Byla 2S-1149-275/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl 46 789,20 Lt skolos priteisimo. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui priklausantį turtą 46 789,20 Lt sumai.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Teismų praktikoje ši aplinkybė paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo principu, o tai reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens (asmenų) labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Teismas motyvavo, kad nors reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo tokias priemones taikyti. Taigi, sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui. Nors ieškovas pateikė duomenis iš Turto arešto aktų ir Hipotekos registrų, tačiau jie nepakankami daryti išvadai, reikalavimai, kuriems užtikrinti areštuotas turtas, yra dideli atsakovui. Be to, reikalavimo dydis, nesant atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Pažymėjo, kad ieškovas remiasi 2010 metų atsakovo balanso duomenimis, tačiau 2010 metų laikotarpis nesietinas su įsiskolinimo laikotarpiu, kadangi skola kildinama iš PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų 2011-11-18 - 2011-12-30. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunks arba taps neįmanomas, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-08 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės ir pritaikyti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje prašomas laikinąsias apsaugos priemones: nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui UAB „Norfos mažmena“ ir esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 46 789,20 Lt sumai. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkėlė išimtinai ieškovui. Ieškovo ieškiniu reikalaujama suma yra didelė - 46 789,20 Lt, taigi didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo vykdymą ar padaryti jį neįmanomu. Taigi šios aplinkybės teismui turėjo pakakti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu, būtent atsakovas turėjo būti teismo įpareigotas pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, kurie paneigtų, jog ieškinio suma jam nėra didelė ir galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui nekyla grėsmė. Deja, teismas spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne tik neprašė atsakovo pateikti įrodymus, kurie paneigtų galimą grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bet nutartį grindė tik prielaidomis, iš esmės nemotyvuotais teiginiais. Ieškovo įsitikinimu, laikytina, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių, ko pasėkoje visiškai nepagrįstai, nedisponuodamas jokiais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, kuri leistų teigti, jog ieškovo ieškinio suma, kuri bet kuriam kitam ūkio subjektu iš esmės būtų laikytina didele, atsakovui nėra didelė ir jis būtų pajėgus nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą, atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad vien tai, jog atsakovas yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nereiškia, jog skolos suma jo atžvilgiu nelaikytina didele. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o kitas ilgalaikis turtas dėl savo specifikos yra iš esmės nerealizuojamas ir nepritaikomas kito ūkio subjekto veikloje. Atsakovo trumpalaikį turtą sudaro atsargos - prekės, kurios dėl skolų tiekėjams, kurių dydis yra net 77 843 531 Lt iš esmės atsakovui nepriklauso. Be to įvertinant tai, jog atsakovo atsargos sudaro 84 592 087 Lt, tuo tarpu skolos tiekėjams už tas pačias prekes sudaro 77 843 531 Lt, vadinasi 6 749 306 Lt (84 592 837 Lt (atsakovo atsargos) - 77 843 531 Lt (atsakovo skolos tiekėjams)), t.y. 7,98 procentų atsakovo atsargų kainos, yra atsakovo marža, kurios gavimas yra tik hipotetinis, t.y. atsakovas tokios sumos už prekių realizavimą gali ir negauti. Didžioji dalis atsakovo turimo turto (prekių atsargos, prekybinė įranga, esamos ir būsimos lėšos ir pan.) daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeista, siekiant užtikrinti trečiojo asmens - UAB „Rivona“ prievolių bankams įvykdymą. Ieškovo turtui yra taikomas areštas, kurio mastas siekia beveik tris su pusę milijono litų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, visi pridedami finansiniai dokumentai patvirtina, jog bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsilieps atsakovo ūkinei - komercinei veiklai, todėl iškils grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe su ieškovu. Atsakovo, priešingai nei nurodė teismas nutartyje, finansinė padėtis negali užtikrinti ieškovo reikalavimo įvykdymo netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, atsižvelgiant į didelę ieškinio reikalavimo sumą, laikytina, jog egzistuoja akivaizdi grėsmė būsimam galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad didelė ieškovo ieškinio suma neva nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Ieškovo ieškinio reikalavimo dydis yra laikytinas dideliu atsižvelgiant vien į tai, jog šiuo metu vis dar vykstant pasaulinei ekonominei krizei, 46 789,20 Lt suma yra savaime laikytina didele ir tokia, kurios išieškojimas net ir iš didesnės bei finansiškai stabilios įmonės gali būti apsunkintas ar neįmanomas. Ieškovo nuomone, ši aplinkybė, o taip pat ir kitos nurodytos aplinkybės, yra laikytinos pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Ieškovo įsitikinimu, teismas atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą iš esmės nesivadovavo teisingumo principu ir suteikė vienai iš šalių - atsakovui, perdėtą pranašumą, t.y. išimtinai gindamas tik atsakovo interesus, teismas visiškai nepagrįstai atsisakė apsaugoti ieškovo pareiškusio pagrįstus reikalavus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, interesus.

8Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir prašo taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikia jokių duomenų ir/ar įrodymų apie atsakovo UAB „Norfos mažmena“ veiksmus, kurie paliudytų apie atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ketinimą perleisti turimą turtą ar jį perleisti, t.y. nepateikia jokių duomenų, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina, kad jų nepritaikius pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą, kad nesiėmus jų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Tokie duomenys gali būti susiję tiek su UAB „Norfos mažmena“ ir jos veiksmais, tiek su UAB „Norfos mažmena“ prievolės ypatybėmis (apimtimi, pobūdžiu, vykdymo būdu ir kt.). Vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su UAB „Norfos mažmena“ veiklos pobūdžiu, jos veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis UAB „Norfos mažmena“ turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti adekvačios (proporcingos) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia tokiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „Norfos mažmena“ turtinę padėtį, kadangi pareikšto ieškinio suma nėra didelė lyginant su UAB „Norfos mažmena“ turtine padėtimi. Reikalavimo sumos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsakovo finansinius rodiklius. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia ir 2010 m. finansinius duomenis bei dalies turimo turto suvestinę. Vertinant šiuos duomenis, akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Pritaikius Atsakovo UAB „Norfos mažmena“ piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, ir turtui areštą, būtų nepagrįstai apribotos jo teisės, ir tokiu būdu pažeista šalių interesų pusiausvyra. Atsakovas savo prievoles kitiems asmenims, tame tarpe ir ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdo tinkamai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra neapmokėjęs ieškinyje nurodytų sąskaitų, tačiau tokie ieškovo teiginiai klaidina teismą. Nekyla grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, tai liudija ir apie tai, kad nėra jokio realaus pavojaus, jog atsakovas vengs vykdyti pinigines prievoles, paslėps ar kitiems asmenims perleis savo turtą, nepagrįstai dels vykdyti teismo sprendimą, jo nevykdys ar imsis nesąžiningų veiksmų. Taip pat, akivaizdu, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog dėl UAB „Norfos mažmena“ pareikšto ieškinio dydžio, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galėtų padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika ieškinio tenkinimo atveju. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo atskirajame skunde nurodo, esą UAB „Rivona“ yra UAB „Norfos mažmena“ dukterinė bendrovė ir UAB „Norfos mažmena“ už UAB „Rivona“ yra įkeitusi 86 800 000 Lt. Su tokiais ieškovo argumentais atsakovas nesutinka, laiko juos visiškai nepagrįstais ir atmestinais. Visų pirma, UAB „Rivona“ nėra atsakovo dukterinė bendrovė. Ieškovas nurodo, esą UAB „Rivona“ už UAB „Norfos mažmena“ įkeistą turtą yra gavusi 19 999 999,36 Lt, kuriuos kreditoriui AB „Swedbank“ turėjo grąžinti dar 2011 m. vasario 28 d., tačiau kredito negrąžino, pasak ieškovo kredito grąžinimas buvo praterminuotas. Ši ieškovo nurodoma suma nėra grąžinta AB „Swedbank“, kadangi ji net nebuvo paimta, t.y. UAB „Rivona“ nepasinaudojo galimybe pasiimti minėtą kreditą, kadangi tam nebuvo poreikio. Visos ieškovo minimos sutartys yra kredito linijos arba overdrafto sutartys, kurios skirtos trumpalaikiam apyvartinių lėšų trūkumui ir 2011 m. kovo 30 d. yra išimta tik 207 394,72 Lt, kurių grąžinimo terminas yra 2012 m. vasario 18 d. Už šią paskolą UAB „Norfos mažmena“ nėra įkeitusi savo atsargų. Todėl ieškovo kaltinimai neva UAB „Norfos mažmena“ yra įkeitusi už neva savo dukterinės bendrovės paskolas 86 000 000 Lt yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir klaidinantys teismą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas galėtų būti viena iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piktnaudžiavimą kvalifikuojančių aplinkybių. Akivaizdu, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neturėdama pakankamai pagrįsto pagrindo, prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo, jo manymu, pažeistą teisę, visiškai nepagrįstai suvaržys UAB „Norfos mažmena“ teises.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

13Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2010-01-07 civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

14Ieškovo teigimu, reikalavimo suma (46 789,20 Lt) yra didelė ir žymi ieškovui, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis. Kaip jau minėta, taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

15Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, ką patvirtina byloje pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai (2010 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita). Pagal 2010-12-31 balansą ir pinigų srautų ataskaitą atsakovo turtas buvo 134 730 309 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 93 388 595 bei atsakovo grynas pelnas sudarė 13 651 744 Lt (b.l. 23-26). Teismas neturi pagrindo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis laikyti neteisingai ar neatitinkančiais tikrovės, todėl pateiktus dokumentus laiko tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę padėtį. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareikšto ieškinio suma – 46 789,20 Lt nėra didelė lyginant su UAB „Norfos mažmena“ turimu turtu, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą areštuoti atsakovo turtą.

16Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovo turtui taikomi areštai, kurių bendras mastas daugiau nei trys su puse milijono litų nepaneigia fakto, kad šioje byloje ieškinio suma palyginti su atsakovo turimo turto verte bei gaunamu pelnu yra labai maža ir neigiamai neįtakojanti jo finansinės padėties, nes, kaip minėta, atsakovo turto vertė daug kartų viršija ieškovo pareikšto reikalavimo dydį. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, nes atsakovas laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Rivona“, kuris nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ieškovas privalėjo įrodyti šią savo prielaidą, tačiau to nepadarė (CPK 12 ir 178 str.). Iš su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų nustatyta, kad tokie ieškovo tvirtinimai nėra pagrįsti (b.l. 83-86). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1576/2011 ir 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1571/2011 taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas neįrodė analogiškų teiginių, o teismas negali remtis vien ieškovo išdėstytomis prielaidomis.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai