Byla e2A-631-555/2016
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1665-753/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė šioje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, o pareikštam ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės šioje byloje A. G. (buvusi Š.) nekilnojamajam turtui areštą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo A. G. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises ne didesnei kaip 5 289,50 Eur (18 263,58 Lt) sumai (civilinė byla Nr. 2-16-810/2015). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015, ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys buvo atmestas, dalyje reikalavimų civilinė byla nutraukta, atsakovei A. G. priteistos 579,24 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimas įsiteisėjo, įgydamas res judicata statusą. A. G. UAB DK „PZU Lietuva“ iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. beveik vienerius metus. 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė sudarė žemės sklypų preliminariąsias pardavimo sutartis su ūkininku A. B., pagal kurias ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. parduoti žemės sklypą, esantį ( - ), už 3 185,82 Eur (11 000 Lt) ir žemės sklypą, esantį ( - ), už 8 688,60 Eur (30 000 Lt), ieškovė už abu sklypus gavo 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansą. Ieškinyje įrodinėjama, kad dėl nekilnojamajam turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalėjo įvykdyti preliminariosiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir 2014 m. gruodžio 6 d. grąžino pirkėjui 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansą bei sumokėjo tokio paties dydžio baudą, iš viso 2 896,20 Eur (10 000 Lt).

4Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 2 896,20 Eur žalos atlyginimą dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 5 procentus metinių palūkanų nuo 11 874,42 Eur (41 000 Lt) sumos pagal preliminarias žemės pardavimo sutartis, skaičiuojant terminą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir sumokėtą žyminį mokestį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 136,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.

7Teismas pasisakė, kad A. G. (buvusi Š.) dėl tos aplinkybės, kad dalis ieškinio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 jos atžvilgiu buvo atmestas ir dalyje UAB DK „PZU Lietuva“ jo atsisakė, formaliai įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 atlygintų nuostolius, kuriuos patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nustatė, kad A. G. priklausančių 0,6346 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), užstatyta teritorija – 0,1048 ha, esančio ( - ) ir 3,7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) areštas iš Turto areštų aktų registro buvo išregistruotas 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Teismas taip pat nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, taip pat ir ieškinys bei teismo pranešimas 2014 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteikti A. G. gyvenamuoju adresu jos broliui R. Š. (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015). Teismas sprendė, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, toks nutarties įteikimas laikytinas tinkamu. Be to, teismas nenustatė, kad A. G. nebūtų sutikusi, kad nutarties įteikimas jos artimam giminaičiui nebuvo tinkamas, taip pat, kad A. G. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį būtų skundusi. Teismo vertinimu, A. G. nepaisė šios teismo nutarties, 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė jau minėtų žemės sklypo, esančio ( - ) ir žemės sklypo, esančio ( - ), preliminarias pardavimo sutartis. Dėl to, teismas, tokį ieškovės skubotumą parduoti minėtus žemės sklypus, laikė ne tik lengvabūdišku nerūpestingumu, bet ir teismo įpareigojimo nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdama į 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ieškovė privalėjo laukti, kol antstolis suras ir aprašys konkretų turtą ne didesnei už ieškinio reikalavimo dydį sumai. Teismas sprendė, kad pati ieškovė nebandė išvengti nuostolių, t. y. ji ne tik neskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria buvo jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet ir sudarė preliminariąsias sutartis, pažeisdama teismo įpareigojimus, ir, nors preliminariosios sutartys buvo sudarytos dar neįsiteisėjus ginčo nutarčiai, ieškovė taip pat nesinaudojo civilinio proceso įstatymo suteikta teise prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir/ar būdą, kaip tai numato įstatymas, nors naudojosi profesionalia teisine pagalba, turėjo apie tokią galimybę būti informuota. Teismas, išanalizavęs byloje esančias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nepatirtų nuostolių. Tuo tarpu, teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad turtas buvo areštuotas, nesuteikia teisės asmeniui pasyviai laukti arešto panaikinimo, ir jau po to kreiptis į teismą dėl nuostolių iš kitos šalies atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo taip pat yra atsakingas, kad išvengtų nuostolių arba jų būtų kuo mažiau, todėl A. G. privalėjo aktyviai to siekti. Teismas sprendė, kad ieškovės nuostolius sąlygojo jos pačios veiksmai (preliminariųjų sutarčių sudarymas tinkamai jai pranešus apie nutartį, kuria buvo taikytas areštas jos turtui, nepaisant teismo įpareigojimo neperleisti turto) ir neveikimas (nutarties neapskundimas, neprašymas panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, pakeisti jų kitomis).

8Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, kadangi teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino būtina apklausti ieškovę A. G., kuri parengiamajame posėdyje taip pat nedalyvavo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. (buvusi Š.) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarydama rašytinę preliminarią sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, vykdė jau anksčiau sudarytą žodinį susitarimą. Tuo tarpu sutarčių sudarymo metu nebuvo taikyti jokie apribojimai jai nuosavybes teise priklausantiems sklypams, nebuvo uždrausta sudaryti kokius nors konkrečius sandorius, ji neturėjo pagrindo nesudaryti sutarties, ar jos nevykdyti. Dėl to teigia, kad vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, nepažeidė CPK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytų principų.

122) Nesutinka, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu įteikimas jos broliui R. Š., buvo tinkamas įteikimas, be to pažymi, kad ji faktiškai negyvena adresu ( - ) nuo 2012 metų vasaros, minėtu adresu tėra jos deklaruota gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, kad ji su tokiu įteikimu būtų sutikusi. Tuo tarpu apie pritaikyta turto areštą jai patapo žinoma tik gavus antstolio patvarkymą.

133) Taip pat nesutinka, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu nevykdė būtent ji, kadangi jai tokia pareiga nekilo, ji neprivalėjo laukti kol antstolis aprašys jos turimą turtą ir tam nekliudyti, nes tokia pareiga numatyta buvo UAB DK „PZU Lietuva“. Be to, pažymi, kad minėtoje nutartyje nebuvo nustatyta jokių ribojimų nesudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių.

144) Pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ji neskundė priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu, todėl su ja sutiko, yra nepagrįsta, kadangi nutarties neskundimas, jos nuomone, susijęs tik su bylinėjimosi išlaidų nedidinimu, kadangi nėra pagrindo skųsti nutartį, kai akivaizdu, kad skundas nebus patenkintas, o toks elgesys yra nelaikytinas tinkamu ir protingu pažeistų teisių gynybos būdų. Taip pat pažymi, kad ji neturėjo atliekamų lėšų, kurias būtų galima įnešti į teismo sąskaitą, tam, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

155) Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas negaliojančiu esant esminiams proceso pažeidimams, kadangi nepagrįstai nepriimtas sprendimas už akių, nors atsakovės elgesys proceso metu buvo pasyvus, ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškinyje prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo įstatyme nustatytais atvejais, toks teismo procesinis sprendimas turėjo būti priimtas.

16Atsiliepimu į ieškovės A. G. apeliacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. G. atžvilgiu, jai buvo išaiškinta kylanti atsakomybė pagal CPK 145 straipsnį ir BK 246 straipsnį. Tuo tarpu minėta nutartis įteikta apeliantės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, per šeimos narį – jos brolį, dėl to nutartis, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, įteikta tinkamai. Apeliantė privalėjo laukti, kol antstolis, vykdydamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, suras ir aprašys konkretų turtą ne didesnei už ieškinio reikalavimo dydį sumai. Apeliantė nesikreipė į teismą ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir/ar būdo pakeitimo, ji pati nedėjo jokių pastangų siekiant išvengti susidariusių nuostolių. Pažymi, kad minėtu laikotarpiu apeliantė savo sąskaitoje turėjo 2 896,20 – 5 795,40 Eur, kurie buvo nuimti, žinant, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai gi laikinoji apsaugos priemonė galėjo būtu pakeista kita, galėjo būti sumokėta ir depozitas į teismo sąskaitą. Nesutinka, kad ginčo atveju turėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi nebuvo nustatytos visos aplinkybės, jos buvo neaiškios. Taip pat nesutinka, su apeliantės teiginiu, kad nėra ginčo dėl patirtos žalos dydžio ir fakto, kadangi pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu atsakovė žalos dydį ir faktą ginčijo, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad žalą patyrė dėl jos (atsakovės) veiksmų.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

20CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

21Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011;2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. dėl nuostolių, patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo į teismą kreipėsi po to, kai Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. A. G., civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015, atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos regreso tvarka priteisimo. Ieškovei nurodytoje byloje pareiškus ieškinį, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovei A. Š. (dabar G.) priklausantis turtas 5 289,50 Eur (18 263,58 Lt) sumai uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą. Toks draudimas disponuoti turtu galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., iš viso beveik vienerius metus. Ieškovės teigimu, arešto faktas sutrukdė parduoti žemės sklypus A. B., su kuriuo buvo sudarytos preliminarios žemės sklypų pardavimo sutartys. Nesudarius pagrindinės sutarties, ji-ieškovė patyrė nuostolius, kadangi grąžino avansą ir sumokėjo baudą, viso 2 896,20 Eur (10 000 Lt), sklypus ketinusiam įgyti asmeniui.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2015 m. liepos 22 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015, atmetus ieškovės ieškinį, šis įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal kasacinio teismo praktiką patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

24Nustačius ieškovės (šioje byloje atsakovės) neteisėtus veiksmus, naudodamasi CPK 146 straipsnio 2 dalyje įvirtinta teise ir reikšdama ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jos naudai, ieškovė turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su tokių priemonių taikymu, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado būtent dėl tokių priemonių taikymo. Būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-465/2008).

25Apeliantė nagrinėjamoje byloje teigia, kad dėl atsakovės prašymu nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėjo įvykdyti sutartinių santykių A. B. parduoti žemės sklypų, esančių ( - ) Neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, žemės sklypus ketinusiam įsigyti asmeniui buvo grąžintas avansas ir sumokėta sutartyje nustatyto dydžio 1 448,10 Eur (5 000 Lt) bauda.

26Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti (CK 6.249 str. 1 d., 3 d.). Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Taip pat vertintini ir asmens, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir kt.

27Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. apeliantė ir A. B. sudarė preliminariąsias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis apeliantė įsipareigojo parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šiose sutartyse buvo numatyta, kad pagrindinės sutartys turi būti sudarytos iki 2014 m. gruodžio 1 d., pagrindinės sutarties dėl pardavėjos (apeliantės) kaltės nesudarymo atveju, žemės sklypų pardavėja įsipareigojo pirkėjui sumokėti avanso dydžio baudą – atitinkami 579,24 Eur (2 000 Lt) ir 868,86 Eur (3 000 Lt).

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybes, kadangi nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti paties asmens, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmus – kaip ji (apeliantė), siekdama teisinio rezultato, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar ji veikė aktyviai, siekdama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

29Minėta, kad byloje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu yra grindžiamas atsakovės veiksmų neteisėtumas, buvo pritaikytos iki preliminariųjų sutarčių sudarymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra laikomas tinkamu ir teismo išvada, kad žinodama apie jos turtui taikytus apribojimus, sudarydama sutartis nevykdė teismo taikyto draudimo.

30Pripažintina, kad šalys turi teisę gauti visą su byla susijusią procesinę informaciją. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje vietoje (CPK 122 str.). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose CK 2.16 straipsnis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ). CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taip pat pažymėtina, kad pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatose, pareiga informuoti teismą ir proceso dalyvius įtvirtinta ir CPK 121 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo 2012 m apeliantė deklaruotos vietos adresu negyvena, tačiau šių teiginių byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, priešingai, nustatyta, kad sudarydama sandorius tiek su A. B., tiek ir vėlesnį sandorį bei teikdama procesinius dokumentus teismui, ieškovė nurodė gyvenamąją vietą, kuri sutampa su deklaruojama vieta. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesiniai teismo dokumentai, kurių pagrindu buvo taikyti apribojimai ieškovės turtui, ieškovei buvo įteikti tinkamai (CPK 122 str., 123 str. 3 d.). Spręstina, kad sandorio, kuriuo ketinta perleisti nekilnojamąjį turtą sudarymas, žinant apie teisminį ginčą ir nepasidomėjus apie galimus turto suvaržymas gali būti vertinama ne tik kaip veikimas savo rizika, bet ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas.

31Nustatant negautų pajamų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji grąžinusi avansą patyrė 1 448,10 Eur (5 000 Lt) nuostolį. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vieną iš ketintų parduoti žemės sklypų ieškovė pardavė už didesnę kainą, nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, duomenų, kad neparduoto daikto kaina sumažėjo ar, kad nėra galimybės šio turto realizuoti byloje nepateikta. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų kokie veiksmai, be preliminarios sutarties sudarymo, ketinant sudaryti pagrindines sutartis buvo atlikti. Kadangi pagal teikiamus įrodymus ketinta sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju reikšmingos, siekiant nustatyti ketinimų sudaryti pagrindines sutartį realumą. Pažymėtina, kad pagrindinėms sutartims sudaryti buvo numatytas gan trumpas terminas. Ieškovė neteikė įrodymų kada informavo sutarties šalį apie taikytus apribojimus sudaryti sutartis, kokia buvo šalių valia ir veiksmai dėl tolesnio sutarčių vykdymo (CPK 178 str.).

32Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos tyrė ir vertino ieškovės kitus veiksmus pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatytos aplinkybės įgalina pagrindą išvadai, kad ieškovė A. G. neveikė aktyviai siekdama įgyvendinti savo procesines teises, neskundė šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atskiruoju skundu, neteikė prašymo ją pakeisti, nors teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad disponavo ir kita turto mase, kuri nebuvo apsunkinta ir kuri buvo pakankama atsakovės kitoje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apeliantės argumentai dėl jos nurodytų nuostolių yra per daug nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, iniciatyvos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas pritaikius (CPK 177, 178, 185 str.).

33CPK suteikia teismui teisę, neatvykus šaliai į parengiamąjį teismo posėdį, atvykusios šalies prašymu priimti sprendimą už akių neatvykusios šalies atžvilgiu. CPK 285 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinęs ieškovės A. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, iš esmės priėmė motyvuotą procesinį sprendimą, kuriuo netenkino prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo. Kadangi priimti ar ne tokiu atveju sprendimą už akių, yra teismo diskrecijos teisė (CPK 246 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 285 straipsnio nuostatų taikymo, išsamiau neanalizuotini, kaip nesudarantys pagrindo pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

34Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant dėl pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių negautų pajamų faktą ir jų dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme

36Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės A. G. atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios sudaro 203,26 Eur, taip pat atsakovė pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d., 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus, kad prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), atsakovei iš apeliantės priteistina 203,26 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

37Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovės A. G. (a. k. ( - ) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) naudai 203,26 Eur (du šimtus tris eurus dvidešimt šešis euro centus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė šioje byloje UAB DK „PZU Lietuva“... 4. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu... 7. Teismas pasisakė, kad A. G. (buvusi Š.) dėl tos aplinkybės, kad dalis... 8. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. (buvusi Š.) prašo Kaišiadorių rajono... 11. 1) Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarydama rašytinę preliminarią... 12. 2) Nesutinka, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dėl... 13. 3) Taip pat nesutinka, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties... 14. 4) Pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ji neskundė priimtos... 15. 5) Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas... 16. Atsiliepimu į ieškovės A. G. apeliacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje... 21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. dėl nuostolių, patirtų... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono... 24. Nustačius ieškovės (šioje byloje atsakovės) neteisėtus veiksmus,... 25. Apeliantė nagrinėjamoje byloje teigia, kad dėl atsakovės prašymu... 26. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurias jis tikėjosi gauti ir... 27. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. apeliantė ir A. B. sudarė... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 29. Minėta, kad byloje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių... 30. Pripažintina, kad šalys turi teisę gauti visą su byla susijusią procesinę... 31. Nustatant negautų pajamų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo... 33. CPK suteikia teismui teisę, neatvykus šaliai į parengiamąjį teismo... 34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme... 36. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės A. G. atsakovės UAB DK „PZU... 37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 38. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą... 40. Priteisti iš ieškovės A. G. (a. k. ( - ) atsakovės uždarosios akcinės...