Byla 2K-155-693/2015
Dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarčių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, asmenų, kuriems byla nutraukta, gynėjui advokatui Tomui Petkevičiui, nukentėjusiajam V. P., nukentėjusiojo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. atstovo advokato Arūno Bertulio kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarčių.

2Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi R. P. (R. P.) ir R. P. (R. P.) pradėta baudžiamoji teisena pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartimi V. P., R. P. bei R. P. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prokuroro, prašiusių tenkinti kasacinį skundą, asmenų, kuriems byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. P. ir R. P. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d., kai R. P. tėvas R. P. pradėjo eiti UAB ,,E“ generalinio direktoriaus pareigas, iki 2008 m., tiksliau nenustatytos datos, žinodamas, kad parengtuose statybos projektuose nėra numatytas tvenkinių įrengimas, perdavė minėtus projektus vykdyti, susitarė su tėvu R. P., kad pastarasis pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 09/01 tarp jo, kaip užsakovo ūkininko R. P., ir rangovo UAB ,,E“ (sutartį pasirašė UAB ,,E“ generalinis direktorius G. T., vadovavęs bendrovei nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d.), kaip rangovas atlikdamas ( - ) kaimo turizmo sodybos pastatų, statinių, inžinerinių tinklų statybos bei aplinkos sutvarkymo darbus ( - ), bendro naudojimo teritorijoje, esančioje tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. duomenys neskelbtini), tekančioje valstybinės reikšmės Turės upėje neteisėtai, t. y. neturėdami Aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, įrengė 1,70 m aukščio užtvanką. Taip pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, t. y. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 124.3 punkto reikalavimus: ,,draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“; Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus: ,,gamtos išteklių naudotojai privalo paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas“. Dėl to buvo iš dalies užtvindyti žemės sklypai (bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0,96 ha), priklausantys V. P. (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) ir R. P. (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis ( - ), o į užtvindytą plotą žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis ( - ). Tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta 65 169,50 Lt (18 874,39 Eur) žala.

6Kasaciniu skundu nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašo panaikinti teismų nutartis ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

7Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai aiškino ir taikė BK 270 straipsnio 1 dalį, 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika baigta 2008 m. pabaigoje, t. y. veikos pabaigą susiejo su neteisėtos veikos atlikimo pabaiga, bet ne su žalos atsiradimo momentu ir dėl to nepagrįstai pritaikė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą.

9BK 270 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda šiame įstatyme numatyti padariniai. Taigi atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, jei asmenų neteisėta veika (neveikimas) sukelia pavojingas pasekmes.

10Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. ir R. P. nurodymu upės užtvanka buvo statoma du kartus – 2009 m. po Versekos kaimo turizmo sodybos statybos darbų ir 2010 m. Tačiau teismai nepagrįstai 2008 m. sodybos statybos darbus sutapatino su 1,70 m aukščio užtvankos įrengimu Turės upėje 2009–2010 m. neturint leidimo. Teismai neįvertino, kada buvo pastatyta užtvanka, dėl kurios pastatymo ir kilo žala gamtai bei nukentėjusiajam V. P..

11Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ir liudytojo J. Ž. parodymų, pirmą kartą 2009 m. antroje pusėje iš R. P. sklypo pusės pastatyta užtvanka (mažesnė ir siauresnė nei ta, kuri užfiksuota 2010 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros patikrinimo akte) 2010 m. pavasarinio polaidžio metu upės tėkmės iš dalies buvo pralaužta. Būtent 2009 m. ir atsirado pavojingi padariniai (žala gamtai) – užtvindyti valstybei ir nukentėjusiajam priklausantys žemės sklypai, dėl pakilusio vandens buvo nepataisomai sugadintas nukentėjusiojo žemės sklypo landšaftas, iškirsti medžiai. Taigi užtvanka pirmą kartą buvo įrengta 2009 m., o 2008 m. (tą teismai nepagrįstai laikė tariamu užtvankos pastatymu) – tik vežamas žvyras ir įrenginėjami tvenkiniai.

122010 m. pavasarį 19 x 12 x 1,7 m užtvanka pastatyta iš naujo, t. y. tokia, kokia ir buvo užfiksuota bylos medžiagoje, ir kurios pastatymas dar kartą sukėlė analogiškus padarinius. Be to, 2010 m. statant užtvanką jau iš nukentėjusiajam priklausančio žemės sklypo pusės, buvo išvažinėta nukentėjusiojo sklypo pieva bei iškirstas miškas ir taip sugadintas jo žemės sklypas (teismas neįvertino neginčyto fakto, kad iš P. žemės sklypo pusės nuo 2009 m. buvo įrengta tvora, todėl perstatant užtvanką 2010 m. darbai sąmoningai buvo vykdomi iš nukentėjusiojo žemės sklypo pusės ir jį gadinant).

13Kasatorius taip pat pažymi, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas. Tačiau baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas yra nusikaltimo padarymo laikas tik tuo atveju, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

14Kasatoriaus nuomone, iš bylos aplinkybių matyti, jog R. ir R. P. siekė, kad dėl pastatytos užtvankos upė patvintų ir pakiltų jiems priklausančių tvenkinių (iš jų vienas buvo suformuotas valstybinėje žemėje; tai patvirtina teismui pateikta VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 17 d. kadastro žemėlapio ištrauka, daryta ant 2010 m. ortofotografinio žemėlapio pagrindo) vandens lygis, t. y. siekė nusikalstamų pasekmių atsiradimo po tam tikro laiko. Tokios pasekmės atsirado tik 2010 m. pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje iš naujo pastačius užtvanką, padarius ją dar didesnę ir masyvesnę. Būtent tada pakilęs vanduo leido palaikyti atitinkamą R. ir R. P. įrengtų tvenkinių vandens lygį. Po tyrimo pradžios 2011 m. pavasarį (T. 1, b. l. 162–163), kai užtvanka buvo praardyta, vandens lygis tvenkiniuose krito ir ant tvenkinių medžių bei kranto linijos (matomos pro išlūžusią tvorą) liko ankstesnio vandens lygio žyma. Taigi teismai, vertindami nusikaltimo padarymo aplinkybes, turėjo vertinti ne tai, kada buvo padaryta neteisėta veika, bet kada ji buvo baigta, t. y. kada kilo pavojingos pasekmės. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš 2014 m. balandžio 24 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktos 2009 m. balandžio 22 d. deklaruoto pasėlio žemėlapio fragmento kopijos matyti, kad nukentėjusiojo žemės sklypas 2009 m. dar nebuvo išvažinėtas ir šalia Turės upės vagos esantys valstybei bei nukentėjusiajam priklausantys žemės sklypai nebuvo užlieti.

15Be to, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai 2009 m. ir 2010 m. atliktų neteisėtų veikų (pirmos ir antros užtvankos pastatymo) nevertino kaip vienos. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kadangi upė buvo patvenkta, kad būtų palaikomas vandens lygis R. ir R. P. įrengtuose tvenkiniuose, akivaizdu, jog jų galbūt nusikalstama veika 2010 m. padaryta siekiant to paties tikslo ir veikiant ta pačia tyčia kaip ir 2009 m. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad veika buvo baigta 2008 m. nenustatytu metu, nes turėjo pripažinti, jog nusikaltimas baigtas 2010 m.

16Taigi, kasatoriaus manymu, akivaizdu, kad teismai patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties pradžią skaičiavo nuo neteisėtos veikos atlikimo pradžios, bet ne nuo tada, kada kilo pavojingos pasekmės ir taip iš esmės buvo baigta nusikalstama veika. Gynėjo įsitikinimu, penkerių metų senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas b) turėjo sueiti tik 2015 m. gruodžio 31 d.

17Nukentėjusiojo V. P. atstovo advokato A. Bertulio kasacinis skundas tenkintinas.

18Dėl teismo pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir apeliacinės nutarties teisėtumo

19Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013).

21Nagrinėjamoje byloje kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

22Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d.–2008 m. tiksliai nenustatytu laiku, ( - ), bendro naudojimo teritorijoje, esančioje tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės tekančioje Turės upėje neteisėtai, t. y. neturint Aplinkos ministerijos leidimo, kai leidimas būtinas, buvo įrengta 1,70 m aukščio užtvanka. Dėl to buvo iš dalies užtvindyti žemės sklypai (bendras užtvenktos teritorijos plotas sudarė 0,96 ha), priklausantys V. P. (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) ir R. P. (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), kuriuose į užtvindytą plotą žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis ( - ), o į užtvindytą plotą žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) patenka miško sklypas, esantis ( - ). Tokiais neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 65 169,50 Lt (18 874,39 Eur) žala. Šis teismas padarė išvadą, kad nurodytoje veikoje yra BK 270 straipsnio 1 dalies požymiai, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

23Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ji kvalifikuojama pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir tai, ar žala galima (BK 270 straipsnio 1 dalis), ar atsiradę padariniai yra realūs (BK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2009).

24Kadangi BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augmenijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Pažymėtina, kad BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė. Svarbu ir tai, kad kiekvienas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas iš esmės gali sukelti pavojų (tačiau realiai nesukelia) tam tikroms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

25BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių, t. y. kartu ir aplinkos teršimo, pažeidimo sudėtis apibūdinama pavojaus ir didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės požymiais. Tačiau BK 270 straipsnio 2 dalyje kalbama apie realiai padarytą žalą. Pažymėtina, kad ir grėsmės (BK 270 straipsnio 1 dalis) ir realios žalos padarymo (BK 270 straipsnio 2 dalis) atvejais žalos dydis apskaičiuojamas pinigine išraiška. Todėl teismas turi įvertinti, ar apskaičiuota suma susijusi su grėsme ar su jau padaryta žala.

26Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, kokiai gyvūnijos ar augmenijos rūšiai ir daliai atsirado grėsmė, gresiančios žalos aplinkai pobūdį, mastą ir pavojingumą, nukentėjusiojo gamtos ištekliaus atkūrimo galimybes, žalos dydžio piniginę išraišką ir kitas aplinkybes. Galėjęs kilti pavojus aplinkai turi būti fiksuotas baudžiamojoje byloje.

27Jau buvo minėta, kad BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Žemesnės instancijos teismai akcentavo tik užtvankos upėje įrengimo faktą ir laiką, tačiau akivaizdu, kad padariniai – žala gamtai atsirado žymiai vėliau ir šie duomenys yra byloje: 2010 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad upė užtvenkta, užtvindytos teritorijos plotas 0,96 ha; pagal 2010 m. lapkričio 19 d. apskaičiavimą gamtai padaryta 65 169,50 Lt (18 874,39 Eur) žala. Beje, tokio dydžio žala gamtai nurodyta kaltinamajame akte bei nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tačiau šios žalos teismai apskritai nevertino padarinių prasme – ar tai nėra didelė žala augmenijai. Jeigu išvada būtų teigiama, tuomet kiltų kitas logiškas klausimas – ar veikoje nėra BK 270 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

28Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų asmenų, kuriems byla nutraukta dėl senaties, veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu ir tai reiškia iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų pažeidimą. Pirmiau išvardyti pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo įvertinti kilusius padarinius, pareikštą kaltinimą ir tik tuomet pasisakyti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bei dėl apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi R. P.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 5. R. P. ir R. P. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2007... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas Arūnas Bertulis... 7. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 8. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika baigta 2008 m.... 9. BK 270 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija)... 10. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. ir R. P. nurodymu upės užtvanka buvo... 11. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ir liudytojo J. Ž. parodymų,... 12. 2010 m. pavasarį 19 x 12 x 1,7 m užtvanka pastatyta iš naujo, t. y. tokia,... 13. Kasatorius taip pat pažymi, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos... 14. Kasatoriaus nuomone, iš bylos aplinkybių matyti, jog R. ir R. P. siekė, kad... 15. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai 2009 m. ir 2010 m. atliktų... 16. Taigi, kasatoriaus manymu, akivaizdu, kad teismai patraukimo baudžiamojon... 17. Nukentėjusiojo V. P. atstovo advokato A. Bertulio kasacinis skundas... 18. Dėl teismo pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir apeliacinės... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime,... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką... 21. Nagrinėjamoje byloje kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai... 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis,... 23. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija)... 24. Kadangi BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji,... 25. BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių... 26. Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad... 27. Jau buvo minėta, kad BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 30. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...