Byla 2-952-1023/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovui J. V., jo atstovei advokatei R. M., atsakovui V. B., jo atstovui advokatui V. A., nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, Prienų rajono savivaldybės atstovui,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B. 723,73 Eur negautų pajamų ir 372,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., b. l. 41 - 44).

5Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,8800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), 0.8300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ir 0.4400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), į kuriuos patenkama per bendro naudojimosi kelią, kuris yra tarp atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir M. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Nurodo, kad 2015 m. balandžio mėnesį ieškovas negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, kadangi bendro naudojimo kelią rado suartą bei apsėtą. Dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, juos dirbti bei apsėti ir tokiu būdu prarado teisę gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenis. 2015 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Dėl žemės užgrobimo patvirtinama, kad šiaurės vakarinėje sklypo dalyje esantis 5 m. pločio bendro naudojimosi kelias yra suartas bei užsėtas ir jis negali privažiuoti prie savo žemės sklypo. Minėtas raštas patvirtina, kad V. B. pripažino, jog minėtus kelius suarė, todėl buvo įpareigotas per nustatytą laikotarpį sutvarkyti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę. VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos nustatymo ataskaitoje yra išvada, kad bendro naudojimosi kelias buvo suartas bei apsėtas, todėl jis negalėjo pateikti į jam priklausančius žemės sklypus, todėl prarado teisę gauti tiesiogines išmokas. Negautų pajamų (išmokų) dydis 723,73 Eur su PVM. Paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti turi būti pateikiamos iki birželio 15 d., todėl ir visi žemės įdirbimo bei apsėjimo darbai turi būti atlikti iki šios datos.

6Ieškovas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad jau du metai negali pasinaudoti savo žeme, nes atsakovas suarė ir užsėjo kelius, vedančius į jo sklypus. Ginčą bandė spręsti taikiai, ragino atsakovą atstatyti kelią, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bet tai rezultatų atsakovo atžvilgiu nedavė. Negalėjo ieškinio teismui pateikti anksčiau, nes negavo nepriklausomų ekspertų išvadų, kurie paskaičiavo patirtus nuostolius. Ekspertą susirado internete, jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pats dalyvavo ekspertui nustatinėjant žalą. Negautas pajamas sieja tik su negautomis išmokomis. Kadangi nori įteisinti ekologinę žemdirbystę, todėl 5 metus negali keisti žemės paskirties, turi būti pieva. Dėl šios priežasties neatlygintinai išnuomojo žemę kitiems asmenims, sutartį įregistravo Registrų centre, nuomininkai užsėjo pievą, šienavo žolę, prižiūrėjo žemę, patys kreipėsi dėl išmokų gavimo. 2013 metais gavo virš 2 tūkst. litų išmoką už pasėlius. Už 2015 metus dėl išmokų gali kreiptis nuomininkai, nes jis deklaruoja išnuomotus žemės plotus. Į sklypus, į kuriuos neįvažiavo, norėjo sėti kviečius, nes jau buvo praėjęs 5 metų ekologinei žemdirbystei reikalingas pereinamasis laikotarpis. Užsėtas kelias visada buvo bendro naudojimo kelias, kitais keliais nebuvo galima patekti į jo sklypus, jie buvo suarti, užsėti visi 3 keliai. Galima važiuoti į sklypus aplinkiniais keliais, bet tai sudarytų apie 30 km. Žemės sklypai į kuriuos negali patekti yra žemės ūkio paskirties.

7Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad negautos pajamos yra paskaičiuotos eksperto. Negautos pajamos siejamos tik su negautomis išmokomis, kurias apskaičiavo ekspertas, turintis specialias žinias. Kadangi bendro naudojimo keliai balandžio mėnesį buvo suarti, pasėliai nebuvo pasėti, paraiškos išmokoms gauti ieškovas negalėjo padaryti laiku iki birželio 15 d., todėl ieškovas negavo išmokų, pajamų. Žemę ieškovas negalėdamas suarti ir sėti išnuomojo. Žalos nustatymo ataskaitos atsakovas neginčijo, nepateikė į bylą savos žalos paskaičiavimo, neįrodinėjo fakto, kad žala nebuvo padaryta. Asmuo sudaręs žalos nustatymo ataskaitą pats buvo žalos nustatymo vietoje, pats realiai matė situaciją, jis turi specialias žinias, pats yra teismo ekspertas ir patvirtino, kad jo ataskaita nesiskirtų jei būtų teismo įpareigotas atlikti ataskaitą. Tai, kad ieškovas užsiiminėjo ūkine veikla, gaudavo pajamas iš Nacionalinės žemės agentūros, planavo užsiimti ekologine veikla, įrodo patiktas sąskaitos išrašas, duomenys iš Registrų centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas dėl informacijos pateikimo. Ieškovas sąžiningai nurodė, kad planavo sodinti rugius, kviečius o ne pvz. bulves ar kitas kultūras už kuriuos išmokos yra daug didesnės. Pažymėjo, kad ieškovas siekia atgauti tik minimalias negautas pajamas, o ne pajamas, kurias dar būtų gavęs už pasėtus pasėlius ir tik už 2015 metus, nors atsakovas kaip matyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2016 metais vėl suarė kelius, o tai rodo jo piktybiškumą, ką patvirtina šių metų antstolio faktų konstatavimas. Sako, kad galėjo važiuoti, tai jeigu būtų įvykę būtų atvirkštinis ieškinys ieškovo atžvilgiu už neteisėtus veiksmus.

8Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.

9Nesutikimas grindžiamas tuo, kad keliukas atsirado savaime, abipusiu sutarimu, vienas traktoriaus ratas važiavo ieškovo žeme, kitas – atsakovo žeme, taip ir gavosi kelias, jo padarymo sąnaudos buvo nulinės. 6-7 metai tuo keliu niekas nevažinėjo, todėl jį suarė ir juo niekas negalėjo įvažiuoti, nei kiti nei jis pats. Kitais dviem keliais į laukus galima įvažiuoti, nes ten pasėti kviečiai buvo iki 15 cm aukščio, jais buvo galima pravažiuoti, bet ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl kelio. Jei jis būtų norėjęs dirbti žemę, tai jam nebūtų sutrukdę tai, kad jis pasėjo ką nors, būtų ėmęs ir važiavęs. Vienas šalia kito žemę turi apie 10 metų. Ieškovas žemę sėjo pats, vėliau – buvo išnuomojęs kitiems asmenims. Ieškovas į savo sklypus galėjo pravažiuoti pagrioviu, kitu žvyruotu keliu, apie 1,5 km atstumu. Šiai dienai keliai yra pravažiuojami. Jis pats deklaruoja ir gauna apie 100 Eur už 1 ha. Užsisakė geodezinius matavimus, kad viskas būtų aišku, kieno kokios ribos ir nebūtų ginčų. Nacionalinės žemės agentūros rašte nurodytą kelią pažymėtą Nr. 3, jis pripažįsta, kad suarė visą. Žalos nustatymo ataskaitos nuotraukoje parodytą kelią „3“ suarė bei apsėjo, „1“ kelio suarė tik dalį, o „2“ keliui nedarė nieko, kadangi jis yra nepriklauso atsakovui. Kadangi „3“ kelią pasidarė pats, todėl jį ir suarė, nes jame augo piktžolės, jos sėjosi į pasėlius. Ieškovo žemės nuomininkai be problemų patekdavo į žemės sklypus. Kelio servituto planuose nėra, jis nebuvo nustatytas.

10Atsakovo atstovas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovas žemės nedirbo daugelį metų, ją dirbo nuomininkai, jiems kliūčių žemę dirbti nebuvo. Ekspertas neatsakė į klausimą ar su traktoriumi nebuvo galima įvažiuoti į žemę, atsakė, kad su lengvąja mašina negalima. Dėl žalos apskaičiavimo atstovas nurodė, kad ekspertas apskaičiavo už ekologinį ūkį, kai tuo tarpu įsakymu Dėl ekologinio ūkio nurodyta, jog pereinamojo laikotarpio pradžia yra laikoma prašymo sertifikuoti ūkį pateikimo data, todėl negalima teigti, jog būtų auginęs būtent ekologines kultūras. 2015 m. spalio 15 d. Nacionalinė žemės tarnybos rašte nurodoma, kad privažiuoti gali. Privažiuoti negalėjo prie vieno, nors prašoma už tris.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad 2015 m. gegužės 19 d. atliko V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypas dirbamas, laikomasi teisės aktuose nustatytos žemės naudojimosi tvarkos, šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m. pločio bendro naudojimo kelias, kuris galimai užsėtas V. B. ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų. V. B. raštu informuotas, kad iki 2015 m. liepos 1 d. privalo sutvarkyti užimamą ir naudojamą valstybinę žemę bei įspėtas, kad neįgyvendinus tinkamo valstybinės žemės naudojimo, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2015 m. spalio 13 d. pakartotinai buvo atliktas V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypas dirbamas ir naudojamas pagal paskirtį, šiaurinėje sklypo dalyje, jos krašte esantis 5 m. pločio bendro naudojimo kelias neužsėtas, pravažiavimui tinkamas, kiti žemės sklypų savininkai gali naudotis keliu, kelias nėra tinkamai įrengtas, bet pravažiuoti netrukdo. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės apie J. V. galimai patirtą žalą dėl atsakovo užimto valstybinės žemės, todėl ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra ( I t., b. l. 52-57).

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo nurodyta kelias, esantis tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir M. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nebuvo įtrauktas nei į Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą – specialiųjų planą, nei į dabar galiojančią Prienų rajono vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių schemą – specialųjį planą. Savivaldybė dėl lėšų stokos neorganizuoja ir nevykdo neįtrauktų į minėtą schemą kelių naudojimo priežiūros (I t., b. l. 90 - 91).

13Ieškinys tenkintinas.

14Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

15Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad ieškovui J. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ), adresu ( - ). (I t., b. l. 33-35). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 10ŽN-18-(14.10.73) konstatuota, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris galimai užsėtas V. B. ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų (I t., b. l. 63-65). 2015 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne nurodoma, kad patikrintas žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), kurio savininkas V. B. ir nustatyta, kad šiaurės vakarinėje dalyje besiribojantis 5 m pločio bendro naudojimo kelias yra užsėtas, pravažiavimui netinkamas, kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė (I t., b. l. 66 - 72). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 10SS-24-(14.10.45.) „Dėl žemės užgrobimo“ nustatyta, kad minėta institucija nagrinėjo ieškovo skundą dėl privažiavimo iki jo žemės, atliko V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatė, kad naudojant žemės sklypą laikomasi žemės naudojimo tvarkos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, tačiau šiaurės vakarinėje sklypo dalyje esantis 5 m. pločio bendro naudojimo kelias yra suartas ir užsėtas, dėl to J. V. negali patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) ir juo naudotis (I t., b. l. 10). 2015 m. liepos 27 d. ieškovas pareiškimu kreipėsi į atsakovą prašydamas iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. atlyginti jo patirtą materialinę ir moralinę žalą dėl suarto kelio, sutrukdymo vykdyti veiklą (I t. b. l. 11). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. spalio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, jog žemės sklypas dirbamas ir naudojamas pagal paskirtį, o ginčo 5 m. pločio kelias neužsėtas, pravažiavimui tinkamas, kiti žemės savininkai gali naudotis keliu (I t., b. l. 78 - 82). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 10SD-3020- (14.10.110) nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 11 d. vietoje patikrino pakartotinai kelio sunaikinimo aplinkybes ir nenustatė valstybinės žemės užgrobimo fakto, 5 m pločio keliu yra galimybė pravažiuoti (I t., b. l. 89). Iš VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2015 m. rugsėjo 24 d. Žalos nustatymo ataskaitos Nr. 150912 (toliau - Žalos nustatymo ataskaita) galutinių išvadų nustatyta, kad suartų ir apsėtų gruntinių kelių, esančių adresu ( - ), naudojamų privažiavimui prie J. V. priklausančių žemės sklypų ir apribotų kaimyninių sklypų atstatymo kaštai 2015 m. rugsėjo 12 d. sudaro 517,88 Eur, o bendras valstybės teikiamos, tačiau dėl suarto kelio negautos paramos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus 2015 metams dydis tenkantis J. V. priklausantiems sklypams, kad.Nr.( - ), ( - ), ( - ), adresu ( - ), pagal „Tiesioginių išmokų“ (pagrindinė ir už pirmus hektarus) bei „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ priemones sudaro 723,73 Eur (I t. b. l. 15 - 35). Iš 2016 m. birželio 21 d. antstolio V. Z. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytas kelias „3“ yra suartas ir užsėtas (I t., b. l. 138 - 141). Iš privačių žemės nuomos sutarčių matyti, kad ieškovas J. V. žemės sklypus, esančius ( - ), buvo išnuomojęs nuo 2015 m. gegužės 13 d. 1 metų laikotarpiui (I t., b. l. 156 - 163). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr.BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad J. V. 2012 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, tačiau žemės sklypų, kurių unikalūs Nr.( - ), ( - ), ( - ) paraiškoje nedeklaravo, pareiškėjui buvo skirtos tiesioginės išmokos už pasėlius, pagal kitas paramos schemas pareiškėjas nedalyvavo, 2013 ir 2014 metais pareiškėjas agentūrai neteikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų (II t., b. l. 2). Iš ieškovo J. V. sąskaitos išrašo matyti, kad 2012/2013 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal paraišką ( - ) ieškovui pervedė 996,17 Lt (II t., b. l. 3). Iš 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų matyti, kad ieškovui pagal 2011 m. gegužės 31 d. pateiktą paraišką buvo skirta 1925,23 lt paramos suma (II t., b. l. 6-7).

16Byloje ginčo dėl ieškovui J. V. priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr.( - ), ( - ), ( - ), adresu ( - ), ir atsakovui V. B. priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), ( - ), esančių ( - ), priklausymo nuosavybės teise šalims nekilo. Ginčas iš esmės byloje kilo dėl galimybės naudotis bendro naudojimosi keliu 2015 metų pradžioje. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytą 5 m pločio bendro naudojimosi kelią Nr. 3 jis suarė, pripažino, kad tuo suartu keliu niekas negalėjo pravažiuoti, net jis pats (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 186 straipsnis, 187 straipsnis). Atsakovas taip pat pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodyto kelio Nr. 1 jis dalį suarė, tačiau nesutiko su tuo, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytu keliu Nr. 2 ieškovas neturėjo galimybės pravažiuoti, nurodydamas, kad tas kelias yra ne jo žemėje, kad tas kelias yra už griovio. Minėtas atsakovo argumentas, kad bendro naudojimo kelias Nr. 2 yra ne jo žemėje atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš byloje esančių, paties atsakovo pateiktų žemės sklypų planų, minėtas ginčo 5 m pločio vietinės reikšmės kelias, gretimybės 2-3-1, ribojasi būtent su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ) (I t., b. l. 103 - 104). Pažymėtina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 10ŽN-18-(14.10.73), tiek 2015 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne, tiek šiais dokumentais paremtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 10SS-24-(14.10.45.) „Dėl žemės užgrobimo“ konstatuota, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris užsėtas V. B., pravažiavimui netinkamas ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų, V. B. įpareigotas pašalinti pažeidimą- sutvarkyti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl suarto šiaurės vakarinėje sklypo dalyje esančio 5 m. pločio bendro naudojimo kelio, kurio suarimą atsakovas pripažino, ieškovas J. V. negalėjo kaip įprastai patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir už jo esantį jam priklausantį žemės sklypą bei jais naudotis. Šalys pripažino, kad kita galimybė ieškovui patekti į minėtus žemės sklypus egzistavo, tačiau ieškovo teigimu aplinkiniais keliais privažiavimas sudarytų 30 km, o atsakovo teigimu tai sudarytų 1,5 km pagrioviu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esant vietinės reikšmės valstybiniams keliams naudotis galimybe privažiuoti iki žemės sklypų aplinkiniais keliais ar pagrioviu būtų neracionalu ir nelogiška. Minėtas aplinkybes, kad ginčo vietinės reikšmės keliai buvo suarti, patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M., parodydamas, kad nors pravažiuoti buvo galima, bet tai būtų sudėtinga, akivaizdžiai matėsi didelės duobės, tai būtų transporto laužymas. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas suarė ginčo vietinės reikšmės, bendro naudojimo kelius, tokiu būdu pažeidė pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

17Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, Žalos nustatymo ataskaitos, joje nurodytos suartų ir užsėtų gruntinių kelių lokalizacijos ir identifikavimo, negautų pajamų skaičiavimo ir apskaičiuoto negautų pajamų dydžio atsakovas neginčijo, prašymų skirti žalos nustatymo ekspertizę nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis). Atsakovo atstovas nurodė, kad ekspertas apskaičiavo už ekologinį ūkį, nors negalima teigti, jog būtų ieškovas auginęs būtent ekologines kultūras, be to privažiuoti negalėjo prie vieno, nors prašo už tris. Šios atsakovo atstovo advokato aplinkybės buvo nurodytos tik baigiamosiose kalbose, nors vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Be to, minėtos aplinkybės yra nepagrįstos įrodymais, o paremtos samprotavimais ir prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovo nurodomas teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą. Minėtos taisyklės reglamentuoja ne tik ekologinio ūkio sertifikavimą, nes jose nurodyta, kad perėjimo prie ekologinės gamybos metu privaloma laikytis reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatų ir šių taisyklių reikalavimų, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas nesilaikė minėtų reikalavimų ar duomenų, paneigiančių ieškovo teisę pereiti prie ekologinės gamybos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 punktas numato, kad priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ skirstoma į 2 veiklas: „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, o 8 punktas reglamentuoja galimus pareiškėjus, t.y. kas gali kreiptis dėl paramos. Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad ieškovas neturi teisės užsiimti ekologiniu ūkininkavimu, kad negali kreiptis dėl paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kaip minėta neginčijo žalos nustatymo ataskaitos, konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, o būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – suartų, apsėtų vietinės reikšmės, bendro naudojimo kelių, negalėjo pateikti į savo žemės sklypus, vykdyti žemės ūkio veiklos ir kreiptis dėl minėtos paramos, tokiu būdu prarado pajamas, susijusias su negautomis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr.BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad J. V. 2012 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, tačiau žemės sklypų, kurių unikalūs Nr.( - ), ( - ), ( - ) paraiškoje nedeklaravo, pareiškėjui buvo skirtos tiesioginės išmokos už pasėlius, pagal kitas paramos schemas pareiškėjas nedalyvavo, 2013 ir 2014 metais pareiškėjas agentūrai neteikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų, tačiau teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog ieškovas esant galimybei (nesuartiems ir neapsodintiems keliams) neturėjo teisės agentūrai teikti 2015 metais minėtų paraiškų. Kita vertus, minėtas raštas rodo, kad ieškovas teikė paraiškas dėl išmokų gavimo, jam buvo skirtos išmokos už pasėlius. Tai, kad ieškovas gaudavo išmokas patvirtina ir byloje esantis sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2012/2013 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal paraišką ( - ) ieškovui pervedė 996,17 Lt. Be to, tai patvirtina ir 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, kurio pagrindu pagal 2011 m. gegužės 31 d. pateiktą paraišką ieškovui buvo skirta 1925,23 Lt paramos suma. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas 2013 ir 2014 metais agentūrai neteikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų yra akivaizdu ir logiška, kadangi ieškovui J. V. priklausantys žemės sklypai, kadastro Nr.( - ), ( - ), ( - ), adresu ( - ), minėtais metais buvo išnuomoti kitiems asmenims (I t., b. l. 33 – 35).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiksliai apskaičiavo ir įrodymais pagrindė savo negautų pajamų dydį ir realumą. Ieškovas negautų pajamų dydį įrodinėjo remdamasis rašytiniais įrodymais: sąskaitos išrašu, 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, iš kurių matyti, kad ieškovas gaudavo išmokas už pasėlius, Žalos nustatymo ataskaita, kurioje nustatytos žalos dydžio, jo apskaičiavimo kaip minėta atsakovas neginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, CK 6.249 straipsnis). Teismo posėdyje apklaustas šią Žalos nustatymo ataskaitą rengęs liudytojas T. M. nurodė, kad yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jeigu būtų atlikęs teismo nutartimi paskirtą žalos nustatymo ekspertizę- ji nesiskirtų nuo byloje esančios, jo su proceso šalimis nesieja jokie giminystės ryšiai, negautas pajamas skaičiavo pagal internete pateikiamą Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciją, taip pat vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos raštu dėl žemės užgrobimo, faktinėmis aplinkybėmis. Iš Žalos nustatymo ataskaitos matyti, kad ją atliko VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ vadovas T. M., byloje apklaustas kaip liudytojas, paskaičiuodamas negautas pajamas tik pagal valstybės siūlomą finansinę paramą pagal ūkininkų rėmimo priemones ir neskaičiuodamas kitų pajamų ar finansinės naudos, negautos dėl apribotos galimybės disponuoti savo sklypais (I t., b. l. 24). Pažymėtina, kad minėtoje Žalos nustatymo ataskaitoje remiantis programine įranga „Sąmata“, išleista UAB „Sistela“, atliktas kelių atstatymo kaštų skaičiavimas, nurodant, kad suartų ir užsėtų gruntinių kelių, naudojamų privažiavimui prie ieškovui priklausančių sklypų atstatymo kaštai sudaro 517,88 Eur, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą tik dėl negautų pajamų, susijusių būtent su negautomis išmokomis, priteisimo. Minėtoje Žalos nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad paramos dydis apskaičiuojamas sudauginant deklaruotą naudmenų plotą (2,11 ha) iš paramos pagal atitinkamas priemones tarifų sumos (pagrindinė tiesioginė išmoka už hektarą 57 Eur, tiesioginė išmoka už pirmuosius hektarus 48 Eur, parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo 238 Eur), tokiu būdu nustatytas 723,73 Eur bendras gautinas paramos dydis, kurį ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo (I t., b. l. 27).

19Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo nurodytos negautos pajamos kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovui užarus ir apsėjus bendro naudojimo, vietinės reikšmės kelius ieškovas negalėjo patekti į jam priklausančius nuosavybės teise žemės sklypus, juos įdirbti ir apsėti, tokiu būdu prarado teisę nustatytu terminu kreiptis su paraiškomis išmokoms gauti ir patyrė žalą dėl negautų išmokų (CK 6.247 straipsnis). Teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė esant visas tris sąlygas, būtinas negautų pajamų pagrindimui: pirma, ieškovas nuosavybės teise valdė žemės sklypus, vykdė juose ūkinę veiklą, teikė paraiškas dėl išmokų gavimo, taigi pajamas ieškovas buvo numatęs gauti iš anksto (I t., 33 - 35, II t., b. l. 2, 6 - 7); antra, ieškovas pagrįstai pajamas tikėjosi gauti, nes jam pagal teiktas 2011 ir 2012 metais paraiškas buvo skirtos išmokos už pasėlius (II t., b. l. 2, 3, 6 - 7); trečia, pajamų ieškovas negavo dėl atsakovo suartų valstybinių vietinės reikšmės kelių (I t., b. l. 10, 11, 15 – 35, 63 - 74). Taigi dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, negavo planuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti iš vykdomos ūkinės veiklos, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 723,73 Eur negautų pajamų (CPK 176, 177, 185, 186, 189 straipsniai, CK 6.249 straipsnis).

20Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal į bylą pateiktus dokumentus sudaro: 22 Eur žyminis mokestis (I t., b. l. 5), 600 Eur advokato išlaidų (I t., b. l. 8, 9, 136, II t., b. l. 4), 200 Eur žalos nustatymo ataskaitos parengimo išlaidos (I t., b. l. 13). Pažymėtina, kad patirtos ir prašomos priteisti iš atsakovo advokato išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (ieškinio surašymas, atsiliepimo į pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių surašymas, atstovavimas keturiuose teismo posėdžiuose) neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos viso 822 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

21Teismas šioje byloje patyrė 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

24Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas ( - ) ieškovo J. V., asmens kodas ( - ) naudai 723,73 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus 73 ct) nuostolių (negautų pajamų), 822 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

25Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas ( - ) 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B.... 5. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad jam asmeninės nuosavybės teise... 6. Ieškovas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo patikslintą... 7. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad negautos... 8. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.... 9. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad keliukas atsirado savaime, abipusiu sutarimu,... 10. Atsakovo atstovas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka ir... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono... 13. Ieškinys tenkintinas.... 14. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta,... 15. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 16. Byloje ginčo dėl ieškovui J. V. priklausančių žemės sklypų, kadastro... 17. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civiliniame... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiksliai apskaičiavo ir įrodymais pagrindė... 19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 20. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi... 21. Teismas šioje byloje patyrė 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80... 23. ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims,... 24. Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas ( - ) ieškovo J. V., asmens kodas (... 25. Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas ( - ) 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct)... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...