Byla 2A-3321-392/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovėms O. S. ir D. Š. (S.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarė P. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovėms O. S. ir D. Š. (S.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarė P. J..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas V. B. teismui pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2007-06-15 buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės O. S., 2) 2011-08-16 buto, esančio ( - ), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių O. S. ir jos dukters D. S. (dabar pavardė – Š.), 3) ieškovo išduotą atsakovei O. S. 2007-04-13 įgaliojimą. Nurodė, jog ginčo butas jam atiteko po jo sutuoktinės M. B. mirties, kuomet buvo išduotas 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Ieškovas po keleto metų pradėjo aiškintis aplinkybes, kam šiuo metu priklauso butas, esantis ( - ). Paaiškėjo, kad šis butas pagal 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduotas atsakovei O. S. (ieškovo sutuoktinės seseriai). 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 33-iame notarų biure. Ieškovas įrodinėjo, kad sutartis sudaryta neaiškiomis aplinkybėmis, sutarties sudarymo laikas nurodytas 8 val. 15 min., kai ieškovas buvo darbe ir nevažiavo į jokį notarų biurą; įrašai pirkimo – pardavimo sutartyje padaryti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, o jis taip rašyti nemoka, nuo vaikystės rašė tik mažosiomis raidėmis; sutartyje ne jo parašas; abejojo, jog jam, kaip nurodyta sutartyje, galėjo būti grynais perduoti 15 000 Lt, nes turėjo sąskaitą banke ir visi pinigai būdavo pervedami į sąskaitą. Teigė, jog po žmonos mirties niekada nematė O. S., neturėjo su ja jokių reikalų bei negalėjo susitarti dėl buto pardavimo kainos už 15 000 Lt, kuomet buto rinkos kaina tuo metu buvo 71 700 Lt. Ieškovo nuomone, atsakovės šeima jį apgavo, turėdama tikslą butą iš jo įsigyti kuo pigiau, kadangi atsakovės sutuoktinis ne kartą buvo atvykęs pas ieškovą į namus ( - )ir įtikinėjo parduoti butą, aiškino, kad ieškovo sutuoktinės M. B. laidotuvėms išleido 10 000 Lt, nes ieškovas neprisidėjo prie laidotuvių. Pasak ieškovo, tikrovės neatitinka prikimo – pardavimo sutarties sąlyga, kad perduoti buto raktai, nuosavybės dokumentai, nes jis jokių raktų neturėjo, o buto inventorinę knygą, bei buto privatizavimo sutartį surado savo namuose. Sandoris sudarytas apgaulės būdu. O. S., įsigijusi butą, esantį ( - ), ieškovui pradėjus domėtis kas jame gyvena, 2011-08-16 padovanojo butą dukrai D. Š.. Papildomai nurodė, kad su atsakove O. S. nesitarė, kad jai suteiks teisę po sutuoktinės mirties tvarkyti paveldėjimo dokumentus dėl likusio turto. Buvo įsitikinęs, kad jokie jo sutuoktinės turto paveldėjimo klausimai nebuvo sutvarkyti, todėl jam buvo išduotas 2012-08-29 paveldėjimo teisės liudijimo dublikatas. Teigė, jog neturėjo pagrindo išduoti įgaliojimą atsakovei, nes galėjo visus klausimus tvarkyti pats (t. 1, b. l. 3 – 5, 98 – 101).

4Atsakovės O. S. ir D. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog mirus ieškovo sutuoktinei M. B., ieškovas atsisakė ją laidoti, motyvuodamas, pinigų neturėjimu ir tiesiai atsakovei O. S. pasakė, kad buto su skolomis jam nereikia, tegu artimieji daro ką nori. Ieškovas pats išdavė atsakovei O. S. įgaliojimą tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius klausimus, atsakovė prisiėmė pareigą padengti visas mirusios M. B. skolas už butą, investavo į ginčo buto sutvarkymą apie 20 000 Lt, dar prieš tai sutarę su ieškovu, jog už bendrai sutartą kainą nupirks minėtą bendrabučio butą. Sandoris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 33-iame notaro biure, jokios apgaulės ar sutarties klastojimo nebuvo. Ieškovas pats asmeniškai vyko pas notarą sandorį sudaryti, ieškovo nuvežimą organizavo atsakovė ir jos sutuoktinis, be to, ieškovas sutiko važiuoti tik po to, kai automobilyje jam buvo perduota sutarta už perkamą butą pinigų suma 15 000 Lt. Ieškovas meluoja, kad nematė atsakovės nuo pat savo žmonos mirties. Įsigytas butas buvo padovanotas dukrai būsimų vestuvių proga, metai iki jai sudarant santuoką, kad butas būtų dukros asmeninė nuosavybė. Ieškovas nebuvo pareiškęs atsakovėms jokių pretenzijų, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (t. 1, b. l. 109 - 111, 119 - 122, 133 - 135).

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų bei 50 Eur už atvykimą į teismo posėdžius. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 33-iame notaro biure buvo patvirtinta 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.PJ-2819. Pagal šią sutartį ieškovas pardavė atsakovei O. S. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Prieš sudarant sandorį, buvo pateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, VĮ Registrų centro išduotas pažymėjimas apie daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Pagal galiojančius teisės aktus, notaro biuras užsakė pažymą sandoriui, kurią VĮ Registrų centras įvykdė 2007-06-12. Notaro biuro darbo knygoje yra įrašas, jog 2007-06-15, 8 val. ryte užrašyti klientai V. B. ir O. S. atvyko paskirtu laiku ir pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus. Notaras, įstatymo nustatyta tvarka, nustatęs asmenų tapatybes, išaiškino sudaromo sandorio pasekmes, jas aptarė su sandorio šalimis. Sutarties projektas buvo paruoštas iš anksto, notarė perskaitė sutartį, paklausė, ar šalys atsiskaičiusios už parduodama nekilnojamąjį turtą, t. y. ar pardavėjas gavo pinigus, todėl sutartyje yra įrašas, kad pardavėjas pinigus gavo prieš pasirašant šią sutartį. Klientai, susipažinę su sutartimi, ją pasirašė. Notarinio registro knygoje ir sutartyje yra ieškovo parašai (t.1, b. l. 57).

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovės O. S. naudai 1 168,86 Eur, atsakovės D. Š. naudai 868,86 Eur, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės P. J. naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 685,81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytą areštą butui ( - ) (unikalus Nr. ( - )), panaikino įsiteisėjus teismo sprendimui.

7Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo remtis ieškovo paaiškinimais ir pripažinti Buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kadangi ieškovas neįrodė nei vieno galimo sandorio negaliojimo pagrindo, nepateikė pagrįstų neginčijamų įrodymų, kad jis nedalyvavo sandorio sudaryme. Vertino, kad ieškovo teiginį, jog nuo pat savo sutuoktinės mirties jis nematė atsakovės O. S. ir su ja nesprendė jokių reikalų, paneigė atsakovės paaiškinimai, liudytojais apklaustų A. S., D. S. parodymai. Į bylą pateikti įrodymai pagrindė, jog buto pirkimo – pardavimo sandorio kaina galėjo būti daug mažesnė už oficialią rinkos kainą, todėl vien ta aplinkybė, kad butas parduotas už 15 000 Lt neleido teismui sandorio vertinti kaip sudaryto panaudojant apgaulę. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, kad jis nedalyvavo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme, negavo pinigų, nevyko į notaro biurą, bei nepasirašė ant sutarties. Byloje atliktos ieškovo rašysenos ekspertizės nepaneigė tikimybės, kad ant visų sandorių, sutarčių rašytinių dokumentų yra pasirašęs ir užrašęs vardą ir pavardę pats ieškovas. Pripažino, kad ieškovo rašysena menkai išlavinta, galimai tikėtina, jog jis vaikystėje mokėsi rašyti rusų kalba, tačiau atmetė argumentus, kad ieškovas visiškai nerašo didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, kadangi eksperimentinius rašysenos pavyzdžius ieškovas tokiomis raidėmis sugebėjo parašyti. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ant 2007-06-15 buto pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat ir vėliau sudaryto ieškovo įgaliojimo būtų įrašęs savo vardą pavardę ir pasirašęs ne ieškovas, o kitas asmuo. Ieškovo teiginius, kad jis dėl darbo specifikos, įtempto darbo grafiko ir griežtos darbo laiko apskaitos negalėjo konkrečią 2007-06-15 dieną atvykti pas notarą, paneigė UAB „Grundolita“ darbuotojas F. K.. Teismo vertinimu, pinigų perdavimo faktą byloje įrodė buto pirkimo-pardavimo sutartyje padarytas įrašas, kad pardavėjas gavo 15 000 Lt už parduodamą butą. Taip pat teismas neturėjo pagrindo netikėti notarės paaiškinimais. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo sąskaitą, į kurią buvo pervedamas jo darbo užmokestis, nesuteikė teismui pagrindo spręsti, kad ieškovas negalėjo iš atsakovės priimti grynųjų pinigų. Konstatavo, kad joks apgaulės panaudojimas byloje neįrodytas ir nenustatytas. Ieškovas, nevengęs piktnaudžiauti alkoholiu, gali klysti, bandydamas prisiminti sandorių sudarymo aplinkybes ir vertinti jų sudarymą dabar sau palankia kryptimi.

8Kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių kelti abejonių tarp atsakovių O. S. ir jos dukters D. S. (Š.) sudaryto buto ( - ), dovanojimo sandorio tikrumu, laikė visiškai nepagrįstais ir neįrodytais ieškovo teiginius, jog tai buvo apsimestinis, tariamas sandoris, ieškovui pradėjus domėtis buto likimu, jo dokumentais. Atsakovės O. S. argumentai, kad butą dovanojo dukrai, norėdami, kad jis būtų jos asmeninė nuosavybė, jai ketinant sudaryti santuoką, teismo vertinimu, buvo įtikinamesni ir pagrįsti įrodymais labiau, nei ieškovo argumentacija dėl tariamo sandorio pobūdžio dėl siekio apgaulės būdu įsigytą butą kuo greičiau perleisti kito asmens nuosavybėn. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007-06-15, o buto dovanojimo sandoris 2011-08-16, vertino, jog nebuvo jokio įtartino skubėjimo sudarant sandorius.

9Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu jo sudarytą įgaliojimo sandorį – 2007-04-13 Vilniaus miesto 33-iame notaro biure sudarytą įgaliojimą O. S. atlikti už V. B. įgaliotus veiksmus laikė nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi rašysenos ekspertizė patvirtino, jog tiek buto pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek ginčijamame 2007-04-13 įgaliojime vardą ir pavardę parašė V. B.. Kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus, kad jam nebuvo būtinybės ką nors įgalioti tvarkyti mirusios sutuoktinės paveldėjimo bylą, kadangi iš įrodymų visumos nustatė, jog būtent po sutuoktinės mirties, ieškovas nebuvo pajėgus nei finansiškai, nei juridiškai tvarkyti paveldėjimo reikalus.

10Teismas sprendė, jog atsakovėms susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais, byloje atstovavę advokatai rengė atsiliepimus į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Įvertinęs proceso trukmę, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, teismas sprendė, jog advokatų teisinės pagalbos išlaidų dydžiui mažinti pagrindų nėra.

11Nors notarė nepateikė išlaidas ir nuostolius pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismui įvertinus ilgai užsitęsusį procesą, daugkartinį bylos atidėjimą dėl ieškovo prašymų, notarės dalyvavimo teisme pripažinimo būtinu, vertintino, jog notarė dėl bylos teisminio nagrinėjimo turėjo išlaidų, patyrė tam tikrus nuostolius, negavo pajamų, tiesiogiai susijusių su jos vykdomomis funkcijomis notaro biure, todėl notarei iš ieškovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12Kadangi ieškovui teismo nutartimis buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškinį atmetus, 144 Lt žyminį mokestį (už neturtinį reikalavimą) ir 2151 Lt žyminį mokestį už turtinį reikalavimą, viso 663,81 Eur (2292 Lt) priteisė iš ieškovo valstybei. Taip pat valstybei iš ieškovo priteisė 22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (iš viso 685,81 Eur bylinėjimosi išlaidų).

13Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei P. J. ir atsakovei D. Š.. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir tyrė tik atsakovės O. S. paaiškinimus ir jos giminaičių parodymus. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, sprendė, jog dėl alkoholio vartojimo apeliantas galėjo nesuprasti kai kurių faktų, neatsiminti sutarties sudarymo priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi skolos rašteliais, apie kurių egzistavimą apeliantas nežinojo ir, iš kurių negalima spręsti, jog buvo pasirašyti apelianto mirusios sutuoktinės. Taip pat, apelianto nuomone, remonto išlaidų kvitai nelaikytini tinkamu įrodymu, nes nebuvo pateikta rangos sutartis, nepridėta sąmata, defektinis aktas dėl buto remonto. Paaiškino, jog iki sutuoktinės mirties, kartu su sutuoktine, gyveno ( - ), o butą, esantį ( - ), nuomojo. A. S. atvykdavo pas apeliantą, teikdavo užuominas apie buto, esančio ( - ), paradavimą, bet apeliantas išreiškė aiškią poziciją – buto neparduos. Skolos už butą negalėjo būti didelės, nes tuo metu pats dirbo, gavo neblogą atlyginimą. Nereikėjo ir kito asmens paslaugų palikimui įforminti. Apelianto nuomone, atsakovė O. S. davė prieštaringus parodymus, nes teigė, kad jos sutuoktinis pas apeliantą vyko ne dėl buto pirkimo – pardavimo, o dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pas notarę nebuvo nuvykęs, rakto nuo buto neturėjo, nuosavybės dokumentus turėjo savo žinioje, todėl notarinėje sutartyje įrašyti duomenys, jog parduoti nuosavybės teisės dokumentai su raktu yra klaidingi. Apelianto nuomone, O. S. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo įteisinimo apelianto vardu, jog įteisinti buto pirkimo – pardavimo sandorį. Sudarant įgaliojimą jo notarinėje kontoroje nebuvo. Notarė įgaliojimo sudarymo aplinkybės neprisiminė, todėl teismas negalėjo remtis išgalvotais parodymais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ir notarė priešinosi ekspertizės atlikimui, nei viena ekspertizė nenustatė kas yra pasirašęs. Didžiosiomis raidėmis jis niekada nerašė, o rašyti didžiosiomis raidėmis buvo teismo priverstas. Papildomai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantas buvo finansiškai nepajėgus butą tvarkyti ir paveldėjimo klausimus išspręsti. Tuo metu dirbo UAB „Grundolita“ ir gavo 1 500 Lt darbo užmokestį; sutuoktinės laidojimo išlaidas planavo susigrąžinti iš buto nuomos. Taip pat byloje nėra įrodymų dėl 15 000 Lt perdavimo, t. y. nėra įrodymų, kad už parduotą daiktą buvo atsiskaityta. Jis buvo atsakovės O. S. apgautas, kadangi ji nuslėpė skolos raštelius, priėmė palikimą, neįforminusi pinigų perdavimo fakto butą įgijo pusvelčiui. Taipogi, pirmosios instancijos teismas, priteisė notarei bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai, kadangi šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo (t.3, b. l. 40 – 46).

14Atsakovės O. S. ir D. Š. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas savo parodymuose painiojasi, ieškinyje ir priešieškinyje nurodė prieštaringus argumentus: ieškinyje teigė, jog kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir jam 2007-05-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o patikslintame ieškinyje jau teigia, kad buvo įsitikinęs, jog paveldėjimo nepriėmė, todėl 2012-08-29 prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo dublikatą; teisme aiškino, kad pasirašė ant balto popieriaus lapo, automobilyje, galėjo atvežti prie notarinės kontoros. Atsakovių nuomone, apeliaciniame skunde yra dėstomi tie patys argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nenurodoma kokias procesinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad skundžiamą sprendimą reikėtų panaikinti (t. 3, b. l. 67 – 69).

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Byloje nustatyta, kad po apelianto sutuoktinės M. B. mirties 2007-01-19 (t.1, b. l. 8, 9), Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo išduotas 2007-04-13 įgaliojimas, notarinio registro Nr. PJ-1851, kurio pagrindu apeliantas V. B. įgaliojo atsakovę O. S. atlikti už apeliantą įgaliojime nurodytus veiksmus (t. 2, b. l. 3). Apeliantui V. B., 8 notarų biuro išduoto 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, notarinio registro Nr. R8-2473, perėjo nuosavybės teisė į butą/patalpą – du kambarius su bendro naudojimo patalpomis - esantį ( - ) (t. 1, b. l. 9, 14-15). 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutarties pagrindu, apeliantas, butą, esantį ( - ), pardavė atsakovei O. S. už 15 000 Lt (t. 1, b. l.10-12; t. 2, b. l.13). Ši sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 33 notaro biuro notarės P. J., notarinio registro Nr. PJ-2819 (t.1, b. l. 12). 2011-08-16 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovė O. S. ir jos sutuoktinis A. S. butą, esantį ( - ), padovanojo atsakovei, savo dukrai, D. S. (dabar pavardė – Š.) (t. 1, b. l. 47 - 52). Ši sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 32 notaro biuro notarės L. M., notarinio registro Nr. LM-2891 (t. 1, b. l. 52).

18Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas vadovavosi tik atsakovės ir liudytojų parodymais, nepagrįstai konstatavo ieškovą ilgą laiką piktnaudžiavus alkoholiu ir dėl to negalinčiu atsiminti sandorių sudarymo priežasčių bei aplinkybių, taip pat nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais, nevertino atsakovės nesąžiningumo ir aplinkybės, jog notarė negalėjo paaiškinti įgaliojimo sudarymo aplinkybių.

19CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Tik įvertinęs įrodymų visetą, teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

20Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių apelianto ilgalaikį piktnaudžiavimą alkoholiu, 2014-07-04 teismo posėdžio metu liudytojas, apelianto bendradarbis, F. K. patvirtino, jog darbo metu buvo visko, ir dėl alkoholio, tačiau į darbą apeliantas ateidavo laiku, dirbo normaliai. Pažymėtina, jog apeliantas neįrodinėjo, kad ginčijamus sandorius sudarė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tačiau ieškinį grindė CK 1.86 ir 1.90 straipsniais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.86 ir 1.90 straipsniuose numatyti teisiniai pagrindai nėra suderinami, tačiau ieškovui turint pareigą nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą ir įstatymui neribojant ieškovų teisės ieškinio dalyką grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais, pirmosios instancijos teismas kiekvieną iš nurodytų pagrindų tyrė bei vertino.

21Apeliantas įrodinėja, kad jam nereikėjo kito asmens paslaugų paveldėjimo klausimui išspręsti, nes palikimo įforminimui nereikėjo, nei daug žinių, nei daug lėšų, tuo metu jis dirbo UAB „Grindolita“, gavo 1 500 Lt darbo užmokestį. Atsakovė O. S. paaiškino, kad po jos sesers M. B. mirties apeliantas V. B. neturėjo pinigų ir galimybių užsiimti savo sutuoktinės palikimo tvarkymu, todėl perleido šių klausimų tvarkymą jai. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

22Byloje nustatyta, kad butas, esantis Subačiaus g. 115 B – 4, Vilnius, 1994-01-06 sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė apelianto sutuoktinei M. C. (B.) (t.1, b. l. 19), kuri 2007-01-19 numirė (t. 1, b. l. 8). Vilniaus miesto 33 notaro biure buvo išduotas 2007-04-13 įgaliojimas, kuriuo apeliantas V. B. įgaliojo atsakovę O. S. atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo klausimais (t. 2, b. l. 3). Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje teigiama, jog, mirus sutuoktinei, apeliantas pats kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir jam Vilniaus miesto 8 notarų biuras išdavė 2007-05-17 paveldėjimo teisės liudijimą (t.1, b. l. 4, 100). Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų matyti, jog apeliantas, 2007-01-20, namuose pas atsakovę, dalyvaujant atsakovės sutuoktiniui A. S., P. C. ir jo sutuoktinei D. C., Gražinai ir A. D., nurodė, kad jis neturi pinigų ir savo sutuoktinės nelaidos, o jos buto su skolomis jam nereikia (t. 1, b. l. 110 – 111). Vertinat apelianto pajamas, gautas jo sutuoktinės mirties datai (2007-01-19), iš AB SEB bankas sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantui 2007-01-09 iš SoDros buvo pervesta 869,97 Lt išmoka (t. 1, b. l. 31), 2007-02-15 apeliantui pervestas darbo užmokestis sudarė 827 Lt (t.1, b. l. 32), 2007-03-16 – 1 017,40 Lt ir 674,40 Lt (t. 1, b. l. 33), 2007-04-14 – 392 Lt (t. 1, b. l. 33); 2007-05-18 – 1 086,20 Lt (t. 1, b. l. 34); 2007-06-15 – 1 318,40 Lt darbo užmokesčio sumos (t. 1, b. l. 34). Apelianto mirusios sutuoktinės laidojimu pasirūpino velionės sesuo, atsakovė O. S. ir bylos duomenimis, patyrė 3 472 Lt (505 + 358 + 2 409 + 200) išlaidų (t. 1, b. l. 153 – 157), taip pat atsakovė 2007-09-08 padengė kapavietės sutvarkymo, paminklo pastatymo 3 145 Lt išlaidas (t.1, b. l. 153; 145). Apeliantas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje patvirtino, kad jo sutuoktinė butą buvo išnuomojusi, nes turėjo dideles skolas už butą (t. 1, b. l. 4, 99). Bylos duomenimis, atsakovė O. S. padengė apelianto mirusios sutuoktinės skolas: 2007-08-21 ir 2007-05-24 - 9 800 Lt (4 500 + 5 300) pagal skolos raštelius (t.1, b. l. 150, 151); 2008-08-03 - 2 437,45 Lt skolą, pagal antstolio D. B. vykdytą išieškojimą, pagal SP UAB „Bendruva“ skolą už suteiktas komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 180). 2014-07-02 teismo posėdžio metu liudytoja G. D. paliudijo, kad mirusios M. B. skolą jai sugrąžino O. S.; M. B. palaidojo sesuo (atsakovė), kadangi jos sutuoktinis (apeliantas) pasakė, kad nelaidos, nes pinigų neturėjo (garso įrašas 01:56:10 – 57); liudytoja D. C. patvirtino, jog skolą už M. B. jai sugrąžino O. S. (garso įrašas 02:05:14), V. B. pasakė, kad laidotuvėms pinigų neturi, buto jam nereikia, parduokit (garso įrašas 02:05:40 – 02:06:10). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia faktines aplinkybes, jog apeliantas neturėjo finansinių galimybių savo sutuoktinę palaidoti bei jos asmenines prievoles įvykdyti. Taip pat byloje nėra duomenų, įrodančių, kad apeliantas buvo ėmęsis veiksmų paveldėjimo dokumentams susitvarkyti (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog 2007-04-16 pareiškimą apie palikimo priėmimą 8 notarų biurui pateikė V. B. įgaliotas asmuo O. S. (t. 2, b. l. 100). 2007-04-20 dienai paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo dar neišduotas (t. 1, b. l. 182). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą apeliantui išduotas 2007-05-17 (t. 1, b. l. 9, 14-15), t. y. ne po apelianto, o po įgalioto asmens kreipimosi į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina apelianto neveikimą bei sutikimą veikti per įgaliotą asmenį.

23Apeliantas neigia ir aplinkybę, jog jis buvo nuvykęs pas notarą ginčo sandorius sudaryti. Iš 2014-07-02 teismo posėdžio metu apklauso liudytojo, UAB „Grundolita“ darbuotojo F. K. parodymų nustatyta, jog apeliantas buvo atsiprašęs iš darbo pas notarą nuvykti pora kartų (garso įrašas 01:41:48 – 59). Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės P. J. paaiškinimų matyti, kad ruošiant įgaliojimo sandorį, jo projektą ruošia notaro padėjėjas, todėl tikslesnės šio sandorio sudarymo aplinkybės ji neįsiminė, tačiau teigė, kad be paties ieškovo tokio sandorio jokiu būdu negalėjo patvirtinti. 2014-07-02 teismo posėdžio metu notarė patvirtino, jog įgaliojimas yra mažas veiksmas; apelianto būklė jai įtarimų nesukėlė (garso įrašas 00:55:46 – 49). Pagal Notariato 32 straipsnį, notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Iš 2007-04-13 įgaliojimo matyti, jog notarė patvirtino įgaliojimą, pasirašytą V. B. (t. 3, b. l. 5 - 6). 2013-07-04 teismo posėdžio metu notarė P. J. patvirtino, kad 2007-04-13 įgaliojimas buvo surašytas jam pačiam dalyvaujant; įgaliojimo pasirašymas kitoje vietoje, nei notarų biuro patalpose nebuvo galimas, tokio įrašo žurnaluose nėra (t. 2, b. l. 6). Taip pat 2013-07-04 teismo posėdžio metu notarė P. J. patvirtino, kad sudarant 2007-06-15 sandorį dalyvavo pats V. B. ir po dokumentais pasirašė savo ranka; pasirašant po dokumentais yra užrašomas tikslus vardas, pavardė ir parašas; sudarant sandorį kažkokių išskirtinių aplinkybių nebuvo, nes atlikta standartinė procedūra (t. 2, b. l. 6). Notarės darbo kalendoriaus kopijos duomenimis, 2007-06-15 padarytas įrašas: „8 – B. – S. (buto p. – p.)“ (t. 2, b. l. 95). Notariato įstatymo 31 straipsnis nustato, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka <..>. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. <..>. Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente. Ginčo įgaliojime yra nurodytas apelianto asmens kodas, asmens tapatybė nustatyta pagal LTU pasą Nr. LA450822, išduotą 1993-03-15 Trakų pasų poskyryje (87) (t. 3, b. l. 3). 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje yra nurodytas pardavėjas V. B., kurio asmens tapatybė nustatyta pagal LTU pasą ( - ), išduotą 1993-03-15 ( - ) pasų poskyryje (87) bei pirkėja O. S., kurios tapatybė nustatyta pagal LTU asmens tapatybės kortelę ( - ), išduotą 2003-08-07 ( - ) 6-ajame pasų poskyryje (17) (t.1, b. l. 10). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. S., A. S. ir R. S. P. bei atsakovė O. S. patvirtino vienodas aplinkybes: į notarų kontorą vyko A. S. vairuojamu automobiliu, kuriuo važiavo O. S., D. S. ir R. S. P., V. B. įsėdo į automobilį, 15 000 Lt perdavė O. S., pinigų perdavimą matė automobilyje buvę D. S. ir R. S. P.. Byloje apeliantas ne tik neigė vykimo į notarinę kontorą aplinkybes, bet ir pinigų perdavimo faktą. Notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis (prima facie) įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir aplinkybės, nurodytos tokiame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog nėra pakvitavimo dėl 15 000 Lt perdavimo apeliantui, nėra pagrindo abejoti notaro patvirtintoje sutartyje fiksuotu pinigų perdavimo prieš pasirašant sutartį faktu bei netikėti liudytojų parodymais, kadangi apelianto elgesys bei byloje susiklosčiusi situacija įrodo, jog jis po sutuoktinės mirties neturėjo suinteresuotumo paveldėti savo mirusios sutuoktinės butą, esantį Subačiaus g. 115 B – 4, Vilnius, su didelėmis skolomis, t. y. apie skolų egzistavimą žinojo (t.1, b. l. 4; 124), nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, sudaryti 2007-06-15 buto pirkimo – pardavimo sutartį apeliantas vyko laisva valia. Apeliacinio skundo teiginys: „S. esu pasirašęs ant balto popieriaus lapo, tą atlikau automobilyje, galėjo atvežti prie notarinės kontoros“ (t. 3, b. l. 42), vertintinas kritiškai, kadangi raštingo asmens pasirašymas ant balto popieriaus lapo, esant asmeniui nepaveiktam alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prieš asmenį nenaudojant jėgos, suvoktinas kaip sąmoningas galimų neigiamų pasekmių prisiėmimas. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

24Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas didžiosiomis raidėmis niekada nerašo, todėl negalima laikyti, kad ginčo sandorius pasirašė būtent jis. Iš 2015-04-27 ekspertizės akto Nr. 11-451 (15) išvados matyti, kad 2007-04-13 įgaliojime ir 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje vardą ir pavardę parašė V. B., kad pasirašė V. B., nustatyti negalima, nes tiriamieji parašai trumpi ir paprastos sandaros, tiriamieji parašai ir parašų pavyzdžiai labai variantiški (t. 3, b. l. 5 - 6). Į bylą pateiktame notarinio registro, tomas Nr. 4, notarinio veiksmo registracijos numeris 1851, nurodyta: „B. V., a. k. ( - ) LTU Nr. LA450822, išduotas 1993-03-15 Trakų PP (87), įgaliojimas“, taip pat nurodyta „V. B.“ bei atskiroje grafoje pasirašyta (t. 2, b. l. 122). 2014-07-02 teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog įsiminė, jog toks jaunas žmogus (apeliantas) ir taip negražiai rašo (garso įrašas 00:44:45 - 60). Pagal Notariato 37 straipsnį visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre. Iš notarinio registro knygos, tomas Nr. 6 matyti, kad notarinio veiksmo registracijos numeriu 2819 nurodyta nortarinio veiksmo atlikimo data yra 06-15, o grafoje „asmenys ir jų tapatybes patvirtinantys dokumentai“ nurodyti B. V., LTU, ( - ), 1993-03-15 ( - ) PP (87) ir S. O., LTU, ATk ( - ), 2003-08-07, ( - ) GPP (17); notarinio veiksmo turinys – patv. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis bei parašų skiltyje didžiosiomis rašytinėmis raidėmis užrašyta VYTAUTAS BANDZEVIČIUS ir pasirašyta, taip pat O. S. bei pasirašyta (t.1, b. l. 59). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertams konstatavus, jog įgaliojime ir pirkimo ir pardavimo sutartyje vardą ir pavardę parašė V. B., nepaisant to, jog ekspertai negalėjo tiksliai nenustatyti, jog pasirašė apeliantas, laikytina, jog byloje įrodyta, kad apeliantas ne tik buvo nuvykęs į notarinę kontorą ginčo sandorius sudaryti, tačiau tiek 2007-04-13 įgaliojime, tiek ir 2007-06-15 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo ir pardavimo sutartyje asmeniškai įrašė savo vardą ir pavardę, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nebuvimu notarinėje kontoroje bei sandorių nepatvirtinimo parašu, atmestini kaip nepagrįsti.

25Dėl apelianto argumento, esą butą pardavė „pusvelčiui“, nes jis kainavo virš 70 000 Lt, pastebėtina, jog iki ieškinio pareiškimo teismui (2012 m.) apeliantas jokių pretenzijų atsakovei pareiškęs nebuvo. Apeliantas bute, esančiame ( - ), su savo velione sutuoktine negyveno; apie buto nuomą byloje įrodymų nėra. Po 2007-06-15 buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo bute, esančiame ( - ) buvo atlikti remonto darbai, kuriuos įrodyti buvo apklausti liudytojai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių įrodymų ir argumentų, išskyrus teiginius. Tai, jog atsakovė nepateikė į bylą buvo remonto sutarties, rangos sutarties, atliktų darbų sąmatos, defektinio akto nereiškia, kad butas nebuvo remontuojamas. Byloje nėra paneigti liudytojų Č. P., B. Ž. parodymai dėl atliktų buto remonto darbų (CPK 2 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, materialinės ar procesinės teisės normų, apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise, tačiau jo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis kitokiomis išvadomis, nei jis tikėjosi per se nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė P. J. pirmosios instancijos teismo prašė atlyginti jai 250 Eur negautų pajamų bei 50 Eur išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdžius (t. 3, b. l. 21), tačiau nepateikė išlaidas ir nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ilgai užsitęsusį procesą, daugkartinį bylos atidėjimą dėl ieškovo prašymų, notarės dalyvavimo teisme pripažinimą būtinu, notarei iš ieškovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas mano, jog notarės P. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti atmestas kaip neįrodytas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė P. J. teismui nepateikė įrodymų, susijusių su 250 Eur negautomis pajamomis. Teisėjų kolegijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos, sudarančios notarės patirtus nuostolius nepriteistinos, nes nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Tačiau toks sprendimas neužkerta kelio notarei P. J. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, nes savarankiško reikalavimo šioje byloje ji nebuvo pareiškusi. Dėl 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su notarės atvykimu į teismą, nustatyta, kad 2013-04-22 teismo posėdžio protokoline nutartimi notarės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu (t.1, b.l.188 – 189), notarė buvo atvykusi į 2013-07-04 teismo posėdį, kuris truko 40 min. (t. 2, b. l. 5 – 7), taip pat notarė dalyvavo: 2014-05-08 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. ir 10 min. (t. 2, b. l. 67-68), 2014-07-02 teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val. ir 30 min. (t. 2, b. l. 47 - 48), 2014-09-24 teismo posėdyje, kuris truko 50 min. (t. 2, b. l. 125 - 126), 2014-11-24 teismo posėdyje, kuris truko 1 val.. (t. 2, b. l. 139 - 140), 15-06-30 teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. ir 05 min. (t. 3, b. l. 23 - 24). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad notarės P. J. dirba Vilniaus mieste, teisminis nagrinėjimas vyko taip pat Vilniaus mieste, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, susijusių su notarės atvykimu į teismo posėdžius, yra pagrįsta bei priteistina iš ieškovo. Dėl išdėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinat notarei P. J. priteistą sumą iki 50 eurų.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-26 nutartimi atidėjo apeliantui V. B. žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (t. 3, b. l. 61 - 62). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi netenkino apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinas į valstybės biudžetą 663,81 Eur dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 84 straipsnis, 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

29Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo notarei P. J., priteistą sumą sumažinant iki 50 eurų.

31Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. ( - ) 663,81 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas V. B. teismui pareikštu ieškiniu prašė pripažinti... 4. Atsakovės O. S. ir D. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo remtis ieškovo paaiškinimais ir... 8. Kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių kelti abejonių... 9. Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu jo sudarytą... 10. Teismas sprendė, jog atsakovėms susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra... 11. Nors notarė nepateikė išlaidas ir nuostolius pagrindžiančių dokumentų,... 12. Kadangi ieškovui teismo nutartimis buvo atidėtas žyminio mokesčio... 13. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 14. Atsakovės O. S. ir D. Š. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 17. Byloje nustatyta, kad po apelianto sutuoktinės M. B. mirties 2007-01-19 (t.1,... 18. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų... 19. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad... 20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 21. Apeliantas įrodinėja, kad jam nereikėjo kito asmens paslaugų paveldėjimo... 22. Byloje nustatyta, kad butas, esantis Subačiaus g. 115 B – 4, Vilnius,... 23. Apeliantas neigia ir aplinkybę, jog jis buvo nuvykęs pas notarą ginčo... 24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas didžiosiomis raidėmis niekada... 25. Dėl apelianto argumento, esą butą pardavė „pusvelčiui“, nes jis... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 27. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė P. J.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-26 nutartimi atidėjo apeliantui V.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 30. Skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 sprendimą... 31. Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. ( - ) 663,81 Eur (šešis šimtus...