Byla 1A-278-312/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nuteistajam D. V. ir jo gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams, pridedant visą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, D. V. paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas bei įvykdytos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

5

  1. D. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 25 d., apie 19.00 val., atvažiavo automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ) kuris priklauso R. B., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Semeliškių g. 53, Vievis, kur, išlipęs iš automobilio ir eidamas link parduotuvės, pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį M. A.. D. V., eidamas link M. A., tyčia, be priežasties bei girdint ir matant D. J., R. P., J. U., S. K., J. B., ėmė konfliktuoti su M. A., tyčia sudavė jam rankos kumščiu vieną kartą į dešinį žandą, taip sukeldamas M. A. fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. V. priėjo prie automobilio SAAB, valst. Nr. ( - ) priklausančio Č. A., stovėjusio prie parduotuvės „Aibė“, esančios Semeliškių g. 53, Vievis, ir tyčia ranka sudaužė automobilio kairįjį šoninio matymo veidrodėlį, kurio vertė 20 eurų. Šiais savo veiksmais D. V. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

6II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7

  1. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį - taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti ar skirti kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę, jei kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme pripažino esmines bylos aplinkybes bei dėl jų nuoširdžiai gailisi. Įstatymo leidėjas nurodo, kad kaltininko gailėjimasis turi įvykti iki nuosprendžio priėmimo. D. V. atitiko šiuos reikalavimus, kaltu jis prisipažino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Abejonių dėl pastarojo kaltės nekilus, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apelianto nuomone, jo nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir tai, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į tyrėją dėl nukentėjusiojo kontaktų gavimo, juos gavęs, paskambino M. A., jo atsiprašė, susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo. J. B., susitikęs nukentėjusįjį prie parduotuvės, sumokėjo jam už apgadintą automobilio veidrodėlį, kas reiškia, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Šias aplinkybes M. A. patvirtino papildomos apklausos metu. Dar kartą nuteistasis tiesiogiai nukentėjusiojo atsiprašė ir teisiamojo posėdžio metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. V. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, dėl jo išgyvena ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistajam dar nebuvo suėję 21 metai, todėl jis dėl gyvenimiškos patirties stokos tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir jos pasekmių.
  3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. V. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, charakterizuodamas jo asmenybę, nepagrįstai nurodė dvi neigiamas aplinkybes, t. y. kad D. V. buvo baustas administracine tvarka tris kartus, nors nuobaudos jau nebegalioja ir buvo paskirtos dar iki Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio priėmimo, taip pat kad nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas neįvertino, kad per dviejų mėnesių laikotarpį D. V. įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 30 val. nemokamų darbų, kuriuos jis atliko Elektrėnų vaikų namuose, taip pat jis papildomai atidirbo dar 20 val. nemokamų darbų. Nuteistasis yra profesionalus sportininkas, dirbantis pagal kontraktą, būdamas 22 metų amžiaus yra pasiekęs aukštų sporto rezultatų, yra ( - ) rinktinės kandidatas. Pagal minėto kontrakto sąlygas teistumas sukels jam itin neigiamas pasekmes. Teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistajam realiai atliekant keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, D. V. ne tik praras savo sportinę formą, nes treniruojasi kiekvieną dieną, bet tai sukels ir itin sunkias finansines pasekmes, nes pagal kontraktą jis turės sumokėti baudas. Tikėtina, kad kontraktas, nelankant treniruočių ir nedalyvaujant varžybose, bus nutrauktas.
  4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

8III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9

  1. Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka tik dalyje dėl bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas kaltės klausimo nevertina.
  3. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus <...> teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.).
  4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. V. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinta iki 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams, ir D. V. paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti D. V. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryta nauja analogiška nusikalstama veika, visi nusikaltimai padaryti iš chuliganiškų paskatų, negerbiant visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, susiję su fizinio smurto panaudojimu), nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), asmenybę (nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu jau buvo vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau administracinės nuobaudos negaliojo). Nustatyta viena D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu įvertinti ir tai, kad D. V. nedirba, yra nevedęs, vaikų neturi. Nors apeliantas aktyviai sportuoja, yra ( - ) rinktinės kandidatas, tačiau ši veikla jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaiko. Jau būdamas nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, D. V. turėjo įvertinti galimą neteisėto elgesio įtaką jo sporto karjerai, tačiau to nepadarė ir praėjus pusei metų po šio nuosprendžio priėmimo, vėl nusikalto. Toks nuteistojo elgesys laikytinas itin neatsakingu, todėl jis pats turi prisiimti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, nepaisant to, jog administracine tvarka D. V. buvo baustas dar iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, šios aplinkybės charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Tai, kad nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat yra svarbu, vertinant asmenybės pavojingumą ir polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad per dviejų mėnesių laikotarpį D. V. įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, neturi jokios įtakos bausmės skyrimui, nes ir įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. V. paliekant paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.
  6. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. V. prisipažino kaltu ir gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas jo gailėjimosi nelaikė nuoširdžiu, todėl šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinkus duomenis, sutinka, kad D. V. gailėjimasis yra tik formalus, išreikštas, siekiant sušvelninti teisinę padėtį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis kategoriškai neigė kaltę, pateikdamas savo versiją, prašydamas jo versiją patvirtinti draugės, kuri buvo apklausta liudytoja. Tai reiškia, kad asmuo ne tik aktyviai nepadėjo teisėsaugos institucijoms, bet ir jas klaidino ir taip trukdė ikiteisminiam tyrimui. D. V. prisipažino tik bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, matydamas, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu paskambino nukentėjusiajam ir jo atsiprašė, tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė M. A. dar neatsiprašęs, todėl atsiprašantis dabar. Pažymėtina, kad tai, jog pastarasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pakartotinai dėl to nepasisakoma.
  7. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

12Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai