Byla 2A-129/2013

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-370-71/2011, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alternatyvi logika“. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-370-71/2011, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alternatyvi logika“. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl neatsiskaitymo už prekes.

4Ieškovas UAB „Saldos prekyba“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ 78 585,52 Lt skolos, 28 605,02 Lt delspinigių, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006-07-05 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-21/06, kuria ieškovas įsipareigojo sukomplektuoti ir parduoti jam nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir medžiagas, nurodytus specifikacijoje, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už gautas prekes pagal ieškovo pateiktą sąskaitą. Ieškovas pardavė atsakovui prekes, kurių apmokėjimui išrašė 31 PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas už gautas prekes atsiskaitė nevisiškai ir liko skolingas ieškovui 78 585,22 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys sutartimi numatė sankcijas už neatsiskaitymą laiku, t.y. delspinigius, kurie ieškinio pareiškimo dienai sudarė 28 605,02 Lt. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8,05 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, motyvuodamas, kad pagal Mokėjimų, atliktų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, skaičiuojamos palūkanos, VILIBOR palūkanų normą didinant 7 procentiniais punktais.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes 2010-02-01 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į skolą, nurodytą ieškinyje, yra perleidęs trečiajam asmeniui UAB „Alternatyvi logika“ (buvusi UAB „IREC LT“). Nors ieškovas 2010-06-17 pranešė, kad nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovo manymu, reikalavimo perleidimo sutartyje nenumatytas vienašališkas jos nutraukimas, o įrodymų, patvirtinančių reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimą, nepateikta. Be to, atsakovo teigimu, pagal šalių pasirašytą sutartį prekės turėjo būti patiektos iki 2006-08-15, tuo tarpu ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos, susidariusios pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2008 ir 2009 m., todėl prekės, už kurias, ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaitė, negali būti 2006-07-05 sutarties dalyku, atitinkamai nėra pagrindo nagrinėti bylą Šiaulių apygardos teisme, be to, nėra pagrindo reikalauti netesybų, numatytų sutartyje. Taip pat, atsakovo teigimu, ieškovo prašomas delspinigių dydis (0,2 proc.) yra aiškiai per didelis, todėl turėtų būti mažinamas iki ieškovo nuostolių dydžio. Kitas argumentas, kuriuo atsakovas argumentavo ieškinio nepagrįstumą, yra aplinkybė, kad dalis ieškovo atsakovui parduotų prekių buvo nekokybiškos, ką patvirtino ir pats ieškovas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ ieškovui UAB „Saldos prekyba“ 78 585,22 Lt skolos, 28 605,02 Lt delspinigių ir 4 261,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 107 190,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio mėn. 20 d.) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

8Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 2006-07-05 pirkimo pardavimo sutartis yra pasibaigusi ir ieškovas negali reikalauti vykdyti prievoles pagal šią sutartį, nurodęs, kad, bylos duomenimis, šalis siejo nevienkartiniai pirkimo pardavimo santykiai o pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punktas numato sutarties galiojimo terminą iki galutinio šalių atsiskaitymo. Kadangi atsakovas pagal šią sutartį su ieškovu neatsiskaitė, teismo vertinimu, sutartis yra galiojanti, duomenų, kad minėta sutartis būtų nutraukta, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jos galiojimo terminas būtų pasibaigęs. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas pardavė prekes, kurios nėra nurodytos specifikacijoje, nesudaro pagrindo atsisakyti atsakovui apmokėti už gautas prekes.

9Teismas laikė nepagrįstu ir kitą atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi reikalavimo perleidimo sutartimi skolą už patiektas prekes perleido trečiajam asmeniui UAB „Alternatyvi logika“ (buvusi UAB „IREC LT“). Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis, t.y. 2010-07-17 raštą apie 2010-02-01 skolos reikalavimo perleidimo sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Alternatyvi logika“ (buvusi UAB „IREC LT“) nutraukimą ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ginčo skola yra sumokėta atsakovui ar trečiajam asmeniui UAB „Alternatyvi logika“, ši skola egzistuoja ir tai rodo, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu.

10Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad ieškovas patiekė nekokybiškas prekes, yra nepagrįsti, neįrodyti ir vertintini kritiškai, nes atsakovas, gavęs nekokybišką prekę, privalėjo vadovautis pasirašytos pirkimo pardavimo sutarties 2.2 punkto reikalavimu, kuriame šalys numatė, kad kilus ginčui dėl prekių kokybės, privalo būti kviečiamas Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertas. Atsakovas eksperto nekvietė, prekes gavo ir už jas pasirašė. Dokumento, patvirtinančio, kad gautos prekės nekokybiškos, byloje nėra. Ieškovas yra pateikęs statybinių medžiagų laboratorijos bandymų protokolą, kuris patvirtina, kad cinkuotos skardos ortakiams kokybė yra gera. Šis ieškovo dokumentas apie kokybę nėra nuginčytas.

11Teismas sprendė, kad, kadangi atsakovas nustatytu laiku neatsiskaitė už gautas prekes su ieškovu, yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo skolą bei ieškovo prašomus delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, tenkinant ieškinį, pagrįstu pripažintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl, remiantis LR CK 6.37 str. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 8,05 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vaidora“ prašo: 1) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo 72 191,25 Lt skolos, atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 28 605,02 Lt delspinigių priteisimo, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) jei teismas netenkintų pirmojo reikalavimo, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo 5 256 Lt delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino 2006-07-05 sutartį ir nepagrįstai šios sutarties nuostatas taikė ginčo teisiniams santykiams. Iš tiesų ši sutartis buvo vienkartinio pobūdžio, nes joje buvo numatyta, kad ieškovas parduoda, o atsakovas perka sutarties priede Nr. 1 pateiktoje specifikacijoje nurodytas prekes, taip pat nurodytas konkretus prekių pristatymo terminas ir atsiskaitymo už šias patiektas prekes sąlygos. Faktinė aplinkybė, kad ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko ir sumokėjo už prekes, nurodytas sutarties priede Nr.1, laikytina neginčijamai nustatyta. Vadinasi, darytina išvada, kad sutartis buvo įvykdyta ir todėl pasibaigė ir atitinkamai tolesniam šalių bendradarbiavimui ir ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK, o ne sutarties, nuostatos.
2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su prekių netinkama kokybe. Atsakovas pateikė teismui paskaičiavimus, kad nekokybiškų prekių vertė yra 6 393,97 Lt. Teismui atsisakius priimti atsakovo priešieškinį dėl nuostolių dėl nekokybiškų prekių atlyginimo, atsakovui nagrinėjamoje byloje tapo galimas vienintelis pažeistų teisių gynybos būdas – reikalauti sumažinti pirkimo kainą. Teismas, spręsdamas dėl prekių kokybės, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė vienam iš įrodymų – Statybinių medžiagų laboratorijos bandymų protokolui. Šis įrodymas vertintinas kritiškai, nes jame nėra identifikuota, kokie konkrečiai ir kiek ortakių buvo pateikti bandymams, todėl šių ortakių negalima susieti su prekėmis, kurios buvo parduotos atsakovui. Be to, bandymai atlikti, neinformavus atsakovo, į laboratoriją prekės pristatytos atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas 2008-12-05 grąžino 345 m nekokybiškų ortakių, ieškovas juos priėmė ir kokybės trūkumus pripažino bei 2009-04-14 elektroniniu laišku pakartotinai pripažino kokybės trūkumus.
3. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčo santykiams netaikytinos 2006-07-05 sutarties nuostatos, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad sutartis yra galiojanti, delspinigių suma mažintina iki protingos sumos, t.y. 0,04 proc. už dieną, skaičiuojant nuo sumos, kuri gaunama atėmus nekokybiškų prekių kainą (72 191,25 Lt) ir sudaro 5 256 Lt.
4. Tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Saldos prekyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad 2006-07-05 sutartis yra pasibaigusi. Šalių elgesys patvirtina, kad šalys bendradarbiavo ir atsiskaitydavo pagal sutarties sąlygas, jos manė, kad sutartis sudaryta neterminuotam laikui ir jos keisti nėra tikslo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių santykius, taigi, ir sutarties galiojimo klausimą.
2. Apeliantas, teigdamas, kad iš jo priteistina suma mažintina 6 393,97 Lt suma, yra nesąžiningas, nes, pirma, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent už tokią sumą buvo patiekta nekokybiškų prekių ir, antra, Šiaulių miesto apylinkės teisme yra pateikęs ieškinį dėl 58 642,25 Lt dydžio nuostolių dėl nekokybiškų prekių atlyginimo.
3. Apeliantas klaidingai teigia, kad Statybinių medžiagų laboratorijoje bandymai atlikti, neinformavus atsakovo ir jam nedalyvaujant. Iš tiesų apeliantas pats pateikė ieškovui nekokybiškos prekės dalį, kuri buvo ieškovo pristatyta į laboratoriją. Apeliantas gavo laboratorijos tyrimų medžiagą, tačiau jos neskundė. Apelianto teiginys, kad jis grąžino 345 m nekokybiškų ortakių, nėra paremtas įrodymais.
4. Atmestinas apelianto prašymas nepriteisti delspinigių arba juos sumažinti iki 5 256 Lt. Delspinigių dydį šalys, būdamos verslininkais, numatė sutartyje, tokiu būdu išreikšdamos savo valią. Apeliantas nemoka ieškovui už gautas prekes 4 metus, todėl prašoma priteisti delspinigių suma būtų bent dalinai kompensuoti ieškovo nuostoliai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

16Byloje kilo ginčas dėl skolos už parduotas prekes priteisimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iš esmės pripažįsta, kad laiku neatsiskaitė už patiektas prekes, sutinka su teismo ieškovui priteista 72 191,25 Lt dydžio suma, o apeliaciniu skundu ginčija teismo priteistą skolos dalį, kurią sudaro, apelianto manymu, nekokybiškų prekių vertė (6 393,97 Lt) ir priteistų delspinigių suma (28 605,02 Lt). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtent šiais aspektais.

17Dėl delspinigių

18Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), tačiau šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

19Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių susitarimo dėl delspinigių egzistavimo. Nuo to, ar ginčo santykiams taikytinos šalių 2006-07-05 sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V21/06, kurios 5.3. punktu susitarta dėl 0,2 proc. dydžio netesybų už neatsiskaitymą laiku, nuostatos, priklauso ir ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumas. Šalys nesutaria, ar 2006-07-05 sutartis buvo vienkartinio pobūdžio ir jos galiojimas baigėsi, ieškovui perdavus, o pirkėjui priėmus prekes, nurodytas sutarties priede Nr. 1 „Įrengimų specifikacija“, ir už jas sumokėjus (dėl to, kad buvo sumokėta už prekes, nurodytas sutarties priede Nr. 1 „Įrengimų specifikacija“ tarp šalių ginčo nėra), ar sutarties galiojimas, patiekus konkrečias specifikacijoje nurodytas prekes, nesibaigė, o sutarties sąlygos taikytinos ir vėlesniems daugkartiniams pirkimo-pardavimo santykiams, iš kurių ir kilo ginčas dėl neatsiskaitymo už patiektas prekes laiku. Tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties nuostatų, susijusių su jos galiojimu, sutarties sąlygų aiškinimas yra teismo prerogatyva. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ginčo sutarties sąlygas ir spręsdama, ar sutartis buvo vienkartinio pobūdžio, ar taikytina daugkartiniams prikimo-pardavimo santykiams, atkreipia dėmesį į šias ginčo teisingam išsprendimui turinčias reikšmės sutarties sąlygas: „1. Pardavėjas įsipareigoja sukomplektuoti ir perduoti jam nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir medžiagas, nurodytus specifikacijoje, o pirkėjas įsipareigoja priimti specifikacijoje nurodytas prekes (...).“; „1.2. Pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui sutartyje numatytas prekes (...)“; 4. Pardavėjas įsipareigoja prekes patiekti iki rugpjūčio 15 d.“. Taigi, sutartyje kalbama apie konkrečias prekes, nurodant konkretų jų patiekimo terminą, o sutarties priede Nr. 1 „Įrengimų specifikacija“ nurodyti ne tik prekių pavadinimai, bet ir konkretūs jų kiekiai, kainos bei bendra sutarties kaina. Atsižvelgiant į nurodytas sutarties sąlygas, įvertinus jų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo sutarties esmė ir tikslas buvo susitarti būtent dėl konkrečių prekių, kurių tiksli specifikacija (pavadinimas ir kiekis) buvo nurodyta sutarties priede, prekes patiekiant pirkėjui konkrečiu terminu (iki 2006-08-15). Ieškovo pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas kaip daugkartinio pobūdžio, teisėjų kolegijos nuomone, yra nelogiškas ir prieštarauja sutarties sąlygoms, jas vertinant visame sutarties kontekste, nes tokiu atveju būtų nereikalingas konkretus visų sutarties priede nurodytų prekių patiekimo terminas bei konkrečių prekių kiekių bei bendros sutarties kainos nurodymas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši sutartis vertintina kaip vienkartinio pobūdžio. Sutarties galiojimas buvo apibrėžtas 7.7. punkte, numatant, kad sutartis galioja iki galutinio šalių atsiskaitymo pagal sutartį. Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantas yra atsiskaitęs su ieškovu pagal pastarojo patiektas prekes, nurodytas sutarties specifikacijoje, o reikalavimą kildina iš neatsiskaitymo už prekes, patiektas pagal 2008-2009 metais išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Vadinasi, šalims atsiskaičius pagal ginčo sutartį, jos galiojimas pasibaigė. Atmestina pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties galiojimo. Tai, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta, nėra pagrindas konstatuoti sutarties galiojimą, nes ji pasibaigė sutartyje numatytu būdu, t.y. šalims atsiskaičius pagal sutartį, vadinasi, atskiras šalių susitarimas dėl jos nutraukimo nebuvo reikalingas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios sutarties galiojimą pratęsti, sutarties nuostatas taikyti ir vėlesniam (ne sutarties priede nurodytų prekių) pirkimui-pardavimui.

21Konstatavus, kad ginčo santykiams 2006-07-05 sutarties nuostatos (tame tarpe ir dėl netesybų) netaikytinos ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios atskirą susitarimą dėl netesybų už prekes, patiektas pagal PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimą, o šiose sąskaitose taip pat nėra nurodyta, kad už neapmokėjimą skaičiuotini delspinigiai, darytina išvada, kad šalių susitarimo dėl delspinigių nebuvo. Vadinasi, nesant susitarimo dėl delspinigių, ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta, konstatavus, kad teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir sutarties sąlygas nepagrįstai taikė ginčo teisiniams santykiams.

22Dėl prekių kokybės

23Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vienas iš atsakovo argumentų dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo buvo nurodoma aplinkybė, kad dalis ieškovo atsakovui parduotų prekių buvo nekokybiškos, todėl, atsakovo manymu, ieškovas negali reikalauti apmokėti už nekokybiškas prekes. Šia aplinkybe grindžiamas ir apeliacinis skundas, prašant mažinti teismo priteistą sumą nekokybiškų prekių verte - 6 393,97 Lt.

24Nors, kaip minėta, 2006-07-05 sutartis, kurioje buvo numatyta pardavėjo pareiga patiekti kokybiškas prekes (2 punktas), ginčo teisiniams santykiams netaikytina, CK numato bendrąją pardavėjo pareigą patiekti kokybiškas prekes, t.y. tokias, kurios atitiktų daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kurias būtų galima naudoti tam, kam parduoti daiktai paprastai naudojami (CK 6.317 str. 1 d., 6.327 str. 1 d., 6.333 str.). Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra - įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pardavė nekokybiškus daiktus, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, o pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius kokybės reikalavimus daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 -224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas.

25Nagrinėjamoje byloje atsakovas aplinkybę, kad dalis parduotų prekių buvo nekokybiškos, įrodinėjo siųsta pretenzija ieškovui, brokuotų ortakių grąžinimo aktu bei tarp šalių vykusiu elektoriniu susirašinėjimu, kuriame fiksuotas paties ieškovo pripažinimas, kad dalis prekių buvo nekokybiškos. Tai yra, 2008-10-20 raštu Nr. 08-292 (t. I, b.l. 129) atsakovas ieškovui pranešė dėl nekokybiškų ortakių, pristatytų į objektą, esantį Taikos pr. 141, Klaipėdoje. 2008-12-05 aktu (t. II., b.l. 25) fiksuotas 345 m brokuotų ortakių grąžinimas ieškovui. Ieškovo atstovas 2009-04-07 elektroniniu laišku, adresuotu atsakovo atstovui (t. II, b.l. 24), pateikė suvestinę atvežtų brokuotų ir objekte esamų ortakių, nurodęs šiam kiekiui išrašyti prekių grąžinimą. Ieškovo atstovas 2009-04-14 elektroniniu laišku, adresuotu atsakovo atstovui (t. I, b.l. 81) nurodė, kad „2008-12-05 grąžinti 345 m ortakių, iš kurių brokuoti tik 54 m (...). 2009-04-02 suskaičiuota 483 m brokuotų ortakių. Iš viso brokuotų ortakių 537 m. Šiuos ortakius mes prisiimam atgal ir apmokam permontavimo darbus protinga kaina“. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovas neginčijo atsakovo pateikto tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo, autentiškumo. Iš susirašinėjimo matyti, kad pats ieškovas pripažįsta dėl dalies prekių neatitikimo kokybės reikalavimams. Savo poziciją dėl prekių kokybės ieškovas grindė 2008-10-21 Statybinių medžiagų laboratorijos bandymų protokolu (t. I., b.l. 102-104), kuriame nurodyta, jog ieškovo pristatytų į laboratoriją ortakių cinko dangos kokybė gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, susijusių su patiektų prekių kokybe, visumą, daro išvadą, kad bylos duomenys leidžia spręsti apie dalies prekių nekokybiškumą. Ieškovo pateiktas Statybinių medžiagų laboratorijos bandymo protokolas surašytas 2008-10-24, iš jo matyti, kad bandiniai gauti 2008-10-22, bandymų data: 2008-10-23 – 2008-10-24. Vadinasi, nors nėra nurodyta bandymams naudotų ortakių specifikacija, atsižvelgiant į tai, kad prieš bandymus (2008-10-20) atsakovas siuntė ieškovui pretenziją dėl nekokybiškų ortakių, pristatytų į objektą, esantį Taikos pr. 141, Klaipėdoje, galima teigti, kad bandymai galbūt buvo atlikti su į šį konkretų objektą pristatytomis prekėmis. Tačiau Statybinių medžiagų laboratorijos bandymo protokolas negalėtų būti laikomas įrodymu dėl prekių kokybės, kurių grąžinimas ir nekokybiškumas konstatuoti vėlesnės datos įrodymais – 2008-12-05 prekių grąžinimo aktu ir ieškovo atsakovui adresuotais elektroniniais laiškais. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dokumento, patvirtinančio, kad gautos prekės nekokybiškos, byloje nėra. Atvirkščiai – byloje yra įrodymai, patvirtinantys prekių nekokybiškumą, kurių ieškovas byloje nenuginčijo. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir teismo motyvas, kad atsakovas, įrodinėdamas nekokybiškų prekių pateikimo faktą, privalėjo vadovautis pasirašytos pirkimo pardavimo sutarties 2.2 punkto reikalavimu, kuriame šalys numatė, kad kilus ginčui dėl prekių kokybės, privalo būti kviečiamas Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertas, nes, kaip jau buvo nurodyta, ginčo santykiams sutarties nuostatos netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad dalis prekių buvo nekokybiškos, jos buvo grąžintos ieškovui, todėl jų verte (apelianto nurodoma 6 393,97 Lt suma) turėtų būti mažinama iš apelianto ieškovui priteistina suma.

26Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinis skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 28 605,02 Lt delspinigių suma ir 6 393,97 Lt suma mažintinas ieškovui iš atsakovo priteistinas skolos už parduotas prekes dydis.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovo atsakovui priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1 050 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

29Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai tenkinami 67 proc., ieškovas pirmoje instancijoje patyrė 4 261,60 Lt bylinėjimosi išlaidas (3 144 Lt žyminis mokestis (t. I, b.l. 3), 605 Lt išlaidos už advokato pagalbą (t. I, b.l. 45) ir 512,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu trečiajam asmeniui (t. I, b.l. 16-21)), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 855,27 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 361,25 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 98-100), todėl jam iš ieškovo priteistina suma, lygi atmestų reikalavimų daliai (33 proc.), sudaranti 449,21 Lt.

30Nagrinėjant bylą iš viso patirta 33,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t. I, b.l. 53, t. II, b.l. 190), todėl valstybei iš šalių priteistinos šios išlaidos, proporcingos tenkintų/atmestų reikalavimų daliai, t.y. valstybei iš atsakovo priteistina 22,66 Lt, o iš ieškovo 11,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Apeliacinį skundą tenkinti.

33Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

34„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ (į.k. 222636490, buveinė – Vido Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) ieškovui UAB „Saldos prekyba“ (į.k. 300528303, buveinė – Išradėjų g. 13 B, Šiauliai) 72 191,25 Lt (septyniasdešimt du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą dvidešimt penkis centus) skolos ir 2 855,27 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus dvidešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų bei 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 72 191,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Saldos prekyba“ (į.k. 300528303, buveinė – Išradėjų g. 13 B, Šiauliai) atsakovui UAB „Vaidora“ (į.k. 222636490, buveinė – Vido Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) 1 499,21 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus dvidešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ (į.k. 222636490, buveinė – Vido Maciulevičiaus g. 51, Vilnius) valstybei 22,66 Lt (dvidešimt du litus šešiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37Priteisti iš ieškovo UAB „Saldos prekyba“ (į.k. 300528303, buveinė – Išradėjų g. 13 B, Šiauliai) valstybei 11,16 Lt (vienuolika litų šešiolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

38Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.