Byla 2A-1154-390/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl mokėjimo už šilumos energiją ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovo A. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, dėl nesąžiningų sutarties standartinių sąlygų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir ieškinio patikslinimu prašė: 1.1. Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 2 248,40 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 67,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenų gavimą, 85,60 Eur už dokumentų kopijavimą. 1.2. Įpareigoti atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, per 5 kalendorines dienas suderinti su AB „Kauno energija“ Pardavimo kontrolės skyriaus vadovu, ar pavaduojančiu asmeniu, karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiką darbo dienomis nuo 7:30 val. iki 16:30 val.. Atsakovui nustatytu laiku nesuderinus karšto vandens vartojimo atjungimo veiksmų laiko, ieškovės atstovai įgyja teisę vienašališkai nustatyti šį laiką. 1.3. Įpareigoti atsakovą A. B., netrukdyti AB „Kauno energija“ atstovams darbo dienomis nuo 7:30 val. iki 16:30 val. patekti į jo butą tikslu atlikti karšto vandens apribojimo veiksmus ir kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo. 1.4. Įpareigoti atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, nedelsiant informuoti buto gyventojus, jam nesant netrukdyti AB „Kauno energija“ atstovams darbo dienomis nuo 7:30 val. iki 16:30 val. patekti į jo butą tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus ir kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo. 1.5. Atsakovo A. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, atmesti. 2. Ieškovė nurodė, kad ji butui, esančiam ( - ), Kaune, tiekia šilumą buto šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butas 2009-07-10 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui priklauso nuosavybės teisėmis. Už patiektą šilumą atsakovas turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Su atsakovu šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais sutinkamai su CK 6.384 straipsnio 1 dalimi pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas 2003-07-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 ir nuo 2012-10-01 patvirtintas 2012-09-07 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173. Atsakovas šilumą vartoja, tačiau už ją nemoka. Atsakovas pateiktų sąskaitų neapmoka, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė skola. Atsakovo skola iki 2013-04-01 yra priteista. Ieškovo prašoma priteisti atsakovo skola susidarė: už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 – 1 288,79 Eur (4 449,93 Lt); už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 - 959,61 Eur (3 313,34 Lt). Iš viso už šilumą atsakovas yra skolingas 2 248,40 Eur (7 763,27 Lt). 3. Atsakovas 2014-05-27 raštu buvo įspėtas apie karšto vandens vartojimo apribojimą. 2014-11-11 A. B. atstovė L. H.-Č. karšto vandens atjungimui prieštaravo ir AB „Kauno energija“ darbuotojų į butą neįsileido. 2015-05-28 atsakovas buvo įspėtas dėl karšto vandens apribojimo. 2015-06-09 ieškovės atstovai, atvykę į atsakovo butą apriboti karštą vandenį, į butą įleisti nebuvo. Atsakovo buto gyventojas V. H. atsisakė įleisti ieškovės darbuotojus į butą. 4. Atsakovas A. B. patikslintu priešieškiniu prašė: 4.1. Atmesti AB „Kauno energija“ ieškinį ir 2015-06-18 patikslintą ieškinį pilnai. 4.2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 priimtas įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. 4.3. Patraukti trečiaisiais asmenimis Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. 4.4. Įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos pateikti atestuotų juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, kuriems suteikta teisė ir kvalifikacija atlikti magistralinių ir skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų termovizinę analizę, vamzdyno šiluminių varžų matavimus ir energetinio vartojimo audito darbus. 4.5. Pripažinti, kad tarp A. B. ir AB „Kauno energija“ Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta konkliudentiniais pagrindais. 4.6. Pripažinti, kad A. B. pateiktos AB „Kauno energija“ Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 28445015 sąlygos yra nesąžiningos. 4.7. Prijungti iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1953-151/2012, A. B. pateiktą Termovizinės analizės ataskaitą, atliktą 2011-03-20 su DVD laikmena bei skirti nepriklausomą teismo patvirtintą ekspertą, tikslu atlikti auditą ir nustatyti ar į tiekiamos šilumos kainą nėra kalkuliuojami tiekėjo šilumos nuostoliai, viršijantys leistinas normas, ir ar šie nuostoliai nėra paslėpti kita mokestine forma kainoje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo A. B. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai 2 248,40 Eur už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-11 iki visiško sprendimo įvykdymo, 67 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenų gavimą, 85,60 Eur už papildomų dokumentų kopijavimą. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, per 5 kalendorines dienas suderinti su AB „Kauno energija“ Pardavimo kontrolės skyriaus vadovu ar pavaduojančiu asmeniu karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiką darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos. Atsakovui nustatytu laiku nesuderinus karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiko, ieškovės atstovai įgyja teisę vienašališkai nustatyti šį laiką. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, įleisti AB „Kauno energija“ atstovus darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos į jo butą, esantį ( - ), Kaune tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus, kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovės atstovams atlikti šiuos veiksmus. Teismas įpareigojo atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, informuoti buto gyventojus, atsakovui nesant įleisti AB „Kauno energija“ atstovus darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos į atsakovo butą, esantį ( - ), Kaune tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus ir kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovės atstovams atlikti šiuos veiksmus. Teismas ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl 3 000 Eur baudos skyrimo atsakovui A. B. už piktnaudžiavimą procesu, atmetė, priteisė iš atsakovo A. B. valstybei 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2009-07-10 nuosavybės teisė priklauso butas adresu ( - ), Kaune, kuris apšildomas iš centralizuotų sistemų. Tarp šalių nėra sudaryta rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 neatsiskaitė su ieškove už tiekiamą iš centralizuotų sistemų atsakovo buto šildymui šilumos energiją 1 288,79 Eur, taip pat neatsiskaitė už tiekiamą atsakovui šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 959,61 Eur. Viso už pateiktą šilumos energiją atsakovas ieškovei skolingas 2 248,40 Eur. 7. Teismas sprendė, kad šilumos energijos tiekėją, pardavėją – ieškovę ir šilumos energijos vartotoją - atsakovą sieja sutartiniai santykiai. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo buto perėjimo atsakovo nuosavybei 2009-07-10 sutinkamai su CK 6.384 straipsnio 1 dalimi. Be to, atsakovas įregistravo savo vardu butą Nekilnojamojo turto registre tokiu būdu išreikšdamas savo valią ir dėl buto šildymo būdo iš centralizuotų šildymo sistemų. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį atsakovas, nesutikdamas su centralizuotu šildymu, galėjo pakeisti jam priklausančio buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kuris keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant butą. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų pakeitęs buto šildymo būdą sutinkamai su Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi. 8. Teismas, pasisakydamas dėl šilumos kainos, nustatė, kad ieškovė teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) reguliuojamų kainų projektus. Komisija gali kontroliuoti ieškovės patirtus nuostolius tvarkant šilumos ūkį. Komisija 2012-12-14 nutarimu Nr. 03-413 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų AB „Kauno energija“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta 2009-07-08 Komisijos nutarimu Nr. 03-96, išnagrinėjusi AB „Kauno energija“ su 2011-12-13 raštu Nr. 20-5346 pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą, atsižvelgdama į 2012-12-07 pažymą Nr. 05-355, nustatė iki 2016-12-31 AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamąsias be PVM /1.15. punktas / (t. 3, b. l. 37, 38). Tokiu būdu, Komisija nustatė šilumos energijos kainą atsižvelgusi į apskaičiuotus šilumos perdavimo technologinius nuostolius sutinkamai su Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2001-08-23 Nr. 262, todėl teismas laikė, kad įskaitytų į šilumos kainą neleistinų nuostolių nėra. 9. Bylos nagrinėjimo metu Komisija pateikė į bylą 2015-12-10 išvadą raštu Nr. R2-/T/-3716 atsakydama į teismo užduotus klausimus (t. 2, b. l. 140-143), 2016-03-09 teismo posėdžio metu Komisijos atstovai paaiškino kaip Komisija vykdo kainų nustatymo kontrolę, atsakė į atsakovo klausimus dėl šilumos nuostolių skaičiavimo, išaiškino šilumos kainos sandarą, patvirtino, kad AB „Kauno energija“, nustatydama vienos šilumos kWh kainą, į ją neįtraukė neleistinų, ar padidintų šilumos nuostolių, o šilumos kaina yra pagrįsta dokumentais ir skaičiavimais. Nuostolių, kurie būtų didesni nei apskaičiuoti pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką nenustatyta. Nustatyta priešingai, kad nuostoliai buvo mažesni, kad šilumos kaina apskaičiuota teisingai. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus dėl neleistinų, viršnormatyvinių, technologinių nuostolių įskaičiavimo į šilumos energijos kainą, tame tarpe ir atsakovo nurodomų nuostolių dėl virš šiluminės trasos tarp Baltų pr. 143 ir Baltų pr. 149 dėl temperatūrų skirtumo, laikė nepagrįstais atsakovo prašymus dėl magistralinių, skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų, trasų, termovizinės analizės, ekspertizės, finansinio audito skyrimo. 10. Teismas padarė išvadą, kad šilumos energijos kaina atsakovui nustatyta teisingai. Atsakovas šilumos kainos neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, kurios nuginčijimui nustatyta ikiteisminių ginčų išsprendimo tvarka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Atsakovas taip pat nereiškė priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šildymą už laikotarpį, už kurį ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją. Komisijos nutarimas, kuriuo yra nustatyta šilumos kaina, nėra apskųstas nustatyta tvarka. 11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl įsiskolinimo už buto šildymą nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 1 288,79 Eur, už sunaudotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo 2013-04-01 iki 2015-06-01 959,61 Eur priteisimo iš atsakovo yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie nėra nuginčyti, pagrįsti teisiniu pagrindu, todėl tenkintini. 12. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus atsakovui, susijusius su karšto vandens tiekimo apribojimu yra pagrįsti. Atsakovas savo pareigos mokėti už šilumos energiją nevykdo, yra įsiskolinęs ieškovei už karštą vandenį daugiau nei už 90 dienų, tačiau šilumos energiją karštam vandeniui ruošti naudoja, todėl yra visos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 14, 15 straipsniuose, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 209, 210, 212, 212.3. punktuose taikyti karšto vandens tiekimo apribojimą atsakovo bute ( - ), Kaune. Be to, ieškovė įspėjo atsakovą dėl karšto vandens tiekimo apribojimo, norėjo apriboti šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, tačiau atsakovas ir jo buto gyventojai neįleido ieškovės darbuotojų į butą. 13. Teismo nuomone, bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė ketino sudaryti su atsakovu rašytinę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pasiūlytu sutarties projektu, savo individualių sutarties sąlygų nepateikė ieškovei. 14. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Sutarties projekto 5.4.2 punkte nustatyta sąlyga atitinka CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies bendriesiems sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, nes pagal tokią sutarties sąlygą sutartis niekada negali būti nutraukta, kadangi ją nutraukus įsigalioja 2012-09-07 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų Aprašo 6 punkto standartinės sąlygos. Iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016-06-15 rašto Nr. 4-3250 (t. 9, b. l. 117–118), teismas padarė išvadą, kad Tarnyba nenustatė kitų Sutarties sąlygų, kurios atitiktų CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų, todėl laikė, kad atsakovo nurodoma Sutarties projekto sąlyga nustatyta 5.4.2 punkte neatitinka CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų, nepažeidžia vartotojų saugomas teises bei teisėtus interesus. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų Aprašo, patvirtinto 2012-09-07 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173, 6 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, kasacinio teismo praktikai, taip pat neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.

4Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį atsakovas, nesutikdamas su centralizuotu šildymu, galėjo pakeisti jam priklausančio buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tokiu būdu nutraukiant šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais, tačiau atsakovas nepakeitė savo bute šildymo būdo. 15. Teismas sprendė, kad Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties projekto Nr. 28445015 2011-12-06 sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams vertinimas neturi teisinės prasmės ir kartu reikšmės, kadangi 2011-12-06 Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 28445015 tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta, todėl jos sąlygos nebeturi jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms, be to, tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta Šilumos vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, kuri yra galiojanti. 16. Atsakovo prašymai dėl ekspertizės skyrimo ir dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas išspręsti 2016-08-08, 2016-01-25 ir 2016-04-27 Kauno apylinkės teismo nutartimis šiuos prašymus atmetus kaip nepagrįstus.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

617. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3500-199/2017 ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nutarus, jog nėra pagrindų civilinės bylos nagrinėjimui iš naujo pirmosios instancijos teisme, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 priimtas įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Paskirti termovizinę ekspertizę paskiriant ekspertui nustatyti, kiek faktiškai tiekėjas AB „Kauno energija“ patiria neleistinų šilumos techninių nuostolių šilumos perdavimo tinkluose ir ar dalis tų nuostolių nėra paslėpta medžiagose ar kitose paslaugose, paskaičiuojant vienos kilovatvalandės kainą. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą, atmesti AB „Kauno energija“ ieškinį ir 2015-06-18 patikslintą ieškinį pilnai, patikslintą priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės valstybei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

717.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą paskirti AB „Kauno energija“ priklausančių magistralinių ir skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų termovizinės ir/ar kitokios ekspertizės atlikimo. Šios termovizinės ekspertizės tikslas yra nustatyti kiek susidaro techninių šilumos nuostolių ir kuri jų dalis įskaičiuojama į šilumos vienos kilovatvalandės kainą. Nustačius realių šilumos nuostolių egzistavimą, turėtų būti perskaičiuota ir ieškinio kaina, atitinkamai ginamos atsakovo kaip vartotojo teisės ir teisėti interesai. Vartotojas neturi ir neprivalo mokėti už negautą šilumos energiją, kuri negauta ne dėl jo, o dėl šilumos tiekėjo, kaltės.

817.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiluminės energijos tiekimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tam tikrų sutarties sąlygų nenustato imperatyvios teisės normos. Iš atsakovo buvo reikalaujama pasirašyti ieškovės parengtą sutartį, teigiant, kad ieškovė kitokiomis sąlygomis sutarčių nesudarinėja, todėl buvo pažeistas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas.

917.3. Sutartis nebuvo akceptuota. Atsakovas nuo pat buto įsigijimo nesutiko su ieškovės siūloma sutartimi, kvietė ieškovę sudaryti naują sutartį bei teikė naujos sutarties projektus. Tokie atsakovo veiksmai reiškė sutarties atsisakymą, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Teismas vertino tik ieškovės neva pagrįstą elgesį ir visiškai nevertino atsakovo - vartotojo teisių.

1017.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovui pateiktos ieškovės Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 28445015 sąlygos yra nesąžiningos. Teismas neįvertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) išvados, kurioje išsamiai išanalizuota ieškovės pateikta Šilumos tiekimo sutartis ir nustatyti jos trūkumai. Tarnyba pripažino, kad Sutarties 5.4.1 punkto nuostata atitinka CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taip pat teismas neatsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus ir praktiką aiškinant ir taikant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos priimtą direktyvą „Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse“.

1117.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-12-04 priimtas įsakymas Nr.4-617, o vėliau ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 priimtas įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui.

1217.6. Pirmosios instancijos nepagrįstai įpareigojo atsakovą įleisti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ieškovės atstovus tikslu apriboti karšto vandens tiekimą ir tikrinti ar toks apribojimas vykdomas. Karšto vandens apskaitos prietaisai ieškovei nepriklauso, jie priklauso buto savininkui, o jų techninių parametrų kontrolę atlieka UAB „Kauno vandenys“. Be to, su atsakovu ieškovė nėra sudariusi šilumos tiekimo sutarties bei numačiusi šilumos prietaisų atjungimo sąlygų. 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1318.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) raštišką išvadą ir žodinius paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje skirti ekspertizę netikslinga. Naudojant termovizorius yra išmatuojama daiktų ar medžiagų paviršiaus temperatūra. Atliekant termovizonę ekspertizę jokiu būdu negali būti nustatyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų natūralūs šilumos nuostoliai. Pagal savo prigimtį termovizinė ekspertizė negali nustatyti, ar šilumos tiekimo tinklų nuostoliai ar jų dalis paslėpta medžiagose ar kitose paslaugose.

1418.2. Atsakovas apeliaciniame skunde neskundžia skolos laikotarpio ir skolos sumos, o pagal skundo prasmę skundžia sprendimą dėl priešieškinio atmetimo motyvų.

1518.3. Atsakovo butas yra prijungtas prie šilumos tiekimo sistemų (šildymo ir karšto vandens tiekimo), todėl ieškovė laiko, kad su atsakovu yra sudaryta Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šilumos energijos tiekėją, pardavėją – ieškovę ir šilumos energijos vartotoją – atsakovą sieja sutartiniai santykiai.

1618.4. Atsakovas priešieškiniuose kelia klausimą dėl vienos šilumos kWh kainos pagrįstumo, tačiau ieškovės nuomone, toks reikalavimas ieškovei negali būti reiškiamas, AB „Kauno energija“ nėra tinkamas atsakovas, todėl toks priešieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Vienos šilumos kWh kainą nustato ne ieškovė, o valstybė, atstovaujama Komisijos, kuri ir nustato vienos šilumos kWh kainą. Be to, visi klausimai, susiję su šilumos kainos skaičiavimu yra ikiteisminio ginčo nagrinėjimo objektas, o atsakovas iki dabar nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.

1718.5. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kurio niekada nebuvo iškėlęs. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė reikalavimo pripažinti, kad vienos šilumos kWh kainos dydis nustatytas nepagrįstai. Nesant tokiam reikalavimui, teismas ir neprivalėjo spręsti klausimo dėl vienos šilumos kWh kainos dydžio pagrįstumo. Apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

1818.6. Įstatymas leidžia apriboti karšto vandens naudojimą nepriklausomai nuo kam priklauso karšto vandens apskaitos prietaisai. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, 212, 212.3 ir 227.3 punktai (Taisyklių 2017-03-03 redakcija) numato, kad karšto vandens tiekėjas turi teisę sustabdyti karšto vandens tiekimą. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovės atstovams darbo dienomis patekti į jo butą tikslu atlikti karšto vandens apribojimo veiksmus ir kontroliuoti kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo yra pagrįstas ir teisėtas. 19. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad jau yra pateikusį išsamią išvadą šioje byloje, šioje bylos stadijoje Komisija neteikia jokių kitų papildomų procesinių dokumentų, prašo apeliacinį skundą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 10, b l. 152–153). 20. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

1920.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir jis jokių konkliudentinių veiksmų neatliko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais.

2020.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes galimybė Konstituciniame Teisme tikrinti ministrų priimtų teisės aktų teisėtumą nėra numatyta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio nuostatas, vienintele ir galutine instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, galėtų būti tik Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT).

2120.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 3 dalimi, teikiant prašymą Konstituciniam Teismui turi būti nurodyti aiškūs teisiniai argumentai, kurie pagrįstų atsakovo poziciją dėl ginčijamo akto, dėl jo atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Atsakovas nenurodo konkretaus teisės akto punkto, nuostatos, prieštaraujančios tiesiogiai Konstitucijos 46 straipsniui. Apeliantas nepagrindžia prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar LVAT jokiais teisiniais argumentais, apeliaciniame skunde apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais pasvarstymais, nėra nurodomos net nuostatos, kurios, apelianto nuomone, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. 21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad ji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo kilusiame ginče ir nėra su juo susijusi, todėl yra nepagrįstai į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo nepasisako, palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl apeliacinės bylos sustabdymo 22. Apeliantas pateiktu 2017-05-29 prašymu prašo sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės apeliantui fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutartis. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apylinkės teismas 2017-05-19 nutartimi priėmė atsakovo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir šią bylą nagrinės 2017-05-30d. Apeliantas mano, kad protingumo, racionalumo principais būtų tikslinga nagrinėjamą bylą sustabdyti. 23. CPK 163 straipsnyje yra numatyti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje yra reglamentuoti fakultatyviniai bylos sustabdymo pagrindai. Apeliantas apeliacinę bylą prašo sustabdyti fakultatyviniu bylos sustabdymo pagrindu. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto prašymo turinį nemato pagrindo stabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą iki apeliantui bus išspręstas klausimas dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo. Akcentuotina, kad esminės bylos aplinkybės yra aiškios ir nagrinėjamas klausimas kitame teisme dėl atsakovui fizinio bankroto išnagrinėjimo, netrukdo apeliacinės instancijos teismui patikrinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. 24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui ir prašo priteisti iš jo 2248,40 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, butui, esančiam ( - ), Kaune, o taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovės darbuotojams patekti į ginčo butą, tikslu apriboti atsakovo veiksmus dėl karšto vandens naudojimo. 26. Atsakovas patektu priešieškiniu kėlė klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ištirti, ar Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2012-09-07 priimtas įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui; pripažinti, kad tarp šalių nėra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais; pripažinti, kad atsakovui pateiktos ieškovės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28445015 sąlygos yra nesąžiningos. 27. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir nustatęs faktines bylos aplinkybes ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismo sprendime išdėstytą argumentaciją ir motyvaciją, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). 28. Apeliaciniame skunde keliamas argumentas, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti už patiektą šilumos energiją, nes tarp šalių nėra sudarytos rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia skundo argumentacija. 29. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo- pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos mokėti už pateiktą energiją nebuvimo nesant sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutarties – nepagrįsti. 30. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį teismą, kad būtų ištirtas, ar Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2012-09-07 priimtas įsakymas Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui. 31. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. 32. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2012-09-07 priimto įsakymo Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ atitikties Konstitucijai, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą pagrįstai netenkino apelianto prašymo aptartu klausimu. 33. Pagal CPK 212 straipsnį ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kurios negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Kaip matyti iš bylos eigos pirmosios instancijos teisme, kad atsakovas kėlė klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tikslu, kad būtų išsiaiškinta ieškovės paskaičiuota skola atsakovui, taikant vienos šilumos k W h kainą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo skirti tokią ekspertizę netenkino įvertinęs Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvadą Nr. R2--/T/-3716 pateiktą raštu. Nustatyta, kad paminėta išvada patvirtina, kad į klausimus reikšmingus ginčui spręsti buvo atsakyta. Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra kompetentinga institucija atsakyti į klausimus susijusius su šilumos kainos sandara, nuostolių paskaičiavimu. Šiai komisijai pagal norminius aktus netgi yra pavesta vykdyti kontrolę, apskaičiuojant tiekiamą šilumos kainą vartotojams. Taigi, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teisme buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl magistralinių, skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų, trasų, termovizinės analizės, ekspertizės skyrimo. 34. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nustatė, kad atsakovas nemoka ieškovui skolos už patiektą šilumos energiją ir tokie atsakovo veiksmai yra tęstinio pobūdžio. Bylos duomenimis atsakovas už šilumos energiją nemoka nuo 2009m. liepos 10d ir nevykdo jau įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais yra priteista skola iš atsakovo. Pagal bylos duomenis apylinkės teismas nustatė, kad atsakovui toliau besinaudojant karštu vandeniu ir nemokant ieškovei už tiekiamą šilumos energiją pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Nustatęs aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo ir sprendime savo išvadas pakankamai motyvavo bei argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). 35. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovui pateiktos ieškovės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28445015 sąlygos pripažintinos nesąžiningomis. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo padarytai išvadai pritaria pažymėdama, kad tarp šalių energijos-pirkimo pardavimo sutartis nėra sudaryta. Kol nesudaryta tarp šalių energijos pirkimo-pardavimo sutartis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo teisės ir pareigos nustatytos sutartyje ( projekte ) neliečiamos ir pagrįstai tokio priešieškinio reikalavimo netenkino. 36. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija nagrinėjam tarp šalių ginčui nėra reikšminga, todėl neanalizuotina. 37. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus visumoje, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė įstatymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

24Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir...
4. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį... 5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 6. 17. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 7. 17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą... 8. 17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiluminės... 9. 17.3. Sutartis nebuvo akceptuota. Atsakovas nuo pat buto įsigijimo nesutiko su... 10. 17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio... 11. 17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo... 12. 17.6. Pirmosios instancijos nepagrįstai įpareigojo atsakovą įleisti į jam... 13. 18.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybinės kainų ir... 14. 18.2. Atsakovas apeliaciniame skunde neskundžia skolos laikotarpio ir skolos... 15. 18.3. Atsakovo butas yra prijungtas prie šilumos tiekimo sistemų (šildymo ir... 16. 18.4. Atsakovas priešieškiniuose kelia klausimą dėl vienos šilumos kWh... 17. 18.5. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kurio niekada... 18. 18.6. Įstatymas leidžia apriboti karšto vandens naudojimą nepriklausomai... 19. 20.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo... 20. 20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į... 21. 20.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –... 22. Teisėjų kolegija... 23. Dėl apeliacinės bylos sustabdymo 22. Apeliantas pateiktu 2017-05-29... 24. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 25. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....