Byla A-435-492/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Kauno arka“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m. gegužės 15 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu vadinami skundu), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 04-2-107; ir 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išbraukti UAB „Kauno arka“ nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui pateikiant teigiamą išvadą dėl pareiškėjo valdomo sklypo išbraukimo iš minėto sąrašo.

5Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), o 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313 nustatė 2013 metų nenaudojamai, įtrauktai į nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, žemės nuomos mokesčio tarifą – 4 procentų žemės mokestinės vertės. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 buvo patvirtintas Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų sąrašas, kuriame Bendrovės nuomos teise valdomas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašą. Pareiškėjas 2013 m. birželio 23 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus raštą dėl valstybinės žemės mokesčio, kuriame nurodyta, kad 2013 m. mokestis už UAB „Kauno arka“ nuomojamą valstybinės žemės sklypą bus skaičiuojamas taikant 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifą.

6Pareiškėjas 2013 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai pateikė prašymą jo valdomą valstybinės žemės sklypą išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) bei sudaryti naują nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą, iš kurio būtų išbrauktas Bendrovės nuomos teise valdomas žemės sklypas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 04-2-226 minėto pareiškėjo prašymo netenkino. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-635-422/2014 Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 04-2-226 panaikino ir įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu iš naujo išnagrinėti UAB „Kauno arka“ prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2015 m. balandžio 7 d. (nurodyta sprendimo priėmimo data 2015 m. balandžio 9 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimu Nr. 04-2-107 UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 9 d. prašymo jo nuomos teise valdomą žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo netenkino. Su šiuo sprendimu Bendrovė nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus faktines aplinkybes, formaliai taikant Aprašo nuostatas ir nesilaikant tokio sprendimo priėmimui įstatymuose numatytų terminų, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas tik 2014 m. balandžio 7 d., t. y. per 58 kalendorines dienas arba po 38 darbo dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties įsiteisėjimo. Remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu bei Aprašo 14 punktu, Bendrovė teigė, kad jos prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų, o įskaitant termino pratęsimą, vėliausiai per 30 darbo dienų, tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminus. Be to, prašomas panaikinti sprendimas buvo priimtas neįvertinus Aprašo 13.1 ir 13.2 punkto nuostatų, buvo išnagrinėtos ne visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir padarant esminius procedūrinius sprendimo priėmimo pažeidimus.

8UAB „Kauno arka“ nuomone, jo nuomojamas Žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2 punkte ir 4.7 punkte nurodytų kriterijų, todėl turėjo būti išbrauktas iš Sąrašo. Aprašo 4.2 punkte nurodyti kriterijai pareiškėjui neturi būti taikomi, kadangi šiame punkte yra reikalaujama vykdyti remonto darbus, o ginčo žemės sklype yra nebaigtas statyti statinys. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Aprašo 4.2 punkte nurodytus kriterijus ir pastatus remontuoti, pirmiausia turi būti gauti statybos leidimai, parengtas žemės sklypo detalusis planas ir su Kauno miesto savivaldybe bei paveldo atstovais suderintas statybų planas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aktyviai siekia sutvarkyti šį sklypą bei jame stovintį pastatą, o statybos ar rekonstrukcijos darbų nevykdo ne dėl savo kaltės. UAB „Kauno arka“, pasirašydamas žemės sklypo nuomos sutartį, turėjo sklypo detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas 2007 m. kovo 21 d., tačiau dėl detaliajame plane padarytų klaidų jokių statybos darbų objektyviai negalėjo vykdyti. Aprašo 4.7 punkte nurodyta, kad sklypas įtraukiamas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, jeigu yra neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės)). Bendrovė pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas yra kiek įmanoma prižiūrimas: nuolat šienaujama žolė, renkamos šiukšlės, buvo išvežtas po griovimo darbų likęs statybinis laužas, teritorija yra aptverta tvora, ant pastato ir tvoros uždėti ženklai, draudžiantys eiti pašaliniams, visi įėjimai rakinami. Nurodė, kad minėto žemės sklypo teritoriją nuolat piktybiškai niokoja nenustatyti asmenys.

9UAB „Kauno arka“ pabrėžė, kad Aprašo III skyriuje nurodyta, jog Sąrašas gali būti keičiamas, jeigu sklypo valdytojas seniūnui pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas neatitinka 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra nulemtas vienos ar keleto iš Aprašo 13.1–13.2 punktuose nurodytų aplinkybių. Bendrovės nuomone, jai turi būti taikomas Aprašo 13.1 punkte nurodytas kriterijus. Kauno apygardos administraciniame teisme pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą pradėta administracinė byla dėl detaliojo plano panaikinimo 2012 m. lapkričio 22 d. teismo nutartimi buvo nutraukta bei patvirtinta taikos sutartis, o pareiškėjas įsipareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), parengti naują detalųjį planą. Taikos sutarties šalys įsipareigojo remiantis detaliuoju planu išduotais statybos leidimais nevykdyti jokių statybos darbų, todėl jokie projektavimo ar statybų darbai pagal esamą detalųjį planą nėra galimi. UAB „Kauno arka“ nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Aprašo 13.1 punktas ir jo valdomas žemės sklypas turėjo būti išbrauktas iš Sąrašo, kadangi bet kokie statybos darbai minėtame sklype galėjo būti vykdomi tik parengus naują detalųjį planą.

10Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Kauno arka“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

11Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atstovas paaiškino, kad tinkamai įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėjo Bendrovės 2013 m. liepos 9 d. prašymą bei priėmė motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Prašomame panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. 04-2-107 nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo, nurodytas sprendimo teisinis pagrindas, išnagrinėti prašymo argumentai ir paaiškinta, kodėl į juos neatsižvelgiama.

13Atsakovas akcentavo, kad Bendrovės nuomojama valstybinė žemė atitiko net du kriterijus, nurodytus Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose. UAB „Kauno arka“ nuomojamas žemės sklypas atitiko Aprašo 4.2 punkte nurodytą kriterijų, nes jis nenaudojamas, nuo nuomos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei metai ir pareiškėjas, pažeisdamas Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontavo statinių – netvarkė, nedažė ir neprižiūrėjo pastatų ir jų fasadų, nesutvarkė statinio teritorijos. UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 8 d. prašymas buvo nagrinėtas nurodant, kad ginčo žemės sklypas ir toliau nėra tinkamai prižiūrimas bei pateikiant tai patvirtinančią informaciją. Atsakovas, siekdamas kuo labiau įgyvendinti administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ne tik išnagrinėjo visus pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, bet papildomai jam išaiškino pareigas ir priminė apie jų nevykdymą.

14Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad pagal teisės aktus, nenaudojama žemė yra pripažįstama atsižvelgiant į ant jos esančių statinių naudojimą ir būklę arba žemės nepriežiūrą. Tam, kad fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė būtų įrašoma į Sąrašą, ji turi atitikti vieną arba kelis Aprašo 4 punkte įtvirtintus kriterijus. Apmokestinamas objektas turėtų bent jau išoriškai nedarkyti miesto vaizdo, teritorija turėtų būti tinkamai aptverta, apsaugota, neprišiukšlinta ir svarbiausia, neturi kelti grėsmės aplinkiniams. Pažymėjo, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas dar negarantuoja, jog juo patvirtinti sprendiniai bus įgyvendinami. Aplinkybė, kad detaliajame plane esanti klaida gali būti taisoma tik nauju detaliuoju planu, pareiškėjui tapo žinoma 2011 m. sausio 31 d., tačiau dėl sąlygų detaliajam planui rengti jis kreipėsi tik 2012 m. vasario 27 d. Be to, atsakovo nuomone, sutvarkyti, prižiūrėti statinį ir jo fasadus bei sutvarkyti statinio teritoriją taip, kad ji atitiktų Tvarkymo ir švaros taisykles, Bendrovė galėjo ir be detaliojo plano. Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-843 buvo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, tačiau situacija, susijusi su ginčo žemės sklypo priežiūra, nėra pasikeitusi.

15Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 31 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį už netinkamą sklypo priežiūrą ir tvarkymą, kurio pareiškėjas neginčijo. Taigi, akivaizdu, kad jis neprižiūri ir netvarko nuomojamo žemės sklypo ir taip pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisykles. Pareiškėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽH-(148.bb)-50 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (15.2)2D-11378 atsakovo padarytų išvadų dėl žemės sklypo nepriežiūros nepaneigia. Šios institucijos nėra įgaliotos vertinti galimų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų. Aplinkybė, kad UAB „Katos studija“ prižiūri ginčo žemės sklypo teritoriją ir jame esantį pastatą, pareiškėjo pareigos prižiūrėti šiuos objektus nepanaikina. Be to, su šia bendrove UAB „Kauno arka“ pasirašyta reklaminio ploto nuomos sutartis tokių pareigų UAB „Katos studija“ nenustato.

16Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad Bendrovės reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A-1815 „Dėl nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo patvirtinimo“. Šis įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas minėtų sklypų sąrašas, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl vien Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 04-2-107 panaikinimas UAB „Kauno arka“ teisių ir pareigų apimties nepakeistų. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, Bendrovės reikalavimas įpareigoti priimti naują sprendimą išbraukti UAB „Kauno arka“ nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą iš Sąrašo taip pat yra išvestinis, be to, šis reikalavimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto, o ne teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta galimybė įpareigoti viešojo administravimo subjektą spręsti klausimą konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą.

17Teismo posėdyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

19Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtas žemės sklypas 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo išnuomotas UAB „Kauno verslo rūmai“, o 2010 m. sausio 28 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuomos teisė perėjo UAB „Kauno arka“.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 38.11 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, teigė, kad teisė nustatyti valstybinės žemės nuomos tarifus priklauso tik savivaldybės kompetencijai. Kauno miesto savivaldybė 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 pakeitimu) patvirtino Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 m. sąrašą, kurio 10 punktu į sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjo nuomojamas valstybinės žemės sklypas ir jam nustatytas 4 procentų nuomos mokesčio tarifas. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra įtraukiamas į nenaudojamos žemės sąrašą, jeigu atitinka bent vieną iš Apraše nustatytų kriterijų. Atsakovo nuomone, Bendrovės nuomojamas žemės sklypas atitiko Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nustatytus kriterijus. Pažymėjo, kad UAB „Kauno arka“ valstybinės žemės nuomininku tapo nuo 2010 m. sausio 28 d., o tai reiškia, kad nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai. Kauno miesto savivaldybė nustatė, kad pareiškėjas neremontavo statinių – netvarkė, nedažė ir neprižiūrėjo pastatų ir jų fasadų, nesutvarkė šio statinio teritorijos.

21Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte nustatyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, taigi, jo paskirtis ir naudojimas yra neatsiejami nuo jame esančių statinių paskirties bei naudojimo. Administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai yra remontuojami, rekonstruojami ar griaunami. Priešingai, pati Bendrovė pripažįsta, kad tokie darbai nėra vykdomi. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuomojamame valstybinės žemė sklype esančio viešbučio baigtumas yra 63 procentai, o būklė nurodyta kaip nebaigtas statyti. Kadangi statinys nėra baigtas statyti, jis yra nenaudojamas, nes pastatyto naujo statinio, ar rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik tada, kai surašomas statybos užbaigimo aktas. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad jis prižiūri ir naudoja valstybinės žemės sklypą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti aktyvius UAB „Kauno arka“ veiksmus, siekiant parengti nuomojamo žemės sklypo detalųjį planą.

22Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimo atliko 2012 m., t. y. dar iki šio žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip savarankiškas viešojo administravimo subjektas, neturi teisės daryti įtakos kito viešojo administravimo subjekto veiklai ar vertinti jo veiksmų teisėtumo.

23Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

24II.

25Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno arka“ skundą atmetė.

26Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė nuo 2007 m. gruodžio 19 d. yra nebaigto statyti pasato – viešbučio, kurio baigtumas – 63 procentai, savininkė, o nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. yra 0,8497 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Apie pareiškėjo nuomojamo 0,8497 ha valstybinės žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą bei žemės nuomos mokesčio skaičiavimui taikytiną 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifą UAB „Kauno arka“ buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. raštu Nr. 09-2-578. Bendrovė 2013 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūniją ir prašė išbraukti ginčo žemės sklypą iš Sąrašo. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų, nes, pirma, tiek sklypas, tiek pastatas yra prižiūrimi; antra, UAB „Kauno arka“ ne dėl savo kaltės šiuo metu nevykdo statybos ar rekonstrukcijos darbų ir jam taikytinas Aprašo 13.1 punkte nurodytas kriterijus, bei trečia, Bendrovė nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aktyviai siekia sutvarkyti šį sklypą bei jame stovintį pastatą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 04-2-226 šio prašymo netenkino. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu dėl padarytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 04-2-226 panaikino ir įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu iš naujo išnagrinėti UAB „Kauno arka“ prašymą bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai 2015 m. balandžio 7 d. sprendime pakartotinai nustačius, kad ginčo žemės sklypas atitinka Apraše nurodytus kriterijus – 4.2 ir 4.7 punktus, Bendrovės prašymas nebuvo patenkintas.

27Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (2011 m. sausio 1 d. redakcija) 1.3 ir 1.4 punktais bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 1.2.9 punktu, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jam išlieka pareiga mokėti 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestį, nustatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 1.2.9 punkte.

28Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nei Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas, per kurį atsakovas privalėjo išnagrinėti UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 9 d. prašymą, tačiau buvo nurodyta, kad tai turi būti atlikta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu.

29Teismas nustatė, kad prašomas panaikinti sprendimas buvo priimtas viršijus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus maksimalius administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminus, ir tai vertino kaip individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimą, tačiau pažymėjo, kad skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis. Teismas nustatė, kad negalima daryti išvados, jog skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas nurodyta apimtimi bei mastu galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą bei kad nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto skundo išnagrinėjimo termino, buvo pabloginta Bendrovės teisinė padėtis ar suvaržytos jai garantuojamos teisės. Šį atsakovo padarytą administracinės procedūros pažeidimą teismas įvertino kaip formalų ir savaime negalintį lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo.

30Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas yra įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos procedūrą turi vykdyti nešališkai ir objektyviai. Ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. rašto turinys ir jo apimtis patvirtina, kad šiame sprendime buvo išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo, buvo pateiktas atsisakymo išbraukti minėtą žemės sklypą iš Sąrašo teisinis pagrindas bei vertinimas; sprendime nurodyti nustatytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, jis pakankamai individualiai argumentuotas, nėra abstraktus, o sprendimo motyvacija leidžia Bendrovei suvokti esmines priežastis, lėmusias tokio sprendimo priėmimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas išbraukti ginčo žemės sklypą iš Sąrašo buvo tinkamai išnagrinėtas ir motyvuotas, o jį priimant nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 dalies nuostatos.

31Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu buvo patvirtintas Sąrašas, į kurį, vadovaujantis Aprašo 4.2 ir 4.7 punktais, buvo įtrauktas UAB „Kauno arka“ valdomas žemės sklypas. Tam, jog žemės sklypas būtų įtrauktas į Sąrašą, pakanka, kad jis atitiktų bent vieną iš Apraše nurodytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovei pagrįstai buvo taikyti Aprašo 4.2 ir 4.7 punktai. Įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu buvo apleistas ne tik statinys, bet ir jo teritorija, o pareiškėjo teiginius dėl ginčo žemės sklypo nuolatinės priežiūros ir tvarkymo vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius. Teismas nenustatė, kad žemės sklypo neatitiktis Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytiems kriterijams buvo nulemta trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kai žemės savininkų, nuomininkų (naudotojų) žemės sklype ar jo dalyje nekilnojamasis turtas buvo suniokotas (Aprašo 13.2 punktas). Kauno apygardos administracinio teismo vertinimu, detaliojo plano nebuvimas, nors ir ne dėl Bendrovės kaltės, taip pat nurodyta taikos sutarties sąlyga dėl įsipareigojimo nevykdyti jokių statybos darbų neapribojo UAB „Kauno arka“ teisės visiškai disponuoti, naudoti ar valdyti valdomame žemės sklype esantį turtą (statinį) tuo aspektu, kad nenaudojamas statinys ir prie jo esanti teritorija būtų prižiūrima ir tvarkoma. Negalėjimas vykdyti statinio rekonstrukcijos, statybos ar griovimo darbų neužkerta kelio tokį statinį, jo fasadą bei teritoriją, kurioje yra šie statiniai, tvarkyti, prižiūrėti ir nepaneigia Bendrovės pareigos laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių, kurių pažeidimas, be kita ko, yra privaloma sąlyga taikyti tiek Aprašo 4.2 punkto, tiek ir 4.7 punkto nuostatas. Nepatvirtintas teritorijos detalusis planas bei teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta sąlyga nevykdyti statybos darbų, netrukdė pareiškėjui atlikti elementarių statinių ir teritorijos priežiūros, tvarkymo darbų bei nepaneigė Aprašo 4.2 ir 4.7 punktų taikymo ir nesudarė pagrindo atsakovui pripažinti, kad atitiktis šiems kriterijams yra nulemta Aprašo 13.1 punkte nurodytos aplinkybės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė ginčo žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo. Netenkinus UAB „Kauno arka“ reikalavimo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 04-2-107 panaikinimo, buvo atmestas iš išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą.

32Teismas pažymėjo, kad Bendrovei manant, jog jos valdomas sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas dėl kaltų kompetentingų institucijų veiksmų, neteisėtai delsiant patvirtinti teritorijos detalųjį planą, ir tai lėmė didesnio nuomos mokesčio tarifo nustatymą, ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl patirtos turtinės žalos, susidariusios mokant didesnius mokesčius, atlyginimo iš subjektų, atsakingų dėl vilkinimo parengti detalųjį planą ar kitų veiksmų, trukdžiusių jai naudoti ir prižiūrėti valdomą žemės sklypą bei jame esantį statinį, atlikimo.

33III.

34Pareiškėjas UAB „Kauno arka“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? Bendrovės skundą tenkinti bei jai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

35Pareiškėjas paaiškina, kad buvo pažeista ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 10 d., tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija Bendrovės prašymą iš naujo išnagrinėjo ir sprendimą priėmė tik 2015 m. balandžio 7 d., t. y. per 58 kalendorines dienas arba 39 darbo dienas. Centro seniūnija yra Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, todėl atsisakymas tenkinti UAB „Kauno arka“ prašymą turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos. Pagal šią teisės normą, administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje yra svarbus Aprašo 14 punktas, kuriame nustatyta, kad seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo motyvus, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos Finansų skyriui pateikia informaciją, kad žemės sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo. Kadangi nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija priėmė neigiamą sprendimą, pareiškimas turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo jo pateikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija nepateikė Bendrovei jokio pranešimo apie termino pratęsimą bei nenurodė objektyvių jo pratęsimo priežasčių. UAB „Kauno arka“ nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos sprendimas turėtų būti panaikintas dėl senaties. Kitoks vertinimas reikštų, kad seniūnams, kaip savivaldybės įgaliotiems asmenims, suteikiama daugiau teisių negu kitiems proceso dalyviams.

36Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai pakartotinai išnagrinėjus jo prašymą, nebuvo analizuotos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, atitinkančios Aprašo 13.1 punkte nurodytas sąlygas, dėl kurių žemės sklypas nors ir atitiktų 4.1–4.7 punktuose nurodytus kriterijus, tačiau jis turi būti išbrauktas iš Sąrašo dėl to, kad Bendrovė ne dėl savo kaltės tinkamai nesutvarkė, neprižiūrėjo, neremontavo ginčo pastatų ir žemės sklypo teritorijos. Pažymi, kad Kauno apygardos administraciniame teisme pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1252-423/2012 dėl ginčo teritorijos detaliojo plano panaikinimo, paaiškėjus, kad jame buvo neteisingai nurodytas sklypo užstatymo tankis. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi šią bylą nutraukė bei patvirtino taikos sutartį, kuria UAB „Kauno arka“ įsipareigojo ginčo žemės sklypui parengti naują detalųjį planą. Taikos sutartimi šalys įsipareigojo nevykdyti jokių statybos darbų, todėl jokie projektavimo ir statybos darbai pagal esamą detalųjį planą nebegalėjo būti vykdomi, o naujas detalusis planas ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių ginčo žemės sklypo patikrinimo metu dar nebuvo parengtas.

37Bendrovė nesutinka, kad jos nuomojamas žemės sklypas atitikta Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose numatytus kriterijus. Apelianto nuomone, Aprašo 4.2 punkto kriterijus jam neturi būti taikomas, kadangi juo reikalaujama vykdyti remonto darbus, o nagrinėjamu atveju statinys nėra baigtas statyti, todėl remontas šiuo atveju nėra galimas. Norint sutvarkyti pastatą, turi būti vykdoma rekonstrukcija, nauja statyba arba griovimas. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Aprašo 4.2 punkte nurodytus kriterijus ir remontuoti statinį, visų pirma, turi būti gauti leidimai, o parengtas detalusis planas turi būti suderintas su savivaldybe bei paveldo atstovais. Kadangi 2007 m. kovo 21 d. patvirtinto detaliojo plano pagrindu pareiškėjas 2013 m. negalėjo parengti tinkamo techninio projekto, gauti tinkamų statybos leidimų, o tuo pačiu ir vykdyti statybos darbų, jis pradėjo naują detaliojo plano rengimo procedūrą. Bendrovės teigimu, nuo pat sklypo nuomos sutarties sudarymo dienos ji aktyviai veikia, siekdama kuo greičiau pradėti statybos darbus, tačiau šis procesas yra užsitęsęs ne dėl jos kaltės. Aplinkybės, kad ginčo žemės sklype stovi nebaigtas statyti pastatas ir nuo žemės nuomos sutarties sudarymo yra praėję daugiau nei metai, savaime neatitinka Aprašo 4.2 punkte nurodytos sąlygos. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 4.2 punkto nuostatos negalima taikyti visiškai neatsižvelgiant į UAB „Kauno arka“ aktyvius veiksmus, siekiant pagerinti valdomos žemės sklypo būklę. Bendrovė taip pat nesutinka su atsakovo išvada, kad sklypas atitinka Aprašo 4.7 punkte nustatytus kriterijus. Apeliantas neneigia, kad ginčo žemės sklypo teritoriją piktybiškai niokoja nenustatyti asmenys, tačiau jis nuolat prižiūri teritoriją ir, esant reikalui, suremontuoja tvorą, užsandarina pažeistus praėjimus, keičia spynas, kabina įeiti draudžiančias iškabas ir pan. Pažymi, kad ginčo žemės sklype esantį pastatą pareiškėjas prižiūrėjo, o tinkamai sutvarkyti teritorijos, nevykdant statybos darbų, nėra įmanoma.

38Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo UAB „Kauno arka“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nei Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas, per kurį jis privalėjo išnagrinėti Bendrovės 2013 m. liepos 9 d. prašymą. Kauno miesto savivaldybės administracija neginčija, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyti administracinės procedūros nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminai, tačiau įstatymo leidėjas nenurodo naikinamųjų pasekmių dėl šių terminų praleidimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai ir šiuo procedūriniu pažeidimu nėra pažeidžiamos prašymo nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo objektyvumas. Be to, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nerado pagrindo atsakovo padarytą administracinės procedūros pažeidimą (termino praleidimą) vertinti kaip esminį ir konstatavo, kad šis pažeidimas yra formalus bei savaime negali lemti ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

40Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Prašomame panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. 04-2-107 yra aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo, konkrečiai nurodytas teisinis pagrindas, išnagrinėti prašymo argumentai ir nurodyta, kodėl į juos neatsižvelgiama. Ginčijamame sprendime buvo pasistengta aiškiai ir išsamiai bei individualiai išdėstyti faktinį jo pagrindą, perteikti tokio sprendimo priėmimo esmę, sudarant galimybę suprasti, kad tokio teisinio klasifikavimo yra laikomasi visais atvejais, esant tokioms faktinėms aplinkybėms. Siekdamas kuo labiau įgyvendinti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, atsakovas ne tik išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, bet ir papildomai išaiškino jo pareigas bei priminė apie jų nevykdymą.

41Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Bendrovės nuomojamas žemės sklypas neatitinka Aprašo reikalavimų. Tam, kad fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė būtų įrašoma į Sąrašą, ji turi atitikti vieną arba kelis Aprašo 4 punkte įtvirtintus kriterijus, o pareiškėjo nuomojama valstybinė žemė atitiko net du kriterijus, nurodytus Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose. UAB „Kauno arka“ nuomojamas žemės sklypas atitiko Aprašo 4.2 punkte nurodytą kriterijų, nes žemės sklypas yra nenaudojamas, nuo nuomos sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip metai ir Bendrovė, pažeisdama Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontavo statinių – netvarkė, nedažė ir neprižiūrėjo pastatų ir jų fasadų, nesutvarkė šio statinio teritorijos. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra apleistas ne tik pats statinys, bet ir statinio teritorija.

42Kauno miesto savivaldybė nesutinka, kad tam, jog nebaigtas statyti statinys ir užimama teritorija nepatektų į Aprašo 4.2 punkte kriterijus, būtina pastato rekonstrukcija ar nauja statyba, priešingai, apmokestinamas objektas turėtų bent jau išoriškai nedarkyti miesto vaizdo, užimama teritorija tinkamai aptverta, apsaugota, neprišiukšlinta ir neturi kelti grėsmės aplinkiniams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas negarantuoja, kad juo patvirtinti sprendiniai bus įgyvendinami. Be to, aplinkybė, kad detaliajame plane esanti klaida gali būti taisoma tik nauju detaliuoju planu, pareiškėjui tapo žinoma 2011 m. sausio 31 d., Kauno apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-242-414/2011, tačiau dėl sąlygų detaliajam planui rengti Bendrovė kreipėsi tik 2012 m. vasario 27 d. Aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo per vienerių metų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują žemės sklypo detalųjį planą, nekeičia fakto, kad nebaigtas statyti viešbutis, pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles, yra neremontuojamas – netvarkomas, nedažomas ir neprižiūrimas, netvarkoma jo teritorija ir neprižiūrimas ginčo žemės sklypas. Atsakovas taip pat nesutinka, kad minėta teismo nutartis yra įrodymas, patvirtinantis, jog Bendrovė negali turtu naudotis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, susijusio su ginčo sklypu (Aprašo 13.1 punktas), nes, kaip nurodo pareiškėjas, skunde dėl susiklosčiusios situacijos neįmanoma vystyti statybų ir, vadovaujantis taikos sutarties nuostatomis, bet kokie statybos darbai ginčo žemės sklype gali būti vykdomi tik parengus naują detalųjį planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, sutvarkyti, nudažyti, prižiūrėti statinį ir jo fasadus, bei sutvarkyti statinio teritoriją taip, kad ji atitiktų Tvarkymo ir švaros taisykles, pareiškėjas gali ir be detaliojo plano. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-843 buvo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, tačiau iš esmės situacija, susijusi su ginčo sklypo priežiūra, nėra pasikeitusi. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo neatitiktį Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytiems kriterijams nulėmė trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai. Atsakovo nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė dėl būtinybės pakeisti detaliojo plano sprendinius, kurių pakeitimą iniciavo atitinkamos kompetentingos institucijos, taip pat teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta sąlyga nevykdyti statybos darbų, netrukdė UAB „Kauno arka“ atlikti elementarių statinių ir teritorijos priežiūros, tvarkymo darbų bei nepaneigė Aprašo 4.2 ir 4.7 punktų taikymo ir nesudarė pagrindo atsakovui pripažinti, kad atitiktis šiems kriterijams buvo nulemta Aprašo 13.1 punkte nurodytos aplinkybės.

43Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti ją priimti naują sprendimą išbraukti UAB „Kauno arka“ nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą iš Sąrašo yra priskirtinas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, o teismas tik tikrina priimtų sprendimų teisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta galimybė viešojo administravimo subjektą įpareigoti klausimą spręsti konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

45Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kokie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad prašomas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovės prašymo išnagrinėjimo termino pažeidimas nurodyta apimtimi bei mastu negalėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimo bei, kad nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto prašymo išnagrinėjimo termino nebuvo pabloginta UAB „Kauno arka“ teisinė padėtis ar suvaržytos jam garantuojamos teisės.

46Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Bendrovės nuomojamas žemės sklypas neatitinka Aprašo reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos pozicijai, kad detaliojo plano nebuvimas, nors ir ne dėl pareiškėjo kaltės, taip pat nurodyta taikos sutarties sąlyga dėl įsipareigojimo nevykdyti jokių statybos darbų neapribojo jo teisės visiškai disponuoti, naudotis ar valdyti valdomame žemės sklype esančiu turtu (statiniu) tuo aspektu, kad nenaudojamas statinys ir prie jo esanti teritorija nebūtų apleista, bet prižiūrima ir tvarkoma. Aplinkybė, kad prašomas panaikinti sprendimas Bendrovės netenkina, negali būti pagrindu pripažinti, jog jis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, teismas tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgė į teismų praktiką ir, konstatuodamas, kad Bendrovė nepagristai reikalauja panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 04-2-107, nuo jos nenukrypo.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

50Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 04-2-107, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašo, teisėtumas ir pagrįstumas.

51Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Bendrovė yra šiame žemės sklype esančio viešbučio savininkė (I t., b. l. 49–51). Minėtas žemės sklypas 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas UAB „Kauno verslo rūmai“ (I t, b. l. 54–56), o 2010 m. sausio 28 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ šio žemės sklypo nuomos teisė perėjo UAB „Kauno arka“ (I t., b. l. 57–58).

52Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 „Dėl nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjo nuomojamas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į šį sąrašą, į kurį įtraukti žemės sklypai apmokestinami 4 procentų (maksimaliu) dydžio žemės mokesčiu (I t., b. l. 29–30, 44, 45). Apie tai UAB „Kauno arka“ buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. raštu Nr. 09-2-578. Bendrovei taip pat buvo išaiškinta, kad dėl ginčo žemės sklypo išbraukimo iš minėto sąrašo ji gali kreiptis į atitinkamą seniūniją, jai pateikdama duomenis, patvirtinančius, jog žemės sklypas neatitinka kriterijų, dėl kurių buvo įtrauktas į Sąrašą (I t., b. l. 34).

53Pareiškėjas su 2013 m. liepos 9 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūniją ir prašė jo nuomojamą valstybinės žemės sklypą išbraukti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 patvirtinto sąrašo. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintame Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše nurodytų kriterijų. Pažymėjo, kad Bendrovės nuomojamame valstybinės žemės sklype esantis jai nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra įtrauktas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ar statinių sąrašą. Pastatas yra prižiūrimas, jį rengiamasi rekonstruoti, tačiau šiuo metu ne dėl pareiškėjo kaltės jokie jo projektavimo ar statybų darbai nėra galimi (I t. b. l. 35–41). Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 04-2-226 UAB „Kauno arka“ prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad atlikus ginčo žemės sklypo patikrinimą, buvo nustatyta, jog šio žemės sklypo teritorija nėra tvarkoma – žolė nepjaunama, priversta šiukšlių ir statybinių atliekų, per skyles tvoroje į sklypo teritoriją bei pastatą galima patekti, todėl žemės sklypas neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų (I t., b. l. 47). Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-635-422/2014 buvo panaikintas ir Kauno miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2013 m. liepos 9 d. prašymą (administracinės bylos Nr. I-635-422/2014 (toliau – Prijungta byla), II t., b. l. 111–118). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (Prijungtos bylos II t., b. l. 149–157).

54Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija, iš naujo išnagrinėjusi UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 9 d. prašymą bei surinktus rašytinius įrodymus, 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 04-2-107 pareiškėjo prašymą atmetė. Institucija padarė išvadą, kad valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytus kriterijus (I t., b. l. 111–114). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Bendrovė nepaneigė Aprašo 4.2 ir 4.7 punktų taikymo, o tai nesudarė pagrindo atsakovui pripažinti, kad atitiktį nurodytiems Aprašo punktams nulėmė Aprašo 13.1 punkte nurodytos aplinkybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 04-2-107 paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad priimant šį sprendimą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Termino Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimui Nr. 04-2-107 priimti praleidimas buvo vertinamas kaip formalus bei negalintis lemti sprendimo neteisėtumo. UAB „Kauno arka“ su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 04-2-107 buvo priimtas formaliai taikant Aprašo nuostatas, tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei nesilaikant tokio sprendimo priėmimui įstatymuose nustatytų terminų.

55Žemės, kuriai taikomas didesnis mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 punktas). Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – tai žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė (Aprašo 3 punktas). Pagal Aprašo 4 punktą, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri pripažįstama mokesčio objektu ir atitinka bent vieną Aprašo 4.1–4.7 punktuose nustatytų kriterijų.

56Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 4 d., 13 punkte buvo nustatyta, kad asmuo, kurio nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra nulemta vienos ar keleto šių aplinkybių: 13.1) kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti valdomame žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimo ar hipotekos) arba turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar įsiteisėjusio sprendimo su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusioje byloje; 13.2) dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kai žemės savininkų, nuomininkų (naudotojų) žemės sklype ar jo dalyje nekilnojamasis turtas buvo suniokotas, šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo suniokojimo praėjo mažiau kaip vieni metai. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo (žemės savininko, nuomininko, naudotojo) prašyme išdėstytus motyvus, išsiaiškinęs, kokių imtasi veiksmų žemės sklypo būklei pagerinti, ir įvertinęs skyrių pateiktą Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą informaciją, per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos pateikia Finansų skyriui informaciją, kad, atsižvelgiant į Aprašo 4.2–4.7 punktuose nurodytus kriterijus, žemės sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo. Finansų skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 14 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos nustatyta tvarka parengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo pakeitimo ir teikia jį pasirašyti savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. balandžio 4 d., 15 punktas). Pagal Aprašo 16 punktą, Finansų skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 15 punkte nurodyto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos: 16.1) registruotu laišku praneša apie Sąrašo pakeitimą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams); 16.2) pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šio įsakymo nuorašą. Aptartos Aprašo 13–16 punkto nuostatos suponuoja išvadą, kad seniūnui yra pavesta tirti žemės mokesčio mokėtojų prašymus dėl atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio klausimus. Tuo atveju, kai seniūnas nustato atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio pagrindus, jam yra pavesta apie tai informuoti Finansų skyrių, kuris parengia atitinkamą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą. Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius minėtą įsakymą, mokesčio mokėtojas yra atleidžiamas nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio. Jeigu seniūnas nenustato pagrindų, kurie leistų mokesčio mokėtoją atleisti nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, ši administracinė procedūra yra baigiama seniūno sprendimu neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, toks seniūno sprendimo – neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, pobūdis reiškia, kad juo yra priimamas galutinis administracinis aktas (sprendimas), kuris sukelia atitinkamas pasekmes žemės mokesčio mokėtojo subjektinėms teisėms.

57Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija nustatė, kad UAB „Kauno arka“ nuomojama valstybinė žemė atitiko kriterijus, nurodytus Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose. Tam, kad žemės sklypas atitiktų 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytus kriterijus, nuo įsigijimo ar nuomos sutarties sudarymo (naudojimo pradžios) praėjus daugiau nei metams, pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles, neremontuojami statiniai – netvarkomi, nedažomi ir neprižiūrimi pastatai ir jų fasadai, netvarkoma nugriautų namų ar kitų statinių teritorija (Aprašo 4.2 punktas), neprižiūrimas nenaudojamas žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose (7.1–7.7 punktai), tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus (11.2 punktas).

58Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą, esminiais kriterijais, lemiančiais žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą, yra tam tikra jame esančių statinių būklė, kuri nustatoma pagal objektyvius požymius, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, bei teritorijos, t. y. žemės sklypo, kurioje nagrinėjamu atveju yra šie statiniai, būklė. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir pareiškėjo, kaip nuomos teisių perėmėjo, sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (I t., b. l. 54–56, 57–58). Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti pastatas – viešbutis (baigtumo procentas – 63; I t., b. l. 49–51). Taigi, išnuomoto valstybinės žemės sklypo paskirtis ir naudojimas yra neatsiejami nuo jame esančio statinio paskirties ir naudojimo. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog ginčo žemės sklype esantis statinys yra remontuojamas, rekonstruojamas ar griaunamas. Fakto, kad minėti darbai nėra vykdomi, neneigė ir pati Bendrovė.

59Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 04-2-153 (I t., b. l. 144), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 20-22-S-6280 (I t., b. l. 145), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio specialisto 2013 m. balandžio 30 d. tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 146), Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 04-9-198 (Prijungtos bylos I t., b. l. 157–158), fotonuotraukos (Prijungtos bylos I t., b. l. 159–176, 196), Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 04-2-159 (Prijungtos bylos I t., b. l. 179) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. liepos 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 64-5-3993 (Prijungtos bylos II t., b. l. 3), patvirtina, kad patekti į ginčo žemės sklypo teritoriją nėra sudėtinga, taip pat galima patekti ant pastato ir į pastatą, nėra sutvarkyta statinio teritorija, joje daug statybinio laužo, šiukšlių, todėl kyla pavojus žmonių sveikatai, saugumui ir jų gyvybei. Pareiškėjo nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽH-(14.8.66)-50 (I t., b. l. 91–92) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (15.2)-20-11378 (I t., b. l. 93), kuriuose nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra aptvertas tvora su rakinamais vartais, laisvų praėjimų ar patekimų į pastato teritoriją nėra, statybos darbai nėra vykdomi, prieš tai padarytos išvados dėl ginčo žemės sklypo bei pastato nepriežiūros nepaneigia. Šie duomenys buvo nustatyti anksčiau, t. y. patikrinimus atlikus 2011–2012 m. ir dar iki ginčo žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinių ir sklypo, kuriame jie yra, nepriežiūrą patvirtinantys duomenys reikšmingi tik tokie, kurie buvo nustatyti ir patvirtina aplinkybes ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Byloje pateikiami vėlesnį laikotarpius apimantys duomenys, tarp jų ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2014 m. spalio 6 d. raštas (I t., b. l. 148), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. (15.2)-2D-19127 (I t., b. l. 149–150), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7)-8861 (I t., b. l. 151–152), patvirtina, kad situacija nekito ir vėlesniais metais, tačiau tai nesietina su konkretaus administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu.

60Nustačius, kad ginčo žemės sklype esantis statinys nėra baigtas statyti, jis yra nenaudojamas, teritorija netinkamai aptverta ir netvarkoma taip, kad atitiktų Tvarkymo ir švaros taisyklių 4.1 (valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus), 7 (nedelsiant išvežti susikaupusias atliekas ir laužą iš statybos vietų ir sutvarkyti teritoriją), 24.1 (draudžiama laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir kt.) punktų reikalavimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas atitinka Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose įtvirtintus kriterijus, ir ginčo žemės sklypas pagrįstai buvo įtrauktas į Sąrašą. UAB „Kauno arka“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinių remonto, rekonstravimo, griovimo ar naudojimo faktą, bei duomenų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo priežiūrą ar naudojimą, atitinkantį Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nuomojamame žemės sklype, kurio nuomos sutartis sudaryta daugiau nei prieš metus, esantys statiniai yra nenaudojami, apleisti, nevykdoma statinių priežiūra, netvarkoma teritorija. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad UAB „Kauno arka“ naudojamos priemonės pastatui prižiūrėti nėra veiksmingos.

61Kaip jau minėta, pagal Aprašo 13.1 ir 13.2 punktų nuostatas, žemės mokesčio mokėtojas nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio gali būti atleistas, jei žemės sklypas nenaudojamas ir / ar tinkamai neprižiūrimas dėl trečiųjų asmenų atitinkamos veiklos – kompetentingų institucijų sprendimų, ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl kurių yra apribojama žemės sklypo naudotojo teisė bei galimybės visiškai disponuoti, naudoti ir valdyti žemės sklypą.

62Bendrovė neginčija, kad nurodytas žemės sklypas ir jame esantis statinys nebuvo naudojamas, ir pateikia tokį nenaudojimą, jos nuomone, pateisinančias aplinkybes, tačiau tokia įvardyta situacija iš esmės atitinka Aprašo 3 punkte nurodytą nuostatą, įtvirtinančią, kad nenaudojama žemė yra tokia žemė, kurioje esantys statiniai yra nenaudojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, delsimas patvirtinti detalųjį teritorijos planą nesudaro kliūčių prižiūrėti teritoriją, apriboti trečiųjų asmenų patekimą į ją ar atlikti paprastojo remonto darbus. Sutvarkyti, nudažyti, prižiūrėti statinį ir jo fasadus bei sutvarkyti statinio teritoriją, kad ji atitiktų Tvarkymo ir švaros taisykles, galima ir be detaliojo plano, tačiau tai nebuvo daroma. To nedraudė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria Bendrovė įsipareigojo nevykdyti jokių statybos darbų pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2009 m. vasario 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 79–81). Be to, tokių pagrindų neįtraukti atitinkamo žemės sklypą į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą teisės aktai nenustato. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Kauno arka“ manant, kad jo valdomas žemės sklypas buvo nepagrįstai įtrauktas į Sąrašą ir atitinkamai tai lemia didesnio nuomos mokesčio tarifo nustatymą, nes nepagrįstai buvo delsiama patvirtinti detalųjį planą, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl galimai patirtos žalos, susidariusios mokant didesnius mokesčius, atlyginimo iš subjektų, atsakingų dėl vilkinimo parengti detalųjį planą ar kitų veiksmų, trukdžiusių jam naudoti valdomą žemės sklypą, jame esantį statinį, atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-843 (I t., b. l. 115) buvo patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, tačiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad situacija iš esmės nepasikeitė. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypą prižiūri kiti asmenys (UAB „Katos studija“; I t., b. l. 94–96, 97, 98), nepanaikina Bendrovės, kaip nuomininkės, pareigos rūpintis jo priežiūra, kadangi už nuomojamą žemės sklypą yra atsakingas būtent UAB „Kauno arka“. Pareiškėjas nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijai, nei teismams nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2 ir 4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra nulemta vienos ar abiejų Aprašo 13.1–13.2 punktuose nustatytų aplinkybių.

63Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. 04-2-107 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą išbraukti iš nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų 2013 m. sąrašo. Prašomas panaikinti sprendimas buvo priimtas nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija įvykdė pareigą tinkamai pagrįsti Bendrovės žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą: jame aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo, nurodytas teisinis prašymo netenkinimo pagrindas, išanalizuoti prašymo argumentai. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 04-2-107 turinio akivaizdu, kokiais teisės aktais remiamasi ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrindžiamas nurodyto reguliavimo taikymas. Įvertinusi prašomo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

64Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

65Ginčo dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 04-2-107 buvo priimtas praleidus jo priėmimo terminą, nekyla, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis pažeidimas yra formalus ir savaime negali lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl procedūrinio reikalavimo pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, suvaržyti arba kitaip pažeisti pareiškėjo UAB „Kauno arka“ teises ar teisėtus interesus.

66Pripažinus, kad prašomas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 04-2-107 yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir Bendrovės reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išbraukti jos nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašo, pateikiant Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui teigiamą išvadą dėl pareiškėjo valdomo sklypo išbraukimo iš minėto sąrašo.

67Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o UAB „Kauno arka“ apeliacinis skundas atmetamas.

68Apeliaciniame skundu pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Bendrovės apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

70Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arka“ apeliacinį skundą atmesti.

71Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Kauno arka“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m.... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio... 6. Pareiškėjas 2013 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos... 7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija 2015 m. balandžio... 8. UAB „Kauno arka“ nuomone, jo nuomojamas Žemės sklypas neatitinka Aprašo... 9. UAB „Kauno arka“ pabrėžė, kad Aprašo III skyriuje nurodyta, jog... 10. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Kauno arka“ atstovas palaikė skundą ir... 11. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo... 12. Atstovas paaiškino, kad tinkamai įvykdė Kauno apygardos administracinio... 13. Atsakovas akcentavo, kad Bendrovės nuomojama valstybinė žemė atitiko net du... 14. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad pagal teisės aktus,... 15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Kauno arka“ 2013 m. liepos 31 d.... 16. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad Bendrovės... 17. Teismo posėdyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 19. Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Naudojamų kitos paskirties... 21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad... 22. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimą dėl... 23. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos... 24. II.... 25. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu... 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė nuo 2007 m. gruodžio 19... 27. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo... 28. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nei Kauno apygardos... 29. Teismas nustatė, kad prašomas panaikinti sprendimas buvo priimtas viršijus... 30. Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Kauno miesto... 31. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d.... 32. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei manant, jog jos valdomas sklypas į Sąrašą... 33. III.... 34. Pareiškėjas UAB „Kauno arka“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo... 35. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo pažeista ginčijamo individualaus... 36. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos... 37. Bendrovė nesutinka, kad jos nuomojamas žemės sklypas atitikta Aprašo 4.2 ir... 38. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo UAB... 39. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nei... 40. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka, kad pirmosios instancijos... 41. Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat nesutinka su apeliacinio... 42. Kauno miesto savivaldybė nesutinka, kad tam, jog nebaigtas statyti statinys ir... 43. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 45. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo poziciją iš... 46. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 50. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Kauno miesto... 51. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 52. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d.... 53. Pareiškėjas su 2013 m. liepos 9 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto... 54. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija, iš naujo... 55. Žemės, kuriai taikomas didesnis mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir... 56. Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 4... 57. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnija nustatė, kad UAB... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčo... 59. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos 2013 m. gegužės... 60. Nustačius, kad ginčo žemės sklype esantis statinys nėra baigtas statyti,... 61. Kaip jau minėta, pagal Aprašo 13.1 ir 13.2 punktų nuostatas, žemės... 62. Bendrovė neginčija, kad nurodytas žemės sklypas ir jame esantis statinys... 63. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno miesto... 64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1... 65. Ginčo dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro... 66. Pripažinus, kad prašomas panaikinti Kauno miesto savivaldybės... 67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 68. Apeliaciniame skundu pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo Kauno... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arka“ apeliacinį... 71. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti... 72. Nutartis neskundžiama....