Byla e2-17879-608/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Akvilei Savickytei ir Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Ingai Pakalniškytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės V. M. 3541,11 Eur negrąžinto kredito dalies, 391,31 Eur mokėjimo palūkanų, 25,00 proc. mokėjimo palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 410,61 Eur tarpininkavimo mokesčio, 722,10 Eur administravimo mokesčio, 26,58 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Kadangi ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama iš esmės ieškovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

5Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta 3541,11 Eur negrąžinto kredito sumą, taip pat 11 proc. dydžio mokėjimo palūkanas. Palūkanas prašė mažinti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pagrindu. Nepripažino administravimo mokesčio. Nurodė, kad atsakovės vertinimu, administravimo ir tarpininkavimo mokesčiai yra skirti analogiškoms išlaidoms padengti, todėl ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo turėtų būti atmestas. Atsakovė prašė dėl sunkios jos turtinės padėties atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

6Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7Ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ ir atsakovė V. M. 2016 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K051224088, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5699,97 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3371,55 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 816,43 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1290,00 Eur administravimo mokesčio 48 kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki 2020 m. spalio 27 d. (e.b.l. 14-30).

8Atsakovė mokėjo sutartyje numatytas kredito grąžinimo ir kredito kainos dengimo įmokas iki 2018 m. spalio 28 d., po minėto termino įmokų nemokėjo visiškai. Šias aplinkybes šalys pripažino. Ieškovė 2019 balandžio 3 d. vienašaliu pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą 2016 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K051224088 nuo 2019 m. balandžio 9 d. (e.b.l. 9). Ieškovės pateiktais duomenimis, 2019 m. balandžio 3 d. vėluojama sumokėti suma sudarė 1203,75 EUR. Atsakovė neginčija pareigos grąžinti sutartyje nustatyto dydžio kreditą ir pripažįsta ieškovės reikalaujamą priteisti 3541,11 EUR negrąžinto kredito sumą, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamu palūkanų dydžiu bei administravimo mokesčiu.

9Ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 24 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K051224088 specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 25 proc. dydžio palūkanų. Visa palūkanų suma per 48 mėnesių laikotarpį sudaro 3371,55 EUR. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223, 6.228 straipsniai ir kt., tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

10Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros; 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų įstatymo reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

11Aiškinant minėtas įstatymo normas dėl pagrindų teismui mažinti vartojimo kredito kainą sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklėmis, darytina išvada, jog vartojimo kredito kainai viršijant vartojimo kredito sumą, pagrindą mažinti mokėjimo palūkanas ir įrodyti, jog reikalaujama vartojimo kredito kaina atitinka įstatymo reikalavimus, privalo įrodyti kredito davėjas, t. y. jis privalo paneigti Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją. Visus kitus palūkanų mažinimo pagrindus privalo įrodyti kredito gavėjas.

12Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito sumos ir sudaro tik 33 proc. įstatymo nustatytos maksimalaus vartojimo kredito kainos dydžio santykiu 75 proc. x 25 proc. Šalims sudarant vartojimo kredito sutartį, administravimo mokesčiui buvo pritaikyta 100 proc. dydžio nuolaida. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina sudaro 4187,98 Eur (3371,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos + 816,43 Eur tarpininkavimo mokestis), kai vartojimo kredito suma - 5699,97 Eur. Todėl teismas daro išvadą, jog šalių sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Vartotojo turtinė padėtis ar jos pablogėjimas vartojimo kredito sutarties galiojimo metu nesudaro Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų pagrindų mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, jas mokėjo beveik pusę sutarties galiojimo laikotarpio ir tam neprieštaravo. Vartojimo kredito įstatymo normos neriboja mokėjimo palūkanų dydžio Lietuvos banko pateikiamoje statistinėje informacijoje nurodyta vidutine vartojimo paskolų norma ir nedraudžia šalims susitarti dėl didesnio dydžio palūkanų.

13Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė egzistuojant įstatymo, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagrindą keisti šalių suderėtą sutarties sąlygą dėl vartojimo kredito kainos, mažinant mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

14Pagal Lietuvos Respublikos ciivlinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

15Nagrinėjamu atveju sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 25,00 procentų mokėjimo palūkanų normos, skaičiuojamos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Ieškovė prašo priteisti 391,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 19 d. kreipimosi į teismą dienos. Ši palūkanų suma šalių aptarta sutartyje ir apskaičiuota sutarties sudarymo metu nuo kredito sumos, preziumuojant kad kreditas bus mokamas sutartyje nustatytais terminais. Atsakovei nevykdant kredito sutarties, ji privalo taip pat sumokėti mokėjimo palūkanas ir nuo tos kredito sumos, kuri pagal grafiką kreditoriui nebuvo grąžinta. Priešingu atveju atsakovė laiku negrąžinta kredito suma naudotųsi neatlygintinai, kas prieštarautų vartojimo kredito sutarties sąlygai dėl kredito atlygintinumo. Palūkanos už kredito sumą, kuri atsakovės nebuvo grąžinta sutartyje nustatytais terminais, sudaro 26,58 Eur, skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 28 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Minėtos ieškovės apskaičiuotos palūkanos priteisiamos iš atsakovės.

16Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal vartojimo kredito sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais neišnyko. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 25,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito 3541,11 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

17Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 722,10 Eur administravimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 straipsnyje yra numatyta, kad sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, o sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra nedaugiau nei 30 Eur, šalys taip pat susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui, o vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma“. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės Klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Tokio pobūdžio nuolaida, t. y. nuolaida, kuri netaikoma sutarties pažeidimo atveju atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir yra prilygintina netesyboms (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-840-881/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).

18Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis kvalifikuotinas kaip netesybos, t. y. bauda (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovė vėluoja atsiskaityti nuo 2018 m. spalio 28 d. Atsakovė iš viso skolinga ieškovei 4369,61 Eur sumą, kurią sudaro 3541,11 Eur negrąžinto kredito dalis, 391,31 Eur ir 26,58 Eur mokėjimo palūkanos, 410,61 Eur tarpininkavimo mokestis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas Vartojimo kredito nuostatas, maksimalus leistinas netesybų dydis nuo vėluojamos grąžinti 4369,61 Eur sumos negali viršyti 393,26 Eur (4369,61 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 393,26 Eur administravimo mokestį, kaip netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo tenkinamas iš dalies.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d, numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011 yra išaiškinęs, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas ar išdėstomas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teismų praktika taip pat formuojama, jog sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti vertinamos skolininko galimybės vykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius ar atidėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

22Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį bei patvirtinančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimą atsakovės reikalaujamam laikotarpiui. Atsakovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos finansines galimybes įvykdyti sprendimą, jo vykdymą atidėjus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neprieštarautų sprendimo vykdymo išdėstymui, taip pat nenurodė laikotarpio, kuriam sutiktų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas laiko, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 31 d., mokant priteistą sumą lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

23Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos išlaidos, kurias sudaro 246,01 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 115,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamas iš atsakovės ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, laikant, kad ieškinys patenkintas 93,54 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirsčius tarp šalių, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu teismas

Nutarė

25Ieškinį patenkinti iš dalies.

26Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 3541,11 Eur negrąžinto kredito, 417,89 Eur palūkanų, 410,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 393,26 Eur administravimo mokestį, iš viso – 4762,87 EUR (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus, aštuoniasdešimt septynis euro centus).

27Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 25,00 (dvidešimt penkis) proc. mokėjimo palūkanų nuo 3541,11 EUR negrąžinti kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

28Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 4762,87 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Kitą ieškinio dalį atmesti.

30Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 337,69 EUR (tris šimtus trisdešimt septynis eurus, šešiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

31Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, mokant priteistą sumą lygiomis dalimis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

32Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija... 2. Teismas... 3. ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ kreipėsi į teismą su... 4. Ieškovė neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą nagrinėti bylą... 5. Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta 3541,11... 6. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 7. Ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ ir atsakovė V. M. 2016 m. spalio... 8. Atsakovė mokėjo sutartyje numatytas kredito grąžinimo ir kredito kainos... 9. Ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 24 d. sudarytos vartojimo kredito... 10. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra... 11. Aiškinant minėtas įstatymo normas dėl pagrindų teismui mažinti vartojimo... 12. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito... 13. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja... 14. Pagal Lietuvos Respublikos ciivlinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį kredito... 15. Nagrinėjamu atveju sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir... 16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo... 17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 722,10 Eur administravimo... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies,... 20. Prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo tenkinamas iš dalies.... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d, numato, kad... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, apibūdinančių jos... 23. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos išlaidos, kurias... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260... 25. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 26. Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“... 27. Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“... 28. Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ 5... 29. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 30. Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“... 31. Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, mokant priteistą sumą lygiomis dalimis... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos...