Byla e2A-767-390/2017
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šilkuva“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palermo Pub“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palermo Pub“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poligrafiniai sprendimai“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šilkuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Palermo Pub“ kreipėsi į teismą, prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m. gruodžio 15 d. varžytynių aktą Nr. 15/12/2014, kuriuo UAB „Bonvaldos servisas“ už 120 000 Lt pardavė pirkėjui UAB „Poligrafiniai sprendimai“ 1/2 dalį 2616,14 kv. m. bendro ploto administracinio pastato (kavinės), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Alytuje, priteisiant iš ieškovės atsakovei 120 000 Lt jos sumokėtos kainos, o iš atsakovės ieškovei – visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė ir BUAB „Bonvaldos servisas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį nekilnojamojo turto – 2616,14 kv. m. bendro ploto administracinį pastatą – kavinę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytuje (toliau ir pastatą). BUAB „Bonvaldos servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“, savo dalį pardavė varžytynėse, nepasiūlęs ieškovei pirkti šio pastato dalies pirmenybės teise, nepranešė apie planuojamą turto pardavimą varžytynėse. Ieškovės duomenimis, 2014 m. gruodžio 12 d. varžytynių akto turinys neatitinka tikrovės, nes varžytynių metu buvo pasiūlyta didesnė kaina, nei nurodyta varžytynių protokole, varžytynių protokolas buvo perrašytas, kai bankroto administratorius iš varžytynėse dalyvavusių asmenų gavo patvirtinimą raštu, kad jie neturi pretenzijų, sandoris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2015 m. gruodžio 10 d., kai tą padaryti privalu per tris mėnesius. Todėl, ieškovės nuomone, pastato dalis buvo perleista ne varžytynių tvarka ir ne už varžytynėse pasiūlytą kainą, o laisvu pardavimu, pardavėjo nuožiūra pasirinktam pirkėjui, už pardavėjo ir pirkėjo bendru sutarimu nustatytą kainą. Pastato dalį parduodant laisvu pardavimu, ieškovei turėjo būti pateiktas siūlymas pirmenybės teise įsigyti turtą. To nepadarius, egzistuoja pagrindas ieškovei perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m. gruodžio 12 d. varžytynių aktą.
  3. Atsiliepime atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės nuosavybės teisės į 1/2 pastato dalį įregistruotos 2014 m. gruodžio 15 d. varžytynių akto Nr. 15/12/2014 pagrindu. Apie varžytynes nustatyta tvarka buvo paskelbta viešai, varžytynių aktas patvirtintas kreditorių susirinkimo pirmininko Swedbank AB, ginčijamas nebuvo. Pažymėjo, kad parduodant turtą iš viešųjų varžytynių, bendraturčiai neturi pirmenybės teisės, todėl ieškovė pirmenybės teise galėjo naudotis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Bonvaldos servisas“. Be to, atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškovė yra praleidusi trijų mėnesių senaties terminą ir savo ieškinį grindžia tik prielaidomis, todėl prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
  4. Trečiojo asmens UAB „Šilkuva“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad varžytynės vyko įstatymų nustatyta tvarka, jokių pažeidimų neužfiksuota, skundų nebuvo gauta, varžytynių protokolas surašytas ir pasirašytas iš karto pasibaigus varžytynėms. Ieškovės direktoriui V. S. apie varžytynes buvo žinoma, jis domėjosi turto kaina. Be to, ginčo turtas buvo parduotas ne laisvu pardavimu, bet varžytynių nestatyta tvarka, t y. varžytynių dalyviui, pasiūliusiam didžiausią kainą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Palermo Pub“ atsakovei UAB „Poligrafiniai sprendimai“ 1 410 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 12,80 Eur išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
  2. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pirmenybės teisės įsigyti bendraturčiui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kai nekilnojamojo turto dalis priklauso bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir pardavimas šio pastato dalies vyksta ne bendra tvarka, bet iš varžytynių.
  3. Iš byloje pateikto 2014 m. spalio 17 d. BUAB „Bonvaldos servisas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas nutarė BUAB „Bonvaldos servisas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį 2616,14 kv. m. bendro ploto administracinio pastato (kavinės), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytuje, pardavinėti varžytynėse už pradinę 119 000 Lt kainą, nutarimas apskųstas nebuvo. Apie varžytynes 2014 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbta internete. Pastatas buvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, todėl teismas vertino, kad parduodant ginčo turtą negalėjo būti taikoma teisės norma, numatanti pirmenybę bendrasavininkui įsigyti parduodamos bendrosios nuosavybės dalį. Kartu teismas pažymėjo, kad administratoriui nebuvo nustatyta pareiga apie nekilnojamojo turto pardavimą informuoti bendraturčius. Be to, toks nutarimas būtų prieštaravęs ĮBĮ nuostatoms bei užtęsęs likvidavimo procedūrų eigą. Kreditorių susirinkimui nutarus parduoti turtą varžytynėse, bankroto administratorius nebūtų galėjęs nurodyti bendraturčiams, už kokią konkrečią kainą ketinama parduoti turtą, o tai prieštarautų CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tuo tarpu turtą parduodant varžytynėse ĮBĮ nustatyta tvarka, pirmenybės teisę įgyti turtą bendraturtis turėjo iki bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad ieškovė neturėjo pirmenybės teisių pirkti ginčo turtą, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas.
  4. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo varžytynėmis buvo pažeistos ieškovės UAB „Palermo Pub“ teisės, kadangi ieškovė neįrodė, jog pastato dalis buvo perleista ne varžytynių tvarka ir ne už varžytynėse pasiūlytą didžiausią kainą, o laisvu pardavimu.
  5. Ieškovės teiginį, kad varžytynių aktas buvo suklastotas, teismas atmetė kaip niekuo nepagrįstą. Kartu teismas vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti turto pardavimo iš ginčo varžytynių akto negaliojančiu, nes BUAB „Bonvaldos servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“, parduodama turtą iš varžytynių 2014 m. gruodžio 15 d. varžytynių aktu, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu varžytynių akto įregistravimas teisine prasme yra tik sandorio išviešinimas.
  6. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, jog CK 4.79 straipsnio 3 dalies norma nenustato momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, todėl turi būti taikoma bendroji norma, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 17 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta ginčo turtą pardavinėti varžytynėse už pradinę 119 000 Lt kainą, apie turto pardavimą varžytynėse 2014 m. lapkričio 7 d. paskelbta IRBIS sistemoje, ieškovės direktoriui V. S. buvo žinoma apie BUAB „Bonvaldos servisas“ turto pardavimą, jo kainą, apie paskelbtas varžytynes. Minėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. 2014 m. gruodžio 15 d. nekilnojamojo turto pardavimo sandoris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gruodžio 10 d., registro duomenys yra vieši. Nors ieškovė teigia apie ginčo sandorį sužinojusi tik 2016 m. vasario 9 d., tačiau, teismas vertino, kad ieškovė nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, trukdžiusių jai anksčiau susižinoti apie turto pardavimo sandorį, todėl konstatavo, jog ieškinys paduotas praleidus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą ginti savo teises bendraturčio pirmumo teisės instituto pagrindu.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Palermo Pub“ prašė teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurių byloje nebuvo nustatyta. Pažymi, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį, tek nepasiūlius jos pirkti bendraturčiams, tiek parduodant tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kurį bendraturčiai gali įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar parduodant tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis nei buvo nurodyta bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32). Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, kad varžytynių akte nurodyti duomenys neatitiko faktinių Pastato dalies pardavimo aplinkybių, t. y., kad 1/2 dalies Pastato pardavimas atsakovei už 120 000 Lt buvo atliktas laisvu pardavimu, o ne iš varžytynių, kadangi akte nurodytos pardavimo sąlygos neatitinka varžytynių rezultatų ir varžytynių dalyvių pateiktų pasiūlymų. Parduodant tokiu būdu, bendraturčiui UAB „Palermo Pub“ turėjo būti pateiktas siūlymas pirmenybės teise įsigyti pastatą. Nepasiūlius ieškovui pirmenybės teise įsigyti minėtą turtą, buvo pažeistas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus reglamentavimas. Apelianto nuomone, aplinkybė dėl varžytynių akto suklastojimo yra įrodyta liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, bendra surinktos medžiagos visuma.
    2. Teismas nepagrįstai T. C. parodymus laikė nepatikimais, nenuosekliais ir prieštaraujančiais tarpusavyje ir tuo pačiu prieštaraujančiais visų kitų liudytojų, kurie dalyvavo varžytynėse, parodymams. Tokios teismo išvados nėra pagrįstos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir jokia bylos medžiaga. Noras teismas rėmėsi liudytojų (varžytynių dalyvių A. K., T. B., A. K., G. J.) parodymais, apelianto nuomone, būtent jie yra nepatikimi, neišsamūs ir nenuoseklūs.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino varžytynių dalyvių surašytus raštus dėl pretenzijų neturėjimo. Apelianto nuomone, iš minėtų raštų negalima nustatyti aplinkybių apie varžytynių eigą, laimėtoją ir didžiausią pasiūlytą kainą. Kartu pažymi, jog dėl varžytynių protokolo suklastojimo ir/ar sukčiavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Alytaus apskrities VPK, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42191-16 (duomenys yra byloje).
    4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys paduotas praleidus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą ginti savo teises bendraturčio pirmumo teisės instituto pagrindu. Pažymi, kad V. S. bylos nagrinėjimo metu nepripažino, kad apie varžytynes ir apie varžytynių rezultatus žinojo. Apie planuojamą turto pardavimą ieškovui apskritai nebuvo pranešta. Duomenys apie varžytynių dalyvius, pardavimo kainą ir laimėtoją nebuvo išviešinti jokia forma.
    5. Pažymi, jog apie pardavimą ieškovui tapo žinoma, kai VĮ Registrų centro Alytaus filialas ieškovo atstovui pateikė 2016 m. vasario 9 d. raštą „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ bei sandorį dėl Pastato perleidimo – 2014 m. gruodžio 15 d. Varžytynių akto Nr. 15/12/2014 kopiją.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Poligrafiniai sprendimai“ prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo turtas buvo pardavinėjamas laisvu pardavimu, o ne varžytynių nustatyta tvarka. Pažymi, kad turtas buvo pardavinėjamas administratoriui vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta ginčo turtą pardavinėti iš varžytynių. Todėl kitas pardavimo būdas buvo negalimas, t. y. administratorius savavališkai negalėjo pakeisti turto pardavimo būdo.
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bendraturčio pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą, kadangi ginčo turtas šiuo atveju buvo pardavinėjamas priverstine tvarka. Tokiu būdu pardavinėjant turtą, bendraturčio pirmenybės teisė pirkti, numatyta CK 4.79 straipsnyje, šiuo atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-475/2016).
    3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apie varžytynes V. S. nebuvo žinoma. Tuo tarpu žinant apie varžytynes, ieškovė turėjo visas teises įsigyti ginčo turtą varžytinių metu. Kadangi ieškovė varžytynėse nedalyvavo, vadinasi turto pardavimo metu ji neturėjo ketinimo įsigyti ginčo turtą. Tokiu būdu ieškovė neįrodė, kad parduodant turtą varžytynėse, buvo pažeista jos teisės.
    4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo suklastotas. Apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojo T. C. parodymais, pagal kuriuos, turtas buvo parduotas ne už tokią kainą, kuri yra nurodyta varžytynių protokole, kadangi minėti parodymai yra priešingi visų likusių liudytojų parodymams. Tuo labiau, kad T. C. neturėjo jokių pretenzijų nei dėl varžytynių eigos, nei dėl jų rezultato, ką patvirtinta jo parašytas 2015 m. sausio 8 d. pareiškimas administratoriui. Tuo tarpu atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistruotos pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, kurio teisėtumas nėra nuginčytas. Kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nebuvo jokio pagrindo tirti varžytynių teisėtumą.
    5. Apelianto nurodytas faktas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nagrinėjamam ginčui neturi jokios įtakos.
    6. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Pagrįsta teismo išvada, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo visas galimybes sužinoti anksčiau, t. y. per CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad apie varžytynes V. S. žinojo, tik jose nedalyvavo. Tokiu būdu turėjo galimybe sužinoti tiek varžytynių rezultatus, tiek gauti informaciją apie varžytynių eigą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl pirmenybės teisės įsigyti bendraturčiui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kai kita nekilnojamojo turto dalis priklauso bankrutuojančiai bendrovei ir turto pardavimas vyko ne savanoriškai, bet priverstine tvarka ( parduodant turtą iš varžytinių).
  3. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nustatė, kad atsakovė ½ dalį nekilnojamojo turto, 2616,14 kv. m. bendrojo ploto administracinio pastato, esančio ( - ), Alytuje, įsigijo varžytinėse, todėl CK 4. 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga pardavėjui raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda netaikytina. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė praleido trejų mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pateikti ir pagal CK 4. 79 straipsnio 3 dalį prarado teisę ginti savo teises bendraturčio pirmumo teisės instituto pagrindu. Be tokių nustatytų aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo pastato dalis buvo perleista ne varžytinių tvarka ir ne už varžytinėse pasiūlytą didžiausią kainą, o vykdant laisvą pardavimą.
  4. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo formuluotė, aiškinant ją kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis ir kad varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja išvadą, kad bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies „Vykdymo procesas “ nustatyta tvarka prieš turto savininko valią (CPK 691–725 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2004), arba Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatyta tvarka. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų.
  5. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014m. spalio 17d. bankrutuojančios UAB „Benvaldos servisas“ kreditorių susirinkimas nutarė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - ½ dalį 2616,14 kv. m. ploto administracinio pastato (kavinės), esantį ( - ), Alytuje, parduoti varžytinėse už pradinę 119000 Lt kainą. Kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Kitos bylos aplinkybės rodo, kad kreditorių susirinkime priimtas nutarimas buvo vykdomas ir apie vykdomas varžytines buvo paskelbta viešai ( internete) ir prisilaikant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013m. balandžio 17d. nutarimu Nr. 321 nuostatų. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad nekilnojamojo turto dalį buvo nutarta pardavinėti ne varžytinėse, o savanoriško pardavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas aptartas faktines aplinkybes nustatė remdamasis rašytiniais įrodymais bei kitais byloje pateiktais įrodymais ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( CPK 185 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010m. balandžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Taigi, laikytina nepagrįsta apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
  6. Nustačius, kad ginčo nekilnojamojo turto dalis buvo pardavinėta viešose varžytinėse ir priverstinio pardavimo būdu, bankrutuojančios bendrovės administratoriui nebuvo pareigos apie ginčo nekilnojamo turto pardavimą informuoti bendraturčius pagal CK 4. 79 straipsnio reikalavimus. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodymui, kad pardavinėjant turtą, bendraturčio pirmenybės teisė pirkti, numatyta CK 4.79 straipsnyje, nagrinėjamu atveju, netaikytina.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, kad ieškovė praleido CK 4. 79 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti dėl savo teisės gynimo. Pagal CK 1. 127 straipsnį ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme nustatytas terminas, skirtas ginti pažeistas teises, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Ieškinio senaties instituto netaikymas neužtikrintų civilinių santykių stabilumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovei apie ginčo turto pardavimą varžytinėse buvo žinoma 2014m. lapkričio mėn. Teismas tokias aplinkybes nustatė įvertinęs ieškovės atstovo direktoriaus – V. S., bankrutuojančios bendrovės administratoriaus A. M. bei liudytojo A. K. duotus parodymus teisme. Bylos duomenimis ginčo turto pardavimas varžytinėse buvo pakankamai išviešintas. Nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik 2016m. vasario 24d. ir praleido CK 4. 79 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti ir reikalauti, kad būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ji taikytina. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, atmesti ieškinį galima ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Atmetant ieškinį dėl senaties termino praleidimo, argumentai dėl ieškinio pareikšto materialinio teisinio reikalavimo gali būti ir nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-761/2003 ir kt.).
  8. Esant nurodytai argumentacijai kiti apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami, nes tampa neaktualūs galutiniam ginčo išsprendimui.
  9. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus sprendžia, kad ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti ginčijamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu (Nuo 2015m. kovo 20d. nauja redakcija). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

7Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Alytaus rajono apylinkės teismo 2016m. lapkričio 29d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Iš ieškovės UAB „Palermo Pub“ į/k 302578365 priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „Poligrafiniai sprendimai“į/k 300051122.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai