Byla 2A-149-943/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Bendrasis pagalbos centras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R., V. R. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-42-565/2015 pagal ieškovų R. R., V. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Bendrasis pagalbos centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiami klausimai, susiję su valstybės civiline atsakomybe už priešgaisrinių gelbėjimo darbų organizavimą.
  2. Ieškovai R. R., V. R. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės 63 220,28 Eur turtinės žalos atlyginimą, taip pat po 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas
  3. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. sausio 31 d. kilo gaisras jiems priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ). Apie gaisrą Bendrosios pagalbos centrui (toliau – BPC) pranešta 19.09 val. Pirmasis ugniagesių automobilis į įvykio vietą atvyko tik 20.29 val. Dėl atsivežto vandens stygiaus atvira liepsna degantis sodybos namas buvo gesinamas vos 10 minučių. Nepaisant to, kad buvo galimybė papildomai vandenį imti iš šalia esančio vandens telkinio, buvo laukiama kito ugniagesių automobilio, kuris atvyko 20.48 val. Vėliau atvyko dar keli ugniagesių automobiliai, tačiau namas bei jame buvęs turtas sudegė.
  4. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų veiksmai neatitiko reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto (toliau – Standartas) 6 punkte, taip pat Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 patvirtintų Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.5, 8.8, 37 punktuose. Neteisėti valstybės veiksmai sukėlė ieškovams ne tik turtinę (prarasto turto atkūrimo išlaidos ir vertė), bet ir neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės solidariai ieškovams 33 674,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, kiekvienam ieškovui po 870 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad BPC apie gaisrą informuotas 19.09 val. Ugniagesių komanda į įvykio vietą išsiųsta 19.14 val. Pirma ugniagesių komanda į gaisro vietą atvyko 20.29 val., kitos dvi: 20.48 val. ir 20.52 val. Į gaisrą išsiųstoms ugniagesių komandoms buvo perduotas BPC pranešimas apie gaisro vietą: „( - ), prie karjero”. Ištyręs BPC ugniagesiems pateiktą informaciją apie gaistro vietą, gaisro gesinimo vadovo tarnybinių pranešimų ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atlikto vykimo į gaisrą tyrimo išvadų turinį, teismas padarė išvadą, kad ugniagesiai vėlavo atvykti į gaisro vietą dėl netinkamų navigacijos duomenų, neatnaujintų operacijų žemėlapių.
  3. Teismas pažymėjo, kad BPC, gavęs pranešimą apie gaisrą, nesiaiškino, kuo svarbi ieškovo A. R. pateikta nuoroda „prie karjero“, nepatikslino maršruto. Kadangi realus ugniagesių atvykimo į gaisro vietą laikas galėjo būti apie 40 min., o atvira liepsna namo viduje pasirodė apie 20.29 val., teismas sprendė, kad ugniagesiams laiku atvykus gesinti gaisro būtų buvę galima išvengti kilusių padarinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
  4. Nustatydamas ieškovų patirtos žalos dydį, teismas pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai namo atstatymo išlaidas apskaičiuoja neįvertindami namo nusidėvėjimo. Remdamasis ieškovų pateikta išvada dėl gyvenamajam namui gaisro padarytų nuostolių įvertinimo Nr.140227V-02, kitais įrodymas teismas padarė išvadą, kad ieškovai iš viso patyrė 42 093,67 Eur dydžio žalą. Atsižvelgęs į tai, kad gaisras kilo ieškovui V. R. be priežiūros ilgam palikus degančią krosnį, taip pat į tai, jog degios medinės sienos konstrukcijos glaudėsi prie krosnies sienelių, teismas pripažino, kad ieškovai yra iš dalies atsakingi dėl kilusio gaisro. Dėl to teismas ieškovams priteistinos žalos atlyginimo dydį sumažino 20 procentų.
  5. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai ne tik prarado didelės vertės turtą, bet pažeista jų galimybė kokybiškai praleisti laisvalaikį, pailsėti, bendrauti. Įvertinęs, kad tą lėmė turtinės vertybės, kuri gali būti atkurta, praradimas, ieškovai nepatyrė sveikatos pakenkimų, atsižvelgęs į ieškovų dalinę kaltę dėl kilusių padarinių, teismas ieškovams priteisė po 870 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
  6. Ieškovams iš atsakovo taip pat kaip bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė žalos įvertinimo ataskaitos parengimo išlaidų atlyginimą

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) pareigūnai į gaisro vietą išvyko operatyviai, t. y. nepažeisdami Nuostatų 35.2 punkte nustatyto termino. Vykdami į įvykio vietą, PGT pareigūnai naudojosi žemėlapiu ir navigacijos įranga bei vadovavosi BPC nurodymais. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgas sutelkia ir iki jų atvykimo į įvykio vietą valdo BPC (Nuostatų 19 punktas). Į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pavėluotai atvyko dėl BPC nepilnai surinktos aktualios informacijos, t. y. nesurinkti visi duomenys apie nelaimės vietą ir kt. PGT pareigūnų naudoti žemėlapiai ir navigacijos įranga buvo tinkami. Taigi PGT pareigūnų veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
    2. Nustatydamas ieškovų patirtos žalos dydį, teismas rėmėsi išimtinai ieškovų pateiktais įrodymais. Neatlikus ekspertizės, kuri leistų nustatyti, ar ugniagesiai, atvykę į įvykio vietą laiku, būtų galėję užgesinti gaisrą, nėra galimybės apskaičiuoti tikrojo ieškovų patirtos žalos dydžio.
    3. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai nepateikė įrodymų apie dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, streso kilusius sveikatos sutrikimus. Be to, ieškovė R. R. nematė degančios sodybos. Taigi ji nepatyrė neturtinės žalos.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, ieškinio reikalavimus patenkinant visiškai; priteisti iš atsakovės jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovai nuostolius patyrė ne dėl gaisro židinio, bet dėl namo viduje kilusios atviros liepsnos, kurią lėmė aplaidūs PGT pareigūnų veiksmai. Taigi teismo argumentai dėl dalinės ieškovų kaltės yra nepagrįsti. Teismas neįvertino to, kad ieškovas V. R. BPC apie kilusį gaisrą informavo nedelsiant, kai paaiškėjo, kad nepavyks pašalinti pirminio gaisro židinio turimomis priemonėmis. Ieškovai nėra kalti dėl kilusių padarinių.
    2. Išvados dėl gaisro padarytų nuostolių įvertinimo parengimo išlaidas teismas turėjo priskirti prie bendrųjų ieškovų nuostolių, bet ne prie bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime suformuluoti tokie atsikirtimai:
    1. PGT pareigūnų aplaidumą įrodo greitosios medicinos pagalbos ekipažo, iš BPC gavusio analogišką informaciją apie įvykio vietą, atvykimas į gaisravietę per 30 min. Byloje nustatyta, kad PGT pareigūnai naudojosi pasenusiais žemėlapiais ir tai lėmė netinkamo kelio pasirinkimą. Iš visumos aplinkybių aišku, kad atsakovė netinkamai vykdė ne tik PGT pareigūnų aprūpinimą reikiama įranga, bet ir neorganizavo mokymų, skirtų pažinti galimas gaisrų gesinimo vietoves. Nežinodami ( - ) ir jo apylinkių, PGT pareigūnai neatsižvelgė į gaisravietės orientyrą – karjerą, nesitikslino maršruto.
    2. Atsakovė prašymą skirti byloje teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti pareiškė paskutiniame teismo posėdyje. Taigi teismas pagrįstai jo netenkino. Be to, pati atsakovė patvirtino, kad sodyba turėjo būti apimta liepsnos praėjus 12 min nuo atviros ugnies pasirodymo.
    3. Ieškovai dėl patirtų išgyvenimų turėjo gerti raminamuosius vaistus, sumažėjo jų bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuria turi atlyginti atsakovė.
  4. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti remiantis argumentais, išdėstytais jos apeliaciniame skunde.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai reikalauja valstybės civilinės atsakomybės, t. y. atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl valstybės institucijos, atsakingos už priešgaisrinę saugą, neteisėtų veiksmų, aplaidžiai organizuojant ieškovams priklausiusio sodybos namo gaisro gesinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimai, skundžia abi bylos šalys. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniuose skunduose iškelti teisės klausimai dėl: 1) valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos netinkamai organizuoja gaisro gesinimą; 2) gaisro priežasčių ir gaisro metu žuvusio turto savininko veiksmų reikšmės nustatant atlygintinų nuostolių dydį; 3) žalos apskaičiavimo, kai turtas žūva, tinkamumo remiantis prarasto turto atkuriamosios vertės kriterijumi; 4) ieškovų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako atskirai.

13Dėl valstybės neteistėtų veiksmų už netinkamą gaisrų gesinimo organizavimą

  1. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010).
  2. Sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju valstybė turėjo pareigą atlikti veiksmus, užtikrinančius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimą į gaisro vietą per konkretų laiką.
  3. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – PSĮ) 3 straipsnio nuostatos patvirtina, kad valstybė yra prisiėmusi pareigą organizuoti tinkamą priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos funkcionavimą. Vienas nurodytos sistemos uždavinių – gaisrų gesinimas ir žmonių bei turto gelbėjimas gaisro metu (PSĮ 3 straipsnio 3 dalis). Valdžios institucijos nustato ne tik priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartus, bet ir organizuoja gaisrų gesinimo darbus (PSĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 1 punktas). PSĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę į gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą kilus gaisrui. Taigi valstybė yra prisiėmusi pozityvią pareigą tinkamai organizuoti gaisrų gesinimą ir žmonių bei turto gelbėjimą gaisro metu. Šios pareigos netinkamas vykdymas ar nevykdymas suteikia teisę kiekvienam nukentėjusiam asmeniui reikalauti patirtos žalos atlyginimo (PSĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  4. Įgyvendinant PSĮ nustatytus reikalavimus, priimti poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose detalizuota valstybės pareigų priešgaisrinės saugos srityje vykdymo tvarka, sąlygos. Standarto II skyriuje apibrėžti reagavimo į pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijai, kurių privalo laikytis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, gavusios pagalbos prašymą. Standarto 6 punkte nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse per metus 80 procentų visų pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas turi būti ne ilgesnis kaip 18 minučių.
  5. Apeliaciniuose skunduose neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad PGT į gaisro vietą atvyko praėjus 1 val ir 15 min po to, kai pagalbos pranešimą BPC perdavė PGT (t. I, b. l. 25, 28). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad PGT pajėgos į gaisro vietą atvyko pavėluotai, nes BPC netinkamai veikė, nesurinkdama visos aktualios informacijos apie įvykio vietą. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Byloje nustatyta, kad BPC informaciją apie gaisrą perdavė ne tik PGT, bet ir Vilniaus apskrities greitosios medicininės pagalbos stoties dispečerinei (t. I., b. l. 25). Greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigada, kuriai BPC apie įvykio vietą perdavė tokią pačią informaciją kaip ir PGT, į įvykio vietą atvyko 19.39 val, t. y. per 23 min nuo pagalbos pranešimo gavimo (t. I, b. l. 25, 27). Tai patvirtina, kad BPC veiksmai nebuvo kliūtis PGT operatyviai atvykti į gaisro vietą. Apie tai galima spręsti ir iš ugniagesių, vykusių gesinti gaisro, paaiškinimų (t. I, b. l. 165–168).
  6. PGT ugniagesių naudotų žemėlapių netikslumai, vietovės, kurioje kilo gaisras, nežinojimas yra aplinkybės, kurios suponuoja valstybės netinkamo pareigos vykdymo faktą. Priešgaisinių gelbėjimo pajėgų darbuotojų nepakankamas aprūpinimas reikiamomis ir / ar tinkamomis techninėmis priemonėmis, turinčiomis padėti operatyviai reaguoti į gautus pagalbos prašymus ir atvykti į įvykio vietą, yra aplinkybė, įrodanti valstybės pareigų, aptartų 18 punkte, pažeidimą.
  7. Nustatyti neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusia žala – ieškovų sodybos namo sudegimu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. prieš D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).
  8. Valdžios institucijų darbuotojų, atsakingų už gaisrų gesinimą, neteisėti veiksmai – pavėluotas atvykimas į gaisro vietą – prisidėjo prie kilusių padarinių, t. y. ieškovams priklausiusio sodybos namo sudegimo. Jeigu PGT ugniagesiai pagal nustatytas faktines aplinkybes būtų veikę tinkamai ir anksčiau atvykę į įvykio vietą, ieškovai tikėtina, kad būtų patyrę mažesnę žalą – atsakovė sudarė prielaidas žalai padidėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo nustatyto neteisėto veiksmo.

14Dėl ieškovų veiksmų reikšmės nustatant valstybės atsakomybės dydį

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį, netinkamai įvertino ieškovų veiksmų reikšmę žalai atsirasti. Kita vertus, ieškovai apeliaciniame skunde nurodo priešingą argumentą, kad jie nėra kalti dėl kilusių padarinių, o pagal ginčo aplinkybes veikė apdairiai ir rūpestingai.
  2. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
  3. Spręsdamas kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai yra iš dalies kalti dėl kilusių padarinių. Teismas, nustatydamas bylos šalių kaltės laipsnį, padarė išvadą, kad ieškovams tenka 20 procentų dydžio patirtų nuostolių našta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų neatsargumas padėjo žalai atsirasti, tačiau nustatė netinkamą jų kaltės dydį.
  4. Byloje nustatyta, kad, atlikus patikrinimą dėl ginčo gaisro, buvo konstatuota, kad ginčo sodybos namo gaisras galėjo kilti užsidegus medinėms sienos konstrukcijoms, kurios glaudėsi prie krosnės sienelių. PGT inspektoriaus 2014 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad tarp krosnies ir degios vidinės pertvartos nebuvo įrengta nedegių medžiagų perskyra (t. I, b. l. 162). 2014 m. sausio 31 d. akte dėl kilusio gaisro įrašyta, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis – krosnies įrengimo taisyklių pažeidimas (t. I, b. l. 161). Ieškovas V. R. buvo supažindintas su paminėtu aktu ir patvirtino, kad sutinka su nustatyta gaisro priežastimi. Šie duomenys sutampa su ieškovo V. R. paaiškinimais, kad dūmai pradėjo veržtis iš po vienos iš plokščių, kuriomis buvo apkalta prie krosnies buvusi medinių rąstų siena (CPK 185 straipsnis).
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas V. R. pagal jo paaiškinimus, užkūręs krosnį, iš sodybos išvyko apie 15.30 val. Į sodybą ieškovas grįžo apie 18.30 val. ir įėjęs į namą iškart pajuto dūmų kvapą bei pastebėjo, kad nežymiai pajuodavo prie krosnies esanti medinių rąstų siena, apkalta USB plokštėmis. Dūmų veržimosi vietoje ieškovas pagal jo paaiškinimus užpylė apie 5 kibirus vandens bei apie įvykį pranešė savo broliui A. R. ir draugui A. V.. Pastarajam atvykus į sodybą apie 19.00 val. ieškovas vėl pamatė, kad smilksta tapati sienos dalis. Iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti, kad jis, paskambinęs nurodytiems asmenims, sodybos name nepasiliko ir galimo gaisro vietos detaliau neapžiūrėjo. Tik į sodybą atvykus A. V., ieškovas kartu su juo nuplėšė vieną iš sieną dengusių plokščių ir pamatė, kad keliose sienos vietose atsirado žarijų. Vis dėlto ieškovas net ir tuomet apie kilusį gaisrą nepranešė BPC, bet bandė gaisro židinį užgesinti savo jėgomis. Apie gaisrą BPC informavo ieškovo brolis, į sodybą atvykęs vėliau (pirmas skambutis BPC registruotas 19.09 val) (t. I, b. l. 25).
  6. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad gaisras ieškovų sodybos name kilo dėl priežasties, tiesiogiai susijusios su ieškovų veiksmais, t. y. krosnies įrengimu prie medinių rąstų sienos, neizoliuotos nedegių medžiagų pertvara. Pirmieji gaisro požymiai pasirodė po to, kai ieškovas V. R. – prieš tai palikęs užkurtą krosnį – grįžo į sodybą. Nepaisant to, kad pastebėjo, jog iš po vienos iš plokščių, kuriomis buvo apkalta degti pradėjusi siena, pradėjo veržtis dūmai, ieškovas apie tai BPC neinformavo, plokštės neatplėšė ir neįsitikino, ar jo piltas vanduo užgesino gaisro židinį. Tai buvo padaryta tik tuomet, kai dūmai iš po plokštės pradėjo veržtis antrą kartą ir jau nebuvo įmanoma sustabdyti gaisro plitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad aptarti ieškovo veiksmai buvo rūpestingi ir jie nėra susiję su kilusiais padariniais.
  7. Jeigu ieškovas V. R., neatsižvelgiant į krosnies netinkamo įrengimo, užkurtos krosnies palikimo be priežiūros faktus, būtų nedelsiant, kai tik pastebėjo pirmus dūmus, apie gaisrą pranešęs BPC, nuplėšęs plokštes, kuriomis buvo apkalta rusenti pradėjusi siena, ir įsitikinęs, kad siena nustojo degti, tikėtina, kad būtų pavykę išvengti kilusių padarinių. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ugniagesius iškvietus 18.30 val, jie pagal bylos aplinkybes būtų atvykę ne vėliau kaip 19.45 val, t. y. dar iki atviros liepsnos pasirodymo. Abejonių dėl ieškovo V. R. nerūpestingumo nekyla.
  8. Gaisro kilimo aplinkybių visuma (pritariant atsakovės apeliacinio skundo argumentams) teikia pagrindą išvadai, kad gaisro padarinius didesne dalimi lėmė ieškovo V. R. nepakankamas rūpestingumas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo nustatytas kaltės proporcijas, nurodydama, kad ieškovams turėtų tekti 80 procentų kilusių praradimų našta – tokia dalimi turėjo būti sumažintas ieškovams priteistas žalos atlyginimas.

15Dėl turtinės žalos dydžio apskaičiavimo ir jos pagrįstumo

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jos prašymo skirti ekspertizę, negalėjo objektyviai apskaičiuoti ieškovų patirtos turtinės žalos dydžio.
  2. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ekspertizės skyrimo klausimą iškėlė tik tada, kai teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Iki tol atsakovei nekilo abejonių (ar bent ji tokių nepareiškė), kad bylos svarstymui pateiktų įrodymų pakanka apskaičiuoti ieškovų patirtos žalos dydį. Nustatyta, kad ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės nuostolius, lygius jų sudegusio sodybos namo atstatymo kainai. Kadangi ieškovai nėra pradėję namo atstatymo darbų ir neturėjo realių išlaidų, jie savo reikalavimą grindė turto vertintojo išvada dėl to, kiek galėtų kainuoti statybos darbai ir medžiagos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų pateiktais įrodymais, ieškovų turtinių netekimų dydį nustatė nuostolius apskaičiuodamas pagal prarasto turto atkūrimo sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia bylą nagrinėjusio teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimta civilinėje byloje V. B. prieš V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
  4. Ieškovų pateiktos turto vertintojo išvados ir ją tikslinančio priedo, kuriais vadovavosi teismas, turinio trūkumų atsakovė nenurodo. Taip pat ji neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovų patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovų pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad informacijos įrodomoji vertė teismo nustatoma pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau jis turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Aptariamu atveju žalos dydžiui nustatyti ieškovų pateiktų dokumentų pakanka. Nurodytai faktinei aplinkybei atskleisti papildomos specialiosios žinios nereikalingos.
  5. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pavėluotai pateikto prašymo skirti ekspertizę žalai nustatyti. Juolab, kad atsakovė ekspertizės atlikimo poreikį iš esmės sieja ne su žalos dydžio apskaičiavimu, bet teisinio priežastinio ryšio nustatymu. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

16Dėl ieškovų reikalavimo priteisti jų patirtą neturtinę žalą

  1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
  2. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. Z. ir kt. prieš Alytaus rajono savivaldybės administraciją, bylos Nr. 3K-3-90/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką).
  3. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. prieš Lietuvos Respubliką, bylos Nr. 3K-3-539/2012, ir joje nurodytą teismo praktiką).
  4. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovams priteisė po 870 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas priteistino atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kokio pobūdžio vertybė buvo pažeista, taip pat į tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė sveikatos sutrikimų, ir į ieškovų kaltę dėl kilusio gaisro. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, rėmėsi tinkamais kriterijais, tačiau juos netinkamai taikė ir teisiškai kvalifikavo.
  5. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padarė klaidą, nuspręsdamas, jog, sudegus sodybos namui, ieškovai neteko galimybės praleisti laisvalaikį, pailsėti. Tai, kad ieškovų pasirinkimą kaip leisti laisvalaikį, ilsėtis apribojo sodybos praradimas, nereiškia jų teisės į poilsį esminio pažeidimo, kuris būtų pagrindas jį atstatyti pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu. Antra, ieškovai yra pagrindiniai kilusių padarinių kaltininkai. Atsakovės neteisėti veiksmai yra šalutinio pobūdžio ir prie padarinių kilimo prisidėjo tik netiesiogiai. Trečia, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė įrodymų, kad patirti išgyvenimai turėjo realių padarinių jų sveikatai. Visetas šių aplinkybių teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėtų kompensuoti ieškovų patirtą neturtinę žalą, t. y. emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus.
  6. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.250 straipsnį ir 6.282 straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: netenkinamas ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą, iš atsakovės ieškovams priteistos turtinės žalos dydis mažinamas iki 8 418,73 Eur (42 093,67 Eur × 20 procentų) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo 868,86 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos, taip pat 144,81 Eur žyminio mokesčio ir 484,43 Eur turto vertinimo išvados parengimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Patenkinta apie 12 procentų ieškinio reikalavimų (66 116,48 Eur / 8 418,73 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovės priteisiama 104,26 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos ir 58,13 Eur turto vertinimo išvados parengimo išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovams 1 467,22 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimas buvo atidėtas, o netenkinta 88 procentai ieškinio reikalavimų, iš ieškovų valstybei lygiomis dalimis priteisiama 1 273,77 Eur žyminio mokesčio (1 612,03 Eur × 88 procentai – 144,81 Eur) (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
  3. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 9,08 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 7,99 Eur nurodytų išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 3, 6 dalys).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

20„Ieškinį tenkinti iš dalies.

21Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskirties priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, solidariai ieškovams R. R. (asmens kodas ( - ) ir V. R. (asmens kodas ( - ) 8 418,73 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų ir 73 ct) turtinės žalos atlyginimo, 162,39 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 418,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Kitą ieškinio dalį atmesti.

23Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. R. ir V. R. valstybei 1 281,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu, atlyginimo.

24Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiami klausimai, susiję su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12.
        1. Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai... 13. Dėl valstybės neteistėtų veiksmų už netinkamą gaisrų gesinimo... 14. Dėl ieškovų veiksmų reikšmės nustatant valstybės atsakomybės dydį 15. Dėl turtinės žalos dydžio apskaičiavimo ir jos pagrįstumo 16. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti jų patirtą neturtinę žalą 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
          1. CPK 93... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą,... 20. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskirties... 22. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 23. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų R. R. ir V. R. valstybei 1 281,76 Eur... 24. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos...