Byla 2A-162-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Ž. Pacevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Travedus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Travedus“ ieškinį atsakovui UAB „Viadeka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Travedus“ 2008-11-10 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 43-44), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Viadeka“ 11 394,24 Lt skolos, tame tarpe 345,28 Lt baudą už prastovą, 1878,98 Lt palūkanų, apskaičiuotų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, 6 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė su atsakovu 2007-05-10 pasirašyta Krovinių vežimo sutartimi Nr. 0748 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas pagal atsakovo pateiktus nurodymus laikotarpyje nuo 2007-05-11 iki 2007-05-18 turėjo pristatyti krovinį iš Portugalijos į Lietuvą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti už pervežimą 3200 eurų (atitinka 11 048,96 Lt). Atsakovas krovinį turėjo pakrauti iki 2007-05-14 8.00 val., o pakrovė tik 2007-05-16, tuo pažeisdamas Sutarties 3 p., todėl turi sumokėti baudą už prastovą. Paaiškino, kad ieškovo vairuotojas V. V., dalyvavęs krovinio pakrovime, krovinio trūkumų, pakuotės sugadinimų, pažeidimų nepastebėjo, tačiau pristačius krovinį paaiškėjo, kad vietoj 2 vnt. TV Plasma Samsung 42 pakrauta 2 vnt. Samsung LCD Monitor. Tačiau dėl šio krovinio neatitikimo atsakovas pretenzijos nereiškė. Tvirtina, jog savo prievolę jis įvykdė tinkamai ir visiškai.

4Atsakovas UAB „Viadeka“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 49-52) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kilusiam ginčui taikytina CMR konvencija, kurios 8 str. 1 ir 2 dalys įpareigoja vežėją patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas, numeracija, taip pat krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę, o jei vežėjas neturi galimybių patikrinti minėtų įrašų, tai apie tai turi nurodyti važtaraštyje. CMR važtaraščio Nr. 0001604 18 skiltyje pažymėta, kad iškrovus ir dar neišpakavus krovinio nustatyta, jog buvo atvežtas ne tos komplektacijos krovinys. Ieškovas, pažeisdamas CMR konvencijos 8 str., Sutarties 6 p., nesutikrino krovinio ženklinimo ir kiekio, todėl laikytina, kad jo reikalavimas priteisti 11 048,96 Lt užmokesčio už vežimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas, atsakovo manymu, nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl vėlavimo pakrauti krovinį patyrė papildomus 345,28 Lt nuostolių, todėl šis jo reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad CMR konvencijos 27 str. nustato 5 proc. dydžio palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, negali būti tenkinamas. Taip pat prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį pagal CMR konvencijos 32 str., CK 1.125 str. 5 d. 1 p.

5Ieškovas UAB „Travedus“ (b.l. 58-60) dublike tvirtino, jog Sutarties 1 d. susitarta tik dėl krovinių gabenimo vykdymo pagal CMR konvencijos sąlygas, o kitoms Sutarties sąlygoms turi būti taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai. Todėl ginčas dėl palūkanų, netesybų, atsiskaitymo tvarkos turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos teisės aktus. Pažymėjo, kad tik pasikrovus krovinį vairuotojui buvo pateikti krovinio dokumentai, atsakovas neinformavo ieškovo apie krovinio neatitikimą. Prašo apginti pažeistą jo teisę dėl baudos priteisimo net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui. Kadangi vairuotojas komandiruotėje išbuvo ilgiau negu numatyta, todėl jam reikėjo mokėti darbo užmokestį, taigi įmonė patyrė papildomas išlaidas, kurios yra įskaičiuotos į baudą.

6Atsakovas UAB „Viadeka“ triplike (b.l. 66-71) savo pozicijos nepakeitė. Laikosi nuostatos, kad CMR konvencija taip pat taikoma vežėjo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, todėl atsikirtimas dėl senaties taikymo yra pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovo vairuotojas dalyvavo krovinio pakrovime, tačiau krovinio trūkumų, pakuotės sugadinimų, pažeidimų krovimo metu nepastebėjo. Ieškovas dėl patirtų nuostolių įrodymų nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas pateikė kelis pretenzijos variantus su skirtingomis reikalaujamomis sumomis už prastovą.

7Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-13 sprendimu ieškovo UAB „Travedus“ ieškinį atsakovui UAB „Viadeka“ atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5 162,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo vežėją neįvykdžius pareigos patikrinti krovinį ir pervežus dokumentuose nenurodytos sudėties krovinį (CMR konvencijos 8 str. 1 ir 2 dalys). Tačiau nesant įrodymų, kad atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl netinkamo krovinio pervežimo CMR konvencijos 30 str. numatytu terminu ir jį priėmė, teismas sprendė, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovas neįvykdė pareigos patikrinti krovinį ir pristatė ne pagal siuntimo dokumentus nurodytą krovinį, visiškai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už suteiktą paslaugą. Teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė atsakovo tyčinių veiksmų, kuriems taikomas trejų metų senaties terminas, todėl taikė CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo, šiuo atveju nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (2007-05-25), įforminus paslaugos už vežimą suteikimą, ir atitinkamai sueina 2008-08-26. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (su ieškiniu į teismą kreipėsi 2008-11-10) ir jo atnaujinti neprašė, todėl ieškinio reikalavimą sumokėti 11 048,96 Lt vežimo mokestį atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą sumokėti 345,28 Lt baudą už prastovą, praleidus CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kurį skaičiavo nuo 2007-05-16 iki 2007-11-17. Atmetęs reikalavimus dėl vežimo mokesčio ir netesybų priteisimo, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl 1878,98 Lt palūkanų priteisimo (b.l. 88-91).

8Ieškovas UAB „Travedus“ apeliaciniu skundu (b.l.95-99) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimą, patenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertindamas atsakovo argumentus dėl ieškovo veiksmais jam padarytos žalos, kurie pagal savo prigimtį yra ne atsikirtimai, o priešiniai reikalavimai, išėjo už ieškinio ribų, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – ieškovo įmonės vairuotojo, vykdžiusio konkretų pervežimą, V. Č. teisių ir pareigų, neįtraukdamas jo į bylą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.). Pažymi, jog nagrinėjamo ginčo dalykas – šalių tarpusavio atsiskaitymas, todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma ne CMR konvencija, kuri sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimų nereglamentuoja, o nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas. Todėl teismas CMR konvencijoje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą taikė nepagrįstai. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas sprendime nurodė, jog remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, nes šioje nutartyje nėra kalbama apie reikšmingą nagrinėjamai bylai nacionalinės ir tarptautinės teisės taikymą. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma CMR konvencija, senaties terminas yra trys metai, nes atsakovas, nuo vežimo sutarties įvykdymo neišreiškęs savo pozicijos dėl skolos dydžio ar galimai patirtų nuostolių, tyčia nemokėjo skolos, kad galėtų reikalauti senaties termino taikymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CMR konvencijos nustatytą specialųjį vienerių metų ieškinio senaties terminą, prašo iš naujo spręsti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą ir atsižvelgti į tai, kad senaties terminas buvo praleistas nežymiai – nepilnai du mėnesius, ginčo šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimu pagrįsti sutartiniai santykiai, atsakovas žinojo apie savo prievolę, jos neginčijo, bet sąmoningai vengė ją vykdyti, nenurodydamas priežasties, t.y. piktnaudžiavo teise (CK 1.137 str.). Atkreipia dėmesį, jog teismas atsakovui už teisinę pagalbą daugiausiai galėjo priteisti 3920 Lt, tačiau priteisė vadovaudamasis maksimaliais dydžiais, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovo advokato darbo vieta registruota Vilniuje, kad atsakovui už teisinę pagalbą priteistos sumos dydis sudaro net 42 proc. ieškinio sumos. Kadangi teismas ieškinį atmetė suėjus ieškinio senaties terminui, tačiau nurodydamas, kad atsakovas dėl neapmokėtos skolos yra iš dalies kaltas, atsakovui priteista suma pažeidžia protingumo ir teisingumo reikalavimus.

9Atsakovas UAB „Viadeka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 103-109) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimą dalyje dėl priteistos piniginės sumos už advokato paslaugas sumažinti iki 3377,20 Lt, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad V. Č. pavardė atsirado tik ieškovo apeliaciniame skunde, o ieškinyje buvo nurodyta, kad krovinio pakrovime dalyvavo vairuotojas V. V.. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją (CMR)“ 7 p. nustatyta, kad jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie yra reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. CMR konvencijoje nustatytus ieškinio senaties terminus teismas taiko šalies prašymu, todėl ieškovo reikalavimas netaikyti CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą nepagrįstas. Pagrįsti trejų metų senaties termino taikymo būtinumą, t.y. įrodyti atsakovo tyčinius veiksmus turėjo ieškovas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Sutinka, kad skaičiuodamas atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas neatkreipė dėmesio, kad vietinio mokėjimo nurodymas (kontrolės Nr. 345491275) išrašytas bendras dviem sąskaitoms – Nr. 159 ir Nr. 162. Sudėjus sąskaitose nurodytas pinigų sumas ir vietinio mokėjimo nurodymuose nurodytas pinigų sumas ir buvo gauta bendra suma 5162,20 Lt, nors realiai tokių išlaidų esama 3377,20 Lt. Kadangi teismas per klaidą į priteistiną už advokato paslaugas sumą įtraukė apmokėjimą vietinio mokėjimo nurodyme (kontrolės Nr. 345491275) už sąskaitą Nr. 162, sutinka, kad priteistinas už advokato paslaugas dydis mažintinas 1785 Lt suma.

10Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

11Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai identifikavęs šalis siejančių teisinių santykių pobūdį ir jų ginčui spręsti taikytiną teisę, nevisiškai tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadas, jog nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimų patenkinimas nėra galimas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti. Šis pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 330 str.).

13Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp apelianto ir atsakovo 2007-05-10 buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis Nr.0748 (b.l.5-6). Ieškovas (apeliantas) šia sutartimi įsipareigojo pervežti krovinį sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą už šią paslaugą (vežimo mokestį). Ieškovas esminę pervežimo sutarties sąlygą – atitinkamą krovinį pervežti iš Portugalijos į Lietuvą – įvykdė bei perdavė šio krovinio disponavimo teisę jo gavėjui, ką neabejotinai patvirtina CMR važtaraštis (b.l. 7). Taigi vežimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kilę iš jau aptartos sutarties, pasibaigė sutarties įvykdymu (CMR konvencijos 13 str.). Todėl apeliantas (vežėjas) įgijo reikalavimo teisė į mokestį už vežimą. Teisinio ar sutartinio pagrindo atsakovui visiškai atsisakyti vykdyti savąją prievolės dalį vežėjo atžvilgiu šiuo atveju nenustatyta. Kaip matyti iš bylos, atsakovas apmokėti už suteiktą vežimo paslaugą nesutinka todėl, kad, jo manymu, pats vežėjas prievolę įvykdė netinkamai, t.y. pakrovimo metu reikiamai nepatikrino krovinio komplektiškumo ir pargabeno du krovinio dokumentų neatitinkančius daiktus. Atsiliepime į ieškinį tvirtinama dar daugiau – vežėjas atvežė ne tą krovinį, kurį gavo pervežimui (b.l.50). Atvejus, kuomet pats kreditorius (nagrinėjamu atveju vežėjas) laikomas pažeidusiu prievolę, nusako CK 6.64 str. Tačiau kreditoriaus prievolės pažeidimas, dėl kurio skolininkas negali jam įvykdyti prievolės, turi būti įrodinėjamas teisme (CK 6.64 str. 2 d.). Kolegija pažymi, kad nuostolių, atsiradusių iš tarptautinio krovinio vežimo, atlyginimo klausimai bei procedūros, kaip ir vežėjo atsakomybės ribojimo atvejai, yra reglamentuoti būtent CMR konvencijos nuostatomis, kurių privalu paisyti kiekvienam iš vežimo sutarties dalyvių. Tačiau atsakovas jokių pretenzijų, reklamacijų ar priešpriešinių reikalavimų dėl patirtų nuostolių atlyginimo apeliantui nereiškė, nei pačių nuostolių buvimo fakto, nei jų dydžio, nei ieškovo pareigos atlyginti nuostolius byloje neįrodinėjo (CPK 12 str., 178 str.), priešingai, priėmė sąskaitą apmokėjimui, ją vežėjui, kaip teismo posėdyje nurodė apelianto atstovas, grąžino tik po atsiliepimo į ieškinį surašymo (b.l.85). Susiklosčius tokiai faktinei situacijai vien įrašo CMR važtaraštyje dėl 2 vnt. daiktų neatitikimo krovinio dokumentams akivaizdžiai nepakanka, kad atsakovas būtų atleistas nuo pareigos sumokėti vežimo mokestį, ir tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė teisingai.

14Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus dėl nacionalinės teisės normų taikymo, sprendžiant kilusį ginčą dėl atsiskaitymo su vežėju tvarkos ir ieškinio senaties termino reikalauti tokio atsiskaitymo per teismą. Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija. Joje tiesiogiai sureguliuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos būtent Konvencijos nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-165/2009). Antai CMR konvencija, be kita ko, reglamentuoja vežimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą, jau aptartus vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą klausimus, vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus, atleidimą nuo atsakomybės, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių vežimų pareiškimo tvarką, ieškinio senatį, palūkanas (jų dydį) ir pan. Vežėjo reikalavimams ir ieškiniams dėl vežimo mokesčio sumokėjimo taip pat taikytinas Konvencijoje nustatytas ieškinio senaties terminas, tą bylą nagrinėjęs teismas konstatavo teisingai. Todėl kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino trukmę – vieneri metai, nepagrįstai vadovavosi Konvencijos 32 str. Tokia apelianto pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde, akivaizdžiai prieštarauja ir CK 1.13 str. 1 d. įtvirtintam tarptautinės teisės pirmumo, lyginant su nacionaline teise, ir Konvencijos nuostatų imperatyvumo principams, tuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai.

15Taip pat nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškinio senatis yra treji metai. Vien sutarties šalies neatsiskaitymas už suteiktą paslaugą, nepriklausomai nuo motyvų (nenoras ar vengimas sumokėti, finansinis nemokumas ir t.t.), negali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytą išimtį. Toks traktavimas, kaip tai daro apeliantas, iš viso paneigia ieškinio senaties instituto tikslą bei paskirtį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.1 str. 3 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Asmens valia, kuomet per įstatymu apibrėžtą laikotarpį nesikreipiama teisminės gynybos, reiškia, kad jis arba atsisako ginti savo pažeistą subjektinę teisę, arba iš viso nemato jokio savo teisės pažeidimo. Taigi šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, ir antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų, užkirsti kelią potencialiam bylinėjimuisi ateityje per neribotą laiką.

16Vertinant skundo argumento, ar šiuo konkrečiu atveju ieškinio senatis yra pasibaigusi, teisingumą, pirmiausiai nustatytina jos eigos pradžia. CK 1.127 str. 1 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis kriterijus), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Viena tokių išimčių ir yra numatyta CMR konvencijoje, kurioje ieškinio senaties eiga siejama su objektyviuoju kriterijumi ir vežimo mokesčio reikalavimo atveju prasideda po trijų mėnesių nuo vežimo sutarties pasirašymo (Konvencijos 32 str. 1 d. „c“ p). Teisė į ieškinio pareiškimą apeliantui (vežėjui) atsirado praėjus trims mėnesiams po sutarties pasirašymo 2007-05-10. Dėl būtent tokios sutarties pasirašymo faksimiliniu būdu dienos teisėjų kolegija sprendžia iš pačioje sutartyje matomos jos siuntimo faksu datos (b.l. 5-6), taip pat ši data įvardijama šalių korespondencijoje ( b.l. 12) bei jų pačių byloje neginčijama. Taigi ieškinio senaties eiga prasidėjo 2007-08-11. Ir nors kreipimosi į teismą metu praėjo daugiau laiko, nei vieneri metai (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo užregistruotas teisme 2008-11-10), Konvencijoje nesureguliuotiems santykiams, į kurių kategoriją patenka ir ieškinio senaties nutraukimo bei jo atnaujinimo klausimai, taikytinos nacionalinės teisės normos. Pažymėtina, kad jau yra susiformavusi teismų praktika, kad teismas klausimus dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo privalo spręsti ex officio, nepriklausomai nuo tokio ginčo šalies prašymo byloje buvimo ar nebuvimo. Todėl su tokiais apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka. Be to, apeliacinės instancijos teismui taip pat gali būti iškeltas klausimas dėl tinkamo teisės normų taikymo, gali būti pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog taikytinas CMR konvencijoje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių aplinkybių.

17Ieškinio senaties terminų eigos nutraukimo pagrindai įvardinti CK 1.130 str. 1 ir 2 dalyse. Kitais pagrindais ieškinio senaties termino eiga negali būti nutraukta, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba įstatymai nenumato ko kita (CK 1.13 str. 1 d..). Aplinkybių, kurios leistų konstatuoti egzistuojant Konvencijos 32 str. 2 d nurodytą specialųjį senaties termino eigos nutraukimo pagrindą, t.y. pretenzijos pareiškimą atsakovui, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apeliantas apsiribojo vien sąskaitos apmokėjimui pateikimu (b.l.11), o pretenzijomis reikalavo tik netesybų už vėlavusį pasikrovimą (b.l. 12-14). Tačiau įstatymų leidėjas pripažįsta ir kitus pagrindus, kuriems atsiradus ieškinio senaties terminas nutrūksta. Antai ieškinio senatį nutraukia tiek ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, tiek ir skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad šis prievolę pripažįsta (CK 1.130 str. 2 d.). Apelianto atstovai savo apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje (b.l. 84-85) įvardijo priežastis, dėl kurių anksčiau nesikreipė į teismą – ginčo šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimu grįsti santykiai, juo labiau, kad atsakovas priėmė 2007-05-25 sąskaitą apmokėjimui už krovinio pervežimą pagal sutartį, dėl apmokėjimo vyko šalių derybos, todėl, pasak apelianto, jis realiai turėjo pagrindo tikėtis apmokėjimo. Įvardintos priežastys drauge su faktu, kad 2007-05-25 PVM sąskaitą-faktūrą (b.l.11) atsakovas grąžino vežėjui (apeliantui) tik prasidėjus šiam teismo procesui (b.l. 85), ko, pažymėtina, atsakovas nepaneigė ir tinkamai neatskirto (pvz. atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikdamas priešingus įrodymus), nors tą suponuoja rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.), leidžia tokį atsakovo elgesį vertinti ir kaip prievolės pripažinimą, CK 1.130 str. 2 d. aspektu traktuojant tai kaip ieškinio senaties termino nutraukimą, ir kaip svarbią aplinkybę, sudarančią teisines prielaidas CK 1.131 str. 2 d. pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, net jį pripažinus neženkliai praleistu (CK 1.5 str.).

18Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas, nutraukus jo eigą (atlikus skolos pripažinimo veiksmus), iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo pasibaigęs (CK 1.130 str. 3 d.), apeliantas savo teisę kreiptis į teismą realizavo tinkamai, todėl jo pažeistoji teisė turi būti ginama. Dėl mokesčio už pervežimą dydžio ginčo nekilo, todėl iš atsakovo priteistina reikalaujama 11 048,96 Lt (b.l. 11) suma bei 5 procentų dydžio palūkanos, pradedamos skaičiuoti nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 str. 1 d.). Atsakovui pareiga mokėti būtent tokio dydžio palūkanas tiesiogiai kyla iš CMR konvencijos.

19Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą dėl 1878,98 Lt palūkanų priteisimo, kurias šis kildino iš Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, plačiau to nemotyvavęs, vien pagrindinio reikalavimo netenkinimo motyvu. Todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl to, kad minėtas teisės aktas tarptautiniams vežimo teisiniams santykiams netaikytinas, kadangi palūkanų mokėjimo klausimai yra tiesiogiai reglamentuoti CMR konvencijos 27 str. Taigi aptariamas reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

20Kiekviena iš vežimo sutarties šalių įsipareigojo kitai vežimo sutarties šaliai sumokėti netesybas (baudą) už netinkamą sutarties 3 p. išdėstytų nuostatų įvykdymą, t.y. už prastovas ar vėlavimą (b.l. 5-6). Priimant CMR konvenciją, vienas iš svarbiausių tikslų buvo unifikuoti taisykles, taikytinas tarptautiniams pervežimams, todėl Konvencijos taisyklės yra imperatyvios. Konvencijos 41 str. 1 d. teigiama, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis c.b 3K-3-177/200; 2009-05115 nutartis c.b 3K-3-213/2009). Teismų praktikoje pripažįstami negaliojančiais visi susitarimai, kuriais mažinamas, didinamas arba keičiamas vežėjo atsakomybės dydis, tame tarpe ir susitarimai, kuriais nustatomos sutartinės fiksuoto dydžio baudos už pavėluotą krovinio pristatymo dieną. Konvencijos 19 str., 23 str. 5 d. nuostatos teigia, kad gali būti kompensuojami tik dėl pavėlavimo pristatyti krovinį patirti nuostoliai, negalintys būti didesni nei užmokestis už vežimą, vėluojant pristatyti krovinį, kroviniu disponuojantis asmuo turi įrodyti, kad tai jam padarė žalos, tuomet vežėjas privalo kompensuoti nuostolius frachto dydžio suma (t.y. neviršijant atlygio už vežimą). Jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai vienodos taisyklės turi būti taikomos ne tik ieškiniams, reiškiamiems vežėjui, bet ir pastarojo reikalavimams, nukreiptiems kitai vežimo sutarties šaliai, tame tarpe ir vežėjo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, dėl baudų ar delspinigių priteisimo ir kt. Nuostolių dėl pavėluoto pasikrovimo, dėl ko būtų kaltas atsakovas, fakto ir dydžio apeliantas neįrodinėjo (CPK 12 str., 178 str.), kaip neįrodė ir aplinkybių, kurios sąlygojo ar lėmė sutarties įvykdymo termino praleidimą. Todėl nesant net prielaidų konstatuoti apelianto subjektinės teisės pažeidimo (nuostolių buvimo), klausimo, ar ieškovas neprarado galimybės šią teisę įgyvendinti per teismą, teisėjų kolegija nevertina.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Viena vertus, nesama prielaidų manyti, jog apelianto vairuotojas turėjo būtų informuotas apie šį procesą, įtraukiant jį dalyvauti byloje. Atmesdamas vežėjo ieškinio reikalavimus vien dėl senaties, o ne dėl jų nepagrįstumo, taip pat šioje byloje nespręsdamas (nenagrinėdamas) kitos vežimo sutarties šalies reikalavimų, nukreiptų vežėjui (apeliantui), dėl nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, apelianto vairuotojo, teisių ar pareigų CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme.

22Kita vertus, esant tokiai procesinei bylos baigčiai, kaip šį ginčą išsprendė apeliacinės instancijos teismas, nurodytas skundo argumentas iš viso prarado bet kokią teisinę reikšmę.

23Kolega pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, susijusius su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Su tuo sutinka ir atsakovas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo padarytas skaičiavimo klaidas, nustatant jo patirtų atstovavimo išlaidų dydį. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 3377,20 Lt su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, ir 1190 Lt - su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų. Šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 83,24 proc. apelianto reikalavimų, atitinkamai atsakovo naudai išspręsta 16,76 proc. reikalavimų, į ginčo pobūdį, į parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, į teismo posėdžių skaičių ir trukmę, į Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.7 p., 8.11 p., 8.18. p., 9 p., bei vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ir 4 d., 98 str. nuostatomis, iš apelianto atsakovo naudai priteista atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma sumažintina iki 566 Lt (3377,20 Lt x 16,76 proc.), taip pat priteistina 200 Lt (1190 Lt x 16,76 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų.

24Ieškovas (apeliantas) sumokėjo po 398 Lt žyminio mokesčio kiekvienos instancijos teisme. Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 590 Lt, o atstovavimo išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nepateikta. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina po 83,24 proc. kiekvienos rūšies bylinėjimosi išlaidų, t.y. 331,29 Lt ( 398 Lt x 83,24 proc.) žyminio mokesčio ir 491,12 Lt ( 590 Lt x 83,24 proc.) teisinės pagalbos, iš viso 822,41 Lt išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 331,29 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

25Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) 8,50 Lt (b.l. 115) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

26Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

28Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Viadeka“ 11 048 (vienuolika tūkstančių keturiasdešimt aštuonis) litus 96 centus skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2008-11-11 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, taip pat 822 (aštuonis šimtus dvidešimt du) litus 41 centą bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų UAB „Travedus“ naudai.

29Kitą ieškinio dalį atmesti.

30Priteisti iš UAB „Travedus“ 566 (penkis šimtus šešiasdešimt šešis) litus atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų UAB „Viadeka“ naudai.

31Priteisti iš UAB „Viadeka“ 331 (tris šimtus trisdešimt vieną) litą 47 centus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Travedus“ naudai.

32Priteisti iš UAB „Travedus“ 200 (du šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Viadeka“ naudai.

33Priteisti iš UAB „Viadeka“ 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Travedus“ 2008-11-10 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį... 4. Atsakovas UAB „Viadeka“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 49-52) su ieškiniu... 5. Ieškovas UAB „Travedus“ (b.l. 58-60) dublike tvirtino, jog Sutarties 1 d.... 6. Atsakovas UAB „Viadeka“ triplike (b.l. 66-71) savo pozicijos nepakeitė.... 7. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-13 sprendimu ieškovo UAB... 8. Ieškovas UAB „Travedus“ apeliaciniu skundu (b.l.95-99) prašo panaikinti... 9. Atsakovas UAB „Viadeka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 103-109)... 10. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 11. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į... 13. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp apelianto ir atsakovo... 14. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus... 15. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškinio... 16. Vertinant skundo argumento, ar šiuo konkrečiu atveju ieškinio senatis yra... 17. Ieškinio senaties terminų eigos nutraukimo pagrindai įvardinti CK 1.130 str.... 18. Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio... 19. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą dėl 1878,98 Lt... 20. Kiekviena iš vežimo sutarties šalių įsipareigojo kitai vežimo sutarties... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl absoliutaus... 22. Kita vertus, esant tokiai procesinei bylos baigčiai, kaip šį ginčą... 23. Kolega pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, susijusius su... 24. Ieškovas (apeliantas) sumokėjo po 398 Lt žyminio mokesčio kiekvienos... 25. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų... 26. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija... 27. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą... 28. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Viadeka“ 11 048... 29. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 30. Priteisti iš UAB „Travedus“ 566 (penkis šimtus šešiasdešimt šešis)... 31. Priteisti iš UAB „Viadeka“ 331 (tris šimtus trisdešimt vieną) litą 47... 32. Priteisti iš UAB „Travedus“ 200 (du šimtus) litų atstovavimo... 33. Priteisti iš UAB „Viadeka“ 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų...