Byla 2A-1964-657/2012
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir gatvės komiteto pažymos pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Virginijos Lozoraitytės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-182/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei V. V., trečiajam asmeniui Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui J. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir gatvės komiteto pažymos pripažinimo negaliojančia.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.

5Ieškovas V. M., paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po sutuoktinės I. M. mirties savo ir nepilnametės savo dukters V. V. (M.) vardu priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti; pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7; pripažinti negaliojančiu ( - ) d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduotą V. M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. ( - ) (T.1, b.l. 1-5; 179-181). Nurodė, kad jog po sutuoktinės I. M. mirties, mirusios ( - ), su nepilnamete dukterimi V. likęs gyventi žmonai priklausiusiame name ir juo rūpindamasis, priėmė mirusios žmonos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti savo ir tuo metu nepilnametės dukters V. vardu ir laikė save paveldėto turto savininku. Pašlijus santykiams su dukra, 2011 m. vasario mėnesį atsitiktinai sužinojo, kad dukrai vienai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kad ji parduoda namą. Notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, neįvertinęs, kad atsakovė yra praleidusi terminą palikimui priimti, be to, nuslėpė kitą paveldėtoją – mirusiosios sutuoktinį. Notaras nekreipė to fakto, jog nepilnametis vaikas, pats asmeniškai priimti palikimo negalėjo. Be to, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad ieškovas šį terminą praleido, nurodė, jog apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo 2011 m. vasario mėnesį, perskaitęs nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus skelbimą. Po sutuoktinės mirties turtą valdė kaip savininkas, todėl buvo įsitikinęs, kad turtas priklauso ir jam (T.3, b.l. 103).

6Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, nes ieškovas terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių (T.1, b.l. 56-63).

7Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 45-47). Nurodė, jog praleistas ieškinio senaties terminas dėl pavedėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė V. V. kitų paveldėtojų pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo nenurodė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.2, b.l. 40-45). Teismas nustatė, kad I. M. ( - ) mirus, jos įpėdiniais pagal įstatymą buvo jos sutuoktinis V. M. ir nepilnametė dukra V. M., gim. ( - ), po santuokos V., bei palikėjos tėvai J. B. ir K. B.. Iš 2003- 08-04 pareiškimo dėl palikimo priėmimo teismas nustatė, kad V. V. (buvusi M.) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo momento, kai jai suėjo 18 metų. Iš ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nustatė, kad I. M. turtą po jos mirties paveldėjo dukra V. M.. Nuosavybės teisę į paveldėtą turtą atsakovė įregistravo 2003-10-10. Pažymėjęs, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog ieškovas išreiškė valią priimti palikimą ir naudotis juo kaip savu. Teismo nuomone aplinkybė, kad ieškovas po žmonos mirties ir toliau kurį laiką gyveno paveldėtiname name, ten liko jo daiktai, neįrodo, kad ieškovas išreiškė valią naudotis turtu, kaip savu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kurią patvirtino liudytojai A. K. ir V. Ž., kad ieškovas duodavo uošviams pinigų sumokėti už elektrą, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, jog ieškovas paveldėtina namo dalimi naudojosi kaip sava, nes jis, kaip ir kiekvienas asmuo turėjo pareigą sumokėti už sunaudotą elektrą. Atsakovė nurodė, kad visu namu ir jo priežiūra rūpinosi tik jos seneliai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui žmonos juvelyrinius dirbinius, pas jį likusius žmonos asmeninius dokumentus. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas priėmė labai nedidelės vertės daiktus, dėl kurių perdavimo tarp įpėdinių ginčas nekilo, pripažino, jog šių daiktų priėmimas negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu. Teismas akcentavo, kad nors ieškovas nurodė, jog priėmė paveldėtą turtą jį valdydamas, laikė save savininku nuo ( - ), t.y. palikimo atsiradimo dienos, tačiau nesugebėjo teismui pateikti nei vieno jo išlaidas turtui išlaikyti, pagerinti ar prižiūrėti patvirtinančio dokumento, todėl padarė išvadą, kad nustatytos bylos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas nevaldė paveldėtino turto kaip savo ir nepriėmė palikimo pradėdamas faktiškai valdyti turtą. Konstatavus, kad ieškovas po sutuoktinės mirties jos palikimo nepriėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovė yra bendraturčiai, nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčas yra kilęs tarp asmenų, pretenduojančių į palikimą, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą išduotas ( - ), o atsakovės nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos 2003-10-10, o tai reiškia, jog ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi praėjus net 9 metams po to, kai atsakovė įregistravo paveldėtą turtą savo vardu. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dėl jo dukrai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Teismas pripažino, jog ieškovas, turėdamas pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai, per protingą laiką, buvo nerūpestingas ir savo kaip įpėdinio teisių tinkamai neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jo nerūpestingumo kilusias pasekmes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad sprendžiant dėl protingos viešųjų interesų, užtikrinančių realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuojančių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, pusiausvyros, netikslinga ieškovui atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes taip apginamos nepilnamečio vaiko turtinės teisės į palikimą, kurios šioje byloje laikytinos prioritetinėmis. Ieškovo elgesį po sutuoktinės mirties savo nepilnametės dukters atžvilgiu teismas vertino kaip nesąžiningą ir nerūpestingą, nes jis, turėdamas pareigą rūpintis nepilnametės dukros interesais ir turtu, jos teisių negynė, dukros palikimo jos vardu nepriėmė nei kreipdamasis į notarą, nei pradėdamas turtą

10normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo pačiame sprendime cituojamos teismų praktikos. Ieškovas savo kaip įpėdinio teises realizavo 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Po sutuoktinės mirties ieškovas vienas rūpinosi likusiu šeimos ir sutuoktinės turtu. Jų dukrai V. V. (iki santuokos M.) motinos mirties momentu buvo tik 7 metai, todėl ieškovo teigimu yra akivaizdu, kad mažametis vaikas palikėjos mirties momentu negalėjo priimti palikimo, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Teisme šias aplinkybes patvirtino faktiškai valdyti. Vadovaudamasis bendruoju principu, kad teisė iš neteisės neatsiranda (ex in juria non oritur jus), teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio atstovo neveikimas vaiko vardu negali jam pačiam sukurti nuosavybės teisių į turtą, o šioje byloje teismas turi pagrindą manyti, kad kaip tik to siekė ieškovas paduodamas ieškinį. Teismas pažymėjo, kad tokiai nuostatai duoda pagrindą tai, kad ieškovas paduodamas teismui ieškinį nurodė, jog jis mirusios žmonos palikimą priėmė savo vardu, ir tik kitai šaliai iškėlus klausimą apie tai, ar jis priėmė palikimą ir atsakovės vardu, ieškovas ieškinio reikalavimus pakeitė, nurodydamas, kad jis palikimą priėmė ir nepilnametės dukters vardu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir konstatavo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą V. M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. ( - ), yra atmestinas suėjus ieškinio senačiai. Teismas konstatavo, kad iš nustatytų bylos aplinkybių turi pagrindą spręsti, jog ieškovas neįrodė, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo išduota ginčijama pažyma, neegzistavo. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad 7 gatvės komiteto pirmininkė neturėjo teisės nustatyti fakto, kad palikimą po motinos I. M. mirties priėmė jos dukra V. M., tačiau manė, jog šioje pažymoje pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje ( - ), todėl pažymą pripažino atitinkančia 1999-12-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių 39.1. p. reikalavimus ir galinčia būti įrodymu, t.y., savivaldybės darinio išduotu dokumentu apie tai, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba apsigyveno palikėjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo. Kadangi nepilnamečio įpėdinio – V. V. (M.) įstatyminis atstovas – tėvas V. M. neįgyvendino jos teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, todėl, V. V. (M.) faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, teismas laikė, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Teismas pažymėjo, kad įpėdinis ar jo atstovas pagal įstatymą, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo palikimo, gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2003-08-04 Druskininkų gatvės komiteto Nr. 7 pažymą pripažino nepagrįstu. Priteisė iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. M. ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 48-51). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teisės liudytojai V. Ž., A. K., A. V. bei teismo posėdžio metu apžiūrėti daiktai ir dokumentai, todėl teismas be pagrindo nesivadovavo šiais įrodymais.

142. Teismas nepagrįstai vadovavosi neegzistuojančio viešojo asmens išduota pažyma. Tokiam komitetui net nebuvo teisinių prielaidų egzistuoti. Lietuvos Vyriausybės 1992-11-19 nutarimo Nr. 866 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimu butų klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 89 p. buvo panaikinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1984 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinti Gatvės komiteto miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai. Tai reiškia, kad pažymą, kuria notaras rėmėsi atsakovei išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, išdavė neegzistuojantis darinys. Druskininkų miesto ( - )gatvės komitetas negali būti vertinamas, kaip savivaldybės įstaiga ar organizacija, turinti viešojo administravimo teises ir pareigas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas juridinės galios neturinčio dokumento pagrindu turi būti pripažintas negaliojančiu.

153. Teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios, dėl ko netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, kas leidžia daryti prielaidą, kad teismas ieškinio senaties termino eigos pradžią tapatino su nuostata, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ir ieškovas negali teisintis nežinojęs, jog nuo 2003-10-10 namo dalies teisinė registracija buvo atlikta atsakovės vardu. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo, nes iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad jis visą laiką laisvai iki šiol naudojosi namo dalimi kaip savininkas ir tik 2011 m. atsitiktinai sužinojo, kad ginčo namo dalis priklauso ne jam ir atsakovei, o tik vienai atsakovei. Atsakovė dėl namo dalies priežiūros apeliantui niekada jokių pretenzijų neišreiškė, todėl jis laiko, kad atsakovė sutiko su ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimu. Apelianto teigimu, senaties terminas buvo nutrūkęs atsakovei atlikus veiksmus, rodančius ieškovo reikalavimų pripažinimą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, be to, prašė iš ieškovo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 57-63). Nurodė, kad skundžiamame sprendime itin atidžiai ir tinkamai buvo vertinami įrodymai, kas, atsakovės nuomone, visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, inter alia sakančią, jog kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Teigia, kad gatvių komitetai po jų panaikinimo 1992 metais buvo įteisinti Druskininkų miesto savivaldos lokaliniu norminiu teisės aktu ir turėjo aiškų, kaip visuomeniniu pagrindu veikiančio savivaldybės administracijos darinio, statusą. Sprendime bylos aplinkybės, susijusios su senaties termino skaičiavimu, buvo įvertintos visapusiškai ir objektyviai. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas pats painiojasi nurodydamas, kada jis sužinojo apie tariamą jo subjektinės teisės pažeidimo momentą. Be to, neaišku, ar jis laiko, jog šis terminas suėjo, ar ne, ir jeigu laiko, kad suėjo, dėl kokių svarbių priežasčių jį reikėtų atnaujinti. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dėl jo dukrai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Šiuo atveju teismas pirmenybę teikė teisinių santykių stabilumo, pusiausvyros ir nepilnamečio vaiko apsaugos aspektams.

17Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, dėl ko netinkamai pritaikė materialines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

20Dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo

21Ieškovas V. M. prašė teismo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus; vienas, kad po sutuoktinės I. M. mirties jis priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, kitas – kad po I. M. mirties jis priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti tuo metu nepilnametės dukters vardu. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

22Pirmosios instancijos, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad jis po I. M. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, padarė išvadą, kad ieškovas po sutuoktinės mirties per įstatymo, t.y. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą specialų 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimo nepriėmė. Palikimas atsiranda palikėjui mirus (1964 CK 568 str.; 2000m. CK 5.3 str.), o tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan. (1964 CK 587 str.; 2000 m. CK 5.51 str.). Pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinant civilinio kodekso nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t.y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. M. įpėdiniais buvo sutuoktinis, dukra ir palikėjos tėvai J. B. ir K. B.. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė palikimo priėmimo, pradėjęs jį faktiškai valdyti, fakto. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas akcentavo atsakovės paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad turtu rūpinosi seneliai, kurie mokėjo už malkas, pastatų privalomojo draudimo įmokas, ir konstatavo, jog ieškovas nesirūpino paveldimu turtu kaip savo, kad nepateikė malkų įsigijimo dokumentų, dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas paveldimam turtui išlaikyti ir pagerinti, kad jo perimti sutuoktinės asmeniniai daiktai yra mažaverčiai. Tačiau tokios teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms surinktiems rašytiniams įrodymams. Pats faktas, kad dalis namo priklausė palikėjos tėvams neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog tai įrodo, kad šie mokėjimai buvo skirti paveldimo turto išlaikymui. Palikimo priėmimo fakto nustatymui taip pat nėra reikšminga ta aplinkybė, jog gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovė ir K. B. išpirko namų valdos žemės sklypą.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tėvas ja nesirūpino ir po motinos mirties kartu negyveno, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovui buvo apribota tėvo valdžia, jis nesirūpino dukra, jos neišlaikė, su ja negyveno paveldimame name, o kartu nesirūpino paveldimu turtu. Priešingai, pačios atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, nes teismo posėdžio metu ji parodė, jog po mamos mirties kartu su tėvu gyveno pas senelius iš tėvo pusės, pas tėvo seserį ar tėvo draugę, pati priėmė palikimą, kurį priėmė seneliai (T.1, b.l. 122). Vėliau tvirtina, jog su pamote tapetavo kambarių sienas, o pamotės brolis D. L. statė malkinę (T.2, b.l. 34). Liudytojai T. M. patvirtino, jog globa atsakovei nebuvo nustatyta, tik šeimoje buvo kilę konfliktų dėl rūpinimosi vaiku (T.1, b.l. 166). Liudytojų parodymai yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.). Liudytojai A. V., A. K., V. Ž. patvirtino, jog po žmonos mirties ieškovas gyveno ( - ), dėjo grindis, pirko malkas, lentas, kartu su uošviais remontavo ir tvarkė namą, davė uošviams pinigus, kad sumokėtų už elektrą, turėjo automobilį (T.1, b.l. 125-129; 166-168). Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jų parodymai nėra paneigti byloje jokiais objektyviais įrodymais. Šių parodymų nepaneigė ir liudytoja E. A., nurodžiusi, jog po I. M. mirties name liko gyventi J. B., K. B. ieškovas ir atsakovė, o namo priestatas buvo pradėtas statyti ieškovui su I. M. gyvenant santuokoje. Liudytojų V. S., V. U., V. V. parodymai nėra informatyvūs, remiamasi informacija, kurią liudytojos sužinojo iš atsakovės ar močiutės pasakojimų.

24Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas duodavo pinigų sumokėti už elektrą, kad po sutuoktinės mirties priėmė nedidelės vertės daiktus – asmeninius dokumentus, papuošalus, automobilį, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas palikimo nepriėmė, t.y. nepradėjo jo faktiškai valdyti, t.y. rūpintis paveldimu turtu kaip savo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Teismo išvada, jog ieškovas turėjo pareigą sumokėti už sunaudotą elektrą, tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas po sutuoktinės mirties gyveno paveldimoje namo dalyje ir ja naudojosi. Be to teismas nustatė, jog ieškovas priėmė nedidelės vertės sutuoktinei priklausiusius asmeninius daiktus. 2000 m. CK 5.1 straipsnio 2 dalis neskirsto paveldimų dalykų į vertingus ir menkaverčius. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo daiktų (papuošalų ir kt.) vertės, bet konstatavo, kad I. M. asmeninius daiktus (dokumentus, papuošalus), priėmė sutuoktinis V. M.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 1964 m. 587 straipsnio 1 dalimi, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliaciniame skunde apelianto išdėstytu argumentu, kad jis, pradėjęs faktiškai valdyti po palikėjos mirties paliktus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, rūpindamasis šeimos ir sutuoktinės turtu, daro išvadą, jog apeliantas neatsisakė nuo palikimo, o priešingai, patvirtino savo valią priimti visą palikimą. Tam, kad palikimas būtų laikomas priimtas, o įpėdinio valia priimti palikimą būtų išreikšta, pakanka įpėdiniui pradėti faktiškai valdyti bent dalį paliekamo turto. Šiuo atveju įpėdiniui atitenka ir tos turtinės teisės, kurių įpėdinis dėl įvairių priežasčių negalėjo realizuoti turto paveldėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, prieštarauja bylos duomenims, todėl yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo parodymais, iš dalies atsakovės parodymais, rašytiniais įrodymais, liudytojų A. V., A. K., V. Ž., iš dalies liudytojos E. A. parodymais bei įvertinusi šalių artimus giminystės ryšius, sprendžia, kad ginčo šalys - tiek ieškovas, tiek atsakovė priėmė palikimą po I. M. mirties - ieškovas priėmė savo palikimo dalį faktiškai jį valdydamas (naudojosi gyvenamojo namo dalimi, esančio( - ), jį tvarkė, remontavo, statė ūkinį pastatą ir malkinę, priestatą, disponavo namų apyvokos daiktais, automobiliu, asmeniniais sutuoktinės daiktais – papuošalais, dokumentais, o atsakovė priėmė palikimą, paduodama pareiškimą notarui. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, konstatuoja, jog paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. po sutuoktinės I. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

25Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė V. V. yra priėmusi palikimą 2003 m. rugpjūčio 4 d. pateikdama notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą (T.1, b.l. 9), todėl juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. M. po sutuoktinės I. M. mirties savo nepilnametės dukters V. V. (M.) vardu priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių. Taigi, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantas nepriėmė palikimo nepilnametės dukters vardu. Šiuo metu atsakovė yra pilnametė ir pati įstatymų nustatytais būdais gina savo teises, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatinėti tokį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kai jam nustatyti nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (1964 m. CK 573 str., 2000 m. Ck 5.51 str.) ir pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 444 str., 445 str.), šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Dėl to pirmosios instancijų teismų sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą nepilnametės dukters vardu pradėdamas jį faktiškai valdyti, naikintina, o ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

26Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

27Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškinio senaties pradžios, t.y. momento nuo kada prasidėjo šio termino eiga, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias senaties termino taikymą. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiais teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pagal teismų praktiką, paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, kuris nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal CK 5.8 straipsnį nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktą turtą, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiškimas, jog jis tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Nustačius faktą, kad ieškovas palikimą priėmė, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

28Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas 2003 m. rugsėjo 26 d. (T.1, b.l. 10). Ieškovas teigia, jog apie parduodamą namą sužinojo iš viešo paskelbimo apie jo pardavimą 2011 m. vasario mėnesį. Atsakovė pripažįsta tą faktą, kad toks skelbimas buvo patalpintas (T.1, b.l. 119), o tvarkydamasi palikimo priėmimą tėvo neieškojo, nes santykiai su tėvu yra blogi (T.1, b.l. 122-123), taip pat nurodė, jog pati 2011 m. birželio mėnesį išdeklaravo ieškovo gyvenamąją vietą iš namo (T.2, b.l. 33). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, būdamas registruotas paveldimame name, galėdamas į jį laisvai atvykti, nesulaukdamas jokių pretenzijų dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo name, net ir būdamas pakankamai protingas, rūpestingas bei atidus asmuo, neprivalėjo tikrinti duomenų viešajame registre apie nuosavybės teisių įregistravimą. Pats faktas, jog ieškovas nebuvo pašauktas paveldėti, nes atsakovė, žinodama apie kitus paveldėtojus, savo pareiškime dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo jų nenurodė, vertintinas kaip atsakovės nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu. Įvertinus tas aplinkybes, kad ieškovas netrukdomai realiai galėjo naudotis paveldimu turtu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad ginčams tarp bendraturčių turi būti taikomas ne CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas, o bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), darytina išvada, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. vasario mėnesį, viešoje erdvėje pasirodžius skelbimui apie gyvenamojo namo pardavimą (T.1, b.l. 101). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir gatvės komiteto pažymos pripažinimo negaliojančiais, be pagrindo taikė CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas.

29Dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 ir ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto V. M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. ( - )pripažinimo negaliojančiais

30Ieškovas prašė pripažinti galiojančiais Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7 ir ( - )d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduotą V. M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. ( - ).

31Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7 ieškovas ginčija tuo pagrindu, kad ji išduota neegzistuojančio juridinio asmens, viršijus įgaliojimus, o paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas ginčija tuo pagrindu, kad jį išduodant buvo pažeistos jo, kaip palikėjos I. M. sutuoktinio, teisės į palikimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7 nurodė, jog Druskininkų miesto valdybos 1996-09-11 sprendimas Nr. 195, kuriuo buvo patvirtinti miesto komitetų gatvių nuostatai (T.1, b.l. 137-140), bei Druskininkų miesto valdybos 1996-10-23 sprendimas Nr. 230 Dėl miesto gatvių komitetų ribų nustatymo, kuriuo Septintam gatvių komitetui buvo priskirta Smiltynės g. (T.1, b.l. 141) paneigia ieškovo teiginius, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo išduota ginčijama pažyma, neegzistavo. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad 7 gatvės komiteto pirmininkė neturėjo teisės nustatyti fakto, kad palikimą po motinos I. M. mirties priėmė jos dukra V. M., tačiau manė, jog šioje pažymoje, nors ir teisiškai nekorektiškai, tačiau pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje ( - ), todėl šią pažymą pripažino atitinkančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklių) 39.1. punkto reikalavimus ir gali būti įrodymu, t.y., savivaldybės išduotu dokumentu apie tai, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba apsigyveno palikėjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad palikimą priėmė ir atsakovė V. V. (M.), todėl ši Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažyma Nr. 7 nepažeidžia 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu nepažeidžia ieškovo teisių. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7.

322000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII – 1864) 38 straipsnis numato, kad paveldėjimo teisiniams santykiams, kuomet palikimas atsirado iki naujojo CK įsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusios normos, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo metą. Bylos medžiaga rodo, kad tiek ieškovas V. M., tiek atsakovė V. V. (M.) palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilės įpėdiniai, t.y. lygiaverčiai paveldėtojai 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes turėjo teisę turtą ir turtines teises paveldėti lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad ieškovas V. M. priėmęs palikimą, pradėdamas jį valdyti, paveldėjo įstatymo nustatytą, jam priklausančią palikimo dalį kartu su kita palikėjos pirmosios eilės įpėdine, t.y. jų dukra – atsakove V. V., kurios paveldėjimo teisėms įforminti buvo išduotas aukščiau nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas. ( - )d. atsakovei išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą Nr. ( - ) (T.1, b.l. 10) nurodyta, kad ji paveldėjo visą paveldimą turtą (tame tarpe ir ieškovui priklausančią palikimo dalį) - 8/25 dalis gyvenamojo namo 1A1ž, unikalus Nr. ( - ), turinčio 85,95 kv.m bendro ploto, ½ dalį ūkinio pastato 8I1p, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį garažo 9G1p, unikalus Nr. ( - ), ir 8/25 dalis kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, kanalizacijos šulinių (2 vnt.), tvoros, kiemo aiktelės) unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Atsižvelgiant į tai, jog pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą palikėjo sutuoktinis ir vaikai turėjo teisę turtą ir turtines teises paveldėti lygiomis dalimis, paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į visą palikėjo turtą tik vienam įpėdiniui, pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, nes šį palikimą ieškovas yra priėmęs, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus, naikintinas.

33Dėl nurodytų argumentų Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas keistinas panaikinant tas sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovo V. M. reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po I. M. mirties priėmė atsiradusį palikimą, ir dėl ( - )d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - )pripažinimo negaliojančiu, šioje sprendimo dalyje priimant naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.); panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po I. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė nepilnametės V. M. (V.) vardu ir šioje dalyje bylą nutraukiant (CPK 293 str. 1p.); sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo negaliojančiu, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Tokiu būdu ieškinį patenkinus iš dalies keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas yra sumokėjęs 1545,00 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas, paduodamas ieškinį, papildomą prašymą dėl ieškinio senaties atnaujinimo ir apeliacinį skundą (T.1, b.l. 6-7, 104; T.2, b.l. 52) bei 1000,00 Lt už advokato paslaugas (T.1, b.l. 105), viso 2545,00 Lt. Kadangi pagrindiniai ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovės taip pat valstybei priteistina 49,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos sprendimu buvo priteistos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovė byloje yra pareiškusi prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir yra pateikusi atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 2700,00 Lt pirmosios instancijos teisme (T.1, b.l. 107; T.2, b.l. 73-74). Kadangi vienas ieškinio reikalavimas yra atmestas, atsakovei atlygintina 1/3 dalis atstovavimo išlaidų, t.y. 900,00 Lt.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

36Ieškovo V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

37Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą.

38Panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovo V. M. reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po I. M. mirties priėmė atsiradusį palikimą, ir dėl ( - )d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - )pripažinimo negaliojančiu, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą. Šiuos ieškovo V. M. reikalavimus patenkinti.

39Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a.k. ( - ) po sutuoktinės I. M., a.k. ( - ) mirusios ( - ) d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

40Pripažinti negaliojančiu ( - )d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą V. V. (M.), a.k. ( - ) Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., notarinio registro Nr. ( - ).

41Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po I. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė nepilnametės V. M. (V.) vardu ir šioje dalyje bylą nutraukti.

42Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo V. M. reikalavimas dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo iš dalies negaliojančia, palikti nepakeistą.

43Priteisti iš atsakovės V. V. (M.), a.k. ( - ) ieškovui V. M., a.k. ( - ) 2545,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 49,16 Lt (keturiasdešimt devynis litus šešiolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

44Priteisti iš ieškovo V. M., a.k. ( - ) atsakovei V. V. (M.), a.k. ( - ) 900,00 Lt (devynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.... 5. Ieškovas V. M., paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kreipėsi į... 6. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė taikyti... 7. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. P.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu... 10. normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Druskininkų miesto... 13. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teisės... 14. 2. Teismas nepagrįstai vadovavosi neegzistuojančio viešojo asmens išduota... 15. 3. Teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios, dėl ko netinkamai... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą... 17. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių... 20. Dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo... 21. Ieškovas V. M. prašė teismo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius... 22. Pirmosios instancijos, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl juridinę... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė palikimo atsiradimo metu buvo... 24. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas duodavo pinigų... 25. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad... 26. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 28. Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas... 29. Dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 ir ( - )... 30. Ieškovas prašė pripažinti galiojančiais Druskininkų gatvės komiteto... 31. Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymą Nr. 7 ieškovas ginčija tuo... 32. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 33. Dėl nurodytų argumentų Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m.... 34. Tokiu būdu ieškinį patenkinus iš dalies keistinas ir bylinėjimosi... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu... 36. Ieškovo V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 37. Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d.... 38. Panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovo V. M.... 39. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę... 40. Pripažinti negaliojančiu ( - )d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal... 41. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl... 42. Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo V. M. reikalavimas dėl... 43. Priteisti iš atsakovės V. V. (M.), a.k. ( - ) ieškovui V. M., a.k. ( - )... 44. Priteisti iš ieškovo V. M., a.k. ( - ) atsakovei V. V. (M.), a.k. ( - )...