Byla 2-50-178/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žematijos keliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl pagrindo procesui atnaujinti užbaigtoje civilinėje byloje egzistavimo.

5Ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ 2012-10-17 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 1, b. l. 2-11) atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 2010-04-12 Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutarties Nr. 10-26 (toliau – ir Atliekų tvarkymo sutartis) pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 200 000 Lt iš atsakovo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2013-03-26 sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 2, b. l. 180-182). Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2014-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-437/2011, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 3, b. l. 35-42).

6Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ 2014-07-03 pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą (b. l. 2-7) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2013-03-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 dėl 2010-04-12 Atliekų tvarkymo sutarties nuginčijimo, pasisakė dėl neįtraukto į bylą UAB „Šiaulių plentas“ teisių, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuotą atvirą konkursą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ laimėjo 2009-07-03 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Žemaitijos keliai“, o UAB „Šiaulių plentas“ buvo paskirtas ir atsakingu (vadovaujančiu) partneriu. 2009-12-28 tarp UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Žemaitijos keliai“ (rangovai) ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (perkančioji organizacija) buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. 09-153 (toliau – ir Rangos sutartis, c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 1, b. l. 36-39), o vykdant Rangos sutartį, 2010-04-12 tarp UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pasirašyta Atliekų tvarkymo sutartis (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 1, b. l. 15-16). Sprendžiant ginčą dėl Atliekų tvarkymo sutarties pripažinimo negaliojančia, anot pareiškėjo, teismai, pasisakydami dėl ieškovo reikalavimų, nustatė Rangos sutarties, kuri nebuvo ginčijama byloje, šalių, tame tarpe ir UAB „Šiaulių plentas“, valią, buvusią iki Rangos sutarties pasirašymo, ir valią, išreikštą pasiūlyme, pateiktame supaprastintame atvirame konkurse dėl Rangos sutarties sudarymo. Teismai taip pat nusprendė dėl Rangos sutarties turinio ir šios sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, konstatuojant, kad tiekėjas suprato viešojo pirkimo sąlygas, su jomis susipažino ir sutiko bei suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą, į savo teikiamą pasiūlymą įskaičiavimo atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną kainą, kai tiek tiekėjas, tiek ir Rangos sutarties šalis buvo ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktas UAB „Šiaulių plentas.“ Neįtraukus UAB „Šiaulių plentas“ į bylos nagrinėjimą, buvo užkirstas kelias aiškinti viešojo pirkimo sąlygas taip, kaip suprato UAB „Šiaulių plentas“, atskleisti jo valią, buvusią prieš Rangos sutarties pasirašymą, todėl buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-09 nutartimi (b. l. 43-45) pareiškėjo UAB „Šiaulių plentas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 atmetė.

9Teismas pažymėjo, kad nustatant, ar sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Išanalizavęs šalių argumentus, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, tai, kad ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ kartu su pareiškėju UAB „Šiaulių plentas“ jungtinės veiklos pagrindu dalyvavo atsakovo organizuojamame konkurse, teikė pirkimui pasiūlymą, veikė kaip partneriai, todėl žinojo arba turėjo žinoti apie iškeltą prašomą atnaujinti civilinę bylą, į kurią pats neįstojo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pažeista teisė būti išklausytam bei byla išnagrinėta pažeidus jungtinės veiklos partnerio teises. Teismo vertinimu, vienas partneris turi teisę veikti visų partnerių vardu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ atskirajame skunde (b. l. 48-53) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas formaliai išnagrinėjo prašymą, nenurodė motyvų, dėl ko sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 priimti sprendimai neturės įtakos pareiškėjo UAB „Šiaulių plentas“ teisių ir pareigų apimčiai. Nors ginčas vyko dėl Atliekų tvarkymo sutarties, kurios šalimi pareiškėjas nėra, tačiau teismai pasisakė ir dėl UAB „Šiaulių plentas“ teisių ir pareigų apimties pagal Rangos sutartį, kurios šalimi yra pareiškėjas.
  2. Teismas visiškai formaliai, nesigilindamas į pareiškimo atnaujinti procesą esmę ir pagrindą proceso atnaujinimui, pareiškimą atmetė, motyvuodamas, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie iškeltą bylą dėl Atliekų tvarkymo sutarties nuginčijimo. Pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad teismai, spręsdami ginčą dėl Atliekų tvarkymo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurios šalimi pareiškėjas nėra, vertins ne tik šią sutartį, bet ir Rangos sutartį, kurios viena iš šalių yra ir pareiškėjas.
  3. Teismų sprendimais konstatavus UAB „Šiaulių plentas“ valią dėl Rangos sutarties ir viešojo pirkimo sąlygų, jo net neįtraukus į bylos nagrinėjimą, nesudarant galimybės pačiam išreikšti poziciją, buvo pažeistos UAB „Šiaulių plentas“ teisės, vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.

12Suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 56-59) prašo skundą atmesti, palikti nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Pareiškėjas nurodė, kad apie pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik 2014-06-25, tačiau jokių įrodymų dėl sužinojimo aplinkybių nepateikė.

142. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes. Būtina nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas, neįtraukęs asmens į procesą, nusprendė, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams. Teismų priimtais sprendimais nėra nuspręsta dėl jokių pareiškėjo teisių ir pareigų.

15Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Žemaitijos keliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 61-63) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 atnaujinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Teismai, spręsdami Atliekų tvarkymo sutarties teisėtumą, konstatavo, kad tiekėjas, kuriuo buvo ne tik UAB „Žemaitijos keliai“, bet ir UAB „Šiaulių plentas“, suprato viešojo pirkimo sąlygas, su jomis sutiko bei suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą. Taip pat nusprendė, kad UAB „Šiaulių plentas“ į savo teikiamą pasiūlymą įskaičiavo atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną kainą, todėl tokiu būdu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

172. Teismų pateikti išaiškinimai gali būti nukreipti kitiems byloje nedalyvavusiems asmenims, t.y. UAB „Šiaulių plentas“, o byloje nedalyvaujantis asmuo jo teises įtakojančio sprendimo neturi teisės apskųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Teismams išnagrinėtoje byloje pasisakius ir dėl pareiškėjo valios, pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl vienintelis pažeistų teisių gynybos būdas yra proceso atnaujinimas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

20Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriuo remiasi apeliantas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

23Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010 ir kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų ir yra pagrindas procesą atnaujinti, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014 ir kt.).

24Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje kilo ginčas tarp UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl jų tarpusavyje sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kuria UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ įsipareigojo priimti į Dumpių sąvartyną ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ atvežtas atliekas iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno, o ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatytą kainą (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 1, b. l. 15-16). Teismų konstatuota, kad ši ginčo sutartis buvo pasirašyta siekiant atlikti viešojo pirkimo darbus. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-26 sprendimu ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį dėl sandorio nuginčijimo atmetė (c. b. Nr. 2-745-265/2013, t. 2, b. l. 180-182). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-437/2011 Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-26 nutartį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ neįrodė, kad ginčo sutartis sudaryta suklydus, manius, kad sudaromas neatlygintinas sandoris, atsakovui žodžiu pažadėjus kompensuoti ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną išlaidas. Tokį teismų vertinimą suponavo ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad dalį sumos ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ iki ginčo atsakovui jau buvo sumokėjęs.

25Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodęs motyvų, dėl ko sprendžia, kad priimtas sprendimas neturėjo įtakos apelianto teisių ir pareigų apimčiai. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas plačiai nedetalizavo teismų sprendimų įtakos į bylą neįtraukto apelianto teisėms, tačiau teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog realiai buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismo nutarties trumpi motyvai nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo, kuris pripažįstamas nesant motyvų visiškai.

26Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių pagrindu negalima daryti išvados, jog teismų procesiniais sprendimais buvo tiesiogiai pasisakyta dėl apelianto UAB „Šiaulių plentas“ materialiųjų teisių ar jo pareigų, kad teismų sprendimais jam buvo sukurta teisių ar pareigų arba kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirasis skundas grindžiamas teiginiais, kad priimtais procesiniais sprendimais buvo pasisakyta dėl apelianto teisių ir pareigų apimties pagal Rangos sutartį, kurios šalimi yra ir apeliantas, tačiau tokie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai nepagrįsti. Apeliantas teisingai nurodo ir bylos medžiaga tai patvirtina, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl Atliekų tvarkymo sutarties teisėtumo, buvo aiškinamasi ir vertinama tiek viešojo konkurso sąlygų, tiek viešojo pirkimo metu pateikto pasiūlymo, tiek, laimėjus viešą konkursą, sudarytos Rangos sutarties sąlygų turinys, vertinant ginčo sutartį, tačiau minėtų sąlygų kompleksinis vertinimas, analizuojant ikisutartinius šalių santykius, neleidžia konstatuoti, kad tokiu būdu buvo nuspręsta dėl apelianto teisių ir pareigų apimties pagal Rangos sutartį. Nesant į bylą pateiktų objektyvių duomenų, kad Atliekų tvarkymo sutartis, kuri buvo ginčijama norimoje atnaujinti civilinėje byloje, tiesiogiai įtakoja apelianto teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo konstatuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų įtaką apelianto teisėms ir teisėtiems interesams.

27Vertinant apelianto prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantas, kartu su UAB „Žemaitijos keliai“ jungtinės veiklos pagrindu dalyvavę UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuotame konkurse ir kaip laimėtojai (rangovai) sudarę Rangos sutartį, turėjo ir galėjo žinoti apie partnerio inicijuotą civilinę bylą dėl jo sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties nuginčijimo ir, manydamas, kad šio ginčo baigtis turės įtakos jo teisėms bei teisėtiems interesams, turėjo procesinę galimybę savo iniciatyva įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, manant, kad jo dalyvavimas būtinas (CPK 46, 47 str.), tuo labiau, kad įstojimas galimas iki baigiamųjų kalbų pradžios. Apelianto teiginiai, kad jam negalėjo būti žinoma apie viešojo konkurso pasiūlymo, viešojo pirkimo sąlygų, Rangos sutarties, kurių šalimi yra ir apeliantas, analizavimą, nagrinėjant ginčą dėl Atliekų sutarties, vertintini tik kaip deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo išvadai, kad apeliantas tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei proceso atnaujinimo institutu. Pastebėtina, kad klausimas dėl neįtraukto į bylą asmens teisių pažeidimo nebuvo keltas ir apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2013-03-26 sprendimo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ex officio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiame kontekste aktualu ir tai, jog prašymas atnaujinti procesą pateiktas tik tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė priimti nagrinėti UAB „Žemaitijos keliai“ kasacinį skundą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, b. l. 56). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad apelianto teiktas prašymas yra įtakotas ne siekiu užtikrinti materialiąsias teises ir teisėtus interesus, bet galimai siekti pakartotinio ginčo išsprendimo, pažeidžiant teisinio apibrėžtumo, santykio stabilumo principus.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, yra akcentavęs, kad esminė aplinkybė, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu pagrįstumo, yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013; kt.). Šių išaiškinimų kontekste akivaizdu, kad apelianto argumentai dėl jo teisių teikti paaiškinimus, savo poziciją, dėl pateikto pasiūlymo viešame konkurse, Rangos sutarties sąlygų vertinimo, supratimo išnagrinėtoje civilinėje byloje apribojimo, taip pažeidžiant jo teisę būti išklausytam yra neaktualūs, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi esminę reikšmę atnaujinant procesą šiuo pagrindu turi tai, ar išnagrinėtoje byloje priimtas procesinis sprendimas kaip nors įtakojo būtent apelianto materialiąsias teises ar pareigas. Ankščiau konstatavus, kad apelianto teisės ir teisėti interesai, išnagrinėjus civilinę bylą jam nedalyvaujant pažeisti, įtakoti nebuvo, todėl ir teisės būti išklausytam neužtikrinimas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

29Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą apeliantas nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata, t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Taigi ir dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti proceso Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013. Vien ta aplinkybė, kad teismai, analizuodami Atliekų tvarkymo sutarties galiojimą, kartu analizavo ir Rangos sutarties bei viešojo konkurso (kuriame dalyvavo ir apeliantas kaip jungtinės veiklos dalyvis) dokumentų sąlygas, neišklausę apelianto valios ir jo pozicijos dėl atitinkamų sąlygų vertinimo, nesudaro prielaidų teigti, kad kitoks apelianto minėtų sutartinių sąlygų aiškinimas lemtų priešingą bylos teisinį rezultatą.

30Suinteresuoto asmens (atsakovo) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsikirtimuose į skundą iškeltos abejonės dėl apelianto tinkamo sužinojimo momento, esant pagrindui atnaujinti procesą, pagrindimo, atmetus apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, neturi reikšmės galutinei bylos baigčiai, todėl šis argumentas nesvarstytinas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako.

31Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo teisinius santykius, ir, atsisakydamas patenkinti UAB „Šiaulių plentas“ prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl pagrindo procesui atnaujinti užbaigtoje civilinėje... 5. Ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ 2012-10-17 kreipėsi į Klaipėdos... 6. Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ 2014-07-03 pateikė Klaipėdos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-09 nutartimi (b. l. 43-45) pareiškėjo... 9. Teismas pažymėjo, kad nustatant, ar sprendime teismas pasisakė dėl... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ atskirajame skunde (b. l. 48-53)... 12. Suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo... 13. 1. Pareiškėjas nurodė, kad apie pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik... 14. 2. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto... 15. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Žemaitijos keliai“ atsiliepime į... 16. 1. Teismai, spręsdami Atliekų tvarkymo sutarties teisėtumą, konstatavo, kad... 17. 2. Teismų pateikti išaiškinimai gali būti nukreipti kitiems byloje... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 22. Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją,... 23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje kilo... 25. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios... 26. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos... 27. Vertinant apelianto prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, apeliacinės... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7... 29. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad bet kuris nurodytas proceso... 30. Suinteresuoto asmens (atsakovo) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo... 31. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą....