senaties metų termino, t. y. šioje dalyje nustatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Teismo vertinimu, pareiškėjas praleido terminą ginčyti Įsakymą ir praleistas terminas negali būti atnaujinamas.

15III.

16Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti administracinę bylą buvo priimta netinkamai aiškinant ir taikant Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nukrypstant nuo teismų praktikos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2 metų terminas Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtintas tik 2014 m. sausio 1 d., t. y. Įsakymo priėmimo metu tokio termino teritorijų planavimo dokumentui ginčyti įstatymas nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismas plačiau šios aplinkybės neanalizavo ir nevertino, t. y. nevertino pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos argumentų dėl įstatymo negaliojimo atgal ir Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies normos netaikymo ginčo situacijai.

18Pareiškėjas paaiškina, kad tokiose situacijose iki 2014 m. sausio 1 d. buvo vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančioje ABTĮ redakcijoje – 29 str. 1 d.) įtvirtintu vieno mėnesio terminu administraciniam aktui ginčyti. Nagrinėjamu atveju ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Kauno apygardos prokuratūrai skaičiuotinas nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d., kuomet buvo gauta Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvada Nr. (15.17)-2D-11774.

19Pareiškėjas pažymi, kad siekiant teisinių santykių stabilumo administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), pagal kurį įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Teisės aktai pagal bendrąją taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Atsižvelgęs į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo ((2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nustatytas reglamentavimas taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, todėl šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes ginčijamas detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2010 metais, t. y. iki specialiosios normos įsigaliojimo.

20Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas ar prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinimas yra kliūtis nagrinėti ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas delsė kreiptis teisminės gynybos. Tai, kad prokuroras nespėjo kreiptis į teismą per 2 metus nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo, lėmė objektyvios, nuo prokuroro nepriklausančios aplinkybės, t. y. prokuroras apie ginčijamą aktą bei jo neteisėtumą net nežinojo, kadangi teritorijų planavimo procese nedalyvavo. Ginčo situacijoje vien lingvistiškai aiškinant ir taikant Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatnaujinant termino ginčyti Įsakymą buvo apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos.

21Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma ta apimtimi, kad joje nustatytas 2 metų terminas teritorijų planavimo dokumentui ginčyti yra naikinamasis terminas ir nėra nustatyta galimybės jį atnaujinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio 2 daliai, teisinės valstybės bei įstatymo negaliojimo atgal principams.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo Administracijos prašymą taikyti senatį atmesti.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015).

24Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl pažeidė ne tik lex retro non agit principą, tačiau ir teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principus, nes nustatytas reglamentavimas gali būti taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, o nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas 2010 metais, t. y. iki specialiosios normos įsigaliojimo, todėl šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikoma.

25Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

26Atsakovas Administracija atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir taikė specialiojo įstatymo – Teritorijų planavimo įstatymo – nuostatas, reglamentuojančias patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų apskundimo tvarką ir terminus. Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalyje nustatyto 2 metų senaties termino siekis – išvengti piktnaudžiavimo ginant visuomenės (viešąjį) interesą, taip pat nustatyti tam tikrą apibrėžtumą, teisinį tikrumą teritorijų planavimo srityje. Atsakovo teigimu, ši teisės norma visiškai atitinka ieškinio senaties termino paskirtį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti galimybę apginti pažeistas teises per nustatytą terminą, taip pat tam tikro teisinio santykio dalyviams suteikti pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti.

28Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisė į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atsakovas nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalies nuostata visiškai atitinka Konstitucinio Teismo praktiką: visuomenės (viešąjį) interesą ginančio subjekto absoliuti teisė kreiptis į teismą yra užtikrinta ir įstatymu nėra paneigta, tik šiuo įstatymu yra nustatyta tam tikra tvarka (t. y. naikinamasis senaties terminas), kuri pagal Konstituciją yra leistina ir teisėta.

29Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 ir nurodo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl teritorijų planavimo dokumento (bendrojo plano), patvirtinto pagal teritorijų planavimą reglamentuojančias nuostatas, galiojusias iki 2014 m. sausio 1 d., teisėtumo, tačiau teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., nuostatas, taip patvirtindamas, kad naujoji Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) redakcija taikytina ir tiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros buvo reglamentuotos pagal teisės aktus, galiojusius iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymas laikytinas specialiuoju įstatymu pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo ir šis terminas yra 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) redakcijos, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pradėtos ir nebaigtos teritorijų planavimo procedūros baigiamos pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą, tačiau tai nereiškia, jog administracinės bylos dėl užbaigto teritorijų planavimo proceso taip pat turėtų būti nagrinėjamos pagal šių dokumento rengimo metu galiojusius teisės aktus. Administracijos direktoriui priėmus Įsakymą, detalusis teritorijų planavimo procesas laikomas baigtu.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Bendrija dalyvavo ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūrose, apie baigtą detaliojo planavimo procesą bei priimtą Įsakymą Bendrijai buvo žinoma nuo 2011 metų, tačiau su prašymu dėl viešojo intereso gynimo į pareiškėją Bendrija kreipėsi tik 2016 m. liepos 1 d. ir tuo metu jau galiojo Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 49 straipsnio 6 dalis.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Byloje nagrinėjami pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens 373-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirieji skundai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria byla buvo nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą (paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą).

37Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs, kad byloje ginčijamas (prašomas panaikinti) detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 13 d., o viešąjį interesą ginantis pareiškėjas į administracinį teismą dėl šio teritorijų planavimo dokumento panaikinimo kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praleidęs Teritorijų planavimo įstatymo (toliau tekste remiamasi 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 6 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 metų senaties terminą.

38Primintina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio, kuris reglamentuoja administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimą, 6 dalyje nustatyta, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis.

39Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai.

40Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant Įsakymo apskundimo klausimą, taikytina Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis, pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija laikosi pozicijos, jog turi būti vadovaujamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina vieno mėnesio apskundimo terminą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skaičiuojamą nuo tos dienos, kai pareiškėjas (prokuroras, ginantis viešąjį interesą) gavo pakankamai duomenų apie tai, kad pažeistas viešasis interesas. Tokia nuomonė iš esmės grindžiama aplinkybe, kad tvirtinant ginčo teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata negaliojo, Įsakymas priimtas vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

41Šių atskiruosius skundus pateikusių proceso šalių argumentų kontekste vertindama tikrinamos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pagal minėtą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad šiuo atveju taikytina ne ši (cituota) bendroji proceso įstatymo nuostata, o specialioji taisyklė, įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje.

42Vertindama Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2013 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XII-407; toliau – ir Pakeitimo įstatymas), įtvirtinusiame aptariamą ribojimą, nebuvo (nėra) nustatyta jokių (specialiųjų) taisyklių dėl Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies galiojimo bei taikymo. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos taip pat nesieja 49 straipsnio 6 dalies taikymo su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento (jo sprendinių) patvirtinimo momentu ar kokia kita teritorijų planavimo procedūra. Nesant specialiųjų nuostatų, atitinkamiems veiksmams taikomos tos juos reguliuojančios taisyklės, kurios galioja (galiojo) jų (veiksmų) atlikimo metu.

43Apeliantų akcentuojamoje Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra kalbama apie tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, tačiau nėra nurodoma apie tai, jog ginčų sprendimams (teritorijų planavimo dokumentų, patvirtintų iki 2014 m. sausio 1 d., apskundimui) taikomos šio dokumento rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

44Apibendrinant aptartų teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis taikoma visiems šioje nuostatoje nurodytiems visuomeninį (viešąjį) interesą ginančių subjektų reikalavimams, pareikštiems po 2014 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo atitinkamo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo datos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016).

45Kadangi pareiškėjo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą metu aptariama Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostata jau galiojo ir nebuvo numatyta jokių jos taikymo išimčių, skirtingai nei nurodoma atskiruosiuose skunduose, vien faktinė aplinkybė, jog ginčo teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas iki įsigaliojant Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 daliai, savaime nepaneigia tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

46Kita vertus, analizuodama minėtos nuostatos turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjo pasirinkta jos (nuostatos) loginė ir lingvistinė konstrukcija aiškiai patvirtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies taikymas eksplicitiškai yra siejamas su statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Būtent šio (statybą leidžiančio) dokumento išdavimas yra ta aptariamos nuostatos hipotezėje nustatyta teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kuri sudaro pagrindą konkretiems teisiniams santykiams taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalį. Įstatymo nuostatos dalis „tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo“ negali būti skaitoma atskirai ir vertinama, kaip savarankiškai nustatanti senaties terminą. Iš tiesų žodžiai „tačiau ne vėliau“ aiškiai iliustruoja, kad tai papildoma kumuliatyvi sąlyga, tiesiogiai susijusi su prieš tai normoje nustatyta aplinkybe – statybą leidžiančio dokumento išdavimu (išdavimo data).

47Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis negali būti (nėra) taikoma, o klausimas dėl termino visuomenės (viešąjį) interesą ginančiam subjektui pateikti reikalavimą dėl teritorijų planavimo dokumento (jo dalies) panaikinimo yra sprendžiamas pagal galiojančias terminams skaičiuoti taikomas proceso taisykles.

48Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisėkūros subjekto pasirinkta formuluotė „pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą“ aiškiai iliustruoja, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis taikoma esant išduotam ne bet kokiam atitinkamoje teritorijoje statybą leidžiančiam dokumentui, bet dokumentui, kuriuo yra įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Galiausiai aplinkybė, kad termino visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams pareikšti reikalavimą dėl teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinusių administracinių sprendimų pradžios momentas yra siejamas su statybą leidžiančio dokumento išdavimo data patvirtina, jog minimas statybą leidžiantis dokumentas turi būti galiojantis kreipimosi į teismą metu.

49Apibendrinant argumentus, susijusius su Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies taikymu, konstatuotina, kad ši norma taikoma, kai yra visos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 2) šiuo dokumentu yra įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 3) šis dokumentas yra galiojantis kreipimosi į teismą metu.

50Šioje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu (2016 m. rugpjūčio 30 d.) būtų buvę išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriais būtų įgyvendinami (realizuojami) ginčijamo detaliojo plano sprendiniai. Priešingai, kaip nurodo proceso šalys, kompetentingos viešojo administravimo institucijos yra atsisakiusios išduoti statybą ginčo žemės sklype leidžiančius dokumentus trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „STV“.

51Statybą leidžiančio dokumento nebuvimas, atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, leidžia konstatuoti, kad ginčo teisiniams santykiams Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis nėra taikoma. Nagrinėjamu atveju nėra suėjęs ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimas 10 metų terminas. Todėl nesant kitų ginčo atveju taikytinų specialiųjų normų, terminas teismui pateikti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas pagal bendrąsias ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas bei nuoseklioje administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-58/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 ir kt.) nustatytas taisykles.

52Aplinkybė, jog ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis nėra aktuali, eliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl proceso šalių argumentų, susijusių su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios normos teisėtumo. Taip pat nėra pagrindo atskirai vertinti argumentus dėl šioje įstatymo nuostatoje nurodytų terminų skaičiavimo tvarkos.

53Pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo administracinio proceso teiseną reglamentuojančių taisyklių taikymo ne tik priėmė netinkamomis normomis motyvuotą nutartį nutraukti administracinę bylą, bet ir iš esmės nevertino, ar pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą pareiškimui paduoti bei nesprendė dėl šios proceso šalies prašymo šį terminą atnaujinti. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuotas proceso taisyklių pažeidimas nagrinėjamu atveju sudaro faktinį ir teisinį pagrindus panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens 373-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskiruosius skundus tenkinti.

56Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti... 7. Atsakovas Administracija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo 373-oji daugiabučių namų savininkų bendrija... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškimą... 13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m.... 14. Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatyme (2013 m. birželio 27... 15. III.... 16. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 17. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis... 18. Pareiškėjas paaiškina, kad tokiose situacijose iki 2014 m. sausio 1 d. buvo... 19. Pareiškėjas pažymi, kad siekiant teisinių santykių stabilumo... 20. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti... 21. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo... 24. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas... 25. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 26. Atsakovas Administracija atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos... 27. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir... 28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisė į teismą nėra absoliuti, galimi tam... 29. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo Kauno... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atskiruosius skundus... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymas... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Bendrija dalyvavo ginčo žemės... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Byloje nagrinėjami pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro,... 37. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs,... 38. Primintina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio, kuris... 39. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Teritorijų planavimo įstatymo 49... 40. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju... 41. Šių atskiruosius skundus pateikusių proceso šalių argumentų kontekste... 42. Vertindama Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą... 43. Apeliantų akcentuojamoje Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra kalbama... 44. Apibendrinant aptartų teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog Teritorijų... 45. Kadangi pareiškėjo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą metu... 46. Kita vertus, analizuodama minėtos nuostatos turinį, teisėjų kolegija... 47. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nesant išduoto statybą... 48. Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisėkūros subjekto pasirinkta formuluotė... 49. Apibendrinant argumentus, susijusius su Teritorijų planavimo įstatymo 49... 50. Šioje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį... 51. Statybą leidžiančio dokumento nebuvimas, atsižvelgiant į šiame... 52. Aplinkybė, jog ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti Teritorijų planavimo... 53. Pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo administracinio proceso teiseną... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 56. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d.... 57. Nutartis neskundžiama....