Byla e2S-1397-413/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Insurance Comapny“ filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11714-429/2019 pagal ieškovės A. M. B. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Insurance Comapny“ filialą, dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kauno apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti ieškovės A. M. B. ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per jo filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo.

82.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko, į 2019 m. gegužės 16 d. parengiamąjį posėdį neatvyko, pateikdamas teismui prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo filialo buveinės vietą.

103.

11Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. parengiamojo teismo posėdžio protokoline nutartimi atsakovo atstovo prašymo netenkino.

124.

13Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. protokolinę nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą pagal teismingumą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atskirąjį skundą atsisakė priimti.

186.

19Teismas nurodė, kad skundžiama žodinė (protokolinė) nutartis negali būti atskirojo skundo apskundimo objektu (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnis 2 dalies 3 punktas). Ieškovės ieškinys pareikštas atsakovui Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalies pagrindu, tai yra pagal ieškovės A. M. B. gyvenamąją vietą ir žalos padarymo vietą. Ši žodinė nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

20III.

21Atskirojo skundo teisiniai argumentai

227.

23Atskiruoju skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per savo filialą Lietuvoje, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Skundžiama nutartimi teismas padarė procesinius pažeidimus: pažeidžiant teismingumo taisykles iškėlė bylą, o atsakovui pateikus teisinius argumentus – neperdavė bylos Vilniaus miesto apylinkės teismui jau po bylos iškėlimo (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

261.2.

27Dėl teisės skųsti protokolinę nutartį yra suformuota teismų praktika. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje 2S-2482-601/2013 pripažino, kad nutarties formos aspektas (rašytinė ar protokolinė) iš esmės nekeičia jos apskundimo tvarkos, kuri numatyta įstatymu (CPK 334 straipsnio 1 dalis.).

281.3.

29Ginčui spręsti ieškovė pasirinko Kauno apylinkės teismą vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, tačiau atsakovu nurodyta draudimo kompanija ieškovei jokios žalos nepadarė, kadangi draudimo kompanija, esant draudžiamajam įvykiui, moka draudimo išmoką pagal sutartį. Todėl mano, kad ieškinys yra pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles. CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą, o ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikia per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, 05132 Vilnius, todėl byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

301.4.

31Nors ieškovė nurodo, kad teikia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau toks reikalavimas draudikui negali būti reiškiamas. Ieškovė gali teikti ieškinį pasirinkdama teismingumą pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį, kai reikalavimą teikia žalą padariusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė žalą padariusio asmenes prievolės nuo draudimo kompanijos prievolių, kylančių iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymo. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo. Nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto (LAT 2016 vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 26 p.). CPK 30 straipsnis nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant ieškovas turi teisę pasirinkti teismingumą. Atsakovu šioje byloje yra ne automobilį vairavęs ir ieškovui žalą padaręs asmuo, o šio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas.

321.5.

33Lietuvos Respublikos teismai vieningai laikosi praktikos, kad ieškinys draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo reiškiamas pagal draudiko buveinės vietą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2584-324/2014; Panevėžio apygardos teismo civilinė byla 2S-665-212/2012; Kauno apylinkės teismo 2018 kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3524-962/2018). Įstatymas numato, kad jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

348.

35Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

36Teismas

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

399.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4110.

42Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepriėmė apelianto atskirojo skundo dėl teismo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

4311.

44Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš šalių teisių – teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis. CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ar kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

4512.

46Taigi, iš aptartų teisės normų matyti, jog jokių išimčių protokolinių nutarčių apskundimui nėra. Nors apskundimo tvarka ir terminai protokolinėse nutartyse nenurodomi, tačiau protokolinėmis nutartimis neturėtų būti sprendžiami tokie klausimai, kuriais įstatymas šalims suteikia teisę paduoti atskiruosius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. konsultacija Nr. A3-38. Teismų praktika. 2000, 14). Tai reiškia, kad teismui priėmus protokolinę nutartį, svarbu nustatyti, ar tokia nutartis galėtų būti skundžiama CPK nustatytais atvejais ir ar ji neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

4713.

48Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą, nurodydamas, kad teismo protokolinė nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui, atskiruoju skundu neskundžiama ir neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

4914.

50Apeliantė nesutinka su tokiais teismo argumentais ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nepagrįstai neperduodamas bylos nagrinėti pagal teismingumą kitam apylinkės teismui pagal atsakovo filialo buveinės vietą.

5115.

52CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu: CPK numatytais atvejais (1 punktas); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

5316.

54Apeliantas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu (teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles), prašė bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas 2019 m. gegužės 16 d. protokoline nutartimi tokio prašymo netenkino. Atsakovas atskiruoju skundu šią protokolinę teismo nutartį skundžia.

5517.

56CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. CPK 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl teismo nutarties, kuria nutariama bylą perduoti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus atvejus.

5718.

58Taigi, vadovaujantis minėtu CPK 34 straipsnio teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria nusprendžiama bylos neperduoti kito teismo žinion (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), nenumatyta, kas reiškia, kad nėra CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui paduoti.

5919.

60Kaip minėta, atskirasis skundas gali būti paduodamas ne tik tada, kai tokia galimybė konkrečiai reglamentuota CPK nuostatose, bet kai nutarties priėmimas užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju teismo atsisakymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme nesutrukdys šalių procesinių teisių įgyvendinimui, t. y. atsisakius perduoti bylos nagrinėjimą į kitą teismą, iš proceso dalyvių nėra atimama teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, reikšti savo poziciją ginčo klausimais ar (ir) įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje reglamentuotas šalių procesines teises. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui paduoti. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas suteikia šalims galimybę į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

6120.

62Analogiška praktika yra suformuota ir kitose civilinėse bylose (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2482-601/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-268-436/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-775-260/2013).

6321.

64Pažymėtina, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

6522.

66Apeliantas atskiruoju skundu prašo išspręsti klausimą iš esmės ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip nurodyta šios nutarties 10 punkte, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra ne bylos teismingumo, bet apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria jis atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, konstatuodamas, kad 2019 m. gegužės 16 d. teismo protokolinė nutartis, kuria atsisakyta perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui, negali būti apeliacijos dalyku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas. Apelianto skunde nurodytos bylos, kuriomis jis prašo vadovautis, iš esmės liečia CPK 30 straipsnio 6 dalies taikymo teisinius pagrindus, tuo tarpu atskirojo skundo objektą sudaro galimybė skųsti teismo veiksmus, kiek tai susiję su CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 4 dalies normų taikymu bei aiškinimu. Todėl vadovautis apelianto nurodyta teismų praktika neturi pagrindo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ir dėl bylos teismingumo, kaip išeinančio už ginčijamo klausimo nagrinėjimo ribų, plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnis).

6723.

68Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos nutarčių apskundimą, reikalavimų, todėl panaikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Nutarė

70Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

71Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kauno apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti ieškovės A. M. B. ieškinys... 8. 2.... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, į 2019 m. gegužės 16 d. parengiamąjį... 10. 3.... 11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. parengiamojo teismo posėdžio... 12. 4.... 13. Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Kauno... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės AAS... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad skundžiama žodinė (protokolinė) nutartis negali būti... 20. III.... 21. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Atskiruoju skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti... 24. 1.1.... 25. Skundžiama nutartimi teismas padarė procesinius pažeidimus: pažeidžiant... 26. 1.2.... 27. Dėl teisės skųsti protokolinę nutartį yra suformuota teismų praktika.... 28. 1.3.... 29. Ginčui spręsti ieškovė pasirinko Kauno apylinkės teismą vadovaudamasi CPK... 30. 1.4.... 31. Nors ieškovė nurodo, kad teikia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo,... 32. 1.5.... 33. Lietuvos Respublikos teismai vieningai laikosi praktikos, kad ieškinys... 34. 8.... 35. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.... 36. Teismas... 37. IV.... 38. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 9.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 41. 10.... 42. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 43. 11.... 44. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 45. 12.... 46. Taigi, iš aptartų teisės normų matyti, jog jokių išimčių protokolinių... 47. 13.... 48. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi... 49. 14.... 50. Apeliantė nesutinka su tokiais teismo argumentais ir nurodo, jog pirmosios... 51. 15.... 52. CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada teismo priimtos... 53. 16.... 54. Apeliantas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu (teismas... 55. 17.... 56. CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada teismas nutartimi perduoda... 57. 18.... 58. Taigi, vadovaujantis minėtu CPK 34 straipsnio teisiniu reguliavimu, darytina... 59. 19.... 60. Kaip minėta, atskirasis skundas gali būti paduodamas ne tik tada, kai tokia... 61. 20.... 62. Analogiška praktika yra suformuota ir kitose civilinėse bylose (žr. pvz.,... 63. 21.... 64. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine... 65. 22.... 66. Apeliantas atskiruoju skundu prašo išspręsti klausimą iš esmės ir... 67. 23.... 68. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis... 69. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 70. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.... 71. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....