Byla 2A-5-241/2015
Dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus Universitetas ir akcinė bendrovė „YIT Kausta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Gudžiūnienės ir Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. M. ir advokatui M. I., atsakovo atstovams D. Ž. ir advokatui Ž. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hansab“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus Universitetas ir akcinė bendrovė „YIT Kausta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 444 123,22 Lt nuostolių, 160 446 Lt baudą, baudos sumą įskaityti į priteistiną nuostolių sumą, ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus universitetas paskelbė ribotą konkursą „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos darbų pirkimas“. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 20091216/01, kuria susitarė bendradarbiauti bei veikti kartu ruošiant knygų srautų automatizavimo sistemos bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos atrinktiems 5 kandidatams – statybinėms organizacijoms – kuriuos perkančioji organizacija kviečia pateikti pasiūlymus konkursui, o sėkmingai sudarius subrangos sutartį su konkursą laimėjusia statybine organizacija, kartu teikti prekes ir paslaugas sutartyje aptartomis sąlygomis. Ieškovas ir atsakovas iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo elektroniniu paštu bei tiesioginių susitikimų metu suderino bendro pasiūlymo sąlygas, pasiskirstė pristatytiną įrangą, jos kainas, teiktinas paslaugas ir darbus, tarpusavio atsakomybę vykdant sutartį su konkurso laimėtoju ir kt. Perkančiosios organizacijos konkursą laimėjo rangovas AB „YIT Kausta“, su kuriuo Vilniaus universitetas 2010 m. vasario 17 d. sudarė sutartį. Ieškovas, sužinojęs, jog atsakovas sėkmingai sudarė subrangos sutartį su konkurso laimėtoju dėl paslaugų ir darbų, numatytų šalių sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje, teikimo, siekdamas tinkamai pradėti vykdyti savo įsipareigojimus, 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. S-10/1216 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti subrangos sutarties su AB „YIT Kausta“ kopiją. Atsakovas iki šiol nepateikė subrangos sutarties kopijos. Paaiškėjo, kad atsakovas subrangos sutartį su AB „YIT Kausta“ sudarė su kitais asmenimis, t. y. be ieškovo dalyvavimo. Tokiu elgesiu atsakovas pažeidė šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, todėl 2010 m. rugsėjo 10 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. S-10/1374 dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, konkurso dokumentų pateikimo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas 2010 m. spalio 8 d. raštu Nr. 117 pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, jog neketina atlyginti ieškovo patirtų nuostolių bei pateikti visų su konkursu susijusių ir ieškovo reikalaujamų dokumentų, išskyrus kartu su raštu pateiktą neaiškų ir nepasirašytą tariamą pasiūlymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sutarties 1 straipsnį, sprendė, jog šalys įsipareigojo pateikti bendrą pasiūlymą viešąjį pirkimą laimėjusiam rangovui ir, jei bus sudaryta subrangos sutartis, veikti kartu kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje. Teismas konstatavo, kad jungtinės veiklos sutarties 1 straipsnio b punkte buvo numatyta sąlyginė prievolė, kuri yra su atidedamąja sąlyga, kadangi prievolė tiekti prekes ir atlikti darbus atsiras tik atsiradus sąlygai. Neatsiradus šiai sąlygai, tai yra nepripažinus bendro šalių pasiūlymo laimėjusiu, neatsiranda ir šalių prievolės pagal sutartį. Teismas padarė išvadą, kad sutarties 1 straipsnio a punkte numatyta sąlyga – pateikti bendrą pasiūlymą – buvo įvykdyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas pažeidė sutarties 1 straipsnio a punkte, 2 straipsnio paskutinėje pastraipoje bei kitose sutarties nuostatose numatytus atsakovo įsipareigojimus, susijusius su pasiūlymo rengimu ir teikimu, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nurodė, jog siūlo gamintojų Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID ir 3M įrangą. Teismas nustatė, kad rangovui ir užsakovui pasirašius sutartį buvo pradėtas rengti darbo projektas. Tik šiame etape rangovui ir Vilniaus universitetui tapo žinoma, jog atsakovo rangovui pateiktas pasiūlymas buvo pateiktas bendradarbiaujant su ieškovu, ir kad pasiūlymu yra siūloma trijų skirtingų gamintojų įranga. Vėliau išaiškėjo, jog bendras atsakovo ir ieškovo pasiūlymas neatitinka techninių specifikacijų, konkrečiai 12.1.-12.2. punktų reikalavimų, nes visų trijų gamintojų produktų nebus galimybės integruoti į bendrą programinę įrangą. Rangovo ir atsakovo susitikimų metu rangovas pareikalavo, jog rangovui pateiktas pasiūlymas būtų pakeistas taip, jog atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, o pakeistas pasiūlymas būtų suderintas su Vilniaus Universitetu. Tokiu atveju laikytina, kad rangovas atmetė bendrą 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovo ir atsakovo pasiūlymą. Šio pasiūlymo pagrindu nebuvo sudaryta subrangos sutartis su AB „YIT Kausta“. Teismas nustatė, kad rangovas priėmė pateiktą savarankišką atsakovo pasiūlymą. Atsakovas pasiūlė elektroniniu būdu kontroliuojamos bėginės transportavimo sistemos, kuri yra pagrindinė ir svarbiausia knygų srautų automatizavimo sistemos dalis, gamintoją Swisslog TELELIFT, kuri nurodė, jog knygų srautų automatizavimo sistemai keliami techniniai reikalavimai galėtų būti išpildyti tik bendradarbiaujant su kitu gamintoju – Bibliotheca RFID Library Systems AG. Be to, Swisslog TELELIFT pateikė paaiškinimą, kad ieškovo gamintojas 3M neturi ADAL konteinerio naudojimui reikalingo specialaus knygų krovimo prietaiso. ADAL knygų transportavimo sistema veikia tik su šiuo krovimo prietaisu, todėl šiuo metu ADAL knygų transportavimo technologijos naudojimas su 3M knygų rūšiavimo įrenginiu nėra įmanomas. Tokiu atveju, net ir jungtinės veiklos sutartį aiškinant taip, kaip ją supranta ieškovas, kad sutartis įsigalioja pasirašymo dieną ir galioja iki visiško konkurso įgyvendinimo bei šalių tarpusavio įsipareigojimų visiško įvykdymo, pripažinus bent vieną iš atrinktų kandidatų su šalių pateiktu pasiūlymo laimėtoju, objektyviai, ieškovo siūlytas gamintojas 3M nebūtų tinkamas ir nesuderinamas su minėta trečiojo asmens Vilniaus Universiteto technine specifikacija. Teismas sprendė, kad bendro 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovo ir atsakovo pasiūlymo nepripažinus laimėjusiu ir jį atmetus, neatsirado sutarties 1 straipsnio b punkte numatyta atidedamoji sąlyga ir objektyviai išnyko galimybės jai atsirasti, todėl sutartis pasibaigė. Tokiu atveju, po bendro pasiūlymo atmetimo pateikdamas Vilniaus universitetui suderinti savo savarankišką pasiūlymą – detalizaciją, atsakovas nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų sutarties 1 straipsnio b punkte bei 2 straipsnio a ir b punktuose. Savarankišką pasiūlymą trečiajam asmeniui turėjo teisę siūlyti ir ieškovas, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo realizuota dėl to, kad nebuvo priimtas bendras ieškovo ir atsakovo pasiūlymas dėl subrangos sutarties. Be to, jungtinės veiklos sutartis buvo sąlyginė, todėl nei viena iš sutarties šalių negalėjo būti tikra ar jų pasiūlymas bus priimtas. Ieškovas taip pat negalėjo būti tikras, kad pagal jungtinės veiklos sutartį jis tieks nurodytą įrangą. Tokiu atveju, ieškovo nurodytos galimos pajamos nelaikytinomis realiomis, todėl yra nepagrįstos. Subrangos sutartis su trečiuoju asmeniu AB „YIT Kausta“ ieškovo ir atsakovo, veikiančių ginčo sutarties pagrindu, nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl to, jog ieškovo ir atsakovo bendras pasiūlymas buvo atmestas. Tokiu atveju, nėra ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas nepagristai konstatavo, jog atsakovas tinkamai įgyvendino jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir AB „YIT Kausta“ pateikė bendrą ieškovo ir atsakovo pasiūlymą. Atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. AB „YIT Kausta“ pateiktas pasiūlymas buvo abstraktaus pobūdžio, jame nebuvo detalizuota teiktina įranga, nebuvo nurodyti įrangos gamintojai, nebuvo užsiminta apie tai, jog šis pasiūlymas yra teikiamas bendrai ir kartu su ieškovu. Apie ieškovo dalyvavimą atsakovui pateikiant 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlymą nežinojo pasiūlymo adresatas – AB „YIT Kausta“. Atsakovas, nesąžiningai pasinaudodamas suteiktais įgaliojimais, pateikė pasiūlymą tik savo vardu, nenurodydamas ieškovo kaip partnerio pagal jungtinės veiklos sutartį, kas per se indikuoja sutarties preambulės (b) punkto ir sutarties 1 punkto (b) papunkčio pažeidimą, CK nuostatų, įpareigojančių tinkamai vykdyti sutartines prievoles, pažeidimą.

102. Teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri teigia, kad aiškinant šalių tarpusavio sutartinius santykius, būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus, šiais principais nesivadovavo. Ieškovas, dar prieš pasiūlymo pateikimą, t. y. 2009 m. gruodžio 17 d. atsakovui nusiuntė elektroninį laišką, kuriuo pateikė planuojamos pristatyti ir sumontuoti įrangos pasiūlymą kartu su įrangos pardavimo kainomis. Tą pačią dieną ieškovas ir atsakovas susitiko bei tiesioginių derybų metu pakoregavo ieškovo išsiųstą pasiūlymą, iš ieškovo pasiūlymo pašalindami tam tikrą įrangos dalį, sumažindami ieškovo darbų vertę. Taigi ieškovas ir atsakovas labai aiškiai ir išsamiai suderino ne tik teiktinos įrangos modelius ir specifikaciją, bet ir nustatė ieškovo teiktinos įrangos kainas.

113. Jungtinės veiklos sutartis realiai buvo parengta dar 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. prieš tai, kai atsakovas pateikė pasiūlymą AB „YIT Kausta“. Šią aplinkybę pagrindžia sutarties numeris – 20091216/01, iš kurio sandaros matyti, jog jis buvo nurodytas pagal realią jungtinės veiklos sutarties parengimo ir suderinimo tarp šalių datą, t. y. 2009 m. gruodžio 16 d. Šis faktas, priešingai nei klaidingai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloja, jog dar pasiūlymo pateikimo išvakarėse tarp ieškovo ir atsakovo buvo suderinta jungtinės veiklos sutartis ir jos nuostatos, aiškiai aptartos atsakomybės ribos ir teiktina įranga, jos specifikacija bei kainos, ką bylos nagrinėjimo metu teigė ieškovas, neneigė ir atsakovas.

124. Aplinkybę, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai kvalifikavo atsakovo atliktus jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, inter alia patvirtina ir vidiniai prieštaravimai sprendimo turinyje. Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta, jog pasiūlymas buvo pateiktas tik atsakovo vardu, tačiau nepaisant nurodytos teismo išvados, kitame ginčijamo sprendimo puslapyje teismas teigia, kad 2009 m. gruodžio 17 d. atsakovas pateikė rangovui bendrą atsakovo ir ieškovo pasiūlymą. Vėliau teismas aiškina, kodėl atsakovas neturėjo pareigos pasiūlyme nurodyti ieškovo, kaip partnerio, taip pat, kodėl atsakovas neturėjo pareigos pasiūlyme įtraukti ieškovo siūlomos įrangos, jos modelių ir techninės specifikacijos. Taigi teismas, konstatuodamas, kad pasiūlyme nebuvo nieko užsiminta apie ieškovo dalyvavimą ir jo įrangą, o vėliau, nurodydamas, kad atsakovas pagal jungtinės veiklos sutartį savo pareigą pateikti bendrą pasiūlymą įvykdė tinkamai, neteisingai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo pažeisti CPK 185 straipsnyje įtvirtinti įrodymų vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principai. Tai sudaro pagrindą teigti, kad teismas neteisingai kvalifikavo atsakovo atliktus jungtinės veiklos sutarties pažeidimus.

135. Teismas nepagristai konstatavo, kad ieškovo siūloma įranga yra nesuderinama su atsakovo teikiama įranga, dėl ko ieškovo ir atsakovo bendras pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis Vilniaus universiteto konkurso sąlygų techninių reikalavimų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė byloje savo atstovaujamų gamintojų raštus, kurie iš esmės paneigia vienas kitą. Vadinasi, teismas pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį turėdamas pareigą byloje įsitikinti, ar tam tikros aplinkybės egzistuoja, iš nurodytų ieškovo ir atsakovo raštų negalėjo konstatuoti, ar įranga suderinama ar ne. Tačiau teismas, konstatuodamas, jog įranga nesuderinama, vadovavosi tik atsakovo atstovaujamo gamintojo Swisslog Telelift pateiktu raštu, jog neva dėl ADAL knygų transportavimo sistemos panaudojimo projekte, 3M ir Swisslog Telelift įranga nebus suderinama. Analogišką įrodomąją galią turtinis 3M raštas, įrodantis, jog įranga yra suderinama, o tokie patys projektai su gamintoju Swisslog Telelift vystomi ne vienoje pasaulio šalyje, nebuvo įvertintas ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje neaptartas.

146. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo siūlytas gamintojas 3M nebūtų tinkamas ir nesuderinamas su trečiojo asmens Vilniaus universiteto parengta technine specifikacija. Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nėra indikacijų apie konkrečių gamintojų neatitikimą jai. Neaišku, kokiomis viešojo pirkimo techninės specifikacijos nuostatomis vadovavosi teismas, konstatuodamas ieškovo atstovaujamo gamintojo 3M įrangos „nesuderinamumą“ su ja.

157. Jungtinės veiklos sutartyje atsakovo atsakomybė nėra apribota, todėl jis privalo atsakyti už sutartinių prievolių, kylančių iš sutarties pažeidimo, ieškovui padarytą žalą: už sutartinės prievolės pateikti bendrą pasiūlymą pažeidimą (Sutarties 1 punkto (a) papunktis); už sutartinės prievolės sujungti turimus pajėgumus ir kompetenciją pateikiant prekes ir atliekant darbus, išvardintus pasiūlyme, tuo atveju, jei jis bus pripažintas laimėjusiu, pažeidimą (Sutarties 1 punkto (b) papunktis); už sutartinės prievolės tarpusavyje nekonkuruoti pažeidimą (Sutarties 8 punktas); už sutartinės prievolės dėti visas pastangas pašalinant nesklandumus dėl sutarties tinkamo vykdymo pažeidimą (Sutarties 10 punkto (c) papunktis); už sutartinės prievolės be kitos šalies sutikimo nevesti derybų dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ar dalinio nevykdymo bei kompensacijų mokėjimo pažeidimą (Sutarties 10 punkto (c) papunktis).

168. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolė buvo sąlyginė, o neįvykus sąlygai – AB „YIT Kausta“ atmetus bendrą pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, o atsakovas buvo atleistas nuo likusių prievolių vykdymo. Teismo aiškinimas, kad AB „YIT Kausta“ bendrą ieškovo ir atsakovo pasiūlymą atmetė, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių – subrangovų apklausos, vykdytos AB „YIT Kausta“, prasme, „bendras“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. AB „YIT Kausta“ konkursinį pasiūlymą, kurio sudėtine dalimi buvo ir „bendras“ ieškovo ir atsakovo pasiūlymas, Vilniaus universitetas pripažino laimėjusiu viešojo pirkimo konkurse ir šio pasiūlymo pagrindu buvo pasirašyta sutartis, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad sąlyga (bendro pasiūlymo pripažinimas laimėjusiu) neįvyko.

179. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas būtų sudaręs kokį nors susitarimą su trečia šalimi dėl sutarties dalyko, jungtinės veiklos teikiant pasiūlymą ir jo pagrindu teikiant prekes bei atliekant darbus. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų ieškovui bendrai teikti prekes ir paslaugas, turėjo rasti naują(-us) partnerį(-ius), kurie teiktų prekes ir darbus, kuriuos pagal jungtinės veiklos sutartį turėjo teikti ieškovas.

18Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

191. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl tariamai atsakovo padaryto sutarties pažeidimo (bendro ieškovo ir atsakovo pasiūlymo nepateikimas) yra nepagrįsti. Tai, jog atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad pasiūlymas yra teikiamas bendrai su ieškovu, ar kad šios aplinkybės nežinojo AB „YIT Kausta“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė jau po pasiūlymo pateikimo pasirašytoje sutartyje numatytą susitarimą pateikti bendra pasiūlymą. Atsakovas niekuomet neneigė, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl „Knygų srautų automatizavimo sistemos“ turi būti laikomas bendru ieškovo ir atsakovo pasiūlymu.

202. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jau 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlymo pateikimo metu buvo suderinta šalių valia dėl bendro pasiūlymo pateikimo ir sutarties nuostatų, dėl ko atsakovas turėjo pareigą 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlyme nurodyti, jog pasiūlymas yra teikiamas kartu su ieškovu. Paskutinę pasiūlymo pateikimo dieną tarp šalių vyko derybos dėl to, kokią dalį įrangos bendro pasiūlymo pagrindu turėtu tiekti kiekviena iš šalių, ką patvirtina 2009 m. gruodžio 17 d. ieškovo elektroninis laiškas ir liudytojo L. A. parodymai. Pasiūlymo pateikimo dieną ieškovas ir atsakovas ne tik nebuvo suderinę sutarties sąlygų, bet nebuvo dėl jų iš esmės derėjęsi.

213. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi nauja aplinkybe, kad sutartis buvo parengta ir jos sąlygos tarp šalių buvo suderintos 2009 m. gruodžio 16 d. Vien tik sutarties numeris, suteikiamas vienos iš šalių laisvu pasirinkimu, neleidžia teigti, kad sutartis buvo parengta ir šalių suderinta 2009 m. gruodžio 16 d. Tai, jog tarp atsakovo ir ieškovo sutartiniai santykiai pagal sutartį būtų prasidėję prieš jos pasirašymą, ieškovas neįrodo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

224. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimu teismas daro viena kitai prieštaraujančias išvadas: vienur teigdamas, kad atsakovas pateikė savarankišką pasiūlymą, o kitur – kad šis pasiūlymas yra bendras. Ieškovas netinkamai aiškina sprendimu teismo padarytas išvadas. Atsakovas šioje byloje laikosi pozicijos, kad atsakovo AB „YIT Kausta“ pateiktas pasiūlymas atsakovo teisiniuose santykiuose su AB „YIT Kausta“ laikytinas pateiktu atsakovo savarankiškai, o atsakovo pasiūlymas dalyje dėl „Knygų srautu automatizavimo sistemos“ atsakovo teisiniuose santykiuose su ieškovu laikytinas bendru ieškovo ir atsakovo pasiūlymu. Teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, šią atsakovo poziciją pripažino esant pagrįsta.

235. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendras ieškovo ir atsakovo pasiūlymas neatitiko Vilniaus universiteto nustatytų reikalavimų. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovo bendras pasiūlymas netenkina Vilniaus universiteto keltų techninių reikalavimų. Kadangi atsakovo pateiktame pasiūlyme nebuvo nurodyti dalies siūlomos įrangos gamintojai ir konkretūs jos modeliai, AB „YIT Kausta“ pareikalavo detalizuoti pateikta pasiūlymą ir jį suderinti su galutiniu užsakovu. Atsakovui detalizavus pateiktą pasiūlymą (nurodžius ieškovo siūlomos įrangos gamintojus ir modelius), Vilniaus universitetas iškėlė ieškovo ir atsakovo bendru pasiūlymu siūlomos trijų skirtingų gamintojų įrangos suderinamumo ir paties pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams klausimą. Atsakovui ir ieškovui negalint to patvirtinti, o įrangos gamintojams nurodžius priešingai, Vilniaus universitetas atsisakė suderinti atsakovo detalizuotą bendrą pasiūlymą.

246. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo ir atsakovo į bylą pateikti gamintojų raštai paneigia vienas kitą. Ieškovas nepagrįstai ir kryptingai sau naudinga linkme interpretuoja ir aiškina pateiktus įrangos gamintojų raštus, teigdamas, kad šie raštai arba nepatvirtina skirtingų gamintojų įrangos nesuderinamumo, arba vienas kitą paneigia. Nors Swisslog Telelift 2010 m. rugsėjo 21 d. rašte ir Bibliotheca RFID 2010 m. gegužės 6 d. bei 2010 m. rugsėjo 21 d. raštuose tiesiogiai nėra nurodyta, jog šių gamintojų įranga yra nesuderinama su ieškovo siūlyta 3M gamintojo įranga, tačiau šiuose raštuose aiškiai nurodyta, kad Vilniaus universiteto įgyvendinamam projektui Swisslog Telelift įranga yra išimtinai suderinama su Bibliotheca RFID įranga, ir atvirkščiai. Swisslog Telelift patvirtino, kad visus reikalavimus atitinka tik Bibliotheca RFID.

257. Priešingai nei teigia ieškovas, 2011 m., rugsėjo 9 d. 3M raštas nepatvirtina, kad ieškovo ir atsakovo bendrame pasiūlyme siūlyta įranga yra tarpusavyje suderinta. 3M raštas patvirtina tik dviejų įrangos gamintojų, tai yra 3M ir Swisslog Telelift, ketinimą integruoti (suderinti tarpusavyje) jų gaminamą įrangą, o ieškovas ir atsakovas bendru pasiūlymu siūlė trijų skirtingų gamintojų (Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID ir 3M) įrangą. Swisslog Telelift 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu paaiškino ir patvirtino, kad tarp Swisslog Telelift ir 3M vyksta bendradarbiavimas tam tikruose projektuose, tačiau pažymėjo, kad bendradarbiavimas su 3M Vilniaus universiteto bibliotekos projekte nėra įmanomas dėl to, kad net ir praėjus daugiau nei metams nuo ginčo tarp ieškovo ir atsakovo kilimo 3M neturi šiam projektui įgyvendinti reikiamo technologinio sprendimo.

268. Ieškovo pozicija, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, pats priėmė sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš pasiūlymo ir išgalvojo bendro pasiūlymo atmetimą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje apklausti liudytojais V. S. ir I. K. patvirtino, kad iš atsakovo buvo pareikalauta detalizuoti pateiktą pasiūlymą ir detalizaciją suderinti su Vilniaus universitetu, kuris atsisakė suderinti (patvirtinti) detalizuotą bendrą ieškovo ir atsakovo pasiūlymą dėl to, kad atsakovas ir ieškovas negalėjo patvirtinti ir garantuoti tiektinos įrangos tarpusavio suderinamumo (integracijos).

279. Teismas tinkamai įvertino 3M gamintojo įrangos netinkamumą Vilniaus universiteto keltų reikalavimų prasme, nes techninių specifikacijų 12.1-12.2 punktuose buvo numatytas reikalavimas, kad programinė įranga turi apjungti visas sudedamąsias dalis į vieningą apskaitos, bibliotekos saugomų vienetų srautų valdymo ir transportavimo sistemą bei užtikrinti visų sistemos dalių tinkamą funkcionavimą.

2810. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad bendras ieškovo ir atsakovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Tai, kad AB „YIT Kausta“ bendrą ieškovo ir atsakovo pasiūlymą faktiškai perkėlė į savo konkurso pasiūlymą, pateiktą Vilniaus universitetui, kurio pagrindu AB „YIT Kausta“ ir Vilniaus universitetas sudarė rangos sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad AB „YIT Kausta“ pripažino ieškovo ir atsakovo bendrą pasiūlymą laimėjusiu, nes nei šiais, nei jokiais kitais veiksmais AB „YIT Kausta“ neprisiėmė prievolės sudaryti subrangos sutartį pateikto bendro pasiūlymo pagrindu, o ieškovas ir atsakovas neįgijo teisės reikalauti iš AB „YIT Kausta“ jų bendro pasiūlymo pagrindu sudaryti subrangos sutartį.

2911. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutartyje numatyti įsipareigojimai (dėl nekonkuravimo, dėjimo pastangų pašalinti sutarties vykdymo nesklandumus, be kitos šalies sutikimo nevesti derybų dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ar dalinio nevykdymo) išplaukia iš sutarties net tuo atveju, jeigu sutarties 1 straipsnio b) punkte nurodyta sąlyga neįvyktų. Visi šie įsipareigojimai turi prasmę tik tuo atveju, jeigu galioja sutartis.

3012. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir pažeidė sutarties 10 straipsnio a) punkte įtvirtintą pareigą, tačiau pažymėtina, kad sutarties 10 straipsnio a) punkte įtvirtinta pareiga galioja šalinant ne nesklandumus dėl sutarties, bet dėl rangos sutarties vykdymo.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

33Byloje nustatyta, kad Vilniaus universitetas 2009 m. birželio 13 d. paskelbė ribotą konkursą „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos informacijos centro statybos darbų pirkimas“ (1 t., 146-148 b. l.). Trečiasis asmuo AB „YIT Kausta“ 2009 m. gruodžio 4 d. raštu pakvietė atsakovą dalyvauti subrangos apklausoje ir pateikti savo pasiūlymą dėl pirkimo objekto dalies, t. y. dėl knygų srautų automatizavimo sistemos įrengimo pagal aukščiau paminėtą vykdomą darbų pirkimą (1 t., 149-150 b. l.). Atsakovas 2009 m. gruodžio 17 d. pateikė trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ pasiūlymą dėl knygų srautų automatizavimo sistemos įrengimo bei kitų pasiūlyme nurodytų statybos darbų atlikimo (1 t., 151, 152, 153, 154-169 b. l.). Pasiūlyme nebuvo detalizuotas siūlomos įrangos gamintojas, modelis ir specifikacijos tose pasiūlymo dalyse, kurias preliminariai sutarus turėjo teikti ieškovas. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 20091216/01, kuria šalys susitarė bendradarbiauti bei veikti kartu ruošiant knygų srautų automatizavimo sistemos bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos – Vilniaus universiteto – atrinktiems penkiems kandidatams – statybinėms organizacijoms (1 t., 15-20 b. l.). Atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pateikto pasiūlymo pagrindu AB „YIT Kausta“ parengė analogišką pasiūlymą Vilniaus universitetui ir, laimėjusi konkursą, 2010 m. vasario 17 d. sudarė rangos sutartį dėl „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro“ statybos darbų atlikimo (1 t., 24-29 b. l.). Po sutarties sudarymo AB „YIT Kausta“ pradėjusi rengti darbo projektą pareikalavo atsakovo detalizuoti pateiktą pasiūlymą ir jį suderinti su galutiniu užsakovu – Vilniaus universitetu. Atsakovas nurodė, kad siūlo trijų gamintojų – Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID ir 3M – įrangą. Vilniaus universitetas pareikalavo garantuoti šių gamintojų įrangos suderinamumą. Atsakovas to padaryti negalėjo. AB „YIT Kausta“ ir atsakovas 2010 m. liepos 13 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 02-10/074 dėl knygų srautų automatizavimo sistemos tiekimo bei įrengimo darbų, kurioje nebuvo nurodytas 3M gamintojo siūloma įranga (1 t., 176-185, 186 b. l.). Ieškovas 2010 m. rugsėjo 10 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria dėl netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo reikalavo atlyginti 433 648,21 Lt nuostolius (1 t., 31-32 b. l.).

34Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl privalo atlyginti ieškovo nuostolius. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl ieškinį atmetė. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

35Dėl atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlymo vertinimo

36Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šalys 2009 m. gruodžio 22 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Sutarties preambulės b punkte numatyta, kad šalys ketina bendradarbiauti bei veikti kartu ruošiant knygų srautų automatizavimo sistemos bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos – Vilniaus universiteto – atrinktiems penkiems kandidatams, kuriuos perkančioji organizacija kviečia pateikti pasiūlymus konkursui. Sutarties 1 dalyje numatyta, kad šalys įsipareigoja sujungti turimus pajėgumus ir kompetenciją bei veikti kartu, siekiant paruošti pasiūlymą ir dalyvauti konkurse (a); pateikti prekes bei atlikti darbus, išvardintus pasiūlyme bei pirkimo objekto reikalavimuose tuo atveju, jei jis bus pripažintas laimėjusiu (b); nustatyti tarpusavio teises, įsipareigojimus ir atsakomybę vykdant numatytus tikslus (c).

37Teismas atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ pateiktą pasiūlymą pripažino bendru ieškovo ir atsakovo pasiūlymu. Apeliantas šią teismo išvadą kvestionuoja, teigdamas, kad pasiūlyme nebuvo nuorodos apie jo pateikimą kartu ir ieškovo vardu, jame nebuvo nurodyta ieškovo siūloma įranga, o aplinkybė, kad pasiūlymas buvo pateiktas kartu ir ieškovo, nei AB „YIT Kausta“, nei Universitetui iki pareikalavimo detalizuoti pasiūlymą nebuvo žinoma.

38Byloje nustatyta, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. konkurso dalyviams pateiktame pasiūlyme ieškovas nebuvo nurodytas, jame nebuvo detalizuotas siūlomos įrangos gamintojas, modelis ir specifikacijos tose pasiūlymo dalyse, kurias, preliminariai sutarus, turėjo teikti ieškovas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlyme nebuvo nurodytas ieškovas, nepatvirtina atsakovo sutarties 1 dalies a punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apie atsakovo prievolės pateikti bendrą pasiūlymą įvykdymą, įvertino pasiūlymo metu susiklosčiusią faktinę situaciją ir šią išvadą padarė remdamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jungtinės veiklos sutarties pasirašymo aplinkybes, t. y. į tai, kad pasiūlymas trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ buvo pateiktas iki jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, todėl nei ieškovas, nei jo siūloma konkreti įranga atsakovo parengtame pasiūlyme nebuvo ir negalėjo būti nurodyta. Teismas padarė teisingą išvadą, kad trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ 2009 m. gruodžio 17 d. pateiktame pasiūlyme nurodyti ieškovą atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Tai, kad po pasiūlymo, kuriame nenurodytas ieškovas, pateikimo šalys vis tiek pasirašė jungtinės veiklos sutartį, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šalims toks pasiūlymo pateikimo būdas buvo priimtinas. Kadangi jungtinės veiklos sutartis sudaryta jau po pasiūlymo pateikimo, todėl akivaizdu, kad pasiūlyme ieškovas negalėjo būti nurodytas. Sutarties 2 dalyje numatyta, kad visa sutartis bus vykdoma tik per atsakovą ir atsakovas skiriamas atsakingu ir įgaliotu prisiimti atsakomybę ir gauti nurodymus kiekvieno atskirai ir abiejų kartu jungtinės veiklos partnerių vardu (1 t. , 17 b. l.). Atsižvelgiant į šalių veiksmus ir jungtinės veiklos sutarties sąlygas, galima teigti, kad šalys neturėjo tikslo bendrame pasiūlyme ir sutartyje nurodyti ieškovą. Kitu atveju jungtinės veiklos sutartis išviso nebūtų pasirašyta, kadangi dar iki sutarties pasirašymo galima būtų konstatuoti tolesnio šalių bendradarbiavimo galimybės nebuvimą. Šie šalių veiksmai pasirašant jungtinės veiklos sutartį patvirtina šalių ketinimą toliau bendradarbiauti.

39Ieškovas teigia, kad teismas neįvertino ieškovo pateikto susirašinėjimo, kuris patvirtina, kad jau pasiūlymo pateikimo dieną ieškovas nurodė savo teiktiną įrangą, jos kainą (1 t., 21, 22, 23 b. l.), o atsakovo pasiūlymas trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ buvo pateiktas pagal ieškovo nurodytus duomenis. Atsakovas neneigia, jog iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo su ieškovu vedė derybas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir galimybės kartu įgyvendinti pasiūlymo sprendinius. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad šalys ketino bendradarbiauti ateityje, o aplinkybė, kad pasiūlyme nenurodytas ieškovas, ginčo atveju nėra lemianti atsakovo pareigos pateikti bendrą pasiūlymą pažeidimą. Tai, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlyme nebuvo detalizuota įranga, kurią pagal šalių jungtinės veikos sutartį turėjo tiekti ieškovas, tik patvirtina, kad atsakovas ketino šį pasiūlymą įgyvendinti kartu su ieškovu. Bibliotheca įrangą atsakovas pasiūlė tik tuomet, kai iškilo abejonių dėl atsakovo ir ieškovo siūlomos įrangos suderinamumo.

40Ieškovo nurodomas jungtinės veiklos sutarties numeris neįrodo, kad sutartis buvo pasirašyta anksčiau. Sutartyje aiškiai žodžiais nurodyta (1 t., 16 b. l.), kad ji sudaryta 2009 m. gruodžio 22 d. Iš datos sudarytas sutarties numeris gali patvirtinti sutarties projekto ruošimo datą, tačiau ne sutarties sudarymo datą, todėl aplinkybė, kad sutarties projektas galbūt paruoštas ankščiau, nepakeičia sutarties pasirašymo datos ir fakto, kad sutartis pasirašyta po pasiūlymo AB „YIT Kausta“ pateikimo.

41Atsakovas nurodė, kad Vilniaus universitetui su konkurso laimėtoju AB „YIT Kausta“ 2010 m. vasario 17 d. sudarius sutartį, prasidėjo Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos darbų darbo projekto derinimas. Vilniaus universiteto, AB „YIT Kausta“ ir subrangovų, tarp jų ir atsakovo, susitikimų metu atsakovas buvo paprašytas detalizuoti AB „YIT Kausta“ pateiktą pasiūlymą, siūlomos įrangos gamintojus ir modelius. Liudytojų V. S., L. A. ir I. K. paaiškinimai (2 t., 34-36 b. l.) patvirtina, kad AB „YIT Kausta“ nurodžius atsakovui detalizuoti savo pasiūlymą ir jį suderinti su Vilniaus universitetu, atsakovas nurodė, kad siūlo trijų gamintojų – Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID ir 3M – įrangą. Tai reiškia, kad atsakovas įvykdė sutarties 1 dalies a punkte numatytą pareigą, t. y. pateikė bendrą ieškovo ir atsakovo pasiūlymą, kadangi nurodė ieškovo siūlomą pagal jungtinės veiklos sutartį tiekti įrangą. Tai, kad pasiūlymas pateiktas bendrai, patvirtina ir paties ieškovo nurodomos aplinkybės, kad po pasiūlymo pateikimo atsakovas ilgą laiką ieškovui tiek tiesioginių susitikimų metu, tiek ir telefonu tvirtino, kad pasiūlymas yra tinkamas ir subrangos sutartis su būsimu tiekėju dėl knygų srautų automatizavimo sistemos turėtų būti sėkmingai sudaryta (1 t., 3, 4 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas ieškovo darbuotojas (2 t., 258-259 b. l.) patvirtino, kad siūlomų produktų derinime ir derybose su atsakovu ir Vilniaus universitetu dalyvavo. Atsakovą būtų pagrindas pripažinti pažeidusiu sutarties 1 dalies a punktą, jeigu atsakovas nebūtų nurodęs ieškovo tiekiamos 3M įrangos. Taigi aplinkybę, kad atsakovas nepažeidė sutarties 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos paruošti bendrą pasiūlymą ir dalyvauti konkurse, patvirtina tiek šalių, tiek teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimai. Teisėjų kolegijos nuomone, abstraktaus pasiūlymo pateikimas nepagrindžia sutarties 1 dalies a punkto pažeidimo, kadangi byloje konstatuota, jog iškilus pasiūlymo detalizacijos būtinumui, atsakovas nurodė, kad siūlo trijų gamintojų įrangą, tarp jų ir ieškovo pagal jungtinės veiklos sutartį tiekiamą įrangą. Bendras pasiūlymas buvo pateiktas tiek AB „YIT Kausta“, tiek Vilniaus universitetui, jis buvo svarstomas, šalys svarstė ir analizavo tokio pasiūlymo įgyvendinimo galimybes, susitikimuose dalyvavo ir ieškovas. Todėl ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo pareigos pateikti bendrą pasiūlymą pažeidimo, nepagrįstas.

42Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas praėjus pusmečiui nuo pasiūlymo pateikimo ir daugiau nei trims mėnesiams nuo Vilniaus universiteto ir AB „YIT Kausta“ sutarties pasirašymo pranešė ieškovui apie pasiūlymo neatitikimą konkurso sąlygoms, neįrodo, jog pasiūlymas buvo pateiktas atsakovo vienašališkai. Minėta, kad atsakovo pateikto pasiūlymo detalizacijos būtinumas iškilo po Vilniaus universiteto ir AB „YIT Kausta“ sutarties pasirašymo pradėjus rengti darbų projektą. Taigi tik tuomet Vilniaus universitetui ir AB „YIT Kausta“ buvo nurodyta, kad nedetalizuota įranga yra 3M gamintojo tiekiama įranga.

43Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai kvalifikavo atsakovo atliktus jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, o tą patvirtina prieštaravimai sprendimo turinyje: teismas konstatavo, kad pasiūlymas pateiktas tik atsakovo vardu, tačiau vėliau padarė išvadą, kad pasiūlymas pateiktas abiejų šalių vardu, tačiau nepaisant to vėl pradeda aiškinti, kad atsakovas neturėjo pareigos pasiūlyme nurodyti ieškovo kaip partnerio bei įtraukti ieškovo siūlomos įrangos, modelių ir specifikacijos. Šių teismo išvadų negalima laikyti prieštaringomis, kadangi teismas darydamas išvadas apie atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pateikto pasiūlymo pripažinimą bendru, atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, apklaustų liudytojų bei šalių paaiškinimus, todėl turėjo pakankamą pagrindą padaryti tokią išvadą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pažeidė rašytinių įrodymų išreikalavimo taisykles, kadangi netenkino jo prašymų dėl papildomų rašytinų įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo tenkino iš dalies, tačiau pateikti įrodymai teismo padarytos išvados nepaneigia. Ieškovo prašymo išreikalauti atsakovo sutartį su tiekėju, kurios pagrindu atsakovas tiekė AB „YIT Kausta“ reikalingą įrangą, teismas netenkino pagrįstai, kadangi tokie įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

44Dėl bendro pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų techniniams reikalavimams ir jo atmetimo

45Minėta, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 17 d. trečiajam asmeniui AB „ YIT Kausta“ pateikė pasiūlymą dėl knygų srautų automatizavimo sistemos, kurio dalyje nebuvo nurodytas konkretus gamintojas tai įrangos daliai, kurią pagal šalių jungtinės veiklos sutartį turėjo tiekti ieškovas. Trečiasis asmuo AB „YIT Kausta“ atsakovo pateiktą pasiūlymą įtraukė į konkurso organizatoriui – Vilniaus universitetui – rengiamą pasiūlymą ir pripažintas laimėtoju 2010 m. vasario 17 d. su Vilniaus universitetu sudarė rangos sutartį. Pradėjus rangos darbų vykdymo pasirengimą, atsakovas buvo paprašytas detalizuoti AB „YIT Kausta“ pateiktą pasiūlymą, nurodant siūlomos įrangos gamintojus ir modelius. Tuomet paaiškėjo, kad atsakovas siūlo trijų skirtingų gamintojų, tarp jų iš ieškovo siūlomo 3M gamintojo, įrangą. Būtent šiame etape iškilo trijų skirtingų gamintojų Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID ir 3M įrangos suderinamumo klausimas. Atsakovo buvo pareikalauta užtikrinti, kad siūloma skirtingų gamintojų įranga bus tarpusavyje suderinama. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad liudytojų parodymai nepatvirtino atsakovo teiginių, kad Vilniaus universitetas kategoriškai pareiškė, jog pasiūlymas su trijų skirtingų gamintojų įranga nėra priimtinas, nes įranga tarpusavyje nesuderinama. Liudytojų I. K., L. A. (2 t., 35, 36 b. l.) parodymai patvirtina, kad atsakovo buvo pareikalauti garantuoti, jog trijų skirtingų gamintojų įranga yra suderinama tarpusavyje. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad išgirdę apie gamintoją 3M iškėlė klausimą dėl įrangos suderinamumo, t. y. klausė atsakovo, ar jis gali patvirtinti, kad įranga derės. Taigi atsakovo argumentai, kad dėl atsakovo siūlomos trijų skirtingų gamintojų įrangos nesuderinamumo sprendimą priėmė Vilniaus universitetas, nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad sprendimą dėl įrangos nesuderinamumo priėmė atsakovas, tačiau aptartoje situacijoje toks sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Kad įrangos suderinamumo klausimą šalys sprendė, patvirtina liudytojų paaiškinimai (2 t., 35, 36 b. l.) apie vykusias derybas tarp Vilniaus universiteto, ieškovo ir atsakovo, šalių susirašinėjimas (1 t., 54 b. l.). Byloje nėra įrodymų, kad iškilus šiam klausimui ieškovas būtų patvirtinęs, garantavęs, jog 3M gamintojo siūloma įranga gali būti integruota su atsakovo siūloma įranga. Tokio patvirtinimo atsakovas taip pat negalėjo pateikti. Taigi nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo garantuoti, kad trijų skirtingų gamintojų siūloma įranga tenkins techninės specifikacijos reikalavimus ir galės būti apjungta į vieningą apskaitos, bibliotekos saugomų vienetų srautų valdymo ir transportavimo sistemą, todėl galima sutikti su atsakovo įrodinėjama aplinkybe ir teismo padaryta išvada, kad pasiūlymas, kuriame buvo siūloma skirtingų gamintojų tarp jų ir 3M įranga, nebuvo tinkamas ir jo pripažinti laimėjusiu nebuvo pagrindo. Nors ginčo situacijoje nebuvo atskiro rašytinio sprendimo dėl atsakovo pateikto pasiūlymo su trijų skirtingų gamintojų įranga atmetimo, tačiau šalims negalint garantuoti įrangos suderinamumo, atsakovas ir trečiasis asmuo AB „YIT Kausta“ atsakovo detalizuoto pirminio pasiūlymo pagrindu sutarties sudaryti negalėjo. Šioje situacijoje atsakovo negalima pripažinti pažeidusiu jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus ar nesąžininga sutarties šalimi, kadangi tolesnis abiejų šalių bendradarbiavimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu tapo objektyviai neįmanomas. Aptartos aplinkybės patvirtina teismo argumentų dėl jungtinės veiklos sutarties 1 dalies b įtvirtintos pareigos sąlygiškumo ir jos nepažeidimo, t. y. išnykus faktinei ir teisinei galimybei šalims toliau bendradarbiauti, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu nurodytą sąlygą ir priverstas tęsti šalių bendradarbiavimą, kadangi jis, kaip minėta, tapo nebeįmanomu.

46Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo siūloma įranga yra nesuderinama su atsakovo teikiama įranga. Apelianto teigimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė savo atstovaujamų gamintojų raštus, kurie iš esmės paneigia vienas kitą, tačiau teismas išimtinai vadovavosi atsakovo gamintojo Swisslog Telelift pateiktu raštu, o analogišką įrodomąją galią turintis 3M raštas, įrodantis, jog įranga suderinama, nebuvo aptartas, tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškovo pateiktas 3M gamintojo raštas paneigia atsakovo pateiktus Swisslog Telelift raštus ir patvirtina aplinkybę dėl ieškovo ir atsakovo siūlomos įrangos suderinamumo. Atsakovo siūlomos įrangos gamintojo 2010 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodyta, kad išnagrinėjus skirtingų knygų transportavimo sąsajos sistemos komponentų tiekėjų galimybes, vienintelė reikalavimus atitikusi įmonė buvo „Bibliotheca RFID Library Systems AG“ (1 t., 213, 216 b. l.). „Bibliotheca RFID Library Systems AG“ 2010 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad jos siūlomas pagrindinis valdymo įrankis bus išimtinai integruotas su Telelift Swisslog sistema; trečiųjų šalių produktus reikėtų išanalizuoti ir išbandyti, be to, atsiranda programinės ir aparatinės įrangos pasirinkimo apribojimų (1 t., 214, 217 b. l.). 3M gamintojo 2011 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodyta, kad 3M gavo iš Swisslog kelis komercinius pasiūlymus dėl Swisslog transportavimo sistemos, kuri yra integruojama su 3M automatizuoto grąžinimo sistema ir kurią sudaro daugiakomponentė periferinė įranga, diegimo; nuo 2010 pabaigos vyksta įvairios techninės diskusijos ir Swisslog pateikė bendrovei 3M VI.1 sąsajos specifikaciją, skirtą sistemos programinės įrangos integravimui; integruota 3M ir Swisslog sistema iki šiol nebuvo įdiegta (1 t., 239, 240 b. l.). Kompanija Swisslog Telelift GmbH nurodė, kad bendradarbiauja su 3M partneriu AAS iš Viduriniųjų Rytų įgyvendinant kelis projektus, tačiau tik Bibliotheca turi knygų krovimo technologiją ir yra vienintelis partneris, su kuriuo galima bendradarbiauti įgyvendinant Vilniaus universiteto projektą. (2 t., 49-50 b. l.). Taigi Swisslog Telelift nurodė, kad vienintelė reikalavimus atitikusi įmonė buvo „Bibliotheca RFID Library Systems AG“, o ieškovo pateiktas raštas nepatvirtina šių įrangų suderinamumo, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad 3M pateiktas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas paneigia atsakovo pateiktų raštų turinį. Ieškovo pateiktame 3M gamintojo rašte nurodyta, kad 3M ir Swisslog vykdo bendradarbiavimą, tačiau pažymėjo, kad integruota 3M ir Swisslog sistema nebuvo įdiegta. Ši aplinkybė, tik patvirtina faktą, kad pasiūlymo detalizavimo (2010 metais) metu nebuvo integruotos 3M ir Swisslog sistemos. Todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas pagal šalių patiektus raštus negalėjo konstatuoti, ar įranga suderinama, ar ne.

47Apeliantas įrodinėja, kad išvadai apie siūlomos įrangos nesuderinamumą padaryti reikia specialių žinių, kurių teismas neturi, todėl atsisakęs byloje skirti ekspertizę, kuri atsakytų į kilusį klausimą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgdama į tai, kad atsakyti į klausimą, ar trijų skirtingų gamintojų Swisslog Telelift, Bibliotheca RFID Library Systems AG bei 3M įranga yra suderinama, reikia specialių žinių, apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi (3 t., 95-99 b. l.) buvo paskirta ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui E. K. ir atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar byloje esančios ieškovo ir atsakovo jungtinės veiklos sutarties 2 punkte nurodyta ieškovo teiktina „3M“ gamintojo įranga techniniu, programiniu ir/ar kitokiu technologiniu požiūriu yra suderinama ir gali integruotai veikti kartu su atsakovo pagal sutartį teiktina gamintojų „Swisslog Telelift“ įranga ir „Bibliotheca“ įranga, sukuriant ir įrengiant Vilniaus universiteto vykdyto viešojo pirkimo „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimas“ dokumentuose nustatytus „Bibliotekos leidinių transportavimo, grąžinimo, rūšiavimo bei valdymo sistemos RFID technologijos pagrindu techninės specifikacijos“ reikalavimus atitinkančią knygų srautų automatizavimo sistemą? 2. Jeigu Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte numatyta ieškovo ir atsakovo teiktina įranga turi būti papildomai tarpusavyje suderinta, siekiant sukurti ir įrengti Vilniaus universiteto viešojo pirkimo „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos darbų pirkimas“ pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančią Knygų srautų automatizavimo sistemą - kuri konkrečiai ieškovo ir atsakovo pagal Sutartį teiktina įranga reikalauja papildomo suderinimo? Kokiu būdu ši įranga turi būti tarpusavyje suderinta ir integruota? Kokie būtų tokio suderinimo bei integravimo kaštai? 3. Ar 2010 m. liepos 13 d. (subrangos sutarties pasirašymo dieną) rinkoje buvo galima įsigyti veikiančią ir išbandytą programinę įrangą, apjungiančią visą pirmame klausime nurodytą trijų skirtingų gamintojų įrangą į vieningą apskaitos, bibliotekos saugomų vienetų srautų valdymo ir transportavimo sistemą, ir atitinkančią Techninės specifikacijos 12 dalies 12.1 - 12.5 punktuose nustatytus reikalavimus? 4. Jei trečiame klausime nurodytos įrangos nurodytą dieną rinkoje nebuvo, ar ją galėjo sukurti atsakovas ir ieškovas bei kokie būtų tokios programinės įrangos sukūrimo reikalavimai, įskaitant būtinus trečiųjų šalių sutikimus, leidimus ir pan., sukūrimo, įgyvendinimo ir testavimo terminas bei išlaidos? Ekspertas nurodė, kad ieškovo ir atsakovo siūloma įranga atitiko projekto dokumentuose numatytus bibliotekos leidinių transportavimo, grąžinimo, rūšiavimo bei valdymo sistemos RFID technologijos pagrindu techninės specifikacijos reikalavimus (3 t., 108 b. l.); kad šalių įranga yra suderinama, jos suderinamumui reikalinga tik integravimui panaudoti XML programinių produktų elementus įrangos integravimui į ALEPH ir SIP2 protokolą informacijos mainams; į trečiąjį klausimą ekspertas negalėjo atsakyti, o atsakydamas į ketvirtąjį – nurodė, kad šalys galėjo sukurti programinės įrangos produktą.

48Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012). Iš E. K. atliktos ekspertizės akto ir 2014 m. gegužės 19 d. vykusio teismo posėdžio metu eksperto duotų paaiškinimų teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo: iš E. K. ekspertizės akto nėra aišku, kuo vadovaudamasis ekspertas šias išvadas padarė, kokius tyrimus atliko, kokią medžiagą analizavo ir vertino, todėl teismas šiame akte nurodytomis išvadomis nesivadovauja. CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui. Vadovaudamasis minėta nuostata, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi (3 t., 165-169 b. l.) byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę, pavedęs ją atlikti ekspertui T. G., užduodant tuos pačius pirmoje nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nurodytus klausimus. Pakartotinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad ieškovo ir atsakovo sutartyje numatyta teikti įranga gali sudaryti pilnai funkcionuojančią vientisą sistemą, tačiau pažymėta, kad išskaidyta sistema turi keletą trūkumų, nepatogumų klientui, kadangi turi dvi atskiras posistemes ir vartotojui atsiranda daugiau administravimo darbo (3 t., 181-186 b. l.). Išvadose taip pat nurodyta, kad reikalaujama funkcionalumui įgyvendinti techniškai papildomų suderinamumų nereikėjo; atsakydamas į trečiąją ir ketvirtąjį klausimą ekspertas nurodė, kad 2010 m. liepos 13 d. Lietuvos ir regiono rinkoje nebuvo galima įsigyti veikiančios ir išbandytos programinės įrangos, apjungiančios visą pirmame klausime nurodytą trijų gamintojų įrangą, tačiau eksperto manymu, tai nėra logiška, kadangi tiek 3M, tiek „Bibliotheca“ turi visą reikiamą techninę ir programinę įrangą konkurso užduočiai įvykdyti, todėl naujo produkto kūrimas būtų nelogiškas, brangus bei nenaudingas ekonomiškai.

49Nors ekspertas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo sutartyje numatyta teikti įranga gali sudaryti pilnai funkcionuojančią vientisą sistemą, tačiau pažymėjo, kad išskaidyta sistema turi keletą trūkumų, nepatogumų klientui. Ieškovas pripažįsta, kad Vilniaus universitetui ir AB „YIT Kausta“ buvo svarbu, kad visa įdiegta sistema galėtų būti sėkmingai integruota ir veiktų. Atsakovo, trečiųjų asmenų – Vilniaus universiteto ir AB „YIT Kausta“ suderintos specifikacijos 12.1 punkte nurodyta, kad programinė įranga turi apjungti visas sudedamąsias dalis į vieningą apskaitos, bibliotekos saugomų vienetų srautų valdymo ir transportavimo sistemą, o 12.2 punkte numatyta, kad programinė įranga turi užtikrinti visų sistemos dalių tinkamą funkcionavimą (1 t., 169 b. l.). Eksperto išvadoje nurodyta, kad dviejų posistemių sistema vartotojui nėra patogi dėl jos administravimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trijų gamintojų įranga negali sudaryti vieningos sistemos taip kaip numatyta techninių specifikacijų 12.1 ir 12.2 punktuose, ji turėtų būtų valdoma iš skirtingų posistemių, todėl skirtingų gamintojų įrangos naudojimas sukeltų papildomų nepatogumų vartotojui ir neužtikrintų specifikacijų 12.1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovas nepagrįstai ir vienašališkai pašalinto ieškovą ir pasirinko kitą įrangos gamintoją.

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakartotinės ekspertizės metu padarytas išvadas dėl įrangos suderinamumo galimybės egzistavimo, atsižvelgdama į tai, kad tokios išvados padarymui buvo reikalingos specialios žinios, kad nei ieškovas, nei atsakovas sprendimų dėl įrangos suderinamumo priėmimo metu negalėjo garantuoti tokios įrangos suderinamumo, bei į tai, kad šios aplinkybės nustatymui ir išsiaiškinimui ilgas laikas negalėjo būti skirtas, kadangi įvykus viešajam pirkimui, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, reikėjo operatyviai priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, darbų vykdymo ir subrangos sutarties sudarymo, sprendžia, kad atsakovo sprendimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo negalimumo buvo pagrįstas ir teisėtas.

51Dėl kitų atsakovo pareigų pagal jungtinės veiklos sutarties vykdymą pažeidimo ir atsakovo atsakomybės

52Ieškovas dėl atsakovo prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį pažeidimo prašė iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad tam, jog atsakovui būtų taikoma sutartinė atsakomybė, turi būti konstatuotas sutarties pažeidimo faktas. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), jį privalo įrodyti kreditorius (ieškovas), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės ir kad jam, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, turi būti taikoma griežta civilinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nebuvo atleistas nuo atsakomybės. Teismas nekonstatavo jungtinės veiklos sutarties prievolių pažeidimo, todėl atsakomybei atsirasti nebuvo pagrindo. Su šiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

53Be jau aptartų ieškovo nurodytų atsakovo sutarties 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintų pareigų pažeidimo, kurių teismas nepripažino padarytais, ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė sutarties 8 dalyje įtvirtintą pareigą tarpusavyje nekonkuruoti; 10 punkto c papunkčio pažeidimą dėti visas pastangas pašalinti nesklandumus dėl sutarties tinkamo vykdymo; bei už sutartinės prievolės be kitos šalies sutikimo nevesti derybų dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ar dalinio nevykdymo bei kompensacijų mokėjimo pažeidimą.

54Sutarties 8 dalyje (a ir b punktai) numatytas šalių įsipareigojimas sutarties galiojimo laikotarpiu tiesiogiai ar netiesiogiai nesudaryti kitų susitarimų su trečia šalimi dėl šios sutarties dalyko; sutarties galiojimo laikotarpiu neperduoti prisiimtų įsipareigojimų ar jų vykdymo trečiai šaliai be kitos šalies sutikimo. Byloje konstatuota, kad šalių sutartis pasibaigė tuomet, kai nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo patvirtinti trijų skirtingų gamintojų siūlomų įrangų suderinamumo, todėl tolesnis jungtinės veiklos sutarties vykdymas tapo neįmanomas, t. y. neatsiradus sutarties 1 dalies b punkte numatytai sąlygai – ieškovo ir atsakovo pasiūlymo nepripažinus tinkamu. Tai, kad susiklosčius tokiai situacijai atsakovas pasiūlė kito gamintojo įrangą, negalima pripažinti sutarties 8 dalies pažeidimu, kadangi jungtinės veiklos sutartis jau buvo pasibaigusi dėl bendro ieškovo ir atsakovo pateikto pasiūlymo atmetimo. Atsakovą būtų galima pripažinti pažeidusiu šią sutarties dalį, jeigu jis kito gamintojo įrangą būtų pasiūlęs dar iki nurodytos situacijos susiklostymo, arba būtų iš karto pasiūlęs kelių gamintojų įrangą. Kito gamintojo įrangą atsakovas pasiūlė tik bendro pasiūlymo nepripažinus tinkamu. Taigi kitą pasiūlymą atsakovas pateikė tik tuomet, kai jungtinės veiklos sutartis tarp šalių nebegalėjo būti objektyviai įvykdoma. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas pažeidė tarpusavio nekonkuravimo sąlygą.

55Ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Sutarties 10 dalies a punkte numatyta, kad kilus nesklandumams dėl sutarties tinkamo vykdymo, šalys įsipareigoja bendrai dėti visas pastangas dėl šių nesklandumų pašalinimo su tikslu išvengti kokių nors sankcijų taikymo. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jungtinės veiklos sutarties 10 dalyje nustatyti įsipareigojimai susiję ne su jungtinės veiklos sutarties vykdymu, o šalių bendro pasiūlymo pagrindu su rangovu sudarytos subrangos sutarties vykdymu. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas nepagrįstai vadovaujasi šia sutarties dalimi įrodinėdamas atsakovo sutarties netinkamą vykdymą. Kita vertus, atsakovui pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi nustato įstatymai, todėl ir be minėtos sutarties nuostatos vykdydamas sutartį atsakovas privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 200 str. 2 d.). Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, nebendradarbiavo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė išspręsti susidariusią situaciją ir išsiaiškinti atsakovo ir ieškovo siūlomos įrangos suderinamumą (buvo rengiami bendri Vilniaus universiteto, ieškovo ir atsakovo susitikimai įrangos suderinamumo klausimui išspręsti), todėl CK 200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos atsakovas nepažeidė.

56Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas jungtinės veiklos sutarties nepažeidė, todėl nėra pagrindo jam taikyti sutartinę atsakomybę ir tenkinti ieškovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo nagrinėti kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, t. y. ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio pagrįstumo bei priežastinio ryšio egzistavimo.

57Dėl įrodymų vertinimo pažeidimo

58Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų išreikalavimo principą, netenkino ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei ekspertizės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo prašymus ir dalį jo prašomų įrodymų išreikalavus bei paskyrus byloje dvi ekspertizes, šie apelianto argumentai tampa nebeaktualūs. Tačiau išreikalauti įrodymai bei paskirtos ekspertizės išvados pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusi ginčą, tinkamai aiškino jungtinės veiklos sutarties sąlygas bei vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsakovo pateiktą pasiūlymą pripažino bendru šalių pasiūlymu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas jungtinės veiklos sutarties sąlygų nepažeidė, kad sutartinė civilinė atsakomybė jam nekyla, todėl pagrįstai konstatavo ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo tenkinimui pagrindo nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

61Atsakovas prašo atlyginti 20 842,25 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (4 t., 29-30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39 b. l.). Byloje taip pat yra 2012 m. kovo 5 d. atsakovo prašymas dėl 10 587,50 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., 164, 165 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir jų pobūdį, atsižvelgdama į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokesčio už procesinio dokumento surašymą, atstovavimą teisme bei kitų dokumentų rengimą dydį, todėl, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11, 8.16, 8.18 punktais, atsakovui iš ieškovo priteistino užmokesčio dydį mažina iki rekomenduojamos maksimalios sumos –1 158,48 Eur (4 000 Lt).

62Dėl apmokėjimo už ekspertizes

63Ieškovas ir atsakovas į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo po 5 000 Lt ekspertizės išlaidoms padengti (3 t., 73, 78 b. l.). E. K. nurodė ekspertizę atliksiąs už 9 000 Lt, tačiau jo pateiktas išvadas teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis, todėl skyrė pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad išvados kėlė abejonių ir jomis teisėjų kolegija nesivadovavo, darytina išvada, kad tokią ekspertizę nėra pagrindo apmokėti.

64T. G. sutiko atlikti ekspertizę už 9 000 Lt. Teismas eksperto išvadomis vadovavosi, jas vertino, todėl yra pagrindas T. G. išmokėti iš teismo specialioje sąskaitoje esančių šalių pervestų lėšų 2 606,58 Eur (9 000 Lt), o likusius 289,62 Eur (1 000 Lt) grąžinti atsakovui.

65Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo už ekspertizę sumokėta likusi 4 000 Lt (1 158,48 Eur) suma jam priteistina iš ieškovo. Tokiu atveju bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 2 316,96 Eur (8 000 Lt).

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hansab“, j. a. k. 111510685, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Atea“, j. a. k. 122588443, 2 316,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų ir 96 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

69Išmokėti iš teismo specialiojoje sąskaitoje esančių lėšų ekspertui T. G. 2 606,58 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus, 58 ct) už atliktą ekspertizę.

70Grąžinti iš teismo specialiosios sąskaitos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hansab“, j. a. k. 111510685, 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 ct), pinigus pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT25 2140 0300 0220 9148.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 444 123,22 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. 1. Teismas nepagristai konstatavo, jog atsakovas tinkamai įgyvendino... 10. 2. Teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri teigia,... 11. 3. Jungtinės veiklos sutartis realiai buvo parengta dar 2009 m. gruodžio 16... 12. 4. Aplinkybę, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir... 13. 5. Teismas nepagristai konstatavo, kad ieškovo siūloma įranga yra... 14. 6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo siūlytas gamintojas 3M... 15. 7. Jungtinės veiklos sutartyje atsakovo atsakomybė nėra apribota, todėl jis... 16. 8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolė buvo sąlyginė, o... 17. 9. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sutarties galiojimo... 18. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus... 19. 1. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl tariamai atsakovo... 20. 2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jau 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlymo... 21. 3. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi nauja aplinkybe, kad sutartis buvo... 22. 4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimu teismas daro viena kitai... 23. 5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendras ieškovo ir atsakovo pasiūlymas... 24. 6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo ir atsakovo į bylą pateikti... 25. 7. Priešingai nei teigia ieškovas, 2011 m., rugsėjo 9 d. 3M raštas... 26. 8. Ieškovo pozicija, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai,... 27. 9. Teismas tinkamai įvertino 3M gamintojo įrangos netinkamumą Vilniaus... 28. 10. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad bendras ieškovo ir atsakovo pasiūlymas... 29. 11. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutartyje numatyti įsipareigojimai... 30. 12. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir pažeidė... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus universitetas 2009 m. birželio 13 d. paskelbė... 34. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties... 35. Dėl atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. pasiūlymo vertinimo... 36. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi... 37. Teismas atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. trečiajam asmeniui AB „YIT... 38. Byloje nustatyta, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. konkurso dalyviams... 39. Ieškovas teigia, kad teismas neįvertino ieškovo pateikto susirašinėjimo,... 40. Ieškovo nurodomas jungtinės veiklos sutarties numeris neįrodo, kad sutartis... 41. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus universitetui su konkurso laimėtoju AB „YIT... 42. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas praėjus pusmečiui nuo pasiūlymo... 43. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 44. Dėl bendro pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų techniniams reikalavimams... 45. Minėta, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 17 d. trečiajam asmeniui AB „ YIT... 46. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo siūloma... 47. Apeliantas įrodinėja, kad išvadai apie siūlomos įrangos nesuderinamumą... 48. Pagal CPK 216 straipsnio 1 dalį eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma... 49. Nors ekspertas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo sutartyje numatyta... 50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakartotinės ekspertizės metu padarytas... 51. Dėl kitų atsakovo pareigų pagal jungtinės veiklos sutarties vykdymą... 52. Ieškovas dėl atsakovo prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį pažeidimo... 53. Be jau aptartų ieškovo nurodytų atsakovo sutarties 1 dalies a ir b punktuose... 54. Sutarties 8 dalyje (a ir b punktai) numatytas šalių įsipareigojimas... 55. Ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas... 56. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 57. Dėl įrodymų vertinimo pažeidimo... 58. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 60. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme... 61. Atsakovas prašo atlyginti 20 842,25 Lt apeliacinės instancijos teisme... 62. Dėl apmokėjimo už ekspertizes... 63. Ieškovas ir atsakovas į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo po 5 000 Lt... 64. T. G. sutiko atlikti ekspertizę už 9 000 Lt. Teismas eksperto išvadomis... 65. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo už ekspertizę sumokėta likusi... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti... 68. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hansab“, j. a. k.... 69. Išmokėti iš teismo specialiojoje sąskaitoje esančių lėšų ekspertui T.... 70. Grąžinti iš teismo specialiosios sąskaitos atsakovui uždarajai akcinei...