Byla 2-1571/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2622-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl sutartinių prievolių vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Norfos mažmena“ ir prašė priteisti iš atsakovo apie 1 190 000 Lt skolą. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo turtą. Nurodė, kad pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – didelė reikalavimo suma.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Teismo nuomone, atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims, jo valdomo nekilnojamojo turto apimtis ir/arba tokio turto apsunkinimai dar nėra pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad atsakovas yra mažmeninės prekybos įmonė, kurios kasdienė apyvarta ir nuolat valdoma prekių apimtis savaime yra pakankamos, kad be papildomo įsikišimo į atsakovo veiklą ir jo turtinių teisių apsunkinimo, paprastai susijusiu su bendru žalingu veiklos apsunkinimu, būtų užtikrintas ieškovo reikalavimų realus įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutarčių yra pabrėžęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą. Teismas pažeidė CPK 145 straipsnį, t. y. nesivadovavo ekonomiškumo principu. Skundžiamoje nutartyje tikėtina, kad teismas argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo motyvavo padėtį įvertinant tik atsakovo atžvilgiu, jog reikalaujama suma pastarajam nėra didelė ir visiškai nevertino reikalaujamos sumos - 1 248 792,69 Lt, ieškovo atžvilgiu dydžio.
  2. Atsakovo nepagrįstas delsimas atsiskaityti turi tiesioginę įtaką ieškovo bendrovės komercinei - ūkinei veiklai, destabilizuoja valstybės deklaruotą mokesčių mokėjimo tvarką bei mokesčių surinkimo sistemą ir tai savo nutartimi toleruoja teismas. Jau vien tas faktas, kad bendrovė priversta kreiptis su ieškiniu įrodo tai, kad buvo išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išreikalavimui ir to laiku ir tinkamai padaryti nepavyko
  3. Teismo argumentai jog atsakovas yra pelningai veikianti įmonė yra hipotetinė, bei nėra tinkamai pagrįsti bei jokiais būdais nepatvirtina fakto, jog atsakovo finansinės padėtis yra tokia gera, kad net gi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių tai neturės jokios įtakos būsimo sprendimo įvykdymui. Prie skundo pridedamos UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad šiuo metu atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. Iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog atsakovas didžiąją dalį savo turimo turto - daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams. Viena iš bendrovės UAB „Rivona“ paskolų, kurios suma siekia 19 999 999,36 Lt, kreditoriui AB „Swedbankas“ turėjo būti grąžinta 2011 m. vasario 28 d., tačiau šiai dienai ji negrąžinta. Tikėtina, jog ši praterminuota paskola gali būti išieškota pardavus atsakovo įkeistą bankui turtą.
  4. Bendras atsakovo įsiskolinimas vien ieškovui siekia 2 350 523,30 Lt, ši aplinkybė gali būti vertinami tik kaip pagrindžiantys įrodymus, jog dabartinė atsakovo finansinė būklė yra labai sudėtinga.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Norfos mažmena“ prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštą reikalavimų sumą.

    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

10Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

11Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).

12Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 1 598 332,45 Lt. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

13Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pateiktų dokumentų duomenis, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys paneigia būtinybę šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovo reikalaujama suma nėra didelė atsakovui pagal jo turimo turto vertę. Iš byloje esančio 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad įmonė turi turto už 125 599 862 Lt, įsipareigojimai sudaro 81 613 190 Lt (b. l. 140-141), nepriklausomai nuo to, kiek kreditinių įsipareigojimų atsakovas turi. Iš 2010 m. 9 mėnesių pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo pelnas 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė 15 754 365 Lt. Šie atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera ir stabili, atsakovo turimas turtas daug kartų viršija pareikšto ieškinio sumą. Todėl ieškovo pareikšta ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, nelaikytina didele. Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog, neareštavus atsakovo turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14Be to, apeliantas, įrodinėdamas atsakovo finansinę būklę, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2009 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, o atsakovas - 2010 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą ir 2010 metų 9 mėnesių preliminarią pelno (nuostolių) atskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Todėl šiuo atveju atsakovo pateikti finansiniai įmonės duomenys realiau atspindi esamą atsakovo finansinę būklę. Priešingai, negu teigia apeliantas skunde, byloje nėra duomenų leidžiančių abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų teisingumu, todėl teismas pagrįstai juos pripažino tinkamais įrodymais ir vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį.

15Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teismui pateiktų ieškinių, kuriais reiškiami reikalavimai atsakovui, nes jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir galutiniai sprendimai, kurie galėtų apibūdinti atsakovo įsipareigojimų dydį, bylose pagal minėtus ieškinius, nėra priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad dar iki ieškinio šioje byloje padavimo dienos iš dalies atsiskaitė su ieškovu.

16Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB ,,Rivona“ pažymėtina, jog apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui atsirado pareiga mokėti už minėtos įmonės įsipareigojimus (CPK 178 str.)

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos keliamos grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas mėgina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bando sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti būsimo galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo (CPK 178 str., 314 str., 185 str., 302 str.).

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai