Byla 2A-2057-264/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-894/2017 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovėms A. Š. ir R. K., trečiasis asmuo A. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ir atsakovių A. Š. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-894/2017 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovėms A. Š. ir R. K., trečiasis asmuo A. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškinyje (1 tomas b. l. 3- 4) prašė sumažinti 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės E. Ž. ir atsakovės A. Š., numatytus 0,2 proc. delspinigius iki 0,02 proc. delspinigių.
    2. Ieškinyje nurodė, kad pagal sutartį ieškovei grynaisiais pinigais buvo perduota 11 005,56 Eur, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 8 d. Paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. Ieškovė yra sumokėjusi 3 172,35 Eur, likusi nesumokėta skolos suma – 7 832,21 Eur. Sumokėta skolos dalis, lyginant su pagrindine skolos suma nėra maža, todėl netesybų mažinimas užtikrintų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
    3. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutartyje numatytus delspinigius sumažinant nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., būtų iškraipoma abiejų šalių sutartyje išreikšta valia, be to, netesybos taptų mažesnės už atsakovės nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės vykdymo. Ieškovei nevykdant sutarties, atsakovė pati negali vykdyti savo prisiimtų prievolių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Sumažino ieškovės E. Ž. ir atsakovės A. Š. (ikisantuokinė pavardė – K.) 2013 m. balandžio 8 d. sudarytos paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 1053) 2.6. punkte nustatytus delspinigius nuo 0,2 proc. (dviejų dešimtųjų procento) iki 0,1 proc. (vienos dešimtosios procento).
    2. Priteisė iš ieškovės E. Ž. atsakovei A. Š. 441,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. Ž. atsakovei R. K. 361,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės E. Ž. 21,71 Eur pašto išlaidų.
    3. Teismas darė išvadą, kad paskolos sutartį atsakovė A. K. (dabartinė pavardė – Š.), atstovaujama R. K., sudarė siekdama naudos UAB ( - ). Konstatavo, kad kreditorė paskolos sutartį su ieškove sudarė atstovaujama verslininkės (profesionalės), kuri turi verslo ir analogiškų sutarčių sudarymo bei vykdymo patirties bei darė išvadą, kad atsakovė A. Š. veikė kaip stipresnioji paskolos sutarties šalis.
    4. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės A. Š. argumentą, jog ieškovei laiku neįvykdžius prievolės negalėjo įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir dėl to patyrė nuostolių. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė A. Š., atstovaujama R. K., 2014 m. gegužės 5 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pratęstas paskolos grąžinimo terminas nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (1 t. b. l. 28). Teismas vertino, kad šios aplinkybės paneigia atsakovių paaiškinimus, kad atsakovė A. Š. būtent 2014 m. ketino pirkti butą ir ieškovės grąžintas sumas būtų panaudojusi būsto įsigijimui. Atsakovės veiksmai suponavo išvadą, jog atsakovė nereikalaudama grąžinti skolos, o priešingai, pratęsdama skolos grąžinimo terminą, 2014 m. neketino savo piniginių lėšų investuoti į nekilnojamąjį turtą.
    5. Teismas sprendė, kad pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrąžinant paskolos) negali būti pagrindas iš esmės pagerinti jos padėtį. Pažymėjo, kad šioje situacijoje, kai prievolę pažeidusi ieškovė toliau gali naudotis atsakovės, kaip kreditorės, pinigais nemokėdama palūkanų, ieškovės prašomi iki 0,02 proc. sumažinti delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną neskatintų skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad nustatytina delspinigių norma - 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 36,5 proc. metinių palūkanų (0,1 % x 365 d. = 36,5 %), kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
    6. Teismas vertino, kad byloje nebuvo sprendžiami teisiškai sudėtingi ir/ar nauji klausimai, taip pat nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimas, pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Teismas atsakovių prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas sumažino, atsakovės A. Š. – nuo 880,00 Eur iki 600,00 Eur, atsakovės R. K. – nuo 730,00 Eur iki 500,00 Eur. Taip pat teismas atsakovėms bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 80 proc. Atsakovei A. Š. iš ieškovės priteisė 480,00 Eur (600,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.), atsakovei R. K. 400,00 Eur (500,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.).
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria sumažinti E. Ž. ir A. Š. (ikisantuokinė pavardė – K.) 2013 m. balandžio 8 d. sudarytos paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 1053) 2.6. punkte nustatyti delspinigiai nuo 0,2 proc. (dviejų dešimtųjų procentų) iki 0,1 proc. (vienos dešimtosios procento), pakeisti ir sumažinti 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 1053) 2.6 punkte nustatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. delspinigių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė nesutinka, kad už pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1053) gautus pinigus apeliantei nereikia mokėti palūkanų. Atsakovė A. Š., atstovaujama atsakovės R. K., apeliantei grynaisiais pinigais perdavė tik 28 000 Lt (8 109,36 Eur). Prieš pasirašant 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį atsakovė R. K. paaiškino apeliantei, kad 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartyje yra įtvirtinta 38 000 Lt (11.005,56 Eur), o ne 28 000 Lt (8.109,36 Eur) dydžio paskolos suma, kadangi šioje sutartyje yra numatyta, kad paskola yra beprocentė (2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 1.3 p.), tuo tarpu 10 000 Lt (2.896,20 Eur) suma yra palūkanos už naudojimąsi paskolos suma. Taigi 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartimi šalys įtvirtino apeliantės atžvilgiu nesąžiningas netesybas ir realiai apeliantei neperduotoje 10 000 Lt (2.896,20 Eur) sumoje.
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad prievolės pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Turto maksimaliąja hipoteka buvo užtikrinti šie atsakovės A. Š. reikalavimai: paskola, palūkanos, netesybos ir paskolos davėjos atsakovės A. Š. nuostoliai.
    3. Apeliantė yra fizinis asmuo, neturinti patirties verslo ir derybų srityje. Paskolos sutartis buvo parengta atsakovės, dėl šios sutarties sąlygų derybų nebuvo, t. y. sutartis pasirašyta prisijungimo būdu, atsakovei pateikus savo sąlygas, o apeliantė, norėdama gauti paskolą, turėjo su jomis sutikti. Apeliantė paskolos sutarties tekstą pirmą kartą pamatė tik jos sudarymo dieną. Sąlyga dėl delspinigių apeliantei buvo pateikta pačioje sutartyje, todėl ji vertinama kaip primestinė. Atsakovė A. Š. pasinaudojo pranašesne padėtimi dėl to, kad ji buvo ekonomiškai stipresnė šalis ir paskolos sutartyje nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį.
    4. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino paskolos sutartyje 2.6. punkte nustatytus 0,2 proc. delspinigius iki 0,1 proc., tačiau pažymėtina, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną, kas sudaro netgi 36,5 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai per dideli.
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; patenkinti atsakovių apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės atsakovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės teiginiai, kad paskolos sutartyje nurodyta suma neatitinka realios ieškovės gautos sumos pagal paskolos sutartį yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi paskolos sutarties 1.2. papunktyje ieškovė savo ranka rašytu tekstu ir parašu yra patvirtinusi 11 005,56 Eur (38 000 Lt) pinigu gavimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl to, ar ieškovė gavo visą paskolos sutartyje nurodytą sumą, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nepateikė jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kuris leistų konstatuoti, jog ieškovė negavo paskolos sutartyje nurodytos sumos.
    2. Ieškovės teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių ir teismų praktikos dėl sutarties sudarymo prisijungimo būdu.
    3. Atsakovės dėl šalių pusiausvyros išlaikymo ir delspinigių dydžio jau pasisakė savo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl papildomai dar kartą nepasisako.
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolė A. M. nurodė, kad klausimus susijusius su apeliaciniu skundu reiškiamais reikalavimais palieka spręsti teismo nuožiūra.
    2. Atsakovės apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 gegužės 16 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nesumažinus delspinigių dydžio apeliantė A. Š. nepagrįstai praturtėtų ieškovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs paskolos sutarties nuostatas iš esmės turėjo nustatyti, jog tokios paskolos sutarties nuostatos prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
    2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negali būti konstatuotas nepagrįstas praturtėjimas tais atvejais, kai toks praturtėjimas turi teisinį pagrindą (LAT 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-192/2006; LAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).
    3. Sutarties pasirašymo metu ieškovei buvo aišku, koks gali būti maksimalus delspinigių dydis ir ieškovė su tokiu maksimaliu delspinigių dydžiu sutiko. Galų gale šalių susitarimą dėl delspinigių dydžio ir atitinkamai abiejų šalių interesų pusiausvyrą dar kartą patvirtina ir tas faktas, jog įsipareigojimas sutartine hipoteka buvo užtikrinamas maksimaliąja hipoteka, kuriai turi būti taikomas koeficientas - 2, kas reiškia, jog nepriklausomai nuo pačių delspinigių dydžio už vieną praleistą dieną, bendra priskaičiuotų delspinigių sumą negalėtų viršyti paskolintos sumos – 11 005,56 Eur (38 000 Lt).
    4. Dėl ieškovės nesąžiningumo negrąžinant paskolos, apeliantė A. Š. patyrė ir patiria nuostolių iki šiol. Apeliantė A. Š. suteikė paskolą ieškovei tik prašoma savo mamos - apeliantės R. K., kuri tikėjosi po remonto parduoti butą ir atitinkamai užsidirbti 2 proc. dydžio komisinį mokestį nuo maždaug 24 617,70 Eur (85 000 Lt) nekilnojamojo turto pardavimo sumos. Apeliantė A. Š. galėjo panaudoti paskolintus pinigus savo paskolų grąžinimui, tačiau, siekdama padėti apeliantei R. K. užsidirbti, dėl to prisiėmė riziką ir sutiko mokėti savo kreditoriams palūkanas, taip pat atsisakė galimybės pirkti butą ir dėl to privalėjo nuomotis butą ( - ).
    5. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Apeliančių išlaidos, susijusios su byla nėra nepagrįstai didelės, jos neviršijo Rekomendacijose numatytų dydžių ir atitinkamai manytina, jog nėra jokio teisinio pagrindo numatytų bylinėjimosi išlaidų mažinimui.
    1. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti; ieškovės apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl delspinigių dydžio sumažinimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Teismas pagrįstai sumažino 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties 2.6. punkte nustatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc.
    2. Atsakovė A. Š. pasinaudojo pranašesne padėtimi dėl to, kad ji buvo ekonomiškai stipresnė šalis ir nekomercinio pobūdžio paskolos sutartyje nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, kad galėtų suprasti teisinių dokumentų reikšmę.
    3. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė A. Š. neįrodė, jog ieškovei laiku neįvykdžius prievolės, atsakovė A. Š. negalėjo įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir dėl to patyrė nuostolių. Taigi atsakovė A. Š. nuostolių dėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamo nevykdymo, kurių nepadengtų netesybos, nepatyrė.
    4. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovėms priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Teismas pagrįstai sumažino atsakovių prašytas priteisti advokato pagalbos išlaidas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
    2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintas paskolos sutartyje nustatytas delspinigių dydis iki 0,1 proc., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    3. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovė A. Š., atstovaujama atsakovės R. K., paskolino ieškovei 38 000 Lt (11 005,56 Eur), kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. gegužės 8 d. (sutarties 2.1. punktas), mokant nustatytus delspinigius - 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 2.6. punktas) (1 t., b. l. 21-23). Minėtos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas sutartine ieškovei priklausančio buto, esančio adresu, ( - ), hipoteka (1 t., b. l. 24). 2014 m. gegužės 5 d. susitarimu susitarimu 38 000 Lt (11 005,56 Eur) paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 28). 2015 m. liepos 15 d. Kauno miesto 16-asis notarų biuras patvirtino vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3567) dėl 9969,56 Eur sumos, 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos pinigų sumos, skaičiuojant iki visiško prievolės įvykdymo bei notaro išlaidų (1 t., b. l. 29). 2015 m. liepos 20 d. antstolė A. M. priėmė vykdyti Kauno miesto 16-ojo notarų biuro patvirtintą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3567) (1 t., b. l. 30).
    4. Ieškovė ieškinyje prašė sumažinti 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartyje nustatytą delspinigių normą nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
    5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dėl ieškovės prievolės pažeidimo, o ieškovė toliau gali naudotis atsakovės, kaip kreditorės, pinigais nemokėdama palūkanų ir jos prašomi sumažinti delspinigiai iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną neskatintų skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
    6. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais ir išvada dėl ieškinio tenkinimo iš dalies ir jų nekartoja.

7Dėl ieškovės apeliacinio skundo

    1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių bei įrodymų visumą, šie apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo delspinigių sumažinimui iki 0, 02 proc. dydžio kaip reikalauja ieškovė.
    2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes ( šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt).
    3. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1053) atsakovė A. Š., atstovaujama atsakovės R. K., apeliantei grynaisiais pinigais perdavė tik 28 000 Lt (8 109,36 Eur), o kadangi šioje sutartyje yra numatyta, kad paskola yra beprocentė (sutarties 1.3 p.), todėl teigia, kad 10 000 Lt (2.896,20 Eur) suma yra palūkanos už naudojimąsi paskolos suma. Tačiau šie apeliantės teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
    4. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad paskolos sutarties 1.2. papunktyje ieškovė savo ranka įrašė ir savo parašu patvirtino 11 005,56 Eur (38 000 Lt pinigų gavimo faktą. Ieškovė 2014 m. gegužės 5 d. susitarime dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo taip pat 2.1 p. įsipareigojo grąžinti 38 000 Lt sumą. Be to, ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad ieškovė gavo ne visą paskolos sutartyje nurodytą sumą, ir tai nebuvo šios bylos nagrinėjamo ginčo dalyku.
    5. Apeliantė teigia, kad ji kaip fizinis asmuo, neturinti patirties verslo ir derybų srityje, kad paskolos sutartis buvo parengta atsakovės, kad derybų nebuvo ir sąlyga dėl delspinigių apeliantei buvo pateikta pačioje sutartyje, todėl ji vertinama kaip primestinė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas į šias apeliantės nurodytas aplinkybes jau atsižvelgė skundžiamu sprendimu sumažindamas delspinigių dydį iki 0, 1 proc.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė yra stipresnioji paskolos sutarties šalimi nėra lemianti ir vertintina byloje esančių visumos aplinkybių bei įrodymų kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad sutarties šalys fiziniai asmenys, apeliantė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba mokytoja, neginčija, kad ji tarėsi dėl paskolos sumos, dėl paskolos suteikimo bei grąžinimo kitų sąlygų, kad sutiko įkeisti ir įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Pagal šalių pasirašytą paskolos sutartį palūkanos nenumatytos, o ieškovė ilgą laiką naudojasi jai suteikta paskola, kurios didesnė dalis – 7832, 21 Eur negrąžinta.
    6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo delspinigių sumažinimui iki apeliantės nurodyto 0, 02 proc. dydžio.

8Dėl atsakovių apeliacinio skundo

    1. Apeliaciniame skunde atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nesumažinus delspinigių dydžio apeliantė A. Š. nepagrįstai praturtėtų ieškovės atžvilgiu, teigia, kad toks praturtėjimas turi teisinį pagrindą. Apeliantės nurodo, kad teismas neargumentavo, jog paskolos sutarties nuostatos prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo daryti priešingas išvadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas.
    2. Apeliantės (atsakovės) neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė dėl paskolos suteikimo kreipėsi į UAB ( - ), kuri neturėjo pakankamai lėšų paskolai ir kurios vienintele akcininke ir vadove yra atsakovė R. K.. Neginčija aplinkybės, kad atsakovė R. K. įkalbėjo dukrą-atsakovę A. Š. suteikti ieškovei paskolą, kad atsakovė suteikė paskolą ieškovei todėl, kad ieškovė gavusi paskolą ir suremontavusi butą, pažadėjo jį pardavinėti naudojantis UAB ( - ) paslaugomis sumokant UAB ( - ) 2 proc. tarpininkavimo mokestį nuo parduoto buto kainos (buto kaina preliminariai buvo įvardijama 85 000,00 Lt). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad paskolos sutartį atsakovė A. Š. sudarė siekdama naudos UAB ( - ), ji buvo atstovaujama verslininkės (profesionalės), taigi veikė kaip stipresnioji paskolos sutarties šalis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė iš dalies vykdė sutartinę prievolę, bendradarbiavo su atsakove.
    3. Pažymėtina, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolius, nes negali naudoti tų pinigų pats. Tačiau tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė A. Š. neįrodė, jog ieškovei laiku negrąžinus paskolos, kreditorė negalėjo įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų bankui ir dėl to patyrė didesnių nei minimalūs nuostolių. Taigi atsakovė neįrodė, kad patyrė didesnius nuostolius, kurių nepadengtų netesybos (delspinigiai) dėl 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties netinkamo vykdymo.
    4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jau Sutarties pasirašymo metu ieškovei buvo aišku, koks gali būti maksimalus delspinigių dydis patvirtina faktas, jog įsipareigojimas sutartine hipoteka buvo užtikrinamas maksimaliąja hipoteka, kuriai turi būti taikomas koeficientas - 2, kas reiškia, jog nepriklausomai nuo pačių delspinigių dydžio už vieną praleistą dieną, bendra priskaičiuotų delspinigių sumą negalėtų viršyti paskolintos sumos - 38 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl delspinigių sumažinimo.
    5. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
    6. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 1053) 2.6. punkte nustatytas delspinigių dydis - 0,2 proc. (dviejų dešimtųjų procentų) yra aiškiai per didelis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius sumažino iki 0,1 proc.
    7. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą argumentams, jog nagrinėjamos bylos dalykas – ginčas dėl delspinigių dydžio sumažinimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti nepagrįsto praturtėjimo prielaidų.
    8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principais ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą sumažinti netesybas (delspinigius) iki 0,1 procentų dydžio.
    9. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliantės (atsakovės) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovėms priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino, nes apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, jos neviršijo Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų mažinimui.
    10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylą laimėjusia šalimi yra ieškovė, o ne atsakovės
    11. Byloje pateikti dokumentai pagrindžiantys atsakovės A. Š. turėtas 880 Eur, atsakovės R. K. – 730 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą (1 t., b. l. 98-99, 2 t., b. l. 72, 74-75). Pagal advokatės V. G. pateiktą skaičiuotę Advokato honoraras už susipažinimą su byla ir teisinę bylos analizę – 160 Eur, atsiliepimo surašymą – 840 Eur, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – 300 Eur, rašytinių paaiškinimų surašymą – 160 Eur (2 t., b. l. 73). Advokato padėjėjo honoraras už atstovavimą teismo posėdžiuose – 150 Eur (2 t., b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad patenkinta ieškinio dalis sudaro 20 proc., ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. po 38,60 Eur (386,00 Eur x 20 proc. : 100 proc. = 77,20 Eur : 2). Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 80 proc.atsakovei A. Š. iš ieškovės priteisė 480,00 Eur (600,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.), atsakovei R. K. - 400,00 Eur (500,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.) ir atliko priešpriešinių reikalavimų užskaitas (CPK 284 str.).
    12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas bei jų atstovės advokatės V. G. atliktus procesinius veiksmus, darbo ir laiko sąnaudas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš ieškovės atsakovei A. Š. 441,40 Eur, o atsakovei R. K. 361,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas aiškiai per mažas ar pažeidžia CPK 93, 98 straipsnių nuostatose įtvirtintas taisykles.
    13. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

9Dėl bylos procesinės baigties.

    1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

    1. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
    2. Atmetus ieškovės E. Ž. apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas 144 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 363 Eur už advokato padėjėjos pagalbą parengiant apeliacinį skundą (2 t. b. l. 111-113) iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą, ieškovė prašo priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2 t.b.l. 132-133).
    3. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
    4. Ieškovei teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė advokato padėjėja. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas yra apeliacinio proceso sudedamosios dalys, o advokato padėjėjo įgalinimus šio proceso metu riboja įstatymas. Dėl to teisinės pagalbos išlaidos, kurias teikė advokato padėjėja apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-150-480/2017).
    5. Atmetus atsakovių R. K. ir A. Š. apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas 144 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 800 Eur už apeliacinio skundo sutašymą (2 t. b. l. 101, 121, 149-152) iš ieškovės nepriteisiamos. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą bei 2017-11-03 pateiktu prašymu, reg. Nr.41392, apeliančių atstovė prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur už teisinę pagalbą surašant atsakovių apeliacinį skundą ir 800 Eur už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Kadangi šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovėms kiekvienai iš ieškovės priteisiamos po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliančių apeliacinius skundus, į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovės E. Ž. ir atsakovės A. Š. po 4, 50 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš ieškovės E. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovei A. Š. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti iš ieškovės E. Ž. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovei R. K. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

15Priteisti valstybei iš ieškovės E. Ž. ir atsakovės A. Š. iš kiekvienos po 4, 50 Eur (keturi eurus ir 50 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai